20.6.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 159/14

(1)

2006 m. kovo 28 d. Komisija paskelbė pranešimą (2) apie antidempingo tyrimo dėl tam tikrų Tailando kilmės paruoštų arba konservuotų cukrinių kukurūzų, turinčių grūdų pavidalą, importo į Bendriją inicijavimą. 2006 m. gruodžio 20 d. Komisija Reglamentu (EB) Nr. 1888/2006 (3) (toliau – laikinasis reglamentas) nustatė laikinąjį antidempingo muitą tokiam pačiam importuojamam produktui.

(2)

Atkleidus pagrindinius faktus ir aplinkybes, kurių pagrindu buvo nuspręsta nustatyti laikinąsias antidempingo priemones, kelios suinteresuotosios šalys raštu pateikė savo pastabas dėl pirminių išvadų. Toms šalims, kurios to pageidavo, buvo suteikta galimybė būti išklausytoms. 2007 m. vasario 9 d., remiantis pagrindinio reglamento 6 straipsnio 6 dalimi, Komisijos patalpose buvo surengtas vieno eksportuojančio gamintojo, Tailando gamintojų asociacijos, Tailando vyriausybės ir Bendrijos gamintojų susitikimas. Susitikimo tema – konkurencijos Bendrijos cukrinių kukurūzų rinkoje klausimas.

(3)

Komisija toliau rinko ir tikrino visą informaciją, kuri, jos nuomone, buvo būtina galutinėms išvadoms padaryti.

(4)

Visoms šalims buvo pranešta apie pagrindinius faktus ir aplinkybes, kuriomis remiantis buvo ketinta rekomenduoti nustatyti galutinį antidempingo muitą tam tikriems importuojamiems Tailando kilmės paruoštiems arba konservuotiems cukriniams kukurūzams, turintiems grūdų pavidalą, ir galutinai surinkti garantijomis užtikrintų laikinųjų muitų sumas. Be to, atskleidus pagrindinius faktus ir aplinkybes, kurių pagrindu nustatomos galutinės priemonės, šalims buvo skirtas laikotarpis, per kurį jos galėjo pateikti pastabas.

(5)

Žodžiu ir raštu pateiktos suinteresuotųjų šalių pastabos buvo įvertintos, ir išvados tam tikrais atvejais buvo atitinkamai pakeistos.

(6)

Primenama, kad atliekant dempingo ir žalos tyrimą buvo nagrinėjamas 2005 m. sausio 1 d.–2005 m. gruodžio 31 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis arba TL). Nagrinėdama su žalos vertinimu susijusias tendencijas, Komisija analizavo 2002 m. sausio 1 d.–2005 m. gruodžio 31 d. laikotarpio (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis) duomenis. Išvadoms dėl priverstinio kainų mažinimo, priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis ir žalos pašalinimo padaryti nagrinėtas pirmiau minėtas TL.

(7)

Kadangi jokių pastabų dėl nagrinėjamojo produkto ir panašaus produkto negauta, patvirtinamos laikinojo reglamento 13–15 konstatuojamosios dalys.

(8)

Kai kurie eksportuotojai ir Tailando gamintojų asociacija nesutiko su laikinojo reglamento 16–20 konstatuojamosiose dalyse aprašyta atranka ir individualaus nagrinėjimo vertinimu. Visų pirma buvo teigiama, kad atranka nebuvo tipiška, nes Komisija neatsižvelgė į kitus veiksnius, pavyzdžiui, bendrovių dydį ir jų geografinę padėtį. Be to, buvo teigiama, kad nebūtų buvę itin sudėtinga nagrinėti daugiau bendrovių nei keturias atrinktąsias.

(9)

Kaip nurodyta laikinojo reglamento 16–18 konstatuojamosiose dalyse, Komisija manė, kad siekiant, jog atrinktos bendrovės būtų kuo tipiškesnės, ir atsižvelgiant į tyrimo terminus, buvo tikslinga atrinkti tik keturias bendroves, nes i) tokiu būdu buvo aprėptas didelis eksporto kiekis ir ii) per turimą laikotarpį buvo įmanoma išnagrinėti šias keturias bendroves. Pagrindinio reglamento 17 straipsnyje nenurodoma nei riba, kurią viršijus eksportuotojų skaičius būtų laikomas tokiu dideliu, kad būtų pateisinama atranka, nei pateikiamas tikslus nurodymas dėl tinkamo atrinktinų šalių skaičiaus. Dėl pastarojo teiginio – pati Komisija turi nuspręsti, kiek bendrovių įmanoma išnagrinėti per turimą laikotarpį, užtikrindama, kad atrinktos bendrovės apimtų kuo įmanoma didesnę aptariamo eksporto dalį. Šiuo atžvilgiu atrinktos bendrovės sudarė 52 % viso Tailando eksporto per tiriamąjį laikotarpį, o tai iš tiesų laikoma labai tipiška apimtimi.

