27.7.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 195/36

(1)

2005 m. gruodžio 9 d. raštu, kuris buvo gautas 2005 m. gruodžio 14 d., Slovakijos Respublika pranešė Komisijai apie ketinimus skirti regioninę investicinę pagalbą laivų statyklai Slovenské lodenice Komárno. Komisija 2005 m. gruodžio 23 d. ir 2006 m. vasario 27 d. raštais paprašė pateikti informaciją; Slovakijos Respublika į šiuos raštus atsakė atitinkamai 2006 m. sausio 26 d. raštu, kuris buvo gautas 2006 m. sausio 31 d., ir 2006 m. kovo 23 d. raštu, kuris buvo gautas 2006 m. balandžio 4 d.

(2)

2006 m. birželio 7 d. raštu Komisija informavo Slovakijos Respubliką apie sprendimą inicijuoti EB sutarties 88 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą dėl pagalbos.

(3)

Komisijos sprendimas inicijuoti tyrimus pagal EB sutarties 88 straipsnio 2 dalį buvo paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (2). Komisija paprašė suinteresuotąsias šalis pateikti pastabas dėl priemonės.

(4)

2006 m. liepos 6 d. raštu, kuris buvo gautas 2006 m. liepos 12 d., Slovakijos Respublika pateikė pagalbos gavėjo Slovenské lodenice Komárno pastebėjimus. Kadangi pastebėjimus Komisijai pateikė Slovakijos Respublika, Komisija mano, kad valstybė narė turėjo galimybę reaguoti į pagalbos gavėjo pastebėjimus. Slovakijos Respublika nepateikė jokių kitų pastebėjimų. 2006 m. spalio 30 d. raštu Komisija paprašė Slovakijos Respublikos patvirtinti, ar Komisija teisingai suprato pagalbos gavėjo pastebėjimus. Pagalbos gavėjas tolesnius paaiškinimus pateikė per 2006 m. gruodžio 14 d. vykusį susitikimą. Slovakijos Respublika į 2006 m. spalio 30 d. Komisijos prašymą atsakė 2007 m. sausio 10 d. raštu, kuris gautas tą pačią dieną ir kuriame patvirtinti per pirmiau minėtą susitikimą pateikti pagalbos gavėjo paaiškinimai.

(5)

Pagalbos gavėjas – tai Slovakijos laivų statykla, akcinė bendrovė Slovenské lodenice Komárno (SLK) Bratislavoje, įsikūrusi prie Dunojaus upės regione, kuris atitinka kriterijus regioninei pagalbai pagal EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies a punktą gauti. Bendrovė įkurta 2000 m. Jos akcininkai – Euram Bank AG Vienna (70 %) ir valstybė (30 %). Euram Bank AG Vienna tapo didžiausiu akcininku, kai 2003 m. atliko dvi kapitalo injekcijas. SLK yra didelė bendrovė, kurios apyvarta – 1,424 mlrd. SKK (3) (2004 m.) ir kurioje dirba 910 darbuotojų (2005 m.) 2003 m. bendrovę iš dalies privatizavus, jos gamybos apimtys padidėjo tris kartus (pagal kompensuotą bendrąjį tonažą (angl. compensated gross tonnage)), o 2004 m. ji paskelbė gavusi 26 mln. SKK pelno. Finansinių sunkumų bendrovė neturi.

(6)

SLK gamina mažus jūrų konteinervežius ir biriųjų krovinių laivus, kurių didžiausia keliamoji galia yra 6 000 DWT. Remiantis Slovakijos Respublikos pateikta informacija, rinkos lyderiai – tai Damen shipyards Nyderlanduose ir Flensburg shipyards Vokietijoje, gaminantys laivus, kurių keliamoji galia yra 4 000–20 000 DWT. Lenkijos laivų statykla Stocznia Północna taip pat gamina panašaus dydžio konteinervežius. SLK neužsiima jūrų laivų taisymu arba techniniu pertvarkymu. Visa SLK produkcija skirta Europos Sąjungos valstybėms narėms.

