(1)

Konkurentui pateikus skundą, Komisijai pranešta, kad Prancūzija skyrė valstybės pagalbą Nacionalinei metrologijos ir bandymų laboratorijai (Laboratoire national de métrologie et d’essais, toliau – LNE) (2).

(2)

2003 m. rugsėjo 3 d., 2004 m. vasario 11 d. ir 2004 m. birželio 7 d. raštais Komisija paragino Prancūzijos valdžios institucijas pateikti jai informaciją apie finansinę valstybės paramą LNE. Prancūzijos valdžios institucijos informaciją pateikė 2003 m. lapkričio 7 d., 2004 m. balandžio 5 d. ir 2004 m. rugpjūčio 6 d. raštuose.

(3)

2005 m. liepos 5 d. raštu Komisija pranešė Prancūzijai apie savo sprendimą pradėti EB sutarties 88 straipsnio 2 dalyje numatytą procedūrą dėl kai kurių priemonių. Prancūzija procedūros pradžios pranešime reikalaujamą informaciją pateikė 2005 m. lapkričio 4 d. ir 2006 m. balandžio 19 d. raštais.

(4)

Komisijos sprendimas pradėti procedūrą paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (3). Komisija paragino suinteresuotąsias šalis pateikti savo pastabas dėl nagrinėjamų priemonių.

(5)

Komisija šiuo klausimu gavo suinteresuotųjų šalių pastabas. Jos perduotos Prancūzijai suteikiant jai galimybę komentuoti. Prancūzijos pastabos buvo gautos 2006 m. kovo 1 d.

(6)

2006 m. birželio 6 d. Komisija išsiuntė papildomus klausimus. Prancūzijos valdžios institucijų atsakymai išsiųsti 2006 m. rugpjūčio 2 d. ir tą pačią dieną įregistruoti Komisijoje.

(7)

Nacionalinė bandymų laboratorija (Le laboratoire national d’essais) buvo įkurta 1901 m. prie Nacionalinės menų ir amatų konservatorijos kaip viešoji įstaiga, pavaldi Nacionalinio švietimo ministerijai. 1978 m., vadovaujantis 1978 m. sausio 10 d. įstatymu Nr. 78–23 dėl produktų ir paslaugų vartotojų apsaugos ir informavimo, jai suteiktas viešosios pramonės ir prekybos įmonės statusas. Šiuo dokumentu Nacionalinė bandymų laboratorija įgaliota „atlikti visus studijų, mokslinių tyrimų, konsultavimo, ekspertizės, bandymų, kontrolės darbus ir teikti visas techninės pagalbos paslaugas, reikalingas vartotojų apsaugai ar informavimui arba produktų kokybės gerinimui“. Laboratorijai taip pat suteikta teisė „ministerijų prašymu ir lėšomis tirti reglamentų ir taisyklių kūrimui reikalingus bandymų metodus“, taip pat „išduoti kvalifikacijos pažymėjimus“ ir valdžios institucijų vardu palaikyti ryšius su tarptautinėmis institucijomis, atsakingomis už šias sritis. 2005 m. Nacionalinei bandymų laboratorijai pavesta papildoma užduotis – vadovauti nacionalinei mokslinei metrologijai (vaidmuo, kurį pirmiau atliko viešojo intereso grupė „Nacionalinis metrologijos biuras“ (Bureau national de métrologie, toliau – BNM), ir ji tapo Nacionaline metrologijos ir bandymų laboratorija.

(8)

LNE ne tik tarnauja valstybės institucijoms, ji taip pat siūlo įmonėms platų paslaugų keturiose pagrindinėse savo veiklos srityse (matavimo, bandymų, sertifikavimo ir mokymų), teikiamų visuose vieno ar kito produkto gyvavimo etapuose, spektrą. Ji turi priemonių, leidžiančių įgyvendinti bandymų programas – standartizuotas arba pagal poreikį – daugelyje sričių (4). Jos klientai – pramonės įmonės, platinimo bendrovės, viešosios įstaigos, vartotojų organizacijos, teismo ekspertai, draudimo kompanijos ir valdžios institucijos (5).

(9)

LNE naudojasi pastatais bei įranga valstybės patikėtoms užduotims vykdyti ir paslaugoms trečiosioms šalims teikti.

