12.5.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 123/3

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 520/2007

2007 m. gegužės 7 d.

nustatantis labai migruojančių žuvų rūšių tam tikrų išteklių apsaugos technines priemones ir panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 973/2001

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 37 straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę,

kadangi:

(1)

Bendrija savo Sprendimu 98/392/EB (1) patvirtino Jungtinių Tautų Jūrų teisės konvenciją, kurioje nustatyti principai ir taisyklės, susijusios su gyvųjų jūros išteklių apsauga ir valdymu. Vykdydama didesnės apimties tarptautinius įsipareigojimus, Bendrija kartu deda pastangas siekiant išsaugoti žuvų išteklius tarptautiniuose vandenyse.

(2)	Pagal Sprendimo 86/238/EEB (2) nuostatas, Bendrija nuo 1997 m. lapkričio 14 d. yra Tarptautinės konvencijos dėl Atlanto tunų apsaugos (toliau – ICCAT konvencija) Susitariančioji šalis.

(3)

ICCAT konvencija nustatomos regioninės bendradarbiavimo gairės tunų ir tuninių rūšių apsaugos ir valdymo Atlanto vandenyne ir gretimose jūrose srityje, tuo tikslu įsteigiant Tarptautinę komisiją dėl Atlanto tunų apsaugos (toliau – ICCAT) bei priimant Konvencijos reguliuojamoje teritorijoje taikomas apsaugos ir valdymo rekomendacijas, kurios yra privalomos Susitariančiosioms šalims.

(4)

ICCAT rekomendavo keletą techninių priemonių, skirtų tam tikriems labai migruojančių Atlanto vandenyno ir Viduržemio jūros žuvų rūšių ištekliams, inter alia, nustatančių leistinus žuvų dydžius ir svorius bei tam tikrose zonose ir tam tikrais laikotarpiais taikomus žvejybos apribojimus tam tikrai žvejybos įrangai bei pajėgumams. Šios rekomendacijos Bendrijai yra privalomos, todėl turėtų būti įgyvendinamos.

(5)

Bendrija Sprendimu 95/399/EB (3) patvirtino Susitarimą dėl Indijos vandenyno tunų komisijos įsteigimo. Šiuo susitarimu suteikiamas tinkamas pagrindas tarptautinio bendradarbiavimo stiprinimui siekiant racionalaus tunų ir tuninių rūšių naudojimo Indijos vandenyne, tuo tikslu įsteigiant Indijos vandenyno tunų komisiją (toliau – IOTC) bei priimant IOTC reguliuojamoje teritorijoje taikomas apsaugos ir valdymo rekomendacijas, kurios yra privalomos Susitariančiosioms šalims.

(6)	IOTC priėmė rekomendaciją, nustatančią tam tikras technines priemones, skirtas tam tikriems labai migruojančių žuvų rūšių ištekliams Indijos vandenyne, visų pirma dėl žvejybos pajėgumų apribojimo. Minėta rekomendacija Bendrijai yra privaloma, todėl ji turėtų būti įgyvendinama.

(7)	Bendrija Sprendimu 2005/938/EB (4) patvirtino Susitarimą dėl tarptautinės delfinų apsaugos programos. Todėl Bendrija turėtų taikyti šiame susitarime nustatytas nuostatas.

(8)

Vienas iš susitarimo tikslų – palaipsniui mažinti delfinų atsitiktinių mirčių, juos ištinkančių Ramiojo vandenyno rytinėje dalyje gaubiamaisiais tinklais žvejojant tunus, skaičių, kol šis rodiklis priartės prie nulio, nustatant metinius limitus, taip pat susitarimo taikymo teritorijoje siekiant tunų išteklių ilgalaikio tvarumo.

(9)

Bendrija turi žvejybos interesų Ramiojo vandenyno rytinėje dalyje ir dalyvavo procese siekiant priimti Konvenciją dėl Amerikos tropinių tunų komisijos sustiprinimo (toliau – Antigvos konvencija). Sprendimu 2005/26/EB (5) ji pasirašė Antigvos konvenciją ir pradėjo procedūrą dėl prisijungimo prie šios konvencijos. Laukdama, kol įsigalios Antigvos konvencija, Bendrija, būdama ne susitariančiąja, bet bendradarbiaujančiąja Amerikos tropinių tunų komisijos (toliau – IATTC) šalimi, nutarė taikyti IATTC priimtas technines priemones. Todėl šios priemonės turėtų būti perkeltos į Bendrijos teisę.

