12.4.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 97/6

(1)

2006 m. gegužės 31 d. Komisija gavo skundą dėl Jungtinių Amerikos Valstijų (toliau – JAV), Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR) ir Taivano kilmės peroksosulfatų (toliau – persulfatai), kurį gamintojų, pagaminančių 100 % visos persulfatų produkcijos Bendrijoje, vardu pagal pagrindinio reglamento 5 straipsnį pateikė CEFIC (toliau – skundo pateikėjas).

(2)

Skunde pateikta pakankamai dempingo ir juo daromos materialinės žalos įrodymų, pateisinančių tyrimo pradėjimą.

(3)

Tyrimas inicijuotas 2006 m. liepos 13 d.Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbus pranešimą apie inicijavimą (2).

(4)

Komisija apie tyrimo inicijavimą oficialiai pranešė skundą pateikusiems Bendrijos gamintojams, JAV, KLR ir Taivano eksportuojantiems gamintojams, importuotojams, prekybininkams, naudotojams, tiekėjams ir žinomoms susijusioms asociacijoms bei JAV, KLR ir Taivano atstovams. Suinteresuotosioms šalims buvo sudaryta galimybė per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį raštu pareikšti savo nuomonę ir pateikti prašymą išklausyti.

(5)

Kad KLR eksportuojantys gamintojai panorėję galėtų pateikti prašymą taikyti rinkos ekonomikos režimą (toliau – RER) arba individualų režimą (toliau – IR), Komisija žinomiems susijusiems Kinijos eksportuojantiems gamintojams ir kitiems Kinijos eksportuojantiems gamintojams, kurie pranešė apie save per pranešime apie inicijavimą nustatytus laikotarpius, nusiuntė prašymo formas. Šeši eksportuojantys gamintojai, kartu prireikus su savo susijusiomis pardavimo bendrovėmis, prašė taikyti RER pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalį arba IR, jeigu atlikus tyrimą būtų nustatyta, kad jie neatitinka RER sąlygų.

(6)

Atsižvelgdama į akivaizdžiai didelį eksportuojančių gamintojų KLR skaičių, Komisija pranešime apie inicijavimą nurodė, kad, siekiant nustatyti dempingą ir žalą pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį, atliekant šį tyrimą gali būti taikoma atranka.

(7)

Kad Komisija galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves), visų KLR eksportuojančių gamintojų prašyta Komisijai pranešti apie save ir pateikti, kaip nurodyta pranešime apie inicijavimą, pagrindinę informaciją apie savo 2005 kalendorinių metų veiklą, susijusią su nagrinėjamuoju produktu.

(8)

Atsižvelgiant į tai, kad atliekant tyrimą bendradarbiavo tik šeši eksportuojantys gamintojai, nuspręsta, jog atranka nebūtina.

(9)

Klausimynai nusiųsti visoms žinomoms susijusioms šalims ir visoms kitoms bendrovėms, kurios pranešė apie save per pranešime apie inicijavimą nustatytus laikotarpius. Atsakymai gauti iš šešių KLR eksportuojančių gamintojų, dviejų JAV eksportuojančių gamintojų, vieno Taivano eksportuojančio gamintojo ir vieno panašios šalies, Turkijos, gamintojo. Visus klausimyno atsakymus pateikė ir du Bendrijos gamintojai; pateikdami klausimyno atsakymus taip pat bendradarbiavo du importuotojai. Be to, klausimyno atsakymų nepateikė nė vienas naudotojas, ir jokie kiti naudotojai nepateikė Komisijai jokios informacijos arba nepranešė apie save atliekant šį tyrimą.

(10)

Komisija surinko ir patikrino visą informaciją, kuri, jos nuomone, buvo reikalinga padaryti preliminarias išvadas dėl dempingo, jo daromos žalos bei Bendrijos interesų, ir surengė tikrinamuosius vizitus tokių bendrovių patalpose:

(11)

Atsižvelgiant į poreikį nustatyti normaliąją vertę eksportuojantiems gamintojams, kuriems negali būti suteiktas RER, toliau nurodytos bendrovės patalpose atliktas patikrinimas siekiant nustatyti normaliąją vertę remiantis panašios šalies duomenimis (šiuo atveju Turkijos):

Turkijos gamintojo

(12)

Atliekant antidempingo ir žalos tyrimą buvo nagrinėjamas 2005 m. liepos 1 d.–2006 m. birželio 30 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis arba TL). Tiriant žalai įvertinti svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2003 m. sausio 1 d. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(13)

Nagrinėjamasis produktas yra JAV, KLR ir Taivano kilmės peroksosulfatai (persulfatai) (toliau – nagrinėjamasis produktas). Deklaruojant nagrinėjamąjį produktą paprastai nurodomi šie KN kodai: 2833 40 00 ir ex 2842 90 80 (KN kodai nuo 2007 m. sausio 1 d.).

(14)

Persulfatai yra baltos, kristalinės, bekvapės druskos, kurios būna keturių pagrindinių rūšių: amonio persulfatas (NH4)2S2O8, natrio persulfatas (Na2S2O8), kalio persulfatas (K2S2O8) ir kalio monopersulfatas (2KHSO5 * KHSO4 * K2SO4).

(15)

Nagrinėjamasis produktas naudojamas įvairioms paskirtims kaip iniciatorius arba oksidatorius. Jis, pavyzdžiui, gali būti naudojamas kaip polimerizavimo iniciatorius polimerų gamyboje, kaip ėdiklis spausdintinių plokščių gamyboje, plaukų kosmetikai, glito šalinimui iš tekstilinių medžiagų, popieriaus gamyboje, kaip dantų valiklis ir kaip dezinfekcijos priemonė.

(16)

Vienas JAV eksportuojantis gamintojas teigė, kad kalio monopersulfatas neturėtų būti laikomas to paties produkto dalimi, nes skiriasi jo cheminė sudėtis ir struktūra, galutinis naudojimas ir pirkėjai. Taip pat teigta, kad kalio monopersulfatas parduodamas skirtingomis kainomis, palyginti su kitų rūšių produktu.

(17)

Tačiau atlikus tyrimą nustatyta, kad, nepaisant skirtingų cheminių formulių ir iš dalies skirtingos paskirties, visos nagrinėjamojo produkto rūšys turi tokias pačias pagrindines chemines bei technines savybes ir gali būti naudojamos tiems patiems pagrindiniams tikslams. Pripažįstama, kad ne visos rūšys naudojamos visoms naudojimo paskirtims, tačiau nustatyta, kad visos jos gali pakeisti viena kitą bent jau kai kurių reikšmingų naudojimo paskirčių atveju. Dėl skirtingų kainų – primenama, kad šis veiksnys pats savaime nėra lemiamas priimant sprendimą, ar galima kelias produkto rūšis laikyti vienu produktu. Kadangi nustatyta, kad visos keturios rūšys turi panašias savybes ir bendrą galutinį naudojimą, šį argumentą teko atmesti. Todėl atliekant šį tyrimą visų keturių rūšių produktas preliminariai laikomas vienu produktu.

(18)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad persulfatų, kuriuos Bendrijoje gamina ir parduoda Bendrijos pramonė, persulfatų, kurie gaminami ir parduodami JAV, KLR ir Taivano vidaus rinkose, ir persulfatų, kurie importuojami į Bendriją iš šių šalių, taip pat Turkijoje (panašioje šalyje) gaminamų ir parduodamų persulfatų pagrindinės fizinės ir techninės savybės yra tokios pačios, taip pat tokia pati šių produktų naudojimo paskirtis.

(19)

Todėl daroma preliminari išvada, kad šie produktai yra panašūs, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(20)

Toliau aprašoma bendroji metodika buvo taikoma visiems JAV ir Taivano bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams, taip pat bendradarbiaujantiems Kinijos eksportuojantiems gamintojams, kuriems suteiktas RER. Dėl to išvadose apie kiekvienos nagrinėjamosios šalies dempingą apibūdinama tik tai, kas būdinga kiekvienai eksportuojančiai šaliai.

(21)

Remdamasi pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalimi, Komisija pirmiausia nagrinėjo, ar tipiškas kiekvieno eksportuojančio gamintojo nagrinėjamojo produkto pardavimas vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams, t. y. ar visas toks pardavimas sudaro ne mažiau kaip 5 % viso atitinkamo pardavimo eksportui į Bendriją.

(22)

Po to Komisija nustatė bendrovių, kurių pardavimas vidaus rinkoje buvo tipiškas, vidaus rinkoje parduodamo produkto rūšis, kurios yra tokios pačios arba labai panašios į eksportui į Bendriją parduodamo produkto rūšis.

(23)

Konkrečios rūšies produkto pardavimas vidaus rinkoje buvo laikomas pakankamai tipišku, jeigu tiriamuoju laikotarpiu tos rūšies produkto nepriklausomiems pirkėjams vidaus rinkoje parduota ne mažiau kaip 5 % viso panašios rūšies produkto eksportui į Bendriją parduoto kiekio.

(24)

Po to Komisija nagrinėjo, ar visų bendrovių kiekvienoje eksportuojančioje šalyje kiekvienos rūšies persulfatų pardavimas vidaus rinkoje tipišku kiekiu galėjo būti laikomas pardavimu įprastomis prekybos sąlygomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalį. Dėl to toliau aprašytu būdu nustatyta, kokia kiekvienos rūšies eksportuojamo produkto pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams dalis tiriamuoju laikotarpiu buvo pelninga.

(25)

Jeigu tam tikros rūšies produkto, parduoto už grynąją pardavimo kainą, lygią apskaičiuotosioms gamybos sąnaudoms arba už jas didesnę, parduota daugiau kaip 80 % viso tos rūšies produkto kiekio ir jeigu tos rūšies produkto svertinė vidutinė kaina buvo lygi gamybos sąnaudoms arba už jas didesnė, normalioji vertė nustatyta remiantis faktine kaina šalies vidaus rinkoje. Ši kaina buvo apskaičiuota kaip viso tos rūšies produkto pardavimo vidaus rinkoje per TL kainų svertinis vidurkis, neatsižvelgiant į tai, ar toks pardavimas buvo pelningas, ar ne.

