1.

2.

2.1.

2.2.

2.3.

2.4.

2.5.

2.6.

2.7.

2.8.

2.9.

2.10.

2.11.

2.12.

3.

4.

4.1.

4.2.

4.2.1.

4.2.2.

4.2.3.

4.2.4.

4.2.5.

4.3.

4.4.

4.5.

4.6.

4.7.

4.8.

5.

5.1.

5.1.1.

5.1.2.

5.1.3.

5.1.4.

5.2.

5.2.1.

5.2.2.

5.2.3.

5.3.

5.3.1.

5.3.2.

5.3.3.

5.4.

5.5.

5.6.

6.

6.1.

6.2.

6.3.

6.4.

6.5.

7.

8.

ADNR

Accord Européen relative au transport international des marchandises dangereuses par voie de navigation intérieur du Rhin

AIS

Automatinė identifikavimo sistema

ARGO

Patobulinta upių navigacija

AVV

Adviesdienst Verkeer en Vervoer (Nyderlandai)

BICS

Binnenvaart informatie en communicatie systeem (elektroninių pranešimų sistema)

CCNR

Centrinė Reino navigacijos komisija

CCTV

Uždarosios grandinės televizija

CEVNI

Code Europeen de Voies de la Navigation Intérieure (Europos vidaus vandenų kodeksas), išleistas JT/EEK

COMPRIS

Konsorciumo valdoma upių transporto informacinių paslaugų programa (ES mokslo tiriamųjų darbų projektas, 2003–2005)

D4D

Dunojaus duomenų saugykla

DGPS

Diferencinė pasaulinė buvimo vietos nustatymo sistema

ECDIS

Elektroninių žemėlapių rodymo ir informacijos sistema

ECE

Jungtinių Tautų Europos ekonominė komisija

EDI

Keitimasis elektroniniais duomenimis

EDIFACT

Keitimasis elektroniniais duomenimis administravimo, prekybos ir transporto tikslais (JT/EEK standartas)

EI

Eismo informacija

ENC

Elektroninis navigacinis žemėlapis

ETSI

Europos telekomunikacijų standartų institutas

FI

Farvaterių informacija

FIP

Farvaterių informacijos paslauga

GLONASS

(Rusijos) Pasaulinė navigacijos palydovų sistema

GNSS

Pasaulinė navigacijos palydovų sistema

GSM

Pasaulinė mobiliojo ryšio sistema

HF

Aukštas dažnis

HS Code

PMO Suderintoji prekių aprašų ir kodavimo sistema (KN)

IALA

Tarptautinė jūrų navigacijos pagalbos ir švyturių organizacija

IEC

Tarptautinis elektrotechnikos komitetas

IHO

Tarptautinė hidrografijos organizacija

IMDG Code

Tarptautinis pavojingų krovinių vežimo jūra kodeksas

IMO

Tarptautinė jūrų organizacija

INDRIS

UIP vidaus navigacijos demonstratorius (ES mokslo tiriamųjų darbų projektas, 1998–2000)

ISO

Tarptautinė standartizacijos organizacija

IT

Informacijos technologija

ITU

Tarptautinė telekomunikacijų sąjunga

LAN

Vietinis tinklas

LEC

Laivų eismo centras

LEP

Laivų eismo paslaugos

LEVIP

Laivų eismo valdymo ir informacijos paslaugos (jūrų navigacija)

NPMP

Nelaimių poveikio mažinimo pagalba

OLN

Oficialus laivo numeris

PAL (ETA)

Planuojamas atvykimo laikas

PIANC

Tarptautinė navigacijos asociacija

PIG (SAR)

Paieška ir gelbėjimas

PIL (ETD)

Planuojamas išvykimo laikas

RAL (RTA)

Reikiamas atvykimo laikas

SEI

Strateginė eismo informacija (vaizdas)

SIGNI

Vidaus vandens keliuose naudojami ženklai ir signalai, išleista EN/ECE

SMS

Trumpųjų žinučių paslauga

SOLAS

Tarptautinė konvencija dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje

SOTDMA AIS

Savireguliuojančios laikinio perjungimo lygiagrečios prieigos AIS

ŠTV

Šliuzų ir tiltų valdymas

TCP/IP

Perdavimo kontrolės protokolas/interneto protokolas

TEI

Taktinė eismo informacija (TEI)

