18.7.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 186/32

(1)

Trečiasis ekonominės ir pinigų sąjungos (EPS) etapas prasidėjo 1999 m. sausio 1 d.1998 m. gegužės 3 d. Briuselyje vykusiame valstybių ir vyriausybių vadovų susitikime Taryba nusprendė, kad Belgija, Vokietija, Ispanija, Prancūzija, Airija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Austrija, Portugalija ir Suomija atitinka būtinas sąlygas bendrai valiutai įvesti 1999 m. sausio 1 d. (4)

(2)

2000 m. birželio 19 d. Taryba nusprendė, kad Graikija atitiko būtinas sąlygas bendrai valiutai įvesti 2001 m. sausio 1 d. (5)2006 m. liepos 11 d. Taryba nusprendė, kad Slovėnija atitiko būtinas sąlygas bendrai valiutai įvesti 2007 m. sausio 1 d. (6)

(3)

Vadovaudamasi prie Sutarties pridėto Protokolo dėl tam tikrų su Jungtine Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalyste susijusių nuostatų 1 dalimi, Jungtinė Karalystė pranešė Tarybai, kad neketina pereiti prie trečiojo EPS etapo 1999 m. sausio 1 d. Šis pranešimas nepasikeitė. Vadovaujantis prie Sutarties pridėto Protokolo dėl tam tikrų su Danija susijusių nuostatų 1 dalimi ir 1992 m. gruodžio mėn. Edinburge priimtu valstybių ar vyriausybių vadovų sprendimu, Danija pranešė Tarybai, kad nedalyvaus trečiajame EPS etape. Danija nereikalavo inicijuoti Sutarties 122 straipsnio 2 dalyje nurodytos procedūros.

(4)

Pagal Sprendimą 98/317/EB Švedijai daroma išlyga, kaip apibrėžta Sutarties 122 straipsnyje. Pagal 2003 m. Stojimo akto (7) 4 straipsnį Čekijos Respublikai, Estijai, Kiprui, Latvijai, Lietuvai, Vengrijai, Maltai, Lenkijai ir Slovakijai daroma išlyga, kaip apibrėžta Sutarties 122 straipsnyje. Pagal 2005 m. Stojimo akto (8) 5 straipsnį Bulgarijai ir Rumunijai daroma išlyga, kaip apibrėžta Sutarties 122 straipsnyje.

(5)

Europos centrinis bankas (ECB) buvo įsteigtas 1998 m. liepos 1 d. Europos pinigų sistema buvo pakeista valiutų kurso mechanizmu, dėl kurio įvedimo buvo susitarta 1997 m. birželio 16 d. Europos Vadovų Tarybos rezoliucija dėl valiutų kurso mechanizmo įdiegimo trečiajame ekonominės ir pinigų sąjungos etape (9). Valiutų kurso mechanizmo (VKM II) procedūros trečiajame ekonominės ir pinigų sąjungos etape buvo nustatytos ECB ir euro zonai nepriklausančių valstybių narių nacionalinių centrinių bankų 1998 m. rugsėjo 1 d. susitarime, nustatančiame valiutų kurso mechanizmo veikimo būdus ekonominės ir pinigų sąjungos trečiajame etape (10).

(6)

Sutarties 122 straipsnio 2 dalyje yra nustatytos atitinkamoms valstybėms narėms daromos išlygos panaikinimo procedūros. Pagal šį straipsnį ne rečiau kaip kartą per dvejus metus arba valstybės narės, kuriai daroma išlyga, prašymu Komisija ir ECB Sutarties 121 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka turi pateikti Tarybai pranešimą. 2007 m. vasario 27 d. Malta pateikė oficialų prašymą įvertinti konvergenciją.

(7)

Valstybių narių nacionalinės teisės aktus, įskaitant nacionalinių centrinių bankų statutus, turi būti atitinkamai pritaikomi siekiant užtikrinti jų suderinamumą su Sutarties 108 ir 109 straipsniais bei Europos centrinių bankų sistemos ir Europos centrinio banko statutu (toliau – ECBS statutas). Komisijos ir ECB ataskaitose pateikiamas išsamus Maltos teisės aktų suderinamumo su Sutarties 108 ir 109 straipsniais bei su ECBS statutu vertinimas.

(8)

Pagal Protokolo dėl konvergencijos kriterijų, nurodyto Sutarties 121 straipsnyje, 1 straipsnį Sutarties 121 straipsnio 1 dalies pirmoje įtraukoje nurodytas kainų stabilumo kriterijus reiškia, kad valstybės narės kainų stabilumas yra tvarus ir vidutinis infliacijos lygis per vienerius metus iki tyrimo neviršija daugiau kaip 1,5 procentinio punkto daugiausia trijų valstybių narių, kuriose kainos yra stabiliausios, infliacijos lygio. Pagal kainų stabilumo kriterijų infliacija apskaičiuojama remiantis Tarybos reglamente (EB) Nr. 2494/95 (11) apibrėžtais suderintais vartotojų kainų indeksais (SVKI). Siekiant įvertinti kainų stabilumo kriterijų, kiekvienos valstybės narės infliacija apskaičiuojama pagal tai, kiek procentais pasikeitė 12 mėnesių indeksų aritmetinis vidurkis, palyginti su ankstesnio laikotarpio 12 mėnesių indeksų aritmetiniu vidurkiu. Per vienerių metų laikotarpį, kuris baigėsi 2007 m. kovo mėn., trys valstybės narės, kuriose kainos yra stabiliausios, buvo Suomija, Lenkija ir Švedija, nes jų infliacijos lygis atitinkamai siekė 1,3 %, 1,5 % ir 1,6 %. Komisijos ir ECB ataskaitose buvo atsižvelgta į pamatinę vertę, apskaičiuotą kaip paprastas trijų valstybių narių, kuriose kainos yra stabiliausios, infliacijos lygių aritmetinis vidurkis, prie jo pridėjus 1,5 procentinio punkto. Taigi vienerių metų laikotarpio, kuris baigėsi 2007 m. kovo mėn., pamatinė vertė buvo 3,0 %.

