(1)

2005 m. balandžio 5 d. nuolatinės atstovybės laišku, užregistruotu Komisijoje 2005 m. balandžio 7 d., Portugalijos valdžios institucijos pranešė Komisijai apie ketinimus suteikti pagalbą Djebel – S.G.P.S., S.A. (toliau – Djebel), siekiant padėti finansuoti įmonės investicijas Brazilijoje. Komisijos prašymu Portugalija pateikė papildomos informacijos 2005 m. liepos 25 d., rugsėjo 26 d. ir gruodžio 23 d. nuolatinės atstovybės laiškais, Komisijoje atitinkamai užregistruotais 2005 m. liepos 27 d., rugsėjo 28 d. ir 2006 m. sausio 3 d.

(2)

2006 m. vasario 22 d. laišku Komisija informavo Portugaliją apie sprendimą pradėti procedūrą pagal EB sutarties 88 straipsnio 2 dalį dėl valstybės pagalbos.

(3)

2006 m. kovo 31 d. laišku (užregistruotu 2006 m. balandžio 4 d.) Portugalijos valdžios institucijos pateikė pastabas dėl pirmiau minėtos procedūros.

(4)

Komisijos sprendimas pradėti procedūrą buvo paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (2). Komisija paragino suinteresuotąsias šalis pateikti pastabas. Trečiosios šalys nepateikė jokių pastabų šiuo klausimu.

(5)

Djebel – S.G.P.S., S.A. yra Madeiroje, Portugalijoje esanti įmonė.

(6)

Ši įmonė yra pagrindinės Portugalijos viešbučių grupės – Pestana grupės – dalis, ir jai netaikoma MVĮ apibrėžtis. Djebel neatitinka 1996 m. balandžio 3 d. Komisijos rekomendacijos dėl mažųjų ir vidutinių įmonių apibrėžties (3) priedo 3 straipsnyje pateiktų nepriklausomumo kriterijų bei 2003 m. gegužės 6 d. rekomendacijos dėl mikro, mažųjų ir vidutinių įmonių (4). Todėl Djebel yra didelė įmonė.

(7)

Djebel valdo holdingo kompaniją Brazilijoje, kuri investuoja į viešbučius ir turistinę veiklą, bei juos valdo.

(8)

Pestana grupė iki 1999 m. jau buvo įsigijusi vieną viešbutį Mozambike ir įsigijo dar keturis viešbučius Brazilijoje neskaitant to, apie kurį kalbama šiame pranešime.

(9)

Projekto esmė ta, kad Djebel ketina įsigyti įmonės RASH – Administração de Hotéis de Turismo, Lda, kurios vienintelis turtas yra Brazilijoje, Rio de Žaneire esantis viešbutis Rio Atlântico, akcijų.

(10)

RASH kapitalas įgytas 1999 m. spalio mėn.; tuo metu visas viešbutis jau veikė.

(11)

RASH akcijų įsigijimo vertė yra 14 720 474 EUR.

(12)

Portugalija ketina suteikti 3 680 119 EUR lengvatinę paskolą, o tai sudaro 25 % reikalavimus atitinkančių išlaidų, susijusių su pirmiau minėtu projektu. Pagalbos suma yra 574 466 EUR, o tai reiškia 3,90 % grynąjį pagalbos intensyvumą.

(13)

Papildomą pinigų sumą valstybė skirtų Djebel su tyrimais ir technine pagalba, finansinėmis garantijomis ir teisine pagalba susijusioms išlaidoms padengti pagal de minimis reglamentą (5).

(14)

Apie šią pagalbos schemą buvo pranešta 2000 m. rugpjūčio 8 d. Komisijos patvirtinta Portugalijos pagalbos schema N 667/1999 (6). Nuo 2000 iki 2006 m. galiojusi pagalbos schema buvo skirta skatinti modernias ir konkurencingas verslo strategijas. Pagal šią schemą apie pagalbą didelių įmonių vykdomiems tiesioginių investicijų užsienyje projektams turėjo būti atskirai pranešama Komisijai.