(26)

Jeigu tam tikros rūšies produkto pelningai parduota ne daugiau kaip 80 % viso tos rūšies produkto parduoto kiekio arba jeigu tos rūšies produkto svertinis kainos vidurkis buvo mažesnis už gamybos sąnaudas, normalioji vertė buvo nustatyta remiantis faktine kaina šalies vidaus rinkoje, apskaičiuota kaip svertinis tik tos rūšies produkto pelningo pardavimo vidurkis, jeigu šis pardavimas sudarė ne mažiau kaip 10 % viso tos rūšies produkto pardavimo.

(27)

Jeigu kurios nors rūšies produkto pelningai parduota mažiau kaip 10 % viso tos rūšies produkto parduoto kiekio, laikyta, jog parduotas nepakankamas šios konkrečios rūšies produkto kiekis, kad nustatant normaliąją vertę būtų galima remtis kaina šalies vidaus rinkoje.

(28)

Kai eksportuojančio gamintojo parduodamo konkrečios rūšies produkto kainos šalies vidaus rinkoje nebuvo galima naudoti nustatant normaliąją vertę, reikėjo taikyti kitą metodą. Vietoje to, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalį Komisija apskaičiuotąją normaliąją vertę nustatė toliau aprašytu būdu.

(29)

Normalioji vertė buvo apskaičiuota prie kiekvieno eksportuotojo eksportuotų rūšių produkto gamybos sąnaudų (prireikus pakoreguotų) pridėjus pagrįstą pardavimo, bendrųjų ir administracinių išlaidų (PBA) sumą bei pagrįstą pelno skirtumą.

(30)

Visais atvejais PBA išlaidos ir pelnas buvo nustatomi taikant pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalyje nurodytus metodus. Todėl Komisija nagrinėjo, ar duomenys apie kiekvieno nagrinėjamojo eksportuojančio gamintojo vidaus rinkoje patirtas PBA išlaidas ir uždirbtą pelną yra patikimi.

(31)

Visais atvejais, kai nagrinėjamasis produktas buvo eksportuotas nepriklausomiems pirkėjams Bendrijoje, eksporto kaina nustatyta pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį, tai yra remiantis faktiškai sumokėtomis arba mokėtinomis eksporto kainomis.

(32)

Tais atvejais, kai pardavimas eksportui buvo vykdomas per Bendrijoje įsikūrusius susijusius importuotojus, eksporto kaina buvo apskaičiuota pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį remiantis kaina, už kurią importuoti produktai buvo pirmą kartą perparduoti nepriklausomam pirkėjui, ją tinkamai pakoregavus siekiant atsižvelgti į visas sąnaudas, patirtas nuo importo iki perpardavimo, taip pat į pagrįstą PBA išlaidų ir pelno skirtumą. Šiuo atveju remtasi pačių susijusių importuotojų patirtomis PBA išlaidomis. Pelno skirtumas buvo nustatytas remiantis bendradarbiaujančių nesusijusių importuotojų pateikta informacija.

(33)

Jeigu pardavimas eksportui buvo vykdomas per ne Bendrijoje įsikūrusį susijusį prekybininką, eksporto kaina nustatyta remiantis pirmojo perpardavimo nepriklausomiems pirkėjams Bendrijoje kaina.

(34)

Normalioji vertė ir eksporto kaina lygintos gamintojo kainų EXW sąlygomis pagrindu.

(35)

Siekiant užtikrinti teisingą normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimą, koreguojant pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį deramai atsižvelgta į skirtumus, darančius poveikį kainoms ir kainų palyginamumui.

(36)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalis dempingo skirtumai buvo nustatyti remiantis svertinės vidutinės normaliosios vertės pagal produkto rūšį ir pirmiau nustatytos svertinės vidutinės eksporto kainos pagal produkto rūšį palyginimu.

(37)

Siekiant apskaičiuoti dempingo skirtumą nebendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams, pirmiausia nustatytas nebendradarbiavimo lygis. Todėl bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų pateikti eksporto į Bendriją kiekio duomenys buvo palyginti su atitinkamais Eurostato importo statistiniais duomenimis.

(38)

Kadangi bendradarbiavimo lygis JAV bei Taivane buvo aukštas (faktiškai 100 %) ir nebuvo pagrindo manyti, kad kuris nors iš šių šalių eksportuojančių gamintojų būtų sąmoningai nebendradarbiavęs, nuspręsta, kad būtų tinkama visiems kitiems kiekvienos nagrinėjamosios šalies nebendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams nustatyti tokio dydžio dempingo skirtumą, kuris prilygtų didžiausiam skirtumui, nustatytam bendradarbiaujančiam gamintojui.

(39)

Dėl KLR – šalies lygiu nustatytas bendradarbiavimo lygis taip pat buvo labai didelis (virš 85 %). Konkreti metodika, taikyta siekiant KLR nustatyti visos šalies mastu taikomą dempingo skirtumą, bus paaiškinta toliau.

(40)

Visas abiejų bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų panašaus produkto pardavimas vidaus rinkoje buvo tipiškas, kaip nurodyta 21 konstatuojamojoje dalyje. Taigi normalioji vertė visų rūšių produktui buvo nustatyta remiantis kainomis, kurias įprastinėmis prekybos sąlygomis mokėjo arba turėjo mokėti nepriklausomi pirkėjai JAV, kaip paaiškinta 25 ir 26 konstatuojamosiose dalyse, nes visais atvejais šis pardavimas sudarė ne mažiau kaip 10 % viso tos rūšies produkto pardavimo.

(41)

Vienas iš bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų eksportavo tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams Bendrijoje. Todėl eksporto kaina tam eksportuotojui buvo nustatyta remiantis kainomis, kurios buvo faktiškai sumokėtos arba turėjo būti mokamos už nagrinėjamąjį produktą pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį.

(42)

Kitas eksportuotojas į Bendriją parduoda per susijusią prekybos bendrovę Šveicarijoje. Todėl eksporto kaina buvo nustatyta, kaip aprašyta 33 konstatuojamojoje dalyje.

(43)

Be to, reikšminga šio JAV eksportuojančio gamintojo pardavimo per susijusią bendrovę Šveicarijoje eksportui į Bendriją dalis buvo vykdoma susijusiai bendrovei, kuri nagrinėjamąjį produktą naudojo kaip žaliavą gamindama kitą produktą, kuris nelaikomas panašiu produktu, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(44)

Kadangi nustatyta, kad kainoms, kuriomis buvo vykdomi eksportuojančio gamintojo ir jo susijusios bendrovės Bendrijoje sandoriai per jų susijusią prekybos bendrovę Šveicarijoje, įtakos turėjo šių trijų bendrovių ryšiai, nustatant tų sandorių eksporto kainą remtis minėtomis kainomis nebuvo galima.

(45)

Kadangi, be to, eksporto kainos nebuvo galima apskaičiuoti remiantis susijusios bendrovės perpardavimo nepriklausomiems pirkėjams kaina, nes nagrinėjamasis produktas didele dalimi pakeičiamas, kol gaunamas susijusios bendrovės pagamintas galutinis produktas, nustatant eksporto kainą į visus šiuos sandorius, kurie prilygsta naudojimui savo reikmėms, neatsižvelgta.

(46)

Kaip aprašyta pirmiau, normalioji vertė ir eksporto kainos buvo lyginamos gamintojo kainų EXW sąlygomis pagrindu, prireikus jas koreguojant pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį. Koreguota siekiant atsižvelgti į nuolaidas, lengvatas, transporto, draudimo, tvarkymo, krovos ir papildomas išlaidas, pakavimo, kredito mokesčius ir importo muitus.

(47)

Pardavimo, kurį vienas eksportuojantis gamintojas vykdo per savo susijusį prekybininką Šveicarijoje, duomenys koreguoti pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies i punktą. Koregavimas atliktas remiantis susijusio prekybininko Šveicarijoje pelno skirtumu, tačiau atliekant šį skaičiavimą nebuvo galima naudoti šio susijusio prekybininko faktinio pelno, nes sandorių kainoms reikšmingos įtakos turėjo eksportuojančio gamintojo ir susijusio prekybininko ryšys. Taigi skirtumas apskaičiuotas kaip susijusios prekybos bendrovės pardavimo, bendrųjų ir administracinių išlaidų per TL ir pagrįsto pelno skirtumo (kuris šiame etape nustatytas 5 % dydžio, nes iš bendradarbiaujančių nenusijusių bendrovių, vykdančių panašią veiklą, negauta jokios reikšmingos informacijos) suma.

(48)

Vienas JAV eksportuojantis gamintojas pageidavo, kad pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies d punktą būtų pakoreguotas prekybos lygis, teigdamas, kad tam tikra jo pardavimo vidaus rinkoje dalis skiriasi nuo jo pardavimo eksportui, nes vidaus rinkoje esama tokių kategorijų pirkėjų, dėl kurių eksportuojantis gamintojas atlieka skirtingas funkcijas. Tačiau atlikus tyrimą nustatyta, kad šis argumentas yra nepagrįstas, nes bendrovė nepateikė tariamus funkcijų skirtumus pagrindžiančių įrodymų. Be to, nenustatyta, kad tariamai skirtingos kainos, taikytos nurodytų kategorijų pirkėjams, būtų nuosekliai taikytos skirtingų rūšių produktui. Todėl argumentas atmestas.

(49)

Kadangi bendradarbiavimo lygis buvo aukštas ir nebuvo pagrindo manyti, kad kuris nors iš eksportuojančių gamintojų būtų sąmoningai nebendradarbiavęs, visiems kitiems JAV eksportuotojams nustatytas dempingo skirtumas, lygus didžiausiam dempingo skirtumui, kuris buvo nustatytas bendradarbiaujančiam eksportuojančiam gamintojui.