(10)	Pagal Sprendimą 2005/75/EB (6) Bendrija nuo 2005 m. sausio 25 d. yra Konvencijos dėl labai migruojančių žuvų išteklių apsaugos ir valdymo vakarinėje ir centrinėje Ramiojo vandenyno dalyse (toliau – WCPFC konvencija) susitariančioji šalis.

(11)	WCPFC konvencija nustatomos regioninio bendradarbiavimo gairės siekiant užtikrinti labai migruojančių vakarinės ir centrinės Ramiojo vandenyno dalies žuvų ilgalaikę apsaugą ir tausojantį naudojimą bei tuo tikslu įsteigiant Vakarų ir Vidurio Ramiojo vandenyno žuvininkystės komisiją (WCPFC).

(12)	Todėl Bendrija turėtų taikyti konvencijoje numatytas nuostatas ir WCPFC priimtas technines priemones.

(13)	Šių regioninių žuvininkystės organizacijų priimtos techninės priemonės buvo perkeltos į 2001 m. gegužės 14 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 973/2001, nustatantį tam tikras tolimos migracijos žuvų rūšių apsaugos technines priemones (7).

(14)	Šioms organizacijoms priėmus naujas technines priemones ir atnaujinus galiojusias priemones po Reglamento (EB) Nr. 973/2001 priėmimo, minėtą reglamentą reikia panaikinti ir pakeisti jį šiuo reglamentu.

(15)	Žvejybos pajėgumų apribojimai turi būti nustatyti remiantis 2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką (8) 20 straipsniu.

(16)	Šiam reglamentui įgyvendinti būtinos priemonės turėtų būti patvirtintos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (9),

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I ANTRAŠTINĖ DALIS

ĮVADINĖS NUOSTATOS

1 straipsnis

Objektas

Šis reglamentas nustato technines apsaugos priemones, susijusias su I priede išvardytų labai migruojančių žuvų rūšių tam tikrų išteklių sugavimu bei iškrovimu ir priegaudų sugavimu.

2 straipsnis

Taikymo sritis

Nepažeidžiant 9 straipsnio, šis reglamentas taikomas su valstybių narių vėliavomis plaukiojantiems Bendrijoje registruotiems laivams (toliau – Bendrijos žvejybos laivai).

3 straipsnis

Sąvokų apibrėžimai

Šiame reglamente:

1)	Toli migruojančių žuvų rūšys – I priede išvardytos rūšys.

2)	Tunai ir susijusios rūšys, numatytos ICCAT – II priede išvardytos rūšys.

3)	Delfinų mirtingumo limitas – Susitarimo dėl tarptautinės delfinų apsaugos programos (10) V straipsnyje nustatytas limitas.

4)	Laisvalaikio žvejyba – gyvųjų vandens išteklių žvejyba pramogų ar sporto tikslais.

5)	Apsupamieji tinklai – tinklai, kuriais žuvys sugaunamos jas apsupant iš abiejų pusių ir iš apačios; jie gali būti su sutraukiamuoju lynu ir be jo.

6)	Gaubiamieji tinklai – bet koks apsupamasis tinklas, kurio apačia sutraukiama tinklo dugnu per keliolika žiedų išilgai gruntlynio perkištu sutraukiamuoju lynu. Gaubiamieji tinklai gali būti naudojami smulkiųjų ar stambiųjų pelaginių rūšių žuvims arba priedugnio rūšių žuvims žvejoti.

Ūdos – žvejybos įranga, susidedanti iš pagrindinės ūdos su ant šoninių ūdų (prailginimų) pritvirtintais kabliukais, kurios ilgis ir kabliukų išdėstymo intervalas priklauso nuo žvejojamų žuvų rūšies. Jos gali būti naudojamos vertikaliai arba horizontaliai vandens paviršiui; gali būti naudojamos ant dugno ar priedugnyje (giluminės ūdos) arba vidutiniame gylyje ar negiliai nuo vandens paviršiaus (paviršinės ūdos).

Kabliukai – lenkti ir aštrūs plieninės vielos elementai, paprastai su užkarpa. Kabliuko smaigalys gali būti tiesus ar net palenktas į šoną ir išlenktas. Likusioji kabliuko dalis gali būti įvairaus ilgio ir formos, jos skerspjūvis gali būti apvalus (įprastas) ar paplokščias (kaltas). Visas kabliuko ilgis yra jo tiesiosios dalies ilgis nuo tos vietos, kurioje jis tvirtinamas prie ūdos ir kuri paprastai yra akutės formos, iki aukščiausio kabliuko išlinkimo taško. Kabliuko plotis yra didžiausias horizontalus atstumas nuo išorinės tiesiosios dalies iki išorinės užkarpos dalies.