(7)

2006–2008 m. SLK ketina vykdyti investicinį projektą „SLK techninės bazės modernizavimas“. Projekto tikslas – modernizuoti bendrovės gamybą. Investicinį projektą sudaro devynios toliau apibūdintos dalys (SP 01–SP 09); apibūdinant atsižvelgiama į pagalbos gavėjo pastebėjimus, kurie buvo pateikti pradėjus oficialią tyrimo procedūrą, nes šie pastebėjimai buvo itin svarbūs aiškinant investicijų pobūdį.

(8)

Visa sąnaudų suma 80 325 658 SKK yra reikalavimus atitinkančios sąnaudos regioninei investicinei pagalbai gauti. Sąnaudas sudaro mašinų ir įrangos įsigijimo išlaidos. Dabartinė reikalavimus atitinkančių investicijų sąnaudų vertė yra 76 100 000 SKK (diskonto norma – 7,55 %). Sąnaudos skirtingais metais paskirstomos taip:

Lentelė

Esama reikalavimus atitinkančių sąnaudų vertė

(9)

Slovakijos Respublikos teigimu SP 02–SP 09 projekto dalys yra savarankiški projektai, kuriuos SLK įgyvendins, net jei projekto SP 01 dalis ir nebus vykdoma.

(10)

Dėl investicinio projekto 2009 m. laivų statyklos techniniai pajėgumai padidės nuo 24 000 CGT iki 28 500 CGT, o tai reiškia, kad per metus bus pagaminama 2 laivais daugiau. Kitas projekto įgyvendinimo poveikis – tai trumpesnis gamybos ciklas, mažesnės sąnaudos ir geresnė kokybė. Statyklos našumas 2009 m. padidės nuo 67 iki 58 žmogaus darbo valandų/CGT, atsižvelgiant į darbą pagal subrangos sutartis.

(11)

Atlikus investicijas, vien statykloje bus sukurta 140 darbo vietų (įskaitant 112 tiesiogiai su gamyba susijusių darbo vietų, 20 papildomų darbo vietų ir 8 tarnautojų darbo vietas) bei 50 netiesioginių darbo vietų regione, kuriame nedarbo lygis yra 14 %. Įgyvendinus projekto SP 09 dalį didelė dalis tiesiogiai su gamyba susijusių darbo vietų bus sukurta paslaugų teikimą perduodant vidiniams paslaugų teikėjams. Atlikus investicijas metinės sąnaudos vertinant esamomis žmogaus darbo valandomis padidės nuo 1 590 300 iki 1 653 200 valandų.

(12)

Pagalbos gavėjas teigė, kad investicijų rezultatais naudosis ne mažiau kaip penkerius metus. SLK dėl pagalbos kreipėsi 2005 m. spalio 10 Investuoti pradėta 2006 m.

(13)

Pagal pagalbos priemonę, apie kurią pranešta, bus nurašyti dėl SLK pavėluoto socialinio draudimo įmokų mokėjimo 2003 m. spalio 31 d.–2004 m. kovo 31 d. susikaupę delspinigiai. Nurašytina skola sudaro 17 117 957 SKK. Socialinio draudimo agentūra nenurašys skolos, kol negaus Komisijos patvirtinimo. Dabartinė pagalbos vertė yra 17 117 957 SKK, o tai atitinka reikalavimus atitinkančių sąnaudų 22,49 % pagalbos intensyvumą.

(14)

Kiti finansavimo šaltiniai yra SLK nuosavi ištekliai (19 025 000 SKK) ir privataus banko paskola (39 957 043 SKK).

(15)

Remdamasi toliau nurodytais motyvais Komisija inicijavo oficialią tyrimo procedūrą. Pirma, Komisija abejojo, ar pagal projekto SP 01, SP 05 ir SP 09 dalis iš tiesų buvo numatytos investicijos į esamos statyklos modernizavimą siekiant pagerinti esamų įrengimų našumą, ir ar dėl to šios projekto dalys atitiko reikalavimus regioninei pagalbai gauti.