UIP

Upių informacijos paslaugos

UMTS

Universalioji mobiliųjų telekomunikacijų sistema

UTC

Suderintasis pasaulinis laikas

UTV

Uostų ir terminalų valdymas

VDL

VHF duomenų perdavimo įrenginys

VHF

Labai aukštas dažnis

WAP

Bevielių taikomųjų priemonių protokolas

WCO

Pasaulinė muitų organizacija

WI-FI

Bevielio ryšio tikslumas

ZKR/CCNR

Zentralkommission für die Rheinschifffahrt

2.3 schema

UIP teritorijos ir LEP teritorijos sąryšis

4.1 schema

UIP plėtojimas ir perprojektavimas

4.4a schema

Vidaus laivybos sritys, vaidmenys ir valdymo uždaviniai

4.4c schema

Informacijos apdorojimo ciklo etapai

4.4d schema

Informacijos apdorojimo ciklas

4.4b lentelė

UIP paslaugų kilmė

4.5 lentelė

Upių informacijos paslaugos

4.6 lentelė

Upių informacijos paslaugų išskaidymas pagal funkcijas

4.8 lentelė

Paslaugų ir sistemų sąryšis

5.2.3 lentelė

Pranešimų iš laivų duomenų rinkinys

6.4 lentelė

UIP planavimo procedūra

7. lentelė

Galima laipsniška įvairių UIP dalių plėtra

1)

UIP gairėse aprašomi upių informacijos paslaugų ir susijusių sistemų planavimo, įgyvendinimo bei naudojimo principai ir bendrieji reikalavimai.

2)

Jie vienodai taikomi krovininiams, keleiviniams ir pramoginiams laivams.

3)

Jie turi būti naudojami kartu su tarptautiniais teisės aktais, rekomendacijomis ir gairėmis, tokiais kaip:

4)

Įgyvendinant Europos Sąjungos mokslinių tyrimų ir plėtros projektą INDRIS, upių informacijos paslaugų srityje buvo išplėtota įvairių koncepcijų ir parengta įvairių standartizavimo pasiūlymų (2). Tai:

5)

Vidaus ECDIS koncepcija buvo išplėtota įgyvendinant Vokietijos ARGO (3) projektą, ir šis projektas įgyvendinamas bendradarbiaujat su INDRIS projekto dalyviais.

6)

UIP struktūros koncepciją išplėtojo WATERMAN (4) teminis tinklas – pagal Penktąją pagrindų programą, skirtą ES moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai LEVIP (jūrų navigacija) ir UIP srityse, taikoma priemonė. Remiantis šiais pasiekimais, 2003 m. įgyvendinus ES mokslinių tyrimų ir plėtros projektą COMPRIS (5), buvo parengta nuodugni UIP struktūra.

7)

Kai šiame dokumente minimos vidaus ECDIS (ir elektroniniai navigaciniai žemėlapiai), vidaus AIS (arba apskritai laivų buvimo vietos nustatymo ir sekimo sistemos), elektroniniai pranešimai iš laivų ir pranešimai kapitonams, yra kalbama apie UIP direktyvos technines specifikacijas.

1)

UIP apima sąsajas su kitais vežimo jūrų, sausumos keliais ir geležinkeliais būdais.

2)

UIP požiūriu upės apima visus vandens kelius ir uostus, kaip apibrėžta UIP direktyvos 2 straipsnio 1 dalyje.

3)

Be to, UIP yra bendras terminas visoms pavienėms informacijos paslaugoms, derinimo būdu palengvinančioms vidaus navigaciją, pavadinti.

4)

UIP teikiamos renkant, apdorojant, vertinant ir platinant su farvateriais, eismu ir transportu susijusią informaciją.

5)

UIP yra nesusijusios su komercine vienos ar kelių įmonių veikla, tačiau UIP sąsajos su komercine veikla yra galimos.

—

Informacijos paslauga yra esminės navigaciniam sprendimui laive priimti reikalingos informacijos teikimo laiku paslauga.

—

Navigacinės pagalbos paslauga yra pagalbos laive priimant navigacinius sprendimus ir šių sprendimų pasekmių stebėjimo paslauga. Navigacinė pagalba ypač svarbi sumažėjus matomumui, susidarius sunkioms meteorologinėms sąlygoms, sugedus radarui, vairo mechanizmui ar varomajam mechanizmui arba atsiradus jiems veikti trukdančių veiksnių. Eismo dalyviui paprašius arba susidarius ypatingoms aplinkybėms, kai LEP operatorius mano, kad tai yra būtina, navigacinė pagalba teikiama tinkama informacijos apie buvimo vietą forma, taikant tokias technologijas kaip GNSS/Galileo.