(10)

Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalį atrenkant bendroves buvo taikomas didžiausio tipiško eksporto iš Tailando į Bendriją kiekio, kurį būtų galima pagrįstai išnagrinėti per turimą laikotarpį, kriterijus. Atsižvelgiant į tai, kad atrinktų bendrovių eksporto kiekis buvo labai tipiškas, nebuvo manoma, kad reikėtų nagrinėti kitus veiksnius, pavyzdžiui, bendrovių dydį arba jų geografinę padėtį.

(11)

Kaip jau minėta laikinojo reglamento 20 konstatuojamojoje dalyje, jei būtų nagrinėta daugiau bendrovių, tai būtų pernelyg apsunkinę tyrimą ir trukdę jį užbaigti laiku.

(12)

Todėl kai kurių šalių pateikti tvirtinimai dėl laikinojo reglamento 16–20 konstatuojamųjų dalių atmetami ir patvirtinamos minėtos konstatuojamosios dalys.

(13)

Vienas eksportuojantis gamintojas teigė, kad jam apskaičiuojant normaliąją vertę buvo padaryta matematinių klaidų. Šie tvirtinimai buvo patikrinti ir nustatyta, kad nepadaryta jokių klaidų.

(14)

Kadangi jokių kitų pastabų šiuo atžvilgiu negauta, patvirtinamos laikinojo reglamento 21–32 konstatuojamosios dalys.

(15)

Po pirminio faktų atskleidimo vienas eksportuojantis gamintojas užginčijo laikinojo reglamento 34 konstatuojamosios dalies išvadas. Ši šalis teigė, kad reikėjo atsižvelgti į visą bendrovės pardavimą eksportui, įskaitant įsigyto produkto, kurį pagamino kiti nepriklausomi gamintojai, pardavimą. Ši šalis teigė, kad įsigyti gatavi produktai turėtų būti laikomi jos pačios gamybos kilmės produktais, nes buvo įtariama, kad jie buvo pagaminti taikant žaliavų perdirbimo sistemą.

(16)

Šiuo atžvilgiu reikėtų pažymėti, kad nustatant individualius dempingo skirtumus galima nagrinėti tik aptariamo eksportuojančio gamintojo pagamintus produktus. Jei eksportuojantis gamintojas iš dalies perka produktą tolesniam perpardavimui Bendrijoje, jis, iš tiesų, veikia kaip tarpininkas ar prekybininkas šių pirkimų atžvilgiu, o toks perpardavimas negali būti nagrinėjamas nustatant tokio gamintojo individualų dempingo skirtumą.

(17)

Atliekant tyrimą buvo nustatyta, kad aptariamas eksportuojantis gamintojas iš tiesų iš kitų gamintojų pirko dalį Bendrijoje parduodamų prekių. Be to, buvo nustatyta, kad šis eksportuotojas visada sumokėdavo už gatavus produktus ir kad tokie sandoriai į jo apskaitos sistemą buvo įtraukti kaip gatavų prekių pirkimas. Nebuvo pateikta jokių sutartinių ar kitų įrodymų (pvz., vadinamųjų žaliavų perdirbimo susitarimų (angl. tolling agreement), kad prekės nuo pat pradžių priklausė eksportuojančiam gamintojui ir kad kitų bendrovių veikla buvo tik paprastas susijusių produktų pakeitimas.

(18)

Po galutinio informacijos atskleidimo susijęs eksportuojantis gamintojas pakartojo tvirtinimus, pabrėždamas, kad jis turėtų būti laikomas iš kitų gamintojų pirkto produkto gamintojo partneriu. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad kitų šalių pagamintų prekių nuosavybės teisė nagrinėjamajam eksportuojančiam gamintojui buvo perduota tik pabaigus gamybos procesą (tai įrodo pirkimo sąskaitos faktūros), patvirtinama, kad šio eksportuojančio gamintojo negalima laikyti perpardavimui pirkto produkto gamintoju ar gamintojo partneriu.

(19)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, eksportuojančio gamintojo tvirtinimas atmetamas, ir patvirtinamos laikinojo reglamento 33 bei 34 konstatuojamosios dalys.

(20)

Importuotojų asociacija teigė, kad pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies k punktą turėjo būti atliktas koregavimas, kad būtų atspindėtas faktas, jog dėl didelių potvynių Tailande nagrinėjamojo produkto eksporto kainos buvo gana mažos, palyginti su po potvynių padidėjusiomis cukrinių kukurūzų žaliavų sąnaudomis. Šiuo atžvilgiu reikėtų pažymėti, kad šio tvirtinimo nepateikė nė vienas eksportuojantis gamintojas ir nebuvo nurodyti skaičiai. Be to, potvyniai yra pakankamai įprastas reiškinys Tailande, ir jų negalima vertinti kaip nenumatomo įvykio, derantis dėl sutarčių ir ypač dėl eksporto kainų. Pagaliau atlikus analizę nustatyta, kad potvynių galimas poveikis (jei toks buvo) cukrinių kukurūzų žaliavos kainai buvo padarytas tik per paskutinį TL ketvirtį, o eksportuojantys gamintojai didžiąją dalį žaliavų iš esmės pirko prieš šį laikotarpį. Todėl tvirtinimas dėl koregavimo atmetamas.

