20.11.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 301/3

(1)

Bendrija gali prisidėti prie piliečių sveikatos apsaugos ir saugos imdamasi veiksmų visuomenės sveikatos srityje. Aukšto lygio sveikatos apsauga turėtų būti užtikrinama nustatant ir įgyvendinant visas Bendrijos politikos sritis ir veiklos kryptis. Sutarties 152 straipsnyje numatyta, kad remiantis subsidiarumo principu Bendrija turi aktyviai dalyvauti imdamasi priemonių, kurių negali imtis atskiros valstybės narės. Bendrija visiškai pripažįsta valstybių narių atsakomybę už sveikatos paslaugų ir sveikatos priežiūros organizavimą bei teikimą.

(2)

Sveikatos sektorius turi, viena vertus, didelių augimo, naujovių ir dinamiškumo galimybių, kita vertus, su finansiniu ir socialiniu tvarumu bei sveikatos priežiūros sistemų efektyvumu susijusių problemų, kurios be kita ko kyla dėl gyventojų senėjimo ir medicinos pažangos.

(3)

Bendrijos veiksmų visuomenės sveikatos srityje programa (2003–2008 m.), patvirtinta Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 1786/2002/EB (4), buvo pirmoji integruota Bendrijos programa šioje srityje ir ji paskatino svarbius pokyčius ir pažangą.

(4)

Reikia dėti nuolatines pastangas tam, kad būtų pasiekti visuomenės sveikatos srityje Bendrijos jau nustatyti tikslai. Todėl būtų tinkama sukurti antrąją Bendrijos veiksmų programą sveikatos srityje (2008–2013 m.) (toliau – Programa).

(5)

Iškilo keletas rimtų tarpvalstybinių grėsmių sveikatai, kurios gali išplisti po visą pasaulį, ir kyla naujos grėsmės, dėl kurių Bendrijai būtina imtis tolesnių veiksmų. Bendrija turėtų teikti prioritetą rimtoms tarpvalstybinėms grėsmėms sveikatai. Programoje reikėtų pabrėžti būtinybę stiprinti Bendrijos bendrus gebėjimus toliau plėtojant valstybių narių bendradarbiavimą. Stebėsena, išankstinio perspėjimo sistema ir kovos su rimtomis grėsmėmis sveikatai veiksmai yra svarbios sritys, kuriose Bendrijos lygiu turėtų būti skatinamos veiksmingos ir koordinuotos reagavimo į grėsmes sveikatai priemonės. Siekiant reaguoti į grėsmes sveikatai būtini veiksmai, užtikrinantys laboratorijų bendradarbiavimą aukštos kokybės diagnostikos paslaugų srityje. Programa turėtų skatinti Bendrijos etaloninių laboratorijų sistemos kūrimą. Tačiau tokiai sistemai būtinas tvirtas teisinis pagrindas.

(6)

Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) 2005 m. ataskaita dėl sveikatos padėties Europoje, pagal būsimojo gyvenimo trukmės įvertinus neįgalumą rodiklį (DALYs) svarbiausios ligų priežastys PSO Europos regione – neužkrečiamosios ligos (77 % visų ligų atvejų), išorinės sužeidimų priežastys bei apsinuodijimo atvejai (14 %) ir užkrečiamosios ligos (9 %). Septyni pagrindiniai sveikatos sutrikimai – išeminė širdies liga, unipoliniai depresiniai sutrikimai, smegenų kraujotakos ligos, alkoholio vartojimo sukeliami sveikatos sutrikimai, lėtinės plaučių ligos, plaučių vėžys ir traumos eismo įvykių metu – sudaro 34 % DALYs regione. Septyni pagrindiniai rizikos veiksniai – tabakas, alkoholis, aukštas kraujospūdis, didelis cholesterolio kiekis, antsvoris, mažas vaisių ir daržovių vartojimas, fizinis neaktyvumas – sudaro 60 % DALYs. Be to, užkrečiamosios ligos, pvz., ŽIV/AIDS, gripas, tuberkuliozė ir maliarija, kelia vis didesnę grėsmę žmonių sveikatai Europoje. Svarbi Programos, kuri prireikus bus derinama su Bendrijos statistikos programa, užduotis – geriau nustatyti pagrindines sveikatos problemas Bendrijoje.

