27.2.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 59/34

(1)

2000 m. lapkričio 30 d. Reglamentu (EB) Nr. 2603/2000 (3) Taryba nustatė galutinius kompensacinius muitus tam tikram importuojamam Indijos, Malaizijos ir Tailando (toliau – nagrinėjamosios šalys) kilmės polietileno tereftalatui (PET) (toliau – pirminis tyrimas). Nustatant priemones buvo remiamasi pagal pagrindinio reglamento 10 straipsnį inicijuotu kompensacinių priemonių tyrimu. Tuo pat metu Reglamentu (EB) Nr. 2604/2000 (4) Taryba nustatė galutinius antidempingo muitus importuojamam tų pačių šalių kilmės tam pačiam produktui. Nustatant priemones buvo remiamasi pagal Reglamento (EB) Nr. 384/96 5 straipsnį inicijuotu antidempingo tyrimu.

(2)

Reglamento (EB) Nr. 2604/2000 pakeitimai buvo padaryti po peržiūros tyrimų, inicijuotų pagal Reglamento (EB) Nr. 384/96 11 straipsnio 3 ir 4 dalis arba po to, kai buvo prisiimti įsipareigojimai dėl kainos pagal to reglamento 8 straipsnio 1 dalį.

(3)

Be to, Reglamentu (EB) Nr. 1467/2004 (5) Taryba nustatė galutinius antidempingo muitus tam tikram Australijos ir Kinijos Liaudies Respublikos (KLR) kilmės importuojamam PET ir baigė Pakistano kilmės importuojamo PET tyrimą.

(4)

2005 m. spalio 11 d. Taryba iš dalies pakeitė Indijos kilmės importuojamam PET galiojančių kompensacinių priemonių dydį (6). Daliniai pakeitimai buvo padaryti po pagreitintos peržiūros, inicijuotos pagal pagrindinio reglamento 20 straipsnį.

(5)

Paskelbusi pranešimą apie artėjantį priemonių galiojimo terminą 2005 m. rugpjūčio 30 d. Komisija gavo prašymą peržiūrėti galiojančias priemones pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį (toliau – priemonių galiojimo termino peržiūra).

(6)

Prašymą 2005 m. rugpjūčio 30 d. pateikė Plastics Europe polietileno tereftalato komitetas (toliau – pareiškėjas) gamintojų, kurie gamina didžiąją dalį (šiuo atveju daugiau kaip 90 %) viso PET Bendrijoje, vardu.

(7)

Priemonių galiojimo termino peržiūros prašymas buvo grindžiamas tuo, kad baigus galioti priemonėms subsidijavimas ir žala Bendrijos pramonei greičiausiai tęsis arba pasikartos.

(8)

Po konsultacijų su Patariamuoju komitetu nusprendusi, kad yra pakankamai įrodymų inicijuoti peržiūrą pagal atitinkamą pagrindinio reglamento 18 straipsnį, Komisija inicijavo šias peržiūras 2005 m. gruodžio 1 d (7).

(9)

Reikėtų pažymėti, kad prieš inicijuodama priemonių galiojimo termino peržiūrą ir pagal pagrindinio reglamento 22 straipsnio 1 dalį bei 10 straipsnio 9 dalį Komisija Indijos vyriausybei (toliau – IV) pranešė apie gautą tinkamai dokumentais pagrįstą prašymą atlikti peržiūrą ir pakvietė IV dalyvauti konsultacijose siekiant išsiaiškinti padėtį dėl skundo turinio ir rasti abiems šalims priimtiną sprendimą. Tačiau Komisija iš IV negavo atsakymo dėl pasiūlymo dalyvauti konsultacijose.

(10)

Be to, 2005 m. gruodžio 1 d. Komisija pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 384/96 11 straipsnio 2 dalį pradėjo Indijos, Indonezijos, Malaizijos, Korėjos Respublikos, Tailando ir Taivano kilmės importuojamam PET galiojančių antidempingo priemonių peržiūrą (8). Tuo pat metu pagal Reglamento (EB) Nr. 384/96 11 straipsnio 3 dalį Korėjos Respublikos ir Taivano kilmės tam pačiam produktui buvo inicijuota tik dempingui skirta dalinė tarpinė peržiūra (8).

(11)

Atliekant peržiūrą buvo nagrinėjamas 2004 m. spalio 1 d.–2005 m. rugsėjo 30 d. peržiūros tiriamasis laikotarpis (PTL). Analizuojant padarytos žalos tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2002 m. sausio 1 d. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(12)

Komisija apie priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimą oficialiai informavo eksportuojančius gamintojus, eksportuojančios šalies atstovus, importuotojus, Bendrijos gamintojus, naudotojus ir pareiškėją. Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė pareikšti savo nuomonę raštu ir prašyti jas išklausyti per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį. Visoms suinteresuotosioms šalims, kurios to prašė ir įrodė, kad yra svarbių priežasčių joms būti išklausytomis, tokia galimybė buvo suteikta.

(13)

Atsižvelgiant į akivaizdžiai didelį prašyme atlikti priemonių galiojimo termino peržiūras išvardytų Indijos eksportuojančių gamintojų bei Bendrijos gamintojų ir importuotojų skaičių, nuspręsta, kad bus tikslinga pagal pagrindinio reglamento 27 straipsnį svarstyti, ar reikėtų atlikti atranką. Siekiant Komisijai suteikti galimybę nuspręsti, ar bendrovių atranka yra būtina, ir, jei ji būtina, atrinkti bendroves, minėtų šalių buvo paprašyta pagal pagrindinio reglamento 27 straipsnį pranešti apie save per 15 dienų nuo peržiūrų inicijavimo ir pateikti Komisijai pranešime apie inicijavimą prašomą informaciją.

(14)

Išnagrinėjus pateiktą informaciją ir atsižvelgus į mažą pageidavimą bendradarbiauti pareiškusių Indijos eksportuojančių gamintojų skaičių nuspręsta, kad nėra būtina atlikti Indijos eksportuojančių gamintojų atrankos.

(15)

Išnagrinėjus Bendrijos gamintojų ir importuotojų pateiktą informaciją ir atsižvelgus į santykinai mažą atsakymų skaičių, nuspręsta, kad nė viena šių kategorijų atranka nebūtų pagrįsta.

(16)

Todėl klausimynai buvo išsiųsti visiems žinomiems nagrinėjamosios šalies eksportuojantiems gamintojams, importuotojams, tiekėjams, Bendrijos gamintojams ir naudotojams.

(17)

Buvo gauti tik trijų Indijos eksportuotojų, dvylikos Bendrijos gamintojų, vieno importuotojo, vieno tiekėjo ir dešimt perdirbėjų ir (arba) naudotojų klausimyno atsakymai.

(18)

Komisija gavo ir patikrino visą informaciją, kuri, jos manymu, buvo reikalinga atliekant tyrimą, ir surengė tikrinamuosius vizitus šių bendrovių patalpose:

(19)

Nagrinėjamas toks pat produktas kaip ir per pirminį tyrimą, t. y. nagrinėjamosios šalies kilmės PET, kurio klampos skaičius pagal ISO standartą 1628-5 yra 78 ml/g arba didesnis. Šiuo metu jam taikomas KN kodas 3907 60 20.

(20)

Kaip ir per pirminį tyrimą buvo nustatyta, kad nagrinėjamojo produkto, nagrinėjamosios šalies vidaus rinkose gaminamo ir parduodamo PET, ir Bendrijos gamintojų gaminamo ir parduodamo PET pagrindinės fizinės ir cheminės savybės bei panaudojimas sutampa. Todėl daroma išvada, kad visos PET, kurio klampos skaičius yra 78 ml/g arba didesnis, rūšys yra panašios, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 5 dalyje.

(21)

Remiantis prašyme atlikti peržiūrą ir Bendrijos klausimyno atsakymuose nurodyta informacija buvo tiriamos šios sistemos, kurios yra laikomos susijusios su subsidijų skyrimu:

a)

Muito sumažinimo leidimo sistema (MSLS)

b)

Atleidimo nuo pajamų mokesčio sistema (APMS)

c)

Pagrindinių gamybos priemonių eksporto rėmimo sistema (PGPERS)

d)

Eksporto perdirbimo zonos (EPZ)/Specialiosios ekonominės zonos (SEZ)/Į eksportą orientuotos įmonės (EOĮ)

e)

Išankstinių licencijų sistema (ILS)

f)

Eksporto kreditų sistema (prieš prekių išsiuntimą ir po prekių išsiuntimo) (EKS)

g)

Gudžarato pardavimo mokesčio lengvatos sistema (GPMLS)

h)

Gudžarato taikoma atleidimo nuo elektros mokesčio sistema (GAEMS)

i)

Vakarų Bengalijos paskatų sistemos (VBPS)

j)

Maharaštros vyriausybės paskatų paketo sistema (PPS)

(22)

Pirmiau nurodytos a, c–e sistemos yra paremtos Užsienio prekybos (Plėtra ir reguliavimas) įstatymu (1992 m. Nr. 22), kuris įsigaliojo 1992 m. rugpjūčio 7 d. (toliau – Užsienio prekybos įstatymas). Pagal Užsienio prekybos įstatymą IV įgaliojama skelbti su eksporto ir importo politika susijusius pranešimus. Jie apibendrinami „Eksporto ir importo politikos“ (nuo 2004 m. rugsėjo 1 d. vadinamos „Užsienio prekybos politikos“) dokumentuose ir juos kas penkerius metus leidžia ir reguliariai atnaujina Prekybos ministerija. Vienas Eksporto ir importo politikos dokumentas yra susijęs su peržiūros tiriamuoju laikotarpiu šioje byloje, t. y. penkerių metų planas, susijęs su laikotarpiu nuo 2004 m. rugsėjo 1 d. iki 2009 m. kovo 31 d. („EXIM politika 02–07“). Be to, EXIM politiką 2004–2009 reglamentuojančias procedūras IV nustato „2004 m. rugsėjo 1 d.–2009 m. kovo 31 d. procedūrų vadovo I tome“ („PV I 2004–2009“). Procedūrų vadovas (PV) taip pat reguliariai atnaujinamas.

(23)

b sistema yra pagrįsta 1961 m. Pajamų mokesčio įstatymu, kuris kiekvienais metais iš dalies keičiamas Finansų įstatymu.

(24)

f sistema yra pagrįsta 1949 m. Bankininkystės reguliavimo įstatymo 21 ir 35A skirsniais, pagal kuriuos Indijos rezervų bankas (IRB) vadovauja komercinių bankų veiklai eksporto kreditų srityje.

(25)

g sistemos veikimą administruoja Gudžarato vyriausybė, ir ji yra pagrįsta šios vyriausybės vykdoma pramonės paskatų politika; h sistema yra pagrįsta 1958 m. Bombėjaus elektros mokesčio įstatymu.

(26)

j sistemos veikimą administruoja Maharaštros valstija, ir ji yra pagrįsta Maharaštros vyriausybės pramonės, energijos ir darbo departamento nutarimu.

(27)

i sistema sukurta 1999 m. birželio 22 d. Vakarų Bengalijos vyriausybės (VBG) prekybos ir pramonės departamento pranešimu Nr. 588-CI/H (WBIS 1999), kuris vėliau buvo pakeistas 2004 m. kovo 24 d. Pranešimu Nr. 134-CI/O/Incentive/17/03/I (WBIS 2004).

(28)

Atskleidus faktus apie tariamą subsidijavimą, IV pakartoja keletą pastabų dėl sistemų kompensuojamumo ir dėl subsidijos sumų apskaičiavimo. Be to, ji dar kartą pateikia argumentus, kuriais teigiama, kad šiuo atveju nebuvo tikimybės, jog subsidijavimas būtų tęsiamas. Šiuo tikslu reikėtų pažymėti, kad šiais komentarais nebuvo išdėstyta naujų argumentų, dėl kurių būtų pakeistos šiame reglamente išdėstytos išvados.

