(1)

2004 m. gruodžio 1 d. Komisija gavo skundą, kuriame tvirtinama, kad pagalba buvo suteikta Slovėnijos medienos apdirbimo bendrovei Novoles Lesna Industrija Straža d.d. (toliau – Novoles Straža).

(2)

Skundas buvo pateiktas dėl finansinių priemonių, kurios 2004 m. gegužės 27 d. buvo paskirtos bendrovei Novoles Straža Slovėnijos Vyriausybės nutarimu, priimtu remiantis įstatymo dėl sunkumus patiriančių įmonių sanavimo ir restruktūrizavimo 21 straipsniu. Komisijai apie šią priemonę nebuvo pranešta remiantis tuo, kad Slovėnijos valstybės pagalbos kontrolės komisija šią priemonę patvirtino 2004 m. balandžio 23 d., t. y. prieš Slovėnijai įstojant į ES. Kadangi nustatant valstybės pagalbą svarbus kriterijus yra teisiškai privalomas aktas, kuriuo kompetentinga nacionalinė valdžios institucija įsipareigoja teikti valstybės pagalbą, Komisija nusprendė, kad nagrinėjama priemonė yra nauja pagalba, ir todėl apie ją turėjo būti pranešta pagal EB sutarties 88 straipsnį ir ji turėtų būti vertinama pagal EB sutarties 87 straipsnį. (2)

(3)

2006 m. gegužės 16 d. raštu Komisija pranešė Slovėnijai savo sprendimą pradėti EB sutarties 88 straipsnio 2 dalyje numatytą procedūrą dėl šios pagalbos.

(4)

Komisijos sprendimas pradėti procedūrą buvo paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (3). Komisija pakvietė suinteresuotąsias šalis pateikti pastabas dėl pagalbos (priemonės).

(5)

Jokių suinteresuotųjų šalių pastabų Komisija negavo.

(6)

Slovėnija pateikė savo pastabas 2006 m. liepos 17 d. raštu. Papildomos informacijos buvo paprašyta 2006 m. spalio 11 d. ir 2007 m. vasario 23 d. raštais; ji pateikta 2006 m. lapkričio 30 d. ir 2007 m. balandžio 23 d. Be to, 2006 m. birželio 28 d. įvyko Komisijos tarnybų ir Slovėnijos valdžios institucijų atstovų susitikimas.

(7)

Bendrovė Novoles Straža yra medienos pusgaminių ir baldų gamintoja. Bendrovė įsikūrusi Stražoje, Slovėnijoje, remiamoje teritorijoje pagal EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies a punktą. 2003 m. bendrovėje dirbo apie 800 darbuotojų, ir tai yra vienas didesnių darbdavių medienos ir baldų sektoriuje Slovėnijoje.

(8)

Bendrovė turi dviejų kitų bendrovių akcijų – Novoles-Primara, d.o.o (100 %) ir Pohistvo Brezice, d.d. (93,7 %). Slovėnija pateikė informaciją, kad ir šios dvi bendrovės turi finansinių sunkumų. Pirmosios iš minėtų bendrovių pelnas 2003 m. buvo labai mažas, o antroji patyrė nuostolių.

(9)

Bendrovė Novoles Straža priklauso keliems fiziniams ir juridiniams asmenims. Tačiau šie asmenys yra taip plačiai išsidėstę, kad nė vienas iš jų neturi galimybės vykdyti tinkamos bendrovės kontrolės, kad bendrovę būtų galima laikyti didesnės grupės dalimi. Be to, didžiausi akcininkai yra esami ir buvę darbuotojai, kurių nesieja joks susitarimas dėl akcijų ir kuriems priklauso 22,3 % akcijų. Keliems PID (įgaliotiems investiciniams fondams) bendrai priklauso 33,4 % akcijų. Tačiau Komisijos supratimu, šie PID investiciniai fondai yra tik administracinės įstaigos, valdančios privačių akcininkų akcijas. Šios akcijų valdytojų grupės – tai Slovėnijos „visuomeninio kapitalo“ (ši sąvoka reiškia bendrovių priklausymą visiems) privatizavimo rezultatas. Visuomeninio kapitalo nuosavybės formos pasikeitimas vyko suteikiant nuosavybės pažymėjimus piliečiams, kurie galėjo šiuos pažymėjimus iškeisti į akcijas. PID buvo suformuoti tam, kad suteiktų piliečiams galimybę dalyvauti nuosavybės formos pasikeitimo procese pakeičiant pažymėjimus į akcijas. Slovėnijos valdžios institucijos patvirtino, kad PID neturi išteklių, reikalingų padėti bendrovei įveikti sunkumus.