(7)

Aštuonios pagrindinės mirtingumo nuo neužkrečiamųjų ligų ir sergamumo jomis PSO Europos regione priežastys – širdies ir kraujagyslių ligos, neuropsichiniai sutrikimai, vėžys, virškinimo sistemos ligos, kvėpavimo takų ligos, jutimo organų sutrikimai, raumenų ir kaulų ligos bei cukrinis diabetas. Programa, kartu su kitomis Bendrijos iniciatyvomis ir finansavimu, padėtų geriau suprasti pagrindinių ligų prevenciją, diagnozavimą ir kontrolę bei pateikti daugiau informacijos šiais klausimais. Taigi Komisija Programos įgyvendinimo laikotarpiu gali pateikti pasiūlymų dėl atitinkamų Tarybos rekomendacijų. Programa taip pat turėtų būti skatinamas tinkamas bendradarbiavimas ir sąveika įgyvendinant Bendrijos iniciatyvas, susijusias su palyginamųjų duomenų apie pagrindines ligas, įskaitant vėžinius susirgimus, rinkimu.

(8)

Mikrobų atsparumas antibiotikams ir hospitalinės infekcijos ima kelti pavojų žmonių sveikatai Europoje. Didžiausią susirūpinimą kelia veiksmingų antibiotikų ir būdų, leidžiančių užtikrinti tinkamą dabartinių antibiotikų vartojimą, trūkumas. Todėl svarbu rinkti ir analizuoti reikiamus duomenis.

(9)

Kovojant su užkrečiamosiomis ligomis svarbu stiprinti Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro, įsteigto Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 851/2004 (5), vaidmenį.

(10)

Programa turėtų būti grindžiama ankstesnės Bendrijos veiksmų visuomenės sveikatos srityje programos (2003–2008 m.) rezultatais. Ji turėtų padėti pasiekti aukštą fizinės ir psichinės sveikatos lygį ir didesnį sveikatos vienodumą visoje Bendrijoje, imantis veiksmų, skirtų pagerinti visuomenės sveikatą, užkirsti kelią žmonių ligoms ir sveikatos sutrikimams ir pašalinti sveikatos pavojų šaltinius siekiant mažinti sergamumą ir ankstyvą mirtingumą. Programa turėtų prisidėti prie to, kad piliečiams būtų lengviau prieinama informacija, ir taip padidinti jų gebėjimą priimti geriausiai jų interesus atitinkančius sprendimus.

(11)

Programoje daug dėmesio turėtų būti skiriama vaikų ir jaunimo sveikatos būklės gerinimui bei į juos orientuotos sveikos gyvensenos ir prevencinės kultūros skatinimui.

(12)

Pagal Programą turėtų būti remiamas uždavinių sveikatos srityje įtraukimas į visas Bendrijos politikos ir veiklos kryptis, nekartojant pagal kitas Bendrijos politikos kryptis atliekamo darbo. Siekiant tikslo įtraukti sveikatos apsaugos politiką į kitas sritis, svarbu koordinuoti šią sritį su kitoms Bendrijos politikos kryptimis ir programomis. Siekiant skatinti sinergiją ir išvengti darbo pasikartojimo, gali būti imtasi bendrų veiksmų atitinkamų Bendrijos programų ir veiksmų srityje, bei būti tinkamai panaudojamos Bendrijos lėšos ir programos, įskaitant esamas ir būsimas Bendrijos bendrąsias mokslinių tyrimų programas ir jų rezultatus, struktūrinius fondus, Europos solidarumo fondą, Europos profesinės sveikatos strategiją, Bendrijos veiksmų programą vartotojų politikos srityje (2007–2013 m.) (6), programą „Narkotikų prevencija ir informacija apie juos“, programą „Kova su smurtu (Daphne)“ ir Bendrijos statistikos programą atitinkamose jų veiklos srityse.

(13)

Turėtų būti dedamos ypatingos pastangos, siekiant užtikrinti Programos ir Bendrijos išorinių veiksmų suderinamumą ir sinergiją, visų pirma paukščių gripo, ŽIV/AIDS, tuberkuliozės ir kitų peržengiančių vienos valstybės sienas grėsmių sveikatai klausimais. Be to, būtina bendradarbiauti tarptautiniu lygiu siekiant skatinti bendrą sveikatos reformą ir spręsti bendrus sveikatos institucijų klausimus trečiosiose šalyse.