9)	Žuvų telkimo įtaisai (ŽTĮ) – jūros paviršiuje plūduriuojantys įrenginiai, kuriais siekiama pritraukti žuvis.

10)	Tunų žvejybos laivai su kartinėmis ūdomis – laivai, kuriuose yra įranga, skirta tunams žvejoti kartinėmis ūdomis.

4 straipsnis

Zonos

Šiame reglamente taikomi šie jūrų vandenų sąvokų apibrėžimai:

1)	1 zona Visi Atlanto vandenyno ir gretimų jūrų, kurioms taikoma ICCAT konvencija, vandenys, nurodyti tos konvencijos 1 straipsnyje.

2)	2 zona Visi Indijos vandenyno vandenys, kuriems taikomas Susitarimas dėl IOTC įsteigimo, kaip apibrėžta jo 2 straipsnyje.

3)	3 zona Visi Ramiojo vandenyno rytinės dalies vandenys, kaip apibrėžta Susitarimo dėl tarptautinės delfinų apsaugos programos 3 straipsnyje.

4)	4 zona Visi Ramiojo vandenyno vakarinės ir centrinės dalies vandenys, kaip apibrėžta WCPFC konvencijos 3 straipsnyje.

II ANTRAŠTINĖ DALIS

1 ZONOJE TAIKOMOS TECHNINĖS PRIEMONĖS

1 SKYRIUS

Tam tikrų tipų laivų ir įrangos naudojimo apribojimai

5 straipsnis

Didžiaakių tunų apsauga tam tikruose tropiniuose vandenyse

1. Žvejyba seineriais su gaubiamaisiais tinklais ir tunų žvejybos laivais su kartinėmis ūdomis draudžiama nuo lapkričio 1 iki 30 d. šioje zonoje:

—	pietinė riba: 0° platumos,

—	šiaurinė riba: 5° platumos,

—	vakarinė riba: 20° ilgumos,

—	rytinė riba: 10° ilgumos.

2. Ne vėliau kaip iki kiekvienų metų rugpjūčio 15 d. valstybės narės Komisijai pateikia šios priemonės įgyvendinimo ataskaitą kartu su pažeidimų (jei buvo), padarytų Bendrijos žvejybos laivų, plaukiojančių su jų vėliava ir baudžiamų jų kompetentingų institucijų, sąrašu.

6 straipsnis

Paprastųjų melsvųjų tunų žvejyba Viduržemio jūroje

1. Paprastųjų melsvųjų tunų žvejyba gaubiamaisiais tinklais Viduržemio jūroje draudžiama nuo liepos 16 d. iki rugpjūčio 15 d.

2. Laikotarpiu nuo birželio 1 d. iki liepos 31 d. Viduržemio jūroje draudžiama paprastųjų melsvųjų tunų žvejyba paviršinėmis ūdomis iš ilgesnių kaip 24 m laivų. Laivų ilgis nustatomas remiantis III priedu.

3. Viduržemio jūroje laikotarpiu nuo birželio 1 d. iki birželio 30 d. draudžiama naudoti lėktuvus ar sraigtasparnius padedant žvejoti paprastuosius melsvuosius tunus.

4. Atsižvelgdama į ICCAT rekomendacijas, kurios yra privalomos Bendrijai, ir laikydamasi 30 straipsnyje nustatytos tvarkos, Komisija gali pakeisti šiame straipsnyje nurodytus laikotarpius ir zonas bei III priede nurodytą laivų ilgį.

7 straipsnis

Dryžuotųjų tunų, didžiaakių tunų ir gelsvapelekių tunų žvejyba tam tikruose Portugalijai priklausančiuose vandenyse

Laivuose draudžiama turėti bet kokį kiekį dryžuotuojų tunų, didžiaakių tunų ar gelsvapelekių tunų, sugautų gaubiamaisiais tinklais Portugalijos suverenitetui ar jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse ICES (Tarptautinė jūrų tyrimo taryba) X parajonyje į šiaurę nuo 36°30′ šiaurės platumos ar CECAF (Rytų Centrinio Atlanto žvejybos komitetas) zonose į šiaurę nuo 31° šiaurės platumos ir į rytus nuo 17°30′ vakarų ilgumos, bei gaudyti tas rūšis šiose zonose, naudojant pirmiau nurodytą įrangą.

2 SKYRIUS

Mažiausias dydis

8 straipsnis

Dydžiai

1. Laikoma, kad tam tikros rūšies žuvys yra per mažos, jei jų dydis yra mažesnis už IV priede nurodytą atitinkamos rūšies mažiausią dydį.