—

Eismo organizavimo paslauga yra pavojingų eismo sąlygų susidarymo prevencijos, vykdomos valdant eismo judėjimą ir užtikrinant saugų bei veiksmingą laivų eismo judėjimą LEP teritorijoje, paslauga (4.5 ir 5.3.1 skyriai).

1)

farvaterių informacija (FI) apima geografinę, hidrologinę ir administracinę informaciją apie UIP teritorijoje esančius vandens kelius (farvaterius), reikalingą UIP naudotojams, kad šie galėtų planuoti reisą, keliauti ir stebėti reisą; farvaterių informacija perduodama viena kryptimi – iš kranto į laivą arba iš kranto į biurą (naudotojo biurą);

2)

taktinė eismo informacija (TEI) – tai informacija, reikalinga skubiems kapitono arba LEP operatoriaus navigaciniams sprendimams, susijusiems su esama eismo situacija ir supančia geografine vietove, priimti. Taktinis eismo vaizdas apima informaciją apie buvimo vietą, specifinius navigaciniame žemėlapyje pateikiamus laivų duomenis apie visus radaro pastebėtus objektus ir, jei galima, papildomą išorinę eismo informaciją, pavyzdžiui, vidaus AIS teikiamą informaciją. TEI gali būti teikiama laive arba krante, pvz., LEP centre;

3)

strateginė eismo informacija (SEI) – tai informacija, daranti poveikį vidutinės trukmės ir ilgalaikiams UIP naudotojų sprendimams. Strateginis eismo vaizdas padeda priimti sprendimus planuojant saugų ir veiksmingą reisą. Strateginis eismo vaizdas sudaromas UIP centre ir pagal pareikalavimą pateikiamas naudotojams. Strateginis eismo vaizdas apima visus su UIP teritorija susijusius laivus, jų charakteristikas, krovinius ir buvimo vietą, ir šie duomenys yra saugomi duomenų bazėje ir pateikiami kaip stalo arba elektroninis žemėlapis. Strateginę eismo informaciją gali teikti UIP ir (arba) LEP centras arba biuras.

1)

UIP teritorijoje plaukiojantys laivai turi naudotis privalomomis paslaugomis, ir jiems rekomenduojama kiek įmanoma naudotis UIP ir susijusių paslaugų teikiama informacija.

2)

Už faktinės navigacijos ir laivo manevravimo sprendimus yra atsakingas laivo kapitonas. Jokia UIP teikiama informacija negali būti viršesnė už laivo kapitono priimtą sprendimą.

3)

Atsižvelgiant į turimos informacijos lygmenį ir į kompetentingos institucijos reikalavimus, laivuose (išskyrus pramoginius laivus) rekomenduojama laipsniškai įrengti (žr. 4.8 skyrių):

1)

transportas turi būti saugus:

2)

transportas turi būti veiksmingas:

3)

transportas turėtų tausoti aplinką:

—

transporto logistikos, kur šalys, kurioms reikalingas transportas, bendradarbiauja su šalimis, kurios organizuoja transportą (pvz., su siuntėjais, gavėjais, vežėjais, ekspeditoriais, krovinių vežimo agentais, laivynų savininkais);

—

transporto, kur šalys, kurios organizuoja transportą, bendradarbiauja su transportuojančiomis šalimis (pvz., su laivynų savininkais, terminalų operatoriais, užsakovais),

—

eismo, kur transportuojančios šalys (pvz., laivų kapitonai ir šturmanai) bendradarbiauja su šalimis, valdančiomis dėl to susidariusį laivų eismą (pvz., su eismo valdytoju, kompetentingomis institucijomis).

a)

vaizdinė navigacinė pagalba

b)

radiotelefonų paslauga vidaus vandens keliuose

c)

interneto paslauga

d)

elektroninių navigacinių žemėlapių paslauga

a)

taktinė eismo informacija (TEI)

b)

strateginė eismo informacija (SEI)

a)

vietos eismo valdymas (laivų eismo paslaugos – LEP)

b)

navigacinė pagalba (NP)

c)

šliuzų ir tiltų valdymas (ŠTV)

4.

a)

reisų planavimas (KP)

b)

transporto valdymas (TPV)

c)

intermodalinių uostų ir terminalų valdymas (TUV)

d)

krovinių ir laivynų valdymas (KLV)

6.