(21)

Po pirminio faktų atskleidimo kai kurie eksportuojantys gamintojai teigė, kad skaičiuojant dempingą turėtų būti taikomi tam tikri koregavimai, susiję su pardavimu vidaus rinkoje (daugiausia susiję su tvarkymo, krovos ir papildomomis bei kredito išlaidomis). Šie tvirtinimai buvo išnagrinėti, ir buvo nustatyta, kad vienai bendrovei iš tiesų turėtų būti suteikti papildomi koregavimai. Po šio koregavimo minėtai bendrovei nustatytas dempingo skirtumas sumažėjo nuo 4,3 % iki 3,1 %.

(22)

Kadangi 21 konstatuojamojoje dalyje minėtos bendrovės duomenys buvo naudojami apskaičiuojant kitos bendrovės normaliąją vertę, kaip paaiškinta laikinojo reglamento 29 ir 31 konstatuojamosiose dalyse, pastarosios bendrovės dempingo skirtumas pritaikius koregavimą taip pat sumažėjo nuo 11,2 % iki 11,1 %.

(23)

Kadangi jokių kitų pastabų šiuo atžvilgiu negauta, išskyrus pirmiau minėtus pakeitimus, patvirtinamos laikinojo reglamento 35 ir 36 konstatuojamosios dalys.

(24)

Atsižvelgiant į minėtą koregavimą, procentais išreikštas CIF neto kainos Bendrijos pasienyje prieš sumokant muitą galutinai nustatytas dempingo skirtumas yra toks:

(25)

Neatrinktoms bendradarbiaujančioms bendrovėms dempingo skirtumas buvo nustatytas pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnio 6 dalį, remiantis atrinktų bendrovių svertiniu vidutiniu dempingo skirtumu. Šis procentais išreikštas CIF kainos Bendrijos pasienyje prieš sumokant muitą svertinis vidutinis dempingo skirtumas yra 12,9 %.

(26)

Kadangi jokių pastabų negauta, patvirtinama laikinojo reglamento 40 konstatuojamoji dalis.

(27)

Viena suinteresuotoji šalis teigė, kad požiūris dėl skirtingų pardavimo kanalų, kurio laikėsi Komisija ir kurį apibūdino laikinojo reglamento 50 bei 51 konstatuojamosiose dalyse, neatitinka pagrindinio reglamento ir PPO Antidempingo susitarimo (4), nes pagal tokį požiūrį tariamai „ketinta dirbtinai pavaizduoti didesnę žalą, ir jo negalima laikyti tinkamai pagrįstu, objektyviu ir nešališku“. Pagrįsdamas savo argumentą pareiškėjas pateikė nuorodą į 2001 m. liepos 24 d. PPO apeliacinės tarybos (AT) ataskaitą (5), kurioje teigiama, kad „tyrimą atliekančios institucijos neturi teisės atlikti tyrimo tokiu būdu, dėl kurio būtų labiau tikėtina, kad, surinkus faktus ar atlikus vertinimą, jos nustatys, jog vietos pramonei yra padaryta žala“ (AT 196 dalis).

(28)

Pirma, dėl to, kad esama dviejų skirtingų prekybos kanalų, kuriuos Komisija apibūdino laikinojo reglamento 50 ir 51 konstatuojamosiose dalyse, ir su tuo susijusių pasekmių pardavimo sąnaudų ir pardavimo kainos prasme, neabejoja nė viena šio tyrimo šalis ir net pats pareiškėjas. Antra, fakto, taip pat nustatyto laikinojo reglamento 51 konstatuojamojoje dalyje, kad visas importas iš bendradarbiaujančių Tailando eksportuotojų yra susijęs su mažmenininko prekės ženklo kanalu, taip pat niekas neužginčijo. Iš tiesų pareiškėjas pripažino ir teigė: „Reikėtų priminti, kad Tailandas parduoda produktus mažmenininkams Europoje su mažmenininkų asmenine etikete.“

(29)

Be to, reikėtų pažymėti, kad AT 204 dalyje teigė, kad „[…] tyrimą atliekančioms institucijoms labai svarbu nagrinėti vidaus pramonę pagal dalis, sektorius ar segmentus.“ Todėl buvo tinkama dėl tam tikrų žalos rodiklių prireikus išskirti du atskirus prekybos kanalus, kad būtų užtikrintas teisingas Bendrijos pramonės patirtos žalos vertinimas ir nustatyta, ar importas dempingo kaina iš Tailando buvo tiesiogiai susijęs su Bendrijos pramonės patirta žala. Nustatant žalą buvo sistemingai atsižvelgiama į abu prekybos kanalus kartu paėmus ir, be to, prireikus atskirai nagrinėjamas pardavimas pagal mažmenininko prekės ženklą.