(16)

Komisija turėjo tam tikrų abejonių dėl to, ar projekto SP 01 dalis, pagal kurią iš tiesų buvo ketinama kurti naujus gamybos pajėgumus, buvo taip pat parengta siekiant padidinti statykloje jau esančių įrengimų našumą.

(17)

Be to, Komisija turėjo įtarimų, kad pagal projekto SP 05 dalį buvo numatyta paprasčiausiai pakeisti nuomojamus įrenginius bendrovės nuosavais įrenginiais, nes akivaizdu, kad investicijos neduotų veiksmingų rezultatų. Komisija tokių pačių įtarimų turėjo ir dėl projekto SP 09 dalies.

(18)

Antra, Komisija abejojo, ar projekto SP 01, SP 02 ir SP 03 dalys atitiko reikalavimus regioninei pagalbai gauti, nes paaiškėjo, kad pagal juos būtų didinami pagalbos gavėjo techniniai pajėgumai. Komisija priėjo prie išvados, kad reikia toliau nagrinėti investicinės pagalbos poveikį statyklos pajėgumams.

(19)

Trečia, nebūdama įsitikinusi, ar atskiros investicinio projekto dalys atitinka reikalavimus regioninei pagalbai gauti, Komisija taip pat abejojo, ar buvo laikomasi didžiausio leistino pagalbos intensyvumo reikalavimo.

(20)

Pagaliau Komisija padarė laikinąją išvadą, kad, remiantis tuo etapu turima informacija, likusios projekto dalys atitiko tinkamumo reikalavimus, nustatytus valstybės pagalbos laivų statybai sistemoje (toliau – Sistema) (4).

(21)

Inicijavus oficialią tyrimo procedūrą pagalbos gavėjas pateikė informaciją, nurodydamas išsamesnius paaiškinimus, susijusius su investicinio projekto pagrindimu ir poveikiu.

(22)

Jis paaiškino, kad pagrindinė investicinio projekto motyvacija – netinkamas dabartinis statyklos išplanavimas, dėl kurio statykla tapo priklausoma nuo gamtos sąlygų, t. y. Dunojaus upės vandens lygio. Šiuo metu korpusų sekcijos yra surenkamos ir dengtose gamybos salėse, ir atvirame ore ant 4 ir 5 bėgių. Dabartinio išplanavimo problema yra ta, kad sekcijų dydis yra ribotas dėl gamybos salių aukščio ir krano ant 4 ir 5 bėgių keliamosios galios (27 t). Pasekmės yra dvejopos. Pirma, didesnės sekcijos iš dalies turi būti surenkamos ant vandens. Antra, dažnai sekcijos nebūna kritinio dydžio, kad jas būtų galima užpildyti, ypač vamzdynų atveju. Todėl pastarasis darbas atliekamas ant vandens tik tada, kai korpusas yra jau visiškai surinktas, o tai yra neveiksminga.

(23)

Surinkimas ir užpildymas turi būti bent iš dalies atliekami ant vandens, dėl to statykla labai priklauso nuo Dunojaus vandens lygio ir gamtos sąlygų. Kai vandens lygis yra žemas, gamyba turi būti sustabdyta, nes techniškai neįmanoma tęsti surinkimo darbų salėse (kurių aukštis ir erdvė riboti) arba ant esamų įrenginių atvirame ore (ribota krano keliamoji galia).

(24)

Minėtai problemai spręsti skirtos projekto SP 01 ir SP 03 dalys. Investavus būtų sukurti nauji surinkimo pajėgumai, dėl kurių statykloje būtų galima gaminti didesnes sekcijas. Atvirame ore esantys surinkimo pajėgumai būtų sustiprinti ant 8 bėgių įrengus naujus įrenginius, įskaitant 50 t kraną, kuris atitinka užpildymo prieplaukos krano keliamosios galios pajėgumus. Tokiu būdu būtų supaprastintas procesas. Be to, bus modernizuoti surinkimo pajėgumai ant 4 ir 5 bėgių.