(29)

Išsamus MNKS aprašymas pateikiamas EXIM politikos 2004–2009 4.3 skirsnyje ir PV I 2004–2009 4.3–4.4 skirsniuose.

(30)

Buvo nustatyta, kad nė vienas bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas pagal MNKS sistemą negavo jokių kompensuotinų lengvatų. Todėl buvo nuspręsta, kad šios sistemos toliau šiame tyrime analizuoti nereikia.

(31)

Buvo nustatyta, kad nė vienas bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas pagal APMS sistemą negavo jokių kompensuotinų lengvatų. Todėl buvo nuspręsta, kad šios sistemos toliau šiame tyrime analizuoti nereikia.

(32)

Išsamus PGPERS aprašymas pateikiamas EXIM politikos 2004–2009 5 skyriuje ir PV I 2004–2009 5 skyriuje.

(33)

Šia sistema gali naudotis gamintojai eksportuotojai ir prekybininkai eksportuotojai, kurie yra susiję su remiančiais gamintojais ir paslaugų teikėjais.

(34)

Pagal eksporto įsipareigojimo sąlygą bendrovei leidžiama importuoti pagrindines gamybos priemones (naujas pagrindines gamybos priemones, o nuo 2003 m. balandžio mėn. – ir panaudotas iki 10 metų senumo pagrindines gamybos priemones) mokant už jas sumažintą ar nulinį muitą. Tuo tikslu, pateikus prašymą ir sumokėjus mokestį, IV išduoda PGPER licenciją. Vykdant eksporto įsipareigojimą, importuojamas pagrindines gamybos priemones būtina naudoti tam tikram eksportuojamų prekių kiekiui pagaminti per tam tikrą laikotarpį.

(35)

PGPERS licencijos turėtojas pagrindines gamybos priemones gali įsigyti ir iš vietos šaltinių. Tokiu atveju vietos pagrindinių gamybos priemonių gamintojas gali pasinaudoti muitais neapmokestinamų komponentų, reikalingų tokioms pagrindinėms gamybos priemonėms pagaminti, importo lengvatomis. Arba toks vietos gamintojas gali prašyti, kad jam būtų taikomos tariamo eksporto lengvatos už pagrindinių gamybos priemonių tiekimą PGPERS licencijos turėtojui.

(36)

Pagal PGPERS subsidijos skiriamos, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir 2 straipsnio 2 dalyje. Muito sumažinimas laikomas IV finansine parama, nes taikant šią nuolaidą sumažinamos IV muitų pajamos, kurias ji turėtų gauti, jeigu minėtoji sistema nebūtų taikoma. Be to, muito sumažinimas yra naudingas eksportuotojui, nes importavimo metu sutaupyti muitai pagerina jo likvidumą.

(37)

Be to, PGPERS pagal įstatymą priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų, nes šių licencijų negalima gauti, neįsipareigojus eksportuoti. Dėl to ji laikoma individualia ir kompensuotina pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalies a punktą.

(38)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, šios sistemos negalima laikyti leistina muitų grąžinimo sistema arba pakaitine muitų grąžinimo sistema, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Tokios leistinos sistemos, kaip nurodyta pagrindinio reglamento I priedo i punkte, neapima pagrindinių gamybos priemonių kadangi jos nėra sunaudojamos gaminant eksportuojamus produktus.

(39)

Per TL nė vienas bendradarbiaujantis eksportuotojas nepirko pagrindinių gamybos priemonių. Vis dėlto viena bendrovė toliau buvo atleidžiama nuo muito už pagrindines gamybos priemones, prieš TL pirktas už sumą, nustatytą per pirminį tyrimą. Per PTL nustatyta subsidijos suma buvo apskaičiuota remiantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 3 dalimi pagal muitą, nesumokėtą už importuotas pagrindines gamybos priemones, paskirstytą per laikotarpį, kuris atspindi tokių eksportuojančio gamintojo pagrindinių gamybos priemonių faktinį nusidėvėjimo laikotarpį. Pagal nusistovėjusią praktiką tokiu būdu apskaičiuota suma, priskiriama PTL, buvo koreguojama, pridedant šio laikotarpio palūkanas, kad būtų atspindėta visa gautos naudos vertė per tam tikrą laikotarpį. Siekiant apskaičiuoti subsidijos sumą kaip skaitiklį, iš minėtos sumos pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 1 dalies a punktą buvo išskaičiuoti mokesčiai, kuriuos būtina sumokėti, norint gauti subsidiją. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi ir 7 straipsnio 3 dalimi, subsidijos suma buvo paskirstyta šio sektoriaus eksporto apyvartai peržiūros tiriamuoju laikotarpiu kaip atitinkamas vardiklis, nes subsidija priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų ir buvo skiriama, neatsižvelgiant į pagamintus, eksportuotus arba pervežtus kiekius. Bendrovė, kuriai toliau buvo taikoma sistema, gavo 0,38 % dydžio subsidiją.

(40)

Šios sistemos išsamus aprašymas pateikiamas Indijos rezervų banko (toliau – IRB) Pagrindiniame aplinkraštyje IECD Nr. 5/04.02.01/2002-03 (Eksporto kreditai užsienio valiuta) ir Pagrindiniame aplinkraštyje IECD Nr. 10/04.02.01/2003-04 (Eksporto kreditai rupijomis), kuris yra skirtas visiems komerciniams Indijos bankams.

(41)

Šia sistema gali naudotis gamintojai eksportuotojai ir prekybininkai eksportuotojai. Buvo nustatyta, kad viena tyrime bendradarbiaujančių bendrovių pasinaudojo lengvatomis pagal EKS.

(42)

Pagal šią sistemą IRB nustato privalomas didžiausias eksporto kreditų palūkanų normas Indijos rupijomis arba užsienio valiuta, kurias komerciniai bankai gali taikyti eksportuotojui, „kad eksportuotojams būtų skiriami kreditai už tarptautiniu lygiu konkurencines palūkanų normas“. EKS sudaro dvi posistemės, tai yra Eksporto kreditų sistema, taikoma prekėms prieš išsiuntimą („pakavimo kreditai“), kuri taikoma kreditams, teikiamiems eksportuotojui prekių pirkimo, perdirbimo, gamybos, pakavimo ir (arba) siuntimo išlaidoms finansuoti prieš eksportuojant prekes, ir Eksporto kreditų sistema, taikoma prekėms po išsiuntimo, pagal kurią teikiamos apyvartinių lėšų paskolos iš eksporto gautinoms sumoms finansuoti. Be to, IRB nurodo bankams tam tikrą dalį savo grynojo banko kredito skirti eksportui finansuoti.

(43)

Pagal minėtus IRB pagrindinius aplinkraščius eksportuotojai gali gauti eksporto kreditus, kuriems taikomos lengvatinės palūkanų normos, palyginti su įprastinių komercinių kreditų („kreditų grynaisiais“) palūkanų normomis, kurios nustatomos tik pagal rinkos sąlygas.

(44)

Pirma, EKS kreditų lengvatinės palūkanų normos, nustatytos IRB pagrindiniuose aplinkraščiuose, gali sumažinti eksportuotojo palūkanų išlaidas, skirtingai nuo išlaidų kreditams, kurios nustatomos tik pagal rinkos sąlygas, ir šiuo atveju yra lengvata, kuria pasinaudojo minėtas eksportuotojas, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalyje. Išvada dėl lengvatos buvo padaryta tik tų bendradarbiaujančių eksportuotojų, kuriuos tiriant buvo nustatyta, jog minėti palūkanų normos skirtumai egzistuoja, atžvilgiu. Pagal IRB pagrindinius aplinkraščius išduotų kreditų ir komercinių „kreditų grynaisiais“ palūkanų normų skirtumo negalima paaiškinti vien tik komercinio banko elgesiu rinkoje.

(45)

Antra, nepaisant to, kad lengvatinius kreditus pagal EKS sistemą teikia komerciniai bankai, ši lengvata yra vyriausybės finansinė parama, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies iv punkte. IRB yra valstybės įstaiga, ir dėl to jai taikomas „vyriausybės“ apibrėžimas, pateiktas pagrindinio reglamento 1 straipsnio 3 dalyje. IRB 100% priklauso vyriausybei, siekia valstybinės politikos tikslų, pvz., pinigų politikos, o jo vadovybę skiria IV. IRB vadovauja privačioms įstaigoms, nes komerciniai bankai privalo laikytis sąlygų, inter alia, nustatytų IRB pagrindiniuose aplinkraščiuose dėl eksporto kreditų maksimalių palūkanų normų ir IRB nuostatų, reikalaujančių, kad komerciniai bankai dalį savo bankinių kreditų skirtų eksportui finansuoti. Šis reikalavimas įpareigoja komercinius bankus atlikti funkcijas, nurodytas pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktyje, šiuo atveju susijusias su paskolomis lengvatinio eksporto finansavimo forma. Toks tiesioginis lėšų pervedimas paskolų forma pagal tam tikras sąlygas paprastai būtų pavedamas vyriausybei, o šiuo atveju taikoma praktika dėl nesuprantamų priežasčių skiriasi nuo paprastai vyriausybių atliekamų funkcijų, nurodytų pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunktyje. Ši subsidija laikoma individualia ir kompensuotina, nes lengvatinės palūkanų normos gali būti taikomos tik eksporto operacijoms finansuoti, ir dėl to priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalies a punkte.

(46)

Subsidijos suma buvo apskaičiuota, atsižvelgiant į skirtumą tarp palūkanų, sumokėtų už eksporto kreditus, kurios buvo taikomos peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, ir sumos, kurią būtų reikėję mokėti, jeigu tos pačios palūkanų normos būtų taikomos konkrečios bendrovės naudojamiems įprastiniams komerciniams kreditams. Ši subsidijos suma (skaitiklis) buvo paskirstyta bendrai eksporto apyvartai peržiūros tiriamuoju laikotarpiu kaip atitinkamas vardiklis pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalį, nes subsidija priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų ir ją skiriant, nebuvo atsižvelgta į pagamintus, perdirbtus, eksportuotus arba pervežtus kiekius. Pagal EKS lengvatomis pasinaudojusi bendrovė gavo 0,1 % subsidiją.

(47)

Buvo nustatyta, kad nė vienas bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas pagal SEZS sistemą negavo kompensuotinų lengvatų. Vis dėlto dviems Indijos bendrovėms buvo suteiktas EOĮ statusas ir per PTL jos gavo kompensuotinų subsidijų. Toliau pateikiamas tik EOĮS aprašymas ir vertinimas.

(48)

Išsamesnė informacija apie EOĮ sistemą pateikiama EXIM politikos 2004–2009 6 skyriuje ir PV I 2004–2009.

(49)

Išskyrus bendroves, kurios verčiasi tik prekyba, pagal EOĮS sistemą gali steigtis visos įmonės, kurios iš esmės įsipareigoja eksportuoti visas savo pagamintas prekes ar paslaugas. Tačiau pramonės įmonės, norinčios pasinaudoti EOĮS, privalo įvykdyti minimalių investicijų į ilgalaikį turtą reikalavimą (10 milijonų Indijos rupijų).

(50)

Kaip buvo nustatyta per pirminį tyrimą, EOĮ gali veikti ir būti įsteigtos bet kurioje Indijos vietovėje.