7.

8.

1)

Tradicinės FIP teikimo priemonės yra, pvz., vaizdinės navigacijos priemonės, rašytiniai pranešimai kapitonams, radijo ryšys ir šliuzuose įrengti fiksuoti telefonai. Mobilieji GSM telefonai suteikė naujų galimybių perduoti balsą ir duomenis, tačiau GSM galima naudotis ne visur ir ne visada. Prie konkrečių poreikių pritaikytos vandens kelių FIP gali būti teikiamos kaip:

Šios trys FIP rūšys nagrinėjamos šiame skyriuje. Jos daugiausia yra susijusios su esama padėtimi, tačiau, pavyzdžiui, pranešimai kapitonams naudojant ENŽ paslaugą gali būti teikiami ir ateityje.

2)

Farvaterių informacijos rūšys yra išvardytos 4.6 lentelėje.

3)

Farvaterių informacija apima nekintamą ir kintamą, taip pat skubią informaciją apie farvaterį. Nekintama ir kintama informacija turėtų būti perduodama pagal tvarkaraštį. Skubi informacija turėtų būti atnaujinama labai dažnai ir (arba) ji turėtų būti perduodama realiu laiku (pvz., balso pranešimais naudojant VHF ryšį arba naudojant keitimosi elektroniniais duomenimis priemones, internetą, WAP).

4)

Su sauga susijusią farvaterių informaciją turėtų teikti kompetentinga institucija arba ši informacija turėtų būti teikiama jos vardu.

5)

Farvaterių informaciją apie tarptautinę upės dalį turėtų teikti vienas informacijos sklaidos centras, duomenis gaunantis iš susijusių kompetentingų institucijų.

6)

Kompetentinga institucija turėtų patvirtinti teikiamą su sauga susijusią informaciją.

7)

Duomenys turėtų būti pateikiami tik kartu nurodant galimą jų paklaidą.

8)

Farvaterių informacijos paslaugos turėtų būti teikiamos naudojant patvirtintas ryšio priemones (pvz., pranešimai kapitonams perduodami internetu arba naudojant VHF ryšį) ir turėtų būti kaip galima labiau pritaikytos prie konkrečių poreikių.

9)

Kad esant prastam matomumui būtų galima plaukioti naudojant radarą, farvateryje turi būti įrengti radaro signalą atspindintys viršutinėse plūdurų ir švyturių dalyse įrengiami ženklai, be to, radarams skirti ženklai turi būti įrengti priekinėse tiltų polių dalyse. Įrengti plaukioti naudojant radarą skirtą įrangą yra radaro signalą atspindinčių pagalbinių navigacijos priemonių infrastruktūros uždavinys. Šis uždavinys yra susijęs su UIP, tačiau nėra UIP dalis. Todėl šiose UIP gairėse šis uždavinys nenagrinėjamas.

1)

Vidaus vandens keliams skirta radiotelefonų paslauga leidžia tam tikrais tikslais radijo ryšiu susisiekti naudojant sutartus kanalus ir taikant sutartą naudojimo procedūrą (paslaugos rūšį). Teikiamos penkių rūšių radiotelefonų paslaugos:

Iš šių penkių rūšių UIP požiūriu svarbios yra tik pirmosios trys. Radiotelefonų paslauga kapitonams, vandens kelių atsakingoms institucijoms ir uostų valdymo institucijoms leidžia tiesiogiai ir greitai susisiekti tarpusavyje. Ji labiausiai tinka skubiai reikalingai informacijai perduoti realiu laiku.

2)

Radiotelefonų paslauga teikiama remiantis šiomis taisyklėmis ir teisės aktais:

3)

Teikiant laivų tarpusavio ryšio, laivybos informacijos ir laivo bei uosto vadovybės tarpusavio ryšio paslaugas perduodami pranešimai turėtų būti susiję tik su žmonių gyvybės sauga ir laivų judėjimu bei sauga.

4)

Rekomenduojama, kad balsu teikiamos farvaterio informacijos paslaugos, priklausančios laivybos informacijos (iš kranto laivams) paslaugų rūšiai, būtų teikiamos šiems tikslams:

5)

Pavyzdžiui, skubi ir kintama informacija, kuri turi būti perduodama balsu naudojant radijo ryšį, gali būti susijusi su:

6)

Laivybos informaciją teikiančių bazinių VHF stočių ryšio aprėptis turi apimti visą UIP teritoriją.