(10)

Prasta bendrovės finansinė padėtis susidarė dėl to, kad bendrovė prarado didelę dalį savo įregistruoto kapitalo, siekiančio 1,262 mlrd. Slovėnijos tolarų (SIT) (apie 5,3 mln. EUR (4)), kuris 2004 m. balandžio mėn. sumažėjo iki 0,75 mlrd. SIT. Pagrindiniai finansiniai ir veiklos rodikliai remiantis bendrovės balansu, pelno ataskaita ir pinigų srautų ataskaita pateikiami toliau esančioje lentelėje:

1   lentelė

Bendrovės Novoles Straža finansiniai rodikliai

(11)

Slovėnijos valdžios institucijos paaiškino, kad bendrovė patyrė nuostolių daugiausia dėl nesėkmingai įvykdyto pardavimų plano, be to, padidėjo bendrovės finansinės išlaidos. Tą įrodo nuolatinis bendrovės skolos santykio didėjimas bei išaugęs atsargų vidurkis.

(12)

Be to, priėmus sprendimą pradėti procedūrą, Slovėnijos valdžios institucijos paaiškino, kad iš tikrųjų nuo 2000 m. iki 2001 m. ir nuo 2002 m. iki 2003 m. mažėjo pardavimas, o jo padidėjimą 2002 m. sąlygojo tokios neeilinės aplinkybės kaip statybos darbai Kroatijoje (didelių viešbučių kompleksų įrengimas), naujos baldų serijos gamyba ir pajamų, gautų iš dviejų pavaldžiųjų bendrovių, kurios buvo integruotos į Novoles2003 m. sausio 1 d., įtraukimas.

(13)

Slovėnijos valdžios institucijos pateikė Komisijai dokumentais pagrįstus įrodymus, kad bendrovė negalėjo įgyti pakankamo kiekio naujo kapitalo iš kapitalo rinkų. Konkrečiai, bankai atmetė bendrovės Novoles Straža paraišką naujoms lėšoms gauti dėl mažo kreditingumo ir nepakankamų garantijų, kurios kompensuotų mažą kreditingumą. Valstybės garantija, dengianti 65 % prašomos sumos, nebuvo laikoma pakankama.

(14)

Siekdama įveikti sunkumus, 2004 m. balandžio mėn. bendrovė Novoles Straža Ekonomikos ministerijai pateikė 2004 m. kovo mėn. parengtą restruktūrizavimo planą 2004–2008 m. restruktūrizavimo laikotarpiui.

(15)

Šis planas paaiškina bendrovės esamos padėties priežastį – ekonominio augimo smukimą pagrindinėse eksporto rinkose (visų pirma Vokietijoje ir JAV), kur buvo parduodama 60 % produkcijos. Be to, sumažėjo tarpinių produktų paklausa. 2003 m. sumažėjusių pajamų rezultatas – bendrovės nesugebėjimas vykdyti įsipareigojimų pasitelkiant savo išteklius ir skolų bei finansinės naštos padidėjimas. Be to, dėl savo organizacinės struktūros bendrovė negalėjo pritaikyti gamybos paklausai.

(16)

Siekiant įveikti sunkumus, buvo numatytas finansinis restruktūrizavimas, kuris šiuo metu vykdomas; tikslas – hipoteka užtikrintas trumpalaikes paskolas, sudarančias 1 669 940 776 SIT, pakeisti ilgalaikiais įsipareigojimais – pasinaudojant 1,1 mlrd. SIT valstybės garantiją kai kurioms paskoloms, iš kurių 65 % buvo užtikrintos hipoteka; tuo tarpu likusi pakartotinai finansuojama dalis – 569 940 776 SIT – buvo finansuota be valstybės pagalbos, tačiau hipotekos santykiui viršijant 100 % nominalią vertę.

(17)

Be to, bendrovė Novoles Straža siekia taip restruktūrizuoti savo veiklos sritis:

(18)

Veiklos restruktūrizavimas vykdomas kartu su technologiniu restruktūrizavimu, kuriuo siekiama užtikrinti, kad gamybos sąnaudos būtų mažesnės, kad techninė įranga būtų pritaikyta paklausą tenkinančiai gamybai ir atitiktų ekologinius standartus. Numatyta, kad investicijos pasieks 1 455 mln. SIT (6,06 mln. EUR), o investuojama bus visų pirma į priemones, didinančias produktyvumą, sukuriančias geresnes darbo sąlygas, skatinančias išmintingesnį medžiagų naudojimą, energijos taupymą ir ekologinių standartų atitikimą. Slovėnijos valdžios institucijos pateikė Komisijai investicijų lentelę, kurioje nurodomos tokios priemonės kaip faneros pelno centro modernizavimas, kompiuteriu valdomo džiovinimo proceso diegimas, naujų produktų pelno centro gamybos modernizavimas, nuodugnus energetikos sistemos patikrinimas ir naujos informacinės sistemos diegimas. Slovėnijos valdžios institucijos nurodė, kad kai kuriuos pagrindinius investicinius projektus, pavyzdžiui, naujų produktų pelno centro gamybos pertvarką arba energetikos sistemos patikrinimą, vėluojama įgyvendinti dėl lėšų stokos (šiuos investicinius projektus buvo numatyta finansuoti daugiausia iš nuosavų lėšų).