(30)

Tačiau AT 204 dalyje toliau tvirtino, kad „[…] kai tyrimą atliekančios valdžios institucijos nagrinėja vieną vidaus pramonės dalį, jos iš esmės turėtų tokiu pačiu būdu nagrinėti ir visas kitas dalis, kurios sudaro pramonę, be to, – nagrinėti visą pramonę kaip vieną junginį.“ Todėl Komisijos tarnybos papildė toliau pateikiamą žalos analizę, atsižvelgdama į tris žalos rodiklius, kurie laikinajame reglamente buvo nagrinėjami atskirai pagal mažmenininko prekės ženklo kanalą. Šie trys rodikliai – tai parduotas kiekis (laikinojo reglamento 56 konstatuojamoji dalis), pardavimo kaina (laikinojo reglamento 63 konstatuojamoji dalis) ir pelningumas (laikinojo reglamento 66 konstatuojamoji dalis). Todėl vertinant šiuos tris žalos rodiklius atskirai buvo atlikta speciali žalos analizė, susijusi su gamintojo nuosavo prekės ženklo kanalu.

(31)

Kaip išdėstyta laikinojo reglamento 51 konstatuojamojoje dalyje, Bendrijos pramonės pardavimas pagal mažmenininko prekės ženklą sudarė apie 63 % viso Bendrijos pramonės pardavimo (nuosavo ir mažmenininko prekės ženklo produktų) per TL. Taigi, pardavimai nuosavo prekės ženklo kanalu sudarė apie 37 % viso pardavimo.

(32)

Bendrijos pramonės parduotas nuosavo prekės ženklo produktų kiekis Bendrijos rinkoje pirmiausia 2003 m. sumažėjo 1 %, 2004 m. padidėjo 6 procentiniais punktais ir per TL sumažėjo 6 procentiniais punktais. Per TL nuosavo prekės ženklo produktų iš esmės buvo parduota tiek pat kiek 2002 m., t. y. šiek tiek daugiau nei 68 000 tonų.

(33)

Bendrijos pramonės nuosavo prekės ženklo produktų pardavimo nesusijusiems pirkėjams vieneto kainos per visą nagrinėjamąjį laikotarpį iš esmės nesikeitė. Kainų raida: 2002 m. – 1 380 EUR/toną, 2003 m. padidėjo 2 %, 2004 m. sumažėjo 2 procentiniais punktais, o per TL – nežymiai 1 procentiniu punktu ir pasiekė 1 361 EUR/toną lygį.

(34)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį Bendrijos pramonės nuosavo prekės ženklo produktų pardavimo pelningumas, išreikštas grynojo pardavimo procentais, palaipsniui mažėjo nuo beveik 30 % 2002 m. iki 29 % 2003 m., 27 % 2004 m. ir pagaliau iki apytikriai 24 % per TL.

(35)

Todėl pažymima, kad nuosavo prekės ženklo produktų parduotas kiekis ir pardavimo kainos per nagrinėjamąjį laikotarpį buvo gana stabilūs. Tačiau šio pardavimo pelningumas per tą patį laikotarpį palaipsniui mažėjo. Tai prieštarauja akivaizdžiai žalai, laikinajame reglamente nustatytai viso pardavimo ir mažmenininko prekės ženklo pardavimo atžvilgiu. Tačiau aišku, kad importo iš Tailando poveikis buvo dažniausiai juntamas ten, kur tokio importo daugiausia, t. y. mažmenininko prekės ženklo produktų sektoriuje.

(36)

Papildžius, kaip nurodyta pirmiau, Komisijos tarnybų atliktas nagrinėjimas atitinka pagrindinį reglamentą ir PPO Antidempingo susitarimo 3.1 straipsnyje nustatytą reikalavimą dėl objektyvumo, nes visi PPO Antidempingo susitarimo 3.4 straipsnyje išvardyti žalos rodikliai buvo išnagrinėti atskiriant visus prekybos kanalus ir jų neatskiriant, jei buvo manoma, kad tai yra tikslinga atsižvelgiant į esamo atvejo ypatumus. Todėl pirmiau pateiktas tvirtinimas atmetamas.

(37)

Kadangi kitų pastabų šiuo atžvilgiu negauta, patvirtinamos laikinojo reglamento 41–76 konstatuojamosios dalys.

