30.10.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 284/27

KOMISIJOS SPRENDIMAS

2007 m. spalio 22 d.

suteikiantis Airijai jos prašomą leidžiančią nukrypti nuostatą pagal Tarybos direktyvą 91/676/EEB dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių

(Pranešta dokumentu Nr. C(2007) 5095)

(Tik tekstas anglų kalba yra autentiškas)

(2007/697/EB)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1991 m. gruodžio 12 d. Tarybos direktyvą 91/676/EEB dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių (1), ypač į jos III priedo 2 skyriaus trečią pastraipą,

kadangi:

(1)

Jei valstybė narė vienam hektarui numato kasmet skirti kitokį mėšlo kiekį nei nurodyta Direktyvos 91/676/EEB III priedo 2 skyriaus 2 pastraipos pirmame sakinyje ir a punkte, šis kiekis turi būti nustatytas toks, kad netrukdytų siekti šios Direktyvos 1 straipsnyje nurodytų tikslų ir būtų pagrįstas objektyviais kriterijais, pavyzdžiui, šiuo atveju, ilgu vegetaciniu periodu ir pasėliais, kurie įsisavina didelį azoto kiekį.

(2)

2004 m. lapkričio 12 d. Airija pateikė Komisijai prašymą taikyti leidžiančią nukrypti nuostatą remiantis Direktyvos 91/676/EEB III priedo 2 skyriaus trečia pastraipa. 2006 m. spalio 18 d. buvo pateiktas atnaujintas prašymas, grindžiamas 2006 m. naujos redakcijos Europos Bendrijų Vandenų apsaugos gerosios žemės ūkio praktikos nuostatais (2006 m. statutinis dokumentas Nr. 378).

(3)

Prašoma leidžianti nukrypti nuostata yra susijusi su Airijos ketinimu leisti naudoti 250 kg/ha azoto iš gyvulių mėšlo per metus ūkiuose, kuriuose pievos sudaro ne mažiau kaip 80 %. Leidžianti nukrypti nuostata taikytina ne daugiau kaip 10 000 Airijoje esančių galvijų ūkių, kurie sudaro 8 % visų ūkių, 8 % kultivuojamų žemės ūkio naudmenų ir 20 % gyvulių vienetų.

(4)

Leidžiančiai nukrypti nuostatai vienodai taikomi Direktyvą 91/676/EEB įgyvendinantys Airijos įstatymai ir 2006 m. Europos Bendrijų Vandenų apsaugos gerosios žemės ūkio praktikos nuostatai (2006 m. statutinis dokumentas Nr. 378).

(5)

Į Airijos priimtus Direktyvą 91/676/EEB įgyvendinančius įstatymus įtraukiamos tiek azoto, tiek fosfato didžiausios tręšimo normos. Didžiausios tręšimo normos diferencijuojamos remiantis dirvožemyje esančiu azoto ir fosfato kiekiu ir atsižvelgiant į azoto ir fosfato dalį dirvožemyje.

(6)

Trečioji ataskaita dėl Nitratų direktyvos įgyvendinimo Airijoje ir paskutinė Komisijai pateikta 2000–2003 m. laikotarpiui skirta Aplinkos apsaugos agentūros ataskaita parodė, kad vidutinė požeminiame vandenyje užfiksuota nitratų koncentracija yra 2,5 mg/l, o didesnė nei 50 mg/l nitratų koncentracija buvo užfiksuota ne daugiau kaip 2 % mėginių ėmimo vietų. Su vandens kokybe upėse susiję duomenys 2000–2003 m. laikotarpiui parodė, kad Europos vandenų tinklo stebėjimo stotyse vidutinė vertė yra 6,9 mg/l nitratų.

(7)

70 % požeminio vandens stebėjimo vietų rezultatai rodė nitratų koncentracijos stabilumo arba mažėjimo tendencijas. 2001–2003 m. laikotarpiu upėse buvo užfiksuotas kokybės pagerėjimas lyginant su ankstesniu ataskaitiniu 1995–1997 m. laikotarpiu, o nuo devintojo dešimtmečio pabaigos pastebima vandens kokybės blogėjimo tendencija pakeitė kryptį. Taip pat buvo pastebėtas per daug padidėjusių ežerų mažėjimas.

(8)

Pagal Direktyvos 91/676/EEB 3 straipsnio 5 dalį Airija taiko veiksmų programą visoje savo teritorijoje, laikydamasi 2006 m. Europos Bendrijų Vandenų apsaugos gerosios žemės ūkio praktikos nuostatų (2006 m. statutinis dokumentas Nr. 378).

