1.

Atsižvelgiant į Komisijos 2007 m. metinės pažangos ataskaitos II dalyje pateiktą analizę ir vadovaujantis Jungtinėmis ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo gairėmis, galima padaryti šias išvadas:

2.

Belgija daro didelę pažangą įgyvendindama ir stiprindama savo 2005–2008 m. nacionalinę reformų programą. Nors dėl senėjančios visuomenės kyla tam tikra rizika viešųjų finansų tvarumui, bendra vykdoma politika iš esmės yra tinkama. Nors pažanga mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros srityje yra nedidelė, Belgija įgyvendina numatytas priemones mikroekonomikos srityje ir stiprina šiuo metu vykdomas reformas, siekdama didinti investicijas. Padėtis užimtumo srityje yra nevienoda, ir būtina imtis priemonių, siekiant užimtumo (ypač vyresnio amžiaus žmonių) lygio visoje ES tikslų. Belgija ėmėsi tam tikrų priemonių, siekdama įvykdyti įsipareigojimus, dėl kurių susitarė 2006 m. pavasario Europos Vadovų Taryba.

3.

Belgijos nacionalinės reformų programos ir jos įgyvendinimo privalumai: tolesnis skolos santykio mažėjimas; mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros intensyvumo tendencijos stabilizavimas po 2002–2003 m. mažėjimo; grupių ir konkurencingumo polių kūrimas; geresnis vidaus rinkos direktyvų perkėlimas į nacionalinę teisę; tolesnės priemonės, taikomos geresnio reglamentavimo ir administravimo supaprastinimo srityje; naujų įmonių steigimą skatinanti politika; pakaitinio mokymosi sistemos tobulinimo priemonės taip pat palankiai vertinamas oficialus įgytų gebėjimų pripažinimas bei techninio mokymo sistemos kokybė.

4.

Belgijos nacionalinės reformų programos politikos sritys, kuriose problemos turėtų būti sprendžiamos pirmiausia, yra: darbo apmokestinimo naštos mažinimas ir regioninių nedarbo bei užimtumo skirtumų mažinimas. Atsižvelgiant į tai, Belgijai rekomenduojama:

5.

Be to, nacionalinės reformų programos laikotarpiu Belgijai bus svarbu sutelkti dėmesį į šiuos uždavinius: užtikrinti ilgalaikį viešųjų finansų tvarumą; nustatyti tolesnes emisijų kiekio mažinimo politikos kryptis ir priemones; sustiprinti konkurenciją dujų ir elektros energijos rinkose, taip pat paskiriant nepriklausomus bei veiksmingus reguliuotojus ir taikant papildomas priemones, skirtas perdavimo ir skirstymo operatoriams; ir didinti vyresnio amžiaus darbuotojų ir socialiai pažeidžiamų grupių užimtumo lygį, visų pirma toliau griežtinant ankstyvo išėjimo į pensiją schemų taikymo kriterijus ir stiprinant prevencinę (švietimo, mokymo) bei aktyvią darbo rinkos politiką.

1.

Atsižvelgiant į Komisijos 2007 m. metinės pažangos ataskaitos II dalyje pateiktą analizę ir vadovaujantis Jungtinėmis ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo gairėmis, galima padaryti šias išvadas:

2.

Čekija daro ribotą pažangą įgyvendindama savo nacionalinę reformų programą: kai kuriose srityse pasiekta pažanga nėra pakankamai aiškiai nurodyta ataskaitoje, kai kurių reformų vykdymas buvo atidėtas, kai kurios iki šiol nepradėtos vykdyti. Vis dėlto spartus ekonomikos augimas turėtų palengvinti reformų vykdymą. Makroekonomikos srityje yra tam tikra rizika, ypač susijusi su biudžeto konsolidavimu vidutinės trukmės laikotarpiu ir ilgalaikiu viešųjų finansų tvarumu senėjančios visuomenės sąlygomis. Čekija apskritai daro palyginti neblogą pažangą mikroekonomikos srityje. Nors plėtojamos privačios investicijos į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą, bendra pažanga mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros srityje yra nedidelė. Užimtumo srityje būtina dėti daugiau pastangų siekiant pagrindinio uždavinio – padidinti darbo rinkos lankstumą. Taip pat nevienodos pažangos pasiekta vykdant įsipareigojimus, dėl kurių susitarė 2006 m. pavasario Europos Vadovų Taryba.

3.

Čekijos nacionalinės reformų programos ir jos įgyvendinimo privalumai: teigiamos priemonės, kuriomis siekiama didinti viešųjų finansų kontrolę ir skaidrumą; gerinti reglamentavimą ir verslo aplinką; reformuoti pradinio ir vidurinio mokymo programas ir skatinti stojimą į aukštojo mokslo įstaigas, padaryti darbą finansiškai patraukliu.

4.

Čekijos nacionalinės reformų programos politikos sritys, kuriose problemos turėtų būti sprendžiamos pirmiausia, yra: viešųjų finansų tvarumas, kadangi prognozuojama, jog 2007 m. bus viršytos aukščiausios biudžeto išlaidų ribos ir padidės deficitas; moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai skirtų viešųjų išlaidų dydžio ir veiksmingumo didinimas; užimtumo garantijų ir lankstumo darbo rinkoje gerinimas; švietimo bei mokymo veiksmingumo bei lygių teisių į švietimą stiprinimas ir gausesnis dalyvavimas mokymosi visą gyvenimą sistemoje. Atsižvelgiant į tai, Čekijai rekomenduojama:

5.

Be to, nacionalinės reformų programos laikotarpiu Čekijai bus svarbu sutelkti dėmesį į šiuos uždavinius: tobulinti patentų sistemą ir intelektinės nuosavybės teisių apsaugą; spartinti pažangą informacinių ir ryšių technologijų srityje, taip pat įgyvendinant e. vyriausybei visapusiškai veikti būtiną teisinę aplinką ir stebint jos raidą; įvykdyti įmonių administracinės naštos sumažinimo tikslus; toliau gerinti pažangių bendrovių galimybes gauti finansavimą; plėtoti ryšius tarp užsienio ir šalies bendrovių; į mokymo programas įtraukti verslumo ugdymą; geriau integruoti į darbo rinką nepalankioje socialinėje padėtyje esančias grupes; mažinti regioninius užimtumo skirtumus; sudaryti sąlygas derinti profesinę veiklą su šeimos gyvenimu; mažinti su lytimi susijusius darbo užmokesčio skirtumus ir įgyvendinti aktyvaus senėjimo strategiją.

1.

Atsižvelgiant į Komisijos 2007 m. metinės pažangos ataskaitos II dalyje pateiktą analizę ir vadovaujantis Jungtinėmis ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo gairėmis, galima padaryti šias išvadas:

2.

Danija daro labai didelę pažangą įgyvendindama savo nacionalinę reformų programą ir 2006 m. pavasario Europos Vadovų Tarybos išvadas. 2006 m. birželio mėn. Susitarimu dėl socialinio aprūpinimo Danija dar labiau sustiprino savo reformų strategiją, apimančią tiek makroekonomikos, tiek užimtumo politikos sritis, ir padarė labai didelę pažangą pasiekdama nacionalinį bendrą sutarimą dėl reformų. Danija taip pat padarė pažangą mikroekonominės politikos, įskaitant konkurencingumą, srityje.

3.

Danijos nacionalinės reformų programos ir jos įgyvendinimo privalumai: visapusiškas ir integruotas reformų strategijos pobūdis, kurį galima laikyti pavyzdžiu kitoms valstybėms narėms; vidutinės trukmės ir ilgalaikio požiūrio derinimas, kurį dar labiau sustiprina tai, jog nuolat atsižvelgiama į suinteresuotų subjektų nuomones; darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyra grindžiamas požiūris į darbo rinką; bendra makroekonominė strategija, kurios tikslas – ilgalaikis fiskalinis tvarumas, įskaitant išlaidų ribojimą, fiskalinį perteklių ir spartų valdžios sektoriaus skolos mažinimą; ir nuoseklios priemonės, kuriomis siekiama pagerinti ilgalaikę darbo jėgos pasiūlą, visų pirma susitarimas atidėti ankstyvą išėjimą į pensiją.

4.

Nacionalinės reformų programos laikotarpiu Danijai bus svarbu sutelkti dėmesį į šiuos uždavinius: priemones, skirtas padidinti darbo jėgos pasiūlą vidutinės trukmės laikotarpiu iki 2015 m., įskaitant tolesnes iniciatyvas, kuriomis siekiama padidinti paskatas dirbti, ir papildomas vyresnio amžiaus darbuotojų bei imigrantų integravimo į darbo rinką priemones; įvykdyti siūlomas konkurencijos teisės reformas ir užtikrinti, kad atitinkamos valdžios institucijos aktyviai vykdytų naujus su konkurencija susijusius savo įgaliojimus; taikyti papildomas su energijos rūšių suderinimo paslaugos teikimu susijusias priemones, siekiant pagerinti elektros energijos bei dujų rinkų veikimą; nustatyti tolesnes emisijų kiekio mažinimo politikos kryptis ir priemones; ir sustiprinti šiuo metu taikomas kryptingas priemones, skirtas pagerinti pradinį bei vidurinį mokymą ir padidinti vidurinę mokyklą arba aukštojo mokslo studijas baigiančių moksleivių (studentų) skaičių, paaiškėjus, kad priemonių nepakanka siekiant užsibrėžtų plataus užmojo tikslų.