(38)

Kai kurios suinteresuotosios šalys teigė, kad Bendrijos pramonė taikė prekybos apribojimus, kurie tariamai pasižymėjo visų pirma tuo, kad Bendrijos rinkoje buvo nustatytos cukrinių kukurūzų kainos. Pagrįsdama šį teiginį, viena iš šių suinteresuotųjų šalių nurodė, kad: i) ji aiškiai atkreipė Komisijos dėmesį į šį klausimą 2006 m. birželio 21 d. rašte; ii) vienas Europos mažmenininkas panašų klausimą iškėlė 2006 m. gegužės 17 rašte; ir pagaliau iii) ši šalis 2006 m. gruodžio 1 d. pateikė du laikinojo reglamento 1 konstatuojamojoje dalyje minėtos skundą pateikusios asociacijos pirmininko elektroninius laiškus. Teigiama, kad viename šių elektroninių laiškų, rašytame 2005 m. balandžio 13 d., skundą pateikusios asociacijos pirmininkas informuoja Tailando eksportuojančios bendrovės vadovą, kad Vakarų Europos perdirbėjai sutarė dėl panašaus produkto trijų pristatymų kainų.

(39)

Todėl pirmiau minėtos suinteresuotosios šalys prašė Komisijos nedelsiant nutraukti šį tyrimą remiantis tuo, kad nėra priežastinio ryšio tarp importo dempingo kainomis ir Bendrijos pramonės žalingos padėties, nes Bendrijos pramonės taikomų kainų lygis buvo nepatikimas ir dirbtinai pakeltas dėl tariamos antikonkurencinės Bendrijos pramonės elgsenos. Viena šalis pateikė aiškią nuorodą į pagrindinio reglamento 3 straipsnio 7 dalį ir Mukand bylą (6), prašydama Komisijos prieš darant išvadas dėl priežastinio ryšio įvertinti galimą pirmiau minėtos tariamai antikonkurencinės elgsenos poveikį žalingai Bendrijos pramonės padėčiai.

(40)

Dėl 38 konstatuojamosios dalies i ir ii punktų: pažymima, kad minėtuose dviejuose raštuose buvo pateikti tik keli nepagrįsti tvirtinimai. i punkte nurodytame rašte skundo pateikėjas pats pažymėjo, kad „išsamesnė informacija ir įrodymai, susiję su šiuo piktnaudžiavimu, kuris yra pasipiktinimą keliantis EB konkurencijos taisyklių pažeidimas, bus netrukus pateikti.“ Vėliau susijusi šalis atsiuntė 38 konstatuojamojoje dalyje nurodytus elektroninius laiškus.

(41)

Gavusios šiuos elektroninius laiškus už antidempingo klausimus atsakingos Komisijos tarnybos paprašė skundo pateikėjo tą pačią medžiagą persiųsti už konkurencijos klausimus atsakingoms Komisijos tarnyboms. Be to, už antidempingo klausimus atsakingos Komisijos tarnybos, atsižvelgdamos į minėtus elektroninius laiškus ir į tai, kad skundą pateikusios asociacijos pirmininkas patvirtino esąs minėtų pranešimų autorius, atidžiai išnagrinėjo įvairių Bendrijos gamintojų taikomas kainas.

(42)

Pirmininkas griežtai paneigė, kad Bendrijos pramonė būtų kada nors iš tikrųjų susitarusi ar taikiusi bet kokias orientacines kainas, kaip teigiama elektroniniame laiške. Kadangi atlikdamos šį antidempingo tyrimą Komisijos tarnybos turi išsamios informacijos apie kainas pagal modelį ir sandorį, kurią gavo iš visų bendradarbiaujančių Bendrijos gamintojų, buvo tikrinama, ar iš tiesų būtų galima atskleisti kokį nors kainų reguliavimą.

(43)

Šiame antidempingo tyrime veiksmingo kainų reguliavimo tarp bendradarbiaujančių Bendrijos gamintojų įrodymų nenustatyta. Be to, faktinės kainos dažniausiai buvo daug mažesnės už pirmiau minėtame 2005 m. balandžio 13 d. elektroniniame laiške nurodytas orientacines kainas.

(44)

Todėl Bendrijos institucijos šiame antidempingo tyrime nenustatė jokių įrodymų, kad dėl importo iš nagrinėjamųjų šalių dempingo kainų Bendrijos kainos buvo priverstinai sumažintos dėl iš esmės dirbtino kainų lygio, susidariusio dėl antikonkurencinės elgsenos.

(45)

Be to, pastebima, kad Komisija nepriėmė jokio galutinio sprendimo, nustatančio, jog Bendrijos pramonė sudarė kartelį.

(46)

Atsižvelgdama į pirmiau išnagrinėtą informaciją, Komisija mano, kad atlikus šį antidempingo tyrimą nenustatyta jokių įrodymų, jog antikonkurencinė elgsena arba prekybos apribojimai darytų poveikį Bendrijos pramonės kainoms ir žalos rodikliams. Todėl šis tvirtinimas atmetamas.