(25)

Dėl to dalis sekcijų statymo darbų bus iškelta iš gamybos salių. Seniau gamybos salės būdavo perpildytos, kai Dunojaus vandens lygis būdavo per žemas, kad darbus būtų galima atlikti ant vandens, dėl to gamyba turėdavo būti sustabdyta. Atlaisvinta erdvė bus panaudota gamybos srauto supaprastinimui surinkimo salėse, dėl kurio statykloje bus galima atlikti ne tik surinkimo, bet ir dažymo, įvairių mažesnių laivų dalių gamybos ir panašius darbus.

(26)

Įgyvendinus projekto SP 03 dalį sutrumpės paskirstymo tinklas, dėl to sumažės energijos nuostoliai.

(27)

Dėl projekto SP 02 dalies: pagalbos gavėjas pabrėžė, kad dabartinę purškimo kamerą pakeitus nauja padidės našumas.

(28)

Pateikdamas pastabas dėl projekto SP 05 dalies pagalbos gavėjas palygino senojo ir naujojo gręžimo įrankių technines charakteristikas, kaip aprašyta 7 dalyje.

(29)

Pagaliau dėl projekto SP 09 dalies pagalbos gavėjas paaiškino, kad aliuminio ir plieno suvirinimo darbus sudėtinga atlikti pagal subrangos sutartis, kai gamybos proceso metu keičiamos gaminamų dalių techninės specifikacijos. Tokie pakeitimai yra įprasti, ir dėl to naudos gavėjas dažnai visiškai priklausydavo nuo subrangovų darbo grafiko. Turėdamas nuosavus būtinus įrenginius pagalbos gavėjas galėtų lanksčiai ir greitai reaguoti į minėtus pakeitimus, dėl to labai pagerėtų darbo srautai (ne plieninių dalių gamybos sąnaudos sumažėtų 20 %). Tai buvo itin svarbu, nes aliuminio ir nerūdijančio plieno medžiagos buvo vis dažniau naudojamos nei plienas.

(30)

Atsakydamas į dvejones, kad projekto SP 01, SP 02 ir SP 03 dalys skirtos pagerinti statyklos techninius pajėgumus, pagalbos gavėjas teigė, kad techninių pajėgumų gerinimas būtų tik minėtomis investicijomis pasiekto didesnio našumo pasekmė. Pagalbos gavėjas patvirtino, kad bendri pajėgumai 2009 m. padidėtų nuo 24 000 iki 28 500 CGT, t. y. per metus būtų pastatoma 2 laivais daugiau, priklausomai nuo laivo dydžio ir tipo. Teoriniai plieno perdirbimo pajėgumai padidėtų nuo 12 450 iki 15 700 t. Tačiau dėl kliūčių, su kuriomis susidurta pirmesniais gamybos etapais, faktiniai plieno perdirbimo pajėgumai liktų 12 450 t. Tokias kliūtis būtų galima pašalinti tik atliekant didelės apimties investicijas, tačiau statykla tokių planų vidutinės trukmės laikotarpiu neturi.

(31)

Atsakydamas dėl dvejonių, kad projekto SP 01, SP 05 ir SP 09 dalimis siekiama tik padidinti esamų įrengimų našumą, pagalbos gavėjas Komisijai pateikė duomenis, įrodančius faktinį našumo padidėjimą. Pagalbos gavėjas bendrą našumo padidėjimą įvertino šiais veiksniais: gamybos ciklo sumažinimas 20, 12 arba 8 dienomis, priklausomai nuo laivo tipo; darbo apimties sumažinimas apytikriai 12 000 žmogaus darbo valandų statant vieną laivą; plieninių surenkamųjų elementų gamybos sistemos našumo padidėjimas 14 % (nuo 13,65 iki 15,60 t) vertinant perdirbto plieno tonomis vienam gamybos darbuotojui ir 31 % (nuo 127 iki 97 valandų) vertinant žmogaus darbo valandomis tonai perdirbto plieno.

(32)

Slovakijos Respublika nusiuntė Komisijai pagalbos gavėjo pastabas nepateikdama savo pastabų, o tai reiškia, kad ji pritarė pagalbos gavėjo pastaboms.