7)

Teikiant laivybos informacijos paslaugas, „visiems naudotojams“ gali būti perduodama ši informacija:

8)

UIP centro operatorius turi turėti galimybę atsakyti į konkrečius kapitonams iškilusius klausimus ir gauti pranešimus iš kapitonų.

1)

Interneto paslaugas rekomenduojama teikti perduodant tokio pobūdžio informaciją:

Pirmiau minėta informacija turi būti teikiama naudojant pranešimus kapitonams arba vidaus kelių ECDIS, jei tai yra Va ir aukštesnės klasės vandens keliai.

2)

Kad pranešimus kapitonams būtų galima nesunkiai arba automatiškai išversti į kitas kalbas, turėtų būti naudojamas standartinis žodynas.

3)

Tankiuose ir (arba) išplėstiniuose vandens kelių tinkluose kintama informacija gali būti tvarkoma sąveikiose duomenų bazėse (duomenų valdymo sistemose), iš kurių būtų galima nesunkiai gauti duomenis.

4)

Pranešimai kapitonams gali būti pateikiami ne tik internete, bet ir siunčiami:

5)

Kad kapitonams būtų lengviau planuoti maršrutą, visa maršrutui nuo išvykimo uosto iki paskirties uosto sudaryti reikalinga farvaterių informacija pagal pareikalavimą naudotojui gali būti teikiama viename puslapyje.

6)

Internetu arba atsakingoms institucijoms keičiantis duomenimis perduodami pranešimai kapitonams turėtų būti perduodami sutarta forma, kad juos būtų galima automatiškai išversti į kitas kalbas.

7)

Būtina laikytis pagal UIP direktyvą nustatytų techninių pranešimų kapitonams specifikacijų.

1)

Elektroniniai navigaciniai žemėlapiai (ENŽ), kaip farvaterių informacijos teikimo priemonė, turi atitikti pagal UIP direktyvą nustatytus techninių vidaus ECDIS specifikacijų reikalavimus.

2)

Vidaus ECDIS skirto žemėlapių informacijos rinkinio laida turi būti pati naujausia.

3)

Jei ENŽ ketinama naudoti navigaciniam režimui taikant vidaus ECDIS, į ENŽ būtina įtraukti bent su sauga susijusius geoobjektus. Kompetentinga institucija turėtų tikrinti su sauga susijusią ENŽ informaciją.

4)

Rekomenduojama į ENŽ įtraukti visus techninių vidaus ECDIS specifikacijų objektų kataloge nurodytus geoobjektus.

5)

Rekomenduojama į ENŽ įtraukti vandens gelmių informaciją (gelmių kontūrus). Vandens gelmių informacija gali būti siejama su numatomu vandens lygiu arba su faktiniu vandens lygiu.

a)

kaip taktinė eismo informacija (TEI), gaunama naudojant radarą ir, jei yra, laivų buvimo vietos nustatymo ir sekimo sistemą, tokią kaip vidaus AIS su fone matomais elektroniniais navigaciniais žemėlapiais;

b)

kaip strateginė eismo informacija (SEI), gaunama naudojant elektroninę pranešimų iš laivų sistemą (pvz., duomenų bazę su laivų ir krovinių duomenimis, pranešimus naudojant VHF ryšį ar kitas mobiliojo informacijos perdavimo priemones – balso ir duomenų).

1)

Laivuose turėtų būti įrengtas radaras, kuris esant prastam matomumui leistų stebėti visus kitus kapitoną supančioje navigacinėje vietovėje esančius laivus.

2)

Taktinis laive pateikiamas eismo vaizdas (2.11 skyriaus 2 dalis) turėtų būti papildytas bent radaro rodoma informacija ir, jei yra, vidaus AIS laivų informacija, pateikiama elektroniniame navigaciniame žemėlapyje (ENŽ).

3)

Integruotas ekranas turėtų atitikti pagal UIP direktyvą nustatytus techninių vidaus ECDIS specifikacijų navigacinio režimo reikalavimus.

4)

Jei taikomas vidaus ECDIS navigacinis režimas, laivo buvimo vieta turėtų būti nustatoma remiantis nuolatinio buvimo vietos nustatymo sistema, kurios tikslumas atitinka saugios navigacijos reikalavimus.