(47)

Kai kurios suinteresuotosios šalys teigė, kad nagrinėjant priežastinį ryšį reikėtų atkreipti dėmesį į oro sąlygų daromą poveikį. Tiksliau šios šalys nurodė i) 2003 m. vasaros karščius ir ii) potvynį Vengrijoje 2005 m. gegužės–rugpjūčio mėnesiais.

(48)

Buvo išsamiai nagrinėta, ar 2003 m. karščiai Europoje (i tvirtinimas) ir potvynis Vengrijoje 2005 m. (ii tvirtinimas) galėjo turėti poveikio neigiamai Bendrijos pramonės padėčiai.

(49)

Buvo nustatyta, kad 2003 m. karščiai bei 2005 m. potvynis iš esmės neturėjo poveikio cukrinių kukurūzų derliaus kiekiui visos Bendrijos pramonės lygiu. Iš tiesų pagal duomenis, kuriuos atliekant tyrimą pateikė Bendrijos gamintojai, matyti, kad su derliaus dydžiu (cukrinių kukurūzų tonos iš hektaro) susiję skaičiai per nagrinėjamąjį laikotarpį nekito. Be to, primenama, kad Komisija, kaip aprašyta laikinojo reglamento 86 ir 87 konstatuojamosiose dalyse, nustatė, kad Bendrijos pramonės vieneto gamybos sąnaudos per laikotarpį nuo 2002 m. iki TL padidėjo tik 5 %, o taip atsitiko iš esmės dėl didėjančių plieno kainų (skardinė yra didžiausia sąnaudų dalis). Remiantis šiais duomenimis i ir ii tvirtinimai atmetami.

(50)

Todėl manoma, kad oro sąlygos negalėjo nutraukti priežastinio ryšio tarp importo dempingo kainomis ir Bendrijos pramonės patirtos žalos.

(51)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl priežastinio ryšio negauta, patvirtinamos laikinojo reglamento 77–99 konstatuojamosios dalys.

(52)

Kadangi dėl Bendrijos interesų nepateikta naujų ir pagrįstų argumentų, patvirtinamos laikinojo reglamento 100–118 konstatuojamosios dalys.

(53)

Kai kurios suinteresuotosios šalys teigė, kad: i) Komisija turėtų išsamiau paaiškinti, kaip buvo apskaičiuotas 14 % pelnas, kuris būtų gautas, jei nebūtų importo dempingo kainomis, kaip nurodyta laikinojo reglamento 121 konstatuojamojoje dalyje; ir ii) pirmiau minėtas 14 % pelnas buvo per didelis. Dėl pastarojo tvirtinimo: buvo pateikta nuoroda į naujausius apsaugos priemonių ir antidempingo tyrimus, susijusius su panašiai perdirbtais žemės ūkio produktais, kaip antai konservuotais citrusiniais vaisiais (7) ir šaldytomis braškėmis bei žemuogėmis (8), kai buvo naudojamos atitinkamai 6,8 % ir 6,5 % pelno maržos. Šiuo atžvilgiu kita suinteresuotoji šalis teigė, kad iii) 14 % pelnas buvo per mažas ir turėtų būti nustatytas 17 % lygis, kad būtų atspindėtas 2002 m. pasiektas mažmenininko prekės ženklo produktų pardavimo pelningumas.

(54)

Dėl i ir iii tvirtinimų: laikinojo reglamento 121 konstatuojamojoje dalyje aiškinama, kad 2002 m. pasiektas nuosavo prekės ženklo ir mažmenininko prekės ženklo produktų pardavimo 21,4 % pelnas buvo pakoreguotas ir sumažintas iki 14 %, kad būtų atspindėtas Bendrijos pramonės ženklinimo derinio skirtumas, palyginti su importo iš Tailando ženklinimo derinimu. Komisija pastebėjo, kad, kaip nurodyta laikinojo reglamento 66 konstatuojamojoje dalyje, pardavimo mažmenininko prekės ženklo kanalu pelningumas 2002 m. ir 2003 m., t. y. kai importo dempingo kaina kiekis buvo mažiausias, buvo atitinkamai 17,0 % ir 11,1 %. Komisija manė, kad būtų tikslinga pasinaudoti šių dviejų pelno normų vidurkiu, kuris buvo 14 %.

(55)

Dėl ii tvirtinimo: manoma, kad pelnas, kai nėra importo dempingo kainomis, turi kiek įmanoma atspindėti faktinius žalą patyrusios Bendrijos pramonės ypatumus. Tik tuo atveju, jei nėra tokio pobūdžio informacijos, gali tikti kitų pramonės įmonių, kurios priklauso tam pačiam platesniam sektoriui, duomenys. Šį Komisijos nuosekliai taikomą požiūrį parėmė pirmosios instancijos teismas ETGA (Europos trąšų gamintojų asociacija) byloje (9).

(56)

Todėl i, ii ir iii tvirtinimai atmetami ir patvirtinama išvada, kad nesant importo dempingo kainomis būtų galima gauti 14 % pelną.

