30.4.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 112/14


KOMISIJOS SPRENDIMAS

2006 m. birželio 7 d.

dėl valstybės pagalbos C 25/2005 (ex NN 21/2005), kurią Slovakijos Respublika suteikė Frucona Košice, a.s.

(Pranešta dokumentu Nr. C(2006) 2082)

(Tik tekstas slovakų kalba yra autentiškas)

(Tekstas svarbus EEE)

(2007/254/EB)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į 88 straipsnio 2 dalies pirmąją pastraipą,

pakvietusi suinteresuotąsias šalis pateikti savo nuomonę pagal minėtas nuostatas (1) ir atsižvelgdama į jų nuomones,

kadangi:

I.   PROCEDŪRA

(1)

2004 m. spalio 15 d. raštu, užregistruotu 2004 m. spalio 25 d., Komisijai buvo pateiktas skundas dėl įtariamos neteisėtos pagalbos, skirtos Frucona Košice, a.s. Skundo pateikėjas atsiuntė papildomą informaciją 2005 m. vasario 3 d. Susitikimas su skundo pateikėju įvyko 2005 m. gegužės 24 d.

(2)

Komisija, remdamasi skundėjo pateikta informacija, 2004 m. gruodžio 6 d. raštiškai pareikalavo, kad Slovakija ją informuotų apie ginčytiną priemonę. Slovakija atsakė 2005 m. sausio 4 d. raštu, užregistruotu ir gautu 2005 m. sausio 17 d., kuriame informavo Komisiją dėl galimos neteisėtos pagalbos, skirtos Frucona Košice, a.s. ir kreipėsi į Komisiją prašydama šią pagalbą patvirtinti kaip sanavimo pagalbą finansinius sunkumus patiriančiai bendrovei. Slovakija pateikė papildomą informaciją 2005 m. sausio 24 d. raštu, užregistruotu 2005 m. sausio 28 d. Komisija raštiškai pareikalavo papildomos informacijos 2005 m. vasario 9 d. Slovakija atsakė 2005 m. kovo 4 d. raštu, užregistruotu 2005 m. kovo 10 d. Susitikimas su Slovakijos pareigūnais įvyko 2005 m. gegužės 12 d.

(3)

2005 m. liepos 5 d. raštu Komisija informavo Slovakiją apie priimtą sprendimą pradėti procedūrą pagal EB sutarties 88 straipsnio 2 dalį minėtai pagalbai ištirti.

(4)

Komisijos sprendimas pradėti procedūrą buvo paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (2). Komisija pakvietė suinteresuotąsias šalis pateikti pastabas dėl minėtos priemonės.

(5)

Slovakijos institucijos pateikė savo pastabas 2005 m. spalio 10 d. raštu, užregistruotu 2005 m. spalio 17 d. Komisija gavo pastabas iš vienos suinteresuotosios šalies (gavėjo) 2005 m. spalio 24 d. raštu, užregistruotu 2005 m. spalio 25 d. Šias pastabas Komisija persiuntė Slovakijai, suteikdama jai galimybę pateikti pastabas; Slovakija pateikė pastabas 2005 m. gruodžio 16 d. raštu, užregistruotu 2005 m. gruodžio 20 d. Susitikimas su gavėju, kurio metu jis turėjo galimybę pareikšti savo nuomonę aptariamu klausimu, įvyko 2006 m. kovo 28 d. Slovakija pateikė papildomą informaciją 2006 m. gegužės 5 d. raštu, užregistruotu 2006 m. gegužės 8 d.

II.   IŠSAMUS PAGALBOS APRAŠYMAS

1.   Įmonė

(6)

Finansinės pagalbos gavėjas yra Frucona Košice, a.s. (toliau „gavėjas“), kuri sprendimo dėl pagalbos pateikimo metu gamino spiritą ir alkoholinius gėrimus, nealkoholinius gėrimus, konservuotus vaisius ir daržoves bei actą. Šiuo metu gavėjas negamina spirito ir alkoholinių gėrimų. Tačiau gavėjas yra aktyvus spirito ir alkoholinių gėrimų didmeninės prekybos srityje. Bendrovė yra regione, kuris priklauso remtiniems regionams pagal EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies a punktą.

(7)

Sprendimo dėl pagalbos priėmimo metu bendrovėje dirbo apie 200 asmenų. Savo pastabose dėl sprendimo pradėti oficialią tyrimo procedūrą, gavėjas pateikė Komisijai savo apyvartos duomenis (įskaitant akcizo mokestį ir PVM), kurie yra pateikti lentelėje.

1 lentelė

Apyvarta įvairiuose gamybos segmentuose, įskaitant akcizo mokestį ir PVM (SKK)

 

2002

2003

2004

Actas

[…] (3)

[…]

[…]

Vaisių ir daržovių gamyba

[…]

[…]

[…]

Kopūstai

[…]

[…]

[…]

Gazuoti nealkoholiniai gėrimai

[…]

[…]

[…]

Negazuoti nealkoholiniai gėrimai

[…]

[…]

[…]

Sultys 100 %

[…]

[…]

[…]

Alkoholiniai gėrimai

[…]

[…]

[…]

Obuolių vynas

[…]

[…]

[…]

Sirupas

[…]

[…]

[…]

Kiti gaminiai (paslaugos)

[…]

[…]

[…]

Iš viso

895 019 980

978 343 230

880 314 960  (4)

(8)

Šie duomenys smarkiai skiriasi nuo duomenų, kuriuos Komisija gavo iš Slovakijos institucijų ir kurie buvo nurodyti sprendime pradėti oficialią tyrimo procedūrą (5). Reaguodamos į gavėjo pastabas, pradėjus oficialią tyrimo procedūrą, Slovakijos institucijos neabejojo pirmiau pateiktų duomenų tikslumu. Anot Slovakijos institucijų, gavėjas atitinka vidutinių įmonių apibrėžimą.

2.   Taikytini nacionalinės teisės aktai

(9)

Ginčytina priemonė yra mokesčių inspekcijos Košice IV (toliau – „mokesčių inspekcija“) mokestinio įsiskolinimo nurašymas pagal vadinamąjį susitarimą su kreditoriais. Šią procedūrą reglamentuoja Aktas Nr. 328/91 „Bankroto ir susitarimo su kreditoriais aktas“ (toliau – „bankroto aktas“).

(10)

Susitarimas su kreditoriais (toliau – „susitarimas“ arba „susitarimo procedūra“) yra teismo prižiūrima procedūra, kurios esmė, kaip ir bankroto procedūros, yra nemokių bendrovių finansinės padėties sutvarkymas (6). Bankroto procedūros atveju bendrovė nustoja egzistuoti, o jos turtas arba parduodamas naujam savininkui, arba bendrovė yra likviduojama. Tuo tarpu susitarimo procedūros metu įsiskolinusi bendrovė tęsia savo veiklą nesikeičiant savininkui.

(11)

Susitarimo procedūrą inicijuoja įsiskolinusi bendrovė. Jos tikslas – įsiskolinusios bendrovės ir jos kreditorių susitarimas (toliau – „susitarimas“), kuriuo remiantis skolininkė grąžina dalį įsiskolinimo kreditoriams, o likusi dalis nurašoma. Šį susitarimą turi patvirtinti prižiūrintysis teismas.

(12)

Kreditoriai, kurių gautinos sumos yra garantuotos, pavyzdžiui, įkeitimo teise, veikia kaip atskiri kreditoriai. Tam, kad susitarimo pasiūlymui būtų pritarta, visi atskiri kreditoriai turi vieningai už jį balsuoti, tuo tarpu kitiems kreditoriams užtenka kvalifikuotos balsų daugumos. Atskiri kreditoriai balsuoja atskirai ir turi teisę vetuoti pasiūlymą.

(13)

Atskiri kreditoriai taip pat turi privilegijuotą padėtį bankroto procedūros atveju. Pajamos nuo garantuoto turto pardavimo bankroto atveju turi padengti tiktai atskirų kreditorių gautinas sumas. Jeigu pajamos nuo pardavimo neleidžia padengti atskirų kreditorių visų gautinų sumų, likusios dalys pridedamos prie antros grupės, t. y. prie likusių kreditorių gautinų sumų. Antrojoje grupėje kreditorių gautinos sumos patenkinamos proporcingai.

(14)

Pagal bankroto aktą bendrovė, siekianti susitarimo su kreditoriais, turi prižiūrinčiajam teismui pateikti sąrašą, kuriame bus nurodytos bendrovės reorganizavimo priemonės ir veiklos finansavimo priemonės, kai bus pasiektas susitarimas.

(15)

Pagal Aktą Nr. 511/92 dėl Mokesčių ir įmokų administravimo ir Pasikeitimų vietinių finansinių įstaigų sistemoje (toliau – „mokesčių administravimo aktas“) bendrovė turi galimybę kreiptis į mokesčių inspekciją, prašydama atidėti mokesčių mokėjimus. Atidedama suma apmokestinama procentiniu mokesčiu, o atidedamas įsiskolinimas turi būti garantuotas.

(16)

Mokesčių administravimo aktas taip pat reglamentuoja mokesčių išieškojimo procedūrą, kurios metu padengiamos valstybės gautinos sumos, parduodant nekilnojamąjį turtą, kilnojamąjį turtą arba visą įmonę.

3.   Ginčytina priemonė

(17)

Nuo 2002 m. lapkričio iki 2003 m. lapkričio gavėjas pasinaudojo savo teise pagal mokesčių administravimo aktą atidėti įsipareigojimą mokėti spirito akcizo mokestį (7). Atidėto mokesčio suma pasiekė 477 015 759 SKK (12,6 mln. EUR). Prieš pritardama sprendimui atidėti mokesčių mokėjimą, kaip yra numatyta pagal aktą, mokesčių inspekcija, remdamasi įstatymu, garantavo visas savo gautinas sumas gavėjo aktyvais. Remdamosi gavėjo finansine atskaitomybe, Slovakijos institucijos pareiškė, kad šios garantijos vertė buvo 397 476 726 SKK (10,5 mln. EUR). Tačiau gavėjas tvirtina, kad šios garantijos vertė, nustatyta ekspertų 2003 m. pabaigoje, buvo 193 940 000 SKK (5 mln. EUR). Tokia, anot gavėjo, yra apdrausto turto vertė (kilnojamasis turtas, nekilnojamasis turtas, gautinos sumos), nustatyta pagal ekspertų nurodytas kainas.

(18)

2004 m. sausio 1 d. buvo pakeistas mokesčių administravimo aktas: galimybė reikalauti, kad mokesčių mokėjimas būtų atidėtas, apribota iki vieno karto per metus. Gavėjas pasinaudojo šia galimybe, atidėdamas 2003 m. gruodžio mėnesio mokesčius, kurie turėjo būti sumokėti 2004 m. sausio mėnesį. Tačiau gavėjas negalėjo sumokėti arba atidėti 2004 m. sausio mėnesio akcizo mokesčio, kurį turėjo sumokėti 2004 m. vasario 25 d. Todėl gavėjas pagal bankroto aktą tapo nemokia bendrove. Taip pat jis neteko licencijos spiritui gaminti ir perdirbti.

(19)

2004 m. kovo 8 d. gavėjas kreipėsi į kompetentingą apygardos teismą su pasiūlymu dėl susitarimo procedūros. Apygardos teismas, nustatęs, kad visi teisėti reikalavimai tokiam susitarimui buvo įvykdyti, leido pradėti susitarimo procedūrą 2004 m. balandžio 29 d. sprendimu. 2004 m. liepos 9 d. susitikimo metu kreditoriai balsavo už gavėjo pasiūlytą susitarimo procedūrą. Susitarimas buvo patvirtintas 2004 m. liepos 14 d. prižiūrinčiojo apygardos teismo sprendimu.

(20)

2004 m. rugpjūčio mėnesį mokesčių inspekcija pateikė teismui apeliaciją dėl teismo sprendimo, patvirtinančio susitarimo procedūrą. Aukščiausiasis teismas 2004 m. spalio 25 d. sprendimu nustatė, kad apeliacija nebus patenkinta ir paskelbė, kad apygardos teismo sprendimas, pritariantis kreditorių susitarimui, galioja ir yra vykdomas nuo 2004 m. liepos 23 d. Vėliaus generalinis prokuroras pateikė neeilinę apeliaciją dėl apygardos teismo sprendimo. Procedūra iki šiol vyksta Aukščiausiajame teisme.