(51)

Prašyme dėl EOĮ statuso būtina pateikti ateinančių penkerių metų duomenis, inter alia, apie planuojamus produkcijos kiekius, planuojamą eksporto vertę, importo ir vietos reikalavimus. Patvirtinusios bendrovės prašymą, valdžios institucijos tokią bendrovę informuoja apie susijusias nuostatas ir sąlygas. Susitarimas dėl bendrovės statuso pripažinimo pagal EOĮ sistemą galioja penkerius metus. Jis gali būti atnaujintas papildomiems laikotarpiams.

(52)

Pagrindinis EOĮ įsipareigojimas, nustatytas EXIM politikoje 2004–2009, yra gauti grynųjų pajamų užsienio valiuta (toliau – NFE), t. y. per ataskaitinį laikotarpį (5 metus) bendra eksporto vertė turi būti didesnė už importuotų prekių bendrą vertę.

(53)

EOĮ įmonės turi teisę gauti šias nuolaidas:

(54)

Įmones, kurios veikia pagal šias sistemas, prižiūri muitinės pareigūnai Muitų įstatymo 65 dalyje nustatyta tvarka.

(55)

Minėtos įmonės teisiškai privalo tinkamai įtraukti į apskaitą visas importuojamas medžiagas, jų vartojimą ir panaudojimą bei eksportą pagal PV 2004–2009 6.11.1 dalį. Šie dokumentai turėtų būti reguliariai pateikiami kompetentingoms institucijoms ketvirčio ir metinėse pažangos ataskaitose.

(56)

Tačiau „(EOĮS) neprivalo kiekvienos importo siuntos susieti su savo eksportu, perleidimu kitoms įmonėms, DTA pardavimu arba atsargomis“, PV I 2004–2009 6.11.2 skirsnis.

(57)

Vidaus rinkoje parduodamų prekių išsiuntimą ir apskaitą kontroliuoja pačios bendrovės. EOĮ eksporto siuntų išsiuntimo procesą prižiūri nuolatinis EOĮ muitinės ir (arba) akcizų pareigūnas.

(58)

Šioje byloje EOĮS sistema naudojosi du iš bendradarbiaujančių eksportuotojų. EOĮS sistema buvo taikoma bendradarbiaujančių eksportuotojų žaliavinėms medžiagoms ir pagrindinėms gamybos priemonėms importuoti be muitų, prekėms pirkti šalyje nemokant akcizo bei pardavimo mokesčiui grąžinti, taip pat parduoti dalį savo produkcijos vidaus rinkoje. Be to, viena eksportuojančių bendrovių pasinaudojo sistema, kad jai būtų iš dalies grąžintas muitas už degalus, pirktus iš vietos naftos bendrovių. Taigi jie pasinaudojo visomis lengvatomis, išdėstytomis pirmiau pateiktos 53 konstatuojamosios dalies i–v punktuose. Atlikus tyrimą buvo nustatyta, kad nagrinėjamieji eksportuotojai nepasinaudojo pagal nuostatas dėl atleidimo nuo pelno mokesčio teikiamomis lengvatomis, taikomomis EOĮS.

(59)

EOĮ atleidimas nuo dviejų rūšių importo muitų („pagrindinio muito“ ir „specialaus papildomo muito“) ir pardavimo mokesčio grąžinimas yra IV finansinė parama, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Vyriausybės pajamos, kurios būtų gautos netaikant šios sistemos, buvo prarastos, o tai reiškia, kad EOĮ buvo suteikta nauda, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalyje, nes ji išsaugojo savo likvidumą nemokėdama muitų, kurie paprastai mokami, ir gaudama grąžintą sumokėtą pardavimo mokestį.

(60)

Tačiau atleidimas nuo akcizo ir jo importo muito ekvivalento („papildomo muito“) nebuvo susijęs su pajamų, gaunamų kitais atvejais, praradimu. Akcizą ir papildomą muitą, jeigu jie sumokami, galima naudoti kaip kreditą būsimiems muito įsipareigojimams (vadinamasis „CENVAT mechanizmas“) įvykdyti. Dėl to šie muitai nėra galutiniai. Naudojant CENVAT kredito mechanizmą, galutinis muitas nustatomas tik pridėtinei vertei, bet ne žaliavinėms medžiagoms.

(61)

Tai reiškia, kad atleidimas nuo pagrindinio muito, specialaus papildomo muito, muito už degalus, pirktus iš vietos naftos bendrovių, dalinis grąžinimas bei pardavimo mokesčio grąžinimas yra subsidijos, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnyje. Pagal įstatymą jos priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų ir dėl to laikomos individualiomis ir kompensuotinomis pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalies a punktą. EXIM politikos 02–07 6.1 dalyje nurodytas EOĮ eksporto tikslas, siekiant paskatų, yra conditio sine qua non.

(62)

Vienas bendradarbiaujančių eksportuotojų tvirtino, kad Komisija nutolo nuo per pirminį tyrimą pateiktų argumentų dėl žaliavinių medžiagų atleidimo nuo muito įvertinimo ir kad reikėtų kompensuoti tik muito grąžinimo perteklių, jeigu toks būtų nustatytas. Vis dėlto atsakant į tai reikėtų pažymėti, kad per pirminį tyrimą įvertinant kompensuotiną sumą klausimas, ar EOĮ buvo leistina muito grąžinimo sistema ar ne, buvo iškeltas „nepažeidžiant klausimo, ar ši schema yra muito grąžinimo sistema, atitinkanti pagrindinio reglamento nuostatas“ (9). Atliekant šią peržiūrą buvo kruopščiai ištirta visa sistema, įskaitant jos priežiūros mechanizmą.

(63)

Atlikus tyrimą, buvo nustatyta, kad šių subsidijų negalima laikyti leistina muitų grąžinimo sistema arba pakaitine muitų grąžinimo sistema, nurodyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Jos neatitinka griežtų taisyklių, nustatytų pagrindinio reglamento I priedo h ir i punktuose, II priede (muitų grąžinimo sistemos apibrėžimas ir taisyklės) ir III priede (pakaitinės muitų grąžinimo sistemos apibrėžimas ir taisyklės). Tomis aplinkybėmis, kai pardavimo mokesčio kompensavimo ir atleidimo nuo importo muito nuostatos taikomos pagrindinėms gamybos priemonėms pirkti, jos neatitinka leistinų muito grąžinimo sistemų taisyklių, nes pagrindinės gamybos priemonės gamyboje nesunaudojamos, kaip reikalaujama I priedo h (pardavimo mokesčio grąžinimas) ir i (importo muitų grąžinimas) punktuose.

(64)

Be to, nebuvo nustatyta, kad IV taiko veiksmingą tikrinimo sistemą arba tvarką, kuri padėtų patvirtinti, ar netaikant muito ir (arba) pardavimo mokesčio įgytos žaliavos buvo panaudotos eksportuojamai prekei gaminti ir kokiais kiekiais (pagrindinio reglamento II priedo II dalies 4 punktas arba pakaitinių muitų grąžinimo sistemų atveju – pagrindinio reglamento III priedo II dalies 2 punktas). Pagal galiojančią tikrinimo sistemą siekiama prižiūrėti, kaip laikomasi grynųjų pajamų užsienio valiuta prievolės, o ne tikrinamas importo, susijusio su eksportuojamų prekių gamyba, vartojimas.

(65)

EOĮ vidaus rinkoje gali parduoti žymią dalį savo produkcijos, kuri yra ne daugiau kaip 50 % jos metinės apyvartos. Dėl to teisiškai neįpareigojama eksportuoti visos pagamintos produkcijos. Be to, šių vidaus operacijų neprižiūri ir nekontroliuoja vyriausybės pareigūnai ir jiems taikoma tik pačios įmonės kontrolė. Dėl šios priežasties Indijos valdžios institucijos netikrina EOĮ patalpų arba tikrina ne visas patalpas, skirtas laikyti prekėms, už kurias nesumokėti muitai. Tačiau tokiomis aplinkybėmis padidėja papildomo tikrinimo elementų, tokių kaip ryšio tarp neapmuitinamų žaliavų ir jas naudojant pagamintų eksportuojamų produktų kontrolė, svarba, kad taikomą sistemą būtų galima laikyti muitų grąžinimo tikrinimo sistema.

(66)

Dėl nustatytų kitų tikrinimo etapų vertėtų priminti, kad iš EOĮ de jure niekada nereikalaujama kiekvieną importuojamų produktų siuntą susieti su atitinkamu pagamintu produktu. Tačiau tik atlikusios tokį tikrinimą, Indijos institucijos gautų pakankamai informacijos apie galutinę žaliavų paskirtį ir galėtų veiksmingai patikrinti, ar atleidimai nuo muito arba pardavimo mokesčio neviršija eksportuojamai produkcijai naudojamų sąnaudų. Pačios bendrovės tikrinamų vidaus pardavimo mėnesio mokesčių deklaracijų, kurias reguliariai tikrina Indijos valdžios institucijos, nepakanka. Be to, mėnesio mokesčių deklaracijomis siekiama kontroliuoti akcizą, o ne tikrinti žaliavų paskirtį. Bendrovės vidaus sistemų, kurios nėra teisiškai privalomos, nepakaktų, nes muitų grąžinimo tikrinimo sistemą turėtų sukurti ir įgyvendinti vyriausybė, o jos administravimo nereikėtų palikti kiekvienos atskiros bendrovės nuožiūrai. Todėl atlikus tyrimą buvo nustatyta, kad Indijos EXIM politikoje tiesiogiai nereikalaujama žaliavinių medžiagų susieti su pagamintu produktu ir IV netaikė jokio veiksmingo kontrolės mechanizmo, kad nustatytų, kokios žaliavos buvo sunaudotos eksportuojamai prekei gaminti ir kokiais kiekiais.

(67)

Be to, IV neatliko papildomo patikrinimo pagal panaudotas faktines žaliavas, nors paprastai tokį patikrinimą reikia atlikti, kai netaikoma veiksminga tikrinimo sistema (pagrindinio reglamento II priedo II dalies 5 punktas ir III priedo II dalies 3 punktas). IV taip pat nepateikė įrodymų, kad nebuvo grąžintos perteklinės sumos.

(68)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, reikia atmesti bendrovės skundą, kuriame teigiama, kad Komisija nutolo nuo per pirminį tyrimą pateiktų argumentų dėl žaliavinių medžiagų atleidimo nuo muito įvertinimo ir kad reikėtų kompensuoti tik muito grąžinimo perteklių, jeigu toks būtų nustatytas.

(69)

Todėl kai nėra leistinos muitų grąžinimo sistemos arba pakaitinės muitų grąžinimo sistemos, kompensuotina lengvata laikomas visų importo muitų (pagrindinio muito ir specialaus papildomo muito), kurie paprastai mokami importuojant, grąžinimas, muito už degalus, pirktus iš vietos naftos bendrovių, grąžinimas bei pardavimo mokesčio grąžinimas peržiūros tiriamuoju laikotarpiu.

(70)

Subsidijos suma EOĮS priklausantiems eksportuotojams buvo skaičiuojama pagal nesumokėtus importo muitus (pagrindinį muitą ir specialų papildomą muitą) už visai EOĮ importuotas medžiagas, grąžintą pardavimo mokestį ir muito už vietoje pirktus degalus grąžinimą peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Siekiant apskaičiuoti subsidijos sumą, kaip skaitiklį, iš minėtos sumos pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 1 dalies a punktą buvo išskaičiuoti mokesčiai, kuriuos būtina sumokėti, norint gauti subsidiją. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi, ši subsidijos suma buvo paskirstyta tam tikrai eksporto apyvartai peržiūros tiriamuoju laikotarpiu kaip atitinkamas vardiklis, nes subsidija priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų, ir ją skiriant nebuvo atsižvelgta į pagamintą, eksportuotą arba pervežtą kiekį. Taigi dviems bendrovėms buvo nustatyti atitinkamai 0,9 % ir 5,8 % subsidijų skirtumai.