1.

Atsižvelgiant į Komisijos 2007 m. metinės pažangos ataskaitos II dalyje pateiktą analizę ir vadovaujantis Jungtinėmis ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo gairėmis, galima padaryti šias išvadas:

2.

Iš esmės Vokietija daro didelę pažangą įgyvendindama savo nacionalinę reformų programą, ypač spręsdama pagrindines makroekonomikos bei mikroekonomikos sričių problemas ir imdamasi prioritetinių veiksmų. Jos daroma pažanga užimtumo srityje yra lėtesnė. Vokietija taip pat palyginti gerai vykdo įsipareigojimus, dėl kurių susitarė 2006 m. pavasario Europos Vadovų Taryba.

3.

2006 m. vykdytų reformų privalumai yra pažanga viešųjų finansų konsolidavimo ir tvarumo srityje, taip pat įvairių geresnio reglamentavimo priemonių įgyvendinimas, pavyzdžiui, nepriklausomos poveikio įvertinimo tarybos (Normenkontrollrat) įsteigimas federaciniu lygiu ir naujų įmonių steigimui skirta internetinė informacijos priemonė „Starthotek“. Kiti privalumai – veikla žinių visuomenės srityje (moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra bei inovacijos) ir didesnis vyresnio amžiaus bedarbių integravimo priemonių matomumas.

4.

Vokietijos nacionalinės reformų programos politikos sritys, kuriose problemos turėtų būti sprendžiamos pirmiausia, yra: ilgalaikio viešųjų finansų tvarumo gerinimas; konkurencijos stiprinimas, visų pirma reglamentuojamų amatų ir profesijų srityje bei naujose plačiajuosčio ryšio rinkose; struktūrinio nedarbo problemos sprendimas. Atsižvelgiant į tai, Vokietijai rekomenduojama:

5.

Be to, nacionalinės reformų programos laikotarpiu Vokietijai bus svarbu sutelkti dėmesį į šiuos uždavinius: tobulinti viešųjų pirkimų procedūras; gerinti konkurencijos geležinkelių sektoriuje ir dujų bei elektros energijos tinkluose sąlygas, kadangi konkurencija šiuose sektoriuose nepakankama dėl didelės koncentracijos; paspartinti naujų įmonių steigimą ir palengvinti pirmojo darbuotojo įdarbinimą; remiantis esamomis priemonėmis, gerinti mokymąsi visą gyvenimą, be kita ko, skatinant suaugusiųjų profesinį mokymą; didinti galimybes naudotis vaikų priežiūros paslaugomis.

1.

Atsižvelgiant į Komisijos 2007 m. metinės pažangos ataskaitos II dalyje pateiktą analizę ir vadovaujantis Jungtinėmis ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo gairėmis, galima padaryti šias išvadas:

2.

Estija daro labai didelę pažangą įgyvendindama priemones, skirtas vykdyti pagrindinius su moksliniais tyrimais ir technologine plėtra bei inovacijomis ir užimtumu susijusius šalies uždavinius ir atsižvelgti į 2006 m. pavasario Europos Vadovų Tarybos suformuluotas keturias prioritetinių veiksmų kryptis. Ji taip pat deda dideles pastangas siekdama sustiprinti nacionalinės reformų programos suderinamumą su sanglaudos politika; šiuo atžvilgiu įgyvendinimo ataskaitą galima laikyti geru pavyzdžiu kitoms valstybėms.

3.

Estijos nacionalinės reformų programos ir jos įgyvendinimo privalumai: tam tikrų politikos tikslų atnaujinimas, rodantis deramą plataus užmojo požiūrį; įgyvendinimui stiprinti skirtos naujos Strategijų tarnybos įsteigimas, kuris yra geras pavyzdys kitoms valstybėms; sėkmingai vykdoma nacionalinėje reformų programoje pasiūlyta makroekonominė politika siekiant fiskalinio tvarumo ir palankių sąlygų užimtumo augimui; didelės pastangos padidinti tiek viešąsias, tiek privačiąsias išlaidas mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros srityje bei pagerinti pagrindines sąlygas moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai versle; priemonės, skirtos palengvinti naujų įmonių steigimą ir finansuoti pažangias MVĮ; taip pat pažanga, pasiekta įvairiais aplinkosaugos klausimais, ypač ekologijos mokesčių reforma.

4.

Nacionalinės reformų programos laikotarpiu Estijai bus svarbu sutelkti dėmesį į šiuos uždavinius: nustatyti aiškesnius prioritetus ir gerinti ministerijų bendradarbiavimą, siekiant veiksmingai panaudoti moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai bei inovacijoms numatytas išlaidas; sustiprinti pastangas siekiant užtikrinti, kad rezultatai mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros srityje būtų panaudojami kuriant pažangias paslaugas arba produktus; skatinti glaudesnį universitetų ir įmonių bendradarbiavimą; ryžtingai įgyvendinti planuojamą iniciatyvią konkurencijos politiką; gerinti darbo rinkos lankstumą, toliau atnaujinant darbo įstatymus; stiprinti aktyvią darbo rinkos politiką ir toliau didinti darbo jėgos gebėjimų lygį, stiprinant švietimo bei mokymosi visą gyvenimą reformas.

1.

Atsižvelgiant į Komisijos 2007 m. metinės pažangos ataskaitos II dalyje pateiktą analizę ir vadovaujantis Jungtinėmis ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo gairėmis, galima padaryti šias išvadas:

2.

Graikija daro tam tikrą pažangą įgyvendindama savo nacionalinę reformų programą, tačiau mažesnės pažangos pasiekta mikroekonomikos ir užimtumo srityse. Graikija palyginti sparčiai žengia į priekį makroekonomikos srityje, tačiau reikia daryti tolesnę pažangą mikroekonomikos ir užimtumo reformų srityje. Graikija iš dalies vykdo įsipareigojimus, dėl kurių susitarė 2006 m. pavasario Europos Vadovų Taryba. Valdymo srityje geresnis įvairių administracinių lygių koordinavimas galėtų padėti toliau konstruktyviai bendradarbiauti, o įvairūs suinteresuoti subjektai jau bendradarbiauja.

3.

Graikijos nacionalinės reformų programos ir jos įgyvendinimo privalumas yra didelė viešųjų finansų konsolidavimo pažanga. Taip pat yra teigiamų ženklų, rodančių pažangą viešųjų išteklių paskirstymo gerinimo, verslo aplinkos gerinimo, mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros bei inovacijų, informacinių ir ryšių technologijų, moterų dalyvavimo darbo rinkoje, bendro nedarbo lygio mažinimo ir švietimo bei mokymo srityse. Kokybiniai ekonomikos augimo aspektai buvo pagerinti, prie to daugiausia prisidėjo privačios investicijos.

4.

Graikijos nacionalinės reformų programos politikos sritys, kuriose problemos turėtų būti sprendžiamos pirmiausia, yra: ilgalaikio viešųjų finansų tvarumo gerinimas reformuojant pensijų sistemą; viešojo administravimo modernizavimas; ryžtingesnės priemonės, kuriomis siekiama didinti užimtumo lygius, spręsti nedarbo bei nedeklaruoto darbo problemas, modernizuoti užimtumo apsaugą ir skatinti darbo jėgos mobilumą; švietimo bei mokymo kokybės didinimas ir jų atitikimas darbo rinkos poreikiams. Atsižvelgiant į tai, Graikijai rekomenduojama:

5.

Be to, nacionalinės reformų programos laikotarpiu Graikijai bus svarbu sutelkti dėmesį į šiuos uždavinius: paspartinti pastangas sukurti mokslinių tyrimų bei inovacijų strategiją ir padidinti investicijas į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą; pagerinti vidaus rinkos direktyvų perkėlimą į nacionalinę teisę; paspartinti pažangą siekiant 2006 m. pavasario Europos Vadovų Tarybos nustatytų MVĮ politikos tikslų; įgyvendinti moterų užimtumą skatinančią politiką; ir įdiegti nuoseklią aktyvaus senėjimo strategiją.

1.

Atsižvelgiant į Komisijos 2007 m. metinės pažangos ataskaitos II dalyje pateiktą analizę ir vadovaujantis Jungtinėmis ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo gairėmis, galima padaryti šias išvadas:

2.

Ispanija daro didelę pažangą įgyvendindama savo nacionalinę reformų programą ir įsipareigojimus, dėl kurių susitarė 2006 m. pavasario Europos Vadovų Taryba. Šiuo metu svarbu toliau įgyvendinti naujus įstatymus ir priemones septyniose pagrindinėse politikos srityse, siekiant didinti užimtumą bei našumą ir siekiant visiškos BVP vienam asmeniui konvergencijos su ES-25.