(19)

Galiausiai, restruktūrizuojant personalą bus siekiama sumažinti personalą 96 etatais bei surengti specialius ir bendro pobūdžio mokymus likusiems darbuotojams. 537 mln. SIT vertės išlaidas iš dalies padengs 283 mln. SIT (1,2 mln. EUR) vertės subsidija.

(20)

Slovėnija pateikė penkerių metų verslo prognozę, kurioje nurodoma, kad restruktūrizavimo planu Novoles Straža galėtų atkurti gyvybingumą.

(21)

Slovėnijos valdžios institucijos pateikė Komisijai pardavimų prognozes pagrindžiančius duomenis. Sudarant prognozes dėmesys visų pirma buvo skiriamas 2005–2007 m. numatomam maždaug 10 % augimui Vakarų Europos rinkose ir 20 % augimui Rytų Europos rinkose (5). Antra, buvo numatytas perėjimas nuo tarpinių prie galutinių produktų gamybos (galutinių produktų gamybą numatyta padidinti nuo 46 % iki 59 %).

(22)

Remdamasi minėtomis prielaidomis ir atsižvelgdama į už pardavimą atsakingų darbuotojų prognozes, parengtas remiantis prekybos mugėse surinkta, taip pat iš prekybos atstovų ir tiesiogiai iš pirkėjų gauta informacija, bendrovė Novoles Straža parengė pardavimų planą 2004–2008 m.

(23)

Remiantis realiomis prognozėmis, numatoma, kad 2003–2008 m. metinis pardavimas šalies viduje išaugs 3,6–5,7 %, užsienyje – 6,5–8,4 %. Taigi tikimasi, kad restruktūrizavus, veiklos pelno marža 2008 m. išaugs iki 11,7 %. Veiklos pelnas palyginti su akciniu kapitalu 2008 m. padidės iki 12,6 %.

(24)

Restruktūrizavimo sąnaudų ir finansavimo apžvalga pateikiama toliau pateiktoje lentelėje:

2   lentelė

Restruktūrizavimo sąnaudos ir finansavimas

(25)

Bendrovei suteikta valstybės pagalba – iš viso 1 583 mln. SIT (6,6 mln. EUR), tačiau bendrovė šią pagalbą gavo tik 2004 m. pabaigoje, o ne viduryje, kaip buvo numatyta.

(26)

Didžiąją paramos dalį sudaro valstybės garantija keturioms paskoloms, kurios iš viso sudaro 1,3 mlrd. SIT; tai leidžia bendrovei Novoles Straža peržiūrėti esamos skolos grąžinimo terminą. Grąžinimo terminas – 7 metai, įskaitant dvejų metų trukmės moratoriumą. Palūkanų norma – 4,5 %, įskaitant vienkartinį 0,1 % mokestį už kredito operacijos tvarkymą ir įvykdymą. Garantija padengs 100 % paskolų sumos, kurios bent 65 % bus papildomai užtikrinta hipoteka.

(27)

Slovėnija tvirtina, kad 2 385 mln. SIT restruktūrizavimo sąnaudas bendrovė padengtų iš nuosavų lėšų. Tačiau Komisija mano, kad tikslinga skirti papildomus 569 mln. SIT iš privačių paskolų finansavimo lėšų (kurios sudaro iki 8,5 %). Dalį nuosavų lėšų sudaro lėšos, gautos iš turto išpardavimo (1 323 mln. SIT, t. y. 30,5 %) ir amortizacijos bei nusidėvėjimo (29,76 %). Slovėnijos valdžios institucijos Komisijai pateikė išsamų išparduodamo turto sąrašą. Apytikriai 300 mln. SIT buvo gauta jau 2005 m., o papildomas turto išpardavimas už maždaug 600 mln. numatytas (ir iš dalies įvykdytas) 2006 m., už 450 mln. – 2007 ir 2008 m. (už 450 mln.).