(57)

Atsižvelgiant į padarytas išvadas dėl dempingo, žalos, priežastinio ryšio ir Bendrijos interesų bei pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnio 4 dalį turėtų būti nustatytas toks galutinis antidempingo muitas, kuris būtų lygus nustatytam dempingo skirtumui, tačiau ne didesnis už laikinojo reglamento 123 konstatuojamojoje dalyje nurodytą ir šiuo reglamentu patvirtiną žalos skirtumą. Atsižvelgiant į tai, kad bendradarbiauta aktyviai, visoms kitoms bendrovėms, kurios tyrime nebendradarbiavo, nustatomas muitas, kuris yra lygus didžiausiam muitui, taikomam tyrime bendradarbiaujančioms bendrovėms. Todėl kitoms bendrovėms nustatoma 12,9 % muito norma.

(58)

Todėl galutiniai muitai bus tokie:

(59)

Nustačius laikinąsias priemones tam tikras skaičius eksportuojančių gamintojų pareiškė pageidavimą pasiūlyti įsipareigojimus dėl kainų. Tačiau po galutinio atskleidimo (išskyrus 60 konstatuojamojoje dalyje minėtas dvi bendroves), per pagrindinio reglamento 8 straipsnio 2 dalyje numatytą laikotarpį jie nepateikė pasiūlymų dėl įsipareigojimo.

(60)

Bendradarbiaujančiam eksportuojančiam gamintojui nepavyko per pagrindinio reglamento 8 straipsnio 2 dalyje nustatytus galutinius laikotarpius pateikti pakankamai pagrįsto pasiūlymo dėl įsipareigojimo. Todėl Komisija negalėjo priimti jokio šio eksportuojančio gamintojo pasiūlymo dėl įsipareigojimo. Vis dėlto Taryba, atsižvelgdama į šio klausimo sudėtingumą aptariamam ūkio subjektui bei kitiems panašioje padėtyje atsidūrusiems bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams (susiskaidžiusi pramonė, besivystančioje šalyje įsikūrę eksportuojantys gamintojai, kurie dažnai vykdo veiklą tiek kaip prekybininkai, tiek kaip eksportuojantys gamintojai, ir dėl to yra dar sunkiau suformuluoti priimtiną pasiūlymą dėl įsipareigojimo), taip pat į aukštą bendradarbiavimo lygį vykdant tyrimą, mano, kad šiems eksportuojantiems gamintojams turėtų būti leidžiama išskirtine tvarka užbaigti rengti pasiūlymus dėl įsipareigojimo pasibaigus pirmiau minėtam galutiniam laikotarpiui, tačiau ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo šio reglamento įsigaliojimo. Komisijai leidžiama pasiūlyti atitinkamą šio reglamento dalinį pakeitimą.

(61)

Po galutinio informacijos atskleidimo du bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai pasiūlė priimtinus įsipareigojimus dėl kainų ir kiekybinės normos pagal pagrindinio reglamento 8 straipsnio 1 ir 2 dalis. Jie pasiūlė parduoti nagrinėjamąjį produktą laikantis kiekybinės normos tokiomis kainomis arba viršijant tokias kainas, kurios pašalina žalingą dempingo poveikį. Viršijus kiekybinę normą importuojamiems produktams bus taikomi antidempingo muitai. Be to, bendrovės Komisijai reguliariai teiks išsamią informaciją apie jų eksportą į Bendriją, o tai reiškia, kad Komisija galės veiksmingai stebėti, kaip laikomasi įsipareigojimo. Be to, šių bendrovių pardavimo struktūra yra tokia, kad, Komisijos manymu, pavojus, jog bus bandoma vengti prisiimto įsipareigojimo, yra nedidelis.

(62)

Komisija Sprendimu 2007/424/EB (10) priėmė pirmiau nurodytus pasiūlymus dėl įsipareigojimo. Sprendime išsamiau išdėstytos šių įsipareigojimų priėmimo priežastys.

(63)

Kad Komisija ir muitinės galėtų veiksmingai stebėti, ar bendrovės laikosi įsipareigojimų, atitinkamai muitinei pateikus išleidimo į laisvą apyvartą prašymą, nuo antidempingo muito atleidžiama, jei i) pateikiama įsipareigojimo sąskaita faktūra, t. y. prekybinė sąskaita faktūra, kurioje nurodyti bent II priede išvardyti rekvizitai ir deklaracija; ii) importuotas prekes pagamino, išsiuntė ir joms sąskaitas faktūras tiesiogiai išrašė minėtos bendrovės pirmam nepriklausomam pirkėjui Bendrijoje; ir iii) deklaruotos bei muitinei pateiktos prekės tiksliai atitinka įsipareigojimo sąskaitos faktūros aprašymą. Jei nesilaikoma pirmiau nurodytų sąlygų, atitinkamas antidempingo muitas nustatomas priimant išleidimo į laisvą apyvartą deklaraciją.