3.

Ispanijos nacionalinės reformų programos įgyvendinimo bei stiprinimo privalumai: spartesnis negu nustatytas valdžios sektoriaus skolos mažinimas; pasiekta didelė pažanga įgyvendinant moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai bei inovacijoms skirtą planą; verslumo įtraukimas į visų švietimo lygių nacionalines mokymo programas; pažanga plėtojant socialinį dialogą, kaip nurodyta išsamiame 2006 m. gegužės mėn. trišaliame susitarime, ir pakankama pažanga siekiant kiekybinių tikslų, ypač susijusių su moterų užimtumu.

4.

Ispanijos nacionalinės reformų programos politikos sritys, kuriose problemos turėtų būti sprendžiamos pirmiausia, yra: konkurencijos stiprinimas elektros energijos rinkose ir tolesnis darbo rinkos susiskaidymo mažinimas; tolesnis švietimo ir mokymo sistemų tobulinimas. Atsižvelgiant į tai, Ispanijai rekomenduojama:

5.

Be to, nacionalinės reformų programos laikotarpiu Ispanijai bus svarbu sutelkti dėmesį į šiuos uždavinius: poreikį neleisti didėti infliacijai vidutinės trukmės laikotarpiu; stiprinti konkurenciją profesinių paslaugų sektoriuje ir mažmeninėse rinkose; gerinti reglamentavimo sistemą; įgyvendinti aplinkosaugos priemones, visų pirma sumažinti CO2 išmetimą į aplinką; didinti gebėjimų lygius bei našumą ir integruoti imigrantus į darbo rinką; didinti galimybes naudotis vaikų priežiūros paslaugomis, įgyvendinti numatytas būsto rinkos priemones, kad palaipsniui būtų mažinamas būsto kainų spaudimas vidutinės trukmės laikotarpiu; ir vykdyti pensijų bei sveikatos priežiūros reformas, kurios taip pat daro teigiamą poveikį ilgalaikiam fiskaliniam tvarumui.

1.

Atsižvelgiant į Komisijos 2007 m. metinės pažangos ataskaitos II dalyje pateiktą analizę ir vadovaujantis Jungtinėmis ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo gairėmis, galima padaryti šias išvadas:

2.

Prancūzija daro didelę pažangą įgyvendindama savo nacionalinę reformų programą ir vykdydama veiksmus, dėl kurių susitarė 2006 m. pavasario Europos Vadovų Taryba. Esant palankiai ekonominei padėčiai, Prancūzija toliau stengiasi konsoliduoti biudžetą, kartu siekdama toliau didinti savo ekonomikos augimo potencialą, ypač prisiimdama naujus įsipareigojimus mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje. Pažanga užimtumo srityje yra didesnė, tačiau vis dar iš esmės nevienoda.

3.

Vykdomų reformų privalumai yra ypač perspektyvūs kuriami konkurencingumo poliai ir naujos mokslinių tyrimų bei inovacijų struktūros, taip pat tikslas iki 2010 m. moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai iš viso numatyti 3 % BVP išlaidų. Neseniai įgyvendinta viešuosius finansus reglamentuojančių teisės aktų reforma turėtų veiksmingai pagerinti viešųjų išlaidų valdymą. Teigiamas pokytis yra pirmą kartą nuo 2001 m. sumažėjęs nedarbo lygis, o naujos darbo ieškančiam jaunimui taikomos priemonės, atrodo, duoda teigiamų rezultatų. Pirmieji veiksmai, susiję su vyresnio amžiaus darbuotojų užimtumo klausimu, yra vykdomi pagal nacionalinį veiksmų planą, dėl kurio susitarta 2006 m. birželio mėn.

4.

Prancūzijos nacionalinės reformų programos politikos sritys, kuriose problemos turėtų būti sprendžiamos pirmiausia, yra: pagerėjusios viešųjų finansų būklės stabilizavimas, laikantis centrinės valdžios prisiimtų įsipareigojimų ir stebint vietos lygiu finansavimo bei socialinės apsaugos išlaidų pokyčius; konkurencijos kai kurių tinklų pramonės srityse ir kai kuriuose transporto sektoriuose sąlygos; bendros strategijos įgyvendinimas, siekiant užtikrinti didesnį darbo rinkos lankstumą ir karjeros saugumą bei skatinti vyresnio amžiaus darbuotojų tolesnį užimtumą, visų pirma didinant mokymosi visą gyvenimą galimybes. Atsižvelgiant į tai, Prancūzijai rekomenduojama:

5.

Be to, nacionalinės reformų programos laikotarpiu Prancūzijai bus svarbu sutelkti dėmesį į šiuos uždavinius: stiprinti konkurenciją reglamentuojamų amatų ir profesijų srityje; stiprinti geresnio reglamentavimo politiką ir skatinti verslumą, ypač teikiant paramą jaunoms įmonėms ir skatinant verslumo dvasios ugdymą visuomenėje; ir imtis tolesnių priemonių siekiant didinti darbo jėgos pasiūlą.

1.

Atsižvelgiant į Komisijos 2007 m. metinės pažangos ataskaitos II dalyje pateiktą analizę ir vadovaujantis Jungtinėmis ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo gairėmis, galima padaryti šias išvadas:

2.

Airija daro labai didelę pažangą įgyvendindama savo nacionalinę reformų programą ir įsipareigojimus, dėl kurių susitarė 2006 m. pavasario Europos Vadovų Taryba. Be to, ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategijos valdymas tapo politiniu požiūriu matomas, ypač neseniai sudarius 2006–2016 m. socialinės partnerystės susitarimą („Towards 2016“).

3.

Airijos nacionalinės reformų programos ir jos įgyvendinimo privalumai: neseniai priimta 2007–2013 m. mokslo, technologijų bei inovacijų strategija ir reikšmingas viešųjų investicijų į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą padidėjimas; pripažinimas, kad reikia suteikti prioritetą viešosioms investicijoms į infrastruktūrą ir kitoms ekonomikos augimą skatinančioms išlaidoms; priemonės, kuriomis siekiama mažinti mokyklos nebaigusių asmenų skaičių ir didinti darbo jėgos gebėjimus, pvz., sveikintinas įsipareigojimas iki 2007 m. sukurti ilgalaikę nacionalinę gebėjimų didinimo strategiją.

4.

Nacionalinės reformų programos laikotarpiu Airijai bus svarbu sutelkti dėmesį į šiuos uždavinius: sparčiau formuluoti konkrečias pensijų sistemos reformos priemones; imtis tolesnių priemonių emisijoms mažinti; sparčiau didinti dalyvavimą darbo rinkoje, taip pat sukuriant visapusišką vaikų priežiūros paslaugų infrastruktūrą, toliau formuojant darbo rinkai ir migrantų socialinei integracijai skirtą politiką ir daug dėmesio skiriant paramai vyresnio amžiaus bei žemos kvalifikacijos darbuotojams. Turėtų būti nustatytas tarpinis investicijų į MTTP lygis 2010 m. bei reikėtų atidžiai stebėti būsto rinkos pokyčius, galinčius turėti poveikį vidutinės trukmės ekonomikos augimo perspektyvoms.

1.

Atsižvelgiant į Komisijos 2007 m. metinės pažangos ataskaitos II dalyje pateiktą analizę ir vadovaujantis Jungtinėmis ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo gairėmis, galima padaryti šias išvadas:

2.

Italija daro pažangą įgyvendindama savo nacionalinę reformų programą. Palyginti su pernai metų nacionaline reformų programa, šioje Italijos įgyvendinimo ataskaitoje pateikiama aiškesnė ir platesnio užmojo strategija, apimanti visas politikos sritis bei jų tarpusavio sąveiką. Didžiausią pažangą Italija pasiekė mikroekonomikos srityje. Siūlomos strategijos ir priemonės makroekonomikos srityje yra iš esmės tinkamos, tačiau lemiamos reikšmės turi jų įgyvendinimas. Būtina sustiprinti užimtumo politiką tam tikrose pagrindinėse srityse. Vykdant įsipareigojimus, dėl kurių susitarė 2006 m. pavasario Europos Vadovų Taryba, pasiekta nevienoda pažanga.

3.

Italijos įgyvendinimo ataskaitos privalumai: konkurencijos profesinių ir kitų paslaugų sektoriuose didinimo priemonės; informacinių ir ryšių technologijų naudojimo plėtros iniciatyvos; ir priemonės, kuriomis siekiama stiprinti veiksmų koordinavimą, siekiant pagerinti verslo aplinką.

4.

Italijos nacionalinės reformų programos politikos sritys, kuriose problemos turėtų būti sprendžiamos pirmiausia, yra: fiskalinis tvarumas (šios srities įsipareigojimus būtina paversti efektyviais veiksmais); konkurencija produktų ir paslaugų rinkose, kuriose tolesnės pažangos pagrindu turėtų tapti ryžtingas siūlomų reformų įgyvendinimas; oficialaus užimtumo lygio bei darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros didinimas; ir švietimo bei mokymosi visą gyvenimą gerinimas. Atsižvelgiant į tai, Italijai rekomenduojama:

5.