2. Atsižvelgiant į ICCAT rekomendacijas, kurios yra privalomos Bendrijai, ir laikantis 30 straipsnyje nustatytos tvarkos, IV priede nustatyti dydžiai gali būti pakeisti.

9 straipsnis

Draudimai

1. Draudžiama 1 zonoje sugautas IV priede išvardytų rūšių per mažas žuvis laikyti laive ar perkrauti, iškrauti, gabenti, sandėliuoti, išdėlioti ar siūlyti pirkti, pardavinėti jas ar jomis prekiauti. Tokių rūšių žuvys nedelsiant paleidžiamos atgal į jūrą.

2. Draudžiama IV priede išvardytų rūšių per mažas 1 zonoje pagautas žuvis, kurių kilmės vieta yra trečiosios šalys, išleisti į laisvą apyvartą ar prekiauti jomis Bendrijoje.

10 straipsnis

Dydžio matavimas

1. Visų rūšių žuvų, išskyrus buriažuvinių, ilgis matuojamas nuo viršutinės žiaunos galo iki uodegos peleko išsiskyrimo.

2. Buriažuvinių dydis matuojamas nuo apatinės žiaunos galo iki uodegos peleko išssiskyrimo.

11 straipsnis

Paprastųjų melsvųjų tunų pavyzdžių ėmimas narvuose

1. Kiekviena valstybė narė nustato pavyzdžių ėmimo tvarką, pagal kurią nustatomas sužvejotų paprastųjų melsvųjų tunų kiekis pagal jų dydį.

2. Pavyzdžių ėmimas pagal dydį narvuose atliekamas atrinkus 100 žuvų iš 100 tonų gyvos žuvies kiekio arba 10 % visų narve esančių žuvų. Dydžio pavyzdys paimamas žuvų žvejojimo ūkyje metu laikantis ICCAT priimto metodo, skirto duomenims perduoti pagal II Uždavinį.

3. Žuvims, kurios buvo auginamos ilgiau kaip vienerius metus, parengiami papildomi metodai ir pavyzdžių ėmimo būdai.

4. Pavyzdžiai imami žuvų žvejojimo ūkyje metu atsitiktinai ir iš visų narvų. Iki liepos 31 d. duomenys apie pavyzdžių ėmimą, atliktą praėjusiais kalendoriniais metais, perduodami ICCAT.

3 SKYRIUS

Laivų skaičiaus apribojimai

12 straipsnis

Šiaurės Atlanto didžiaakiai tunai ir ilgapelekiai tunai

1. Laikydamasi Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 20 straipsnyje nustatytos tvarkos, Taryba nustato didesnių kaip 24 metrų ilgio Bendrijos žvejybos laivų, kurių pagrindinė žvejojama rūšis 1 zonoje yra didžiaakiai tunai, skaičių ir bendrą pajėgumą, išreikštą bendrąja talpa (GT). Jie nustatomi:

a)	pagal 1991–1992 m. laikotarpiu 1 zonoje didžiaakius tunus kaip pagrindinę rūšį žvejojusių Bendrijos žvejybos laivų vidutinį skaičių ir pajėgumą, išreikštą GT, ir

b)	vadovaujantis Bendrijos laivų, žvejojusių didžiaakius tunus 2005 m. skaičiaus, apie kurį buvo pranešta ICCAT 2005 m. birželio 30 d., apribojimu.

2. Laikydamasi Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 20 straipsnyje nustatytos tvarkos, Taryba nustato Šiaurės Atlanto ilgapelekius tunus kaip pagrindinę rūšį žvejojančių Bendrijos žvejybos laivų skaičių. Laivų skaičius nustatomas pagal 1993–1995 m. laikotarpiu Šiaurės Atlanto ilgapelekius tunus kaip pagrindinę rūšį žvejojusių Bendrijos žvejybos laivų vidutinį skaičių.

3. Laikydamasi Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 20 straipsnyje nustatytos tvarkos, Taryba valstybėms narėms paskirsto:

a)	remiantis 1 dalimi nustatytą skaičių ir pajėgumą, išreikštą GT;

b)	remiantis 2 dalimi nustatytą laivų skaičių.

4. Kiekviena valstybė narė iki kiekvienų metų gegužės 15 d. įprastinėmis duomenų perdavimo priemonėmis Komisijai perduoda:

a)	su jos vėliava plaukiojančių ilgesnių kaip 24 metrai laivų, žvejojančių didžiaakius tunus, skaičių;

b)	su jos vėliava plaukiojančių laivų, žvejojančių ilgapelekius tunus Šiaurės Atlante, skaičių.