(71)

Pagrindinės gamybos priemonės fiziškai neįeina į pagamintų prekių sudėtį. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 3 dalimi, tiriamosioms bendrovėms suteikta lengvata buvo apskaičiuojama pagal muito, nesumokėto už importuotas pagrindines gamybos priemones, sumą, paskirstytą per laikotarpį, kuris atspindi įprastą tokių pagrindinių gamybos priemonių nusidėvėjimo laikotarpį tiriamosiose bendrovėse. Toks įprastas nusidėvėjimo laikotarpis buvo nustatytas pagal dviems nagrinėjamiesiems bendradarbiaujantiems eksportuotojams taikomus faktinius nusidėvėjimo laikotarpius, t. y. 18 metų. Tokiu būdu apskaičiuota suma priskiriama peržiūros tiriamajam laikotarpiui ir buvo koreguojama, pridedant šio laikotarpio palūkanas, kad būtų atspindėta visa gautos lengvatos vertė per tam tikrą laikotarpį ir taip būtų nustatyta visa šios sistemos naudotojui suteikta lengvata. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi ir 7 straipsnio 3 dalimi, subsidijos suma buvo paskirstyta šio sektoriaus eksporto apyvartai peržiūros tiriamuoju laikotarpiu kaip atitinkamas vardiklis, nes subsidija priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų ir buvo skiriama, neatsižvelgiant į pagamintus, eksportuotus arba pervežtus kiekius. Taigi dviems bendrovėms buvo nustatyti atitinkamai 1,8 % ir 0,4 % subsidijų skirtumai.

(72)

Tai reiškia, kad bendras subsidijų skirtumas nagrinėjamosioms bendrovėms pagal EOĮS atitinkamai yra 2,7 % ir 6,2 %.

(73)

Išsamus sistemos aprašymas pateiktas EXIM politikos 2004–2009 4.1.–4.1.14 skirsniuose ir PV I 2004–2009 4.1–4.30 skyriuose.

(74)

ILS sudaro šešios posistemės; toliau pateikiamas jų aprašymas. Šios posistemės, inter alia, skiriasi teisių naudotis lengvatomis taikymo sritimi. Su finansuojančiais gamintojais „susieti“ gamintojai eksportuotojai ir prekybininkai eksportuotojai turi teisę naudotis fizinio eksporto ir metinių poreikių ILS. Galutiniam eksportuotojui prekes tiekiantys gamintojai eksportuotojai turi teisę naudotis tarpiniam tiekimui taikoma ILS. Pagrindiniai rangovai, tiekiantys prekes EXIM politikos 2004–2009 8.2 dalyje nurodytoms „tariamo eksporto“ kategorijoms, tokie kaip į eksportą orientuotos įmonės (toliau – EOĮ), turi teisę naudotis ILS sistema tariamam eksportui. Galiausiai tarpiniams gamintojų eksportuotojų tiekėjams gali būti taikomos „tariamo eksporto“ lengvatos pagal Išankstinio išleidimo įsakymo (IIĮ) ir kompensacinio vidaus akredityvo posistemes.

(75)

Išankstinės licencijos gali būti išduotos:

(76)

Buvo nustatyta, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu pagal tris posistemes, susijusias su nagrinėjamuoju produktu, t. y.: i) ILS fiziniam eksportui; v) IIĮ ir iv) ILS tariamam eksportui, nuolaidos buvo taikomos tik vienam bendradarbiaujančiam eksportuotojui. Dėl to ii) metinių reikalavimų, iii) tarpinio tiekimo ir vi) kompensacinio vidinio akredityvo sistemos kompensavimo pobūdžio nustatyti nereikia.

(77)

Indijos valdžios institucijų atliekamo tikrinimo tikslais licencijos turėtojas teisiškai privalo „teisingai ir tinkamai tvarkyti importuotų prekių licencijuoto vartojimo ir panaudojimo apskaitą“ ir naudoti specialią formą (PV I 2004–2009 4.30 skyrius ir 23 priedėlis), t. y. pildyti faktinį vartojimo registrą („23 priedėlio registras“). Nuo 2005 m. gegužės mėn. 23 priedėlis ne tik turėtų būti saugomas bendrovėje, bet jį taip pat privalo parašu patvirtinti atestuotas apskaitininkas, ir jis turi būti išsiųstas Indijos institucijoms. Prievolė pateikti 23 priedėlį taikoma licencijoms, išduotoms po to, kai 2005 m. gegužės mėn. įsigaliojo naujosios taisyklės. Todėl nebuvo galima patikrinti, kaip iš tikrųjų buvo taikoma ši naujoji sistema, nes tyrimo metu nereikėjo parengti su šiomis licencijomis susijusios ataskaitos.

(78)

Pagal pirmiau i, iv ir v punktuose nurodytas posistemes, leistiną importo apimties ir eksporto įsipareigojimo (įskaitant tariamą eksportą) dydį ir vertę nustato IV, ir jie yra registruojami licencijoje. Be to, importo ir eksporto metu vyriausybės pareigūnai atitinkamas operacijas turi registruoti licencijoje. Taikant šią sistemą, leistinas importo apimtis nustato IV pagal standartines žaliavų ir produkcijos normas (SION). SION yra nustatytos beveik visiems produktams, įskaitant nagrinėjamąjį produktą, ir skelbiamos PV II 2004–2009.

(79)

Importuojamos žaliavinės medžiagos negali būti perduodamos ir privalo būti naudojamos galutiniam eksportuojamam produktui gaminti. Eksporto įsipareigojimus reikia įvykdyti per nustatytą laikotarpį nuo licencijos išdavimo (per 18 mėnesių su galimybe pratęsti laikotarpį du kartus po 6 mėnesius).

(80)

Išankstinės licencijos turėtojas, ketinantis gauti žaliavų iš vietinių šaltinių ir nesinaudoti tiesioginiu importu, turi galimybę jas gauti pateikdamas išankstinio išleidimo įsakymus IIĮ. Tokiu atveju išankstinės licencijos tampa išankstinio išleidimo įsakymais (IIĮ) ir patvirtinamos tiekėjui pristačius jose nurodytas prekes.

(81)

Peržiūros tyrimo metu buvo nustatyta, kad pagal SION nustatytą leistiną importo dydį, naudodamasis įvairiomis posistemėmis, bendradarbiaujantis eksportuotojas be muito importavo žaliavinių medžiagų daugiau, nei jų reikėjo nurodytam eksportuojamų produktų kiekiui pagaminti. Tai reiškia, kad nagrinėjamajam produktui SION nebuvo pakankamai tikslios.

(82)

Atleidimas nuo importo muitų pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktį ir 2 straipsnio 2 dalį yra subsidija, t. y. IV finansinė parama, kuria buvo suteikta lengvata tiriamiesiems eksportuotojams.

(83)

Be to, pagal įstatymą aiškiai nustatyta, kad ILS fiziniam eksportui priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų, todėl laikomas individualia ir kompensuotina priemone pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalies a punktą. Neprisiimdama eksporto įsipareigojimo bendrovė negali naudotis pagal šias sistemas teikiamomis lengvatomis.

(84)

ALS „tariamas eksportas“de facto priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų. Juo nedaug naudojosi tik viena bendrovė ir tik tada, kai tiekė prekes į eksportą orientuotoms įmonėms arba specializuotose ekonominėse zonose veikiančioms įmonėms. Abi šių įmonių kategorijos yra nurodytos EXIM politikos 02–07 8.2 straipsnio dalies b punkte. Minėtoji bendrovė nurodė, kad nagrinėjamąjį produktą galėjo eksportuoti jos klientai. EOĮ/SEZ tikslas yra eksportas, kaip nurodoma EXIM politikos 6.1 dalyje. Tai reiškia, kad vietos tiekėjas naudojasi lengvatomis pagal ALS tariamam eksportui, nes IV tikisi pajamų iš eksporto, kurias po to gauna eksportuotojas, veikiantis EOĮ/SEZ. Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalies a punktą subsidija laikoma priklausančia nuo eksporto tada, kai yra faktų, rodančių, jog tokia subsidija iš tikrųjų yra susijusi su faktiniais arba planuojamais eksporto veiklos rezultatais, nors įstatymais tokia priklausomybė nuo eksporto veiklos rezultatų nėra numatyta.

(85)

Šiuo atveju bendradarbiaujanti bendrovė nepasinaudojo išankstinėmis licencijomis, kad galėtų importuoti be muito. Vietoj to bendrovė gavo naudos įsigydama žaliavinių medžiagų iš vietinių tiekėjų licencijas pakeisdama IIĮ. Pagal šią sistemą muitų grąžinimo forma nuo mokesčių ir muitų atleidžiamas ne galutinis eksportuotojas, o tiekėjas. Nuo mokesčių ir (arba) muitų atleidžiamos vietinės ir importuotos žaliavos. Atlikus tyrimą buvo nustatyta, kad žaliavinės medžiagos, įsigytos pasinaudojus IIĮ sistema iš vietos nesusijusio tiekėjo, ir žaliavinės medžiagos, įsigytos iš vietos tiekėjo nepasinaudojant licencija, kainos buvo labai skirtingos. Nauda, atleidus nuo muitų ir mokesčių, atsispindėjo žemesnėse kainose, kurias tiekėjas taikė žaliavines medžiagas naudojančiai ir su šiuo tyrimu susijusiai bendrovei. Bendrovė galėjo aiškiai atsikirti žaliavinės medžiagos pirkimo naudojant licenciją kainas nuo tos pačios žaliavinės medžiagos kainų, mokėtų nesinaudojant licencija. Tokiu būdu bendrovė gautą naudą nustatė pagal pasinaudojant IIĮ tiekiamų produktų ir produktų, tiekiamų nesinaudojant licencija, kainų skirtumą.

(86)

Nė vienos iš minėtų trijų posistemių, nagrinėjamų šiuo atveju, negalima laikyti leistinomis muitų grąžinimo sistemomis arba pakaitinėmis muitų grąžinimo sistemomis, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Minėtos posistemės neatitinka griežtų taisyklių, nustatytų pagrindinio reglamento I priedo i punkte, II priede (muitų grąžinimo sistemos apibrėžimas ir taisyklės) ir III priede (pakaitinės muitų grąžinimo sistemos apibrėžimas ir taisyklės). Nepaisant to, kad IV minėjo, jog nuo 2005 m. gegužės mėn. sistemoje buvo padaryti tam tikri pakeitimai, turėtų būti aišku, kad per PTL šiais pakeitimais nebuvo padarytas poveikis sistemoms, nes naujoji tikrinimo sistema dar nebuvo visapusiškai įgyvendinta. Nepaisant galimų IV padarytų tikrinimo sistemos pakeitimų, atlikus tyrimą buvo nustatyta, kad per PTL IV veiksmingai netaikė savo tikrinimo sistemos. Taip pat ji netaikė procedūrų, kad patvirtintų, ar žaliavos buvo sunaudotos eksportuojamam produktui gaminti ir kokiais kiekiais (pagrindinio reglamento II priedo II dalies 4 punktas arba pakaitinių muitų grąžinimo sistemų atveju to reglamento III priedo II dalies 2 punktas). SION nagrinėjamajam produktui buvo nepakankamai tikslios, ir buvo pernelyg daug įvertintas žaliavinės medžiagos naudojimas. Atlikus tyrimą buvo nustatyta, kad SION yra iš dalies keičiamos siekiant geriau atspindėti sunaudotas žaliavas, tačiau per PTL šios naujos SION nebuvo įgyvendintos. Taigi buvo patvirtinta, kad SION negali būti naudojamos faktinio naudojimo tikrinimo sistemos tikslais, nes tokių didelių standartinių normų nustatymas nepadeda IV visai tiksliai patikrinti, koks faktinis žaliavų kiekis buvo sunaudotas eksportuojamai prekei gaminti. Be to, per PTL naudojamoms licencijoms IV netaikė veiksmingos faktinio vartojimo registro tvarkymo kontrolės („23 priedėlio registras“, pirmiau buvęs 18 priedėlis). IV taip pat neatliko tolesnio patikrinimo pagal faktinius sunaudotus žaliavų kiekius, nors paprastai tai reikia padaryti tais atvejais, kai netaikoma veiksminga tikrinimo sistema (pagrindinio reglamento II priedo II dalies 5 punktas ir III priedo II dalies 3 punktas), ir neįrodė, kad buvo grąžintos perteklinės sumos.

