30.5.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 138/14

(1)

2003 m. Stojimo akto IV priedo 4 skyriaus 2 dalyje numatyta, kad bet kurios privačios ar viešosios žemės ūkio produktų atsargos, įstojimo į ES dieną esančios laisvoje apyvartoje Čekijos Respublikos, Estijos, Kipro, Latvijos, Lietuvos, Vengrijos, Maltos, Lenkijos, Slovėnijos ir Slovakijos (toliau – naujosios valstybės narės) teritorijoje ir viršijančios kiekį, kurį būtų galima vertinti kaip įprastines perkeliamąsias atsargas, turėtų būti pašalintos naujųjų valstybių narių sąskaita. Remiantis konkrečiais kiekvieno rinkos organizavimo kriterijais ir tikslais, turėtų būti apibrėžta kiekvieno produkto įprastinių perkeliamųjų atsargų sąvoka.

(2)

Atsižvelgiant į kiekvienam rinkos organizavimui būdingus kriterijus bei tikslus ir į kainų, egzistavusių naujosiose valstybėse narėse prieš įstojimą į ES, santykį su Bendrijos kainomis, įprastinės perkeliamosios atsargos turėtų būti vertinamos pagal kiekvienam sektoriui būdingus veiksnius.

(3)

Perteklinių atsargų lygis turėtų būti apskaičiuojamas remiantis vidaus gamybos pokyčiu pridėjus importą ir atėmus eksportą per dvyliką mėnesių iki įstojimo į ES, t. y. nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2004 m. balandžio 30 d., lyginant su vidutiniu trijų ankstesnių dvylikos mėnesių laikotarpių vidaus gamybos pokyčiu pridėjus importą ir atėmus eksportą.

(4)

Komisija paragino naująsias valstybes nares pateikti pastabas apie bendrąją skaičiavimo metodologiją ir argumentus dėl konkrečių situacijų, kuriose būtų pateisintos didesnės nei įprasta atsargos. Komisija įvertino pastabas apie bendrąją metodologiją ir, remdamasi bendra situacijos analize, baigė rengti metodologiją, kuria remiantis būtų pateiktas visoms naujosioms valstybėms narėms taikytinas horizontalus metodas. Po to įvertinti konkretūs naujųjų valstybių narių argumentai. Remiantis šio vertinimo rezultatais pakoreguoti horizontalių veiksmų rezultatai.

(5)

Apskaičiavimo rezultatai turėtų būti pakoreguoti atsižvelgiant į tai, kad kai kurių kategorijų produktai, pvz., sviestas ir lydytas sviestas, įvairios kokybės ryžiai, apyniai, sėklos, vynas, alkoholis, tabakas ir javai, gali būti pakeisti vieni kitais ir vertinami kaip viena grupė, kurioje tam tikrų produktų atsargų padidėjimą atsveria kitų produktų atsargų sumažėjimas.

(6)

Naujosios valstybės narės teigė, kad skaičiavimo laikotarpiu gamyba ir prekyba galėjo augti, ypač tose ūkio srityse, kurių ekonominei plėtrai įtakos turėjo stojimo į Europos Sąjungą perspektyvos. Jei į šią tendenciją neatsižvelgiama, atsargų perteklius gali būti pervertintas. Todėl apskaičiavimas pakoreguotas įdiegus mechanizmą, kuris leido atsižvelgti į šią tendenciją tiek gamyboje, tiek prekyboje. (Šis mechanizmas turėtų būti taikomas kitoms panašioms vidaus vartojimo tendencijoms).

(7)

Apskaičiavimas turėtų būti pagrįstas oficialiais valstybių narių perduodamais Eurostato mėnesio duomenimis, jei turima. Tais atvejais, kai tokių duomenų nėra arba jie neišsamūs, turėtų būti taikomas geriausio įvertinimo metodas pasitelkiant kitus turimus informacijos šaltinius, nustatomus glaudžiai bendradarbiaujant su naujosiomis valstybėmis narėmis.

(8)

Kiti naudoti informacijos šaltiniai – metiniai Eurostato duomenys, naujųjų valstybių narių balansų duomenys apie konkrečius produktus ir naujųjų valstybių narių Komisijai oficialiai pateikti duomenys, patvirtinti nacionalinių statistikos tarnybų.

(9)

Naujųjų valstybių narių prašymu buvo atsižvelgta į tam tikras tose šalyse susidariusias situacijas, ypač į konkrečias aplinkybes, kuriomis buvo sukauptos produktų atsargos.

(10)

Reikėtų nustatyti ribą, taikomą tuo atveju, kai perteklinių atsargų kiekis yra pakankamai nedidelis, palyginti su kiekiu, kurį būtų galima vertinti kaip įprastines perkeliamąsias atsargas. Ta riba nustatoma atsižvelgiant į tam tikromis pasirengimo narystei aplinkybėmis surinktos statistinės informacijos paklaidą ir į šios užduoties sudėtingumą bei mastą. Tuo atveju, jeigu apskaičiuotas tam tikro produkto perteklinių atsargų kiekis naujojoje valstybėje narėje neviršija 10 % kiekio, kurį būtų galima vertinti kaip įprastines perkeliamąsias atsargas, valstybei narei bauda nėra skiriama.

(11)

Atsižvelgiant į 2003 m. Stojimo akto IV priedo 4 skyriaus 2 dalyje nurodytą tikslą, tinkamiausias būdas apskaičiuoti finansines perteklinių atsargų susidarymo pasekmes – įvertinti jų šalinimo kiekviename atitinkamame sektoriuje išlaidas. Tais atvejais, kai pirmaisiais metais po įstojimo į ES atitinkamiems produktams taikytos eksporto grąžinamosios išmokos, finansines pasekmes tikslinga nustatyti atsižvelgiant į vidaus ir išorės kainų lygio skirtumą, kurį atspindi vidutinė eksporto grąžinamoji išmoka, mokama dvylika mėnesių po įstojimo į ES.

(12)

Kai tam tikrose naujosiose valstybėse narėse susidaro dideli produktų, kuriems netaikomos eksporto grąžinamosios išmokos (pvz., konservuotiesiems grybams, česnakams, vaisių sultims), perteklinių atsargų kiekiai, atliekant atitinkamus skaičiavimus tikslinga remtis vidutinių vidaus ir išorės kainų skirtumais. Atsižvelgiant į tai, kad finansinės pasekmės, susijusios su įvairių žemės ūkio produktų perteklinių atsargų susidarymu tam tikrose naujosiose valstybėse narėse, yra laikinos, tokios valstybės narės atitinkamas sumas turėtų sumokėti į Bendrijos biudžetą. Būtina nustatyti tokių mokėjimų datą.

(13)

Atsižvelgiant į galimas reikšmingas finansines pasekmes atitinkamoms valstybėms narėms, šių sumų mokėjimo laikotarpį galima išskaidyti per ketverius metus.

(14)

Kadangi atitinkami vadybos komitetai nepateikė savo nuomonės per jų pirmininkų nustatytą laikotarpį,