dėl laikinų skubių priemonių užkirsti kelią Gibberella circinata Nirenberg & O’Donnell įvežimui į Bendriją ir išplitimui joje

atsižvelgdama į 2000 m. gegužės 8 d. Tarybos direktyvą 2000/29/EB dėl apsaugos priemonių nuo augalams ir augaliniams produktams kenksmingų organizmų įvežimo į Bendriją ir išplitimo joje (1), ypač į jos 16 straipsnio 3 dalies trečią sakinį,

Nepažeidžiant šio sprendimo II priedo II dalies nuostatų, nurodytus augalus, kurie yra Bendrijos kilmės arba kurie importuojami į Bendriją pagal šio sprendimo 3 straipsnį, galima vežti Bendrijos teritorijoje, tik jeigu jie atitinka I priedo II dalyje nustatytas sąlygas.

1. Valstybės narės atlieka oficialius metinius tyrimus dėl nurodyto organizmo buvimo arba užsikrėtimo organizmu įrodymų jų teritorijose.

Nepažeidžiant Direktyvos 2000/29/EB 16 straipsnio 2 dalies nuostatų, iki kiekvienų metų gruodžio 15 d. Komisijai ir kitoms valstybėms narėms pranešama apie šių tikrinimų rezultatus kartu pateikiant 6 straipsnyje minėtų demarkuotų zonų sąrašus ir II priedo II dalyje nurodytas priemones.

2. Apie bet kokį įtariamą ar patvirtintą augalų užsikrėtimą nurodytu organizmu nedelsiant pranešama atsakingoms oficialioms įstaigoms.

Kai nurodyto organizmo buvimas teritorijoje patvirtinamas 5 straipsnio 1 dalyje nurodytų tyrimų rezultatais ar 5 straipsnio 2 dalyje nurodytu pranešimu, arba įrodomas kitais būdais, valstybės narės nustato demarkuotas zonas ir imasi oficialių priemonių, kaip nustatyta II priedo I ir II dalyse.

Valstybės narės, jei būtina, iš dalies pakeičia priemones, kurias jos priėmė, siekdamos apsisaugoti nuo nurodyto organizmo įvežimo ir išplitimo, kad šios priemonės atitiktų šio sprendimo reikalavimus, ir nedelsdamos apie jas informuoja Komisiją.

I PRIEDAS

ŠIO SPRENDIMO 3 IR 4 STRAIPSNIUOSE NURODYTOS SKUBIOS PRIEMONĖS

I. Specialūs importo reikalavimai

Nepažeidžiant Direktyvos 2000/29/EB III priedo A dalies 1 punkto, IV priedo A dalies I skirsnio 8.1, 8.2, 9 ir 10 punktų, IV priedo B dalies 7, 8, 9, 10, 11, 12, 16 ir 17 punktų nuostatų, trečiųjų šalių kilmės nurodyti augalai vežami kartu su Direktyvos 2000/29/EB 13 straipsnio 1 dalyje nurodytu sertifikatu, kurio skyrelyje „Papildoma deklaracija“ nurodyta, kad nurodyti augalai kilę iš auginimo vietos, kurią užregistravo ir prižiūri nacionalinė augalų apsaugos organizacija kilmės šalyje, ir

a)	visą augimo laikotarpį buvo auginami šalyse, kuriose nebuvo aptiktas nurodytas organizmas, arba

visą augimo laikotarpį buvo auginami kenkėjais neužkrėstoje teritorijoje, kurią nustatė nacionalinė augalų apsaugos organizacija kilmės šalyje laikydamasi atitinkamų tarptautinių fitosanitarinių priemonių standartų. Kenkėjais neužkrėstos teritorijos pavadinimas turi būti paminėtas skyrelyje „kilmės šalis“, arba

c)	augalai kilę iš auginimo vietos, kurioje per oficialius patikrinimus dvejų metų laikotarpiu prieš eksportą nebuvo aptikta nurodyto organizmo požymių, ir prieš pat eksportą augalai buvo ištirti.