(50)

Laikinieji procentais išreikšti CIF importo kainos Bendrijos pasienyje prieš sumokant muitą dempingo skirtumai yra tokie:

(51)

Remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punktu, atliekant su KLR kilmės importu susijusius antidempingo tyrimus normalioji vertė produktams, kurie, kaip nustatyta, atitinka pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte nustatytus kriterijus, nustatoma pagal to straipsnio 1–6 dalis.

(52)

Trumpai, ir tik patogumo dėlei, pateikiami apibendrinti RER kriterijai:

(53)

Šeši eksportuojantys gamintojai kreipėsi dėl RER taikymo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punktą ir per nustatytą laikotarpį pateikė užpildytą eksportuojančių gamintojų RER formą. Komisija šių bendrovių patalpose paprašė pateikti ir patikrino visą, jos manymu, būtiną informaciją, kuri buvo nurodyta RER prašymuose. Atlikus tyrimą nustatyta, kad RER gali būti suteiktas tik trims eksportuojantiems gamintojams, nes kitų trijų eksportuojančių gamintojų prašymai turėjo būti atmesti. Pažymima, kad vienam iš šių trijų eksportuojančių gamintojų, kuriam nuspręsta suteikti RER, šis sprendimas įsigalios tik atlikus tolesnį vėliau gautos informacijos, kurios, kaip aprašyta toliau, nebuvo galima iki galo patikrinti šiame etape, tyrimą. Jeigu, atlikus tolesnį tyrimą, ši informacija pasitvirtins, gali iš esmės pasikeisti faktinė padėtis, kurios pagrindu tai bendrovei suteiktas RER, nes tuomet ta bendrovė gali nebeatitikti 1 kriterijaus. Šioje lentelėje pateikiami duomenys apie trijų bendrovių, kurioms nesuteiktas RER, atitikį kiekvienam iš penkių minėtų kriterijų:

(54)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad 1, 2 ir 3 bendrovės neatitinka 1, 2 ir 3 kriterijų reikalavimų.

(55)

Konkrečiai, visos trys bendrovės negalėjo įrodyti, kad verslo sprendimus priima atsižvelgdamos į rinkos sąlygas ir be žymaus valstybės kišimosi.

(56)

Nustatyta, kad 1 bendrovėje dauguma valdybos direktorių (įskaitant valdybos pirmininką, kuriam priklauso reikšminga bendrovės akcijų dalis) yra tie patys kaip prieš privatizavimą ir buvo paskirti valstybės. Taip pat nustatyta, kad jie – Komunistų partijos nariai. Be to, bendrovė negalėjo įrodyti, kad vykstant privatizavimui už akcijas buvo sumokėta. Atlikus tyrimą nustatyta, kad trys 2 bendrovės (įsteigtos kaip valstybės įmonė ir privatizuotos 2000 m.) vadovai, dirbę joje iki privatizavimo, dalyvavo bendrovės privatizavime ir tebekontroliavo pagrindinius sprendžiamuosius organus. Taip pat nustatyta, kad šie trys asmenys – Komunistų partijos nariai. Be to, nustatyta, kad 2 bendrovė pateikė klaidingą informaciją apie nuosavybės teises į jos akcijas ir privatizavimo procesą, taip nuslėpdama reikšmingą valstybės kišimąsi. Dėl 3 bendrovės – būta rimto pagrindo manyti, kad jos veiklai pradėti naudotas kapitalas buvo gautas iš kaimų ir kolektyvinės nuosavybės įmonių, kurioms vadovavo dabartinis bendrovės pirmininkas, ir bendrovė negalėjo paaiškinti bei įrodyti kapitalo kilmės.

(57)

Be to, visos trys bendrovės tvarkė apskaitą nesilaikydamos TAS, ir nustatyta, kad atliekant šios apskaitos auditą būta didelio aplaidumo atvejų.

(58)

Galiausiai nustatyta, kad iškraipymai, likę iš ne rinkos ekonomikos sistemos, turėjo įtakos abiejų bendrovių išlaidoms, ypač išlaidoms, susijusioms su įgytomis žemėnaudos teisėmis (1 ir 3 bendrovės) arba per privatizavimą perleistu turtu (2 bendrovė).

(59)

Dėl kitų trijų bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų: iš pradžių padaryta išvada, kad šios bendrovės atitinka visus penkis kriterijus.

(60)

Tačiau šiuos faktus atskleidus suinteresuotosioms šalims, kurioms buvo suteikta galimybė dėl tų faktų pareikšti pastabas, Bendrijos pramonė teigė, kad dviems iš trijų eksportuojančių gamintojų, kuriems siūlyta suteikti RER (toliau – 4 bendrovė ir 5 bendrovė), šis režimas neturėtų būti suteiktas.

(61)

Teigta, kad į 4 bendrovės valdymą ir finansavimą kišasi valstybė.

(62)

5 bendrovė, Bendrijos pramonės teigimu, nurodė mažesnį nei yra iš tikrųjų darbuotojų skaičių, ir išreiškė abejonę dėl pradinio kapitalo finansavimo. Bendrijos pramonė taip pat abejojo dėl susijusios prekybos bendrovės patirtų nuostolių.

(63)

Dėl 4 bendrovės – šiame etape nebuvo galima padaryti išvados, ar pateikti argumentai yra pakankamas pagrindas atsisakyti suteikti RER. Nors įtarimai laikomi rimtais, šiuo metu esama neaiškumų dėl faktų, kuriais grindžiami tie įtarimai. Prieš priimant galutinį sprendimą, reikia atlikti tolesnę bendrovės pateiktos informacijos analizę ir papildomus tyrimus. Šiomis ypatingomis aplinkybėmis, siekiant nepažeisti suinteresuotųjų šalių teisės į gynybą, nuspręsta, kad šiame etape būtų tikslinga 4 bendrovei suteikti RER ir toliau tęsti su jos RER prašymu susijusį tyrimą.

(64)

Dėl įtarimų, susijusių su 5 bendrove, – tai buvo tik prielaidos. Komisija patikrino šio eksportuojančio gamintojo pateiktą informaciją ir priėjo prie išvados, kad įtarimai yra nepagrįsti. Todėl išvados, kurias Komisija padarė dėl šios bendrovės, nesikeičia.

(65)

Komisijai atskleidus nustatytus faktus, visos trys bendrovės, kurioms nesuteiktas RER, teigė atitinkančios visus penkis RER kriterijus, kad sprendimas priimtas neteisingai ir dėl to joms turėtų būti suteiktas RER.

(66)

Konkrečiai, 1 bendrovė tvirtino Komisijai pateikusi įrodymus, kad už akcijas buvo atsiskaityta grynaisiais pinigais, ir neigė bet kokį valstybės kišimąsi į jos sprendimų priėmimo procesą. Ji taip pat teigė apskaitą tvarkanti pagal TAS ir kad su žemėnaudos teisėmis susijusios išlaidos atitinka rinkos vertę.

(67)

2 bendrovė nesutiko, kad jos aukščiausių vadovų narystė Komunistų partijoje galėtų būti pagrindas daryti išvadą, jog valstybė kišasi į bendrovės sprendimų priėmimo procesą, ir teigė pateikusi atsiskaitymą už akcijas privatizuojant bendrovę patvirtinančių įrodymų. Bendrovė taip pat teigė apskaitą tvarkanti pagal Kinijos apskaitos standartus, nepaisant kai kurių TAS pažeidimų.

(68)

3 bendrovė teigė pradinį kapitalą gavusi iš kitų bendrovių, priklausančių tam pačiam akcininkui, apskaitą tvarkanti pagal TAS, o žeme naudojasi rinkos kainomis, panašiomis į tas, kurias moka kitos tame rajone veikiančios bendrovės.

(69)

Komisija atsižvelgė į šias pastabas. Tačiau sprendimas šioms trims bendrovėms nesuteikti RER dėl jų nepakeistas.

(70)

Iš tiesų, 1 bendrovė tik nurodė, kad banko ataskaitos Kinijoje paprastai nenaudojamos, tačiau ji nepajėgė pateikti jokių įrodymų, patvirtinančių, kad privatizuojant buvo iš tikrųjų atsiskaityta už jos akcijas. Bendrovė neneigė nei, kad jos valdymo struktūra išliko tokia pati kaip prieš privatizavimą, nei pirmininko narystės Komunistų partijoje. Tai, kad pagrindiniams akcininkams neatstovaujama direktorių valdyboje, taip pat neginčyta. Todėl padaryta išvada, kad bendrovė nepateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių reikšmingo valstybės kišimosi nebuvimą.

(71)

Be to, nepateikta naujų duomenų, kuriais būtų paneigti nustatyti faktai ir pagrįstas teiginys, kad apskaita tvarkoma laikantis TAS, o žemėnaudos sąnaudos atitinka rinkos sąlygas.

(72)

2 bendrovė nesutiko su Komisijos išvada, bet nepaneigė faktų, kuriais remiantis ji buvo padaryta. Dėl privatizavimo proceso ir atsiskaitymo už akcijas – bendrovė teigė pateikusi patvirtinamuosius dokumentus, tačiau nepaminėjo, kad jie buvo netikslūs, kaip pripažino generalinis direktorius tikrinamojo vizito metu. Bendrovė taip pat patvirtino, kad pagrindiniai jos vadovai yra Komunistų partijos nariai.

(73)

Be to, nepateikta naujų duomenų, kuriais būtų pagrįstas teiginys, kad apskaita tvarkoma laikantis TAS, išskyrus bendrovės pareiškimą, kad apskaita tvarkoma laikantis Kinijos apskaitos standartų.

(74)

Dėl 3 bendrovės – Komisijai tebekėlė abejonių bendrovės kapitalo kilmė. Iš tiesų, 3 bendrovė tik nurodė kapitalą finansavusi iš paskolų, kurias suteikė 3 bendrovės valdybos pirmininkui priklausančios susijusios bendrovės ir kurios buvo grąžintos per kelis mėnesius. Nustatyta, kad ši nauja informacija ne tik prieštarauja tam, ką per tikrinamąjį vizitą 3 bendrovės patalpose, per kurį tikrinimui nepateikta jokių dokumentais pagrįstų įrodymų, teigė šios bendrovės atstovai, bet taip pat yra aiškiai nepakankama, nes ja remiantis negalima nustatyti lėšų, kuriomis buvo grąžintos minėtos paskolos, kilmės.