(87)

Todėl minėtosios trys posistemės yra kompensuotinos.

(88)

Kadangi nėra nustatytos leistinos muitų grąžinimo sistemos arba pakaitinės muitų grąžinimo sistemos, subsidijos suma, kaip teigė bendrovė, buvo apskaičiuota remiantis tos pačios su ar be licencijos pirktos žaliavinės medžiagos kainų skirtumu.

(89)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi, ši subsidijų suma buvo paskirstyta visai eksporto apyvartai kaip atitinkamas vardiklis, nes subsidija priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų ir ją skiriant nebuvo atsižvelgta į pagamintus, eksportuotus arba pervežtus kiekius.

(90)

Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu šia sistema pasinaudojo viena bendrovė ir gavo 20,9 % subsidijų.

(91)

Buvo nustatyta, kad nė vienas bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas negavo jokių kompensuotinų lengvatų pagal Gudžarato pardavimo mokesčio lengvatos sistemą (GSTIS) arba Gudžarato taikomą atleidimo nuo elektros mokesčio sistemą (GAEMS). Todėl buvo nuspręsta, kad šios sistemos toliau šiame tyrime analizuoti nereikia.

(92)

Išsamus VBPS aprašymas pateikiamas 1999 m. birželio 22 d. Vakarų Bengalijos vyriausybės (VBG) prekybos ir pramonės departamento pranešime Nr. 588-CI/H (VBPS 1999), kuris vėliau buvo pakeistas 2004 m. kovo 24 d. Pranešimu Nr. 134-CI/O/Incentive/17/03/I (VBPS 2004). Pagal sistemą buvo taikomos kai kurios lengvatos, pavyzdžiui, pardavimo mokesčio mokėjimo atidėjimas, subsidija pagrindinėms gamybos priemonėms įrengti ir subsidijos vystymuisi. Atlikus tyrimą buvo nustatyta, kad praeityje šiomis sistemomis pasinaudojo viena bendrovė. Vis dėlto šių lengvatų poveikis nebuvo reikšmingas. Todėl buvo nuspręsta, kad šių sistemų toliau šiame tyrime analizuoti nereikia.

(93)

Skatindama pramonės sektorių išplitimą mažiau išsivysčiusiose Maharaštros valstijos vietose, IV nuo 1964 m. teikia paskatas naujoms besiplečiančioms įmonėms kurti besivystančiuose valstijos regionuose. Nuo taikymo pradžios sistema keletą kartų buvo iš dalies keista, o „2001 m. sistema“ veikė nuo 2001 m. balandžio 1 d. iki 2006 m. kovo 31 d. ir vėliau buvo pratęsta iki 2007 m. kovo 31 d. MV taikomą PPS sudaro kelios posistemės, kurių pagrindinės yra šios: i) vidaus mokesčio grąžinimas; ii) atleidimas nuo elektros mokesčio ir iii) atleidimas nuo vietos pardavimo mokesčio, kuris galiojo iki 2004 m. spalio 24 d. Atlikus tyrimą buvo nustatyta, kad vienas bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų naudojosi tik viena posisteme – atleidimu nuo vietos pardavimo mokesčio.

(94)

Norėdamos šia sistema naudotis bendrovės paprastai privalo investuoti į mažiau išsivysčiusias vietoves įkurdamos naują pramonės įmonę arba investuodamos didelę kapitalo dalį į veikiančios pramonės įmonės plėtrą ir įvairinimą. Šios vietovės pagal ekonominį vystymąsi yra skirstomos į skirtingas kategorijas (pvz., mažai išsivysčiusios vietovės, mažiau išsivysčiusios vietovės, mažiausiai išsivysčiusios vietovės). Pagrindinis paskatų dydžio nustatymo kriterijus yra vietovė, kurioje yra arba bus įmonė, ir investicijų dydis.

(95)

Pagal atleidimo nuo vietos pardavimo mokesčio sistemą, kuri galiojo iki 2004 m. spalio mėn., paskirtosios įmonės neprivalėjo mokėti jokių pardavimo mokesčių nuo jų pardavimo operacijų. Taip pat paskirtos įmonės yra atleistos nuo vietos pardavimo mokesčio už jų įgytas prekes iš tiekėjo, kuris pats turi teisę naudotis sistema. Su pardavimo operacijomis susiję atleidimai nesuteikia jokios naudos paskirtajai parduodančiai įmonei, o atleidimas, susijęs su pirkimo operacijomis, duoda naudos paskirtajai perkančiai įmonei. Atlikus tyrimą buvo nustatyta, kad nagrinėjamajai bendrovei atleidimas nuo pardavimo mokesčio buvo taikomas iki 2006 m. spalio 24 d.

(96)

Pagal MV teikiamą PPS subsidijos skiriamos, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir 2 straipsnio 2 dalyje. Pirmiau nagrinėtos posistemės laikomos MV finansine parama, nes ši nuolaida sumažina MV pajamas, kurias kitu atveju ji turėtų gauti. Be to, atleidimas ir (arba) grąžinimas yra naudingas bendrovei, nes padidina jos likvidumą.

(97)

Šia posisteme gali naudotis tik tos bendrovės, kurios yra investavusios į tam tikras nurodytas geografines vietoves, priklausančias Maharaštros valstijos jurisdikcijai. Ne tokiose vietovėse esančios bendrovės šia sistema naudotis negali. Lengvatos dydis skiriasi pagal tam tikras vietoves. Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalies a punktą ir 3 straipsnio 3 dalį sistema laikoma individualia ir todėl kompensuotina.

(98)

Atleidimo nuo pardavimo mokesčio atveju subsidijos suma buvo apskaičiuota remiantis paprastai peržiūros tyrimo laikotarpiu mokamo pardavimo mokesčio suma, kuri pagal minėtą sistemą liko nesumokėta. Kadangi 2004 m. spalio 24 d. nustojo galioti atleidimo nuo vietos pardavimo mokesčio sistema, buvo atsižvelgiama tik į 2004 10 01–2004 10 24 laikotarpiu neapmokėtą pardavimą, nes tik šis laikotarpis sutampa su peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalies reikalavimus šios subsidijos suma (skaitiklis) po to buvo paskirstyta visai peržiūros tyrimo laikotarpio apyvartai kaip atitinkamas vardiklis, nes subsidija nepriklauso nuo eksporto, ir nebuvo skirta atsižvelgiant į pagamintus, eksportuotus arba pervežtus kiekius. PTL posisteme pasinaudojo viena bendrovė, tačiau gauta subsidijos suma buvo mažesnė nei 0,1 %, t. y. nereikšminga.

(99)

Pagal pagrindinio reglamento nuostatas tiriamiems eksportuojantiems gamintojams apskaičiuota kompensuotinų subsidijų suma, išreikšta ad valorem, svyruoja nuo 2,7 % iki 20,9 %.

(100)

Nepaisant to, kad buvo intensyviai bendradarbiaujama eksporto į Bendriją apimties srityje, reikėtų pažymėti, kad keletas eksportuojančių gamintojų nebendradarbiavo tyrime, įskaitant eksportuojantį gamintoją, kuriam per pirminį tyrimą buvo nustatytas didžiausias subsidijos skirtumas. Nebendradarbiaujančių Indijos gamintojų pajėgumai ir produkcija yra reikšmingi, o, be to, tikėtina, kad šie eksportuojantys gamintojai toliau naudosis pagal tiriamąsias subsidijų sistemas teikiamomis lengvatomis bent jau tokiu pačiu lygiu, kaip nustatyta per pirminį tyrimą,

(101)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 18 straipsnio 2 dalimi, buvo tikrinama, ar nustojus galioti priemonėms, subsidijavimas gali tęstis arba pasikartoti.

(102)

Kaip nurodoma pirmiau pateiktose 21–100 konstatuojamosiose dalyse, buvo nustatyta, kad peržiūros tyrimo laikotarpiu nagrinėjamojo produkto eksportuotojai Indijoje ir toliau naudojosi Indijos valdžios institucijų kompensuotinu subsidijavimu. Peržiūros metu iš tikrųjų buvo nustatyta, kad subsidijų skirtumai buvo didesni už pirminio tyrimo metu nustatytus skirtumus, išskyrus skirtumą vienam eksportuojančiam gamintojui. Pagal nagrinėjamąsias subsidijų sistemas teikiamos lengvatos toliau kartojasi, ir nėra jokių požymių, kad artimiausioje ateityje šios programos būtų panaikintos. Trūkstant informacijos apie tai, kaip iš tikrųjų bus įgyvendinami ILS tikrinimo sistemos pakeitimai, negalima parengti jokių išvadų apie galimą šių pokyčių poveikį. Šiomis aplinkybėmis nagrinėjamojo produkto eksportuotojai ir toliau gaus kompensuotinas subsidijas. Kiekvienas eksportuotojas turi teisę naudotis keliomis subsidijų programomis. Šiomis aplinkybėmis buvo pagrįstai nuspręsta, kad yra tikimybė, jog bus subsidijuojama ir ateityje.

(103)

Kadangi buvo įrodyta, jog subsidijavimas tęsėsi peržiūros metu ir, tikėtina, tęsis ateityje, subsidijavimo pasikartojimo tikimybės klausimas nebesvarbus.

(104)

PET Bendrijoje gamina šios bendrovės:

(105)

Visų šių gamintojų pagaminta PET sudaro bendrą Bendrijos produkciją, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 9 straipsnio 1 dalyje.

(106)

Komisija tikrino, ar bendradarbiaujantys arba priemonių galiojimo termino peržiūros prašymus remiantys Bendrijos gamintojai gamina didžiąją dalį visos PET Bendrijos produkcijos. Tokie Bendrijos gamintojai pagamino 88 % visos Bendrijoje gaminamos PET. Tyrime visapusiškai nebendradarbiavę Bendrijos gamintojai nebuvo įtraukti į Bendrijos pramonės apibrėžtį. Todėl, Komisijos nuomone, dvylika visapusiškai bendradarbiaujančių Bendrijos gamintojų sudaro Bendrijos pramonę, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 9 straipsnio 1 dalyje ir 10 straipsnio 8 dalyje. Per pirminį tyrimą Bendrijos pramonė gamino daugiau nei 85 % visos tuo metu Bendrijoje gaminamos PET.

(107)

Bendrijos pramonę sudaro šie dvylika Bendrijos gamintojų:

(108)

Bendrijos vartojimas buvo nustatytas remiantis Bendrijos pramonės įmonių pardavimo apimtimi, kitų Bendrijos gamintojų pardavimo apimtimi, apskaičiuota remiantis skundo pateikimo metu pateiktais duomenimis, ir Eurostato duomenimis apie visą Bendrijos importą iš trečiųjų šalių.