Be to, nacionalinės reformų programos laikotarpiu Italijai bus svarbu sutelkti dėmesį į: mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą (nepaisant teigiamų politikos pokyčių atskirose srityse, bendra strategija dar turi būti užbaigta); veiksmingas priemones, skirtas pagerinti sveikatos priežiūros paslaugų teikimo tvarumą, kartu išlaikant priimtiną kokybę ir prieinamumą; tvarų išteklių naudojimą – labai svarbu įgyvendinti ir toliau stiprinti galiojančias priemones; infrastruktūros gerinimo planų įgyvendinimą; siūlomų reglamentavimo priemonių poveikio įvertinimo sistemos stiprinimą ir visišką įgyvendinimą.

1.

Atsižvelgiant į Komisijos 2007 m. metinės pažangos ataskaitos II dalyje pateiktą analizę ir vadovaujantis Jungtinėmis ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo gairėmis, galima padaryti šias išvadas:

2.

Kipras daro didelę pažangą įgyvendindamas savo nacionalinę reformų programą ir prioritetinius veiksmus pagal keturias sritis, suformuluotas 2006 m. pavasario Europos Vadovų Taryboje. Atrodo, jog dauguma veiksmų iš esmės yra įgyvendinami taip, kaip numatyta.

3.

Kipro nacionalinės reformų programos ir jos įgyvendinimo 2006 m. privalumai: pasiekta pažanga fiskalinio konsolidavimo srityje; nauja bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemos plėtojimo politika; ir geri bendri užimtumo rodikliai, taikant labai įvairias aktyvias darbo rinkos priemones.

4.

Kipro nacionalinės reformų programos politikos sritys, kuriose problemos turėtų būti sprendžiamos pirmiausia, yra: su senėjančia visuomene susijusių išlaidų problemos sprendimas, kadangi šioje srityje taikomos priemonės neduoda reikiamų rezultatų, ir galimybių jaunimui darbo rinkoje didinimas. Atsižvelgiant į tai, Kiprui rekomenduojama:

5.

Be to, nacionalinės reformų programos laikotarpiu Kiprui bus svarbu sutelkti dėmesį į priemones, skirtas skatinti rizikos kapitalo investicijas ir stiprinti konkurenciją reglamentuojamų amatų ir profesijų srityje.

1.

Atsižvelgiant į Komisijos 2007 m. metinės pažangos ataskaitos II dalyje pateiktą analizę ir vadovaujantis Jungtinėmis ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo gairėmis, galima padaryti šias išvadas:

2.

Latvija daro pažangą įgyvendindama savo nacionalinę reformų programą, ypač mikroekonomikos ir užimtumo srityse. Tačiau politikos priemonės, kuriomis siekiama spręsti pagrindinę makroekonomikos srities problemą, yra ne tokios išsamios. Pažanga, susijusi su 2006 m. pavasario Europos Vadovų Tarybos išvadomis, yra nevienoda. Nuo tada, kai buvo patvirtinta nacionalinė reformų programa, ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategijos valdymas tapo politiniu požiūriu matomas, taip pat pagerėjo suinteresuotų subjektų dalyvavimas.

3.

Latvijos nacionalinės reformų programos ir jos įgyvendinimo privalumai: kelios priemonės, skirtos palengvinti pažangių MVĮ steigimą ir finansavimą, apimančios naujų garantijų nustatymą bei rizikos kapitalo fondų steigimą ir tolesnį „vieno langelio“ principo taikymą bendrovių steigimui. Latvija taip pat įgyvendino priemones, kuriomis sėkmingai sustiprino darbo rinkos veikimą.

4.

Latvijos nacionalinės reformų programos politikos sritys, kuriose problemos turėtų būti sprendžiamos pirmiausia, yra: konkretesnės priemonės, skirtos užtikrinti makroekonominį stabilumą ir užkirsti kelią ekonomikos perkaitimui; tolesnis mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros strategijos plėtojimas, siekiant pagerinti prioritetų nustatymą ir padidinti privačiojo sektoriaus dalyvavimą; ryžtingesnės priemonės, kuriomis siekiama didinti darbo jėgos pasiūlą ir stiprinti darbo jėgos gebėjimus. Atsižvelgiant į tai, Latvijai rekomenduojama:

5.

Be to, nacionalinės reformų programos laikotarpiu Latvijai bus svarbu sutelkti dėmesį į šiuos uždavinius: greičiau paskirti vieną instituciją, atsakingą už administracinius formalumus, siejamus su pirmojo darbuotojo įdarbinimu; skatinti verslumo ugdymą; vykdyti aktyvią darbo rinkos politiką; ir didinti galimybes naudotis vaikų priežiūros paslaugomis.

1.

Atsižvelgiant į Komisijos 2007 m. metinės pažangos ataskaitos II dalyje pateiktą analizę ir vadovaujantis Jungtinėmis ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo gairėmis, galima padaryti šias išvadas:

2.

Lietuva daro didelę pažangą įgyvendindama nacionalinę reformų programą daugumoje svarbiausių makroekonomikos, mikroekonomikos ir užimtumo politikos sričių. Tačiau dauguma priemonių yra vis dar koncepcinio lygmens, todėl dar reikės daug nuveikti siekiant jas įgyvendinti. Pažanga, padaryta vykdant įsipareigojimus, dėl kurių susitarė 2006 m. pavasario Europos Vadovų Taryba, nedidelė.

3.

Lietuvos nacionalinės reformų programos ir jos įgyvendinimo privalumai: pensijų, sveikatos priežiūros ir mokesčių reformos; kelių ir geležinkelių infrastruktūros modernizavimo priemonės; atnaujintos nacionalinės energetikos strategijos patvirtinimas; aktyvios darbo rinkos politikos stiprinimas, ypač naujos darbuotojų rotacijos priemonės; pirminio švietimo ir mokymo sistemos modernizavimo priemonės.

4.

Lietuvos nacionalinės reformų programos politikos sritys, kuriose problemos turėtų būti sprendžiamos pirmiausia, yra: priemonių, skirtų investicijoms į MTTP didinti, stiprinimas (esamų priemonių kol kas nepakanka, norint pasiekti užsibrėžtą plataus užmojo tikslą); didesnis dėmesys darbo jėgos mobilumą skatinančioms priemonėms; papildomos priemonės, skirtos didinti dalyvavimą (ypač vyresnio amžiaus darbuotojų) mokymosi visą gyvenimą sistemoje. Atsižvelgiant į tai, Lietuvai rekomenduojama:

5.

Be to, nacionalinės reformų programos laikotarpiu Lietuvai bus svarbu sutelkti dėmesį į šiuos uždavinius: padidinti makroekonominį stabilumą ir neleisti didėti infliacijai; didinti tiesiogines užsienio investicijas; palengvinti naujų įmonių steigimo procesą; aplinkos apsaugą; didinti jaunimo galimybes įsidarbinti; plėsti verslumo ugdymą; didinti galimybes naudotis vaikų priežiūros paslaugomis; stiprinti darbuotojų saugą ir sveikatą.

1.

Atsižvelgiant į Komisijos 2007 m. metinės pažangos ataskaitos II dalyje pateiktą analizę ir vadovaujantis Jungtinėmis ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo gairėmis, galima padaryti šias išvadas:

2.

Liuksemburgas daro labai didelę pažangą įgyvendindamas nacionalinę reformų programą ir veiksmus, dėl kurių susitarė 2006 m. pavasario Europos Vadovų Taryba, tačiau, atsižvelgiant į 2005 m. nustatytus trūkumus, galima dar daug aspektų pagerinti. Priimtos priemonės makroekonomikos srityje leidžia tikėtis fiskalinio konsolidavimo ir mažesnės infliacijos. Mikroekonomikos srityje šiuo metu įgyvendinamos įvairios perspektyvios priemonės. Tačiau reikia didesnių pastangų įgyvendinant kontrolės ir metinės pažangos stebėsenos ir vertinimo sistemą, taip pat reikės įgyvendinti tam tikras priemones, pvz., skirtas naujoms įmonėms ir MVĮ. Nepaisant kai kurių sėkmingų užimtumo srities reformų, ataskaitoje neminima nė viena nauja vyresnio amžiaus darbuotojų užimtumą skatinanti iniciatyva; be to, vis dar laukiama didesnių švietimo sistemos reformų įgyvendinimo.

3.

Vienas iš nacionalinės reformų programos kūrimo, įgyvendinimo ir stiprinimo privalumų yra vyriausybės susitarimas su socialiniais partneriais dėl darbo užmokesčio bei socialinių išmokų indeksavimo laikino apribojimo sistemos, skirtos sumažinti nuo 2002 m. užfiksuotas infliacijos tendencijas. Šiuo trišaliu susitarimu taip pat sukurta pagalbos įmonėms sistema, padedanti įmonėms, kurios stengiasi išlaikyti darbuotojus užimtumo sistemoje, kai darbuotojui kyla pavojus būti atleistam iš darbo. Be to, Liuksemburgas gali didžiuotis savo išvystytomis vaikų priežiūros struktūromis. Taip pat sveikintina tai, kad MTTP tapo prioritetine sritimi. Galiausiai buvo pradėtos taikyti tvarų vystymąsi užtikrinančios išsamios priemonės ir tinkamai vykdoma energetikos strategija.