(21)

Kreditoriai, įskaitant mokesčių inspekciją, sudarė su gavėju tokį susitarimą: 35 % skolos gavėjas grąžins per mėnesį nuo kreditorių susitarimo priėmimo įsigaliojimo, likusius 65 % kreditoriai nurašys. Dėl to visi kreditoriai buvo traktuojami vienodai. Lentelėje yra pateikti duomenys dėl konkrečių sumų individualiems kreditoriams.

2 lentelė

Gavėjo skolos iki ir po susitarimo procedūros [SKK]

Kreditorius

Skola iki susitarimo

Skola po susitarimo (8)

Nurašyta suma

Viešasis

Mokesčių inspekcija

640 793 831

224 277 841

416 515 990

Asmeninis

Tetra Pak a.s.

[…]

[…]

[…]

MTM-obaly s.r.o.

[…]

[…]

[…]

Merkant družtvo

[…]

[…]

[…]

Vetropack s.r.o.

[…]

[…]

[…]

IŠ VISO

 

644 591 439  (9)

225 607 029

418 984 410

(22)

Mokesčių inspekcijos gautinos sumos, įtrauktos į susitarimo procedūrą, buvo 640 793 831 SKK (16,86 mln. EUR), į šias sumas įėjo neapmokėti akcizo mokesčiai už laikotarpį nuo 2003 m. gegužės iki 2004 m. kovo mėn., PVM už laikotarpį nuo 2004 m. sausio iki 2004 m. balandžio mėn., taip pat priskaičiuotos baudos ir palūkanos. Mokesčių inspekcija nurašė 416 515 990 SKK (11 mln. EUR). Po susitarimo mokesčių inspekcija gavo 224 277 841 SKK (5,86 mln. EUR).

(23)

Mokesčių inspekcija susitarimo procedūros metu veikė kaip atskiras kreditorius ir kaip atskiras kreditorius nepriklausomai balsavo už susitarimą. Mokesčių inspekcijos padėtis buvo privilegijuota, nes kai kurios jos gautinos sumos, įtrauktos į susitarimą, buvo garantuotos atsižvelgiant į gavėjo mokesčių skolos atidėjimą 2002 m. ir 2003 m. (žr. 17 punktą). Visi kiti kreditoriai balsavo už pasiūlytą susitarimą. Jų gautinos sumos buvo niekaip neapsaugotos bendros komercinės gautinos sumos.

(24)

Savo pasiūlyme dėl susitarimo, pagal bankroto akto reikalavimus, gavėjas aprašė reorganizavimo, susijusio su gamyba, platinimu ir darbuotojais (įskaitant perteklinės darbo jėgos atleidimą), priemones.

(25)

Organizacijos ir darbo jėgos srityse gavėjas planavo šias reorganizavimo priemones: sukūrimas universalios produkcijos grupės, kuri užsiimtų visais gamybos darbais; transportavimo keitimas, atsisakant žemiausios likutinės vertės transporto priemonių; komercinės veiklos reorganizavimas. Kartu su šiomis priemonėmis turi būti vykdomas etatų mažinimas 50 darbuotojų per 2004 m. kovo – gegužės mėnesius. Likę 50 darbuotojų tuo laikotarpiu turėjo dirbti už 60 % atlyginimą.

(26)

Dėl gamybos ir techninės sričių, gavėjas pareiškė, kad, kadangi bendrovė prarado licenciją spirito gamybai, atitinkama gamybos įranga bus nuomojama nuo 2004 m. balandžio mėnesio. Gavėjas planavo sumažinti arba sustabdyti nepelningų nealkoholinių gėrimų gamybą ir pareiškė, kad kiekvieno naujo produkto šioje kategorijoje pristatymas bus kruopščiai analizuojamas jo gamybos naudingumo atžvilgiu.

(27)

Toliau gavėjas nurodo šias priemones: išlaidų restruktūrizavimas dėl mažesnių gamybos sąnaudų, kadangi buvo sustabdyta spirito gamyba bei atsisakyta bendrovės transporto dalies; taip pat senos įrangos pardavimas į metalo laužą.

(28)

Gavėjas taip pat planavo parduoti administracines patalpas, parduotuvę ir poilsio patalpas bei užsiminė apie galimybę parduoti arba išnuomoti acto gamybos įrangą. Slovakijos institucijos savo pastabose dėl sprendimo pradėti oficialią tyrimo procedūrą patvirtino, kad administracinės patalpos, parduotuvė ir poilsio patalpos dar nėra parduotos.

(29)

Gavėjas planavo intensyvų savo atsarginės pagamintos produkcijos pardavimą (10).

(30)

Pagal šį pasiūlymą, gavėjas turėjo finansuoti susitarimą savo lėšomis (atsargų pardavimas) (suma turėjo būti [mažiau negu 150] mln. SKK) bei išorinio finansavimo forma (komercinio banko paskola) (100 mln. SKK). Pagal informaciją, pateiktą gavėjo, pradėjus oficialią tyrimo procedūrą, neapmokėta skola buvo padengta pajamomis, atsiradusiomis dėl naujų akcijų emisijos (21 mln. SKK; 0,56 mln. EUR), pajamomis nuo atsargų pardavimo ([mažiau negu 150] mln. SKK; [mažiau negu 3,9] mln. EUR) ir paskola iš bendrovės Old Herold, s.r.o. ([70–130] mln. SKK; [1,8–3,4] mln. EUR). Old Herold, s.r.o. faktūrų apmokėjimo terminas buvo 40 dienų, kuris, anot gavėjo, buvo ilgas terminas, turint omenyje gavėjo kritinę finansinę padėtį. Šis ilgesnis terminas leido gavėjui sukaupti reikalingą sumą.

(31)

Slovakijos institucijos informavo Komisiją, kad, pradėjus oficialią tyrimo procedūrą, likusi gavėjo skola mokesčių inspekcijai, siekianti 224 277 841 SKK, buvo sumokėta 2004 m. gruodžio 17 d. Slovakijos institucijos patvirtino, kad iki Europos Komisijos procedūros pabaigos jos sustabdė skolų nurašymą, nustatytą susitarimo procedūroje.

III.   SPRENDIMAS PRADĖTI PROCEDŪRĄ PAGAL EB SUTARTIES 88 STRAIPSNIO 2 DALĮ

(32)

Savo sprendime pradėti oficialią tyrimo procedūrą Komisija suabejojo, kad ginčytinas mokesčių nurašymas nėra valstybės pagalba. Komisija laikėsi nuomonės, kad mokesčių institucijos veiksmai susitarimo procedūros metu neatitiko rinkos ekonomikos kreditoriui taikomų reikalavimų. Komisijos nuomone mokesčių inspekcijos teisminė padėtis skyrėsi nuo kitų kreditorių padėties, kadangi jos gautinos sumos buvo garantuotos ir ji galėjo inicijuoti mokesčių išieškojimo procedūrą. Komisija suabejojo, kad susitarimo procedūros rezultatai buvo palankiausi valstybei, palyginti su galimais bankroto procedūros arba mokesčių išieškojimo procedūros rezultatais.

(33)

Komisija toliau suabejojo dėl ginčytinos pagalbos suderinamumo su bendrąja rinka. Iš pradžių jai kilo abejonių, kad pagalba suderinama kaip sanavimo pagalba, kaip teigė Slovakijos institucijos. Sanavimo pagalba gali būti tik likvidumo parama, suteikiama paskolos garantijos arba paskolos forma. Tačiau priemonė, apie kurią kalbama, yra skolos nurašymas, atitinkantis negrąžintiną dovanojimą. Be to, suteikiant pagalbą, nebuvo reikalaujama, kad ne vėliau kaip po šešių mėnesių po sanavimo pagalbos priemonės patvirtinimo gavėjas turi pristatyti restruktūrizavimo planą arba likvidavimo planą arba visiškai kompensuoti pagalbą.

(34)

Toliau Komisija apsvarstė ginčytinos priemonės suderinamumą su restruktūrizavimo pagalbos apibrėžimu ir suabejojo, kad dvi pagrindinės sąlygos buvo įvykdytos: egzistuoja restruktūrizavimo planas, užtikrinantis ilgalaikio gyvybingumo atkūrimą per atitinkamą laikotarpį ir nustatyta pagalbos suma, kuri atitinka reikalingą minimumą.

IV.   SUINTERESUOTŲJŲ ŠALIŲ PASTABOS

(35)

Be informacijos apie faktinę padėtį, nurodytos II dalyje, gavėjas pateikė šias pastabas.

(36)

Gavėjas teigia, kad 2004 m. pradžioje kilę finansiniai sunkumai buvo susiję su akto dėl mokesčių administravimo pakeitimu, pagal kurį galimybė atidėti mokesčių mokėjimą yra suteikiama tik kartą per metus. Tai buvo svarbus pakeitimas gavėjo atžvilgiu, kadangi, anot jo, jis buvo linkęs pasikliauti šia galimybe ankstesniais metais.

(37)

Iš esmės, iš pradžių gavėjas tvirtino, kad Komisija neturi teisinės galios tikrinti ginčytiną priemonę, nes priemonė buvo pradėta vykdyti prieš įstojimą ir nebuvo taikoma po įstojimo. Priemonę pradėta taikyti prieš įstojimą, kadangi susitarimo procedūra prasidėjo 2004 m. kovo 8 d. ir, anot gavėjo, patvirtinta teismo 2004 m. balandžio 29 d., t. y. prieš Slovakijos Respublikos įstojimą į Europos Sąjungą. Be to, mokesčių inspekcija tariamai pritarė siūlomam susitarimui dar prieš susitarimo procedūros pradžią, pirmiau vykusių derybų metu. Susitikimas su Slovakijos Respublikos Centrine mokesčių inspekcija įvyko 2003 m. gruodžio mėnesį ir 2004 m. vasario 3 d. mokesčių inspekcija nusiuntė gavėjui raštą, kuriuo tariamai patvirtino susitarimo procedūrą.

(38)

Toliau gavėjas teigė, kad jeigu Komisija mano esanti kompetentinga veikti aptariamuoju klausimu, ginčytina priemonė nelaikoma valstybės pagalba, nes yra įvykdytas rinkos ekonomikos kreditoriaus principas.

(39)

Visų pirma, gavėjas tvirtina, kad susitarimo procedūros ir mokesčių išieškojimo procedūros lyginimas yra klaidingas, kadangi pirmosios pradžia pašalina arba sustabdo antrąją. Todėl mokesčių inspekcija negalėjo pasirinkti mokesčių išieškojimo. Be to, gavėjas teigia, kad jeigu jis savanoriškai neinicijuotų susitarimo procedūros, po kelių savaičių arba mėnesių jis būtų priverstas pradėti bankroto procedūrą arba susitarimo procedūrą, pagal bankroto atveju taikomus įstatymus.

(40)

Antra, gavėjas tvirtina, kad valstybės sprendimas vengti bankroto ir išieškoti mokesčius per susitarimo procedūrą reiškė rinkos ekonomikos kreditoriui taikomų reikalavimų patenkinimą. Gavėjas pateikia dviejų auditorių ir vieno bankroto procedūros administratoriaus patvirtinimus, kad mokesčių inspekcija susitarimo procedūros metu, palyginti su bankroto procedūra, laimės daugiau ir per trumpesnį laikotarpį. Gavėjas taip pat pateikia kitus faktorius ir statistinius duomenis, iš kurių matyti, kad bankroto procedūra Slovakijoje tęsiasi vidutiniškai 3–7 metus, ir sudaro galimybę susigrąžinti labai ribotą dalį nuo aktyvų pardavimo (11).

(41)

Gavėjas savo analizėje rėmėsi audito bendrovės EKORDA 2004 m. liepos 7 d. ataskaita, kurią tariamai turėjo mokesčių inspekcija iki kreditorių balsavimo 2004 m. liepos 9 d. Tačiau gavėjas nepateikė jokių įrodymų, kad taip iš tikrųjų buvo.