(109)

2002 m.–PTL toliau didėjo nagrinėjamojo produkto Bendrijos vartojimas Bendrijoje ir per PTL pasiekė 2 400 000 tonas. Iš viso per visą laikotarpį vartojimas išaugo 18 %. Šis padidėjimas iš dalies vyko dėl naujų taikymo sričių (inter alia, alaus ir vyno buteliai) ir iš dalies dėl padidėjusio vartojimo stojančiosiose šalyse.

1   lentelė

(110)

Nuo 2002 m. iki PTL visas Indijos importas padidėjo 13 %. 2002–2003 metais importui sumažėjus 17 %, 2004 m. jis padidėjo 100 procentinių punktų ir vėl sumažėjo per PTL iki apytiksliai 6 800 tonų, t. y. apie 70 procentinių punktų. 2003 m. importo kainos padidėjo 5 procentiniais punktais ir toliau atitinkamai 3 ir 7 procentiniais punktais 2004 m. ir per PTL. Ši kainų tendencija tik iš dalies atspindi staigų žaliavinių medžiagų sąnaudų didėjimą. Nagrinėjamuoju laikotarpiu Indijos importas išliko palyginti nedidelis, t. y. 2002 m. – 0,3 %, 2003 m. – 0,2 %, 2004 m. – 0,5 % ir PTL – 0,3 %.

2   lentelė

(111)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu importo apimtis iš kitų trečiųjų šalių padidėjo 25 procentiniais punktais. Didžiausias padidėjimas buvo pastebėtas 2003 m., kai importas padidėjo 41 procentiniu punktu. 2004 m. Kinijos importuojamam produktui nustačius antidempingo priemones, tais metais importas sumažėjo 14 procentinių punktų, o per PTL – dar 2 procentiniais punktais. Užimamoms rinkos dalims buvo būdingos tokios pat tendencijos, t. y. nuo 15,9 % 2002 m. iki 20,6 % 2003 m., iki 20,6 % 2004 m. ir iki 16,9 % per PTL. Vertinant absoliučiais skaičiais dėl didesnio vartojimo užimamos rinkos dalis padidėjo mažiau nei importas. Vidutinės importo kainos nuolat buvo mažesnės už ES kainas 2002–2004 metų laikotarpiu. Tik PTL jos šiek tiek buvo didesnės už Bendrijos pramonės kainas.

3   lentelė

(112)

Peržiūros pradžioje buvo numatyta atlikti Bendrijos gamintojų atranką, tačiau atsižvelgiant į tai, kad jų skaičius nebuvo pernelyg didelis, nuspręsta tirti visus Bendrijos gamintojus, o žalos veiksnius įvertinti remiantis visos Bendrijos pramonės lygiu surinkta informacija.

(113)

Vadovaudamasi pagrindinio reglamento 8 straipsnio 5 dalimi, Komisija ištyrė visus susijusius ekonominius veiksnius ir rodiklius, dariusius poveikį Bendrijos pramonei.

(114)

Bendrijos pramonės gamyba nuo 2002 m. iki PTL padidėjo 20 %, t. y. nuo 1 465 000 mln. tonų 2002 m. iki 1 760 000 mln. tonų per PTL. Gamyba 2003 m. padidėjo 4,8 %, o 2004 m. – 4,6 %. Tolesnis padidėjimas įvyko per PTL, gamybai staiga padidėjus 150 000 tonomis, t. y. 10,8 %. Tai įvyko dėl pramonės vykdomo restruktūrizavimo proceso, kad būtų geriau kontroliuojamos gamybos sąnaudos ir taip pasinaudota vartojimo didėjimu Bendrijos rinkoje, kuri, kaip pateikta pirmiau, padidėjo 19 % 2002 m.–PTL laikotarpiu (nuo 2 mln. tonų 2002 m. iki 2,4 mln. tonų per PTL).

4   lentelė

(115)

2002 m.–PTL laikotarpiu gamybos pajėgumai padidėjo 22 %, t. y. nuo 1 760 000 tonų 2002 m. iki 2 156 000 tonų per TL. Daugiausia jie didėjo per PTL, per kurį gamybos pajėgumai, palyginti su 2004 m., padidėjo 300 000 tonomis, t. y. 16,7 %. Šis reikšmingas gamybos pajėgų didėjimas vyko kartu su gamybos didėjimu per tą patį laikotarpį (žr. 114 konstatuojamąją dalį). Gamybos pajėgumai padidėjo dėl papildomų investicijų į gamybos linijas, sukurtas siekiant pasinaudoti augančia rinka. 2003 m. pajėgumų panaudojimas padidėjo 4 procentiniais punktais, 2004 m. išliko tokiame pat lygyje, o tada per PTL vėl sumažėjo 5 procentiniais punktais, pasiekdami 82 % lygį. Sumažėjimas 2004 m.–PTL laikotarpiu vyko dėl reikšmingo gamybos pajėgumų padidėjimo tuo laikotarpiu. Todėl didesnė gamybos apimtis per PTL lyginant su 2004 m. sutapo su mažesniu pajėgumų panaudojimo rodikliu.

5   lentelė

(116)

2002 m.–PTL laikotarpiu Bendrijos pramonės pardavimo apimtis Bendrijos rinkoje padidėjo 21 %. 2003 m. padidėjusi 2 %, 2004 m. ir per PTL atitinkamai padidėjo 8 ir 11 procentinių punktų. Nepaisant padidėjusio pardavimo dėl didesnio vartojimo, 2003 m. Bendrijos pramonės rinkos dalis sumažėjo 5 procentiniais punktais ir 1 procentiniu punktu per PTL.

6   lentelė

(117)

Apskritai reikia pažymėti, kad Bendrijos pramonės rinkos dalis per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 2 %, o tai rodo, kad jos augimas atsiliko nuo visos rinkos vartojimo augimo.

(118)

Bendrijos pramonės užimtumo lygis tiriamuoju laikotarpiu padidėjo 18 %. Daugiausia jis išaugo 2003 m. (11 procentinių punktų) ir 2004 m. (dar 6 procentiniais punktais). Nepaisant to, kad per PTL jis toliau augo, šis augimas sudarė tik 2 procentinius punktus. Šis 18 % padidėjimas per visą laikotarpį yra susijęs su gamybos lygiu, kuris padidėjo 20 %.

7   lentelė

(119)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo Bendrijos pramonės našumas, apskaičiuotas produkcija tonomis vienam darbuotojui per metus. Iš pradžių 2003 m. sumažėjęs 6 % lyginant su 2002 m. ir 2004 m. išlikęs tokiame pat lygyje, per PTL, t. y. tuo metu, kai žymiai išaugo gamyba, našumas žymiai padidėjo (daugiau nei 8 % lyginant su 2004 m).

8   lentelė

(120)

Reikia pažymėti, kad PET granulių gamyba yra intensyvaus kapitalo pramonė ir todėl darbo sąnaudų poveikis visai produkto kainai yra ribotas. Tuo laikotarpiu darbo užmokestis padidėjo 12 %, palyginti su 20 % visos gamybos kainos padidėjimu. Kitas svarbus rodiklis – darbo užmokesčio sąnaudos vienai tonai pagaminti. Šiuo laikotarpiu šios sąnaudos sumažėjo 6 %.

9   lentelė

(121)

Vieneto pardavimo kainos padidėjo nuo 924 EUR už toną 2002 m. iki 1 058 EUR už toną per PTL. Apskritai tendencija didėjo (15 % per visą laikotarpį). Šis padidėjimas daugiausia yra žaliavinių medžiagų kainų didėjimo dėl padidėjusios naftos kainos pasekmė. Nepaisant Bendrijos pramonės padidintų kainų ji nesugebėjo perkelti padidėjimo naudotojų sektoriui ir visiškai atspindėti žaliavinių medžiagų kainų padidėjimo pardavimo kainose. Tai įvyko daugiausia dėl to, kad žaliavinių medžiagų kainos padidėjo daugiau nei PET kainos. Siekdama išlaikyti užimamą rinkos dalį Bendrijos pramonė galėjo tik nedaug padidinti savo kainas, todėl kainos krito.

10   lentelė

(122)

Atsižvelgiant į tai, kad 1 tonai PET pagaminti reikia apie 850 kg grynintos tereftalato rūgšties (PTA) ir 350 kg monoetileno glikolio (MEG) (pagrindinės žaliavinės medžiagos), 2002 m.–PTL laikotarpiu žymiai, t. y. atitinkamai 67 % ir 31 %, padidėjo žaliavinių medžiagų (PTA ir MEG) sąnaudos ir pasiekė 770 EUR už toną (PTA) bei 721 EUR už toną (MEG) (PTL vidurkis). Nepaisant to, kad 2005 m. trečiajame ketvirtyje buvo pastebėtas nedidelis PTA kainų sumažėjimas, kainoms nukritus iki 700 EUR už toną, o MEG kainoms išlikus iš esmės stabilioms, reikia pažymėti, kad žaliavinės medžiagos yra perkamos iš anksto pagal ilgalaikes sutartis. Viso to rezultatas – Bendrijos pramonė vis dar jaučia smarkiai padidėjusių sąnaudų pasekmes nagrinėjamuoju laikotarpiu, nepaisant nedidelio PTA kainų sumažėjimo PTL pabaigoje. Be to, dėl pasaulio naftos rinkoje susidariusios padėties PET gamybai skirtų žaliavinių medžiagų kainos priklauso nuo nenuspėjamų pokyčių, tačiau jos tikriausiai išliks aukštos. Visi šie veiksniai didina Bendrijos PET gamintojų pažeidžiamumą. Vis dėlto reikėtų pažymėti, kad pagrindinėmis žaliavinėmis medžiagomis prekiaujama visame pasaulyje ir todėl tokiu pat mastu jomis daromas poveikis Indijos eksportuojantiems gamintojams.

11   lentelė

(123)

Lyginant buvo nustatyta tokia vidutinė vieneto kaina už Bendrijos pramonės pagaminamų PET granulių toną:

12   lentelė

(124)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu, kaip nurodyta 11 ir 12 lentelėse, toliau brango pagrindinės žaliavinės medžiagos (PTA – 67 %, MEG – 31 %), o visa gamybos kaina padidėjo tik 21 %. Vis dėlto, kaip nurodyta 10 lentelėje, kainos padidėjo tik 15 %, nes Bendrijos pramonė nesugebėjo perkelti padidėjimo naudotojų sektoriui ir visiškai atspindėti žaliavinių medžiagų kainų padidėjimo pardavimo kainose.

(125)

Visu nagrinėjamuoju laikotarpiu, t. y. 2002 m.–PTL laikotarpiu, atsargos sumažėjo 10 %. Vis dėlto, atsižvelgiant į PET rinkos sezoninį pobūdį, kaip ir per pirminius tyrimus atsargos neturėtų būti laikomos svarbiu rodikliu analizuojant Bendrijos pramonės pagamintą PET. Lyginant su gamyba atsargos sudaro apie 5–6 % produkcijos.

13   lentelė

(126)

Pardavimo pelningumas rodo pelną, gautą pardavus nagrinėjamąjį produktą Bendrijoje. Viso turto grąžą ir grynuosius pinigų srautus, remiantis pagrindinio reglamento 8 straipsnio 8 dalimi, galima būtų įvertinti tik siauriausios produktų grupės, kuriai priklauso panašus produktas, lygiu. Be to, investicijų grąža yra apskaičiuota pagal viso turto grąžą, nes ji laikoma svarbesne šios tendencijos analizei atlikti.

14   lentelė

(127)

Prieš 2002 m. prasidėjusį kainų kritimą ir tuo metu, kai smarkiai išaugo importas dempingo kaina iš KLR, Taivano, Malaizijos, Korėjos ir Australijos (iki 2004 m.) bei subsidijuotas importas iš Indijos, Bendrijos pramonės finansinė padėtis pablogėjo ir 2003 m. buvo patirta nuostolių. Po nedidelio atsigavimo 2004 m. po to, kai KLR ir Australijai buvo nustatytos antidempingo priemonės, per PTL nuostoliai padidėjo iki – 3,2 %. Todėl pažymėta, kad pastebimas aiškus nuosmukis.