5)

Jei kaip papildoma aplinkui esančių laivų buvimo vietos nustatymo priemonė naudojama laivo buvimo vietos ir sekimo sistema (tokia kaip vidaus AIS), ji turėtų atitikti pagal UIP direktyvą nustatytus tokių sistemų techninių specifikacijų reikalavimus. Laivų informacija turėtų būti matoma taktiniame eismo vaizde, be to, turėtų būti pateikiama papildoma informacija apie laivus.

6)

Be to, vietos eismui valdyti (pvz., LEP centruose) naudojama krante pateikiama taktinė eismo informacija) (5.3.1 skyrius).

1)

Strateginė eismo informacija (2.11 skyriaus 3 dalis) turėtų būti rengiama tada, kai būtina atlikti ilgalaikių eismo sąlygų UIP teritorijoje tyrimą, kuriuo remiantis būtų galima priimti vidutinio laikotarpio ir ilgalaikius sprendimus (pvz., nepaprastųjų atvejų valdymo sprendimus kilus potvyniui ar susikaupus ledui).

2)

Strateginė eismo informacija būti naudinga:

3)

Kad būtų galima teikti strateginę informaciją, kompetentinga institucija turi sukurti pranešimų iš laivų sistemą (pvz., susietą su UIP centru). Šios sistemos uždavinys – rinkti, tikrinti ir platinti gaunamus duomenis.

4)

SEI UIP naudotojams (2.10 skyrius) perduodama pagal pareikalavimą (5.5 skyriaus 7 dalis) ir atsižvelgiant į privatumo nuostatas.

5)

Laivų ir krovinių duomenys turėtų būti kaupiami duomenų bazėje. Duomenų bazėje gali būti kaupiami šie duomenys:

6)

Pranešimai iš vidaus vandenimis plaukiojančių laivų turėtų atitikti pagal UIP direktyvą nustatytus elektroninių pranešimų iš laivų techninių specifikacijų reikalavimus.

7)

5.2.3 lentelėje nurodyta galima įvairioms paslaugoms teikti, pavyzdžiui, šliuzams ir tiltams valdyti, padėti mažinant nelaimių poveikį arba terminalams valdyti, skirtų duomenų rinkinių struktūra.

5.2.3 lentelė

Pranešimų iš laivų duomenų rinkinys (pavyzdys)

8)

Krante rodomas strateginis eismo vaizdas gali apimti tik tam tikrų rūšių laivus (pvz., ypač didelius laivus, pavojingus krovinius vežančius laivus, specialiosios paskirties transporto priemones ir ypatingus vilkikų derinius).

9)

Kaimyninės atsakingos institucijos turėtų keistis duomenimis. Jei atsakingos administravimo institucijos yra valstybėse narėse, kurioms taikoma UIP direktyva, duomenimis turėtų būti keičiamasi elektroniniu būdu. Kitais atvejais, atsižvelgiant į dalyvaujančių laivų skaičių, tai turėtų būti daroma telefonu, faksu, elektroniniu paštu arba keičiantis elektroniniais duomenimis.

1)

Remiamasi IALA vidaus LEP gairėmis (1 skyrius, 3.a).

2)

Siekiant užtikrinti navigacijos saugą sudėtingomis vietos sąlygomis ir apsaugoti aplinkinėse vietovėse gyvenančius žmones bei aplinkinę infrastruktūrą nuo galimų laivybos pavojų, turėtų būti įsteigtas LEP centras, skirtas vietos eismui valdyti naudojant taktinį eismo vaizdą. Pagrindinė jo užduotis – organizuoti eismą. Sudėtingos vietos sąlygos gali būti šios:

3)

Taktinis eismo vaizdas (TEI) gaunamas renkant krante esančio radaro duomenis ir laivų buvimo vietos nustatymo bei sekimo informaciją ir parodant laivų informaciją vidaus ECDIS sistemoje, laikantis pagal UIP direktyvą nustatytų techninių vidaus ECDIS ir vidaus vandenimis plaukiojančių laivų buvimo vietos nustatymo bei sekimo sistemų specifikacijų. Esant intensyviam eismui ilgoje upės atkarpoje, TEI gali būti papildyta objekto buvimo vietos nustatymo sistema.