(33)

EB sutarties 87 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, yra nesuderinama su bendrąja rinka, kai ji daro poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai. Remiantis Europos teismų nusistovėjusia praktika, poveikio prekybai kriterijus įvykdytas, jei bendrovė gavėja užsiima ekonomine veikla, apimančia valstybių narių tarpusavio prekybą.

(34)

Šio tyrimo atveju skolą nurašo Socialinio draudimo agentūra, kuri yra pagrindinė valdžios institucija, valdanti socialinio draudimo sistemą. Tai reiškia, kad su finansine priemone yra susiję valstybiniai ištekliai ir priemonė priskirtina valstybei. Socialinio draudimo agentūra savo nuožiūra vykdo įgaliojimus pagrįstais atvejais nereikalauti, kad būtų sumokėti visi delspinigiai arba jų dalis. Todėl atrankos kriterijus yra įvykdytas. Priemonė suteikia finansinį pranašumą SLK, kurio ji nebūtų turėjusi rinkoje, jei būtų turėjusi sumokėti delspinigius. SLK gamina jūrų laivus. Kadangi šiais produktais prekiaujama, dėl priemonės gali būti iškraipyta konkurencija ir padarytas poveikis valstybių narių tarpusavio prekybai. Nors SLK veikia specializuotoje mažų, iki 6 000 DWT laivų rinkoje, bendrovė potencialiai konkuruoja su nedidele Lenkijos laivų statykla, Nyderlandų Damen laivų statykla ir Vokietijos Flensburg laivų statykla. Todėl finansinė priemonė yra valstybės pagalba, kaip apibrėžta EB sutarties 87 straipsnio 1 dalyje, ir turi būti atitinkamai vertinama.

(35)

Valstybės pagalba iš viso sudaro 17 117 957 SKK.

(36)

Kaip jau nurodyta Komisijos sprendime inicijuoti oficialią tyrimo procedūrą, Komisija nusprendė nevertinti, ar socialinio draudimo įmokų už 2003 m. spalio 31 d.–2004 m. kovo 31 d. laikotarpį neišieškojimas buvo valstybės pagalba, kaip apibrėžta EB sutarties 87 straipsnio 1 dalyje. Tai įvyko prieš Slovakijai įstojant į Europos Sąjungą ir nebepasikartojo. Todėl Komisija neturi įgaliojimų vertinti priemonės suderinamumo su bendrąja rinka. Remiantis duomenimis, SLK sumokėjo visas socialinio draudimo įmokas, susikaupusias 2003 m. spalio 31 d.–2004 m. kovo 31 d. laikotarpiu, o tai iš esmės yra būtina sąlyga, norint nurašyti delspinigių mokėjimus.

(37)

EB sutarties 87 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytos lengvatos dėl valstybės pagalbos bendro nesuderinamumo, kaip nustatyta to paties straipsnio 1 dalyje.

(38)

Komisija parengė Sistemą, skirtą vertinti pagalbą laivų statybai. Pagal Sistemą laivų statyba reiškia savaeigių komercinių jūros laivų statybą Bendrijoje. SLK veikla atitinka minėtą apibrėžtį, todėl pagalba SLK turi būti vertinama atsižvelgiant į sistemą.

(39)

Sistemos 26 punkte nurodyta, kad regioninė pagalba laivų statybai, laivų remontui arba laivų techniniam pertvarkymui gali būti laikoma atitinkančia bendrosios rinkos reikalavimus, tik jei pagalba suteikiama veikiančioms statykloms atnaujinti bei modernizuoti ir nėra susijusi su minėtos (-ų) statyklos (-ų) finansiniu restruktūrizavimu, bei siekiama padidinti esamų įrengimų našumą.