(10)

LNE priklauso tokioms Europos ir tarptautinėms organizacijoms kaip Europos standartizacijos komitetas (Comité Européen de Normalisation, toliau – CEN), Matavimų, bandymų ir analitinių laboratorijų nacionalinių asociacijų Europos federacija (Fédération européenne des associations nationales des laboratoires de mesure, d’essais et d’analyses, toliau – EUROLAB), Europos bandymų ir sertifikavimo organizacija (Organisation européenne pour la certification et les essais, toliau – EOTC) ir Tarptautinis laboratorijų akreditavimo komitetas (International Laboratory Accreditation Committee, toliau – ILAC).

(11)

Joje dirba 700 bendradarbių iš 30 daugiadisciplinių grupių, jai priklauso 55 000 m2 laboratorijų, iš jų 10 000 m2 Paryžiuje ir 45 000 m2 – Trapo (Trappes) mieste.

(12)

LNE turi atstovybes Azijoje (LNE–Asia Honkonge (6)) ir Jungtinėse Amerikos Valstijose (G-MED North America filialas Vašingtone). Tačiau ši veiklos sritis yra nedidelės apimties.

(13)

2005 m. pajamos išaugo iki 65 mln. EUR, o pelnas – iki 0,7 mln. EUR.

(14)

Nuo 1997 m. valstybės įgaliojimai LNE yra įvardyti Prancūzijos Vyriausybės su įmone sudaromose 4 metų trukmės tikslinėse sutartyse. Pirmoji tikslinė sutartis galiojo 1997–2001 m., antroji – 2001–2004 m. Trečioji sutartis sudaryta 2005–2008 m. laikotarpiui.

(15)

Sutartyse apibrėžtos užduotys, kurias įstaiga turi vykdyti kaip nacionalinė metrologijos laboratorija, užduotys, kurias ji turi įgyvendinti kaip mokslinių tyrimų institucija, techninės pagalbos valdžios institucijoms užduotys bei „pagalbos įmonėms“ užduotys bandymų ir atitikties vertinimo srityje.

(16)

1978 m. kovo 10 d. dekretu Nr. 78–280 dėl LNE nustatoma, kad „įstaigos išteklius sudaro: (…) valstybės, vietos valdžios institucijų, viešųjų įstaigų ir bet kurių viešųjų ar privačių organizacijų subsidijos (…)“ (7). Todėl iki šiol LNE gaudavo subsidijas eksploatacijai (8) ir subsidijas investicijoms:

(17)

Anot Prancūzijos valdžios institucijų, subsidijas eksploatacijai ir subsidijas investicijoms skyrė Pramonės ministerija ir BNM „už viešosios paslaugos užduotis“, kurias vykdo LNE. Praktiškai tai yra subsidijos, kuriomis finansuojamos šių užduočių vykdymo sąnaudos. Teisinis subsidijų pagrindas yra kasmet Prancūzijos parlamento priimamas biudžeto įstatymas.

(18)

Subsidijos investicijoms – tai subsidijos, susijusios su dviejų laboratorijų kompleksų, pagal vietą vadinamų Trappes 3 ir Trappes 4, statybomis (1 ir 2 etapai). Šias subsidijas skyrė Pramonės ir Aplinkos ministerijos, BNM, Il de Franso regionas ir Ivlino departamento generalinė taryba.

(19)

LNE taip pat gauna pajamų iš komercinės veiklos. Prekybos srities apyvarta nagrinėjamuoju laikotarpiu visuomet sudarė daugiau nei 50 % bendrųjų LNE pajamų, o 2005 m. siekė 63 %.

(20)

LNE veikia bandymų, metrologijos, sertifikavimo, kalibravimo, mokymų ir mokslinių tyrimų ir plėtros rinkose. Šias paslaugas LNE teikia daugiausia vartojimo produktų, medicinos ir sveikatos, medžiagų, pakuotės, statybos produktų ir pramonės produktų sektoriuose.