(42)

Pagal bendrovės EKORDA ataskaitą, pajamos, pardavus aktyvus bankroto atveju, geriausiu atveju būtų 204 mln. SKK (5,3 mln. EUR), o atskaičius įvairius mokesčius, kurie sudarytų 45 mln. SKK, tik 159 mln. SKK (4,2 mln. EUR). Gavėjas pats koregavo mokesčių sumą (36 mln. SKK) ir pasiekė sumą 168 mln. SKK (4,4 mln. EUR). Netgi jeigu mokesčių inspekcija, būdama vieninteliu atskiru kreditoriumi ir stambiausiu kreditoriumi, gautų didžiausią dalį šių pajamų, ji būtų mažesnė už pajamas, gautas po susitarimo.

(43)

Rezultatui pasiekti bendrovė EKORDA kaip pagrindą panaudojo 2004 m. kovo 31 d. finansinę vertę, kurią sudarė įstatinis kapitalas, atsargos, grynieji pinigai, pataisytos trumpalaikės gautinos sumos, nurodant, kad jos yra nekompensuojamos ir mažos vertės. Bendrovė EKORDA pakeitė gavėjo aktyvų nominaliąją vertę pagal vadinamąjį likvidavimo veiksnį kiekvienam aktyvų komponentui, parduodant juos bankroto procedūros atveju (45 % įstatiniam turtui, 20 % atsargoms ir trumpalaikėms gautinoms sumoms, 100 % gryniesiems).

(44)

Bendrovė EKORDA nurodo pajamas už gavėjo veiklą (12), taip pat užimtumo tendenciją regione ir maisto pramonės vystymą Slovakijoje kaip labai reikšmingus veiksnius darančius poveikį sprendimui išsaugoti gavėjo veiklą.

(45)

Gavėjas taip pat nurodo kitas dvi ataskaitas. Auditorė Marta Kochova padarė išvadą, kad didžiausios įplaukos pardavus aktyvus, kurios vis dėlto nebuvo įvertintos, būtų 100 mln. SKK (2,6 mln. EUR), arba, atskaičius mokesčius, kurie sudarytų 22 mln. SKK, tik 78 mln. SKK (2 mln. EUR). Daugiau informacijos apie šią ataskaitą nebuvo pateikta. Bankroto procedūros administratorė Holovačova tariamai nustatė, kad, jos nuomone, susitarimo procedūra, palyginti su bankroto procedūra, yra daug palankesnė kreditoriams. Vienas iš aspektų yra tai, kad kreditorius yra suinteresuotas, kad skolininkas tęstų savo komercinę veiklą (įplaukos ateityje iš prekybos ir mokesčių).

(46)

Trečia, gavėjas tvirtina, kad būtina atsižvelgti į ilgalaikius veiksnius, kaip, pavyzdžiui, mokestinės įplaukos ateityje. Teismo praktika, atskirianti socialinius ir politinius aspektus nuo rinkos ekonomikos kreditoriams taikomų reikalavimų testo (13), tariamai netaikoma, kai valstybės valdžia atsižvelgia į ateities mokestines įplaukas. Anot gavėjo, šiuo atveju valstybės valdžia prilyginama rinkos ekonomikos kreditoriui, kuris yra tiekėjas, suinteresuotas kliento išlikimu. Toliau gavėjas pažymi jurisdikciją, susijusią su investuotojo principais rinkos ekonomikoje.

(47)

Pagal gavėjo išvadą, kreditorius atitinka rinkos ekonomikos kreditoriui taikomus reikalavimus ir ginčytina priemonė nėra valstybės pagalba.

(48)

Tačiau, jeigu Komisija nuspręstų kitaip, gavėjas teigia, kad ginčytina priemonė yra suderinama kaip restruktūrizavimo pagalba. Jis teigia, kad, prieš pritariant susitarimui, mokesčių inspekcija patikrino gavėjo verslo plano pajėgumą ilgalaikio gyvybingumo atkūrimo atžvilgiu. Anot gavėjo, oficialaus restruktūrizavimo plano nebuvimas yra nereikšmingas Komisijos ex post vertinimo atveju, nes Komisija dabar gali įsitikinti, ar gavėjas iš tikrųjų atkūrė gyvybingumą. Tačiau gavėjas mano, kad ex ante vertinimo atveju detalus restruktūrizavimo planas yra būtinas. Toliau jis trumpai aprašo restruktūrizavimo priemones, kurių buvo imtasi: nuosavo kapitalo padidinimas, darbuotojų atleidimai, atsargų pardavimas. Gavėjas laikosi nuomonės, kad spirito ir alkoholinių gėrimų gamybos sustabdymas ir gamybos technikos nuoma bendrovei Old Herold, s.r.o. iš tikrųjų buvo viena iš restruktūrizavimo priemonių. Nors iš pradžių gamybos sustabdymas įvyko dėl licencijos netekimo, po susitarimo gavėjas nepateikė prašymo naujai licencijai gauti.

(49)

Anot gavėjo, taip buvo įvykdytas reikalavimas, kad jo įmoka, skirta restruktūrizavimui, būtų iš tikrųjų reikšminga.

(50)

Galiausiai gavėjas tvirtina, kad, taikant gaires restruktūrizavimo pagalbai, būtina atsižvelgti į tai, kad jis yra aktyvus remtiname regione ir taip pat yra vienas iš stambiausių regiono darbdavių.

V.   SLOVAKIJOS RESPUBLIKOS PASTABOS

(51)

Slovakijos institucijos, prasidėjus oficialiai tyrimo procedūrai, pateikė pastabas dėl faktinės padėties, kurios jau buvo minėtos II dalyje.

(52)

Slovakijos institucijos patvirtino, kad mokesčių inspekcija balsavimo dėl susitarimo procedūros metu neatsižvelgė į valstybės pagalbos aspektą. Mokesčių inspekcija nelaikė susitarimo valstybės pagalbos forma, todėl nebuvo reikalaujama, kad gavėjas pateiktų restruktūrizavimo planą, kuris skirtųsi nuo teismui pateikto verslo plano, pagal teisės aktus, kurie taikomi įmonės nemokumo atveju.

(53)

Atsižvelgdamos į gavėjo pateiktas pastabas, Slovakijos institucijos pateikė šias pastabas.

(54)

Slovakijos institucijos šiuo metu neatsižvelgtų į gavėjo pastabas dėl bankroto procedūros vidutinės trukmės ir vidutinės galimų pajamų sumos nuo aktyvų pardavimo bankroto procedūros atveju. Jų manymų, atsižvelgiant į nedidelį kreditorių skaičių ir buvimą aktyvų, kurių likvidavimo vertė yra pozityvi ir kuri viršija sumą, sumokėtą valstybei po susitarimo, bankroto procedūra būtų užbaigta per trumpesnį laiko tarpą nei įprasta ir mokesčių inspekcijos pajamos būtų didesnės nei susitarimo atveju. Slovakijos mokesčių institucijos atliko bendrovės tyrimą 2005 m. birželio 21 d. ir išsiaiškino, kad 2004 m. birželio 17 d. gavėjas turėjo 161,3 mln. SKK grynais, 62,8 mln. SKK gautinų sumų forma, 84 mln. SKK vertės spirito ir alkoholinių gėrimų atsargų ir ilgalaikio turto, kurio finansinė vertė siekė 200 mln. SKK.

(55)

Slovakijos institucijos pareiškė, kad mokesčių išieškojimo procedūros vykdymas iš tikrųjų buvo alternatyva mokesčių inspekcijai. Jos patvirtina, kad mokesčių inspekcija turėjo galimybę inicijuoti mokesčių išieškojimo procedūrą prieš prasidedant susitarimo procedūrai, kaip ir tuo atveju, jeigu teismas būtų atsisakęs patvirtinti susitarimą (nes mokesčių inspekcija, kaip atskiras kreditorius, nebūtų jai pritarusi).

(56)

Slovakijos institucijos nesutinka su gavėjo tvirtinimais, kad jo finansiniai sunkumai prasidėjo dėl mokesčių administravimo akto pakeitimo. Anot Slovakijos institucijų, finansiniai sunkumai gavėjui kilo dėl finansinės strategijos, kai netiesioginiai mokesčiai buvo panaudojami savo verslui. Vietoj to gavėjas turėjo tiesiog surinkti mokesčius iš savo klientų ir perduoti juos į valstybės biudžetą.

(57)

Slovakijos institucijos nesutinka, kad susitikimas su Slovakijos Respublikos Centrine mokesčių inspekcija 2003 m. gruodžio mėnesį įrodo išankstinį mokesčių valdybos pritarimą susitarimo procedūrai. Jos pateikė 2004 m. liepos 6 d. raštą, kurį Centrinė mokesčių inspekcija adresavo sau pavaldžiai mokesčių inspekcijai, ir kuriame Slovakijos Respublikos Centrinė mokesčių inspekcija nurodė mokesčių inspekcijai nepritarti gavėjo siūlomai susitarimo procedūrai, nes ši procedūra yra nenaudinga valstybei. Šiame rašte yra nuoroda į kitą raštą, bendresnio pobūdžio, kurį 2004 m. sausio 15 d. finansų ministras atsiuntė sau pavaldžiai Centrinei mokesčių inspekcijai. Finansų ministras nurodė nepritarti tokiems pasiūlymams dėl susitarimo su kreditoriais, kurie reikštų mokestinių gautinų sumų nurašymą, kurį atlieka mokesčių inspekcijos. Toliau Slovakijos institucijos išaiškino 2004 m. vasario 3 d. raštą, kurį nurodė gavėjas (žr. 37 punktą), kaip akivaizdžiai prieštaraujantį susitarimui ties 35 % lygiu.

(58)

Slovakijos institucijos teigia, kad gavėjas nesumokėjo akcizo mokesčių, per atidėtą numatytą laikotarpį nuo 2001 m. sausio iki 2004 m. kovo ir jo įsipareigojimas mokėti mokesčius buvo nuolat atidedamas.

(59)

Anot Slovakijos institucijų, dviejuose pateiktuose auditorių įvertinimuose (žr. 41 ir 45 punktus) yra esminių skirtumų, todėl abejojama abiejų šių įvertinimų patikimumu. Ypatingai abejotinas yra gavėjo trumpalaikio turto likvidavimo veiksnys, kurį nustatė bendrovė EKORDA. Šis veiksnys turėtų sudaryti daugiau nei 20 %.

(60)

Galiausiai, anot Slovakijos institucijų, gavėjas neparengė vykdomo restruktūrizavimo plano, o priemonės, siūlomos pagal susitarimo procedūrą, negali būti laikomos restruktūrizavimo priemonėmis.

VI.   ĮVERTINIMAS

1.   Komisijos kompetencija

(61)

Kadangi dalis šiuo metu vykstančio proceso įvyko prieš Slovakijos Respublikos įstojimą į Europos Sąjungą, Komisija visų pirma turėjo nuspręsti, ar ji yra kompetentinga veikti svarstant aptariamąją priemonę.

(62)

Priemonės, kurios buvo įgyvendintos prieš įstojimą ir nėra taikomos po įstojimo, negali būti tiriamos Komisijos nei pagal vadinamąją laikinojo mechanizmo procedūrą, reglamentuojama Stojimo sutarties IV priedo 3 punkte, nei pagal procedūrą, apibrėžtą EB sutarties 88 straipsnyje. Nei pagal Stojimo, nei pagal EB sutartį Komisija nėra įpareigojama arba iš jos nėra reikalaujama tikrinti šias priemones.

(63)

Kita vertus, priemonės, įgyvendintos po įstojimo, pagal EB sutartį aiškiai atitinka Komisijos kompetencijos ribas. Siekiant nustatyti momentą, kada buvo įgyvendintos konkrečios priemonės, tinkamu kriterijumi laikomas juridiškai įpareigojantis aktas, pagal kurį kompetentinga valstybės valdžia suteikia pagalbą (14).

(64)

Šiuo atveju gavėjas teigė, kad ginčytinos priemonės buvo įgyvendinamos iki įstojimo į Europos Sąjungą ir nėra taikomos po įstojimo (žr. 37 punktą).