(40)

87 straipsnio 3 dalies a punkte nurodytuose regionuose pagalbos intensyvumas neturi viršyti 22,5 % arba didžiausios taikomos regioninės pagalbos ribos, atsižvelgiant į tai, kuri yra mažesnė. Šiuo atveju taikoma 22,5 % aukščiausia riba. Be to, pagalba turi būti teikiama reikalavimus atitinkančioms išlaidoms padengti, kaip nurodyta taikomose Bendrijos regioninės pagalbos teikimo gairėse (Regioninės pagalbos teikimo gairės) (5).

(41)

Buvo išsklaidytos Komisijos abejonės, ar šios projekto dalys – tai investicijos į esamos statyklos modernizavimą siekiant didinti esamų įrengimų našumą.

(42)

Komisija mano, kad projekto SP 01 dalis – tai modernizavimo projektas, nes juo prisidedama prie gamybos proceso supaprastinimo ir sprendžiamos esminės problemos, susijusios su dabartiniu statyklos išplanavimu. Pirma, dėl šios projekto dalies statykla galės krante gaminti didesnes sekcijas, ir tokiu būdu nebepriklausys nuo gamtinių Dunojaus upės sąlygų. Antra, surinkimo procesas bus veiksmingesnis, nes statykla galės statyti didesnes sekcijas. Trečia, sekcijų užpildymas bus atliekamas pirmesniu gamybos proceso etapu, dėl to padidės veiksmingumas, palyginti su dabartine praktika užpildymo darbus atlikti, kai korpusas visiškai surinktas, ypač vamzdynų atveju. Pagaliau nauji įrengimai leis geriau panaudoti gamybos sales, kurios šiuo metu yra perpildytos dėl sekcijų statymo darbų, tačiau ateityje jos bus naudojamos kitai veiklai pirmesniais gamybos proceso etapais.

(43)

Atsižvelgdama į šias aplinkybes Komisija daro išvadą, kad nepaisant to, jog projekto SP 01 dalis yra susijusi su naujais įrengimais, ši projekto dalis nėra skirta visos statyklos (ypač sekcijų surinkimo proceso) modernizavimui, ir dėl jos nebus didinamas esamų įrengimų, visų pirma gamybos salių, našumas.

(44)

Dėl projekto SP 05 dalies: modernesnis ir greitesnis gręžimo įrankis dėl techninių charakteristikų gali būti naudojamas dirbant su įvairesnėmis dalimis, todėl padidėtų lankstumas gamybos ir sistemų diegimo etapu. Investicijos skirtos modernizavimui, o ne vien tik statyklos iki šiol naudotų nuomojamų mašinų pakeitimui. Pagal šią projekto dalį didinamas esamų įrengimų našumas ir, net jei nuomojami įrankiai nelaikomi esamais įrengimais, pagal šią projekto dalį didinamas našumas gamybos ir sistemų diegimo etapu.

(45)

Pagal projekto SP 09 dalį didinamas aliuminio ir nerūdijančio plieno suvirinimo cecho našumas akivaizdžiai mažinant sąnaudas ir sudarant statyklai galimybes operatyviai reaguoti į dažnus kliento nurodytų specifikacijų pakeitimus, tokiu būdu išvengiant dabartinių darbo srautų pertrūkių. Investicijos, kurios padės paslaugų teikimą perduoti vidiniams paslaugų teikėjams, yra gamybos proceso modernizavimas. Projektu didinamas esamų įrengimų našumas ir, net jei nuomojami įrengimai nelaikomi esamais įrengimais, įvykdžius projektą bus pagerintas visas gamybos procesas.

(46)

Atsižvelgdama į šias aplinkybes Komisija daro išvadą, kad projekto SP 05 ir SP 09 dalys skirtos modernizuoti esamą statyklą ir prisidėti prie našumo didinimo, palyginti su esamais įrengimais.

(47)

Sprendime inicijuoti oficialią tyrimo procedūrą Komisija išreiškė susirūpinimą, kad įgyvendinus projekto SP 01, SP 02 ir SP 03 dalis padidėtų statyklos pajėgumai, ir abejojo, ar toks padidėjimas atitiktų sistemos reikalavimus.