(28)

Novoles Straža gamina toliau nurodytus produktus, užimančius tam tikrą rinkos dalį ES-25 mastu:

3   lentelė

Rinkos dalis

(29)

Ištaisydamos klaidingus duomenis, nurodytus sprendime pradėti procedūrą, Slovėnijos valdžios institucijos patikslino, kad iš tiesų 2004 m. bendrovė Novoles Straža gavo naudos iš palankių paskolų: 115,2 mln. SIT (0,48 mln. EUR) sudarė aplinkosaugai skirtos valstybinių ir privačių šaltinių lėšos, kurių bendrasis subsidijos ekvivalentas sudarė 14,9 mln. SIT (62 000 EUR). Ši pagalba buvo teikiama pagal schemą „Aplinkos investicijų bendrasis finansavimas“, o jai pritarta 2004 m. vasario mėn.

(30)

Be to, Slovėnija patikslino, kad 1999 m. suteikta pagalba, skirta palūkanoms subsidijuoti, tesudarė 18,1 mln. SIT (75 000 EUR), užimtumui – 11,5 mln. SIT (48 000 EUR), moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai – 3,6 mln. SIT (15 000 EUR), eksportui – 1,1 mln. SIT (4 600 EUR).

(31)

Pirmoji iš ankstesnėje pastraipoje nurodytų pagalbos priemonių, kurią iš pradžių ketinta skirti restruktūrizavimui, tebuvo palūkanų subsidijavimo priemonė, nes palyginti su kitomis šalimis Slovėnijoje palūkanų normos buvo sąlyginai didelės. Viena iš bendrovėms keltų sąlygų gauti programoje numatytą pagalbą – turėti A, B, C arba D kredito reitingą ir nedalyvauti bankroto procedūrose. Bendrovė pateikė įrodymus, kad tuo metu turėjo A/B kredito reitingą.

(32)

2006 m. gegužės 16 d. raštu Komisija pranešė apie savo sprendimą nagrinėjamas priemones laikyti nauja pagalba, todėl apie jas turėtų būti pranešta pagal EB sutarties 88 straipsnį ir jos turėtų būti vertinamos pagal EB sutarties 87 straipsnį. Šiuo tikslu Komisija pakartojo, kad taikomas kriterijus yra teisiškai privalomas aktas, kuriuo 2004 m. gegužės mėn. šalies kompetentinga valdžios institucija įsipareigojo skirti pagalbą.

(33)

Be to, Komisija išreiškė abejonių dėl priemonės suderinamumo su bendrąja rinka, visų pirma, su 1999 m. Bendrijos gairėmis dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti (6), ir pagrindė tai toliau išdėstytais faktais.

(34)

Slovėnija ir toliau tvirtina, kad valstybė įsipareigojo skirti pagalbą bendrovei Novoles Straža iki Slovėnijai įstojant į Europos Sąjungą, nes šios valstybės ekonominė padėtis buvo aiški jau prieš įstojimą.

(35)

Antra, Slovėnija nesutiko su Europos Komisijos abejonėmis dėl to, ar bendrovė Novoles Straža yra didesnės verslo grupės dalis, paaiškindama Slovėnijos nuosavybės teisės struktūros ypatumus, kaip išdėstyta pirmiau, ir patikslindama procentais išreikštas akcininkų valdomas dalis.

(36)

Trečia, Slovėnija pateikė įrodymus, kad bendrovė Novoles Straža yra „sunkumus patirianti įmonė“ – išsamiau paaiškino bendrą finansinių sunkumų, su kuriais susidūrė bendrovė, tendenciją nuo 1999 m. (šiuos sunkumus iliustruoja padidėjusios atsargos ir skola bei sumažėjęs pardavimas, nors ir buvo neeilinių aplinkybių sąlygoto augimo 2002 m.) iki 2004 m., kai bendrovė jau nebepajėgė gauti finansavimo iš išorės.

(37)

Ketvirta, Slovėnijos valdžios institucijos pateikė informaciją, patvirtinančią, kad bendrovės Novoles Straža strategija yra pagrįsta rinkos tyrimu ir prognozėmis, kuo remiantis galima tikėtis, kad baldų pardavimo apimtis bus santykinai didelė.

(38)

Penkta, dėl kompensacinių priemonių, Slovėnija pateikė rinkos tyrimą, kuriuo patvirtinama, kad bendrovės Novoles Straža užimama atitinkamos prekės rinkos dalis ES-25 rinkoje yra labai maža. Be to, Slovėnijos valdžios institucijos pabrėžė, kad bendrovė Novoles Straža yra regione, kuriam teikiama pagalba pagal EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies a punktą.

(39)

Galiausiai, dėl anksčiau suteiktos valstybės pagalbos, Slovėnija ištaisė kai kurias kanceliarines klaidas, susijusias su gautomis sumomis, ir, nepaisant to, tvirtina, kad pagalba, iš pradžių laikyta restruktūrizavimo pagalba, nebuvo skirta bendrovei sanuoti ir restruktūrizuoti, kaip numatyta gairėse.