4.

Nacionalinės reformų programos laikotarpiu Liuksemburgui taip pat bus svarbu sutelkti dėmesį į šiuos uždavinius: sukurti strategiją, kuria siekiama toliau didinti vyresnio amžiaus darbuotojų užimtumo lygį; sukurti išsamią strategiją, daugiausia skirtą toliau reformuoti esamas ankstyvo išėjimo į pensiją sistemas; būtinos papildomos pastangos siekiant sumažinti mokyklos (ypač vidurinio ugdymo sistemos) nebaigusių moksleivių skaičių ir siekiant sumažinti kliūtis tarp įvairių švietimo sistemos tipų; atidžiai stebėti neseniai priimtų jaunimui skirtų priemonių poveikį jaunimo nedarbui; siekiant ekonominės aplinkos patrauklumo, reikia labiau remti konkurencingas rinkas, geriau perkelti ES direktyvas į nacionalinę teisę bei remti MVĮ.

1.

Atsižvelgiant į Komisijos 2007 m. metinės pažangos ataskaitos II dalyje pateiktą analizę ir vadovaujantis Jungtinėmis ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo gairėmis, galima padaryti šias išvadas:

2.

Vengrija padarė ribotą pažangą įgyvendindama savo nacionalinę reformų programą. Tačiau reikėtų pažymėti, kad 2006 m. spalio mėn. Vengrija pateikė persvarstytą nacionalinę reformų programą. Po didelių biudžeto neatitikimų vyriausybė buvo priversta iš esmės pakeisti savo fiskalinio koregavimo planą. Buvo įgyvendintos kai kurios reformos tiek užimtumo, tiek mikroekonominės politikos srityse. Tačiau dar yra daug darbo, kurį reikia nuveikti šiose srityse bei didinant makroekonomikos stabilumą. Siekiant įvykdyti įsipareigojimus, dėl kurių susitarė 2006 m. pavasario Europos Vadovų Taryba, buvo pasiekta ribota pažanga.

3.

Nacionalinės reformų programos ir jos įgyvendinimo privalumai: neseniai priimtos korekcinės priemonės, įskaitant įplaukų padidinimą ir didesnį išlaidų mažinimą, siekiant sumažinti biudžeto deficitą; bedarbių pašalpų sistemos reforma; pirmieji užimtumo ir socialinių paslaugų sistemų integracijos veiksmai; kai kuriose srityse taikomų patekimo į rinką apribojimų panaikinimas, visų pirma mažmeninės prekybos vaistais sektoriuje.

4.

Vengrijos nacionalinės reformų programos politikos sritys, kuriose problemos turėtų būti sprendžiamos pirmiausia, yra: įgyvendinti planuojamą biudžeto konsolidavimo strategiją ir padėti pagrindus ilgalaikiam viešųjų finansų tvarumui (šiuo metu jam yra iškilęs didelis pavojus); sustiprinti aktyvią darbo rinkos politiką; didinti paskatas dirbti; gerinti švietimo bei mokymo kokybę ir labiau pritaikyti juos prie darbo rinkos poreikių. Atsižvelgiant į tai, Vengrijai rekomenduojama:

5.

Be to, nacionalinės reformų programos laikotarpiu Vengrijai bus svarbu sutelkti dėmesį į šiuos uždavinius: reformuoti valstybinę mokslinių tyrimų sistemą; mažinti ir perorientuoti valstybės pagalbą; sukurti nuoseklesnę MTTP, inovacijų ir IRT strategiją; toliau mažinti įmonėms tenkančią administracinę naštą; gerinti nepalankioje socialinėje padėtyje esančių žmonių padėtį darbo rinkoje; paversti nedeklaruotą darbą oficialiu užimtumu; sumažinti tebesančius užimtumo skirtumus tarp regionų; ir įgyvendinti Vengrijos mokymosi visą gyvenimą strategiją.

1.

Atsižvelgiant į Komisijos 2007 m. metinės pažangos ataskaitos II dalyje pateiktą analizę ir vadovaujantis Jungtinėmis ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo gairėmis, galima padaryti šias išvadas:

2.

Malta daro didelę pažangą įgyvendindama savo nacionalinę reformų programą. Ji taip pat vykdo daugumą įsipareigojimų, dėl kurių susitarė 2006 m. pavasario Europos Vadovų Taryba. Didelė įgyvendinimo pažanga pasiekta fiskalinio tvarumo srityje, kurį valdžios institucijos laiko esminiu elementu siekiant sustiprinti ekonomikos augimą bei darbo vietų kūrimą ir įvesti eurą. Įgyvendinimo pastangos mikroekonomikos ir užimtumo srityje yra ne tokios didelės.

3.

Maltos nacionalinės reformų programos ir jos įgyvendinimo privalumai: pastaruoju metu paskelbtos mokesčių reformos; toliau plėtojamos pagrindinės MTTP ir inovacijų strategijos; nauja verslumo įgūdžių ugdymo sistema; daug žadančios visapusiškos mokymo srities iniciatyvos.

4.

Nacionalinės reformų programos politikos sritys, kuriose problemos turėtų būti sprendžiamos pirmiausia, yra: konkurencijos stiprinimas kai kuriuose sektoriuose, įskaitant profesinių paslaugų sektorių; valstybės pagalbos mažinimas ir perorientavimas; investicijų į MTTP didinimas; darbo jėgos pasiūlos didinimas. Atsižvelgiant į tai, Maltai rekomenduojama:

5.

Be to, nacionalinės reformų programos laikotarpiu Maltai bus svarbu sutelkti dėmesį į šiuos uždavinius: įgyvendinti ir sustiprinti sveikatos priežiūros reformos priemones, kurių vykdymas buvo atidėtas; įdiegti sistemingą poveikio vertinimą ir paspartinti teisės aktų supaprastinimą; tiksliau apskaičiuoti išlaidas MTTP; prijungti Maltą prie Europos energetikos tinklų; naudotis iki šiol pasiektais rezultatais, didinant išsilavinimo lygį ir mažinant mokyklos nebaigusių moksleivių skaičių; didinti vyresnio amžiaus darbuotojų užimtumo lygį – šioje srityje reikėtų vengti taikyti ankstyvo išėjimo į pensiją schemas siekiant sumažinti viešąjį sektorių.

1.

Atsižvelgiant į Komisijos 2007 m. metinės pažangos ataskaitos II dalyje pateiktą analizę ir vadovaujantis Jungtinėmis ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo gairėmis, galima padaryti šias išvadas:

2.

Nyderlandai daro didelę pažangą įgyvendindami savo nacionalinę reformų strategiją. Nors makroekonomikos srityje yra tam tikrų pavojų, ypač susijusių su potencialia darbo užmokesčio infliacija, namų ūkių įsiskolinimu ir darbo rinkos siaurėjimu, tačiau bendra politikos sistema yra tinkama. Nyderlandai apskritai daro palyginti didelę pažangą mikroekonomikos srityje. Tačiau, nors buvo įdiegtos MTTP ir inovacijas skatinančios politikos kryptys, dar daug reikia nuveikti atsižvelgiant į vyriausybės nustatytą plataus užmojo MTTP tikslą. Bendra padėtis užimtumo srityje taip pat yra teigiama ir daugumos grupių užimtumo lygis yra aukštas, tačiau dar galima pagerinti darbo jėgos pasiūlą, visų pirma moterų, nepalankioje socialinėje padėtyje esančių grupių ir vyresnio amžiaus darbuotojų atžvilgiu. Nyderlandai stiprina savo nacionalinę reformų programą, siekdami įvykdyti įsipareigojimus, dėl kurių susitarė 2006 m. pavasario Europos Vadovų Taryba, tačiau tam reikės imtis papildomų priemonių, visų pirma siekiant sukurti vieną viešo administravimo įstaigą pirmojo darbuotojo įdarbinimui.

3.

Nyderlandų nacionalinės reformų programos ir jos įgyvendinimo privalumai yra: konkurencijos stiprinimo priemonės; standartinio išlaidų modelio taikymas administracinei naštai nustatyti ir inovacijų skatinimo čekių sistema (abi šias priemones perėmė ir plačiai taiko kitos valstybės narės); pensijų, sveikatos draudimo ir neįgalumo draudimo sistemų reformavimo priemonės; reformos, kuriomis siekiama didinti išsilavinimo lygį, plėsti mokymosi visą gyvenimą sistemą ir sukurti geresnes švietimo ir darbo rinkos sąsajas.

4.

Nyderlandų nacionalinės reformų programos politikos sritis, kurioje problemos turėtų būti sprendžiamos pirmiausia, yra darbo jėgos pasiūlos didinimas. Atsižvelgiant į tai, Nyderlandams rekomenduojama:

5.