(65)

Komisija negali priimti gavėjo pateiktų argumentų. Pasiūlymą pradėti susitarimo procedūrą pateikia ne pagalbą teikianti institucija, o gavėjas. Teismo sprendimas pradėti susitarimo procedūrą taip pat nėra pagalbą teikiančios institucijos veiksmas. Šis sprendimas tik leido gavėjui ir jo kreditoriams tęsti derybas dėl susitarimo, tačiau akivaizdžiai nebuvo pati pagalba. Nėra įrodymų, kad Slovakijos Respublikos Centrinė mokesčių inspekcija pritarė aptariamai priemonei 2003 m. gruodžio mėnesį vykusio susitikimo metu. Atvirkščiai, Slovakijos institucijos atmetė bet kokį laikiną sutikimą. 2004 m. vasario 3 d. rašte atvirai pareiškiamas nepritarimas susitarimo ties su 35 % lygmeniu pasiūlymui.

(66)

Kompetentingos institucijos sprendimas nurašyti dalį jo gautinų sumų buvo priimtas 2004 m. liepos 9 d., kai mokesčių inspekcija pritarė gavėjo pasiūlytam susitarimui.

(67)

Atsižvelgiant į tai, klausimas, ar priemonė yra pritaikoma po įstojimo, netenka prasmės.

(68)

Todėl Komisija daro išvadą, kad ji yra kompetentinga vertinti aptariamąją priemonę pagal EB sutarties 88 straipsnį.

2.   Valstybės pagalba pagal EB sutarties 87 straipsnio 1 dalį.

(69)

EB sutarties 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, yra nesuderinama su bendrąja rinka, kai ji daro poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai.

(70)

Skolos nurašymas, atliekamas viešosios institucijos, pvz., mokesčių inspekcijos, yra valstybinių išteklių naudojimas. Priemonė, kuri suteikia privilegiją vienai individualiai įmonei, yra atrankinė priemonė.

(71)

Iki įvykių, dėl kurių buvo pradėta bankroto procedūra, gavėjas veikė spirito ir alkoholinių gėrimų, nealkoholinių gėrimų ir konservuotų vaisių ir daržovių gamybos rinkoje. 2003 m. gavėjas užėmė trečią vietą spirito ir alkoholinių gėrimų gamybos srityje Slovakijoje. Nuo 2004 m. kovo mėnesio, praradęs licenciją spirito ir alkoholinių gėrimų gamybai, gavėjas yra aktyvus kito gamintojo – bendrovės Old Herold, s.r.o. – gaminamo spirito ir alkoholinių gėrimų didmeninės prekybos srityje. Old Herold, s.r.o. produkcija gaminama naudojant gavėjo nuomojamą gamybos įrangą. Visos sritys, kuriose gavėjas buvo aktyvus iki susitarimo procedūros ir yra aktyvus šiuo metu, priklauso valstybių narių tarpusavio prekybai.

(72)

Savo sprendime pradėti oficialią tyrimo procedūrą Komisija išreiškė abejones, ar ginčytina priemonė neiškraipė konkurencijos arba negalėjo jos iškraipyt, suteikdama pranašumą, kurio gavėjas nebūtų galėjęs įgyti įprastomis rinkos sąlygomis. Kitaip tariant, Komisija abejoja, kad valstybė gavėjo atžvilgiu pasielgė kaip rinkos ekonomikos kreditorius.

(73)

Paaiškėjo, kad pagal susitarimą buvo nustatytos vienodos sąlygos dėl skolos suderinimo tiek privatiems kreditoriams, tiek mokesčių inspekcijai. Per nustatytą laikotarpį kreditoriams turėjo būti išmokėti 35 % skolos, ką gavėjas iš tikrųjų atliko. Likusieji 65 % buvo nurašyti.

(74)

Tačiau prieš kreditorių susitarimą mokesčių inspekcijos padėtis buvo žymiai palankesnė negu kitų kreditorių padėtis tiek teisiniu, tiek ekonominiu atžvilgiu. Todėl turi būti išsamiai išnagrinėta, ar mokesčių inspekcija pasielgė kaip tikras rinkos ekonomikos kreditorius ir pasinaudojo visomis įmanomomis priemonėmis, kad atgautų kuo didesnę gautinų sumų dalį.

(75)

Siekdama nustatyti, ar buvo įvykdyti rinkos ekonomikos kreditoriams keliami reikalavimai, Komisija turi nustatyti, ar mokesčių inspekcija, pritardama gavėjo pasiūlyto susitarimo sąlygoms, gavo daugiau palyginti su tuo, ką galėtų gauti bankroto procedūros arba mokesčių išieškojimo procedūros atveju.

(76)

Trumpai tariant, Slovakijos Respublika teigia, kad, jos manymu, aptariama priemonė yra valstybės pagalba. Ji pripažįsta, kad susitarimo metu klausimas dėl valstybės pagalbos tiesiog nebuvo aptariamas. Gavėjas tvirtina, kad priemonė nėra pagalba ir pateikia pirmiau minėtus dokumentus, ypatingai dviejų auditorių ataskaitas.

(77)

Remdamasi gavėjo ir Slovakijos Respublikos pateiktais dokumentais Komisija nustatė šiuos faktus apie gavėjo finansinę padėtį atitinkamais metais, pakankamus tam, kad galėtų būti taikomas rinkos ekonomikos kreditoriaus reikalavimų testas. Komisija negali patikrinti nei duomenų, kuriuos gavėjas pateikė savo finansinėje ataskaitoje 2004 m. kovo 31 d., nei duomenų, kuriuos pateikė Slovakijos institucijos 2004 m. birželio 17 d. Tačiau Komisija neturi pagrindo abejoti kurių nors duomenų teisingumu.

3 lentelė

Gavėjo finansinė padėtis 2003–2004 m. [mln. SKK]

 

2003 12 31 (15)

2004 3 31 (16)

2004 4 28 (17)

2004 6 17 (18)

2004 12 31 (19)

Ilgalaikis turtas (20)

208

205

204

200

200

Atsargos

119

209

176

84

52

Grynieji

3

50

94

161

27

Trumpalaikės komercinės gautinos sumos

128

98 (21)

80

63 (22)

97

(78)

Iš pradžių Komisija ištirs gavėjo pateiktus įrodymus, patvirtinančius jo nuomonę, kad bankroto procedūra būtų mažiau naudinga mokesčių inspekcijai negu susitarimo procedūra. Kadangi nei Slovakijos institucijos, nei gavėjas nėra pateikę jokių skaičiavimų, susijusių su mokesčių išieškojimo procedūra, Komisija ištirs, kiek mokesčių inspekcija būtų surinkusi mokesčių išieškojimo procedūros atveju. Galiausiai Komisija ištirs netiesioginius įrodymus, kuriuos pateikė Slovakijos institucijos ir gavėjas.

2.1.   Susitarimo su kreditoriais ir bankroto procedūros palyginimas

(79)

Komisija mano, kad bendrovės EKORDA ataskaita nėra patikimas pagrindas, kuriuo galima būtų remtis, lyginant pasiūlytą susitarimo procedūrą su galima bankroto procedūra. Slovakijos institucijos pritaria šioms abejonėms.

(80)

Iš pradžių Komisija pažymi, kad savo 2004 m. liepos 7 d. ataskaitoje (tik dvi dienos prieš kreditorių susitikimą) EKORDA rėmėsi gavėjo aktyvų padėties skaičiavimais, atliktais 2004 m. kovo 31 d. 3 lentelėje pateikti duomenys parodo, kad gavėjo įvairių aktyvų lygis nuo 2004 m. kovo 31 d. pastebimai kito. Visų pirma, buvo parduota didelė atsargų dalis, todėl padidėjo grynųjų suma. Šie pokyčiai yra labai svarbūs, taikant bendrovės EKORDA likvidavimo veiksnius, varijuojančius nuo 20 % atsargoms ir trumpalaikėms gautinoms sumoms iki 100 % gryniesiems. Darant prielaidą, kad bendrovės EKORDA pristatyti likvidavimo veiksniai yra teisingi ir naudojant bendrovės EKORDA metodologiją, toliau lentelėje pateikti duomenys rodo, kaip skirtųsi bendrovės EKORDA skaičiavimo rezultatai, jeigu jie būtų grindžiami 2004 m. balandžio 28 d. ir 2004 m. birželio 17 d. duomenimis, t. y. vis vien prieš kreditorių susitikimą 2004 m. liepos 9 d. Šie duomenys taip pat rodo, kad likvidavimo veiksniai, pateikti bendrovės EKORDA, neatitinka tikrovės.

4 lentelė

Galimų pajamų palyginimas pardavus gavėjo aktyvus bankrutavimo procedūros atveju [mln. SKK]

 

Padėtis:

 

2004 3 31

2004 4 28

2004 6 17

 

Likvidavimo veiksnys [ %]

Finansinė vertė

Pajamos

Finansinė vertė

Pajamos

Finansinė vertė

Pajamos

Ilgalaikis turtas

45

205

92

204

92

200

90

Atsargos

20

209

42

176

35

84

17

Trumpalaikės gautinos sumos

20

98 (23)

20

86 (24)

17

37 (25)

7

Grynieji

100

50

50

94

94

161

161

Iš viso

 

 

204

 

238

 

275

(81)

Reikia paminėti, kad verslo plane, kurį gavėjas pateikė teismui, 2004 m. kovo – gegužės mėn. buvo numatomas atsargų pardavimas už [mažiau negu 150] mln. SKK sumą. Todėl bendrovė EKORDA turėjo atsižvelgti į tai, kad gavėjo aktyvai smarkiai pasikeis po 2004 m. kovo 31 d. Tačiau bendrovė EKORDA į tai neatsižvelgė.

(82)

Jeigu EKORDA atsižvelgtų į gavėjo aktyvų finansinę vertę po 2004 m. balandžio 28 d., jį prieitų išvadą, kad pajamos, gautos bankroto atveju būtų didesnės (238 mln. SKK; 6,3 mln. EUR), negu gavėjas siūlo susitarime (225 mln. SKK; 5,93 mln. EUR (26). Tokia išvada būtų dar tvirtesnė, jeigu analizė būtų atlikta 2004 m. birželio mėnesį (275 mln. SKK; 7,2 mln. EUR), laiku, tinkamu tam, kad mokesčių inspekcija pasinaudotų savo veto teise ir atmestų pasiūlymą –, tai reikštų susitarimo procedūros pabaigą. Dar kartą pažymėtina, kad rezultatai buvo gauti taikant bendrovės EKORDA prielaidas ir metodologiją.

(83)

Tačiau Komisija negali pritarti bendrovės EKORDA taikytai metodologijai, ir jos analizės prielaidos negali būti vertinamos kaip patikimos. Šią išvadą sustiprina Slovakijos institucijų išreikštos abejonės, išdėstytos 55 ir 60 punktuose.

(84)

Visų pirma, savo ataskaitoje bendrovė EKORDA nepaaiškina, kaip ji nustatė tris likvidavimo veiksnius. Slovakijos institucijos mano, kad atsargų likvidavimo veiksnys turi būti didesnis negu 20 %.

(85)

Komisija nustatė, kad gavėjas 2004 m. buvo pajėgus pasiekti [mažiau negu 150] mln. SKK sumą nuo atsargų išpardavimo (žr. 30 punktą). Tai yra daugiau kaip [40–50] % atsargų finansinės vertės, kuria rėmėsi EKORDA savo vertinimuose. Tai reikšmingai patvirtina teiginį, kad 20 % likvidavimo veiksnys yra per žemas. 2004 m. balanso pokytis atsargų atžvilgiu patvirtina šią išvadą. Be to, gavėjas savo verslo plane pats numatė pajamas nuo atsargų išpardavimo 2004 m. kovo – gegužės mėn., kurios siektų [mažiau negu 110] mln. SKK (žr. 30 punktą). Bendrovė EKORDA nepaisė šitų skaičiavimų. Galiausiai, gavėjo veiklos pobūdis leidžia manyti, kad atsargos buvo gaminamos kaip galutinis produktas, kurį nėra sudėtinga parduoti tiesiogiai platintojams arba vartotojams, bet ne kaip pusiau užbaigtas produktas, kuris reikalauja tolesnio apdirbimo.