(15)

1999 m. gegužės 24 d. įmonei F. Turismo – Capital de Risco, S.A., kuri yra viešųjų ir privačių įmonių valdomas rizikos kapitalo fondas, Djebel pateikė pasiūlymą dėl dalyvavimo planuojamame projekte. Pasak Portugalijos valdžios institucijų, šio fondo intervencija neturi valstybės pagalbos pagal EB sutarties 87 straipsnį požymių.

(16)

Oficialus prašymas dėl pagalbos pagal schemą N667/1999 buvo pateiktas 2001 m. sausio 31 d. Portugalija paaiškino, kad įmonei F. Turismo – Capital de Risco, S.A. (toliau – FCR) 1999 m. pateiktas dokumentas buvo pirminis pagalbos prašymas ir kad projektas vėliau buvo įvykdytas tikintis, kad jis atitiks pagalbos reikalavimus pagal atitinkamus Portugalijos teisės aktus. Dėl vidaus vėlavimų Portugalijos valdžios institucijos apie pagalbą pranešė tik 2005 m. balandžio mėn.

(17)

Sprendime pradėti procedūrą dėl šio atvejo Komisija pareiškė, kad ji ištirs priemonę atsižvelgdama į nukrypti leidžiančią nuostatą pagal EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktą, kad galėtų nustatyti, ar galima tikėtis, jog šia pagalba bus sudarytos palankesnės sąlygos tam tikros ekonominės veiklos vystymui nedarant neigiamos įtakos prekybiniams santykiams ir ar nebus pakenkta bendram interesui.

(18)

Komisija taip pat pareiškė, kad išnagrinės priemonę remdamasi įprastai taikomais kriterijais vertinant pagalbą didelėms įmonėms, vykdančioms tiesiogines investicijas užsienyje (TIU) (7). Tokiais atvejais Komisija, atsižvelgdama į tai, kokia įtaka daroma atitinkamos ES pramonės šakos tarptautiniam konkurencingumui, vertina priemonės naudą galimo neigiamo poveikio Bendrijoje, pvz., įmonės perkėlimo pavojaus ar neigiamos įtakos užimtumui, atžvilgiu.

(19)

Komisija taip pat vertina pagalbos poreikį atsižvelgdama į su projektu atitinkamoje šalyje susijusį pavojų ir į įmonės trūkumus, su kuriais susiduria MVĮ. Kitas kriterijus susijęs su galimu teigiamu poveikiu regionui. Galiausiai, Komisija neteikia jokios pagalbos veiklai, susijusiai su eksportu.

(20)

Šiuo atveju Komisija iškėlė klausimą, koks būtų projekto poveikis turizmo sektoriui Portugalijoje (ir taip pat ES) ir ar tai nedarys įtakos prekybiniams santykiams Europos Sąjungoje taip, kad tai prieštarautų bendram interesui.

(21)

Komisija taip pat abejoja, ar pagalba yra reikalinga ir (arba) gali veikti kaip paskata pareiškėjui vykdyti investicijas atsižvelgiant į tai, kad projektas buvo įgyvendintas prieš tai, kai Djebel oficialiai paprašė valstybės pagalbos. Komisija paragino Portugaliją pateikti pastabas ir suteikti informacijos, kuri galėtų būti naudinga vertinant šį atvejį.

(22)

Portugalijos nuomone, pagalbos poreikis yra pagrįstas tuo, kad RASH įsigijimas buvo pirmasis Pestana grupės tiesioginių investicijų užsienyje projektas Brazilijoje. Kalbama apie grupę, kurios praktiškai visa veikla yra orientuota į Portugalijos rinką. Portugalija patvirtino, kad tarptautinės plėtros į Braziliją, kuri yra didelės rizikos, tačiau ir didelio vystymosi potencialo šalis, turinti glaudžius istorinius ir kultūrinius santykius su Portugalija, sprendimas tapo Pestana grupės lemiamu sprendimu tolesnei plėtrai.