(48)

Komisija padarė išvadą, kad visos šios trys projekto dalys atitinka reikalavimą, kad investicijos turi būti skirtos esamos statyklos modernizavimui siekiant didinti esamų įrenginių našumą. Nagrinėjant projekto SP 01 dalį, tai buvo įrodyta 42 dalyje. Dėl projekto SP 02 dalies: Komisija pastebi, kad nauja purškimo kamera – tai kokybinis patobulinimas, nes padidėja greitis, sumažėja medžiagų ir energijos suvartojimas bei poveikis aplinkai. Projekto SP 03 dalies nauda yra dvejopa. Pirma, sumažinus paskirstymo tinklo ilgį sumažėja energijos sąnaudos. Antra, patobulinus sekcijų surinkimo įrenginį ant 4 ir 5 bėgių našumas padidėja tiek pat, kiek projekto SP 01 dalies atveju (galimybė statyti didesnes sekcijas, gamybos salių erdvės atlaisvinimas, nepriklausomumas nuo oro sąlygų).

(49)

Dėl pajėgumų: Komisija pirmiausia išnagrinės šių projekto dalių daromą poveikį techniniams statyklos pajėgumams (50 ir 51 dalys) ir tuomet nuspręs ar, jei pajėgumai padidėja, tai būtų galima laikyti pagrįstu padidėjimu (52 ir 53 dalys).

(50)

Remdamasi pagalbos gavėjo pateikta informacija Komisija pastebi, kad, nors dėl projekto SP 02 dalies įgyvendinimo didėja esamų įrengimų pajėgumai (automatinė plieninių surenkamųjų elementų gamybos sistema), šis padidėjimas yra tik teorinis. Nauji 15 700 t perdirbto plieno pajėgumai – tai nauji didžiausi šio konkretaus įrengimo pajėgumai. Tačiau dėl kliūčių, su kuriomis susidurta pirmesniais gamybos etapais, faktiškai perdirbto plieno kiekis nepasikeis ir bus 12 450 t. Pagalbos gavėjas patvirtino, kad norint panaikinti plieninių surenkamųjų elementų gamybos kliūtis reikėtų didelių investicijų, o tuo metu tokių investicinių planų nebuvo. Todėl Komisija daro išvadą, kad dėl projekto SP 02 dalies nepadidės visos statyklos pajėgumai, o galimybė, kad pajėgumai padidės iki 15 700 t, yra tik teorinė.

(51)

Dėl projekto SP 01 ir SP 03 dalių buvo patvirtinta, kad jas įgyvendinus statyklos pajėgumai padidėtų nuo 24 000 iki 28 500 CGT, o tai reikštų, kad per metus būtų pastatoma 2 laivais daugiau, priklausomai nuo laivų dydžio ir tipo. Komisija pastebi, kad nepadidėjus plieno perdirbimo pajėgumams (žr. 50 dalį) statyklos techniniai pajėgumai padidėtų tik dėl padidėjusio po plieninių surenkamųjų elementų gamybos vykdomų procesų našumo. Dėl projekto SP 01 ir SP 03 dalių iš tiesų padidėja sekcijų surinkimo proceso našumas, sutaupoma daug su statymu susijusio laiko (gamybos ciklas sutrumpėja vidutiniškai 30 %, vienam laivui surinkti vidutiniškai prireiktų 36 dienų ir būtų vidutiniškai sutaupyta 13 dienų vienam laivui; žr. 31 dalį). Pajėgumai padidėja dėl to, kad bus surinktos didesnės sekcijos, o tai sutrumpins korpuso surinkimo laikotarpį. Atitinkamai padidėja kompensuoto bendrojo tonažo, pagaminto per vienerius kalendorinius metus, kiekis.