(40)

Pagal EB sutarties 87 straipsnį, valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, yra nesuderinama su bendrąja rinka, kai ji daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai, išskyrus atvejus, kai taikoma EB sutarties 87 straipsnio 2 arba 3 dalis.

(41)

Komisija pažymi, kad pagalba individualiai bendrovei teikiama iš valstybinių išteklių. Tai neabejotinai taikoma tiesioginei dotacijai, tačiau ir garantijai, visų pirma jeigu bendrovė patiria sunkumų ir jeigu suteiktas 100 % vertės paskolos užstatas. (7) Valstybės garantija bendrovei leido užsitikrinti didesnę paskolą nei tuo atveju, jei garantija nebūtų suteikta.

(42)

Kadangi Slovėnija prekiauja medienos gaminiais su kitomis valstybėmis narėmis, tikėtina, kad priemone bus sustiprinta pagalbos gavėjo padėtis jos konkurentų Slovėnijoje ir ES atžvilgiu. Taigi priemonė iškraipo konkurenciją ir veikia valstybių narių tarpusavio prekybą. Todėl Komisija mano, kad bendrovei Novoles Straža skirtos pagalbos priemonės yra valstybės pagalba pagal EB sutarties 87 straipsnio 1 dalį.

(43)

Slovėnijos valdžios institucijos iš pradžių suabejojo, ar Komisija turėjo teisę vertinti pagalbą pagal EB sutarties 87 ir 88 straipsnius, teigdamos, kad pagalba buvo skirta iki Slovėnijai įstojant į ES. Sprendime pradėti procedūrą Komisija paaiškino, kad siekiant nustatyti, ar pagalba buvo skirta iki ar po įstojimo, svarbus kriterijus yra teisiškai privalomas aktas, kuriuo kompetentinga nacionalinė valdžios institucija įsipareigoja skirti pagalbą. (8) Jei toks sprendimas nepriimtas iki įstojimo, priemonė laikoma nauja pagalba, net jei apie numatomą suteikti valstybės pagalbą buvo žinoma anksčiau.

(44)

Komisija ir toliau laikosi pirminės išvados, kad teisiškai privalomas aktas, kuriuo kompetentingos nacionalinės valdžios institucijos įsipareigoja skirti pagalbą, nebuvo įsigaliojęs iki Slovėnijai įstojant į ES. Atitinkamos Slovėnijos teisės nuostatos numato, kad pagalba skiriama vyriausybės sprendimu kompetentingai ministerijai pasiūlius. Nors ankstesni tarpžinybinio ekspertų komiteto ir atsakingos ministerijos sprendimai yra labai svarbūs pagalbos skyrimo procedūros metu, vien jų nepakanka, kad pagalba būtų skirta. Galutinį sprendimą priima vyriausybė. Nagrinėjamu atveju Vyriausybė priėmė nutarimą 2004 m. gegužės 27 d., o Slovėnija įstojo į Europos Sąjungą 2004 m. gegužės 1 d. Taigi minėtos priemonės laikomos nauja pagalba, apie jas turi būti pranešta pagal EB sutarties 88 straipsnį, o jos vertinamos pagal EB sutarties 87 straipsnį.

(45)

Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjama pagalba yra restruktūrizavimo pagalba, ji yra suderinama su bendrąją rinka, jei tenkina kriterijus, numatytus Bendrijos gairėse dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti (toliau – gairės). (9)

(46)

Atsižvelgdama į Slovėnijos pastabas ir surinktą informaciją, Komisija priėjo prie toliau pateiktų išvadų dėl dalykų, paskatinusių pradėti oficialią tyrimo procedūrą.

(47)

Atsižvelgdama į Slovėnijos pateiktą informaciją, Komisija mano, kad 24–27 punktuose pateikiami bendrovės veiklos rezultatai įrodo, kad bendrovė iš tiesų buvo laikytina sunkumus patiriančia įmone tuo metu, kai nagrinėjama valstybės pagalba buvo suteikta. Komisija visų pirma pabrėžia, kad bendrovės problemos buvo 2000–2004 m. sunkumų tendencijos dalis, o ne atsitiktinis 2003 m. įvykis. Be to, Slovėnijos valdžios institucijos pateikė pakankamų įrodymų, kad 2004 m. bendrovė nebūtų galėjusi pati pakartotinai finansuoti savo trumpalaikių skolų. Tai neprieštarauja faktui, kad bendrovė sugebėjo be pagalbos gauti tam tikrą pakartotinį finansavimą, kadangi tai pavyko padaryti dėl itin didelio užstato, kurio bendrovė negalėjo suteikti visai pakartotinio finansuotinai sumai.