(75)

Be to, bendrovė dar kartą patvirtino apskaitą tvarkanti pagal TAS, o per tyrimą nustatytus trūkumus galima, iš esmės, pašalinti. Tačiau ji pateikė tik dalį tariamą galimybę pašalinti trūkumus patvirtinančios informacijos, kuria galima paaiškinti tik nedidelę dalį nustatytų skirtumų. Šiaip ar taip, ši nauja informacija pateikta jau pasibaigus tyrimui ir taip vėlai, kad būtų buvę nepraktiška ją tikrinti. Be to, bendrovė taip pat neįrodė, kad maža kaina, kurią ji moka už teisę naudotis žeme, iš tikrųjų yra rinkos kaina.

(76)

Todėl RER suteikiamas šiems trims eksportuojantiems gamintojams:

(77)

Remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktu, šalies mastu taikomas muitas nustatomas, kai reikia, šalims, kurioms taikomas tas straipsnis, išskyrus atvejus, kai bendrovės gali įrodyti atitinkančios visus pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalyje nustatytus kriterijus ir todėl joms gali būti suteiktas IR.

(78)

Eksportuojantys gamintojai, kuriems RER negalėjo būti suteiktas, taip pat prašė suteikti IR tuo atveju, jeigu nebūtų suteiktas RER. Tačiau bendrovių prašymas suteikti individualų režimą taip pat buvo atmestas, nes jos neatitiko 9 straipsnio 5 dalies b punkte išdėstytų kriterijų, pagal kuriuos eksporto kainos ir kiekiai turi būti nustatomi laisvai, o valstybės kišimasis neturi būti toks, kad sudarytų sąlygas vengti priemonių atskiriems eksportuotojams nustačius skirtingas muito normas.

(79)

Visas trijų bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų panašaus produkto pardavimas vidaus rinkoje buvo tipiškas, kaip nurodyta 21 konstatuojamojoje dalyje. Kai kurių rūšių produktui normalioji vertė nustatyta remiantis kainomis, kurias įprastinėmis prekybos sąlygomis mokėjo arba turėjo mokėti nepriklausomi pirkėjai KLR, kaip paaiškinta 25 ir 26 konstatuojamosiose dalyse, o tų rūšių produktui, kurio vidaus rinkoje parduota nepakankamai, kad tokį pardavimą būtų galima laikyti tipišku, arba kurio pardavimas vyko ne įprastinėmis prekybos sąlygomis, normalioji vertė apskaičiuota, kaip aprašyta 27–30 konstatuojamosiose dalyse.

(80)

Tais atvejais, kai reikėjo apskaičiuoti normaliąją vertę, 29 ir 30 konstatuojamosiose dalyse nurodyti PBA išlaidų ir pelno skirtumai buvo nustatyti pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalies pirmąją pastraipą remiantis eksportuojančio gamintojo panašaus produkto, parduodamo vidaus rinkoje įprastinėmis prekybos sąlygomis, faktinėmis PBA išlaidomis ir pelnu.

(81)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą eksportuojantiems gamintojams, kuriems nesuteiktas RER, normalioji vertė turi būti nustatyta remiantis kainomis šalies vidaus rinkoje arba apskaičiuotąja normaliąja verte panašioje šalyje.

(82)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė ketinanti tinkama panašia šalimi normaliajai vertei nustatyti pasirinkti Japoniją ir paragino suinteresuotąsias šalis pateikti savo pastabas. Tačiau pastabų negauta.

(83)

Kreiptasi į visus Japonijos persulfatų gamintojus, tačiau nei vienas iš jų nesutiko bendradarbiauti.

(84)

Tuomet Komisija kreipėsi į visus žinomus persulfatų gamintojus kitose šalyse, kuriose, Komisijos žiniomis, tokių gamintojų būta, tai yra į Indijos ir Turkijos gamintojus. Indijos bendrovės, į kurias kreiptasi, neatsiliepė, o vienas Turkijos gamintojas klausimyno atsakymus atsiuntė.

(85)

Komisija tuomet išnagrinėjo, ar Turkija būtų tinkamas panašios šalies pasirinkimas. Padaryta išvada, kad Turkija, nepaisant to, jog joje yra tik vienas nagrinėjamojo produkto gamintojas, yra atviros rinkos šalis, taikanti mažą importo muitą ir daug importuojanti iš trečiųjų šalių. Be to, atlikus tyrimą nustatyta, kad nėra priežasčių (kaip antai pernelyg didelės žaliavų ar energijos kainos) manyti, jog Turkija yra netinkama šalis nustatyti normaliąją vertę.

(86)

Duomenys, kuriuos pateikė bendradarbiaujantis Turkijos gamintojas, buvo patikrinti vietoje ir nustatyta, kad tai patikima informacija, kuria remiantis galima nustatyti normaliąją vertę.

(87)

Todėl padaryta preliminari išvada, kad Turkija yra tinkama ir pagrįsta panaši šalis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalį.

(88)

Remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktu, normalioji vertė eksportuojantiems gamintojams, kuriems nesuteiktas RER, nustatyta remiantis iš gamintojo panašioje šalyje gauta ir patikrinta informacija, t. y. remiantis Turkijos vidaus rinkoje sumokėtomis ar mokėtinomis kainomis už panašių rūšių produktą pagal pirmiau išdėstytą metodiką.

(89)

Kadangi pardavimas vidaus rinkoje nesusijusiems pirkėjams buvo tipiškas ir apskritai pelningas, normalioji vertė nustatyta remiantis visomis Turkijos vidaus rinkoje sumokėtomis ar mokėtinomis kainomis už panašių rūšių produktą, kuris buvo parduodamas įprastinėmis prekybos sąlygomis, kaip aprašyta 25 ir 26 konstatuojamosiose dalyse.

(90)

Visi bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai pardavimą eksportui į Bendriją vykdė arba tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams Bendrijoje, arba per susijusias ar nesusijusias bendroves, įsikūrusias KLR, Honkonge arba Bendrijoje.

(91)

Tais atvejais, kai nagrinėjamasis produktas buvo tiesiogiai eksportuojamas nepriklausomiems pirkėjams Bendrijoje, eksporto kainos buvo grindžiamos faktiškai už nagrinėjamąjį produktą sumokėtomis arba mokėtinomis kainomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį.

(92)

Kai pardavimas buvo vykdomas per susijusią bendrovę Bendrijoje, eksporto kaina nustatyta pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį. Kai pardavimas buvo vykdomas per ne Bendrijoje įsikūrusią susijusią bendrovę, eksporto kaina nustatyta taikant 33 konstatuojamojoje dalyje nurodytą metodą.

(93)

Prireikus pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį buvo koreguojamos transporto, draudimo, tvarkymo ir papildomos sąnaudos, taip pat pakavimo, kreditų, banko mokesčių ir komisinių išlaidos visais atvejais, kai nustatyta, kad toks koregavimas yra pagrįstas, tikslus ir patvirtintas įrodymais.

(94)

Pardavimo, kuris buvo vykdomas per susijusias prekybos bendroves, atveju koregavimas taikytas pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies i punktą tais atvejais, kai buvo aišku, kad šios bendrovės vykdė komisinius gaunančio tarpininko funkcijas. Nustatyta, kad PBA išlaidų paskirstymas, kurį pateikė susijusi bendrovė, yra patikimas, ir minėtas koregavimas atliktas remiantis ta PBA išlaidų suma, pridėjus 5 % pelno skirtumą, kuris yra pagrįstas pelno skirtumas, nes nėra jokių reikšmingų duomenų iš bendradarbiaujančių nesusijusių importuotojų arba prekybininkų Bendrijoje.

(95)

Palyginus normaliąją vertę ir eksporto kainą nustatyta, kad dviejų iš trijų susijusių eksportuotojų dempingo skirtumas buvo mažesnis nei 2 %, t. y. de minimis. Taigi laikinieji procentais išreikšti CIF importo kainos Bendrijos pasienyje prieš sumokant muitą dempingo skirtumai yra tokie:

(96)

Siekiant apskaičiuoti visos šalies mastu taikomą dempingo skirtumą, skirtą visiems kitiems KLR eksportuotojams, kadangi nustatytas bendradarbiavimo lygis buvo aukštas, kaip paaiškinta pirmiau, buvo palygintos, remiantis gamintojo kainomis EXW sąlygomis, trijų bendradarbiaujančių eksportuotojų, kuriems nesuteiktas RER, svertinė vidutinė eksporto kaina ir normalioji vertė, apskaičiuota remiantis panašios šalies duomenimis.

(97)

Šiuo pagrindu preliminariai nustatytas 102,7 % CIF kainos Bendrijos pasienyje prieš sumokant muitą dempingo dydis.

(98)

Vienintelio bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo panašaus produkto pardavimas vidaus rinkoje buvo tipiškas, kaip nurodyta 21 konstatuojamojoje dalyje. Taigi normalioji vertė visų rūšių produktui buvo nustatyta remiantis kainomis, kurias įprastinėmis prekybos sąlygomis mokėjo arba turėjo mokėti nepriklausomi pirkėjai Taivane, kaip paaiškinta 25 ir 26 konstatuojamosiose dalyse, nes visais atvejais šis pardavimas sudarė ne mažiau kaip 10 % viso tos rūšies produkto pardavimo.

(99)

Vienintelis bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas į Bendriją eksportavo tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams. Todėl eksporto kaina buvo nustatyta pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį remiantis kainomis, kurios buvo faktiškai sumokėtos arba mokėtinos už nagrinėjamąjį produktą.

(100)

Kaip aprašyta pirmiau, normalioji vertė ir eksporto kainos buvo lyginamos gamintojo kainų EXW sąlygomis pagrindu, prireikus jas koreguojant pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį. Koreguotos nuolaidos, transporto, draudimo, tvarkymo, krovos ir papildomas sąnaudos, taip pat pakavimo ir kreditų išlaidos.