1)

UIP turėtų optimizuoti eismo srautą šiais būdais:

2)

Padėti planuoti šliuzų ir tiltų darbą gali laivo buvimo vietos nustatymo ir sekimo sistema su duomenų baze bei atitinkamomis ryšių priemonėmis (pvz., balso ir duomenų perdavimo naudojant VHF ryšį, GSM) (5.2.3 skyrius).

1)

Teikiant nelaimių poveikio mažinimo pagalbą, reiso pradžioje UIP centre įregistruojami laivų ir transportavimo duomenys, o reiso metu šie duomenys atnaujinami. Įvykus avarijai, UIP centras nedelsdamas pateikia duomenis avarinėms tarnyboms.

2)

Atsižvelgdama į rizikos vertinimo rezultatus (6.4 lentelė, B.2.a), nelaimių poveikio mažinimo tarnyba gali registruoti tik tam tikrų rūšių laivus ir junginius (5.2.3 skyriaus 8 dalis) arba visus laivus.

3)

Už reikalingų duomenų (5.2.3 lentelė) teikimą turėtų būti atsakingas kapitonas).

4)

Turėtų būti įdiegta pranešimų iš laivų sistema su duomenų baze bei atitinkamomis ryšio priemonėmis (žr. 5.2.3 skyrių).

5)

Laivo buvimo vieta ir plaukimo kryptis turėtų būti pranešama šiais atvejais:

1)

Logistikai skirtos taikomosios UIP priemonės yra:

2)

Reisų planavimas yra kapitono ir laivo savininko uždavinys. Reisų planavimas apima laivo apkrovos ir grimzlės planavimą, taip pat PAL (ETA) planavimą ir reiso metu galimų pakrovimo ir iškrovimo darbų planavimą. UIP turėtų palengvinti reisų planavimą šiais būdais:

3)

Transporto valdymas yra transportavimo grandinės valdymas, kuris nepatenka į navigacinės veiklos sritį ir kurį vykdo krovinių vežimo agentai bei transporto paslaugų kokybės vadovai. Jo tikslai:

4)

Kompetentingos institucijos turėtų sukurti informacijos sistemas, kurias naudojant būtų galima užtikrinti duomenų judėjimą tarp visuomeninių ir privačių partnerių. Turi būti naudojami 1 skyriaus 3 dalies e–j punktuose nurodyti standartai ir techninės specifikacijos.

5)

Privačių ir valstybinių partnerių tarpusavio ryšiai ir keitimasis informacija taikant su logistika susijusias taikomąsias UIP priemones turėtų būti vykdomi laikantis UIP srityje tarpusavyje sutartų procedūrų ir techninių specifikacijų.

6)

Kompetentingos institucijos, atsižvelgdamos į galimybių ribas, turėtų sudaryti kuo tinkamesnes sąlygas taikyti tokias logistikai skirtas taikomąsias priemones kaip:

Kompetentingos institucijos taikomųjų priemonių kūrėjams turėtų nurodyti naudojamų duomenų struktūrą.

7)

Keitimosi duomenimis UIP srityje konfidencialumas turi būti užtikrintas taip, kaip nustatyta UIP direktyvos 9 straipsnyje. Jei logistikos informacija teikiama naudojant kompetentingos institucijos administruojamas sistemas, ši institucija turėtų imtis reikalingų priemonių komercinės informacijos konfidencialumui užtikrinti. Jei konfidencialius duomenis teikia trečiosios šalys, būtina laikytis privatumo nuostatų.

a)

sienos kirtimo procedūrų valdymas (pvz., imigracijos tarnybos kontroliuojamų žmonių judėjimas, muitinės);

b)

eismo saugos reikalavimų laikymasis;

c)

aplinkos apsaugos reikalavimų laikymasis.

1)

Kompetentinga institucija yra įpareigojama (su eismu susijusių UIP srityje) planuoti UIP, įgalioti teikti UIP ir tvarkyti UIP skirtas lėšas. Jei UIP jau teikiamos, kompetentinga institucija turėtų pakeisti UIP teikimo sritį, jei dėl aplinkybių tai būtina.

2)

Jei dvi ar daugiau vyriausybių arba kompetentingų institucijų yra bendrai suinteresuotos tam tikroje teritorijoje pradėti teikti UIP, jos gali nuspręsti plėtoti bendras UIP.

3)

Reikėtų atkreipti dėmesį į stebėsenos ir pageidaujamo UIP patikimumo bei jų prieigos lygio palaikymo galimybes.