Kasmet iki gegužės 31 d. Komisija šią informaciją perduoda ICCAT sekretoriatui.

5. 4 dalyje numatytuose sąrašuose nurodomas laivyno vidaus registro numeris, laivui paskirtas laikantis 2003 m. gruodžio 30 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 26/2004 dėl Bendrijos žvejybos laivyno registro (11) I priedo ir naudojamos įrangos tipas.

4 SKYRIUS

Nepagrindinės rūšys ir sportinė bei pramoginė žvejyba

13 straipsnis

Marlinos

Valstybės narės skatina vienasiūlių šarnyrinių kaspininių lynų naudojimą, kad būtų galima lengvai išlaisvinti gyvas mėlynąsias marlinas ir baltąsias marlinas.

14 straipsnis

Rykliai

1. Valstybės narės skatina atsitiktinai sužvejotų gyvų ryklių, ypač jauniklių, paleidimą į vandenį.

2. Valstybės narės skatina mažinti ryklių išmetimą tobulinant žvejybos įrangos selektyvumą.

15 straipsnis

Jūros vėžliai

Valstybės narės skatina atsitiktinai sužvejotų gyvų jūros vėžlių paleidimą į vandenį.

16 straipsnis

Sportinė ir pramoginė žvejyba Viduržemio jūroje

1. Valstybės narės imasi reikalingų priemonių, kad Viduržemio jūroje būtų uždrausta sportinė ir pramoginė tunų ir susijusių rūšių žvejyba velkamaisiais tinklais, apsupamaisiais tinklais, gaubiamaisiais tinklais, dragomis, žiauniniais tinklais, sieniniais tinklais ir ūdomis.

2. Valstybės narės užtikrina, kad nebūtų prekiaujama tunais ir susijusių rūšių žuvimis, sužvejotomis Viduržemio jūroje sportinės ir pramoginės žvejybos metu.

17 straipsnis

Ataskaita

Ne vėliau kaip kiekvienų metų rugpjūčio 15 d. valstybės narės Komisijai atsiunčia šio skyriaus įgyvendinimo ataskaitą.

III ANTRAŠTINĖ DALIS

2 ZONOJE TAIKOMOS TECHNINĖS PRIEMONĖS

1 SKYRIUS

Laivų skaičiaus apribojimai

18 straipsnis

Laivų, kuriems leidžiama žvejoti, skaičius

1. Laikydamasi Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 20 straipsnyje nustatytos tvarkos, Taryba nustato ilgesnių nei 24 metrai Bendrijos žvejybos laivų, kuriems leidžiama žvejoti 2 zonoje, skaičių. Laivų skaičius nustatomas pagal Bendrijos žvejybos laivų, įregistruotų 2003 m. IOTC laivų registre, skaičių. Laivų skaičiaus apribojimas turi atitikti bendrą bendrąją talpą (GT). Keičiant laivus, bendra talpa neturi būti viršyta.

2. Laikydamasi Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 20 straipsnyje nustatytos tvarkos, Taryba valstybėms narėms paskirsto laivų skaičių, nustatytą pagal šio straipsnio 1 dalį.

2 SKYRIUS

Nepagrindinės rūšys

19 straipsnis

Rykliai

1. Valstybės narės deda visas pastangas, kad būtų skatinamas atsitiktinai sužvejotų gyvų ryklių, ypač jauniklių, paleidimas į vandenį.

2. Valstybės narės skatina mažinti ryklių išmetimą.

20 straipsnis

Jūros vėžliai

1. Valstybės narės, visų pirma taikydamos 2, 3 ir 4 dalyje numatytas priemones, deda visas pastangas, kad būtų sumažintas žvejybos poveikis jūros vėžliams.

2. Bet kokiai žvejybos įrangai naudoti taikomos šios sąlygos:

a)	tinkamas elgesys su atsitiktinai ar kaip priegauda sužvejotais (kabliukais ar tinklais) jūros vėžliais, įskaitant jų gaivinimą ar greitą paleidimą;

b)	laive turi būti įranga, skirta atsitiktinai ar kaip priegauda sužvejotiems jūros vėžliams paleisti.

3. Gaubiamiesiems tinklams naudoti taikomos šios sąlygos:

a)	prievolė kiek įmanoma vengti, kad jūros vėžliai patektų į tinklus;

b)	tobulinami ir taikomi tinkamos įrangos, skirtos mažinti kaip priegauda sužvejojamų jūros vėžlių kiekį, techniniai duomenys;

c)	patvirtinamos visos reikalingos priemonės, kad į tinklus patekę ar sužvejoti jūros vėžliai būtų paleisti;

d)	patvirtinamos visos priemonės, reikalingos stebėti žuvų telkimo įrenginius (ŽTĮ), į kuriuos galėtų patekti jūros vėžliai, patekusius jūros vėžlius išlaisvinti ir pašalinti nenaudojamus ŽTĮ.