(9)

Per pastarąjį dešimtmetį sumažėjo gyvulių skaičius ir cheminių trąšų naudojimas. Galvijų, kiaulių ir avių skaičius 1997–2004 m. atitinkamai sumažėjo 7 %, 3 %, ir 17 %. 2004 m. vidutinis gyvulių mėšle esančio azoto kiekis buvo 103 kg/ha ir lyginant su 1998 m. buvusiu 140 kg/ha kiekiu, jis pastebimai sumažėjo. Vidutinis fosforo (P) kiekis buvo 16 kg/ha. 1999–2005 m. laikotarpiu cheminių azoto trąšų naudojimas sumažėjo 21 %, o 1995–2005 laikotarpiu fosfatinių trąšų naudojimas sumažėjo 37 %.

(10)

Airijoje 90 % žemės ūkio naudmenų yra skiriama pievoms, tarp kurių vyrauja žolininkystei gerai tinkami pievų tipai. Iš viso ganykliniuose ūkiuose 47 % žemės ploto yra ekstensyviai eksploatuojami ir todėl gyvulių tankumas bei trąšų naudojimas yra palyginti nedidelis, 36 % žemės ploto eksploatuojami pagal agrarinės aplinkosaugos programas (Kaimo aplinkos apsaugos schema, KAA schema) ir tik 7 % eksploatuojami intensyviai, o 10 % naudojami žemdirbystei. Vidutinį pievoms naudojamų cheminių trąšų kiekį sudaro 82 kg/ha azoto ir 7,6 kg/ha fosforo.

(11)

Airijos klimatas, kuriam būdingas tolygus metiniu kritulių pasiskirstymas per visus metus ir palyginti maži metinės temperatūros svyravimai, yra palankus ilgam žolės augimo sezonui, kuris svyruoja nuo 330 dienų per metus šalies pietvakariuose iki maždaug 250 dienų per metus šiaurės rytuose.

(12)

Airijos pranešime pateikti techniniai ir moksliniai dokumentai rodo, kad siūlomas 250 kg/ha azoto iš ganomų gyvulių mėšlo kiekis per metus ūkiuose, kuriuose pievos sudaro ne mažiau kaip 80 %, yra pagrįstas remiantis objektyviais kriterijais, pavyzdžiui, ilgu vegetaciniu periodu ir pasėliais, kurie įsisavina didelį azoto kiekį.

(13)

Todėl Komisija mano, kad Airijos prašomas mėšlo kiekis netrukdys pasiekti Direktyvoje 91/676/EEB nurodytų tikslų, jei bus laikomasi tam tikrų griežtų sąlygų.

(14)

Šis sprendimas turėtų būti taikomas Airijos veiksmų programai, 2006 m. Europos Bendrijų Vandenų apsaugos gerosios žemės ūkio praktikos nuostatams (2006 m. statutinis dokumentas Nr. 378).

(15)

Šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Direktyvos 91/676/EEB 9 straipsniu įkurto Nitratų komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Šiame sprendime nurodytomis sąlygomis suteikiama 2006 m. spalio 18 d. laišku Airijos prašyta leidžianti nukrypti nuostata dėl didesnio gyvulių mėšlo kiekio nei nurodyta Direktyvos 91/676/EEB III priedo 2 skyriaus antros pastraipos pirmame sakinyje ir a punkte.

2 straipsnis

Sąvokų apibrėžtys

Šiame sprendime naudojamos sąvokos apibrėžiamos taip:

a)

ganykliniai ūkiai – tai ūkiai, kurių 80 % ar daugiau žemės ūkio naudmenų ploto, tinkamo mėšlo naudojimui, sudaro ganyklos;

b)

ganomi gyvuliai – tai galvijai (išskyrus veršelius), avys, elniai, ožkos ir arkliai;

c)

ganykla – tai nuolatinės arba laikinos ganyklos (laikinose ganyklose žolė auga mažiau kaip ketverius metus).

3 straipsnis

Taikymo sritis

Šis sprendimas taikomas individualiai ir laikantis 4, 5 ir 6 straipsniuose nustatytų sąlygų ganykliniams ūkiams.

4 straipsnis

Metinis leidimas ir įsipareigojimas

1.   Ūkininkai, norintys pasinaudoti leidžiančia nukrypti nuostata, kasmet pateikia prašymą kompetentingoms institucijoms.

2.   Pateikdami 1 dalyje nurodytą metinį prašymą jie raštu įsipareigoja vykdyti 5 ir 6 straipsniuose nustatytas sąlygas.

3.   Kompetentingos institucijos užtikrina, kad visiems prašymams dėl leidžiančios nukrypti nuostatos būtų taikoma administracinė kontrolė. Jei po nacionalinių institucijų atliktos 1 dalyje minimų prašymų kontrolės paaiškėja, kad 5 ir 6 straipsniuose pateiktos sąlygos nėra įvykdytos, apie tai pranešama prašymo pateikėjui. Tokiu atveju prašymas laikomas atmestu.