(86)

Bendrovė EKORDA taip pat panaudojo dvigubą pataisymą, susijusį su trumpalaikėmis komercinėmis gautinomis sumomis. Pirmiausiai, ji pakoregavo jų finansinę vertę per 40 % (finansinė vertė buvo 166 mln. SKK, o vertė, kurią EKORDA panaudojo savo skaičiavimuose buvo 98 mln. SKK) ir paskui panaudojo žemą likvidavimo veiksnį – 20 %. Tokia metodologija yra ginčytina. Galima koreguoti gautinų sumų finansinę vertę, siekiant pavaizduoti jų tikrąją vertę tam tikru metu. Tačiau EKORDA nepaaiškino, kodėl pajamos bankrutavimo (likvidavimo) metu sudarytų tik penktadalį (20 mln. SKK) to, ką pats gavėjas numatė gauti iš savo skolininkų (98 mln. SKK).

(87)

Ilgalaikio turto likvidavimo veiksnys, lygus 45 %, irgi atrodo pernelyg žemas. Pasak gavėjo, jo aktyvų, įkeistų mokesčių institucijai, vertė yra 194 mln. SKK (27). Ši vertė, pasak gavėjo, išreiškiama kainomis, nustatytomis nepriklausomų ekspertų 2003 m. pabaigoje – 2004 m. pradžioje. Komisijos manymu, dažniausiai tokia „ekspertų nustatyta kaina“ turi atitikti bendrą aktyvų kainą, už kurią įmanoma aktyvus parduoti tam tikru laikotarpiu. Bendrovė EKORDA nepateikė paaiškinimų, kodėl pajamos pardavus ilgalaikį turtą bankrutavimo atveju sudarytų tik 45 % jų finansinės vertės, kuri siekė 205 mln. SKK (28), tuo tarpu gavėjas vertina savo aktyvus žymiai didesne suma.

(88)

Reaguodama į gavėjo tvirtinimus, kad būtų sudėtinga rasti pirkėją, nes didesnė dalis užstatytos technikos buvo sukurta tik spirito ir alkoholinių gėrimų gamybai, taip pat nealkoholinių gėrimų ir konservuotų produktų gamybai, Komisija pateikė dvi pastabas. Visų pirma, pažymima, kad įkeisto nekilnojamojo turto „ekspertų nustatyta kaina“ buvo 105 mln. SKK, kuri yra didesnė už bendrą pajamų sumą, nustatytą bendrovės EKORDA (92 mln. SKK). Antra, faktinė bendrovės plėtra rodo, kad kai kuri gamybos technika greitai rado savo vartotoją, Old Herold, s.r.o., kai tik gavėjas prarado licenciją spirito ir alkoholinių gėrimų gamybai. Todėl atrodo, kad šia technika buvo neišvengiamai suinteresuotas bendrovės konkurentas.

(89)

Abejoti bendrovės EKORDA ataskaitos patikimumu taip pat verčia ir susijusių su bankroto procedūra mokesčių, kurie būtų išskaičiuoti iš bendros pajamų sumos pardavus aktyvus, skaičiavimo metodas. Nors bendrovė EKORDA apskaičiavo 45 mln. SKK sumą, reikalingą mokesčiams, gavėjas savo skaičiavimuose pateikia 36 mln. SKK sumą, o auditorės Kochovos skaičiavimais ši suma siektų daugiausiai 22 mln. SKK. Šie svyravimai verčia abejoti bendrovės EKORDA mokesčių skaičiavimo tikslumu, todėl abejonių kelia ir jos nurodyta pajamų suma bankroto procedūros atveju. Vis dėlto verta atkreipti dėmesį, kad turint omenyje gavėjo padėtį 2004 m. birželio 17 d., net jeigu mokesčių suma siektų 36 mln. SKK, pajamos bankroto procedūros atveju būtų didesnės nei pasiūlyto susitarimo atveju gautos pajamos.

(90)

Galiausiai Komisija pažymi, kad Slovakijos institucijos nepritarė gavėjo tvirtinimui, kad mokesčių inspekcija turėjo bendrovės EKORDA ataskaitą prieš kreditorių susitikimą 2004 m. liepos 9 d.

(91)

Dėl Kochovos ataskaitos, Komisija negali jos įvertinti, nes neturi ataskaitos kopijos. Iš pateiktos informacijos neaišku, kada ir kokiu tikslu ši ataskaita buvo parengta ir kokiomis prielaidomis bei duomenimis ji buvo pagrįsta. Tačiau Komisija pastebėjo, kad šios auditorės išvados smarkiai skiriasi nuo išvadų, padarytų bendrovės EKORDA. Bankroto administratorės Holovačovos ataskaitoje tik apibendrintai tvirtinama, kad kreditorių atžvilgiu susitarimo procedūra yra naudingesnė nei bankroto procedūra. Komisijos nuomone šios dvi ataskaitos nei patvirtina, nei paneigia gavėjo tvirtinimus, kad kreditorius atitinka rinkos ekonomikos kreditoriaus reikalavimus.

(92)

Remdamasi turimais įrodymais, Komisija daro išvadas, kad pardavus aktyvus bankroto procedūros atveju gavėjo kreditoriai veikiausiai gautų daugiau pajamų. Atsižvelgiant į tai, kad mokesčių inspekcija, įeinanti į pirmąją grupę kaip atskiras kreditorius, gautų didžiausią dalį pelno ir be to gautų didžiausią dalį pelno, paskirstyto antrojoje grupėje (dėl didesnių gautinų sumų palyginti su kitais kreditoriais), Komisija daro išvadą, kad bankrutavimo atveju beveik visos pajamos atitektų mokesčių inspekcijai.

2.2   Susitarimo su kreditoriais ir mokesčių išieškojimo procedūros palyginimas

(93)

Mokesčių inspekcija, kitaip negu privatūs kreditoriai, turėjo teisę savo iniciatyva pradėti mokesčių išieškojimą parduodama nekilnojamąjį turtą, stakles ir įrenginius ar visą bendrovę. Komisijos manymu, gavėjo tvirtinimas, kad susitarimo procedūra apsaugos bendrovę nuo mokesčių išieškojimo procedūros, neturi reikšmės. Kaip patvirtino Slovakijos institucijos, mokesčių išieškojimo procedūra iš tikrųjų buvo alternatyva mokesčių inspekcijai, tiek prieš pradedant susitarimo procedūrą, tiek mokesčių inspekcijai vetavus pasiūlytą susitarimą. Todėl ši galimybė turi būti vertinama taikant rinkos ekonomikos kreditorių reikalavimus. Gavėjas nelygina pasiūlyto susitarimo su galimais mokesčių išieškojimo rezultatais.

(94)

Savo analizėje Komisija remiasi duomenimis, pateiktais gavėjo ir Slovakijos institucijų. Todėl reikėtų paminėti, kad Slovakijos institucijos patvirtino, kad garantija mokesčių institucijai prilygsta 397 mln. SKK sumai, kaip ir buvo minėta sprendime pradėti oficialią tyrimo procedūrą. Tokia suma buvo gauta iš gavėjo finansinių ataskaitų. Savo ruožtu gavėjas tvirtina, kad pagal „ekspertų nustatytą kainą“ įkeistų aktyvų vertė prilygsta 194 mln. SKK sumai (žr. 17 punktą). Kadangi Komisija neturi nustatinėti, kurie duomenys yra teisingi, ji gali padaryti šias išvadas.

(95)

Pirma, garantija buvo kompensacija už atidėtą gavėjo mokesčių skolą, reikalaujamą pagal mokesčių administravimo aktą. Jeigu iš tikrųjų gavėjo aktyvų vertė prilygsta tik pusei garantijos vertės, kaip tvirtinama gavėjo pristatytoje ekspertų ataskaitoje, reiškia, kad valstybės reikalaujamos garantijos šių mokėjimo atidėjimų atveju nebuvo pakankamos. Šiomis aplinkybėmis tai, kad mokesčių inspekcija leido atidėti mokesčių mokėjimą tarp 2002 m. lapkričio mėn. ir 2003 m. lapkričio mėn., bendra suma 477 mln. SKK neatitiko rinkos ekonomikos kreditorių testo reikalavimų. Kadangi šie mokesčių atidėjimai buvo įgyvendinami iki Slovakijos įstojimo į Europos Sąjungą ir nėra įgyvendinami po įstojimo, Komisija nėra kompetentinga vertinti šių priemonių suderinamumą su bendrąja rinka. Taip pat nėra būtina, kad Komisija spręstų, ar šios priemonės iš tikrųjų nepriklauso valstybės pagalbos sričiai. Tačiau, jeigu anksčiau buvę mokesčių mokėjimų atidėjimai buvo valstybės pagalba, negalima vadovautis rinkos ekonomikos kreditoriaus principu, jeigu tokiu būdu atidėta skola yra vėliau (iš dalies) nurašoma.

(96)

Antra, netgi jeigu skaičiuojant įplaukas už mokesčių išieškojimą būtų panaudoti gavėjo pateikti mažesni skaičiai, rinkos ekonomikos kreditorius, jeigu turėtų galimybę, teiktų pirmenybę mokesčių išieškojimo procedūrai, o ne susitarimo procedūrai.

(97)

Mokesčių išieškojimo procedūros metu mokesčių inspekcija gali tiesiogiai parduoti skolininko aktyvus (gautinas sumas ir kitus trumpalaikius aktyvus, kilnojamąjį turtą, nekilnojamąjį turtą). Tuo metu, kai mokesčių inspekcija pritarė susitarimo procedūrai, gavėjo atsargų vertė siekė 84 mln. SKK, išieškomos gautinos sumos – 63 mln. SKK, grynieji – 161 mln. SKK (žr. 54 punktą). Pažymėtina, kad pačių trumpalaikių aktyvų vertė (308 mln. SKK; 8,1 mln. EUR) viršytų pajamų, gautų susitarimo metu, vertę (225 mln. SKK; 5,93 mln. EUR). Net jeigu visos gautinos sumos būtų išskaičiuotos (29), likusių trumpalaikių aktyvų vertė (245 mln. SKK; 6,4 mln. EUR) vis tiek viršytų pajamas, gautas po susitarimo procedūros. Be to, gavėjas turėjo ir kitus, ilgalaikius aktyvus, kurių vertė siektų mažiausiai 194 mln. SKK.

(98)

Mokesčių išieškojimo procedūros metu būtų išvengta kai kurių administracinių mokesčių, kuriuos reikia mokėti bankroto procedūros metu. Tikėtina, kad ši procedūra, tiesiogiai inicijuojama ir kontroliuojama mokesčių inspekcijos, vyktų greičiau.

(99)

Todėl Komisija daro išvadą, kad atliekant mokesčių išieškojimo procedūrą pelnas būtų didesnis nei susitarimo procedūros atveju.

2.3   Kiti įrodymai

(100)

Komisija atkreipia dėmesį į Slovakijos institucijų pateiktą raštą, kurį savo pavaldiniui, atitinkamos mokesčių inspekcijos vadovui, atsiuntė Slovakijos Respublikos Centrinės mokesčių inspekcijos vadovas (žr. 57 punktą). Šis raštas yra aiškus įrodymas, kad Slovakijos Respublikos Centrinė mokesčių inspekcija (kuri anksčiau turėjo tiesioginių kontaktų su gavėju) prieštaravo pasiūlytam susitarimui ir aiškiai nurodė vietinei mokesčių inspekcijai nebalsuoti už susitarimą. Rašte nurodyta, kad tokio sprendimo priežastis yra susitarimo „nenaudingumas“ valstybei.

(101)

Taip pat Slovakijos institucijos nurodė, kad mokesčių inspekcijos 2004 m. pradžioje iš Finansų ministerijos gavo nurodymą nepritarti jokiems susitarimams, kuriuose yra siūloma nurašyti mokesčių inspekcijų (30) gautinas sumas. Šis nurodymas susijęs su 2004 m. sausio 1 d.„Akto dėl mokesčių administravimo“ pakeitimais ir papildymais, kuriais buvo siekiama stiprinti mokesčių mokėjimo drausmę.

(102)

Toliau Komisija pažymi, kad mokesčių inspekcija apskundė sprendimą dėl susitarimo procedūros jau 2004 m. rugpjūčio 2 d., t. y. nepraėjus nei mėnesiui po pritarimo susitarimui.