(21)

Šios rinkos Europos bendrijoje yra atviros konkurencijai. LNE ypač konkuruoja su kitomis įstaigomis Europos direktyvų reikalaujamo sertifikavimo rinkoje, taip pat su tūkstančiais atitikties vertinimo įstaigų daugiausia dėl suteikto jai leidimo autorizuoti kitų valstybių narių valdžios institucijų nustatytus nacionalinius standartus (pvz., Vokietijos ženklą GS).

(22)

Atlikusi preliminarų tyrimą Komisija nustatė, kad šiame etape neįmanoma tiksliai įvertinti, ar tam tikros LNE patikėtos užduotys yra bendros svarbos paslaugos, ir nuspręsti, ar atitinkama veikla yra komercinio pobūdžio.

(23)

Todėl Komisija pareiškė abejonių, ar pagrįstos subsidijos eksploatacijai ir investicijoms, skirtos kompensuoti LNE veiklos ar neekonominių investicijų projektų sąnaudas arba išlaidas, atsiradusias dėl valstybės įgaliojimų vykdymo. Kadangi įvairaus pobūdžio veiklos sričių apskaita nėra atskirta, be to, jų neįmanoma tiksliai atriboti, LNE galėjo panaudoti dalį valstybinių subsidijų konkurencinėmis sąlygomis vykdomai veiklai valdyti. Tai prilygtų kryžminiam tokios veiklos subsidijavimui ir būtų valstybės pagalba pagal EB sutarties 87 straipsnį.

(24)

Komisijos nuomone, pranašumas, kurį suteikia netiesioginis konkurencinėmis sąlygomis vykdomos veiklos subsidijavimas, galėjo sustiprinti LNE paslaugų teikimo pozicijas rinkose, kur konkurencija veikia Europos lygmeniu. Tai reikštų įtaką Bendrijos vidaus prekybai.

(25)

Pagal 1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 659/1999 dėl EB sutarties 93 straipsnio taikymo sąlygų (9) 1 straipsnio f dalies nuostatas šias pagalbos priemones reikėtų laikyti neteisėtomis.

(26)

EB sutarties 87 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytos pagalbos nesuderinamumo išimtys šiuo atveju negalioja.

(27)

EB sutarties 86 straipsnio 2 dalis taikoma tik ūkinei veiklai, atitinkančiai valstybės vardu vykdomą bendros svarbos užduotį. Tačiau, iš anksto susipažinusi su nagrinėjamuoju klausimu, Komisija mano, kad pagal jos šiuo metu turimą informaciją nėra aišku, ar užduotis, kurias vykdyti valstybė tiksline sutartimi patikėjo LNE, galima laikyti besąlygiškai ūkinėmis. Taip pat nepanašu, kad paslaugos, kurias LNE teikia konkurencinėmis sąlygomis, būtų kokios nors išskirtinės bendros svarbos užduoties objektas. Todėl Komisija daro išvadą, kad aiškinant svarstomų priemonių suderinamumą šiame etape Sutarties 86 straipsnio 2 dalies nuostatomis remtis negalima.

(28)

Trys suinteresuotosios šalys pateikė pastabas pagal šią procedūrą:

(29)

Šios pastabos, daug kur panašios, pateikiamos sugrupuotos pagal temas 30–32 konstatuojamosios dalies punktuose.

(30)

Visų pirma bendros svarbos užduotis, patikėta LNE, nėra aiškiai apibrėžta. Todėl LNE konkurentai nepajėgūs nustatyti ribos tarp galimų bendros svarbos užduoties įpareigojimų ir komercinės veiklos. Be to, jie neturi jokios galimybės objektyviai ir skaidriai patikrinti, ar LNE naudoja iš valstybės gaunamas subsidijas tik viešosioms paslaugoms. Pvz., teritorinės valdžios institucijos skyrė subsidijas Trapo filialui, užsiimančiam komercine veikla, plėsti. LNE taip pat nevykdo kai kurių užduočių, pvz., neatstovauja valstybinės valdžios institucijoms tarptautinėse organizacijose (INTERTEK, pvz., nurodo, kad dalyvauja AFNOR ir CEN komitetų veikloje negaudami valstybės lėšų). Be to, nagrinėjamosios pagalbos priemonės LNE suteiktos be išankstinio pranešimo; todėl jos yra neteisėtos ir todėl niekinės.