5 straipsnis

Mėšlo ir kitų trąšų naudojimas

1.   Ganomų gyvulių mėšlo kiekyje, kuris kiekvienais metais iškratomas ant dirvos ganykliniuose ūkiuose, įskaitant pačių gyvulių paliekamą mėšlą, remiantis 2–7 dalyse pateiktomis sąlygomis negali būti daugiau kaip 250 kg/ha azoto.

2.   Bendras į dirvą patenkančio azoto kiekis neviršija numatomo konkrečių pasėlių maistinių medžiagų poreikio, įvertinant ir iš dirvos gaunamas medžiagas. Bendras azoto naudojimas diferencijuojamas remiantis gyvulių tankumu ir pievų našumu.

3.   Kiekvienas ūkis rengia tręšimo planą, kuriame aprašoma ūkio dirbamosios žemės sėjomaina ir planuojamas mėšlo, azoto bei fosfatinių cheminių trąšų naudojimas. Ūkis tokį planą sudaro ne vėliau kaip iki kovo 1 d.

Tręšimo plane pateikiama ši informacija:

a)

gyvulių skaičius, mėšlo laikymo ir saugojimo sistemos aprašymas, įskaitant saugomo mėšlo kiekį;

b)

azoto ir fosforo kiekio ūkyje pagamintame mėšle apskaičiavimas (atmetus laikymo ir saugojimo metu patirtus nuostolius);

c)

sėjomaina ir kiekvieno pasėlio plotas, įskaitant scheminį žemėlapį, kuriame nurodytas atskirų laukų išdėstymas;

d)

numatomas augalų azoto ir fosforo poreikis;

e)

už ūkio ribų arba ūkiui tiekiamo mėšlo kiekis ir tipas;

f)

su azoto ir fosforo kiekiu susijusios dirvožemio būklės analizės rezultatai, jei žinomi;

g)

mėšle esančio azoto ir fosforo naudojimas kiekviename lauke (kai žemės sklypai pagal pasėlius ir dirvožemio tipą yra vienarūšiai);

h)

cheminėse ir kitokiose trąšose esančio azoto ir fosforo naudojimas kiekviename lauke.

Siekiant užtikrinti planų ir realios žemės ūkio praktikos derėjimą, planai peržiūrimi ne vėliau kaip per septynias dienas nuo bet kokių pasikeitimų žemės ūkio praktikoje.

4.   Tręšimo ataskaitas, į kurias įtraukiama ir su dirvožemio vandens tvarkymu susijusi informacija, tvarko kiekvienas ūkis. Kiekvienais kalendoriniais metais šios ataskaitos pateikiamos kompetentingoms institucijoms.

5.   Kiekvienas ganyklinis ūkis, kuriam taikoma individuali leidžianti nukrypti nuostata, sutinka, kad būtų tikrinamas 4 straipsnio 1 dalyje nurodytas prašymas, tręšimo planas ir tręšimo ataskaitos.

6.   Dirvožemio azoto ir fosforo analizė atliekama mažiausiai kas ketverius metus kiekvieno ūkio, kuriam taikoma individuali leidžianti nukrypti nuostata, kiekviename vienarūšiame plote, atsižvelgiant į sėjomainą ir dirvožemio charakteristikas. Kiekviename 5 hektarų žemės plote atliekama ne mažiau kaip viena analizė.

7.   Mėšlo negalima kratyti rudenį prieš žolės sėją.

6 straipsnis

Žemėtvarka

80 % ar daugiau ploto, tinkamo mėšlo naudojimui, auginama žolė. Ūkininkai, kuriems taikoma individuali leidžianti nukrypti nuostata, imasi šių priemonių:

a)

laikinos ganyklos suariamos pavasarį;

b)

suarus žolę visų tipų dirvožemyje, nedelsiant sodinami pasėliai, pasižymintys dideliu azoto poreikiu;

c)

pasėlių sėjomaina netaikoma atmosferos azotą kaupiantiems ankštiniams ar kitiems augalams. Tačiau tai netaikoma dobilams pievoje, kurioje jų yra mažiau kaip 50 %, ir su žole įsėtiems javams arba žirniams.

7 straipsnis

Kitos priemonės

Airija užtikrina, kad šios leidžiančios nukrypti nuostatos taikymas neprieštarauja priemonėms, kurių reikia imtis, kad būtų laikomasi kitų Bendrijos aplinkosaugos teisės aktų.

8 straipsnis

Stebėsena

1.   Kompetentinga institucija sudaro ir kasmet atnaujina žemėlapius, kuriuose procentais nurodomi kiekvienos apskrities ganykliniai ūkiai, gyvulių skaičius ir žemės ūkio naudmenos, kuriems taikoma individuali leidžianti nukrypti nuostata. Šie žemėlapiai kasmet pateikiami Komisijai, o pirmą kartą jie pateikiami iki 2008 m. kovo 1 d.