4. Ūdoms naudoti taikomos šios sąlygos:

a)	tobulinamos ir imamos naudoti tokios kabliukų formų kombinacijos ir jauko rūšys, tokio gylio ir konstrukcijos tinklai bei tokia žvejybos praktika, kad būtų kiek įmanoma sumažintas atsitiktinai ar kaip priegauda sužvejotų jūros vėžlių skaičius ir jų mirtingumas;

b)	laive turi būti įranga, reikalinga atsitiktinai ar kaip priegauda sužvejotiems jūros vėžliams paleisti, įskaitant įrankius vėžliams atkabinti ar lynams ir laimikiui iš tinklo perkrauti naudojamiems tinklams nupjauti.

IV ANTRAŠTINĖ DALIS

3 ZONOJE TAIKOMOS TECHNINĖS PRIEMONĖS

21 straipsnis

Perkrovimas

1. Draudžiama naudoti pagalbinius laivus siekiant teikti paramą laivams, žvejojantiems žuvų telkimo įrenginių pagalba.

2. Draudžiama seineriais perkrauti jūroje žuvis.

22 straipsnis

Laivų skaičiaus apribojimai

1. Laikydamasi Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 20 straipsnyje nustatytos tvarkos, Taryba nustato Bendrijos seinerių, kuriems leidžiama žvejoti 3 zonoje, skaičių. Laivų skaičius nustatomas pagal Bendrijos žvejybos seinerių, kurie 2002 m. birželio 28 d. buvo įregistruoti IATCC registre, skaičių.

2. Kasmet iki gruodžio 10 d. valstybės narės pateikia Komisijai su jų vėliavomis plaukiojančių laivų, ketinančių žvejoti tunus 3 zonoje, sąrašą. Laivai, neįtraukti į šį sąrašą, laikomi neaktyviais ir einamaisiais metais žvejoti jiems neleidžiama.

3. Šiuose sąrašuose nurodomas laivyno vidaus registro numeris, laivui paskirtas pagal Reglamento (EB) Nr. 26/2004 I priedą, ir naudojamos įrangos tipas.

23 straipsnis

Delfinų apsauga

3 zonoje žvejojant gelsvapelekius tunus, gaubiamaisiais tinklais apsupti delfinų grupes ar būrius leidžiama tik Bendrijos žvejybos laivams, žvejojantiems laikantis Susitarime dėl tarptautinės delfinų apsaugos programos nustatytų sąlygų, kuriems paskirtas delfinų mirtingumo limitas (DML).

24 straipsnis

Paraiškos DML gauti

Kasmet iki rugsėjo 15 d. valstybės narės Komisijai pateikia:

a)	sąrašą su jų vėliava plaukiojančių laivų, kurių keliamoji galia didesnė kaip 363 metrinių tonų (400 neto tonų), padavusių paraiškas dėl DML visam kitų metų laikotarpiui;

b)	sąrašą su jų vėliava plaukiojančių laivų, kurių keliamoji galia didesnė kaip 363 metrinių tonų (400 neto tonų), padavusių paraiškas dėl DML kitų metų pirmam arba antram ketvirčiui;

c)	dėl kiekvieno laivo, kuris pateikia paraišką dėl DML – pažymą, patvirtinančią, kad laive yra visi būtini delfinų apsaugos įranga ir priemonės bei kad laivo kapitonas išklausė patvirtintą delfinų gelbėjimo ir paleidimo mokymo kursą;

d)	sąrašą su jų vėliava plaukiojančių laivų, kurie kitais metais turėtų žvejoti toje zonoje.

25 straipsnis

DML paskirstymas

1. Valstybės narės užtikrina, kad paraiškos dėl DML atitiktų Susitarime dėl tarptautinės delfinų apsaugos programos nustatytas sąlygas ir IATTC patvirtintas apsaugos priemones.

2. Komisija patikrina sąrašus, siekdama įsitikinti, kad jie atitinka Susitarimo dėl tarptautinės delfinų apsaugos programos nuostatas ir IATTC patvirtintas apsaugos priemones, ir perduoda juos IATTC direktoriui. Patikrinimo metu nustačius, kad prašymas neatitinka šioje dalyje nurodytų sąlygų, Komisija nedelsdama praneša atitinkamai valstybei narei, kad ji negali prašymo ar jo dalies perduoti IATTC direktoriui, ir nurodo priežastis.