(9)

Pagal Protokolo dėl konvergencijos kriterijų 2 straipsnį Sutarties 121 straipsnio 1 dalies antroje įtraukoje nurodytas bendrojo valstybės biudžeto padėties kriterijus reiškia, kad atliekant vertinimą valstybei narei nėra taikomas Tarybos sprendimas dėl perviršinio deficito pagal Sutarties 104 straipsnio 6 dalį.

(10)

Pagal Protokolo dėl konvergencijos kriterijų 3 straipsnį Sutarties 121 straipsnio 1 dalies trečioje įtraukoje nurodytas dalyvavimo Europos pinigų sistemos valiutų kurso mechanizme kriterijus reiškia, kad valstybė narė laikėsi normalių svyravimo ribų, numatytų Europos pinigų sistemos valiutų kurso mechanizme (VKM), be didelių nukrypimų bent paskutinius dvejus metus iki tyrimo. Pirmiausia valstybė narė negali būti nuvertinusi savo valiutos dvišalio pagrindinio kurso bet kokios kitos valstybės narės valiutos atžvilgiu savo pačios iniciatyva per tą patį laikotarpį. Nuo 1999 m. sausio 1 d. VKM II tapo valiutų keitimo kurso kriterijaus vertinimo pagrindu. Savo ataskaitose vertindami šio kriterijaus tenkinimą Komisija ir ECB ištyrė dvejų metų laikotarpį, kuris baigėsi 2007 m. balandžio 26 d.

(11)

Pagal Protokolo dėl konvergencijos kriterijų 4 straipsnį Sutarties 121 straipsnio 1 dalies ketvirtoje įtraukoje nurodytas ilgalaikių palūkanų normų konvergencijos kriterijus reiškia, kad vienerių metų laikotarpiu iki tyrimo valstybės narės vidutinė nominali ilgalaikių palūkanų norma neviršijo daugiau kaip 2 procentiniais punktais daugiausia trijų valstybių narių, kuriose kainos yra stabiliausios, palūkanų normos. Vertinant palūkanų normų konvergencijos kriterijus buvo remiamasi lyginamomis 10 metų vyriausybės obligacijų palūkanų normomis. Siekiant įvertinti palūkanų normos kriterijaus tenkinimą, Komisijos ir ECB ataskaitose buvo atsižvelgta į pamatinę vertę, apskaičiuotą kaip paprastas trijų valstybių narių, kuriose kainos yra stabiliausios, nominalių ilgalaikių palūkanų normų aritmetinis vidurkis, prie jo pridėjus 2 procentinius punktus. Taigi vienerių metų laikotarpio, kuris baigėsi 2007 m. kovo mėn., pamatinė vertė buvo 6,4 %.

(12)

Pagal Protokolo dėl konvergencijos kriterijų 5 straipsnį Komisija turi pateikti statistinius duomenis, kuriais buvo naudojamasi atliekant dabartinį konvergencijos kriterijų atitikimo vertinimą. Komisija pateikė šiam sprendimui parengti reikalingus duomenis. Komisija juos pateikė remdamasi valstybių narių ataskaitomis, kurias jos perdavė iki 2007 m. balandžio 1 d. pagal 1993 m. lapkričio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 3605/93 dėl Europos bendrijos steigimo sutarties priede pateikto Protokolo dėl perviršinio deficito procedūros taikymo (12).

(13)

Remdamasi Komisijos ir ECB pateiktomis ataskaitomis apie Maltos pažangą, padarytą vykdant savo įsipareigojimus siekiant dalyvauti ekonominėje ir pinigų sąjungoje, Komisija nusprendė, kad:

Maltos nacionalinės teisės aktai, įskaitant nacionalinio centrinio banko statutą, yra suderinami su Sutarties 108 ir 109 straipsniais bei ECBS statutu.

Dėl Maltos konvergencijos kriterijų, nurodytų Sutarties 121 straipsnio 1 dalies keturiose įtraukose, tenkinimo:

Atsižvelgiant į šiuos kriterijus, Malta pasiekė aukštą tvarios konvergencijos lygį.

Todėl Malta atitinka būtinas sąlygas bendrai valiutai įvesti.

(14)

Taryba, remdamasi Komisijos rekomendacija, Sprendimu 2007/464/EB (13) panaikino Sprendimą 2005/186/EB dėl perviršinio deficito susidarymo.

(15)

Pagal Sutarties 122 straipsnio 2 dalį Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, kvalifikuota balsų dauguma turi nuspręsti, kuri iš valstybių narių, kurioms daroma išlyga, atitinka būtinas sąlygas bendrai valiutai įvesti, ir panaikinti atitinkamoms valstybėms narėms darytas išlygas,