Be to, nacionalinės reformų programos laikotarpiu Nyderlandams bus svarbu sutelkti dėmesį į šiuos uždavinius: priemones, skirtas padidinti privačiojo sektoriaus išlaidas MTTP; sukurti vieną viešo administravimo įstaigą pirmojo darbuotojo įdarbinimui. Be to, jeigu, laikui bėgant, dabartinėmis priemonėmis nepavyks padidinti bendro dirbtų valandų skaičiaus ekonomikoje, reikės apsvarstyti papildomų paskatų galimybę.

1.

Atsižvelgiant į Komisijos 2007 m. metinės pažangos ataskaitos II dalyje pateiktą analizę ir vadovaujantis Jungtinėmis ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo gairėmis, galima padaryti šias išvadas:

2.

Austrija daro didelę pažangą įgyvendindama savo nacionalinę reformų programą, visų pirma mikroekonomikos srityje, kurioje jau yra įgyvendinta nemažai priemonių, išskyrus konkurenciją paslaugų sektoriuje. Makroekonomika yra pakankamai stabili, nors reikės papildomų pastangų, siekiant toliau mažinti ilgalaikiam viešųjų finansų tvarumui kylančią riziką. Taip pat pasiekta iš esmės didelės pažangos užimtumo politikos srityje, nors sprendžiant kai kuriuos klausimus reikės įdėti daugiau pastangų. Iš esmės Austrija pakankamai gerai vykdo įsipareigojimus, dėl kurių susitarė 2006 m. pavasario Europos Vadovų Taryba.

3.

Viena perspektyviausių Austrijos reformų sričių, kurios rezultatai galėtų paskatinti veikti ir kitas valstybes, yra geras atsinaujinančiųjų energijos šaltinių naudojimas. Dar viena sritis – Austrijos pastangos mažinti MVĮ tenkančias administracines išlaidas. Be to, Austrija daro pažangą siekiant 3 % MTTP tikslo, rengdama ypač daug žadančius mokslo ir pramonės bendradarbiavimo modelius.

4.

Austrijos nacionalinės reformų programos politikos sritys, kuriose problemos turėtų būti sprendžiamos pirmiausia, yra vyresnio amžiaus darbuotojų darbo jėgos pasiūlos didinimas ir nepalankioje socialinėje padėtyje esančio jaunimo gebėjimų tobulinimas. Atsižvelgiant į tai, Austrijai rekomenduojama:

5.

Be to, nacionalinės reformų programos laikotarpiu Austrijai bus svarbu sutelkti dėmesį į šiuos uždavinius: 2008 m. pasiekti subalansuoto biudžeto tikslą; didinti konkurenciją paslaugų sektoriuje; stiprinti verslumo kultūrą; nustatyti tolesnes emisijų kiekio mažinimo politikos kryptis ir priemones; spręsti lyčių segregacijos darbo rinkoje problemą, taip pat didinant galimybes naudotis vaikų priežiūros paslaugomis.

1.

Atsižvelgiant į Komisijos 2007 m. metinės pažangos ataskaitos II dalyje pateiktą analizę ir vadovaujantis Jungtinėmis ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo gairėmis, galima padaryti šias išvadas:

2.

Lenkija daro ribotą pažangą įgyvendindama savo nacionalinę reformų programą. Yra požymių, kad Lenkija pradeda daryti didelę pažangą mikroekonomikos srityje, nors daugelį priemonių dar tik pradedama įgyvendinti. Reikia sparčiau įgyvendinti užimtumo reformas. Viešųjų finansų reformos vėluoja, nors Lenkija teisingai suplanavo veiksmus. Nepakankamos yra politikos priemonės vykdant įsipareigojimus, dėl kurių susitarė 2006 m. pavasario Europos Vadovų Taryba.

3.

Perspektyviausios Lenkijos vykdomos reformos yra mokesčių sistemos supaprastinimas, aiškios geresnio reglamentavimo strategijos rengimas ir pastangos didinti MVĮ galimybes gauti finansavimą.

4.

Lenkijos nacionalinės reformų programos politikos sritys, kuriose problemos turėtų būti sprendžiamos pirmiausia, yra: fiskalinis konsolidavimas; tinklų pramonėje didinimas; MTTP didinimas ir kokybės gerinimas; aktyvios darbo rinkos politikos didesnis išplėtimas ir jos veiksmingumo didinimas; žmogiškojo kapitalo ir paskatų dirbti gerinimas. Atsižvelgiant į tai, Lenkijai rekomenduojama:

5.

Be to, nacionalinės reformų programos laikotarpiu Lenkijai bus svarbu sutelkti dėmesį į šiuos uždavinius: modernizuoti transporto infrastruktūrą; sustiprinti aplinkos apsaugą; toliau mažinti ir perorientuoti valstybės pagalbą; užtikrinti veiksmingą konkurencijos finansų sektoriuje sistemą; sparčiai tęsti energijos rinkų liberalizavimo procesą; paspartinti įmonių registracijos procesą; užtikrinti, kad sanglaudos politikos priemonėmis būtų paremtos įgyvendinimo ataskaitoje nurodytos struktūrinės priemonės, siekiant prisidėti prie spartesnio ekonomikos augimo, konkurencingumo, užimtumo ir socialinės sanglaudos. Reikėtų nustatyti aiškų ir įgyvendinamą bendrų investicijų į MTTP iki 2010 m. tikslą.

1.

Atsižvelgiant į Komisijos 2007 m. metinės pažangos ataskaitos II dalyje pateiktą analizę ir vadovaujantis Jungtinėmis ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo gairėmis, galima padaryti šias išvadas:

2.

Portugalija daro didelę pažangą įgyvendindama savo nacionalinės reformų programos priemones, ypač makroekonomikos ir mikroekonomikos srityse. Taip pat pasiekta pažanga su užimtumu susijusiose politikos srityse, ypač reformuojant švietimą ir mokymą pagal Naujų galimybių programą, tačiau iki šiol nepakankamai dėmesio skiriama svarbiai darbo rinkos prisitaikymo sričiai bei darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyrai. Apskritai buvo pasiekta nemaža pažanga vykdant įsipareigojimus, dėl kurių susitarė 2006 m. pavasario Europos Vadovų Taryba. Siekiant iki galo įvykdyti programos tikslus, reikės skirti nemažai papildomų pastangų visose politikos srityse, atsižvelgiant į plataus užmojo šalies nustatytus tikslus ir į padėtį Portugalijoje prieš pradedant įgyvendinti nacionalinę reformų programą.

3.

Svarbūs Portugalijos reformų proceso privalumai: pradėtos plataus masto reformos viešojo administravimo srityje; priemonės, sudarančios sąlygas įsteigti įmonę per vieną valandą; besitęsiantis senatvės pensijų schemų sureguliavimas ir visapusiškos konsolidavimo priemonės sveikatos priežiūros srityje ir priemonės, skirtos kelti jaunimo ir suaugusiųjų kvalifikacijos lygį. Buvo padidintos pastangos stiprinti MTTP ir, pasitelkiant plataus užmojo Technologijų planą, susietos į nuoseklią strategiją. Taip pat įgyvendinamos plataus masto reformos švietimo ir mokymo sektoriuje, visų pirma taikant priemones, skirtas jaunimo raštingumui didinti ir nacionaliniam mokyklų tinklui racionalizuoti bei nacionalinei profesinio mokymo sistemai stiprinti.

4.

Portugalijos nacionalinės reformų programos politikos sritys, kuriose problemos turėtų būti sprendžiamos pirmiausia, yra: išsilavinimo lygio didinimas ir mokymosi visą gyvenimą gerinimas; darbo rinkos prisitaikymo gerinimas ir susiskaidymo problemos sprendimas. Šios problemos turi būti sprendžiamos siekiant tolesnės pažangos vykdant administracinę reformą ir kontroliuojant didėjančias išlaidas socialinėms išmokoms. Atsižvelgiant į tai, Portugalijai rekomenduojama:

5.

Be to, nacionalinės reformų programos laikotarpiu Portugalijai bus svarbu sutelkti dėmesį į šiuos uždavinius: užtikrinti, kad būtų iki galo įgyvendintas perspektyvus Technologijų planas; sustiprinti ryšius tarp mokslinių tyrimų bei pramonės ir privačiojo sektoriaus dalyvavimą; užtikrinti veiksmingą konkurenciją energijos ir finansinių paslaugų rinkose; mažinti emisijų kiekį; mažinti atsilikimą perkeliant ES teisės aktus į nacionalinę teisę; šalinti socialinei sanglaudai kliudančius veiksnius.

1.

Atsižvelgiant į Komisijos 2007 m. metinės pažangos ataskaitos II dalyje pateiktą analizę ir vadovaujantis Jungtinėmis ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo gairėmis, galima padaryti šias išvadas:

2.