(128)

Viso turto grąžos ir grynųjų pinigų srautų tendencijų kaita buvo tokia pati, t. y. 2002 m. jų padėtis buvo palyginti gera, 2003 m. tendencijos staiga pablogėjo, 2004 m. – šiek tiek atsigavo, o per PTL – dar kartą pablogėjo.

(129)

Investicijos iš dalies buvo skirtos pajėgumams didinti ir gamybos procesui tobulinti. Didžioji dalis išlaidų buvo patirta 2004 m. ir per PTL, o tai sutapo su pajėgumų padidėjimu ir su tikslu išlaikyti užimamą rinkos dalį, atsižvelgiant į padidėjusį vartojimą. Tačiau investicijos nebuvo pernelyg daug skatinamos dėl Bendrijos pramonės dabartinės padėties ir pelningumo stoka pasižymėjusių Bendrijos bei pasaulio PET rinkų kaitos. Nepaisant to, kad tam tikromis aplinkybėmis Bendrijos gamintojai sugebėjo pritraukti kapitalo (ypač iš susijusių bendrovių), dėl PET pelningumo stokos nebuvo skatinamos investicijos ir tam tikrais atvejais sprendimas buvo atidėtas.

(130)

Nagrinėjant Indijos importo faktinio subsidijų skirtumo dydžio įtaką Bendrijos pramonei, ši įtaka, atsižvelgiant į šio produkto rinkos jautrumą kainoms, negali būti laikoma nereikšminga. Reikėtų pažymėti, kad šis rodiklis yra svarbesnis atliekant žalos pasikartojimo tikimybės analizę. Jei priemonės nustos galioti, tikėtina, kad subsidijuotas importas vėl bus tęsiamas tokia apimtimi ir kainomis, dėl kurių atsirastų reikšmingas subsidijos skirtumo dydžio poveikis.

(131)

Iš pirmiau nagrinėtų rodiklių matyti, kad 2001 m. nustačius galutines kompensacines priemones, tam tikri Bendrijos pramonės ekonominiai rodikliai šiek tiek pagerėjo, tačiau Bendrijos pramonė išlieka nestabili ir pažeidžiama.

(132)

Vartojimas iš dalies nuolat didėjo dėl naujų taikymo sričių (inter alia, alaus ir vyno buteliai) ir iš dalies dėl padidėjusio vartojimo stojančiosiose šalyse. Dėl to Bendrijos pramonė privalėjo didinti pajėgumus ir gamybą siekdama neprarasti užimamos rinkos dalies. Tuo tikslu 2004 m. ir per PTL vyko svarbus restruktūrizavimo procesas, dažnai keitėsi skirtingų gamintojų savininkai. Tuo pat metu apskritai padidėjo gamybos linijų skaičius, kad būtų galima neatsilikti nuo vartojimo didėjimo ir konkurencingai siekti masto ekonomijos. Taigi iš tiesų tam tikrų ekonominių rodiklių, t. y. vartojimo, gamybos pajėgumų, gamybos, ES pardavimo ir užimtumo tendencijos buvo teigiamos. Be to, nagrinėjamuoju laikotarpiu taip pat padidėjo pardavimo kaina. Vis dėlto, visos tos pirmiau aprašytos restruktūrizavimo pastangos negalėjo kompensuoti nuolatinio ir didelio žaliavinių medžiagų kainų didėjimo nagrinėjamuoju laikotarpiu. Aukštesnės žaliavinių medžiagų kainos negalėjo būti perkeltos naudotojų sektoriui taip, kad būtų galima išlaikyti tam tikrą pelningumo lygį. Dėl to smarkiai sumažėjo pelningumas: nuo + 2,7 % 2002 m. iki – 3,2 % PTL. Pastebėtos panašios investicijų grąžos ir grynųjų pinigų srautų tendencijos.

(133)

Tai sutapo su importu žemomis kainomis iš nagrinėjamosios šalies, dėl kurio Bendrijos pramonė akivaizdžiai patyrė spaudimą mažinti kainas. Vis dėlto, atsižvelgiant į mažą subsidijuoto importo apimtį, nustatytą atliekant šią priemonių galiojimo termino peržiūrą, pagrindinis dėmesys skiriamas žalos pasikartojimo tikimybės analizei. Taigi, nepaisant akivaizdžiai teigiamų gamybos, pardavimo ir pardavimo kainų pokyčių, bendra Bendrijos finansinė padėtis blogėjo ir tai atspindėjo neigiamus pelningumo (nuo 2,7 % pelno 2002 m. iki 3,2 % nuostolių PTL), eksporto pardavimo, gamybos kainos, investicijų grąžos ir grynųjų pinigų srautų pokyčius.

(134)

Lyginant pirmiau minėtas tendencijas su reglamentuose, kuriais nustatomos laikinosios ir galutinės kompensacinės priemonės, aprašytomis tendencijomis, vertinti galima įvairiai. Rinkos dalies atžvilgiu Bendrijos pramonė 2002 m.–PTL prarado 1 procentinį punktą, tačiau per ketverius metus iki galutinių kompensacinių priemonių patvirtinimo jos dalis padidėjo penkiais procentiniais punktais. Be to, Bendrijos pramonės pelningumas per PTL yra ne toks blogas kaip prieš nustatant galutines kompensacines priemones. Todėl nepaisant tam tikrų akivaizdžių teigiamų tendencijų, kurias buvo galima matyti iš žalos rodiklių, Bendrijos pramonės padėtis labai skiriasi nuo tokios padėties, kurią ji turėtų, jeigu ji būtų visapusiškai atsigavusi nuo žalos, nustatytos per pirminius tyrimus.

(135)

Todėl daroma išvada, kad Bendrijos pramonės ekonominė padėtis šiek tiek pagerėjo, palyginti su laikotarpiu prieš priemonių nustatymą, bet ji vis dar išlieka labai nestabili ir pažeidžiama. Be to, dėl nagrinėjamosios šalies importo atsiradusio kainų spaudimo Bendrijos pramonė negalėjo visapusiškai atspindėti žaliavinių medžiagų kainų padidėjimo pardavimo kainose.

(136)

Nustatyta, kad vidutinė Indijos pardavimo ne ES šalims eksporto kaina buvo gerokai mažesnė už vidutinę eksporto į Bendriją kainą bei vidaus rinkos kainas. Indijos eksportuotojo pardavimo ne ES šalims kiekis buvo labai didelis, apie 95 % viso eksporto pardavimo. Todėl buvo manoma, kad jei priemonės nustotų galioti, Indijos eksportuotojai būtų paskatinti perkelti didelius eksporto kiekius iš kitų trečiųjų šalių į patrauklesnę Bendrijos rinką tokiomis kainomis, kurios, net ir padidėjusios, tikriausiai būtų mažesnės už dabartines eksporto į Bendriją kainas.

(137)

Kaip nurodyta 140 konstatuojamojoje dalyje Indijos eksportuojantys gamintojai gali padidinti jų eksporto į Bendrijos rinką apimtį. Indijos gamybos pajėgumai žymiai išaugo: nuo 330 000 tonų 2003 m. iki 600 000 tonų 2005 m. Pagal rinkos prognozes tikimasi, kad 2008 m. jie padidės dar 220 000 tonomis. 2005 m. vidaus pardavimas siekė 220 000 tonų, o eksportas – 290 000 tonų (įskaitant 6 831 tonas į ES). Remiantis turimais duomenimis, šiuo metu vidutinių nepanaudotų pajėgumų turėtų būti 90 000 tonų, ir reikia juos laikyti reikšmingais, nes tai yra apie 4 % dabartinio Bendrijos vartojimo. Šiuos skaičiavimus patvirtino bendradarbiaujančių Indijos gamintojų, kurie turi daug nepanaudotų pajėgumų, veiklos rezultatai.

(138)

Atlikus tyrimą buvo nustatyta, kad bendradarbiaujančio Indijos eksportuotojo atsargų dydis nėra didelis. Vis dėlto, reikėtų pažymėti, kad atsargų dydis nėra svarbus rodiklis, nes PET rinka yra cikliška.

(139)

Darant išvadą reikia atkreipti dėmesį, kad nepaisant to, jog į ES importuota nedaug, yra pavojus, kad į ES galėjo būti nukreiptas reikšmingas jo dydis.

(140)

Todėl nagrinėjamosios šalies gamintojai gali didinti ir (arba) nukreipti savo eksporto apimtį į Bendrijos rinką. Tyrimas parodė, kad bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas nagrinėjamąjį produktą pardavė mažesnėmis kainomis nei Bendrijos pramonė. Tikriausiai ir toliau bus nustatomos tokios mažos kainos, arba jos dar sumažės atsižvelgiant į likusioms užsienio šalims nustatytas mažesnes kainas, kaip nurodyta 137 konstatuojamojoje dalyje, be to, tai bus daroma norint vėl pasiekti užimamos rinkos dalies lygį, kuris buvo laikotarpiu prieš nustatant priemones. Tokia kainų kaita ir nagrinėjamosios šalies eksportuotojų gebėjimas Bendrijos rinkai tiekti didelius nagrinėjamojo produkto kiekius tikriausiai sustiprintų kainų mažinimo tendenciją rinkoje ir padarytų numatomą neigiamą poveikį Bendrijos pramonės ekonominei padėčiai.

(141)

Kaip minėta pirmiau, Bendrijos pramonė lieka pažeidžiama ir nestabili. Gali būti, kad, jei Bendrijos pramonė susidurtų su didesne importo subsidijuojamomis kainomis iš nagrinėjamosios šalies apimtimi, jos pardavimo kiekiai, rinkos dalys, pardavimo kainos ir finansinė padėtis pablogėtų ir pasiektų per pirminį tyrimą nustatytą lygį. Todėl tuo remiantis nuspręsta, kad panaikinus priemones nestabili padėtis tikriausiai dar pablogėtų, ir Bendrijos pramonei būtų vėl padaryta netgi dar didesnė žala.

(142)

Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, padaryta išvada, kad netaikant antisubsidijų priemonių importo kainos tikriausiai bus mažesnės Bendrijos rinkoje, nes Indijos gamintojai tikriausiai stengsis padidinti jų užimamą rinkos dalį. Tokia kainų kaita ir Indijos eksportuotojų gebėjimas Bendrijos rinkai tiekti didelius PET kiekius tikriausiai sustiprintų kainų spaudimą, ir būtų padarytas numatomas neigiamas poveikis Bendrijos pramonės padėčiai.

(143)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 31 straipsniu buvo ištirta, ar toliau taikant galiojančias antisubsidijų priemones nebūtų pažeisti visos Bendrijos interesai. Nustatant Bendrijos interesus, buvo remiamasi įvairių interesų vertinimu. Atliekant šį tyrimą analizuojama padėtis, kuri jau buvo nustačius antisubsidijų priemones, ir leidžiama įvertinti bet kokį netinkamą neigiamą poveikį nagrinėjamosioms šalims, kurį daro dabartinės antisubsidijų priemonės.

(144)

Šiuo pagrindu buvo nagrinėjama, ar, nepaisant išvadų, kad yra galimybė žalingam subsidijavimui tęstis ar pasikartoti, buvo įtikinamų priežasčių, kurios leistų daryti išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju priemonių taikymas Bendrijai būtų nenaudingas.