(14)

Sveiko gyvenimo metų rodiklio (SGM) didinimas užkertant kelią ligoms ir skatinant politikos, kuria siekiama sveiko gyvenimo būdo, kryptis yra svarbus ES piliečių gerovei veiksnys, padedantis siekti Lisabonos proceso uždavinių, susijusių su žinių visuomene, valstybės finansų, kuriems tenka didelė našta dėl didėjančių sveikatos priežiūros ir socialinės apsaugos išlaidų, tvarumu.

(15)

Išsiplėtus Europos Sąjungai atsirado papildomų sunkumų dėl ES esančių sveikatos skirtumų, kurie gali dar labiau padidėti po kitų plėtros etapų. Todėl šis klausimas turėtų būti vienu iš Programos prioritetų.

(16)

Programa turėtų padėti nustatyti sveikatos skirtumų priežastis ir be kita ko paskatinti keitimąsi geriausia patirtimi siekiant jas pašalinti.

(17)

Tam, kad Europos Sąjungoje padėtis sveikatos srityje būtų veiksmingai stebima, labai svarbu, neviršijant nacionalinių apribojimų, sistemingai rinkti, apdoroti ir analizuoti palyginamus duomenis. Tai leistų Komisijai ir valstybėms narėms pagerinti visuomenei skirtos informacijos kokybę ir parengti tinkamas strategijas, politikos kryptis ir veiksmus tam, kad būtų pasiektas aukštas žmonių sveikatos apsaugos lygis. Veiksmais ir paramos priemonėmis reikėtų siekti sistemų ir tinklų, skirtų keistis informacija ir duomenimis apie visuomenės sveikatos gerinimą, suderinamumo ir sąveikos. Asmens lytis, socialinis bei ekonominis statusas ir amžius yra svarbūs sveikatos aspektai. Kai tai yra įmanoma, duomenų rinkiniai turėtų būti grindžiami atliktu darbu, o pasiūlymai dėl naujų duomenų rinkinių turėtų būti įkainoti ir pagrįsti akivaizdžiu poreikiu. Duomenys turėtų būti renkami laikantis atitinkamų teisinių nuostatų dėl asmens duomenų apsaugos.

(18)

Geriausia praktika yra svarbi, nes sveikatinimas ir prevencija turėtų būti vertinami atsižvelgiant į veiksmingumą ir efektyvumą, o ne vien tik į ekonominius rodiklius. Geriausia praktika ir naujausi ligų bei traumų gydymo metodai turėtų būti skatinami siekiant neleisti sveikatai toliau blogėti bei turėtų būti plėtojami Europos informacijos apie konkrečias ligas tinklai.

(19)

Reikėtų imtis veiksmų siekiant išvengti traumų – rinkti duomenis, analizuoti traumoms įtakos turinčius veiksnius ir skleisti susijusią informaciją.

(20)

Sveikatos priežiūros paslaugos visų pirma yra valstybių narių pareiga, tačiau bendradarbiavimas Bendrijos lygiu gali būti naudingas pacientams ir sveikatos apsaugos sistemoms. Pagal Programą finansuojamoje veikloje ir dėl šios veiklos pateiktuose naujuose pasiūlymuose turėtų būti tinkamai atsižvelgta į 2006 m. birželio mėn. priimtas Tarybos išvadas dėl Europos Sąjungos sveikatos sistemų bendrų vertybių ir principų (7), kuriomis patvirtinamas pareiškimas dėl ES sveikatos apsaugos sistemų bendrų vertybių ir principų, o Europos Sąjungos institucijos raginamos laikytis jų savo darbe. Programoje turėtų būti tinkamai atsižvelgta į būsimus Bendrijos veiksmų sveikatos priežiūros paslaugų srityje pokyčius bei į Aukšto lygio grupės sveikatos priežiūros paslaugų ir medicininės priežiūros klausimais, kuri yra svarbus bendradarbiavimo ir keitimosi geriausia praktika tarp valstybių narių sveikatos apsaugos sistemų forumas, darbą.