Slovėnija daro didelę pažangą įgyvendindama savo nacionalinę reformų programą. Slovėnija taiko tinkamas priemones kai kuriose pagrindinėse srityse, pavyzdžiui, verslumo ir geresnio reglamentavimo srityse. Pasinaudodama gana palankiomis makroekonominėmis augimo sąlygomis, ji pradėjo vykdyti daugumą pagrindinių užimtumo politikos reformų. Tam tikros priemonės buvo priimtos atsižvelgiant į viešųjų išlaidų reformą, siekiant išlaidas sumažinti. Tą patį galima pasakyti ir apie pažangą mikroekonomikos srityje stiprinant inovacijų ir konkurencijos sistemą. Darbo rinkoje įgyvendinant aktyvaus senėjimo strategiją ir šalinant kliūtis jaunimo užimtumui iki šiol nėra pasiekta pakankamai sparčios pažangos. Įsipareigojimų, dėl kurių susitarė 2006 m. pavasario Europos Vadovų Taryba, įgyvendinimo pažanga taip pat yra palyginti nedidelė.

3.

Nacionalinės reformų programos ir jos įgyvendinimo privalumai yra: pastangos fiskalinių reformų srityje; įvairios verslumą skatinančios priemonės; tebevykdomas valstybės lėšų restruktūrizavimas funkcijas perkeliant investuotojams į akcijų portfelius; mažėjanti valstybės pagalbos dalis BVP; pažanga siekiant visiško energijos rinkų liberalizavimo ir antrojo rinkos dalyvio sukūrimo.

4.

Slovėnijos nacionalinės reformų programos politikos sritys, kuriose problemos turėtų būti sprendžiamos pirmiausia, yra: ilgalaikio fiskalinio tvarumo gerinimas ir vyresnio amžiaus darbuotojų užimtumo lygio didinimas; užimtumo politikos aktyvinimo ir prevencijos aspektų, kurie šiuo metu pernelyg lėtai prisitaiko prie sparčiai besikeičiančių darbo rinkos sąlygų, stiprinimas. Atsižvelgiant į tai, Slovėnijai rekomenduojama:

5.

Be to, nacionalinės reformų programos laikotarpiu Slovėnijai bus svarbu sutelkti dėmesį į šiuos uždavinius: nustatyti konkrečius ir įgyvendinamus investicijų į MTTP tikslus; stiprinti naujosios Ekonomikos augimo tarnybos ir Slovėnijos technologijų agentūros vaidmenį; stiprinti intelektinės nuosavybės teisių apsaugos teisinės sistemos veikimą; stiprinti konkurenciją, visų pirma reglamentuojamų amatų ir profesinių paslaugų sektoriuje, ir didinti Konkurencijos apsaugos tarnybos veiksmingumą; efektyviau skatinti ekologiškų technologijų naudojimą ir energijos vartojimo efektyvumą; trumpinti laiką, reikalingą naujai įmonei įsteigti, ir mažinti su steigimu susijusias išlaidas; mažinti rinkos susiskaidymą ir integruoti jaunus žmones į darbo rinką; stiprinti ryšį tarp švietimo sistemos ir darbo rinkos.

1.

Atsižvelgiant į Komisijos 2007 m. metinės pažangos ataskaitos II dalyje pateiktą analizę ir vadovaujantis Jungtinėmis ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo gairėmis, galima padaryti šias išvadas:

2.

Slovakija daro pažangą įgyvendindama savo nacionalinę reformų programą. Nepaisant to, tebėra neišspręstų svarbių problemų ir vis dar reikia taikyti papildomas priemones, visų pirma mikroekonomikos ir užimtumo srityse. Vykdant įsipareigojimus, dėl kurių susitarė 2006 m. pavasario Europos Vadovų Taryba, buvo pasiekta nevienodos pažangos.

3.

Nacionalinės reformų programos ir jos įgyvendinimo privalumai: šiuo metu pradeda duoti rezultatų politikos kryptys, skirtos verslo aplinkai gerinti ir informacinei visuomenei kurti; užimtumo didėjimą remia naujos mokesčių paskatos, gyventojų mobilumo priemonės ir tam tikroms nepalankioje socialinėje padėtyje esančioms grupėms teikiamų paslaugų pagerėjimas; reformuojant aukštąjį mokslą pasiekta pažanga kartu su naujomis priemonėmis, kuriomis siekiama remti IRT naudojimą ir nepalankioje socialinėje padėtyje esančių vaikų integraciją į švietimo sistemą.

4.

Slovakijos nacionalinės reformų programos politikos sritys, kuriose problemos turėtų būti sprendžiamos pirmiausia, yra: siekiant fiskalinio konsolidavimo – didesnių išteklių skyrimas MTTP, inovacijoms bei švietimui ir aiškių strategijų bei prioritetų šiose srityse plėtojimas; veiksmų, kuriais siekiama didinti darbuotojų gebėjimus ir gerinti mokymąsi visą gyvenimą, stiprinimas; papildomos pastangos mažinti ilgalaikį nedarbą, ypač tokiose socialiai pažeidžiamose grupėse kaip romų etninė mažuma. Atsižvelgiant į tai, Slovakijai rekomenduojama:

5.

Be to, nacionalinės reformų programos laikotarpiu Slovakijai bus svarbu sutelkti dėmesį į šiuos uždavinius: toliau plėtoti IRT politikos kryptis, ypač susijusias su plačiajuosčio ryšio infrastruktūra; tobulinti geresnio reglamentavimo sistemą; spręsti darbo užmokesčio skirtumų dėl lyties problemą; plėtoti aktyvaus senėjimo strategiją, siekiant padidinti vyresnio amžiaus darbuotojų užimtumą.

1.

Atsižvelgiant į Komisijos 2007 m. metinės pažangos ataskaitos II dalyje pateiktą analizę ir vadovaujantis Jungtinėmis ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo gairėmis, galima padaryti šias išvadas:

2.

Suomija daro labai didelę pažangą įgyvendindama savo nacionalinę reformų programą. Ji taip pat iš esmės gerai vykdo įsipareigojimus, dėl kurių susitarė 2006 m. pavasario Europos Vadovų Taryba. Ypač didelė pažanga buvo pasiekta gerinant MVĮ verslo aplinką.

3.

Suomijos nacionalinės reformų programos ir jos įgyvendinimo privalumai yra: tolesnės priemonės, skirtos išėjimą į pensiją atidėti vėlesniam laikui, papildančios jau taikomas plataus masto priemones, kuriomis siekiama didinti viešųjų finansų tvarumą ir parengti Suomiją senėjančios visuomenės sukeltiems padariniams; įvairios svarbios priemonės, kuriomis siekiama toliau tobulinti puikią Suomijos žinių bazę.

4.

Nacionalinės reformų programos laikotarpiu Suomijai bus svarbu sutelkti dėmesį į šiuos uždavinius: įgyvendinti reformas siekiant gerinti konkurenciją ir našumą kai kuriuose paslaugų sektoriuose paprastinant įmonėms privalomas įdarbinimo procedūras; skatinti vietos lygio derybų dėl darbo užmokesčio sistemas; spręsti darbo rinkos problemas, ypač siekiant spręsti didelio struktūrinio nedarbo problemas, visų pirma žemos kvalifikacijos darbuotojų ir jaunimo nedarbo problemą.

1.

Atsižvelgiant į Komisijos 2007 m. metinės pažangos ataskaitos II dalyje pateiktą analizę ir vadovaujantis Jungtinėmis ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo gairėmis, galima padaryti šias išvadas:

2.

Švedija daro labai didelę pažangą įgyvendindama savo nacionalinę reformų programą, kurią peržiūrėjo naujoji vyriausybė. Ji vykdo daugumą įsipareigojimų, dėl kurių susitarė 2006 m. pavasario Europos Vadovų Taryba. Į stabilumą orientuota makroekonominė struktūra yra tinkama ir duoda gerų rezultatų. Dedama daug pastangų siekiant sustiprinti paskatas dirbti. Norint pagerinti konkurenciją paslaugų sektoriuje, reikės taikyti papildomas priemones.

3.

Švedijos nacionalinės reformų programos ir jos įgyvendinimo privalumai: didinant viešąsias investicijas į MTTP ir kuriant inovacijas skatinančias priemones pasiekta pažanga; ryžtingas požiūris į verslumo skatinimą; Švedijos tvaraus energijos naudojimo skatinimo rezultatai (vieni geriausių visoje ES); pažanga didinant darbo jėgos pasiūlą; priemonės, skirtos supaprastinti įmonių valdymą ir padaryti jį pelningesnį, laipsniškai panaikinant mokesčius ir mažinant administracinę naštą; taip pat pasiūlymai didinti paskatas dirbti, ypač darbo apmokestinimo ir išmokų sistemų pakeitimai.

4.

Nacionalinės reformų programos laikotarpiu Švedijai bus svarbu sutelkti dėmesį į šiuos uždavinius: imtis papildomų reglamentavimo priemonių konkurencijai sustiprinti, ypač paslaugų sektoriuje; įgyvendinti planuojamus skubius poveikio įvertinimo sistemos patobulinimus; taikyti nuoseklesnį požiūrį į reglamentavimo gerinimą, stiprinti savo darbo jėgos pasiūlos ir dirbtų valandų skaičiaus didinimo strategiją, taip pat įgyvendinant pasiūlymus didinti paskatas dirbti ir griežtesnes priemones, skirtas didinti imigrantų bei jaunimo užimtumo lygį ir reintegruoti žmones, kuriems buvo taikomos su laikinuoju nedarbingumu susijusios schemos.