(52)

Dabar Komisija turi nustatyti, ar šis pajėgumų padidėjimas yra proporcingas našumo padidėjimui. Šiuo tikslu Komisija pastebi, kad dėl investicinio projekto gaunama didelė su gamyba susijusi nauda. Gamybos ciklas sutrumpėja vidutiniškai 30 %. Gerėja visi našumo rodikliai: statyklos bendras našumas vertinant žmogaus darbo valandomis CGT padidėja 15 % (nuo 67 iki 58 valandų), o plieninių surenkamųjų elementų gamybos našumas vertinant perdirbto plieno tonomis vienam gamybos darbuotojui padidėja 14 % (nuo 13,65 iki 15,60 t) ir žmogaus darbo valandomis tonai perdirbto plieno – 31 % (nuo 127 iki 97 valandų). Be to, Komisija pastebi, kad nors statykloje bus sukurta 140 naujų darbo vietų (tai yra 15 % daugiau darbo vietų), tačiau metinės sąnaudos vertinant pagal bendrą žmogaus darbo valandų skaičių padidės tik 3,9 % (nuo 1 590 300 iki 1 653 200). Tai reiškia, kad naujos tiesioginės darbo vietos iš esmės yra suvirinimo darbų perdavimo vidaus padaliniams (SP 09) pasekmė. Todėl pajėgumai didėja ne dėl to, kad sukuriama papildomų darbo vietų, o dėl to, kad modernizuojama įranga ir supaprastinamas gamybos srautas.

(53)

Kadangi 1) investicijos atitinka reikalavimą modernizuoti esamą statyklą, kurio tikslas ir poveikis – esamų įrengimų našumo didinimas; 2) pajėgumų didėjimas yra tik statyklos modernizavimo ir su tuo susijusių gamybos proceso koregavimų rezultatas bei 3) našumas labai padidėja, tai pajėgumų padidėjimas yra proporcingas našumo padidėjimui.

(54)

Todėl Komisija daro išvadą, kad projekto SP 01, SP 02 ir SP 3 dalys atitinka reikalavimus regioninei pagalbai gauti.

(55)

Komisija patvirtina laikinąją sprendime pradėti oficialią tyrimo procedūrą pateiktą išvadą, kad kitos projekto dalys (SP 04, SP 06, SP 07 ir SP 08) atitinka reikalavimus regioninei pagalbai gauti.

(56)

Komisija taip pat pažymi, kad visos projekto dalys, apie kurias pranešta, atitinka tinkamumo kriterijus, nurodytus regioninės pagalbos teikimo gairėse (investicijos į ilgalaikį turtą: t. y. įranga ir mašinos turi būti perkami rinkos sąlygomis ir neturi būti skirti paprasčiausiai pakeisti nuvertėjusį turtą). Investicijos nėra susijusios su finansiniu restruktūrizavimu.

(57)

Kadangi dvejonės dėl tam tikrų investicinio projekto dalių tinkamumo regioninei pagalbai gauti buvo išsklaidytos, Komisija daro išvadą, kad laikomasi 22,5 % reikalavimus atitinkančių sąnaudų didžiausio pagalbos intensyvumo, kaip nurodyta pagal sistemą.

(58)

Kadangi ši valstybės pagalba yra ad hoc valstybės pagalbos subsidija vieninteliam projektui, Komisija taip pat įvertino šios pagalbos poveikį regionų vystymuisi pagal regioninės pagalbos teikimo gaires. Komisija daro išvadą, kad projektas prisideda prie regionų vystymosi, nes atliekamas esminis statyklos modernizavimas, kuriuo gerinama statyklos konkurencinė padėtis rinkoje bei išlaikomos darbo vietos regione, kuriame nedarbingumo lygis yra 14 %. Investicijomis bus naudojamasi ne mažiau kaip 5 metus.

(59)

SLK pateikė prašymą valstybės pagalbai gauti dar prieš pradėdama dirbti su projektu; bendrovė finansuoja daugiau nei 25 % projekto sąnaudų pagal regioninės pagalbos gaires.

(60)

Komisija daro išvadą, kad planuota regioninė pagalba SLK, kurią sudaro 22,5 % visos 76 100 000 SKK sumos, t. y. 17 117 957 SKK, atitinka regioninės pagalbos teikimo sąlygas, kaip nustatyta sistemoje. Todėl planuota pagalba atitinka sąlygas, kurios laikomos suderinamomis su bendrąja rinka,