(101)

Bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas pageidavo, kad būtų pakoreguotas prekybos lygis, teigdamas, kad tam tikros jo pardavimo vidaus rinkoje dalies prekybos lygis tariamai skiriasi nuo jo pardavimo eksportui prekybos lygio. Atliekant tyrimą nustatyta, kad deklaruotas prekybos lygis, susijęs su vienu pagrindinių pirkėjų vidaus rinkoje, buvo klaidingas, todėl kyla rimtų abejonių dėl pirkėjų klasifikavimo duomenų, pateiktų siekiant pagrįsti šį prekybos koregavimo lygį, patikimumo. Šiaip ar taip, nustatyta, kad tariami nurodytų kategorijų kainų skirtumai pagal produkto rūšis TL buvo nenuoseklūs, todėl argumentas turėjo būti atmestas.

(102)

Bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas pageidavo, kad būtų atliktas koregavimas siekiant atsižvelgti į sumokėtų komisinių skirtumus, konkrečiai nurodydamas komisinius, sumokėtus tarpininkui Taivane už pardavimą Taivano rinkoje. Tačiau atliekant tyrimą nustatyta, kad, remiantis eksportuojančio gamintojo pateikta informacija, tarpininko funkcijos buvo panašios į tas, kurias atliko eksportuojančio gamintojo pardavimo skyrius pardavimo eksportui srityje. Kadangi nustatyta, kad tam tarpininkui iš tikrųjų buvo mokami komisiniai, nuspręsta, kad jie neturėjo įtakos vidaus kainų ir eksporto kainų palyginamumui. Taigi prašymas buvo atmestas, nes nesilaikyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies pirmojoje pastraipoje nustatytų sąlygų.

(103)

Be to, eksportuojantis gamintojas pageidavo, kad būtų pakoreguotos jo vidaus rinkoje patirtos transporto išlaidos. Tačiau bendrovė nepajėgė tinkamai pagrįsti savo prašymo, o pateikti dokumentai buvo iš dalies klaidinantys. Todėl jam buvo pranešta, kad, atsižvelgiant į pagrindinio reglamento 18 straipsnį, bus taikomos dalinį bendradarbiavimą reglamentuojančios nuostatos. Kadangi bendrovė nepateikė tinkamo paaiškinimo dėl pateiktų dokumentų, skaičiuojant dempingą remtasi turimais transporto išlaidų vidaus rinkoje faktais. Koregavimas atliktas remiantis sumomis, kurias buvo galima pagrįsti iš transporto bendrovių gautomis sąskaitomis faktūromis.

(104)

Kadangi bendradarbiavimo lygis buvo aukštas ir nebuvo pagrindo manyti, kad kuris nors iš eksportuojančių gamintojų būtų sąmoningai nebendradarbiavęs, visiems kitiems Taivano eksportuotojams buvo nustatytas dempingo skirtumas, lygus dempingo skirtumui, kuris buvo nustatytas bendradarbiaujančiam eksportuojančiam gamintojui.

(105)

Laikinieji procentais išreikšti CIF importo kainos Bendrijos pasienyje prieš sumokant muitą dempingo skirtumai yra tokie:

(106)

Bendrijoje panašų produktą gamina du Vokietijoje įsikūrę gamintojai, kurių vardu pateiktas skundas ir kurie bendradarbiavo atliekant tyrimą. Per TL jų produkcija, svyravusi nuo 24 000 iki 29 000 tonų, sudarė 100 % Bendrijos produkcijos. Be to, laikoma, kad abu gamintojai sudaro Bendrijos pramonę, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnio 4 dalyje. Vienas eksportuojantis gamintojas teigė, kad vienas Bendrijos gamintojas TL nagrinėjamąjį produktą importavo iš Kinijos, todėl neturėtų būti įtrauktas į Bendrijos pramonės apibrėžtį. Tačiau, kaip taip pat minima 151 konstatuojamojoje dalyje, importuota mažai ir tik siekiant išlaikyti pirkėjus kitose pasaulio šalyse. Kadangi, be to, vidutinės perpardavimo kainos buvo daug didesnės nei Kinijos importo kainos, laikyta, kad šio Bendrijos gamintojo importas labiau prilygo savigynai prieš importą dempingo kaina, o ne sau daromai žalai. Todėl tie du Bendrijos gamintojai laikyti Bendrijos pramone, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalies a punkte.

(107)

Bendrijos vartojimas nustatytas remiantis Eurostato duomenimis apie dviejų Bendrijos gamintojų Bendrijos rinkoje parduotą kiekį, importą iš nagrinėjamųjų šalių ir iš kitų trečiųjų šalių pagal atitinkamus KN kodus, o Taivano ir JAV atveju – remiantis faktiniais patikrintais duomenimis. Dėl KLR – bendradarbiaujančių Kinijos eksportuojančių gamintojų praneštas importuotas kiekis nesudarė viso iš KLR importuoto kiekio. Todėl dėl importo iš KLR nuspręsta, kad, nustatant visą Bendrijos vartojimą, patikimiausias informacijos šaltinis yra Eurostato duomenys.

(108)

Kaip minėta 13 konstatuojamojoje dalyje, šiuo metu deklaruojant nagrinėjamąjį produktą nurodomi KN kodai 2833 40 00 ir ex 2842 90 80. Eurostato turimi duomenys apie KN ex 2842 90 80 kodo produktus yra susiję su vienos konkrečios rūšies persulfatais (monopersulfatu), kurie daugiausia importuojami iš JAV, ir kitais produktais (kaip antai neorganinių rūgščių druskos arba perokso rūgštys), kurie nėra nagrinėjamasis produktas. Kadangi iš šios platesnės produktų kategorijos nebuvo galima išskirti duomenų, susijusių tik su persulfatais, nuspręsta, kad Eurostato importo duomenys, susiję su šiuo konkrečiu KN kodu, patikimai neatspindėtų padėties ir todėl neturėtų būti naudojami. Bet kuriuo atveju ir, kaip minėta 107 konstatuojamojoje dalyje, JAV ir Taivanui naudoti patikrinti faktiniai importo duomenys.

(109)

Remiantis šiais duomenimis nustatyta, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu vartojimas padidėjo 7 %.

1   lentelė

Vartojimas Europos Sąjungoje (kiekis)

(110)

Komisija nagrinėjo, ar KLR, Taivano ir JAV kilmės persulfatų importą reikėtų vertinti bendrai pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalį.

(111)

Dempingo skirtumas, nustatytas kiekvienos iš nagrinėjamųjų šalių importui, buvo didesnis už de minimis ribą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 9 straipsnio 3 dalyje, o iš kiekvienos iš šių šalių importuotas kiekis nebuvo nereikšmingas pagal pagrindinio reglamento 5 straipsnio 7 dalį, t. y. jų rinkos dalys TL sudarė atitinkamai 14,9 %, 5,9 % ir 9,3 %. Kaip minėta 95 konstatuojamojoje dalyje, dviem KLR eksportuojantiems gamintojams nustatytas dempingo skirtumas buvo mažesnis už de minimis ribą. Todėl į šių bendrovių importą neatsižvelgta.

(112)

Dėl konkurencijos sąlygų – atlikus tyrimą nustatyta, kaip nurodyta 18 konstatuojamojoje dalyje, kad visos pagrindinės persulfatų, importuotų iš nagrinėjamųjų šalių, ir Bendrijos pramonės gaminamų persulfatų fizinės ir techninės savybės yra panašios. Be to, šių šalių kilmės persulfatai ir Bendrijoje gaminami bei parduodami persulfatai buvo parduodami per panašius pardavimo kanalus panašiomis prekybos sąlygomis, taigi – konkuravo. Taip pat nustatyta, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu panašiai kito eksporto iš KLR, Taivano ir JAV kainos, lemdamos priverstinį Bendrijos kainų mažinimą.

(113)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, daroma preliminari išvada, kad buvo laikomasi visų pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalyje išvardytų kriterijų ir kad importas iš nagrinėjamųjų šalių turėtų būti nagrinėjamas bendrai.

(114)

2003 m. – TL importas iš nagrinėjamųjų šalių padidėjo 43 %. 2003 m. siekęs 8 778 tonas, per TL šis importas padidėjo iki 12 593 tonų. Importo augimas buvo ypač žymus 2003 ir 2004 m., kuomet jis padidėjo 31 %.

2   lentelė

Importas iš nagrinėjamųjų šalių

(115)

2003 m. – TL nagrinėjamųjų šalių užimama rinkos dalis padidėjo nuo 22,6 % iki 30,2 %, t. y. 7,6 procentiniais punktais. Didėjimas buvo ypač žymus 2003–2004 m., kuomet rinkos dalis išaugo 4,8 procentiniais punktais.

3   lentelė

Nagrinėjamųjų šalių rinkos dalis

(116)

2003 m. – TL importo iš nagrinėjamųjų šalių kainos sumažėjo 12 %. Taigi jos sumažėjo nuo 946 EUR už toną 2003 m. iki 828 EUR už toną TL.

4   lentelė

Nagrinėjamojo importo kainos

(117)

Siekiant nustatyti priverstinį kainų mažinimą, analizuoti TL kainų duomenys. Analizuotos Bendrijos pramonės pardavimo kainos – tai grynosios kainos atskaičius nuolaidas ir lengvatas. Tam tikrais atvejais šios kainos buvo pakoreguotos iki gamintojo kainų EXW sąlygomis lygio, t. y. buvo atskaitytos transportavimo Bendrijoje kainos. Nagrinėjamųjų šalių importo kainos tai pat buvo analizuojamos be nuolaidų ir lengvatų, prireikus pakoreguotos iki CIF kainų Bendrijos pasienyje lygio.

(118)

Bendrijos pramonės pardavimo kainos ir nagrinėjamųjų šalių importo kainos buvo palygintos tuo pačiu prekybos lygiu, tai yra kainų nepriklausomiems pirkėjams Bendrijos rinkoje lygiu.