3. Komisija kiekvienai valstybei narei nurodo bendrą DML, kuris turi būti paskirstytas su jos vėliava plaukiojantiems laivams.

4. Kiekviena valstybė narė kasmet iki sausio 15 d. išsiunčia Komisijai informaciją apie DML paskirstymą su tos valstybės narės vėliava plaukiojantiems laivams.

5. Komisija kasmet iki vasario 1 d. išsiunčia IATTC direktoriui sąrašą ir duomenis apie DML paskirstymą Bendrijos žvejybos laivams.

26 straipsnis

Kitų nepagrindinių rūšių apsauga

1. Gaubiamaisiais tinklais žvejojantys laivai nedelsdami paleidžia kiek įmanoma mažiau sužalotus visus jūros vėžlius, ryklius, dryžuotuosius tunus, vėjažuves, rajas, doradas ir kitų nepagrindinių rūšių žuvis.

2. Žvejai skatinami tobulinti būdus ir priemones, kurie sudaro palankias sąlygas tokiems gyvūnams greitai ir saugiai paleisti, bei jais naudotis.

27 straipsnis

Jūros vėžliai

1. Pastebėjus tinkle jūros vėžlį, dedamos visos reikalingos pastangos jį išgelbėti, prieš jam įsipainiojant į tinklą, taip pat, jei būtina, pasinaudojant greitaeigiu kateriu.

2. Jeigu vėžlys yra įsipainiojęs tinkle, tinklo vyniojimas sustabdomas, vos tik vėžlys iškyla iš vandens, ir tęsiamas tik tada, kai vėžlys išpainiojamas iš tinklo ir paleidžiamas.

3. Jeigu vėžlys užkeliamas į laivą, prieš paleidžiant vėžlį į vandenį imamasi visų reikiamų būdų, skirtų padėti jam atsigauti.

4. Tunus žvejojantiems laivams draudžiama į jūrą išmesti druskos maišus ar kitas plastiko šiukšles.

5. Jei įmanoma, į žuvų telkimo įrenginius ir kitą žvejybos įrangą patekę jūros vėžliai paleidžiami.

6. Žvejybai nenaudojami žuvų telkimo įrenginiai pašalinami.

V ANTRAŠTINĖ DALIS

4 ZONOJE TAIKOMOS TECHNINĖS PRIEMONĖS

28 straipsnis

Atliekų sumažinimas

Valstybės narės imasi priemonių atliekų išmetimui, į jūrą išmetamų žuvų kiekiui, pamestoje ar paliktoje žvejybos įrangoje sugaunamam laimikiui, teršimui iš žvejybos laivų, nepagrindinių rūšių žuvų ir gyvūnų sugavimui ir padariniams susijusioms ar priklausomoms rūšims, ypač toms, kurioms gresia išnykimas, kiek įmanoma sumažinti.

VI ANTRAŠTINĖ DALIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

29 straipsnis

Jūros žinduoliai

1. Gaubiamaisiais tinklais apsupti jūros žinduolių būrius arba jų grupes draudžiama.

2. 1 dalis taikoma visiems Bendrijos žvejybos laivams išskyrus 23 straipsnyje nurodytus laivus.

VII ANTRAŠTINĖ DALIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

30 straipsnis

Komitologija

Priemonės, kurių turi būti imtasi pagal 6 straipsnio 4 dalį ir 8 straipsnio 2 dalį, patvirtinamos laikantis Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 30 straipsnio 3 dalyje nustatytos tvarkos.

31 straipsnis

Panaikinimas

Reglamentas (EB) Nr. 973/2001 yra panaikinamas.

32 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2007 m. gegužės 7 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

H. SEEHOFER

(1) OL L 179, 1998 6 23, p. 1.

(2) OL L 162, 1986 6 18, p. 33.

(3) OL L 236, 1995 10 5, p. 24.

(4) OL L 348, 2005 12 30, p. 26.

(5) OL L 15, 2005 1 19, p. 9.

(6) OL L 32, 2005 2 4, p. 1.

(7) OL L 137, 2001 5 19, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 831/2004 (OL L 127, 2004 4 29, p. 33).

(8) OL L 358, 2002 12 31, p. 59.

(9) OL L 184, 1999 7 17, p. 23. Sprendimas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Sprendimu 2006/512/EB (OL L 200, 2006 7 22, p. 11).

(10) OL L 348, 2005 12 30, p. 28.

(11) OL L 5, 2004 1 9, p. 25. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1799/2006 (OL L 341, 2006 12 7, p. 26).