(145)

Kaip pažymėta pirmiau, yra akivaizdi tikimybė, kad panaikinus priemones žalingas subsidijavimas pasikartos. Visi, išskyrus du, Bendrijos gamintojai visapusiškai bendradarbiavo ir pritarė galiojančioms priemonėms.

(146)

Toliau taikant antisubsidijų priemones iš Indijos importuojamiems produktams, Bendrijos pramonė galės pasiekti pakankamą pelningumo lygį, nes yra tikėtina, kad vidutinėje trumpalaikėje perspektyvoje ji galės padidinti parduodamą kiekį ir taip pasinaudoti masto ekonomija bei tuo pat metu tikriausiai galės nedaug padidinti savo pardavimo kainas ir pasiekti pakankamą pelno dydį. Nepaisant mažo Indijos kilmės subsidijuoto importo per PTL, dėl kurio negalėjo atsirasti didelė žala, tikėtina, kad panaikinus antisubsidijų priemones dėl jo Bendrijos pramonei bus daromas neigiamas poveikis. Taigi tokios priemonės yra būtinos, kad būtų užtikrintas Bendrijos PET granulių pramonės verslo, kuris jau keletą metų turi atremti subsidijuoto importo iš Indijos konkurenciją, gyvybingumas.

(147)

Importuotojai ir (arba) prekybininkai beveik nebendradarbiavo, o iš bendradarbiaujančiųjų nė vienas nepirko iš Indijos. Vis dėlto bendradarbiaujančius importuotojus ir (arba) prekybininkus reikėtų laikyti tipiškais, nes jų pardavimo apimtis sudarė apie 5 % ES vartojimo. Jie taip pat labiau pritartų rinkai, kurioje taikomas nulinis muitas, jeigu jie galėtų nuolat pasiekti gerų finansinių rezultatų.

(148)

Atlikus tyrimą buvo nustatyta, kad vis dar yra alternatyvių tiekimo šaltinių, kuriems netaikomos antisubsidijų arba antidempingo priemonės, t. y. iš Meksikos, Brazilijos, JAV, Turkijos, Pakistano, Irano, Saudo Arabijos importuojamiems produktams. Taigi importuotojai ir (arba) prekybininkai galėtų pasikliauti (arba pasirinkti) svarbiais alternatyviais tiekimo šaltiniais.

(149)

Atsižvelgiant į tai, kad galiojančiomis priemonėmis nepadarytas žymus poveikis importuotojams, padaryta išvada, kad Indijos kilmės importuojamiems produktams tebetaikant galiojančias kompensacines priemones, toliau nebūtų daromas žymus neigiamas poveikis Bendrijos importuotojų padėčiai.

(150)

Komisija išsiuntė klausimynus 47 žinomiems perdirbėjams ir (arba) naudotojams. Klausimyno atsakymus pateikė tik dešimt nelabai tipiškų perdirbėjų ir (arba) naudotojų. Remiantis klausimyno atsakymuose jų pateikta informacija apie pirkimą, per TL bendradarbiaujantys perdirbėjai ir (arba) naudotojai sudarė 20 % viso Bendrijos PET vartojimo. Per TL iš Bendrijos gamintojų jie nupirko 95 % PET, o likusi importuojamų produktų dalis buvo kitų, per šią peržiūrą nenagrinėtų, šalių kilmės. Buvo pateikti keli prieš muitų nustatymą nukreipti argumentai.

(151)

Klausimyno atsakymus pateikė penki perdirbėjai (iš PET gaminantys ruošinius ir butelių rūšį, bei sudarantys 10 % viso vartojimo). PET granulių kaina sudaro 55 % jų galutinio produkto kainos (daugiausia ruošinių). Buvo nustatyta, kad iš Indijos ir iš kitų trečiųjų šalių jie importuoja nežymius kiekius. Vis dėlto jie priešinosi tam, kad būtų toliau taikomi muitai, teigdami, kad priemonėmis būtų dirbtinai sukeltos kainos Europoje.

(152)

10 % viso vartojimo sudarantys penki naudotojai pateikė pakankamai neišsamius duomenis. Didieji naudotojai tikriausiai menkai bendradarbiavo dėl to, kad paskutinysis PET importo iš KLR, Australijos ir Pakistano tyrimas buvo atliktas prieš dvejus metus. PET sąnaudos yra gana nedidelės, t. y. apie 6–7 % visų sąnaudų. Nepaisant to, kad jie nedeklaravo jokio importo iš Indijos, taip pat kaip ir perdirbėjai jie priešinosi tam, kad būtų nustatyti muitai, teigdami, kad priemonėmis būtų dirbtinai sukeltos kainos Europoje.

(153)

Atsižvelgiant į gana gerą naudotojų pramonės finansinę padėtį, priešingą nei Bendrijos pramonės padėtis, nė vienas perdirbėjas ir (arba) naudotojas nepateikė argumentų, kuriais būtų teigiama, kad toliau taikant dabartinius muitus būtų prarandamos darbo vietos ar gamybos priemonės būtų perkeliamos į kitas užsienio šalis.

(154)

Be to, kalbant apie produkciją, Bendrijos pramonė pritaikė savo dydį prie išaugusio vartojimo ir todėl labai tikėtina, kad Bendrijos pramonės neišnaudotais pajėgumais būtų visapusiškai padengti importuojami kiekiai.

(155)

Atsižvelgiant į tai, kad vis dar yra alternatyvių tiekimo šaltinių, kuriems netaikomos antisubsidijų arba antidempingo priemonės, t. y. iš Meksikos, Brazilijos, JAV, Turkijos, Pakistano, Irano, Saudo Arabijos importuojamiems produktams, Bendrijos naudotojai galėtų dar daugiau pasikliauti (arba pasirinkti) įvairesniais nagrinėjamojo produkto gamintojais.

(156)

Atlikus naudotojų pramonės veiklos rezultatų tyrimą buvo galima matyti, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu bendradarbiaujantys naudotojai padidino savo apyvartą, išlaikė stabilią užimtumo padėtį ir netgi pagerino bendrą pelningumą. Todėl buvo nustatyta, kad antisubsidijų priemonėmis jiems nebuvo padarytas neigiamas poveikis.

(157)

Remiantis pirmiau išdėstytais faktais, daroma išvada, kad Indijos kilmės importuojamiems produktams tebetaikant galiojančias antisubsidijų priemones, nebūtų daromas žymus neigiamas poveikis Bendrijos naudotojų padėčiai.

(158)

Žaliavinių medžiagų tiekėjai (monoetileno glikolio (MET) ir grynintos tereftalato rūgšties (PTA), DMT ir IPA, visų pirminio benzino naftos chemijos išvestinių produktų) aiškiai pažymėjo, kad pritaria priemonėms ir glaudžiai bendradarbiavo atliekant tyrimą. Tolesnis priemonių taikymas jiems būtų naudingas, nes tikėtina, kad Bendrijos pramonė galės atsigauti ir jiems bus sudarytos sąlygos pagerinti veiklos rezultatus.

(159)

Atsižvelgiant į visus pirmiau pateiktus veiksnius daroma išvada, kad nėra įtikinamų priežasčių, dėl kurių Indijai toliau nebūtų galima taikyti dabartinių antisubsidijų priemonių.

(160)

Visoms suinteresuotosioms šalims buvo pranešta apie pagrindinius faktus ir argumentus, kuriais remiantis ketinama rekomenduoti toliau taikyti esančias priemones. Be to, buvo suteiktas laikas, per kurį jos po atskleidimo galėjo pareikšti savo pastabas. Indijos vyriausybė pateikė pastabas dėl žalos aspektų, teigdama, kad nėra įrodymų, jog Bendrijos pramonė nuolat patiria žalą ir kad importo iš Indijos spaudimas nėra priežastis, dėl kurios Europos gamintojai visapusiškai neatspindi žaliavinių medžiagų kainos padidėjimo savo pardavimo kainose. Reikia priminti, kad kaip pateikta Bendrijos pramonės padėties analizėje, jos finansinė padėtis pablogėjo ir, kaip paaiškinta 127 konstatuojamojoje dalyje, Bendrijos pramonė akivaizdžiai patyrė spaudimą mažinti kainas dėl importo žemomis kainomis iš nagrinėjamosios šalies. Vis dėlto, atsižvelgiant į mažą subsidijuoto importo apimtį, nustatytą atliekant šią priemonių galiojimo termino peržiūrą, reikia išnagrinėti žalos pasikartojimo tikimybę. Atsižvelgiant į tai, kaip nurodyta 127 konstatuojamojoje dalyje, padaryta išvada, kad netaikant priemonių, padidėjus importo mažomis kainomis iš Indijos apimčiai būtų daromas neigiamas poveikis Bendrijos pramonės padėčiai. Be to, Indijos eksportuotojas teigė, kad netaikant priemonių nėra tikėtina, kad Indija nukreips pardavimą į Bendrijos pramonę. Šis eksportuotojas tvirtino, kad besiformuojančios rinkos yra patrauklesnės nei Bendrija, kad Indijos paklausa sparčiai auga ir kad dėl šios priežasties nėra nepanaudotų pajėgumų. Vis dėlto reikia atsižvelgti į tai, kad nepaisant paklausos Indijos rinkoje augimo, ištyrus bendroves buvo nustatyta, kad yra nepanaudotų pajėgumų. Tai taip pat buvo patvirtinta ištyrus rinką. Todėl padaryta išvada, kad po atskleidimo nebuvo gauta nė vienos pastabos, dėl kurios būtų galima keisti šiame reglamente priimtas išvadas.

(161)

Taigi, esant tokioms aplinkybėms, Indijos kilmės importuojamoms PET granulėms taikomos kompensacinės priemonės turėtų būti toliau taikomos pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnio 2 dalį. Primenama, kad šios priemonės – tai specifiniai muitai.

(162)

Šiame reglamente bendrovėms nustatytos individualios kompensacinio muito normos rodo bendradarbiaujančių eksportuotojų padėtį peržiūros metu. Dėl to jos taikomos tik šių bendrovių ir tokiu būdu konkrečių minėtų juridinių asmenų pagamintam importuojamam nagrinėjamajam produktui. Šios normos negali būti taikomos bet kurios kitos bendrovės, kurios pavadinimas ir adresas nėra konkrečiai nurodytas šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant įmonių, susijusių su minėtoje dalyje nurodytomis bendrovėmis, pagamintam importuojamajam nagrinėjamajam produktui, jam turi būti taikoma tokia muito norma, kuri yra taikoma visoms „kitoms bendrovėms“.

(163)

Visus prašymus taikyti šias individualias kompensacinio muito normas (pvz., pasikeitus įmonės pavadinimui arba įsteigus naujas gamybos ar pardavimo įmones) iš karto reikėtų siųsti Komisijai (10) kartu su visa svarbia informacija, ypač apie bendrovės veiklos pasikeitimus, susijusius su gamyba, vidaus ir eksporto pardavimu, kuris, pavyzdžiui, yra susiję su tokiu pavadinimo arba gamybos ir pardavimo įmonių pasikeitimu. Prireikus ir pasikonsultavus su Patariamuoju komitetu, šis reglamentas bus atitinkamai keičiamas atnaujinant bendrovių, kurioms taikomos individualios muitų normos, sąrašą.

(164)

Siekiant užtikrinti tinkamą kompensacinio muito įgyvendinimą, muito kitiems eksportuotojams dydis turėtų būti taikomas ne vien tik nebendradarbiaujantiems eksportuotojams, bet ir toms bendrovėms, kurios per PTL nevykdė jokio eksporto. Tačiau pastarosios bendrovės, joms įvykdžius pagrindinio reglamento 20 straipsnyje nurodytus reikalavimus, yra kviečiamos pagal tą straipsnį pateikti prašymą atlikti peržiūrą, kad jų padėtis būtų patikrinta individualiai,