(119)

Tiriamuoju laikotarpiu svertiniai vidutiniai priverstinio kainų mažinimo skirtumai Bendrijos pramonės pardavimo kainų procentine išraiška buvo 30,2 % Taivano eksportuotojui, 30,3 % KLR ir 7,4 % JAV. Bendras visų nagrinėjamųjų šalių svertinis vidutinis priverstinio kainų mažinimo skirtumas TL buvo 22,7 %.

(120)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį nagrinėjant importo dempingo kainomis poveikį Bendrijos pramonei buvo įvertinti visi ekonominiai veiksniai, nagrinėjamuoju laikotarpiu turėję įtakos Bendrijos pramonės būklei. Kadangi nagrinėti tik dviejų bendrovių duomenys, siekiant užtikrinti konfidencialumą dauguma rodiklių pateikti kaip indeksai arba ribiniai dydžiai.

(121)

2003 m. – TL Bendrijos pramonė gamino aiškiai mažiau. Nors 2003–2004 m. produkcijos kiekis nekito, 2005 m. jis staiga sumažėjo 10 %, o TL ši tendencija išliko. Nors TL pajėgumų išnaudojimas buvo didesnis nei 70 %, Bendrijos pramonės pagamintas kiekis nagrinėjamuoju laikotarpiu iš viso sumažėjo 14 %.

(122)

2003 m. – TL gamybos pajėgumai nekito.

(123)

Šioje lentelėje pavaizduoti Bendrijos pramonės veiklos rezultatai pagal pardavimą nepriklausomiems pirkėjams Bendrijoje.

6   lentelė

Parduotas kiekis, rinkos dalys, augimas ir vidutinė vieneto kaina EB

(124)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Bendrijos pramonės parduotas kiekis palaipsniui sumažėjo 10 %. Tai reikia vertinti atsižvelgiant į didėjantį vartojimą EB.

(125)

2003 m. – TL Bendrijos pramonės rinkos dalis palaipsniui sumažėjo 11 procentinių punktų. Rinkos dalis ypač sumažėjo 2003–2004 m., kuomet buvo prarasta 7,6 procentinių punktų. Ir parduoto kiekio, ir rinkos dalių mažėjimą reikėtų vertinti atsižvelgiant į vartojimo Bendrijoje, padidėjusio 7 %, kitimą ir per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjusį importą iš nagrinėjamųjų šalių. Tuo pačiu laikotarpiu Bendrijos pramonės vieneto sąnaudos padidėjo 5 %. Iš tiesų, pagaminto kiekio mažėjimas nekintant pajėgumams lėmė išaugusias vieneto pridėtines išlaidas.

(126)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Bendrijos pramonės vieneto pardavimo kainos taip pat palaipsniui sumažėjo 8 %. Šis kainų mažėjimas rodo, kad Bendrijos pramonė negalėjo bendrai padidėjusių išlaidų perkelti pirkėjams. Priešingai – Bendrijos pramonė turėjo sumažinti kainas, kad neprarastų daugiau klientų ar užsakymų.

(127)

Toliau pateikiami duomenys rodo atsargų kiekį kiekvieno laikotarpio pabaigoje.

7   lentelė

Atsargos

(128)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad atsargos negali būti laikomos tinkamu žalos rodikliu, nes didžioji dalis produkcijos gaminama pagal užsakymus. Todėl atsargų duomenys pateikiami kaip informacija. Šiaip ar taip, atsargų lygis apskritai išliko gana stabilus. 2003–2004 m. jis sumažėjo 17 %, iki 2005 m. pabaigos padidėjo 41 % ir vėl sumažėjo 21 %, beveik pasiekdamas 2003 m. lygį.

(129)

2003 m. – TL investicijos, susijusios su panašaus produkto gamyba, sumažėjo 45 %. Po staigaus 79 % sumažėjimo 2003–2004 m., 2004 m. investicijos tebebuvo mažos. TL investicijų vertė padidėjo 27 %, tačiau, palyginti su 2003 m., jos išliko mažos. Atliekant tyrimą nustatyta, kad investicijos į pastatus, įrangą ir mašinas buvo daromos tik siekiant palaikyti gamybos pajėgumus. Atsižvelgiant į pirmiau minėtą mažą pajėgumų išnaudojimą, investicijos bet kuriuo atveju nebuvo daromos siekiant padidinti bendrus gamybos pajėgumus.

(130)

Tyrimas parodė, kad finansiniai Bendrijos pramonės rezultatai pablogėjo, tačiau nenustatyta, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu būtų buvęs padarytas rimtas poveikis jos pajėgumui pritraukti kapitalą.

(131)

Pardavimo sumažėjimas ir mažėjančios pardavimo kainos 2003 m. – TL turėjo reikšmingo poveikio Bendrijos pramonės pelningumui: 2003 m. – TL jis sumažėjo 15,5 procentinio punkto. Neigiama tendencija buvo ypač ryški 2004–2005 m., kuomet pelningumas sumažėjo daugiau nei 10 procentinių punktų. Visų investicijų grąža buvo apskaičiuota grynąjį ikimokestinį pelną už panašų produktą išreiškus ilgalaikio turto, priskirto panašiam produktui, grynosios buhalterinės vertės procentais. Šis rodiklis kito panašiai kaip pelningumo rodiklis: nagrinėjamuoju laikotarpiu labai mažėjo, ypač 2004–2005 m., kuomet investicijų grąža sumažėjo 17 procentinių punktų. Dėl Bendrijos pramonės pinigų srautų – nustatyta panaši neigiama tendencija, dėl kurios Bendrijos pramonės finansinė padėtis TL ypatingai pablogėjo.

(132)

Bendrijos pramonės samdomų darbuotojų skaičius iš viso sumažėjo 13 % – iš dalies dėl restruktūrizavimo proceso nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje. Taigi nors bendros darbo užmokesčio sąnaudos labai sumažėjo, vidutinis atlyginimas nekito. Darbuotojų skaičiaus mažėjimas atitiko gamybos mažėjimą. Todėl Bendrijos pramonė galėjo išlaikyti tokį patį našumo lygį kaip 2003 m.

(133)

Atsižvelgiant į importo dempingo kaina kiekį ir kainą, faktinių dempingo skirtumų poveikis negali būti laikomas nereikšmingu.

(134)

1995 m. gruodžio mėn. Taryba KLR kilmės peroksosulfatams (persulfatams) nustatė galutinį antidempingo muitą (3). Šių priemonių galiojimas baigėsi 2002 m. balandžio mėnesį (4). Atliekant šį tyrimą surinkti duomenys rodo, kad nors Bendrijos pramonė atsigavo po ankstesnio dempingo, jos padėtis labai pablogėjo 2002 m., kai buvo panaikinti antidempingo muitai ir į Bendrijos rinką vėl buvo importuojama dempingo kainomis.

(135)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad, nepaisant 7 % padidėjusio vartojimo, nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo Bendrijos pramonės parduotas kiekis (– 10 %) ir rinkos dalis (– 11 procentinių punktų). Todėl nagrinėjamuoju laikotarpiu augimas jai nebuvo naudingas.

(136)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu persulfatų importas dempingo kaina iš nagrinėjamųjų šalių žymiai padidėjo, t. y. 43 %, ir panašiai 7,6 procentiniais punktais padidėjo jo rinkos dalis – iki 30,2 % Bendrijos rinkos per TL. Tuo pačiu metu šio importo kainos žymiai sumažėjo, todėl Bendrijos pramonė buvo priversta maždaug 22,7 % sumažinti pardavimo kainas.

(137)

Atlikus žalos rodiklių analizę paaiškėjo, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu Bendrijos pramonės padėtis labai pablogėjo. Nagrinėjamuoju laikotarpiu visi žalos rodikliai kito neigiamai. Konkrečiai, kad neprarastų daugiau rinkos dalies ir išlaikytų priimtiną gamybos lygį, Bendrijos pramonė, neturėdama kitos išeities, buvo priversta mažinti kainas pagal dempingo kaina vykdomo importo kainas, t. y. 2003 m. – TL savo kainas sumažinti 8 %. Dėl to nagrinėjamuoju laikotarpiu labai sumažėjo pelningumas. Be to, Bendrijos pramonė negalėjo perkelti padidėjusių sąnaudų pirkėjams, todėl nagrinėjamuoju laikotarpiu žymiai pablogėjo jos finansinė padėtis.

(138)

Sumažėjęs pardavimas taip pat reiškė, kad Bendrijos pramonė negali pasinaudoti padidėjusia paklausa persulfatų rinkoje.

(139)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, daroma preliminari išvada, kad Bendrijos pramonei buvo padaryta materialinė žala, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje.

(140)

Remdamasi pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 ir 7 dalimis, Komisija nagrinėjo, ar JAV, KLR ir Taivano kilmės nagrinėjamojo produkto importas dempingo kaina padarė Bendrijos pramonei tiek žalos, kad ją būtų galima laikyti materialine žala. Taip pat nagrinėti kiti, su importu dempingo kaina nesusiję žinomi veiksniai, galėję tuo pačiu metu daryti žalą Bendrijos pramonei, nes siekta užtikrinti, kad žala, kuri galėjo būti padaryta tų kitų veiksnių, nebūtų priskirta dempingo kaina vykdomam importui.

(141)

Importo iš nagrinėjamųjų šalių kiekis padidėjo net 43 %, o rinkos dalis – 7,6 procentiniais punktais. Tuo pačiu metu Bendrijos pramonės rinkos dalis sumažėjo maždaug 11 procentinių punktų. Vidutinė importo iš nagrinėjamųjų šalių vieneto pardavimo kaina už toną sumažėjo 12 %, todėl vidutinės Bendrijos pramonės kainos TL buvo priverstinai sumažintos vidutiniškai 22,7 %. Žymus importo iš nagrinėjamųjų šalių, kuris buvo vykdomas daug mažesnėmis kainomis už Bendrijos pramonės kainas, kiekio ir rinkos dalies padidėjimas nagrinėjamuoju laikotarpiu sutapo su akivaizdžiu bendros Bendrijos pramonės finansinės padėties pablogėjimu tuo pačiu laikotarpiu. Pablogėjusi padėtis pirmiausia vertinama atsižvelgiant į pardavimo kainas, pelningumą, investicijų grąžą, pinigų srautus ir užimtumą.