(64)

Jei Komisija pagal pagrindinio reglamento 8 straipsnio 9 dalį dėl pažeidimo atšaukia priimtą įsipareigojimą, nurodydama konkrečius sandorius, ir susijusias sąskaitas faktūras paskelbia negaliojančiomis, skola muitinei atsiranda priimant išleidimo į laisvą apyvartą deklaraciją.

(65)

Importuotojai turėtų žinoti, kad skola muitinei gali susidaryti (įprastinė su prekyba susijusi rizika) priimant išleidimo į laisvą apyvartą deklaraciją, kaip apibūdinta 62 ir 63 konstatuojamosiose dalyse, net jei gamintojo, iš kurio jie perka produktus, pasiūlytą įsipareigojimą tiesiogiai arba netiesiogiai priėmė Komisija.

(66)

Pagal pagrindinio reglamento 14 straipsnio 7 dalį muitinė turėtų nedelsdama pranešti Komisijai, jei nustatomi įsipareigojimo pažeidimo požymiai.

(67)

Todėl Komisija mano, kad dėl pirmiau išvardytų priežasčių Tailando eksportuojančių gamintojų pasiūlyti įsipareigojimai yra priimtini ir nagrinėjamosioms bendrovėms buvo pranešta apie pagrindinius faktus, aplinkybes ir prievoles, kuriomis remiantis pagrįstas įsipareigojimų priėmimas.

(68)

Pažeidus ar atšaukus įsipareigojimus arba jei Komisija atšaukia įsipareigojimo priėmimą, pagal 9 straipsnio 4 dalį Tarybos nustatytas antidempingo muitas taikomas automatiškai remiantis pagrindinio reglamento 8 straipsnio 9 dalimi.

(69)

Atsižvelgiant į Tailando eksportuojantiems gamintojams nustatytų dempingo skirtumų dydžius ir Bendrijos pramonei padarytos žalos lygį manoma, kad būtina galutinai surinkti garantijomis užtikrintas laikinojo antidempingo muito, nustatyto laikinuoju reglamentu, sumas, neviršijant galutinai nustatytų muitų dydžio.

(70)

Šiame reglamente nurodytos individualios bendrovių antidempingo muitų normos nustatytos remiantis šio tyrimo išvadomis. Todėl jos atspindi atliekant tyrimą nustatytą su šiomis bendrovėmis susijusią padėtį. Todėl šios muito normos (kitaip nei visos šalies mastu nustatytas muitas, taikomas „visoms kitoms bendrovėms“) taikomos tik tiems importuojamiems nagrinėjamosios šalies kilmės produktams, kuriuos pagamino bendrovės, t. y. konkretūs nurodyti juridiniai asmenys. Importuojamiems produktams, pagamintiems bet kurios kitos bendrovės, kurios pavadinimas ir adresas konkrečiai nepaminėtas šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, negali būti taikomos šios normos – jiems taikoma „visoms kitoms bendrovėms“ nustatyta muito norma.

(71)

Bet koks prašymas taikyti šias bendrovėms individualiai nustatytas antidempingo muitų normas (pvz., pasikeitus subjekto pavadinimui arba įkūrus naują gamybos arba prekybos subjektą) turi būti nedelsiant siunčiamas Komisijai, pateikiant jame visą susijusią informaciją, visų pirma apie bendrovės veiklos, susijusios su gamyba, vidaus pardavimu ir pardavimu eksportui, pasikeitimus dėl, pvz., pavadinimo arba gamybos ir prekybos subjektų pasikeitimo. Prireikus reglamentas bus atitinkamai iš dalies pakeistas atnaujinant bendrovių, kurioms taikomi individualūs muitai, sąrašą,

—

juos pagamino, išsiuntė ir jiems sąskaitas faktūras tiesiogiai išrašė minėtos bendrovės pirmam nepriklausomam pirkėjui Bendrijoje, ir

—

su tokiais importuojamais produktais pateikiama įsipareigojimo sąskaita faktūra, t. y. prekybinė sąskaita faktūra, kurioje nurodyti bent šio reglamento II priede išvardyti rekvizitai ir deklaracija, ir

—

deklaruotos ir muitinei pristatytos prekės tiksliai atitinka su įsipareigojimu susijusioje sąskaitoje faktūroje esantį aprašymą.

—

kai dėl 1 dalyje aprašyto importo nustatoma, kad neįvykdyta viena ar daugiau minėtoje dalyje išvardytų sąlygų, arba

—

kai Komisija atšaukia priimtą įsipareigojimą pagal pagrindinio reglamento 8 straipsnio 9 dalį reglamentu arba sprendimu, kuriame nurodomas konkretus sandoris, ir susijusias įsipareigojimo sąskaitas faktūras paskelbia negaliojančiomis.