(31)

Antra, valstybinės įmonės statusas suteikia LNE tam tikrų pasirinktinai taikomų pranašumų, pvz., savidraudą ir platesne prasme draudimo įmokų nemokėjimą, specialų darbo teisės režimą, ypač pensijų ir draudimo nedarbo atveju klausimais, teisę naudoti dokumentus su Respublikos pavadinimu ir logotipu, oficialų arba oficialios laboratorijos įvaizdį, faktinį sutikimą prašant mokesčio lengvatos moksliniams tyrimams ir nemokamą archyvavimą. Be to, LNE palankiau vertina ir muitinės institucijos, kurios naudojasi arba verčia įmones naudotis LNE paslaugomis, nepripažindamos jokios kitos laboratorijos.

(32)

Trečia, valstybės subsidijos iškraipo konkurenciją, ypač tarptautiniu lygmeniu. Beje, LNE turi daug atstovybių užsienyje.

(33)

Dviem, 2005 m. lapkričio 4 d. ir 2006 m. balandžio 19 d., raštais Prancūzija pateikė Komisijai pastabas dėl pradėtos oficialios tyrimo procedūros dėl LNE suteiktos finansinės paramos ir papildomą informaciją apie LNE veiklos apskaitą.

(34)

Visų pirma Prancūzija pažymi, kad 1980 m. birželio 25 d. Komisijos direktyvos 80/723/EEB dėl finansinių santykių tarp valstybių narių ir valstybinių įmonių skaidrumo (10) 4 straipsnio 2 dalies a ir b punktuose nurodyti kriterijai yra įgyvendinti. Tai atleidžia LNE nuo prievolės tvarkyti ir saugoti atskirą apskaitą.

(35)

Tačiau Prancūzijos valdžios institucijos pabrėžia, kad LNE tvarko analitinę apskaitą nuo 1990 m. Ji buvo peržiūrėta 2005 m. ir pritaikyta pagal valstybės ir LNE tikslinę sutartį 2005–2008 m. Tai leidžia visiškai atskirti komercinės ir valstybinės sričių sąskaitybą, ypač įrodo LNE vykdomų komercinių paslaugų rentabilumą, nepriklausomą nuo kasmetinės jai skiriamos subsidijos viešosios paslaugos užduočiai vykdyti.

(36)

Naudojamas visų sąnaudų skaičiavimo metodas: LNE veikia analitiniai centrai, tiesiogiai arba netiesiogiai padedantys vykdyti įvairias jos užduotis ir veiklą. Išlaidų ir produktų suma skirstoma kuo tiksliau:

(37)

LNE agentai registruoja savo darbo valandas registravimo programoje. Atsižvelgiant į veiklos pobūdį, valandos yra tiesioginės (operaciniai padaliniai) arba netiesioginės (operaciniai ir funkciniai padaliniai); bendrąsias išlaidas sudaro pagalbinių centrų išlaidos (funkcinių padalinių ir išlaidų centrų).

(38)

Pagalbinių centrų sąnaudos vėliau paskirstomos pagrindiniams centrams pagal keletą darbo vienetų arba pritaikius paskirstymo schemą (personalas, atlyginimų proporcija, kompiuterizuotų darbo vietų skaičius, patalpų plotas, šilumos ir klimato kontrolės sistemų kokybė).

(39)

Po to bendrosios pagrindinių analizės centrų sąnaudos įskaitomos pagal veiklą remiantis dviem sąnaudų kriterijais:

(40)

Antruoju veiksniu siekiama tinkamai priskirti amortizacijos ir infrastruktūros sąnaudas LNE veiklos sritims (infrastruktūros sąnaudas sudaro netiesioginiai remonto, dirbtuvių ir nekilnojamojo turto valdymo padalinių sąnaudos).

(41)

Pagrindiniuose analizės centruose (vidutinis 6 žmonių operacinis padalinys) kiekvienai sričiai skaičiuojamas naudojimo rodiklis lyginant naudojimo rodiklį su įrangos verte. Tuomet galima tiesiogiai su įranga susijusias amortizacijos ir infrastruktūros sąnaudas paskirstyti proporcingai pagal šiuos rodiklius komerciniam ir viešajam sektoriams.