(142)

Atlikus importo dempingo kaina poveikio analizę nustatyta, kad kaina yra svarbus konkurencijos aspektas, nes su kokybe susiję dalykai neturi reikšmingo vaidmens. Reikėtų pažymėti, kad taikant dempingą vykdomo importo kainos buvo daug mažesnės ir už Bendrijos pramonės, ir už kitų trečiųjų šalių eksportuotojų kainas.

(143)

Todėl daroma preliminari išvada, kad nagrinėjamojo importo, kurio kiekis ir rinkos dalis nuo 2003 m. nuolat didėjo ir kuris buvo vykdomas labai mažomis dempingo kainomis, daromas spaudimas turėjo lemiamą vaidmenį Bendrijos pramonės finansinės padėties blogėjimui.

(144)

Remiantis Eurostato duomenimis ir atliekant tyrimą surinkta informacija, pagrindinė trečioji šalis, iš kurios importuojami persulfatai, yra Turkija, kurios rinkos dalis TL sudarė 3 %. Kita, nors ir nedidėlė, eksportuojanti šalis yra Japonija, tačiau iš jos importuojamas kiekis artimas 0 %.

(145)

Kitų trečiųjų šalių, išskyrus KLR, JAV ir Taivaną, kilmės importas sumažėjo 8 % – nuo 2 466 tonų 2003 m. iki 2 262 tonų TL. Taigi jų rinkos dalis iš viso sumažėjo nuo 6,3 % 2003 m. iki 5,4 % TL.

(146)

Importas iš Turkijos siekė 2 161 toną 2003 m., o nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 42 % iki 1 247 tonų TL, o jo rinkos dalis sudarė 3 %. Nors importo iš Turkijos kainos buvo mažesnės už Bendrijos pramonės pardavimo kainą, nelaikyta, kad jo užimama rinkos dalis, kuri buvo maža ir net palaipsniui mažėjo, būtų turėjusi neigiamo poveikio Bendrijos pramonės padėčiai.

(147)

Dėl importo iš likusių trečiųjų šalių – iš Eurostato statistinių duomenų matyti, kad importo lygis buvo labai žemas, t. y. 304 tonos 2003 m., o TL padidėjo iki 1 015 tonų. Nepaisant minėto padidėjimo, šio importo lygis išliko artimas de minimis lygiui, nes per TL sudarė tik 2,4 % Bendrijos vartojimo. Be to, šio importo kainos buvo daug didesnės, palyginti su importo iš nagrinėjamųjų šalių ir Turkijos kainomis. Taigi daroma išvada, kad šis importas neturėjo reikšmingo poveikio Bendrijos pramonės padėčiai.

(148)

Todėl galima daryti preliminarią išvadą, kad importas iš kitų trečiųjų šalių, išskyrus KLR, JAV ir Taivaną, nebuvo susijęs su Bendrijos pramonės patirta materialine žala.

(149)

Bendrijos pramonės persulfatų eksportas už Bendrijos ribų nagrinėjamuoju laikotarpiu mažėjo (13 %). Panašiai 9 % nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo Bendrijos pramonės eksporto kainos. Tačiau TL šis eksportas sudarė tik 6 % viso Bendrijos pramonės pardavimo nesusijusioms šalims, todėl padaryta išvada, kad jis neturėjo reikšmingo poveikio Bendrijos pramonės patirtai materialinei žalai.

(150)

Kaip minėta 95 konstatuojamojoje dalyje, dviem eksportuojantiems gamintojams nustatytas dempingo skirtumas buvo mažesnis už de minimis ribą. Todėl atliekant žalos analizę į šių bendrovių importą neatsižvelgta. Vietoje to nagrinėta, ar dėl šio importo Bendrijos pramonei galėjo būti padaryta materialinė žala. Tačiau atsižvelgiant į ribotą šio importo, kurio rinkos dalis TL sudarė 6,9 %, kiekį, nuspręsta, kad ne dempingo kaina vykdytas importas negali nutraukti priežastinio ryšio tarp dempingo kaina vykdyto importo ir Bendrijos pramonės patirtos materialinės žalos.

(151)

Vienas Bendrijos gamintojas importavo nagrinėjamąjį produktą iš savo susijusios bendrovės KLR ir perpardavė jį Bendrijos rinkoje. Nors perpardavimo kainomis iš tikrųjų buvo priverstinai mažinamos Bendrijos pramonės kainos, reikėtų pažymėti, kad Kinijos importo kiekis sudarė tik nedidelę viso importo iš KLR dalį (mažiau kaip 4 %). Be to, šiuo importu tik siekta išlaikyti pirkėjus kitose pasaulio šalyse, kurie kitaip nagrinėjamąjį produktą būtų pirkę dempingo kainomis iš Kinijos tiekėjų. Perpardavimo kaina Bendrijos rinkoje taip pat buvo vidutiniškai daug didesnė nei kitų Kinijos eksportuojančių gamintojų importo kainos. Todėl padaryta išvada, kad Bendrijos pramonės nagrinėjamojo produkto importas iš KLR nenutraukė priežastinio ryšio tarp importo dempingo kaina ir Bendrijos pramonės patirtos materialinės žalos.

(152)

Kadangi sutampa laikas, kai, pirma, padidėjo importas iš KLR, JAV ir Taivano dempingo kaina, jo rinkos dalis bei buvo nustatytas priverstinis kainų mažinimas ir, antra, akivaizdžiai pablogėjo Bendrijos pramonės padėtis, galima daryti išvadą, kad Bendrijos pramonė materialinę žalą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalyje, patyrė dėl importo dempingo kaina. Konkrečiai, dėl importo, vykdyto taikant dempingą, kainų spaudimo Bendrijos pramonė turėjo sumažinti pardavimo Bendrijos rinkoje kainas. Taigi bendras išlaidų padidėjimas negalėjo būti perkeltas pirkėjams, todėl labai sumažėjo pelno skirtumai ir buvo padarytas didžiulis poveikis bendrai Bendrijos pramonės finansinei padėčiai. Buvo analizuotas galimas kitų veiksnių (pirmiausia importo iš kitų trečiųjų šalių, KLR kilmės importo ne dempingo kainomis, Bendrijos pramonės eksporto ir pasikeitusių išlaidų) poveikis, tačiau nustatyta, kad jie nebuvo lemianti Bendrijos pramonės patirtos žalos priežastis.

(153)

Remiantis šia analize, kurią atliekant buvo tinkamai atskirtas visų žinomų veiksnių, turinčių įtakos Bendrijos pramonės padėčiai, poveikis nuo žalingo poveikio, kurį daro importas dempingo kaina, daroma preliminari išvada, kad dėl persulfatų importo iš KLR, JAV ir Taivano Bendrijos pramonei buvo padaryta materialinė žala, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalyje.

(154)

Remiantis pagrindinio reglamento 21 straipsniu, buvo nagrinėjama, ar, nepaisant išvados dėl žalingo dempingo, esama įtikinamų priežasčių, leidžiančių daryti išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju priemonių taikymas neatitiktų Bendrijos interesų. Todėl reikia įvertinti tikėtiną galimų priemonių poveikį visoms su tyrimu susijusioms šalims, taip pat pasekmes, jeigu priemonių nebūtų imtasi.

(155)

Siekiant įvertinti tikėtiną priemonių nustatymo arba nenustatymo poveikį, visų žinomų arba apie save pranešusių suinteresuotųjų šalių buvo paprašyta pateikti informacijos. Dėl to Komisija Bendrijos pramonei, 12 nesusijusių importuotojų ir 11 naudotojų nusiuntė klausimynus.

(156)

Kaip minėta 9 konstatuojamojoje dalyje, klausimyno atsakymus pateikė du skundą pateikę Bendrijos pramonės gamintojai ir du nesusiję importuotojai.

(157)

Bendrijos pramonės žalingą padėtį lėmė jos nesugebėjimas konkuruoti su importu, kuris buvo vykdomas mažomis kainomis ir taikant dempingą.

(158)

Tikimasi, kad nustačius priemones bus užkirstas kelias tolesniam rinkos iškraipymui, nebebus mažinamos kainos ir bus atkurta sąžininga konkurencija. Tuomet Bendrijos pramonė turėtų galėti padidinti pardavimo apimtį, susigrąžinti prarastą rinkos dalį, taip sukurti geresnę masto ekonomiją ir pasiekti pelno lygį, reikalingą pramonės finansinei padėčiai pagerinti ir tolesnėms investicijoms į gamybos įrangą, taip užtikrinant Bendrijos pramonės išlikimą.

(159)

Kitaip, jeigu antidempingo priemonės nebūtų nustatytos, Bendrijos pramonės padėtis toliau blogėtų. Bendrijos pramonei ypač didelį poveikį padarė pajamų praradimas dėl sumažintų kainų, mažėjanti rinkos dalis ir labai sumažėjęs pelnas. Iš tiesų, atsižvelgiant į tai, kad TL mažėjo pajamos ir reikšmingai blogėjo tendencija, Bendrijos pramonės finansinė padėtis greičiausiai toliau blogės, jei nebus imtasi jokių priemonių. Galiausiai dėl to bus mažinama gamyba, o tai turės neigiamos įtakos užimtumui ir investicijoms Bendrijoje. To ypač negalima paneigti dėl to, kad Europos rinka šiuo metu yra viena iš nedaugelio eksporto rinkų, likusių nagrinėjamosioms šalims po to, kai JAV persulfatams iš Kinijos buvo nustatyti antidempingo muitai. Nutraukus gamybą Bendrijoje, persulfatų naudotojai taptų labiau priklausomi nuo tiekėjų už Bendrijos ribų.