(103)

Gavėjas teigė, kad mokesčių inspekcija pritarė susitarimui dar prieš gavėjui pradėjus procedūrą. Komisijos požiūriu, gavėjo pateikti įrodymai liudija visiškai priešingai. 2004 m. vasario 3 d. savo rašte gavėjui mokesčių inspekcijos vadovas rašo, kad nors iš esmės jis nėra prieš susitarimo procedūrą, jis nesutinka su gavėjo siūlymu susitarti dėl tik 35 % nuo visos skolos sumos grąžinimo.

(104)

Remdamasi šiuo įrodymu Komisija daro išvadą, kad Slovakijos institucijos nepritarė gavėjo pasiūlytam susitarimui, ir taip pat buvo nusiteikusios priešiškai dar prieš susitarimo procedūros pradžią 2004 m. kovo 8 d., prieš kreditorių balsavimą 2004 m. liepos 9 d., taip pat teismui patvirtinus susitarimą.

(105)

Gavėjas tvirtino, kad turėtų būti atsižvelgiama į ilgalaikes pasekmes, tokias kaip mokesčių mokėjimas valstybei (žr. 46 punktą).

(106)

Pirma, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad rinkos ekonomikos kreditoriams taikomų reikalavimų testas skiriasi nuo rinkos ekonomikos investuotojams taikomų reikalavimų testo. Rinkos ekonomikos investuotojas pats gali spręsti, ar jam užmegzti ryšį su bendrovę ir vadovautis ilgalaike strategija, nukreipta gauti tinkamas pajamas iš savo investicijos (31). Tuo tarpu „rinkos ekonomikos kreditorius“, kuris jau komerciškai arba teisiškai susijęs su bankrutavusia bendrove, sieks atgauti bendrovei skolintas sumas (32) pačiomis palankiausiomis sąlygomis, atsižvelgiant į grąžinimo lygį ir laiką. Todėl hipotetinio rinkos ekonomikos kreditoriaus ir hipotetinio rinkos ekonomikos investuotojo motyvacija yra skirtinga. Dėl šios priežasties jurisprudencija nustatė skirtingus reikalavimų testus dviems skirtingoms situacijoms.

(107)

Antra, taikant analogiją su kreditoriumi – tiekėju, svarbu pabrėžti, kad jo gautinų sumų pobūdis ir valstybės gautinų sumų pobūdis yra iš esmės skirtingi. Kadangi tiekėjo santykiai su bankrutavusia bendrove grindžiami sutartimi, tiekėjas gali iš tikrųjų nukentėti praradęs verslo partnerį. Jeigu bankrutavusi bendrovė likviduojama arba parduodama, tiekėjas turės surasti naują klientą arba tartis su nauju savininku. Rizika didėja, kuomet jo priklausomybė nuo bankrutavusios įmonės yra didelė. Toks kreditorius nuolat galvos apie ateitį. Tuo tarpu valstybės ryšiai su bankrutavusia bendrove yra grindžiami valstybės teise, todėl nepriklauso nuo šalių pageidavimų. Kiekvienas naujas savininkas, perėmęs likviduojamos įmonės turtą, automatiškai įsipareigoja mokėti mokesčius. Be to, valstybė niekada nebūna priklausoma nuo vieno mokesčių mokėtojo. Svarbiausias argumentas yra tai, kad rinkdama mokesčius valstybė nesiekia pelno ir neturi komercinių tikslų. Todėl pateikta analogija neturi pagrindo.

(108)

Komisija daro išvadą, kad valstybės padėtis šiuo atveju negali būti lyginama su hipotetinio rinkos ekonomikos investuotojo padėtimi arba hipotetinio rinkos ekonomikos priklausomo kreditoriaus padėtimi. Todėl, taikant rinkos ekonomikos kreditoriaus principą, neturi būti atsižvelgiama į mokesčių praradimą ateityje.

(109)

Galiausiai, peržiūrėjus gavėjo pateiktus sumokėtų mokesčių duomenis pažymėtina, kad didžiausią gavėjo sumokėtų mokesčių dalį nuo 1995 m. sudarė netiesioginiai mokesčiai (akcizo mokestis ir PVM). Kadangi šiuos mokesčius galiausiai sumoka vartotojai, gavėjo likvidavimas neturėtų įtakos jų pasirinkimui ir vartotojai toliau pirktų apmokestinamus gaminius (šiuo atveju daugiausiai spiritą ir alkoholinius gėrimus) iš kitų gamintojų. Todėl gavėjo argumentas dėl ateityje prarandamų mokesčių neturi realios prasmės.

2.2.   Išvada

(110)

Remdamasi pateiktais įrodymais, Komisija daro išvadą, kad šiuo metu rinkos ekonomikos kreditoriaus testo reikalavimai nevykdomi ir kad valstybė suteikė gavėjui pirmenybę, kurios jis neturėtų galimybės gauti rinkos sąlygomis.

(111)

Todėl Komisija daro išvadą, kad aptariama priemonė atitinka valstybės pagalbą pagal EB sutarties 87 straipsnio 1 dalį.

(112)

Gavėjui suteiktos valstybės pagalbos vertė prilygsta sumai, kurią mokesčių inspekcija nurašė susitarimo procedūros metu, t. y. 416 515 990 SKK.

3.   Pagalbos suderinamumas: leidžianti nukrypti nuostata pagal EB sutarties 87 straipsnio 3 dalį

(113)

Pirminis priemonės tikslas yra padėti bendrovei, patekusiai į sudėtingą padėtį. Tokiu atveju taikoma leidžianti nukrypti nuostata pagal EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktą, kuris leidžia suteikti valstybės pagalbą, skirtą tam tikros ekonominės veiklos rūšių plėtrai skatinti, jei ji netrikdo prekybos sąlygų taip, kad prieštarautų bendram interesui, o taip pat turi būti įvykdytos atitinkamos sąlygos.

(114)

Atsižvelgdama į gavėjo gamybos portfelį, Komisija vertino, ar šiuo atveju yra taikomos specialios taisyklės, skirtos žemės ūkio sektoriui. Remdamasi Slovakijos institucijų pateikta informacija apie gavėjo apyvartą, Komisija savo sprendime pradėti oficialią tyrimo procedūrą priėjo prie išvados, kad didžiausia dalis gavėjo gaminamos produkcijos nėra gaminiai, apibrėžti EB sutarties I priede, ir todėl yra taikomos bendrosios valstybės pagalbos taisyklės.

(115)

Gavėjas, pareikšdamas savo pastabas dėl Komisijos sprendimo pradėti oficialią tyrimo procedūrą, pareiškė pretenzijas dėl apyvartos duomenų, kuriuos prieš tai pateikė Slovakijos institucijos (žr. 1 lentelę), tačiau neprieštaravo Komisijos sprendimui pagrįsti savo įvertinimus pagal bendras valstybės pagalbos taisykles. Komisija, netikrindama gavėjo pateiktų duomenų tikslumo (33), patikrino, ar jos pirmiau padarytos išvados yra aktualios atsižvelgiant į naujus duomenis. Komisija padarė išvadą, kad didžiausią dalį gavėjo apyvartos sudaro gaminiai, nepatenkantys į EB sutarties I priedo taikymo sritį. Todėl turi būti taikomos ne sektorinės, o bendrosios valstybės pagalbos taisyklės.

(116)

Sanavimo ir restruktūrizavimo pagalbą sunkumus patiriančioms bendrovėms šiuo metu reglamentuoja Bendrijos gairės dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti (34), („naujosios gairės“). Šios gairės pakeitė anksčiau galiojusį tekstą, priimtą 1999 m. (35) („1999 m. gairės“).

(117)

Pagal pereinamąsias naujųjų gairių nuostatas, naujosios gairės bus taikomos siekiant įvertinti bet kokią sanavimo ar restruktūrizavimo pagalbą, suteiktą be Komisijos leidimo (neteisėta pagalba), jeigu dalis ar visa pagalba buvo suteikta po 2004 m. spalio 1 d., kuomet naujosios gairės buvo paskelbtos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (104 punktas). Tačiau jeigu pagalba buvo neteisėtai suteikta iki 2004 m. spalio 1 d., patikrinimas vykdomas remiantis gairėmis, taikomomis pagalbos suteikimo metu (104 punktas).

(118)

Komisija pažymi, kad mokesčių inspekcija patvirtino susitarimą 2004 m. liepos 9 d., patvirtinimas įsigaliojo 2004 m. liepos 23 d. Taigi, pagalba buvo neteisėtai suteikta prieš 2004 m. spalio 1 d. Todėl yra taikomos 1999 m. gairės, kurios galiojo pagalbos suteikimo metu.

(119)

Komisija priėjo išvadą, kad gavėjas yra vidutinė įmonė pagal Komisijos reglamentą (EB) Nr. 70/2001 dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo valstybės pagalbai mažoms ir vidutinėms įmonėms (36).

3.1   Įmonės tinkamumas gauti pagalbą

(120)

Pagal 1999 m. gairių 5 dalies c punktą įmonė laikoma sunkumus patiriančia įmone, kai pagal nacionalinius įstatymus jai gali būti iškelta kolektyvinė byla dėl nemokumo.

(121)

Gavėjas dalyvavo susitarimo procedūroje, kurią pagal bankrutavimo akto apibrėžimą galima taikyti nemokioms įmonėms. Todėl gavėjas turi teisę gauti sanavimo pagalbą arba restruktūrizavimo pagalbą.

3.2   Sanavimo pagalba

(122)

Ginčytina priemonė iš pradžių Slovakijos institucijų buvo aprašyta kaip sanavimo pagalba. Remdamasi 1999 m. gairėmis Komisija išreiškė abejones dėl pagalbos ir sanavimo pagalbos apibrėžimų suderinamumo dėl priežasčių, nurodytų III dalyje.

(123)

Nei Slovakijos institucijos, nei gavėjas nepateikė jokių savo pastabų dėl šių abejonių. Komisijai nebuvo pateikti jokie nauji faktai, susiję su šia problema.

(124)

Kadangi nurodytos abejonės nebuvo išsklaidytos, Komisija priėjo išvadą, kad pagalba pagal 1999 m. gaires neatitinka sanavimo pagalbos apibrėžimo.

3.3   Restruktūrizavimo pagalba

(125)

Komisija išreiškė abejonę, kad pagalba atitiko restruktūrizavimo pagalbos apibrėžimą pagal 1999 m. gaires dėl priežasčių, nurodytų III dalyje.

(126)

Komisija nurodo, kad Slovakijos institucijos, kurių pareiga yra įrodyti, kad valstybės pagalba yra suderinama su bendrąja rinka, nepateikė jokių naujų faktų, patvirtinančių šią išvadą. Komisija atitinkamai atsižvelgė į gavėjo pateiktas pastabas.

3.3.1   Grįžimas prie ilgalaikio gyvybingumo

(127)

Pagal 1999 m. gaires restruktūrizavimo pagalbos suteikimas turi būti susijęs ir sąlygojamas realizuojamo ir vientiso restruktūrizavimo plano dėl įmonės ilgalaikio gyvybingumo atkūrimo. Valstybė narė atsako už tokį planą, kuriam turi pritarti Komisija. Įmonės nesugebėjimas įgyvendinti planą vertinamas kaip piktnaudžiavimas pagalba.

(128)

Restruktūrizavimo planas turi suteikti gavėjui galimybę atkurti ilgalaikį gyvybingumą per atitinkamą laikotarpį ir pagal realias prielaidas, susijusias su darbingumo sąlygomis ateityje. Tokiame plane turėtų būti išdėstytos aplinkybės, dėl kurių bendrovė patiria sunkumus, ir pateikiamos atitinkamos priemonės, kurios padėtų įveikti patiriamus sunkumus. Restruktūrizavimo priemonės negali būti apribotos finansine pagalba, skirta skoloms ir nuostoliams kompensuoti, nenustatant priežasčių, kurios sąlygojo šiuos sunkumus.

(129)

Bendrovėms, esančioms remtinuose regionuose, o taip pat mažoms ir vidutinėms įmonėms pagal 1999 m. gaires nustatomos sąlygos pagalbai gauti gali būti ne tokios griežtos, kalbant apie kompensacijos priemonių įvedimą ir monitoringo ataskaitų turinį. Tačiau dėl šių aplinkybių tokios bendrovės neatleidžiamos nuo būtinumo sudaryti restruktūrizavimo planą, o valstybės narės – nuo įsipareigojimo suteikti restruktūrizavimo pagalbą tik jei įgyvendintas restruktūrizavimo planas.