(42)

Netiesioginės išlaidos ir kitos bendrosios analizės centro išlaidos paskirstomos komerciniam arba viešajam sektoriui pagal padalinio agentų tiesioginių valandų kiekį.

(43)

2005 m. faktiniai įrangos naudojimo rodikliai komerciniame ir viešajame sektoriuose leido individualiai paskirstyti kiekvienos įrangos infrastruktūros ir amortizacijos sąnaudas pagal jos naudojimą. Šių individualių paskirstymų suma sudaro bendruosius 2005 m. duomenis.

(44)

1993–2004 m. toks individualus skirstymas nebuvo taikomas. Nutarta pasirinkti bendrąjį naudojimo rodiklį. Bendrasis rodiklis gaunamas lyginant kiekvienos įrangos individualų panaudojimo lygį su įrangos verte. Šio rodiklio vertė 2005 m. komerciniame sektoriuje sudarė 44 %, o viešajame sektoriuje 56 %. Šie naudojimo rodikliai buvo surinkti iš kiekvienos grupės apie pagrindinę laboratorijos įrangą, kurios įsigijimo vertė buvo didesnė arba lygi 7 500 EUR, t. y. apie 1 200 įrangos vienetų, kurių vertė sudaro 70 % visos LNE įrangos vertės.

(45)

Tačiau Prancūzija, atlikdama šiuos išlaidų paskirstymo skaičiavimus, taigi ir vertindama viešojo ir komercinio sektorių rezultatus, naudoja apdairesnį, 50:50 paskirstymo santykį, o ne 56:44. Tai atitinka maždaug 10 % saugumo maržą (6 taškai iš 56).

(46)

Pastatai į aptartą skaičiavimą nėra įtraukti, tačiau pagal analitinės apskaitos naudojimo rodiklius pasiskirstymas yra 2/3–1/3 viešojo sektoriaus naudai.

(47)

Taigi Komisijos prašymu perskaičiuota 1993–2004 m. laikotarpio LNE sąskaityba priskiriant bendrąsias fiksuotas produkcijos sąnaudas arba komerciniam, arba viešajam sektoriui, nors apskaitoje jos traktuotos kaip mišrios. Pasirinktas metodas grindžiamas tarptautinio apskaitos standarto IAS 2 principu, pagal kurį bendrosios fiksuotos gamybos sąnaudos turi būti priskirtos gamybos sąnaudoms pagal įprastinį gamybos įrenginių pajėgumą.

(48)

Antra, Prancūzija primena veiklą, susijusią su viešosios paslaugos užduotimi, patikėta LNE, ir patikslina, kad ši įmonė yra EPIC ir jai galioja specializacijos principas, taikomas visoms valstybinėms įstaigoms, specialiai įkurtoms viešajai paslaugai teikti. Toliau Prancūzija, remdamasi Teisingumo Teismo praktika (11), pažymi, kad LNE bendrovės vykdomos viešosios paslaugos yra bendros ekonominės svarbos, o LNE naudoja priemones, kurių nenaudotų, jei tai būtų susiję tik su jos komerciniais interesais. 2005–2008 m. tikslinėje sutartyje įvardytos užduotys yra aiškaus specifinio ekonominio pobūdžio. Galiausiai teismo praktikoje (12) pabrėžiama, kad, viena vertus, įmonė, kuriai patikėta teikti bendros ekonominės svarbos paslaugas, turi būti įgaliota valstybinės reikšmės dokumentu, kuriame aiškiai apibrėžiamas viešosios paslaugos įpareigojimo turinys, kita vertus, Komisija gali reikšti abejones dėl valstybės narės pasirinkto bendros ekonominės svarbos paslaugų apibrėžimo tik akivaizdžios klaidos atveju. Prancūzijos nuomone, EPIC apibrėžimas atitinka nurodytus kriterijus.