(21)

Programa turėtų padėti rinkti duomenis, skatinti ir kurti metodus ir priemones, įvairių bendradarbiavimo ir paramos rūšių tinklų steigimą ir skatinti atitinkamas su ligonių ir sveikatos priežiūros specialistų mobilumu susijusias politikos kryptis. Tai turėtų palengvinti tolesnę Europos e. sveikatos erdvės plėtrą vykdant bendras Europos iniciatyvas, susijusias su kitomis ES politikos sritimis, įskaitant regioninę politiką, kartu prisidedant prie darbo dėl su sveikatos priežiūra susijusių tinklaviečių kokybės kriterijų ir dėl Europos sveikatos draudimo kortelės. Reikėtų atsižvelgti į telemediciną, kadangi telemedicina gali prisidėti prie tarpvalstybinės sveikatos apsaugos, tuo pačiu metu užtikrinant namuose teikiamą medicininę priežiūrą.

(22)

Aplinkos tarša yra labai pavojinga sveikatai ir kelia didelį Europos piliečių susirūpinimą. Specialūs veiksmai turėtų būti orientuoti į vaikus ir kitas asmenų grupes, kurios yra ypač neatsparios pavojingoms aplinkos sąlygoms. Programa turėtų papildyti veiksmus, vykdomus pagal 2004–2010 m. Europos aplinkos ir sveikatos veiksmų planą.

(23)

Pagal Programą turėtų būti sprendžiami su asmens lytimi ir senėjimu susiję sveikatos klausimai.

(24)

Programoje turėtų būti pripažįstama visuminio požiūrio į visuomenės sveikatą svarba ir ją įgyvendinant turėtų būti atsižvelgiama į papildomąją ir alternatyviąją mediciną, kai tikslinga ir jei moksliškai arba kliniškai įrodytas jos veiksmingumas.

(25)

Atsargumo principas ir rizikos įvertinimas yra pagrindiniai veiksniai žmonių sveikatai apsaugoti, todėl jie toliau turėtų būti integruojami į kitas Bendrijos politikos sritis ir veiksmų kryptis.

(26)

Šiuo sprendimu visai Programos trukmei nustatomas finansinis paketas, kuris yra pagrindinis biudžeto valdymo institucijos orientyras metinės biudžetinės procedūros metu, kaip apibrėžta 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstituciniame susitarime dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo (8) 37 punkte.

(27)

Siekiant užtikrinti aukštą Bendrijos ir valstybių narių veiksmų ir iniciatyvų, kurių imamasi įgyvendinant Programą, koordinavimo lygį, būtina skatinti valstybių narių bendradarbiavimą bei sustiprinti esamų ir būsimų tinklų visuomenės sveikatos srityje veiksmingumą. Įgyvendinant Programą turėtų būti atsižvelgta į nacionalinės, regionų ar vietos valdžios institucijų dalyvavimą atitinkamu lygiu pagal nacionalines sistemas.

(28)

Būtina padidinti ES investicijas į sveikatos ir su sveikata susijusius projektus. Todėl valstybės narės skatinamos nacionalinėse programose pažangai sveikatos srityje suteikti prioritetą. Būtinas geresnis informuotumas apie ES finansavimo galimybes sveikatos srityje. Valstybės narės turėtų būti skatinamos keistis patirtimi sveikatos priežiūros finansavimo iš struktūrinių fondų srityje.

(29)

Nevyriausybinėms įstaigoms ir specializuotiems tinklams taip pat gali tekti svarbus vaidmuo įgyvendinant Programos uždavinius. Siekiant vieno ar kelių Programos uždavinių jiems gali prireikti Bendrijos paramos jų funkcionavimui užtikrinti. Todėl nevyriausybinių įstaigų ir specializuotų tinklų išsamūs reikalavimų atitikimo kriterijai, nuostatos dėl finansinio skaidrumo ir Bendrijos paramos nevyriausybinėms įstaigoms ir specializuotiems tinklams, kurie atitinka reikalavimus Bendrijos paramai gauti, trukmė turėtų būti nustatyta pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (9). Tokie kriterijai apimtų tokių įstaigų ir tinklų įsipareigojimus nustatyti aiškius uždavinius, veiksmų planus ir įvertinamus rezultatus, pasižyminčius aiškia europine dimensija bei realia Programos tikslų pridėtine verte. Atsižvelgiant į konkretų susijusių organizacijų pobūdį ir išskirtinio naudingumo atvejais Bendrijos parama tokių įstaigų ir specializuotų tinklų funkcionavimui galėtų būti atnaujinama netaikant laipsniško Bendrijos paramos mažinimo principo.