(130)

Prasidėjus oficialiai tyrimo procedūrai, Slovakijos institucijos patvirtino, kad verslo planą, kurį gavėjas turėjo sudaryti pagal susitarimo procedūros pradžios sąlygą, išnagrinėjo tik atitinkamas teismas, t. y. ne institucija, teikianti pagalbą, ir kad nei teismas, nei mokesčių inspekcija nestebėjo, kaip planas yra įgyvendinamas.

(131)

Gavėjas, priešingai negu teigiama, pareiškė, kad mokesčių inspekcija išnagrinėjo verslo plano gebėjimą atnaujinti ilgalaikį gyvybingumą dar prieš pritarimą susitarimui, tačiau savo pareiškimo nepagrindė jokiais įrodymais.

(132)

Gavėjo teigimu, restruktūrizavimo plano nebuvimas Komisijai atliekant ex post pagalbos įvertinimą, nėra svarbus, kadangi Komisija jau gali pati įsitikinti, ar gavėjas tapo tikrai gyvybingas. Anot gavėjo, pateikti oficialų restruktūrizavimo planą gali būti reikalaujama tik tada, kai įvertinimas atliekamas ex ante ir tik tokių įvertinimų atveju galima taikyti 1999 m. gaires.

(133)

Tokie argumentai nėra teisingi. 1999 m. gairės taikomos siekiant įvertinti suderinamumą tiek paskelbtos, tiek neteisėtos pagalbos atveju. Vertinimui taikoma sąlyga, kad restruktūrizavimo pagalba visada teikiama remiantis įgyvendinamu restruktūrizavimo planu. Komisija turi atlikti įvertinimą pagalbos suteikimo metu, remdamasi turima informacija.

(134)

Darytina išvada, kad mokesčių inspekcija, kaip pagalbą suteikianti institucija, neturėjo galimybės įvertinti restruktūrizavimo planą ir atlikti gautinų sumų nurašymą plano įgyvendinimui, kuris būtų tinkamai prižiūrimas. Iš to išplaukia, kad nebuvo įvykdyta pirma formali sąlyga, kuri yra taikoma ir įvertinimo ex post atveju.

(135)

Kalbant apie verslo plano turinį, Slovakijos institucijos nepateikė jokių įrodymų, kurie išsklaidytų Komisijos abejones dėl to, ar pateiktas planas iš tikrųjų yra restruktūrizavimo planas, kokio reikalaujama pagal 1999 m. metų gaires.

(136)

Komisija ir toliau yra nuomonės, kurią pateikė sprendime pradėti oficialią tyrimo procedūrą. Pateiktas verslo planas yra planas, kuriame nagrinėjama tik aktuali gavėjo problema, susijusi su didėjančia skola valstybei. Šiame plane neanalizuojamos aplinkybės, dėl kurių gavėjas patyrė sunkumus, taip pat neanalizuojama nei bendrovės finansinė padėtis tuo metu, nei jos finansinės perspektyvos. Kadangi nebuvo tokios analizės, gavėjas nepasiūlė konkrečių priemonių įveikti priežastis, dėl kurių kilo sunkumų. Vienintelė išsamiai aprašyta priemonė yra siūlomas finansinis restruktūrizavimas susitariant su kreditoriais.

(137)

Plane visiškai nėra paminėtas gavėjo nuosavojo kapitalo padidinimas, kurį gavėjas nurodė kaip vieną iš restruktūrizavimo priemonių. Jokie duomenys dokumente nepatvirtina to, kad bendrovės Hydree Slovakija kapitalo padidinimas turėtų būti laikomas priemone, užtikrinančia, kad gavėjas ilgalaikiu laikotarpiu nekartos savo strategijos finansuoti gamybą PVM ir akcizo mokesčio skola, dėl kurios ji patiria sunkumų. Slovakijos institucijos patvirtino, kad kapitalo padidinimas visiškai nesumažino finansinių problemų pasikartojimo rizikos. Šios abejonės sustiprėja atsižvelgiant į tai, kad kapitalo padidinimas sudarė 21 mln. SKK sumą, o restruktūrizavimo skola yra 644 mln. SKK.

(138)

Pats kapitalo padidinimas neįrodo rinkos pasitikėjimo gavėjo ilgalaikio gyvybingumo atkūrimu. Komisija pastebi, kad gavėjas, nepaisant jo aktyvių pastangų, nesugebėjo gauti privataus banko paskolos.

(139)

Komisija toliau nurodo, kad gamybos įrangos nuoma gavėjo konkurentui, bendrovei Old Herold s.r.o., buvo akivaizdžiai priverstinio pobūdžio dėl fakto, kad gavėjas prarado licenciją spirito ir alkoholinių gėrimų gamybai, o ne dėl to, kad minėta gamyba nuostolinga ir todėl buvo reikalingas restruktūrizavimas. Tiesa, pats gavėjas galėjo pateikti prašymą išduoti jam naują licenciją po susitarimo procedūros, bet jis tokio prašymo nepateikė. Vis dėlto Komisija pastebi, kad gavėjas ir toliau parduoda bendrovės Old Herold produkciją, pagamintą gavėjo įranga ir pažymėtą gavėjo ženklu, ir netgi planuoja padidinti šiuos pardavimus. Tai nurodyta kasmetinėje 2004 m. balandžio 29 d. – 2004 m. gruodžio 30 d. laikotarpio ataskaitoje. Todėl gamybos įrangos nuoma negali būti vertinama kaip restruktūrizavimo priemonė, kadangi, remiantis visais surinktais įrodymais, šios gamybos dalies restruktūrizuoti nereikėjo.

(140)

Kitos verslo plane pasiūlytos priemonės neišsklaidė Komisijos abejonių. Šios priemonės yra tiesiog veikla, vykdoma užsiimant įprasta komercine veikla, o ne restruktūrizavimo priemonės (senų automobilių arba įrenginių pardavimas). Abi pasiūlytos struktūrinės priemonės (nepelningos nealkoholinių gėrimų gamybos nutraukimas ir kai kurio nekilnojamojo turto pardavimas) buvo aprašytos labai neaiškiai, nenurodant konkrečių gaminių ir laikotarpių. Slovakijos institucijos patvirtino, kad nekilnojamasis turtas, skirtas pardavimui (administracinės patalpos, parduotuvė ir poilsio patalpos), nebuvo parduotas iki 2005 m. spalio 10 d., t. y. kad ši planuota priemonė nebuvo įgyvendinta taip, kaip apie ją buvo pranešama.

(141)

Komisija dėl oficialaus restruktūrizavimo plano ir realios sunkumų analizės nebuvimo, taip pat dėl nenustatytų priemonių spręsti šias problemas ir neapibrėžtų rinkos sąlygų ir perspektyvų, priėjo išvadą, kad gavėjo pateiktas verslo planas nėra tikras restruktūrizavimo planas, kuris atitiktų 1999 m. gairių reikalavimus (37). Todėl Komisijos abejonės dėl gavėjo gyvybingumo atkūrimo nebuvo išsklaidytos.

3.3.2   Minimali pagalba

(142)

Komisijos išvada, kad dėl realaus restruktūrizavimo plano nebuvimo jos abejonės dėl ilgalaikio gyvybingumo neišsklaidytos, leidžia daryti išvadą, kad ši pagalba nesuderinama su bendrąja rinka. Nepaisant to, Komisija dar išnagrinės kitą svarbų kriterijų, nustatytą 1999 m. gairėse, t. y. ar pagalbos suma yra tik reikalingas minimumas.

(143)

Pagal 1999 m. gairių 40 punktą, pagalbos suma ir intensyvumas turi būti apriboti iki minimumo, kuris suteiktų galimybę atlikti restruktūrizavimą, atsižvelgiant į gavėjo turimus finansinius išteklius. Gavėjas turėtų iš savo finansavimo šaltinių padaryti reikšmingą įnašą, skirtą restruktūrizavimui.

(144)

Restruktūrizavimo išlaidos sudarė 644 591 440 SKK (16,96 mln. EUR).Tai yra restruktūrizavimo skolų bendra suma susitarimo procedūros atveju. Gavėjas sumokėjo 35 % šios sumos, t. y. 225 607 028 SKK (5,93 mln. EUR).

(145)

Slovakijos institucijos nepateikė tolesnių paaiškinimų dėl abejonių, kurias šioje byloje išreiškė Komisija. Gavėjas paaiškino, kaip finansavo po susitarimo procedūros likusios skolos mokėjimą (žr. 30 punktą). Pasak gavėjo, jo įnašas buvo ([mažiau negu 300]) mln. SKK ([mažiau negu 7,9]) mln. EUR).

(146)

Pirma, Komisija nurodo, kad gavėjo turimi šaltiniai viršijo skolos, likusios po susitarimo procedūros, sumą. Tai reiškia, kad suteikta pagalba nebuvo apribota iki reikalingo minimumo.

(147)

Tačiau, svarbiausia yra tai, kad Komisija priėjo išvadą, jog bendrovės Old Herold suteiktas kreditas neatitinka gavėjo nuosavos įmokos sąlygų pagal 1999 m. gaires. Mokėtinos sumos yra nuolatinis įmonės finansavimo šaltinis. Tai yra trumpalaikės paskolos, kurias būtina apmokėti. Bendrovė turi galimybę turėti papildomus šaltinius restruktūrizavimui tik tuo atveju, jeigu teikėjai įsipareigoja suteikti ilgesnį apmokėjimo laikotarpį, negu yra bendrai priimta. Toks atidėjimas yra ženklas, kad rinkoje tikima bendrovės gyvybingumo atkūrimu.

(148)

Gavėjas niekaip neįrodė, kad, atidėdama mokėjimą, bendrovė Old Herold pastebimai viršytų bendrą komercinę praktiką tarp gavėjo ir jo teikėjų. 40 dienų apmokėjimo terminą galima laikyti bendra praktika, ypatingai atsižvelgiant į faktą, kad jis buvo nustatytas gavėjui po susitarimo procedūros. Todėl gavėjas jau neturėjo finansinių sunkumų. Pagrindinis susitarimo procedūros tikslas ir buvo padėti gavėjui įveikti finansinius sunkumus.

(149)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad šio ilgesnio apmokėjimo termino negalima vertinti kaip restruktūrizavimui skirto įnašo iš išorinių šaltinių.

(150)

Be šio atidėjimo nuosavas gavėjo įnašas pagal 1999 m. gaires yra [mažiau negu 170] mln. SKK ([mažiau negu 4,5] mln. EUR), taigi atitinka [mažiau negu 27] % restruktūrizavimo išlaidų.

(151)

1999 m. gairėse nebuvo jokių nustatytų kraštutinių dydžių, kuomet gavėjo nuosavas įnašas laikomas reikšmingu.

(152)

Atsižvelgdama į Komisijos 1999 m. gairių taikymo praktiką, o taip pat Komisijos požiūrį į atitinkamą kriterijų vystymąsi, kuris lėmė ribinių sumų įvedimą naujose gairėse (38), Komisija mano, kad gavėjo įnašas lygus [mažiau kaip 27] % yra pakankamai mažas. Toks įnašas galėtų būti priimtinas pagal 1999 m. gaires tik tuo atveju, jeigu būtų įvykdyti visi kiti reikalavimai, reikalingi pritarti pagalbai. Po to Komisija atsižvelgtų į tai, ar gavėjas, pavyzdžiui, veikia remtiname regione, iki kokio lygio finansavimo šaltiniai atspindi rinkos pasitikėjimą, į, be paties gavėjo ir jo akcininkų, bendrovės gyvybingumą ilgalaikiu laikotarpiu, arba į kitas šio atvejo ypatybes.

(153)

Dėl pirmiau išdėstytų priežasčių Komisija negali sutikti, kad gavėjo įnašas buvo reikšmingas. Komisija padarė išvadą, kad jos abejonės dėl gavėjo nuosavo įnašo reikšmingumo ir pagalbos suteikimo minimaliausia reikalinga suma nebuvo išsklaidytos.