(49)

Trečia, pasak Prancūzijos, LNE skirta kompensacija už viešosios paslaugos įsipareigojimus nėra draudžiama valstybės pagalba. Iš esmės laikomasi visų keturių Altmark (13) sprendimo sąlygų. Be to, atlikus analizę aiškėja, kad nenusižengta Bendrijos bendrosioms nuostatoms dėl valstybės pagalbos kompensacijos už viešąją paslaugą forma (14) (toliau – bendrosios nuostatos). Beje, bet kuri Prancūzijai iškelta sankcija prieštarautų 2005 m. lapkričio 28 d. Komisijos sprendimui 2005/842/EB dėl EB sutarties 86 straipsnio 2 dalies taikymo valstybės pagalbai kompensacijos už viešąją paslaugą forma, skiriamai tam tikroms įmonėms, kurioms patikėta teikti bendros ekonominės svarbos paslaugas (15). Iš esmės šio sprendimo 2 straipsnio 1 dalies a punktas nustato tokių kompensacijų suderinamumą esant tam tikroms sąlygoms, o jas LNE atitinka.

(50)

Subsidijomis Trapo padaliniams, skirtomis teritorinių ir valstybės valdžios institucijų, buvo finansuojamos priemonės, būtinos vykdant LNE patikėtas viešųjų paslaugų užduotis.

(51)

Be to, remdamasi susijusios rinkos analize, Prancūzija siekia įrodyti, kad tyrimo dieną nebuvo neteisėtų kryžminių subsidijų, t. y. tokių, kurios leistų LNE taikyti grobuoniškas kainas atitinkamuose prekybos sektoriuose.

(52)

Galiausiai Prancūzija tvirtina, kad LNE rinkos dalis nėra reikšminga, nes nacionaliniu lygmeniu jos dalis prilygtų 4,2 %, o Europos mastu – 1 %.

(53)

Ketvirta, Prancūzija pažymi, kad komercinė nuolaida Il de Franso regiono mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), suteikta 1989 m. Komisijos nustatyta tvarka (16), yra prieinama bet kuriai laboratorijai, taip pat ir skundus pateikusiosioms. Il de Franso regiono nuo 1995 m. skirtų subsidijų suma siekia 61 000 EUR. Faktiniai šių subsidijų gavėjai buvo nagrinėjamosios MVĮ. Beje, Prancūzija nerado jokių Aplinkos apsaugos ir energijos valdymo agentūros (Agence de l’environnement et de la maîtrise de l’énergie, toliau – ADEME) subsidijos LNE įrodymų.

(54)

Penkta, Prancūzija pažymi, kad savo bandymams atlikti Generalinė muitinių ir netiesioginių mokesčių direkcija (Direction générale des douanes et droits indirects, toliau – DGDDI) naudojasi savo pačios arba Konkurencijos, vartojimo ir kovos su sukčiavimu generalinės direkcijos (Direction générale de la concurrence, de la consommation et de la répression des fraudes, toliau – DGCCRF) laboratorijomis, jei šios turi atitinkamą techninę kompetenciją (pvz., muitinių laboratorija atliko daugybę bandymų su žaislais). Priešingu atveju DGDDI kreipiasi į išorines laboratorijas, tarp kurių yra ir LNE. Taikant minėtas taisykles laboratorija pasirenkama pagal jos kompetencijas. Taigi DGDDI gali kreiptis, pavyzdžiui, dėl apsauginių kaukių – į Nacionalinį mokslinių tyrimų ir apsaugos institutą (Institut national de recherche et de sécurité) arba dėl statybos prekių – į Mokslinį ir techninį statybos centrą (Centre scientifique et technique du bâtiment).

(55)

Šios procedūros objektas – metinės subsidijos funkcionavimui ir subsidijos investicijoms, kurias LNE gavo iš valdžios institucijų 1993–2005 m.

(56)

Konkurencijos taisyklės netaikomos neūkinei veiklai. Taigi pirma reikia įvertinti, ar LNE veikla (17) viešajame sektoriuje yra ūkinė, ar ne.

(57)

Ūkine veikla laikoma bet kuri veikla, kai konkrečioje rinkoje yra siūlomos prekės arba paslaugos (18). Generalinio advokato Jacobso išvadose dėl bylos C-222/04 teigiama, kad pagrindinis kriterijus, leidžiantis nustatyti, ar veikla yra ūkinio pobūdžio, yra išsiaiškinti, ar ši veikla galėtų bent iš principo būti vykdoma privačioje įmonėje siekiant pelno.