2.   Ūkių, kuriems taikoma veiksmų programa ir leidžianti nukrypti nuostata, stebėjimas atliekamas pagal Airijos veiksmų programą nustatytose stebimose žemės ūkio nuotekų surinkimo vietose. Referencinėse stebimose nuotekų surinkimo vietose yra skirtingų tipų dirvožemių, taikomos įvairaus intensyvumo ir skirtingo tręšimo praktikos.

3.   Tyrime ir tęstinėje maistinių medžiagų analizėje yra pateikiami duomenys apie vietinį žemės naudojimą, pasėlių sėjomainas ir žemės ūkio praktiką ūkiuose, kuriems taikoma individuali leidžianti nukrypti nuostata. Šie duomenys gali būti naudojami atliekant pavyzdinius nitratų išplovimo ir fosforo nuostolių apskaičiavimus laukuose, kuriuose per metus į vieną hektarą su ganomų gyvulių mėšlu patenka iki 250 kg azoto.

4.   Vandens, ištekančio iš šaknų zonos ir patenkančio į požeminį vandenį bei paviršinį vandenį, azoto ir fosforo koncentracija nustatoma remiantis stebimoms žemės ūkio nuotekų surinkimo vietoms priklausančių ūkių negilaus gruntinio vandens, dirvožemio vandens, drenažo vandens ir upelių stebėjimo duomenimis.

5.   Netoli labiausiai pažeidžiamų ežerų ir ypač pažeidžiamų vandeningųjų sluoksnių esančiose žemės ūkio nuotekų surinkimo vietose vykdoma sustiprinta vandenų stebėsena.

6.   Iki leidžiančios nukrypti nuostatos taikymo pabaigos yra atliekamas tyrimas siekiant surinkti išsamios mokslinės informacijos apie intensyvaus naudojimo pievų sistemas Airijoje. Šiame tyrime dėmesys bus telkiamas į nitratų išplovimą pažeidžiamų tipų dirvožemyje (smėlis ir priesmėlis) tipinėse vietose, kur naudojamos intensyvios pieno produktų gamybos sistemos.

9 straipsnis

Kontrolė

1.   Kompetentinga nacionalinė institucija atlieka visų ūkių, kuriems taikoma individuali leidžianti nukrypti nuostata, administracinę kontrolę siekdama nustatyti, ar neviršijamas didžiausias 250 kg azoto iš ganomų gyvulių mėšlo kiekis per metus vienam hektarui, ar laikomasi didžiausių tręšimo azoto ir fosforo trąšomis normų bei žemės naudojimo sąlygų.

2.   Sudaroma patikrinimų vietoje programa, pagrįsta rizikos analize, ankstesnių metų kontrolės rezultatais ir Direktyvos 91/676/EEB įgyvendinimo įstatymų bendrosios atsitiktinės kontrolės rezultatais. Pagal 5 ir 6 straipsniuose nustatytas sąlygas patikrinimai vietoje taikomi mažiausiai 3 % ūkių, kuriems taikoma individuali leidžianti nukrypti nuostata.

10 straipsnis

Ataskaitų teikimas

1.   Kompetentinga institucija kasmet pateikia Komisijai stebėsenos rezultatus kartu su trumpa ataskaita apie vandens kokybės raidą ir vertinimo praktiką. Ataskaitoje pateikiama administraciniais ir vietos patikrinimais grindžiama informacija apie tai, kaip atliekant patikrinimus ūkiuose buvo įvertintas leidžiančios nukrypti nuostatos sąlygų vykdymas bei įtraukiama informacija apie ūkius, kurie nesilaikė reikalavimų. Pirmoji ataskaita perduodama iki 2008 m. birželio mėn., o kitos ataskaitos atitinkamai iki kiekvienų kitų metų birželio mėn.

2.   Komisija į gautus rezultatus atsižvelgs vertindama galimą naują prašymą dėl leidžiančios nukrypti nuostatos taikymo.

11 straipsnis

Taikymas

Šis sprendimas taikomas atsižvelgiant į Airijos veiksmų programą, įgyvendintą 2006 m. liepos 18 d.Europos Bendrijų Vandenų apsaugos gerosios žemės ūkio praktikos nuostatuose (2006 m. statutinis dokumentas Nr. 378). Jis galioja iki 2010 m. liepos 17 d.

12 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Airijai.

Priimta Briuselyje, 2007 m. spalio 22 d.

Komisijos vardu

Stavros DIMAS

Komisijos narys

(1)  OL L 375, 1991 12 31, p. 1. Direktyva su pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 31, p. 1).