4)

Planuodama UIP, atitinkama kompetentinga institucija turėtų:

a)

hidrografinės, hidrologinės ir meteorologinės sąlygos

b)

vandens kelių sąlygos

pvz., vandens kelių dydžiai (šliuzų, tiltų, farvaterių), matomumas farvateriuose, specifiniai apribojimai (posūkiai, susiaurėjimai, seklumos, siauros ir žemos patiltės), navigacijos metodai, sangrūdos, šliuzų darbo laikas

c)

esamos ir būsimos eismo ir transporto sąlygos

keleivių skaičius, krovinių masė tonomis, krovinių rūšys, laivyno sudėtis

d)

avarijų skaičius, pobūdis ir poveikis, įskaitant pasekmių analizę

e)

teisinės sąlygos

atsakingos institucijos, teisinis nenumatytų įvykių ir (arba) nelaimių reguliavimas

f)

regioninės valdymo ir organizacinės sąlygos

pvz., šliuzų operatoriai, uostų ir terminalų bendrovės

g)

esamos UIP sistemos

h)

kitos teritorijai būdingos problemos, pvz., vėlinimasis

2.

Tikslai žr. 4.3 skyrių

3.

Uždaviniai žr. 4.4 skyrių

4.

Teiktinos paslaugos ir vykdytinos funkcijos žr. 4.5 ir 4.6 skyrius

5.

6.

7.

a)

funkcijų projektavimas

vidinės ir išorinės vietos sąlygas atitinkančios funkcijos

b)

funkcinio projekto pavertimas techniniu projektu (sistemomis)

c)

laivų ir kranto įrangos poreikio nustatymas

a)

rizikos vertinimas, pvz., rizikos rūšys ir jų reikšmingumo vertinimas porinio palyginimo būdu

b)

transporto veiksmingumo vertinimas atliekant sąnaudų ir naudos analizę

laivų laukimo laiko mažinimas, didesnis patikimumas, mažesnė reisų trukmė, nenumatytų įvykių, avarijų ir vėlinimosi nuostoliai

c)

poveikio aplinkai tyrimas

jei galima, miesto vietovėms ir upėms

a)

teisinė atsakomybė ir regioninė teisinė bazė

b)

kompetentinga planavimo ir kūrimo institucija

c)

už eksploatavimą atsakinga UIP institucija

uždavinį įgyvendinanti atsakinga institucija

d)

personalui skirtos priemonės

ilgainiui visiškai automatizuotos, mokymo aspektai

1)

7 lentelėje pateikta galimos laipsniškos įvairių UIP dalių plėtotės apžvalga.

2)

Kadangi įvairūs parametrai labai skiriasi, neįmanoma pateikti bendrų rekomendacijų, kaip įvairiomis aplinkybėmis priimti su UIP susijusius sprendimus.

1)

UIP reikia standartizuoti dėl šių priežasčių:

2)

UIP turėtų būti plėtojamos ir teikiamos laikantis suderintų standartų ir techninių specifikacijų, tokių kaip:

3)

Techninės specifikacijos turėtų būti plėtojamos atsižvelgiant į jūrų laivybą, kad būtų įmanomas mišrus eismas upių žiotyse bei upių ir jūrų prekybos zonose.

4)

Jūros eismo standartizavimo procese jau dalyvaujančių tarptautinių organizacijų turėtų būti paprašyta atsižvelgti į standartizavimo pažangą vidaus vandens kelių sektoriuje, pavyzdžiui:

5)

Šios organizacijos turėtų būti pakviestos dalyvauti ir bendradarbiauti plėtojant technines specifikacijas bei standartus ir prižiūrint jų laikymąsi (tai jau yra daroma).

6)

Tarptautinių institucijų, pavyzdžiui, JT/EEK, Centrinė Reino navigacijos komisijos, Dunojaus komisijos ir panašių kitose pasaulio šalyse veikiančių institucijų, prašoma patvirtinti arba rekomenduoti pagal UIP direktyvą nustatytas technines specifikacijas.

7)

Nacionalinių vyriausybių prašoma sertifikuoti pagal technines specifikacijas, nustatytas pagal UIP direktyvą, pagamintą įrangą.

8)

Nacionalinių vyriausybių prašoma dvišaliais ir daugiašaliais pagrindais bendradarbiauti siekiant kuo didesnės darnos.