(23)

Portugalija atkreipė Komisijos dėmesį į tai, kad įmonės prašymas dėl pagalbos buvo parengtas 1999 m. gegužės 24 d. ir pateiktas įmonei F. Turismo – Capital de Risco SA, kuri valdo rizikos kapitalo fondą FCR F. Turismo. Prašymas, apie kurį buvo pranešta, buvo antrasis projekto vertinimo etapas. Todėl prašymas turi būti vertinamas atsižvelgiant į aplinkybes, kurios buvo 1999 m. gegužės mėn.

(24)

Esant tokioms aplinkybėms ir remiantis Portugalijos valdžios institucijų paaiškinimu, tai kad investicijos buvo įvykdytos be pagalbos, rodo, jog investuotojas buvo įsitikinęs, kad gaus tą pagalbą ir kad jis turėjo pasinaudoti komercine galimybe. Portugalijos valdžios institucijos pabrėžė, kad naudos gavėjas neturėtų būti baudžiamas už tai, kad prašymą pateikė vėliau, t. y. po to, kai investicijos buvo įvykdytos. Jos taip pat nurodė ypatingus šios operacijos pavojus ir kliūtis, pvz., didelį Brazilijos piniginio vieneto vertės svyravimą ir tai, kad tai buvo pirmoji įmonės investicija Brazilijoje.

(25)

Portugalijos nuomone, ši investicija Brazilijoje turėjo įtakos gerinant Pestana grupės konkurencingumą ir stiprinant jos pozicijas turizmo sektoriuje pasauliniu mastu, o tai visų pirma dėl platesnio „Pestana Hotels and Resorts“ ženklo pripažinimo ir dėl to, kad padidėjo Portugalijos, kaip kelionės tikslo, populiarumas.

(26)

Be to, grupės patirtis Mozambike visiškai nepalyginama su jos tarptautine patirtimi Brazilijoje atsižvelgiant į skirtingas abiejų rinkų savybes. Kalbant apie Mozambiko rinką, ji dar yra pradinėje vystymosi stadijoje nepaisant didelio jos potencialo, o Brazilijos rinka yra atvira, jos konkurencingumas didelis ir joje laukia daug didesni iššūkiai nei Mozambiko rinkoje. Kalbant apie dabartinį Pestana grupės tarptautinį plėtros procesą, jos patirtis Mozambike nebuvo pakankama, kad būtų galima sumažinti didelį pavojų ir netikrumą, susijusį su šia operacija.

(27)

Galiausiai, Portugalijos valdžios institucijos pabrėžė, kad pagalba turės ribotą poveikį prekybos sąlygoms Europos Sąjungoje, būtent todėl, kad:

Portugalija padarė išvadą, kad nėra jokios galimybės, jog aptariamos investicijos, kurios skirtos tik vienam viešbučiui įsigyti, galėtų turėti kokį nors reikšmingą poveikį prekybos sąlygoms Europos Sąjungoje, o tuo labiau, kad tas poveikis galėtų prieštarauti bendram interesui.

(28)

Trečiosios šalys nepateikė jokių pastabų šiuo klausimu.

(29)

Pagal 87 straipsnio 1 dalį „valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, yra nesuderinama su bendrąja rinka, kai ji daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai“.

(30)

2006 m. vasario 22 d. sprendime Komisija padarė išvadą, kad pagalbai taikoma Sutarties 87 straipsnio 1 dalis dėl šių priežasčių:

(31)

Komisija mano, kad Portugalijos pateikti argumentai (žr. 27 dalį) yra nepakankami šioms išvadoms pakeisti dėl šių priežasčių:

(32)