(48)

Komisija taip pat atkreipia dėmesį į Slovėnijos paaiškinimus dėl nuosavybės teisių, susijusių su bendrove Novoles Straža. Atsižvelgdama į bendrovės Novoles Straža institucinių savininkų veiklos pasyvumą ir nedidelį jų kapitalą, taip pat į likusių nuosavybės teisių suskaidymą, Komisija sutinka, kad bendrovė negalėjo gauti reikiamų lėšų iš savo akcininkų. Dėl tų pačių priežasčių ir atsižvelgdama į tai, kad nė vienas iš savininkų nevaldo daugiau nei 22 % bendrovės Novoles Straža akcinio kapitalo, Komisija mano, kad Novoles Straža nėra didesnės verslo grupės dalis.

(49)

Todėl Komisija mano, kad bendrovė Novoles Straža atitiko kriterijus restruktūrizavimo pagalbai gauti.

(50)

Sprendime pradėti procedūrą Komisija nurodė, kad nėra aišku, kaip restruktūrizavimo planas padėtų bendrovei Novoles Straža atkurti ilgalaikį gyvybingumą. Tai iš esmės susiję su penkerių metų finansinėmis prognozėmis, numatančiomis bendrovės plėtros būdus po to, kai bus pritaikytos restruktūrizavimo priemonės. Komisija pažymėjo, kad Slovėnija nepateikė informacijos ir duomenų, kurių reikia Komisijai norint įvertinti prielaidas, susijusias su bendrovės Novoles Straža veikla, kuri bus vykdoma pagal restruktūrizavimo planą.

(51)

Atliekant tyrimą Slovėnija pateikė papildomos informacijos, kuri minima 21–22 punktuose. Ši informacija atitinkamai paaiškina, kuo grindžiamos minėtos prielaidos. Komisija pažymi, kad bendrovės Novoles Straža pardavimų prognozės šiuo metu gali atrodyti gana optimistinės, nes 2005 ir 2006 m. sektorius patyrė aršią Tolimųjų Rytų konkurenciją, kurios rezultatas – perteklinė pasiūla ir spaudimas sumažinti kainas. Tačiau nėra aišku, kad ši informacija buvo žinoma jau 2004 m. pradžioje. Be to, 2006 m. Komisija pati pastebėjo, jog: „per pastaruosius kelerius metus faneros gamyba ir sunaudojimas gerokai išaugo, kartu išsiplėtė tam tikrų rūšių produkcijos eksporto rinka“. (10) Kadangi Komisijai nebuvo pateikta jokios prieštaringos informacijos, kuri verstų abejoti bendrovės ir pačios Komisijos prielaidomis, Komisija neturi pagrindo su šiomis prielaidomis nesutikti. Komisija mano, kad prognozės nėra neįtikimos – taigi Komisijos abejonės šiuo klausimu išsklaidytos.

(52)

Sprendime pradėti procedūrą Komisija taip pat pažymėjo, kad restruktūrizavimo planas numato keletą vidinių priemonių, kurių įgyvendinimas, tikėtina, padėtų padidinti bendrovės apyvartą. Tyrimo metu Komisija gavo informacijos, kad bendrovė dar neįgyvendino visų restruktūrizavimo plane numatytų priemonių. Slovėnijos valdžios institucijos nurodė, kad to, kaip ir kai kurių kitų dalykų, priežastys – pavėluotai gauta valstybės pagalba ir prastesni nei tikėtasi veiklos rezultatai. Atsižvelgdama į tai Komisija pastebi, kad pagal restruktūrizavimo planą techninis restruktūrizavimas turėjo būti finansuojamas daugiausia nuosavomis lėšomis. Tačiau šis trūkumas nebuvo akivaizdus iš pat pradžių, be to, jį net galima pateisinti atsižvelgiant į tai, kad valstybės pagalba turėtų būti tik būtino mažiausio dydžio, ypač kalbant apie valstybę narę, kuri ėmėsi vykdyti tokį planą (11) įstojimo į ES išvakarėse. Taigi šiuo konkrečiu atveju Komisija nelaikys minėto trūkumo tokiu, kuris galėtų sukelti abejonių esamo restruktūrizavimo plano perspektyvumu. Tačiau Komisija primena, kad pagalba skiriama tik su sąlyga, kad restruktūrizavimo planas (43 punktas) yra visiškai įgyvendintas, o pagalbos įsisavinimas yra stebimas (46 punktas).