3.4   Pagalbos suderinamumas – išvada

(154)

Komisija padarė išvadą, kad pagalba nesuderinama su bendrąja rinka nei kaip sanavimo pagalba, nei kaip restruktūrizavimo pagalba. Be to, šis atvejis neatitinka jokios leidžiančios nukrypti nuostatos, apibrėžtos EB sutartyje.

VII.   IŠVADA

(155)

Komisija padarė išvadą, kad Slovakijos Respublika neteisėtai suteikė mokesčių skolos nurašymą Frucona Košice, a.s. ir pažeidė EB sutarties 88 straipsnio 3 dalį. Ši pagalba nesuderinama su bendrąja rinka pagal jokias EB sutartyje nustatytas leidžiančias nukrypti nuostatas.

(156)

Nepaisant to, kad mokesčių inspekcija sustabdė mokesčių nurašymo įgyvendinimą iki šios procedūros pabaigos, Komisija padarė išvadą, kad gavėjui tuo momentu buvo naudinga, kad mokesčių inspekcija nusprendė atsisakyti savo gautinų sumų dalies ir tokiu būdu suteikė gavėjui pagalbą. Tuo momentu įsigaliojo 2004 m. liepos 23 d. susitarimas su kreditoriais. Gavėjo nauda konkurentų atžvilgiu buvo ta, kad mokesčių inspekcija nesiekė išieškoti iš jos mokesčių.

(157)

Kad padėtis ex ante būtų atnaujinta, valstybės pagalba turi būti išieškota,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Valstybės pagalba, kurią Slovakijos Respublika suteikė Frucona Košice, a.s., siekianti 416 515 990 SKK sumą, yra nesuderinama su bendrąja rinka.

2 straipsnis

1.   Slovakijos Respublika imasi visų priemonių, reikalingų siekiant išieškoti iš gavėjo visą neteisėtai suteiktą pagalbą, nurodytą 1 straipsnyje.

2.   Išieškojimas vykdomas nedelsiant ir pagal nacionalinę teisę, jeigu ji leidžia neatidėliotinai ir veiksmingai vykdyti sprendimą.

3.   Grąžintina suma turi apimti viso laikotarpio palūkanas, nuo datos, kai suma buvo perduota Frucona Košice, a.s. iki faktinio sumos atgavimo.

4.   Palūkanos apskaičiuojamos pagal nuostatas, nurodytas 2004 m. balandžio 21 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 794/2004, įgyvendinančio Tarybos reglamentą (EB) Nr. 659/1999, nustatantį išsamias EB sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles (39), V skyriuje. Palūkanų norma bus taikoma sudėtinių procentų forma visam laikotarpiui, nurodytam 3 dalyje.

3 straipsnis

Per du mėnesius nuo pranešimo apie šį sprendimą Slovakijos Respublika informuoja Komisiją apie priemones, kurių buvo imtasi šiam sprendimui įgyvendinti. Ši informacija bus pateikiama, naudojant klausimyną, pateiktą šio sprendimo I priede.

4 straipsnis

Šis sprendimas yra skirtas Slovakijos Respublikai.

Priimta Briuselyje, 2006 m. birželio 7 d.

Komisijos vardu

Neelie KROES

Komisijos narė


(1)  OL C 233, 2005 9 22, p. 47.

(2)  Žr. 1 išnašą.

(3)  Konfidenciali informacija.

(4)  Apyvarta turėjo būti 23,6 mln. EUR 2002 m., 25,7 mln. EUR 2003 m. ir 23 mln. EUR 2004 m. Valiutos kursas šiame sprendime yra 1 EUR = 38 SKK.

(5)  Bendra apyvarta buvo tariamai 334 mln. SKK (8,8 mln. EUR) 2002 m., 360 mln. SKK (9,5 mln. EUR) 2003 m. ir 720 mln. SKK (19 mln. EUR) 2004 m.

(6)  Bendrovė tampa nemokia, kai turi keletą kreditorių ir negali padengti savo įsipareigojimų per 30 dienų nuo jų apmokėjimo datos.

(7)  Akcizo mokestis mokamas kiekvieną mėnesį.

(8)  Suma, kurią gavėjas įsipareigoja išmokėti savo kreditoriams.

(9)  Bendra skola eurais iki susitarimo procedūros buvo 16,96 mln. EUR, o bendra skola po susitarimo procedūros buvo 5,93 mln. EUR.

(10)  Dėl to, kad buvo prarasta licencija gaminti alkoholinius gėrimus bei alkoholio pagrindą turinčią produkciją, ir remiantis informacija, pateikta skundo pateikėju, šis pardavimas tikriausiai daugiausiai susijęs su alkoholiu.

(11)  Gavėjas kaip pavyzdį nurodo bendrovę, kuri turi panašius aktyvus ir funkcionuoja tokioje pačioje srityje, ir kai kuriuos kitus bendros statistikos pavyzdžius apie bankroto procedūros taikymą Slovakijoje.

(12)  Pagal 2004 metų duomenis, kuriuos savo ataskaitoje panaudojo bendrovė EKORDA, 98 % sudaro PVM ir akcizo mokesčiai.

(13)  Gavėjas daro nuorodą į bylą Nr. C 278–280/92, Ispanija prieš Komisiją, [1994]ECR I-4103.

(14)  2004 m. sausio 14 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimas byloje T-109/01, Fleuren Compost prieš Komisiją, 74 punktas

(15)  Šaltinis: gavėjo pateiktas 2003 m. sausio 1 d. – gruodžio 31 d. laikotarpio balansas. Visos vertės yra finansinės vertės.

(16)  Šaltinis: 2004 m. liepos 7 d. bendrovės EKORDA ataskaitoje parodoma finansinė vertė be gautinų sumų, kurios yra pakeistos dėl jų likvidavimo vertės.

(17)  Šaltinis: gavėjo pateiktas 2003 m. sausio 1 d. – balandžio 28 d. laikotarpio balansas. Visos vertės yra finansinės vertės.

(18)  Informacija, pateikta Slovakijos institucijų ir grindžiama vietiniu tyrimu, kurį mokesčių inspekcija atliko gavėjo patalpose 2004 m. birželio 21 d. (žr. 54 punktą).

(19)  Šaltinis: gavėjo pateikta kasmetinė 2004 m. ataskaita. Visos vertės yra finansinės vertės.

(20)  Sklypai, pastatai, įrenginiai ir techniniai įrenginiai, nematerialusis turtas, finansinis turtas.

(21)  Anot bendrovės EKORDA, trumpalaikių gautinų sumų finansinė vertė, siekianti 166 mln. SKK, turi būti pakeista į likvidavimo vertę 98 mln. SKK (žr. 86 punktą).

(22)  Neaišku, ar tai yra trumpalaikių gautinų sumų finansinė vertė ar likvidavimo vertė. Aiškumo dėlei Komisija daro prielaidą, kad tai yra finansinė vertė.

(23)  Tai yra finansinė vertė (166 mln. SKK), ištaisyta bendrovės EKORDA taip, kad atspindėtų gautinų sumų likvidavimo vertę.

(24)  Tai yra apytikslis likvidavimo vertės įsivaizdavimas, kurį Komisija gavo pataisydama trumpalaikių gautinų sumų finansinę vertę (147 mln. SKK) tokiu pačiu santykiu, kokį savo analizėje panaudojo bendrovė EKORDA (žr. 19 išnašą).

(25)  Tai yra apytikslė likvidavimo vertė, kurią Komisija gavo pataisydama trumpalaikių gautinų sumų finansinę vertę (63 mln. SKK; taip pat žr. 20 išnašą) tokiu pačiu santykiu, kokį savo analizėje panaudojo bendrovė EKORDA (žr. 19 išnašą). Tačiau Komisija atkreipia dėmesį, kad pagal Slovakijos institucijų pateiktą informaciją gautinos sumos, kurių vertė siekė 63 mln. SKK, buvo padengiamos. Todėl yra abejojama, kad jų finansinė vertė apskritai turi būti taisoma. Jei 63 mln. SKK vertė būtų šių gautinų sumų likvidavimo vertė, bendros pajamos, gautos bankroto procedūros metu 2004 m. birželio 17 d. būtų 331 mln. SKK (8,7 mln. EUR).

(26)  Įskaitant mokesčių inspekciją, taip pat ir privačius kreditorius.

(27)  Šie duomenys sukėlė Slovakijos institucijų abejones, kurios yra išdėstytos toliau tekste.

(28)  Įskaitant tiek įkeistą turtą, tiek neįkeistą ilgalaikį turtą.

(29)  Nėra aišku, ar 63 mln. SKK vertė yra trumpalaikių gautinų sumų finansinė vertė ar likvidavimo vertė 2004 m. birželio 17 d. (žr. 20 ir 23 išnašas). Taip pat nėra aišku, ar iš tikrųjų šių gautinų sumų finansinė vertė ir likvidavimo vertė nėra vienodos.

(30)  Remiantis šiame rašte pateikta informacija, galima daryti išvadą, kad ministerija pritarė susitarimams dėl PVM ir akcizo mokesčių mokėjimo atidėjimo ilgiausiai dviem mėnesiams ir kitų mokesčių atidėjimo šešiems mėnesiams.

(31)  Byla Nr.T-152/99, Hamsa, p. 126.

(32)  Žr., pvz. bylą Nr. C-342/96, Ispanija prieš Komisiją („Tubacex“), p. 46.

(33)  Šie duomenys neatitinka metų balanso, kurį pateikė gavėjas.

(34)  OL C 244, 2004 10 1, p. 2.

(35)  OL C 288, 1999 10 9, p. 2.

(36)  OL L 10, 2001 1 13, p. 33. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 70/2001 buvo iš dalies pakeistas 2004 m. vasario 25 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 364/2004, įtraukiant į reglamento taikymo sritį pagalbą moksliniams tyrimams ir taikomajai veiklai (OL L 63, 2004 2 28, p. 22).

(37)  Žr. taip pat 2001 m. kovo 22 d. Teisingumo Teismo sprendimą byloje Nr. C 17/1999, Prancūzija prieš Komisiją.

(38)  Pagal naujas gaires ribinė suma vidutinėms įmonėms yra mažiausiai 40 %.

(39)  OL L 140, 2004 4 30, p. 1.


I PRIEDAS

Informacija apie Komisijos sprendimo dėl valstybės pagalbos priemonės Nr. C 25/2005 (ex NN 21/2005), kurią Slovakijos Respublika suteikė Frucona Košice, a.s., įgyvendinimą

1.   Išieškotinos sumos apskaičiavimas

1.1.

Prašome nurodyti šiuos duomenis apie neteisėtos valstybės pagalbos sumą, kuri buvo suteikta gavėjui:

Data (-os) (1)

Pagalbos suma (2)

Valiuta

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pastabos

1.2.

Prašome išsamiai paaiškinti, kaip bus apskaičiuotos mokėtinos palūkanos nuo išieškotinos pagalbos sumos.

2.   Planuojamos ir jau įvykdytos priemonės pagalbai išieškoti

2.1.

Išsamiai nurodykite, kokios priemonės yra planuojamos ir kokios jau įvykdytos, kad pagalba būtų nedelsiant ir veiksmingai išieškota. Jeigu reikia, nurodykite teisinį planuojamų (įgyvendintų) priemonių pagrindą.

2.2.

Koks yra pagalbos grąžinimo proceso mokėjimų tvarkaraštis? Iki kada pagalba bus sugrąžinta?

3.   Įgyvendintas pagalbos grąžinimas

3.1.

Prašome nurodyti šiuos duomenis apie pagalbos sumą, kuri buvo susigrąžinta iš gavėjo.

Data (-os) (3)

Grąžintos pagalbos suma

Valiuta

 

 

 

 

 

 

 

 

 

3.2.

Prašome pridėti dokumentus, kuriuose pateikta informacija apie 3.1 punkte pateiktoje lentelėje nurodytų sumų grąžinimą.


(1)  

o

Data (-os), kada gavėjas gavo atskiras pagalbos išmokas.

(2)  Gavėjo gauta pagalbos suma (bendraisiais pagalbos ekvivalentais).

(3)  

o

Data (-os), kada pagalba buvo grąžinta.