(30)

Programa turėtų būti įgyvendinama glaudžiai bendradarbiaujant su atitinkamomis organizacijomis ir agentūromis, ypač Europos ligų prevencijos ir kontrolės centru.

(31)

Šio sprendimo įgyvendinimui reikalingos priemonės turėtų būti patvirtintos remiantis Sprendimu 1999/468/EB atsižvelgiant į skaidrumo poreikį bei poreikį išlaikyti pagrįstą pusiausvyrą tarp skirtingų Programos uždavinių.

(32)

Europos ekonominės erdvės susitarime (toliau – EEE susitarimas) numatomas glaudesnis Europos bendrijos ir jos valstybių narių bei Europos ekonominėje erdvėje dalyvaujančių Europos laisvosios prekybos asociacijos šalių (toliau – ELPA/EEE šalių) bendradarbiavimas sveikatos srityje. Taip pat reikėtų numatyti galimybę Programoje dalyvauti kitoms šalims, ypač Bendrijos kaimyninėms šalims ir narystės Europos Sąjungoje siekiančioms šalims, šalims kandidatėms ar stojančiosioms valstybėms, ypatingą dėmesį skiriant kitose šalyse kylančioms potencialioms grėsmėms sveikatai, kurios turėtų įtaką Bendrijoje.

(33)

Siekiant padėti įvykdyti Programos uždavinius, reikėtų sudaryti sąlygas palaikyti atitinkamus santykius su Programoje nedalyvaujančiomis trečiosiomis šalimis, atsižvelgiant į visus susijusius tų šalių ir Bendrijos susitarimus. Abipusio intereso srityse trečiosios šalys gali imtis papildomos veiklos šalia pagal Programą finansuojamos veiklos, tačiau pagal šią Programą finansinė parama neturėtų būti teikiama.

(34)

Vertėtų plėtoti bendradarbiavimą su atitinkamomis tarptautinėmis organizacijomis – Jungtinėmis Tautomis ir jos specializuotomis agentūromis, visų pirma PSO, bei Europos Taryba ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, siekiant įgyvendinti Programą pagerinant veiksmų, susijusių su sveikata, efektyvumą Bendrijos ir tarptautiniu lygiu, atsižvelgiant į įvairių organizacijų specifinius pajėgumus ir vaidmenį.

(35)

Sėkmingas Programos uždavinių įgyvendinimas turėtų būti grindžiamas tinkamu į metinius darbo planus įtrauktų klausimų sprendimu, atitinkamų veiksmų parinkimu ir projektų, į kuriuos yra integruotas atitinkamas stebėsenos ir vertinimo vietoje procesas, finansavimu ir reguliaria stebėsena bei vertinimu, įskaitant nepriklausomus išorinius vertinimus, kurie padėtų įvertinti veiksmų poveikį ir parodytų jų indėlį į bendrų Programos tikslų įgyvendinimą. Vertinant Programą turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad Programos uždaviniams įvykdyti gali reikėti daugiau laiko, nei trunka Programa.

(36)

Metiniuose darbo planuose turėtų būti nurodyta pagrindinė numatoma veikla, kuri turi būti finansuojama pagal Programą, pasitelkiant įvairius finansavimo mechanizmus, įskaitant konkursus.

(37)

Kadangi šio sprendimo tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti dėl tos srities klausimų transnacionalinio pobūdžio, o Bendrija gali juos pasiekti geriau dėl to, kad Bendrijos veiksmai apsaugant piliečių sveikatą ir užtikrinant saugą gali būti efektyvesni ir veiksmingesni negu atskiri nacionaliniai veiksmai, Bendrija gali patvirtinti priemones remdamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatytu subsidiarumo principu. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo sprendimu nenumatoma nieko, kas nėra būtina siekiant šių tikslų.

(38)

Remiantis Sutarties 2 straipsniu, kuriame nustatyta, kad vyrų ir moterų lygybė yra Bendrijos principas, ir remiantis Sutarties 3 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyta, kad Bendrija siekia pašalinti vyrų ir moterų nelygybės apraiškas ir įdiegti jų lygybę visose Bendrijos veiklos srityse, įskaitant aukšto lygio sveikatos apsaugos siekį, visus tikslus ir veiksmus, kurie yra įtraukti į Programą, padeda geriau suprasti ir pripažinti atitinkamus vyrų ir moterų sveikatos poreikius ir sveikatos klausimų sprendimo būdus.