(53)

Todėl Komisija tikisi, kad remdamasi gairių 46 punktu Slovėnija pateiks bent dvi stebėsenos ataskaitas, kuriose pateiks išsamią informaciją apie bendrovės finansinės veiklos rezultatus ir investicijas; viena ataskaita, apimanti 2007 m., pateikiama 2008 m. sausio pabaigoje, o kita, apimanti 2008 m., – 2009 m. sausio pabaigoje. Komisija norėtų pabrėžti, kad net jei bendrovei pavyks atkurti gyvybingumą nepadarius visų investicijų, gali būti, kad ji privalės grąžinti dalį valstybės pagalbos, jei plane numatytos investicijos bus įgyvendintos ne iki galo (12).

(54)

Pagalba apribota minimumu. Visų pirma išsklaidytos Komisijos abejonės, susijusios su pačios bendrovės įnašo svarumu. Remiantis gairių 40 punktu, pagalba turi būti apribota būtinu minimumu, reikalingu bendrovės gyvybingumui atkurti, be to, tikimasi, kad pagalbos gavėjai savo lėšomis deramai prisidės prie restruktūrizavimo plano įgyvendinimo.

(55)

Slovėnijos valdžios institucijų paaiškinimai dėl pačios bendrovės įnašo, kaip išdėstyta 27 punkte, yra pakankamai išsamūs ir leidžia Komisijai patvirtinti, kad 2005–2008 m. bendrovė vykdė ir ketina vykdyti didelės apimties turto išpardavimą, kuris sudaro 30,5 % restruktūrizavimo sąnaudų. Be to, Komisija pažymėjo, kad bendrovė Novoles Straža gavo 8,5 % išorės finansavimą, kuris nėra pagalba.

(56)

Kita vertus, Komisija pakartoja, kad ji negali nusidėvėjimo laikyti pačios bendrovės įnašu, nes tai neteikia bendrovei išteklių ir, be to, priklauso nuo veiklos, kurią bendrovė vykdys ateityje, ir kuri savo ruožtu priklauso nuo suteiktos valstybės pagalbos (13).

(57)

Taigi apibendrindama Komisija teigia, kad pačios bendrovės įnašas sudaro 39 %, o tai, remiantis 1999 m. gairėmis, laikytina reikšmingu įnašu (14).

(58)

Be to, gyvybingumo atkūrimui numatyta pagalba taip pat yra griežtai ribojama minimumu; pagalba sudaro sąlygas pakartotiniam finansavimui, tačiau jis skirtas trumpalaikėms paskoloms, kurių terminas suėjęs, taigi nesuteikia bendrovei papildomo likvidumo.

(59)

Remiantis gairių 35 ir 36 punktais, būtina imtis priemonių, kuriomis būtų kiek įmanoma sušvelnintas bet koks neigiamas valstybės pagalbos poveikis konkurentams. Tačiau, remiantis gairių 36 punktu, tokios kompensacinės priemonės nėra būtinos, jei pagalbos gavėjo dalis atitinkamoje rinkoje yra nereikšminga. Tokiais atvejais kompensacinės priemonės nelaikomos sąlyga, turinčia įtakos nustatant, ar pagalba suderinama su bendrąja rinka.

(60)

Komisija neginčija Slovėnijos valdžios institucijų tvirtinimo, kad bendrovė Novoles Straža aktyviai veikia keliose prekių rinkose, kurias pati bendrovė vadina faneros, kėdžių ir kitų baldų rinkomis. Dėl faneros gamybos, Komisija pažymi, kad susijungimo byloje „rinkos tyrimas iš esmės patvirtino, kad įvairios medienos plokštės, pavyzdžiui, klijuotinės faneros plokštės, medienos plaušų plokštės, neapdirbtos smulkinių plokštės, dengtos smulkinių plokštės, dekoratyviniai laminatai (HPL/CPL) ir baldų gamybai bei statybos pramonei skirtos medienos plokščių dalys priklauso skirtingoms prekių rinkoms“. (15)

(61)

Siekdama apibrėžti atitinkamą rinką, Slovėnija Komisijai pateikė rinkos tyrimą, kuriame nurodomos atitinkamų prekių rinkos dalys ES-25 mastu. Atsižvelgdama į tai, Komisija neturi rimto pagrindo ginčyti gairių 20 išnašoje pateikiamą prielaidą, kad atitinkama rinka yra Europos ekonominė erdvė (EEE). Susijungimo byloje (16) primenama, kad ir anksčiau yra atlikta keletas rinkos tyrimų, susijusių su Europos medienos gaminių pramone (įskaitant visų pirma iš smulkinių pagamintas medienos plokštes), ir daroma išvada, kad atitinkama rinka, tarpvalstybinė regioninė rinka, yra didesnė už nacionalinę rinką. Tą patvirtino ir reikšmingi tarpvalstybinės prekybos srautai. Panašių prekybos srautų egzistavimą faneros rinkoje patvirtina skaičiai, kuriuos pateikia Komisijos vidaus ekspertai (beje, tą patvirtina ir bendrovės Novoles Straža gaminių eksportas Bendrijos viduje, kuris sudaro 60 % bendrovės apyvartos). Be to, buvo nustatyta, kad tarpvalstybinė regioninė rinka apima apie 1 000 km, tačiau aprėptis skiriasi priklausomai nuo gaminių pridėtinės vertės, t. y. rinka aprėpia dar daugiau kalbant apie dengtus gaminius (palyginti su nedengtais gaminiais). Kadangi fanera yra aukštesnės kokybės produktas ir eksportuojamos daugiausia faneruotosios plokštės, faneros (ypač kėdžių ir kitų iš faneros pagamintų baldų) transportavimo sąnaudos yra ne tokios reikšmingos palyginti su smulkinių transportavimo sąnaudomis. Atsižvelgdama į šią informaciją, Komisija mano, kad atitinkama bendrovės Novoles Straža gaminių rinka turėtų apimti, jeigu ne visą EEE arba ES-25, tai bent didelę ES-25 rinkos, dalį.

