22.2.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 49/16

(1)

2008 m. vasario 12 d. Taryba išnagrinėjo atnaujintą Švedijos konvergencijos programą, kuri apima 2007–2010 m. laikotarpį.

(2)

Pastaraisiais metais Švedijos ekonominiai rezultatai buvo geri. 2007 m. prasidėjo brandesnės ekonomikos etapas, kurį rodo didelė vidaus paklausa, skatinama didelio investicijų ir privataus vartojimo augimo. Šiomis aplinkybėmis Švedijos valstybės finansų būklė taip pat tvirta – kelerius metus nuosekliai registruojamas didelis valdžios sektoriaus biudžeto perteklius.

Geros būklės valstybės finansus teigiamai veikia į stabilumą orientuotos makroekonominės sąlygos, pakankamas ekonomikos augimas ir nacionalinė teisės aktais pagrįsta biudžeto sistema. Nors prognozuojama, kad ekonominė veikla per kelerius ateinančius metus laipsniškai lėtės, tiek pagrindiniai ekonomikos rodikliai, tiek fiskalinė padėtis turėtų išlikti teigiami. Šiomis aplinkybėmis svarbu, kad laisvė manevruoti, kurią suteikia tvirta valstybės finansų padėtis, nebūtų naudojama viešojo vartojimo išlaidoms nuolat didinti. Visų pirma jei vietos valdžia didintų išlaidas ekonomikos pakilimo laikotarpiu, dėl to ateityje viešosios išlaidos galėtų nuolat būti didesnės – tai trukdytų laikui bėgant įgyvendinti nuosaikaus išlaidų ir BVP santykio mažinimo planus ir vyriausybės strategiją mažinti mokesčius siekiant didinti paskatas dirbti.

(3)

Programoje pateikiami trys skirtingi makroekonominių ir biudžeto projekcijų scenarijai: pagrindinis, nedidelio augimo ir didelio augimo. Vertinant biudžeto projekcijas remiamasi pagrindiniu scenarijumi, nors, palyginti su šiuo metu turima informacija (2), atrodo, kad jis yra grindžiamas šiek tiek optimistinėmis augimo prielaidomis. Pagal šį scenarijų realiojo BVP augimas sumažės nuo 3,2 % 2007 m. iki vidutiniškai 2,6 % likusiu programos laikotarpiu. Programoje pateiktos infliacijos projekcijos, kuriomis remiantis ji bus didesnė už Riksbank siekiamą 2 % rodiklį, taip pat yra tikroviškos. Numatoma, kad didesnis darbo užmokesčio augimas ir mažesnis nei pastaraisiais metais našumo augimas lems vieneto darbo sąnaudų didėjimą, kuris galėtų būti dar vienas iš infliacinio spaudimo veiksnių.

(4)

Komisijos tarnybų 2007 m. rudens prognozėje numatoma, kad 2007 m. valdžios sektoriaus biudžeto perteklius bus 3 % BVP, palyginti su ankstesnėje atnaujintoje konvergencijos programoje nustatytu siektinu 1,2 % BVP pertekliumi. Geresnį nei siekta balansą visų pirma lems bazės efektas (rodantis geresnius nei ankstesnėje programoje planuota 2006 m. rezultatus) ir tvirtesnė nei numatyta darbo rinka 2007 m. – šie veiksniai padarė geresnį nei numatyta poveikį pajamoms ir kiek mažiau – išlaidoms.

Pagal 2007 m. vasario 27 d. Tarybos nuomonėje dėl ankstesnės atnaujintos konvergencijos programos (3) pateiktą raginimą numatoma, kad struktūrinis balansas 2007 m. turėtų labai padidėti – tai rodo, kad biudžeto politikos kryptys 2007 m. buvo kontraciklinės.

(5)