(160)

Taigi daroma preliminari išvada, kad nustačius antidempingo priemones Bendrijos pramonei būtų sudarytos sąlygos atsigauti nuo patirto žalingo dempingo, todėl jos atitiktų Bendrijos pramonės interesus.

(161)

Komisija visiems žinomiems importuotojams ir (arba) prekybininkams nusiuntė klausimynus. Klausimyno atsakymus pateikė tik du importuotojai. Tačiau šie du importuotojai importuoja 18,9 % viso Bendrijos nagrinėjamojo produkto importo ir 6,7 % Bendrijos vartojimo.

(162)

Reikėtų pažymėti, kad vienintelis šių importuotojų tiekimo šaltinis per TL buvo nagrinėjamosios šalys (JAV ir Taivanas), todėl šie importuotojai teigė, kad nustačius antidempingo muitą jų finansinei padėčiai būtų padarytas reikšmingas poveikis.

(163)

Tačiau remiantis nagrinėjamųjų importuotojų pateikta informacija nustatyta, kad per TL persulfatų importas bendroje bendrovės apyvartoje sudarė visai nereikšmingą dalį (t. y. 0,03–1,3 %). Todėl nors neneigiama, kad nustatytas antidempingo muitas gali turėti tam tikro poveikio šioms bendrovėms, apskritai šis poveikis būtų nereikšmingas.

(164)

Be to, galima pagrįstai tikėtis, kad kainų padidėjimą būtų galima bent iš dalies perkelti pirkėjams, nes, kaip minima 166 konstatuojamojoje dalyje, persulfatai dauguma atvejų sudaro tik nedidelę šių pirkėjų visų išlaidų dalį. Galiausiai reikėtų pažymėti, kad esama ir kitų tiekimo šaltinių, kaip antai Turkija, Japonija, taip pat ta Kinijos eksporto dalis, kuriai netaikomas joks antidempingo muitas.

(165)

Komisija nusiuntė klausimynus visiems vienuolikai žinomų naudotojų Bendrijoje. Nei vienas iš šių naudotojų nepateikė klausimyno atsakymų. Nei vienas kitas naudotojas nepateikė Komisijai jokios informacijos ir nepranešė apie save atliekant šį tyrimą.

(166)

Nebuvo pagrindo manyti, kad naudotojų interesams bus padarytas reikšmingas poveikis. Iš tiesų, remiantis turima informacija, persulfatai dauguma atvejų sudaro tik nedidelę visų gamybos sąnaudų dalį, todėl antidempingo muitų poveikis būtų nereikšmingas.

(167)

Atsižvelgus į visus minėtus veiksnius daroma išvada, kad, nustačius priemones, nagrinėjamojo produkto naudotojų ir importuotojų padėčiai nebūtų padarytas reikšmingas neigiamas poveikis arba tokio poveikio nebūtų visai. Todėl daroma preliminari išvada, kad nėra įtikinamų priežasčių nenustatyti antidempingo priemonių.

(168)

Atsižvelgiant į išvadas, padarytas dėl dempingo, jo padarytos žalos, priežastinio ryšio ir Bendrijos interesų, reikėtų nustatyti laikinąsias priemones siekiant užkirsti kelią tolesnei žalai, kurią Bendrijos pramonei daro importas dempingo kaina.

(169)

Nustatytos priemonės turėtų būti pakankamo masto, kad būtų pašalinta šiuo importu padaryta žala, neviršijant nustatyto dempingo skirtumo. Skaičiuojant muito dydį, būtiną žalingo dempingo poveikiui panaikinti, laikytasi nuomonės, kad priemonės turėtų padėti Bendrijos pramonei padengti gamybos sąnaudas ir gauti tokį ikimokestinį pelną, kurį tokios rūšies pramonė pagrįstai galėtų uždirbti šiame sektoriuje normalioms konkurencijos sąlygoms, t. y. kai nėra importo dempingo kaina, panašų produktą parduodama Bendrijoje. Atliekant šį skaičiavimą naudotas 12 % gamintojų ikimokestinio pelno skirtumas, kuris buvo pasirinktas remiantis skundu ir patvirtintas atliekant tyrimą. Faktinis pelnas, kurį Bendrijos pramonė uždirbo 2003 ir 2004 m., taip pat laikotarpiu iki nagrinėjamojo laikotarpio, niekada nebuvo mažesnis už šį nurodytą lygį.

(170)

Būtinas kainų padidėjimas tuomet buvo nustatytas remiantis svertinės vidutinės importo kainos, nustatytos skaičiuojant priverstinį kainų mažinimą (žr. 117–119 konstatuojamąsias dalis) ir nežalingo produktų, kuriuos Bendrijos pramonė parduoda Bendrijos rinkoje, kainos palyginimu. Nežalinga kaina apskaičiuota prie Bendrijos pramonės pardavimo kainos, kuri buvo pakoreguota siekiant atsižvelgti į faktinį nuostolį (pelną) per TL, pridėjus pirmiau minėtą pelno skirtumą. Bet koks skirtumas, atsiradęs dėl šio palyginimo, tuomet buvo išreikštas procentais visos CIF importo vertės.

(171)

Kinijos bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams, kuriems suteiktas RER, šie skirtumai buvo didesni už nustatytuosius dempingo skirtumus. Dėl visos šalies žalos pašalinimo lygio, taikomo visiems kitiems KLR eksportuotojams, skaičiavimo – reikėtų priminti, kad bendradarbiavimo lygis buvo aukštas. Todėl žalos skirtumas buvo apskaičiuotas kaip bendrovių, kurioms nesuteiktas RER, svertinių vidutinių CIF importo kainų ir pirmiau apskaičiuotos nežalingos kainos skirtumas. JAV atveju žalos pašalinimo lygis buvo mažesnis už eksportuojantiems gamintojams nustatytą dempingo skirtumą; Taivano atveju žalos pašalinimo lygis buvo didesnis už nustatytą dempingo skirtumą.

(172)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, laikoma, kad laikinasis antidempingo muitas turėtų būti lygus nustatytam dempingo skirtumui, tačiau pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalį jis neturėtų būti didesnis už pirmiau apskaičiuotą žalos skirtumą.

(173)

Šiame reglamente nurodytos individualios bendrovių antidempingo muitų normos nustatytos remiantis per šį tyrimą nustatytais faktais. Todėl šios normos atspindi atliekant šį tyrimą nustatytą tų bendrovių padėtį. Taigi šios muitų normos (kitaip nei muitai kitiems eksportuotojams, taikomi „visoms kitoms bendrovėms“ JAV ir Taivane, ir visos šalies mastu nustatomas muitas, taikomas „visoms kitoms bendrovėms“ KLR) taikomos tik importuojamiems nagrinėjamosios šalies kilmės produktams, kuriuos pagamino bendrovės, t. y. konkretūs minėti juridiniai asmenys. Šios normos negali būti taikomos importuojamiems produktams, kuriuos pagamino bet kuri kita bendrovė, kurios pavadinimas ir adresas konkrečiai nepaminėti šiame dokumente, įskaitant su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis susijusius subjektus, – jiems taikoma „visoms kitoms bendrovėms“ nustatyta muito norma.

(174)

Visi prašymai taikyti šias bendrovėms individualiai nustatytas antidempingo muitų normas (pvz., pasikeitus subjekto pavadinimui arba įkūrus naują gamybos ar prekybos subjektą) turėtų būti nedelsiant siunčiami Komisijai (5), pateikiant juose visą susijusią informaciją, visų pirma apie bendrovės veiklos (gamybos, pardavimo vidaus rinkoje ir eksportui) pasikeitimus, susijusius, pavyzdžiui, su tuo pavadinimo arba gamybos ir prekybos subjektų pasikeitimu. Jei reikia, Komisija, pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu, atitinkamai iš dalies pakeis reglamentą atnaujindama bendrovių, kurioms taikomos individualios muito normos, sąrašą.

(175)

Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, laikinosios muito normos yra šios:

(176)

Siekiant sumažinti priemonių vengimo pavojų, kylantį dėl labai skirtingų KLR eksportuojantiems gamintojams nustatytų muito normų, manoma, kad reikalingos specialios priemonės, kuriomis būtų užtikrintas tinkamas antidempingo muitų taikymas. Konkrečiai nagrinėjamajam gamintojui apskaičiuotas dempingo skirtumas gali būti taikomas tik importuojamam nagrinėjamajam produktui, kurį pagamino atitinkamas KLR eksportuojantis gamintojas. Šios specialios priemonės taikomos tik toms KLR bendrovėms, kurioms nustatyta individuali muito norma, yra šios:

(177)

Valstybių narių muitinėms pateikiama galiojanti prekybinė sąskaita faktūra, kuri turi atitikti šio reglamento priede nustatytus reikalavimus; tokioje sąskaitoje faktūroje nenurodytiems importuojamiems produktams turi būti taikomas antidempingo muitas kitiems eksportuotojams, nustatytas visoms kitoms KLR bendrovėms.

(178)

Jeigu, nustačius antidempingo priemones, reikšmingai padidėtų KLR bendrovių, kurioms taikomos mažesnės individualios muito normos, eksportas, toks padidėjimas gali būti laikomas prekybos pobūdžio pasikeitimu dėl nustatytų priemonių, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalyje. Tokiomis aplinkybėmis ir jeigu laikomasi nustatytų sąlygų, gali būti inicijuotas priemonių vengimo tyrimas. Atliekant šį tyrimą, inter alia, gali būti nagrinėjamas poreikis panaikinti individualias muito normas ir nustatyti visos šalies mastu taikomą muitą arba muitą kitiems eksportuotojams.

(179)

Siekiant gero administravimo, reikėtų nustatyti laikotarpį, per kurį suinteresuotosios šalys, pranešusios apie save per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį, galėtų raštu pareikšti savo nuomonę ir pateikti prašymą išklausyti. Be to, reikėtų pažymėti, kad išvados dėl antidempingo muitų nustatymo, padarytos šio reglamento tikslais, yra preliminarios ir gali reikėti jas persvarstyti, jeigu būtų nuspręsta nustatyti galutinį muitą,