(62)

Atsižvelgdama į tai, kad bendrovės Novoles Straža rinkos dalis ES-25 mastu neviršija 0,13 %, o jeigu geografinė rinka sumažėtų perpus, bendrovės rinkos dalis padidėtų ne daugiau kaip dvigubai, Komisija mano, kad rinkos dalis vis dar būtų gerokai mažesnė nei 1 %, o tai, remiantis faktu, kad rinką sudaro daug smulkių ir vidutinių gamintojų, gali būti laikoma nereikšminga aplinkybe. (17) Taigi kompensacinės priemonės nėra būtinos siekiant užtikrinti, kad valstybės pagalba būtų suderinama su bendrąja rinka.

(63)

Galiausiai, Slovėnija Komisijai pateikė pakankamos informacijos apie visų kitų rūšių pagalbą, suteiktą bendrovei, kad būtų deramai įvertintas principo „vieną kartą, paskutinį kartą“ laikymasis. Remdamasi šiuo principu, išdėstytu gairių 48 ir tolesniuose punktuose, Komisija negali patvirtinti restruktūrizavimo pagalbos bendrovei, kuri jau yra gavusi restruktūrizavimo pagalbą. Komisija mano, kad šis principas reikalauja atsižvelgti į bet kokio pobūdžio restruktūrizavimo pagalbą, suteiktą per 10 metų iki svarstomos pagalbos skyrimo, nepriklausomai nuo to, ar ankstesnioji pagalba buvo suteikta iki pagalbą gaunančiai valstybei narei įstojant į ES.

(64)

Komisija visų pirma pažymi, kad praeityje bendrovei nebuvo suteikta jokia restruktūrizavimo pagalba. 1999 m. suteikta pagalba sudarė 18,1 mln. SIT (75 000 EUR) ir buvo skirta palūkanų subsidijoms, taigi Komisijos abejonės, kad ši pagalba yra restruktūrizavimo pagalba, išsklaidytos, be to, bendrovė tuo metu turėjo A/B kredito reitingą. Taigi bendrovė negali būti laikoma sunkumus patiriančia įmone, o pagalba negali būti laikoma restruktūrizavimo pagalba, keliančia grėsmę sulaužyti principą „vieną kartą, paskutinį kartą“.

(65)

Komisija atkreipia dėmesį, kad Slovėnijos valdžios institucijos padarė kanceliarinę klaidą anksčiau pateiktuose duomenyse, kuriuos Komisija panaudojo sprendime pradėti procedūrą; vadinasi, visos pagalbos priemonės, minimos tame sprendime, ir yra savo pobūdžiu de minimis (18). Slovėnijos valdžios institucijos išaiškino, kad visa minėta pagalba buvo suteikta iki Slovėnijai įstojant į ES ir ji skirta ne restruktūrizavimui. Pagalbos įvertinimas nepriklauso Komisijos kompetencijai, o tai, kad bendrovė turėjo sunkumų, dar neleidžia, remiantis 1999 m. gairėmis, minėtos pagalbos laikyti restruktūrizavimo pagalba (19); taigi jokia anksčiau suteikta pagalba grėsmės sulaužyti principą „vieną kartą, paskutinį kartą“ nekelia.

(66)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta pirmiau, Komisija mano, kad svarstoma pagalba yra restruktūrizavimo pagalba, kuri atitinka taikytinų gairių, t. y. 1999 m. restruktūrizavimo gairių, nuostatas. Taigi Komisija daro išvadą, kad, nors Slovėnija bendrovei Novoles Straža neteisėtai skyrė restruktūrizavimo pagalbą ir taip pažeidė EB sutarties 88 straipsnio 3 dalį, valstybės pagalba yra suderinama su bendrąja rinka,