1.

Atsižvelgiant į Komisijos 2007 m. metinės pažangos ataskaitos II dalyje pateiktą analizę ir vadovaujantis Jungtinėmis ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo gairėmis, galima padaryti šias išvadas:

2.

Jungtinė Karalystė daro didelę pažangą įgyvendindama savo nacionalinę reformų programą ir įsipareigojimus, dėl kurių susitarė 2006 m. pavasario Europos Vadovų Taryba. Didelės pažangos pasiekta visose politikos srityse (ypač mikroekonomikos ir užimtumo politikos srityse). Makroekonominės politikos srityje pradėtas fiskalinis konsolidavimas, parengti ir turėtų būti įgyvendinami tolesnio fiskalinio konsolidavimo planai; taip pat buvo parengti pensijų reformos planai, teisės aktų projektai jau pateikti Parlamentui. JK įdėjo daugiau pastangų siekdama įtraukti suinteresuotuosius subjektus.

3.

Didžiausi Jungtinės Karalystės reformų įgyvendinimo privalumai yra verslumo bei geresnio reglamentavimo skatinimas ir socialinio aprūpinimo reformų vykdymas. Taip pat buvo įvykdyta daug kitų sėkmingų reformų, pavyzdžiui, energijos rinkos atvėrimas, investicijų į transporto infrastruktūrą didinimas ir apmokestinimo politikos taikymas, pvz., Londono gatvių transporto spūsčių mokesčio įvedimas. Siekdama pagerinti viešųjų išlaidų kokybę, Jungtinė Karalystė taip pat pradėjo pažangias reformas, kurias įgyvendina iki šiol.

4.

Jungtinės Karalystės nacionalinės reformų programos politikos sritys, kuriose išlieka problemų, kurios turėtų būti sprendžiamos pirmiausia, yra: atsižvelgiant į kitas ekonomikas, didinti bazinius ir tarpinius gebėjimus; imtis papildomų priemonių, siekiant mažinti nepalankią padėtį ir atskirtį darbo rinkoje. Atsižvelgiant į tai, Jungtinei Karalystei rekomenduojama:

5.

Be to, nacionalinės reformų programos laikotarpiu Jungtinei Karalystei bus svarbu sutelkti dėmesį į šiuos uždavinius: užtikrinti, kad būtų veiksmingai įgyvendinti dabartiniai pasiūlymai dėl pensijų reformos; laipsniškai didinti būsto pasiūlą, siekiant sumažinti būsto kainų spaudimą vidutinės trukmės laikotarpiu; įgyvendinti mokslo ir inovacijų strategiją, reikėtų nustatyti investicijų į MTTP tarpinį lygį ir kokybę iki 2010 m. ir imtis priemonių toliau stiprinti paskatas investicijoms bei stiprinti privačiojo sektoriaus dalyvavimą; ir toliau didinti galimybes naudotis vaikų priežiūros paslaugomis.

1.

Atsižvelgiant į pirmiau pateiktą analizę ir remiantis Jungtinėmis ekonomikos augimo bei darbo vietų kūrimo gairėmis, daroma išvada, kad:

2.

Euro zonos valstybių narių įgyvendinimo ataskaitos rodo, kad daroma bendra pažanga, atspindinti daugelio šalių įvykdytus konkrečius veiksmus. Dėl euro zonos plėtimosi pagal savo galimybes, teigiamų pokyčių darbo rinkose, kuriuos atspindi mažėjantis nedarbo lygis ir užimtumo lygio augimas, taip pat dėl vykdomų įvairių reformų ženkliai pagerėjo tolesnio ekonomikos kilimo perspektyvos. Iš dalies šią geresnę ekonominę padėtį sąlygojo praeityje įgyvendintos struktūrinės reformos. Šį tempą reikėtų išlaikyti siekiant neatidėlioti reformos ir biudžeto konsolidavimo strategijų įgyvendinimo. Dėl didesnės ekonominės ir finansinės tarpusavio priklausomybės, kuri atsirado įvedus bendrą valiutą, euro zonos valstybės narės turi įgyvendinti plataus užmojo politiką, kuria ne tik siekiama padidinti augimo potencialą, bet ir numatomos priemonės, užtikrinančios sklandžias pinigų sąjungos koregavimo priemones. Todėl būtinos veiksmingos ekonominės politikos koordinavimo priemonės euro zonos lygiu. Tai taip pat padėtų skatinti politikos veiksmus valstybėse narėse, kuriais siekiama užtikrinti fiskalinę drausmę ir struktūrines reformas. Tai būtina norint padidinti ekonomikos augimo galimybes, pagerinti euro zonos gebėjimą atsigauti po asimetrinių sukrėtimų, taigi išlaikyti kainų stabilumą, kartu skatinant euro zonos ekonomikos dinamiškumą.

3.

Euro zonos valstybių narių nacionalinių reformų programų įgyvendinimo privalumas yra tas, kad šiuo metu yra vykdomos arba numatytos vykdyti perspektyvios reformos, kurių tikslas – didinti darbo jėgos panaudojimą ir darbo jėgos produktyvumą, stiprinti MTTP ir skatinti inovacijas, plėtoti žmogiškąjį kapitalą ir kurti patrauklesnę verslo aplinką, visų pirm vykdant konkurencijos didinimo ir tolesnio reglamentavimo gerinimo politiką. Nacionalinių reformų programų įtraukimas į nuoseklią ir plataus užmojo bendrą politikos sistemą galėtų joms suteikti papildomos vertės.

4.

Remiantis politikos išvadomis, pateikiamomis kiekvienai euro zonos valstybei narei pagal jų nacionalines reformų programas, būtina skubiausiai imtis veiksmų visų euro zonos šalių mastu tose politikos srityse, kurios pagerintų EPS veikimą ir padėtų panaikinti nuolatinius infliacijos, konkurencingumo ir augimo skirtumus. Nors biudžeto klausimu yra daroma pažanga siekiant sumažinti valstybių narių biudžetų deficitą, kai kurios šalys turi paspartinti struktūrinį biudžeto konsolidavimą ir toliau reformuoti pensijų bei sveikatos priežiūros sistemas, siekiant spręsti senėjančios visuomenės poveikio biudžetui problemą. Be to, turėtų būti pagerinta viešųjų finansų kokybė, visų pirma siekiant padidinti produktyvumą ir skatinti inovacijas, taip prisidedant prie ekonomikos augimo ir fiskalinio tvarumo. Siekiant užtikrinti dinamiškesnius ir rezultatyvesnius EPS vidaus koregavimo mechanizmus, reikėtų pagerinti rinkų veikimo sąlygas, didinant konkurenciją ir vykdant liberalizavimo priemones, t. y. užtikrinti geresnį gamybos veiksnių mobilumą, greitą kainų ir darbo užmokesčių prisitaikymą prie sukrėtimų ir tvirtesnį prekybos integravimą. Būtina skatinti inovacijas ir produktyvumo augimą. Pinigų sąjungoje taip pat svarbu prisiimti tvirtą įsipareigojimą užtikrinti stabilumui palankius darbo užmokesčio pokyčius, kad būtų užtikrintas konkurencingumas ir užimtumas vidutinės trukmės ir ilgalaikiu laikotarpiu. Todėl būtina ir toliau reguliariai peržiūrėti kainų ir darbo užmokesčių (viešajame ir privačiame sektoriuose) nustatymo veikimą. Daugiau dėmesio būtina skirti darbo jėgos mobilumui euro zonos šalyse. Finansų ir produktų rinkos vaidina pagrindinį vaidmenį užtikrinant sklandžias vidaus koregavimo priemones. Euro zonai bus ypač svarbi būsima Vidaus rinkos apžvalga, taip pat skubus Paslaugų direktyvos ir visapusiškas Finansinių paslaugų veiksmų plano įgyvendinimas. Konkurencijos paslaugų rinkose didinimas taip pat padėtų siekti sklandaus EPS koregavimo.

Atsižvelgiant į tai, euro zonos valstybėms narėms, be kita ko atsižvelgiant į konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, rekomenduojama:

5.

Atsižvelgiant į daromo poveikio mastą ir sąveikas, kurias sąlygoja nacionalinė politika bei vietiniai pokyčiai pinigų sąjungoje, euro zonos valstybės narės turėtų siekti veiksmingo politikos koordinavimo, ypač atsižvelgiant į Eurogrupę ir tam tikrais atvejais bei pagal ankstesnius susitarimus tarptautiniuose forumuose. Tai labai padėtų sėkmingai spręsti euro zonos ir pasaulio ekonomikos politikos problemas. Euro zonos valstybės narės raginamos atsižvelgti į šias rekomendacijas vykdant nacionalinę politiką. Eurogrupė reguliariai peržiūrės jų įgyvendinimą.