Komisija nurodė, kad ji vertins pagalbos suderinamumą su EB sutartimi atsižvelgdama į Sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punkte nurodytą išimtį, pagal kurią galima teikti pagalbą, „skirtą tam tikros ekonominės veiklos rūšių (…) plėtrai skatinti (…)“, jei tokia pagalba netrikdo prekybos sąlygų taip, kad prieštarautų bendram interesui. Komisija taip pat nurodė, kad atsižvelgs į kai kuriuos kriterijus, kuriuos ji taikė ankstesnėse bylose dėl pagalbos didelėms įmonėms tiesioginių investicijų užsienyje atvejais (žr. 18 dalį) siekiant išlaikyti priemonės teikiamos naudos, pvz., priemone prisidedant prie atitinkamos ES pramonės šakos tarptautinio konkurencingumo didinimo (pavyzdžiui, kai pagalba reikalinga atsižvelgiant į pavojų, susijusį su projektu šalyje, kurioje investuojama) ir jos galimo neigiamo poveikio ES rinkai pusiausvyrą (9).

(33)

Pagalbos skatinamojo poveikio atžvilgiu Komisija pabrėžė, jog yra tam tikri požymiai, kad pagalba neatitinka šio kriterijaus. Be to, Komisija abejojo dėl priemonės poveikio bendrai rinkai. Šie kriterijai apima ir pagalbos poreikį atsižvelgiant į su projektu atitinkamoje šalyje susijusį pavojų ir į įmonės trūkumus (panašius į tuos, su kuriais gali susidurti MVĮ).

(34)

Pagrindinis teisės aktuose dėl valstybės pagalbos nustatytas principas dėl pagalbos suderinamumo su bendra rinka yra toks, kad turi būti įrodyta, jog pagalba sudaro galimybę naudos gavėjui imtis papildomos veiklos, kurios nebūtų galima imtis, jei pagalba nebūtų suteikta. Priešingu atveju pagalba tik iškraipytų konkurenciją ir neturėtų jokio teigiamo poveikio.

(35)

Jau sprendime pradėti procedūrą dėl šio atvejo Komisija išreiškė abejonę, ar pagalba yra būtina, kad Djebel galėtų vykdyti investicijas.

(36)

2006 m. vasario 22 d. sprendime Komisija pabrėžė, kad projektas, apie kurį buvo pranešta, nėra pirmasis Pestana grupės, kuriai priklauso Djebel, tarptautinės plėtros projektas. Grupė jau plėtojo veiklą Mozambike ir todėl atrodė abejotina, kad pagalba yra reikalinga siekiant įgyvendinti pirmąjį Pestana grupės tarptautinės plėtros projektą Brazilijoje (10).

(37)

Be to, Djebel priklauso didžiausiai Portugalijos viešbučių grupei. Nuo 1999 m. įmonė plėtojo veiklą Brazilijoje, kur šiuo metu turi devynis viešbučius ir yra viena iš dešimties didžiausių viešbučių grupių. Tai lyg ir patvirtina, kad investicijos būtų buvę vykdytos net ir nesitikint gauti pagalbą. Be to neįtikėtina, kad dabar suteikta pagalba investicijoms, kurios buvo atliktos prieš daugiau kaip septynerius metus, dar turėtų kokį nors praktinį ryšį su investicija.

(38)

Kad pagalba turėtų skatinamąjį poveikį, turi būti įrodyta, kad prašymas dėl pagalbos buvo pateiktas prieš pradedant vykdyti investicijas.

(39)

Komisija pabrėžia, kad investicijos buvo įvykdytos 1999 m. spalio mėn., daugiau nei metai prieš tai, kai naudos gavėjas oficialiai pateikė prašymą dėl pagalbos suteikimo pagal valstybės pagalbos schemą N667/1999 (2001 m. sausio 31 d.), todėl jos neatitinka „skatinamojo poveikio“ kriterijaus, kuris įprastai taikomas pagal Bendrijos taisykles dėl regioninės pagalbos (11).

(40)

Portugalijos valdžios institucijos teigė, kad pasiūlymas FCR dėl dalyvavimo investicijų projekte, kuris buvo pateiktas 1999 m. gegužės 24 d. (prieš įgyvendinant investicijų projektą), yra pakankamas įrodymas, kad šio kriterijaus buvo laikytasi. Komisija nemano, kad toks pasiūlymas dėl rizikos kapitalo įmonės dalyvavimo investicijų projekte gali būti laikomas prašymu suteikti valstybės pagalbą ir kad juo gali būti grindžiamas jos skatinamasis poveikis.