(58)

Atsižvelgdama į tai Komisija mano, kad bendros svarbos užduotį vykdančios LNE atliekama tyrimo, mokslinių tyrimų, konsultacijų, ekspertizės, bandymų, kontrolės veikla ir visos techninės pagalbos paslaugos, reikalingos vartotojų informavimui ir apsaugai arba produktų kokybės gerinimui, atitinka paslaugų pasiūlą nagrinėjamosiose rinkose, o šias paslaugas iš principo galėtų teikti pelno siekianti įmonė. Taigi LNE valstybės patikėtos užduotys yra ūkinio pobūdžio (19).

(59)

Pagal 87 straipsnio 1 dalį pagalbos priemonė yra valstybės pagalba, jei ji atitinka šias keturias sąlygas. Visų pirma tai turi būti valstybės arba iš valstybinių išteklių suteikta pagalba. Antra, priemonė turi suteikti pranašumą jos gavėjui. Trečia, palaikydama tam tikras įmones ji turi iškraipyti arba gali iškraipyti konkurenciją.. Ketvirta, ji turi daryti poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai.

(60)

Valstybės biudžeto dotacijos, be abejonės, yra valstybiniai ištekliai.

(61)

Viešojo intereso grupė „Bureau national de métrologie“ (toliau – BNM) iki integracijos į LNE 2005 m. buvo kontroliuojama valstybės (20). Taigi LNE ištekliai, susiję su sutartimis su BNM, yra valstybiniai ištekliai.

(62)

Valstybių narių regioninių ir vietos institucijų suteiktų pagalbos priemonių, nepriklausomai nuo šių institucijų statuso ir paskirties, suderinamumas turi būti nustatomas Sutarties 87 straipsnio tvarka (21). Il de Franso regiono tarybos ir Ivlino generalinės tarybos subsidijos yra valstybiniai ištekliai.

(63)

Taigi visos svarstomos priemonės yra finansuojamos iš valstybinių išteklių.

(64)

Pranašumą pagal EB sutarties 87 straipsnio 1 dalies nuostatas suteikia priemonės, kurios įvairiomis formomis palengvina paprastai įmonės biudžetui tenkančią naštą ir kurios dėl šių priežasčių prilygsta subsidijoms (22).

(65)

Subsidijos funkcionavimui ir investicijoms palengvina naštą, kuri paprastai tektų LNE biudžetui. Taigi šios subsidijos suteikia pranašumą LNE.

(66)

EB sutarties 87 straipsnio 1 dalies nuostatos draudžia pagalbos priemones, kurios palaiko „tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą“, t. y. pasirinktinai teikiamą pagalbą.

(67)

Vienintelis šios procedūros objektą sudarančių priemonių gavėjas yra LNE – vadinasi, pasirinktinumo sąlyga akivaizdžiai įvykdyta.

(68)

Be to, pažymėtina, kad pagalbos priemonės, kuriomis siekiama padengti įmonių išlaidas, kurias jos paprastai būtų turėjusios apmokėti vykdydamos įprastinę veiklą, iš principo iškraipo konkurencijos sąlygas (23).

(69)

Todėl nagrinėjamosios priemonės, palaikančios LNE, gali iškraipyti konkurenciją.

(70)

Komisija konstatuoja, kad atitinkamos rinkos yra Bendrijos tarpusavio vidaus prekybos objektas. 2005 m. LNE apyvarta Europos Sąjungoje buvo 4 mln. EUR (už Prancūzijos ribų) ir 2,35 mln. EUR už Europos Sąjungos ribų. 2000 m., pasak Prancūzijos, 13 % LNE apyvartos buvo už Prancūzijos ribų, t. y. 9 % Europos Sąjungoje ir 4 % už jos ribų.

(71)

Nagrinėjamuoju atveju vertindama, ar tarpusavio prekybai daromas poveikis, Komisija neprivalo nustatyti realaus šių pagalbos priemonių poveikio valstybių narių tarpusavio prekybai arba faktinio konkurencijos iškraipymo, o tik ištirti, ar šios priemonės gali paveikti prekybą ir iškraipyti konkurenciją.