I PRIEDAS

Labai migruojančių žuvų rūšių sąrašas

—	Ilgapelekis tunas: Thunnus alalunga

—	Paprastasis melsvasis tunas: Thunnus thynnus

—	Didžiaakis tunas: Thunnus obesus

—	Dryžuotasis tunas: Katsuwonus pelamis

—	Atlantinė pelamidė: Sarda sarda

—	Gelsvapelekis tunas: Thunnus albacares

—	Atlantinis juodapelekis tunas: Thunnus atlanticus

—	Mažieji tunai: Euthynnus spp.

—	Australinis tunas: Thunnus maccoyii

—	Skumbriniai tunai: Auxis spp.

—	Jūrų karšis: Bramidae

—	Marlinos: Tetrapturus spp.; Makaira spp.

—	Buriažuvės: Istiophorus spp.

—	Durklažuvė: Xiphias gladius

—	Lydekinės skumbrės: Scomberesox spp.; Cololabis spp.

—	Korifena: Coryphaena hippurus; Coryphaena equiselis

—	Rykliai: Hexanchus griseus; Cetorhinus maximus; Alopiidae Rhincodon typus; Carcharhinide; Sphyrnidae; Isuridae; Lamnidae

—	Banginių būrio gyvūnai (banginiai ir jūrų kiaulės): Physeteridae; Balenidae; Eschrichtiidae; Monodontidae; Ziphiidae; Delphinidae.

II PRIEDAS

Tunų ir susijusių rūšių ICCAT sąrašas

—	Paprastasis melsvasis tunas: Thunnus thynnus

—	Australinis tunas: Thunnus maccoyii

—	Gelsvapelekis tunas: Thunnus albacares

—	Ilgapelekis tunas: Thunnus alalunga

—	Didžiaakis tunas: Thunnus obesus

—	Atlantinis juodapelekis tunas: Thunnus atlanticus

—	Mažasis tunas: Euthynnus alletteratus

—	Dryžuotasis tunas: Katsuwonus pelamis

—	Atlantinė pelamidė: Sarda sarda

—	Paprastasis skumbrinis tunas: Auxis thazard

—	Skumbrinis tunas: Auxis rochei

—	Palometė: Orcynopsis unicolor

—	Dygioji pelamidė: Acanthocybium solandri

—	Ispaninė dėmėtoji skumbrė: Scomberomorus maculatus

—	Atlantinė karališkoji skumbrė: Scomberomorus cavalla

—	Afrikinė karališkoji skumbrė: Scomberomorus tritor

—	Brazilinė skumbrė: Scomberomorus brasilliensis

—	Ispaninė karališkoji skumbrė: Scomberomorus regalis

—	Buriažuvė: Istiophorus albicans

—	Juodoji marlina: Makaira indica

—	Melsvoji marlina: Makaira nigricans

—	Baltoji marlina: Tetrapturus albidus

—	Durklažuvė: Xiphias gladius

—	Atlantinis mažasis iešmasnukis: Tetrapturus pfluegeri

III PRIEDAS

Laivų ilgis (6 straipsnio 2 dalis)

ICCAT laivų ilgio apibrėžimas:

—

žvejybos laivų, pastatytų po 1982 m. liepos 18 d., ilgis – tai 96 % viso ilgio ties vaterlinija 85 % mažiausio teorinio borto aukštyje, matuojant nuo kilio viršaus, arba ilgis nuo forštevenio priekinio šono iki vairapriekio ašies ties vaterlinija, jei šis atstumas yra didesnis. Laivų, suprojektuotų su kilio polinkiu, vaterlinija, ties kuria matuojamas šis ilgis, yra lygiagreti projektinei vaterlinijai,

—	žvejybos laivų, pastatytų iki 1982 m. liepos 18 d., registruotas ilgis yra ilgis, nurodytas nacionaliniuose registruose ar kitame laivų registre.

IV PRIEDAS

MAŽIAUSI DYDŽIAI

(8 straipsnio 1 dalis)

Žuvų rūšys	Mažiausias dydis
Paprastasis melsvasis tunas (Thunnus thynnus) (1)	6,4 kg arba 70 cm
Paprastasis melsvasis tunas (Thunnus thynnus) (2)	10 kg arba 80 cm
Durklažuvė (Xiphias gladius) (3)	25 kg arba 125 cm (apatinė žiauna)

(1) Šis mažiausias dydis taikomas tik Atlanto vandenyno rytinėje dalyje.

(2) Šis mažiausias dydis taikomas tik Viduržemio jūroje.

(3) Šis mažiausias dydis taikomas tik Atlanto vandenyne.