(41)

Komisija taip pat pabrėžia, kad investicijų projektas buvo įgyvendintas maždaug prieš penkerius su puse metų iki tada, kai Portugalijos valdžios institucijos pateikė pranešimą Komisijai.

(42)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta pirmiau, Komisija daro išvadą, kad nėra įrodymų, jog Portugalijos siūloma pagalba buvo reikalinga kompensuoti konkretiems pavojams, susijusiems su projektu. Todėl Komisija mano, kad pagalba nebuvo reikalinga vykdant Pestana grupės investicijų projektą Brazilijoje ir tam, kad jis būtų paskatintas. Komisija mano, kad pagalba neturi jokio skatinamojo poveikio.

(43)

Be to, ankstesnėse bylose Komisija pabrėžė, kad pagalba tiesioginėms investicijoms užsienyje gali sustiprinti naudos gavėjo finansinius bei strateginius pajėgumus ir taip daryti įtaką jo pozicijai konkurentų ES rinkoje atžvilgiu (12).

(44)

Komisija pabrėžia, kad Pestana grupė išplėtė komercinę veiklą viešbučių sektoriuje po atliktų minėtų investicijų, o tai nebuvo pirmosios jos investicijos užsienyje. Remiantis Portugalijos valdžios institucijų pateikta informacija, net negavus pagalbos investicijos Brazilijoje padėjo sustiprinti Pestana grupės konkurencingumą ir jos matomumą pasauliniame turizmo sektoriuje, visų pirma reklamuojant „Pestana Hotels & Resorts“ prekės ženklą.

(45)

Galiausiai Komisija pabrėžia, kad net jei Djebel investicijos turėjo teigiamos įtakos Portugalijai, iš esmės šis poveikis negali būti siejamas su pagalba, nes kaip jau minėta pirmiau, pagalba šiuo atveju neturėjo skatinamojo poveikio, o projektas buvo užbaigtas iki tada, kai Djebel pateikė prašymą dėl pagalbos, kuri nebuvo reikalinga investicijoms vykdyti.

(46)

Vertindama pagalbos suderinamumą, Komisija atidžiai analizuoja jos teigiamo ir neigiamo poveikio pusiausvyrą bei nustato, ar jos teigiamas poveikis Bendrijai viršija neigiamą poveikį konkurencijai ir prekybiniams santykiams ES rinkoje. Remdamasi tuo, kas išdėstyta pirmiau, Komisija neturi pagrindo manyti, kad su investicijomis Brazilijoje susijusi pagalba Djebel turėtų įtakos Europos pramonės konkurencingumo didėjimui ar turėtų teigiamą poveikį atitinkamiems ES regionams. Priešingai, pagalba sustiprintų naudos gavėjo pozicijas didele konkurencija pasižyminčioje rinkoje konkurentų, kurie negauna valstybės pagalbos, sąskaita. Todėl Komisija mano, kad pagalba neturėtų Bendrijai tokio teigiamo poveikio, kuris galėtų nusverti neigiamą poveikį konkurencijai.

(47)

Komisija daro išvadą, kad Portugalija neįrodė, jog Djebel nebūtų įgyvendinusi projekto, jei nebūtų gavusi pagalbos. Pagalba būtų iškraipiusi konkurenciją bendroje rinkoje ir nepadariusi jokios įtakos papildomai naudos gavėjo veiklai. Remiantis šiuo pagrindu negalima teigti, kad pagalba sudaro palankesnes sąlygas ekonominės veiklos plėtrai pagal 87 straipsnio 3 dalies c punktą ir todėl ji yra nesuderinama su bendra rinka.

(48)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta pirmiau, Komisija nemano, kad reikia vertinti kitus aspektus, keliančius 2006 m. vasario 22 d. sprendime išdėstytas abejones dėl pagalbos suderinamumo,