(39)

Tikslinga užtikrinti perėjimą nuo ankstesnės programos į ją pakeičiančią šią Programą, visų pirma tęsiant daugiametes priemones, skirtas jai valdyti, pavyzdžiui, techninės pagalbos ir administracinės paramos finansavimą. Nuo 2014 m. sausio 1 d. techninei ir administracinei pagalbai skirti asignavimai prireikus turėtų apimti išlaidas, susijusias su iki 2013 m. pabaigos dar neužbaigtų įgyvendinti veiksmų valdymu.

(40)

Šis sprendimas pakeičia Sprendimą Nr. 1786/2002/EB. Todėl tas sprendimas turėtų būti panaikintas,

—

gerinti piliečių sveikatos saugumą,

—

skatinti sveikatingumą, įskaitant sveikatos skirtumų mažinimą,

—

kaupti ir skleisti informaciją ir žinias apie sveikatą.

a)

60 % išlaidų veiksmams, kuriais siekiama įvykdyti uždavinį, kuris yra šios Programos dalis, išskyrus ypatingo naudingumo atvejus, kai Bendrijos parama neturi viršyti 80 %; ir

b)

60 % nevyriausybinės įstaigos arba specializuoto tinklo, kurie nesiekia pelno ir kurių veikla nekelia pramonės, komercinių, verslo ar kitų interesų konfliktų, kurie turi narių bent pusėje valstybių narių, atsižvelgiant į geografinę pusiausvyrą, ir kaip savo pagrindinio tikslo siekia įvykdyti vieną ar daugiau Programos uždavinių, funkcionavimo išlaidų, kai tokia parama yra būtina minėtiems uždaviniams įvykdyti. Ypatingo naudingumo atvejais Bendrijos parama neturi viršyti 80 % išlaidų.

a)

tiesioginis arba netiesioginis Komisijos centralizuotai atliekamas įgyvendinimas; ir

b)

tam tikrais atvejais – bendras su tarptautinėmis organizacijomis valdymas.

a)

siekia duomenų ir informacijos palyginamumo ir sistemų bei tinklų, skirtų keitimuisi duomenimis ir informacija apie sveikatą, suderinamumo ir sąveikos; ir

b)

siekdama tinkamiausiai panaudoti Bendrijos lėšas, užtikrina būtiną bendradarbiavimą ir bendravimą su Europos ligų prevencijos ir kontrolės centru ir kitomis atitinkamomis ES agentūromis.

a)

metiniu Programos įgyvendinimo darbo planu, kuriame nustatomi:

b)

pagal 4 straipsnį numatytų finansinių įnašų Programos veiksmams atrankos, skyrimo ir kitais kriterijais.

a)

ELPA/EEE šalys EEE susitarime nustatytomis sąlygomis; ir

b)

trečiosios šalys, ypač šalys, kurioms taikoma Europos kaimynystės politika, narystės siekiančios šalys, Europos Sąjungos šalys kandidatės ar stojančiosios valstybės, stabilizavimo ir asociacijos procese dalyvaujančios Vakarų Balkanų šalys, laikantis sąlygų, nustatytų dvišaliuose arba daugiašaliuose susitarimuose, nustatančiuose tokių šalių dalyvavimo Bendrijos programose bendruosius principus.

a)

ne vėliau kaip 2010 m. gruodžio 31 d. išorinio ir nepriklausomo vertinimo tarpinį pranešimą apie siekiant Programos uždavinių gautus rezultatus ir kokybinius bei kiekybinius jos įgyvendinimo aspektus, o taip pat jos suderinamumą ir tarpusavio papildomumą su kitomis atitinkamomis Bendrijos programomis, veiksmais ir fondais. Pranešimas visų pirma turėtų padėti įvertinti priemonių poveikį visose šalyse. Pranešime taip pat pateikiama pagrindinių išvadų santrauka ir kartu su pranešimu pateikiamos Komisijos pastabos;

b)

ne vėliau kaip 2011 m. gruodžio 31 d. komunikatą dėl šios Programos tęstinumo;

c)

ne vėliau kaip 2015 m. gruodžio 31 d. – Programos įgyvendinimo ir rezultatų išorinio ir nepriklausomo ex-post vertinimo pranešimą.