II. Vežimo sąlygos

Nepažeidžiant šio sprendimo II priedo II dalies nuostatų ir Direktyvos 2000/29/EB IV priedo A dalies II skirsnio 4 ir 5 punktų, IV priedo B dalies 7, 8, 9, 10, 11, 12, 16 ir 17 punktų bei V priedo A dalies I skirsnio 2.1 punkto ir II skirsnio 1.1 punkto nuostatų, visus nurodytus augalus, kurie yra Bendrijos kilmės arba kurie importuojami į Bendriją pagal šio sprendimo 3 straipsnį, išskyrus mažą augalų kiekį, skirtą naudoti savininkui arba gavėjui nekomerciniais tikslais tik tuo atveju, jei nėra minėto organizmo išplitimo pavojaus, galima vežti Bendrijos teritorijoje tik kartu su augalo pasu, kuris buvo parengtas ir išduotas remiantis Direktyvos 92/105/EEB (1) nuostatomis, ir:

a)	visą auginimo laikotarpį arba nuo įvežimo į Bendriją augalai buvo auginami auginimo vietoje valstybėje narėje, kurioje organizmas nebuvo aptiktas, arba

b)	visą augimo laikotarpį arba nuo jų įvežimo į Bendriją augalai buvo auginami auginimo vietoje kenkėjais neužkrėstoje teritorijoje, kurią nustatė atsakinga oficiali institucija valstybėje narėje laikydamasi atitinkamų tarptautinių fitosanitarinių priemonių standartų, arba

c)	augalai kilę iš auginimo vietos, kurioje per oficialius patikrinimus dvejų metų laikotarpiu prieš vežimą nebuvo aptikta nurodyto organizmo požymių, ir prieš pat vežimą augalai buvo ištirti.

(1) OL L 4, 1993 1 8, p. 22. Direktyva su pakeitimais, padarytais Direktyva 2005/17/EB (OL L 57, 2005 3 3, p. 23).

II PRIEDAS

ŠIO SPRENDIMO 6 STRAIPSNYJE MINĖTOS SKUBIOS PRIEMONĖS

I. Demarkuotų zonų nustatymas

6 straipsnyje nurodytas demarkuotas zonas sudaro šios dalys:

a)	užkrėsta teritorija, kurioje buvo patvirtintas nurodyto organizmo buvimas ir kuri apima visus nurodytus augalus, turinčius nurodyto organizmo sukeltų požymių, ir

b)	buferinė zona, besitęsianti ne mažiau kaip 1 km už užkrėstos zonos.

Jei kelios buferinės zonos persidengia arba geografiškai yra arti viena kitos, nustatoma platesnė demarkuota zona, apimanti atitinkamas demarkuotas zonas ir teritorijas tarp jų.

2.	Nustatant tikslias 1 punkte nurodytų zonų ribas, atsižvelgiama į pagrįstus mokslinius principus, nurodyto organizmo bei jo pernešėjų biologinius ypatumus, užkrato išplitimo lygį, metų laiką ir į konkretų nurodytų augalų išsidėstymą atitinkamoje valstybėje narėje.

3.	Jei nurodytas organizmas aptinkamas už užkrėstos zonos ribų, demarkuotos zonos ribos atitinkamai persvarstomos.

4.	Jei, remiantis 5 straipsnio 1 dalyje nurodytais metiniais tyrimais, kurioje nors demarkuotoje zonoje nurodytas organizmas neaptinkamas bent dvejus metus iš eilės, ši zona panaikinama, o šio priedo II dalyje nurodytos priemonės nebėra būtinos.

II. Demarkuotose zonose taikomos priemonės

6 straipsnyje nurodytos oficialios priemonės, kurių reikia imtis demarkuotose zonose, apima mažiausiai:

—	tinkamas nurodyto organizmo naikinimo priemones,

—	intensyvią stebėseną, vykdomą siekiant nustatyti nurodyto organizmo buvimą atliekant atitinkamus patikrinimus.