Programoje pateiktas pagrindinis vidutinės trukmės biudžeto strategijos tikslas – pasiekti, kad nominalusis biudžeto perteklius būtų vidutiniškai 1 % BVP per verslo ciklą kartu nustatant daugiametes didžiausias išlaidų ribas centrinės valdžios sektoriui ir subalansuoto biudžeto reikalavimą vietos valdžios sektoriui. Šis siektinas perteklius atitinka Švedijos biudžeto būklės vidutinės trukmės tikslą, kuris yra 1 % BVP struktūrinis perteklius (t. y. pagal ciklą pakoreguotas perteklius atmetus vienkartines ir kitas laikinąsias priemones) – šio rodiklio su tam tikra atsarga numatoma laikytis visu programos laikotarpiu. Siektinas vidutinės trukmės tikslas sumažintas, palyginti su 2 % ankstesnėje atnaujintoje programoje, įgyvendinant 2004 m. kovo mėn. Eurostato sprendimą dėl antrosios pakopos pensijų kaupimo lėšų registravimo atskirai nuo valdžios sektoriaus lėšų nuo 2007 m. balandžio mėn. (4). Šis sumažinimas yra tik techninio pobūdžio, o naujuoju siektinu rodikliu patvirtinama, kad fiskaliniai tikslai nepasikeitė. Numatoma, kad valdžios sektoriaus biudžeto perteklius turėtų šiek tiek sumažėti nuo 3 % BVP 2007 m. iki 2,8 % 2008 m. Planuojama, kad vėliau balansas laipsniškai gerės iki 3,6 % 2010 m. 2008 m. pertekliaus sumažėjimas atspindi didelį pajamų mokesčio sumažinimą mažas ir vidutines pajamas gaunantiems asmenims didinant mokesčio kreditą dirbantiesiems, o šis sumažinimas tik iš dalies finansuojamas kitomis pajamas didinančiomis ir išlaidas mažinančiomis priemonėmis. Likusiu programos laikotarpiu projekcijos pagrįstos prielaida, kad politika nesikeis, ir pagal jas planuojama, kad tiek pajamų, tiek išlaidų santykis turės tendenciją laipsniškai mažėti. Atsižvelgiant į geresnius nei numatyta rezultatus 2006 ir 2007 m., šios pertekliaus projekcijos yra kur kas didesnės negu ankstesnėje atnaujintoje programoje, atsižvelgiant į iš esmės panašias makroekonomines aplinkybes. Pirminis ir struktūrinis balansas turėtų keistis panašiai kaip ir nominalusis balansas.

(6)

Programoje numatyta su biudžeto projekcijomis susijusi rizika atrodo iš esmės subalansuota. Nors programoje numatoma, kad BVP augimas per visą programos laikotarpį laipsniškai lėtės (5), augimo elementai vis tiek lieka palankūs valstybės finansų atžvilgiu, visų pirma atsižvelgiant į tvirtą privataus vartojimo augimą. Be to, biudžeto projekcijos yra grindžiamos gerais jų įgyvendinimo rezultatais – tai iš dalies priklauso nuo minėtų didžiausių išlaidų ribų, o mokestinių pajamų projekcijos patikimos.

(7)

Atsižvelgiant į šį rizikos įvertinimą, programoje apibrėžtos biudžeto kryptys tinkamos, siekiant užtikrinti, kad programoje numatyto vidutinės trukmės tikslo su pakankama atsarga būtų laikomasi visą programos laikotarpį. Šiek tiek prastesnė 2008 m. biudžeto būklė yra susijusi su tolesnėmis struktūrinėmis reformomis, kuriomis siekiama skatinti darbo jėgos dalyvavimą darbo rinkoje mažinant mokesčių naštą, o dėl to didėja ekonomikos augimo potencialas. Naujausia informacija, rodanti mažesnes augimo perspektyvas, reiškia, kad prociklinės fiskalinės politikos rizika 2008 m. yra labai ribota. Be to, biudžeto būklės pablogėjimas 2008 m. būtų laikinas, nes nenumatoma, kad jis turėtų įtakos vėlesnių metų rezultatams.

(8)

Atrodo, kad Švedijoje rizika valstybės finansų tvarumui yra nedidelė. Ilgalaikis visuomenės senėjimo poveikis biudžetui yra mažesnis už ES vidurkį ir numatoma, kad dėl didelio išlaidas mažinančio 1998 m. patvirtintos pensijų sistemos reformos poveikio su pensijomis susijusios išlaidos, palyginti su visu BVP, ilguoju laikotarpiu išliks palyginti stabilios. Programoje nurodyta 2007 m. biudžeto būklė esant dideliam pirminiam biudžeto pertekliui, padės mažinti bendrąją skolą. Užtikrinus patikimus valdžios sektoriaus finansus esant programoje planuojamam nuolatiniam pertekliui, būtų padėta apriboti riziką valstybės finansų tvarumui.

(9)

Konvergencijos programa visiškai atitinka nacionalinės reformų programos 2007 m. spalio mėn. įgyvendinimo ataskaitą. Visų pirma abiejuose dokumentuose nurodytos fiskalinės priemonės, kuriomis siekiama didinti paskatas dirbti ir darbo jėgos pasiūlą. Sutelkiant dėmesį į tiesioginį poveikį biudžetui darančias priemones, pajamų mokesčiai 2008 m. bus dar labiau mažinami, o nedarbo ir sveikatos draudimo sistemos reformuojamos, siekiant geriau integruoti šiuo metu darbo rinkoje nedalyvaujančius asmenis. Atnaujintoje konvergencijos programoje taip pat pateikiamas bendro nacionalinės reformų programos poveikio vidutinės trukmės fiskalinės strategijos laikotarpiu, visų pirma siekiant didinti darbo jėgos pasiūlą, visai valstybės finansų būklei ir ekonomikos augimo potencialui kokybinis apibūdinimas.

(10)

Kiek tai susiję su duomenų pateikimo reikalavimais, nustatytais elgesio kodekse dėl stabilumo ir konvergencijos programų, programoje pateikiami visi privalomi ir daugelis neprivalomų duomenų (6).