(72)

Atsižvelgiant į visa tai, pakanka konstatuoti, kad rinkos, kuriose veikia LNE, yra tarpvalstybinės ir kad LNE konkuruoja su kitose valstybėse narėse įsikūrusiomis bendrovėmis ir su Prancūzijos bendrovėmis, veikiančiomis tarptautinėje rinkoje. Šiuo požiūriu buvo nuspręsta, kad bet koks pagalbos skyrimas įmonei, veikiančiai Bendrijos rinkoje, gali iškraipyti konkurencijos sąlygas ir paveikti valstybių narių tarpusavio prekybą (24).

(73)

Taigi negalima sutikti su Prancūzijos teiginiu, kad poveikio tarpusavio prekybai nėra dėl per menkos LNE rinkos dalies, juolab kad skirta suma tikrai nėra menka.

(74)

Svarstomos priemonės apsunkina Bendrijos ūkio subjektų, siekiančių plėstis Prancūzijoje, komercinę veiklą (25). Be valstybės pagalbos LNE vykdoma veikla būtų daug mažesnės apimties, todėl LNE konkurentai galėtų didinti apyvartą.

(75)

Svarstomos priemonės sustiprina LNE Bendrijos vidaus prekybos pozicijas kitų konkuruojančių ūkio subjektų atžvilgiu, todėl galima teigti, jog jos daro poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai ir gali iškraipyti konkurenciją tarp šių ūkio subjektų.

(76)

2003 m. liepos mėn. sprendime Altmark byloje (26) teismas nusprendė, kad, kai valstybės intervencija yra laikoma kompensacija už įmonių pagalbos gavėjų suteiktas paslaugas vykdant viešosios paslaugos įpareigojimus, tačiau toms įmonėms finansinis pranašumas realiai nesuteikiamas, o ši intervencija nesuteikia joms palankesnės pozicijos konkuruojančių įmonių atžvilgiu, tokiai intervencijai netaikomos Sutarties 87 straipsnio 1 dalies nuostatos. Kad taip būtų, vienu metu turi būti įvykdytos visos keturios sprendime nurodytos sąlygos.

(77)

Prancūzijos nuomone, LNE sumokėtos kompensacijos už įsipareigojimus, susijusius su viešąja paslauga, nėra draudžiama valstybės pagalba, nes teismo nurodytos keturios vienu metu galiojančios sąlygos yra įvykdytos.

(78)

Komisija su šia nuomone nesutinka.

(79)

Iš tiesų, turint galvoje ketvirtąją Altmark byloje nurodytą sąlygą, kai konkrečiu atveju įmonė, įgaliota vykdyti viešosios paslaugos įsipareigojimus, pasirenkama ne viešųjų pirkimų tvarka, leidžiančia atrinkti kandidatą, galintį teikti paslaugas mažiausia kaina, reikalingos kompensacijos dydis skaičiuojamas remiantis vidutinės gerai valdomos ir turinčios atitinkamą įrangą, kaip vykdyti reikiamas viešosios paslaugos užduotis, įmonės sąnaudomis, kurias ji patirtų įgyvendindama šiuos įsipareigojimus, atsižvelgiant į su jais susijusias pajamas ir pagrįstą pelną iš vykdomų įsipareigojimų.

(80)

Prancūzija, mėgindama įrodyti, kad ankstesniame punkte nurodyta sąlyga yra įvykdyta, tik pažymi, kad, atliekant sąnaudų, kurias patirtų vidutinė įmonė, analizę, reikia atsižvelgti į tai, jog LNE patikėta ne viena viešosios paslaugos užduotis, susijusi ir su teisės normų taikymu, ir su esminiais moksliniais tyrimais įvairiuose sektoriuose (metrologijos, sveikatos apsaugos, aplinkosaugos, pramonės, vartojimo prekių, statybos produktų, pakuotės ir įpakavimo).

(81)

Prancūzija nepateikė jokios „vidutinės gerai valdomos įmonės“ sąnaudų analizės. Be to, negauta ir jokio paaiškinimo dėl to, kad būtų neįmanoma palyginti LNE su tokia vidutine įmone.

(82)

Komisija nėra pajėgi ex nihilo atlikti pagal Bendrijos teisės praktiką būtino palyginimo.

(83)

Todėl Komisija mano, kad ketvirtasis Altmark byloje nurodytas kriterijus nėra įvykdytas.

(84)

Abstraktus palyginimas, kurį Prancūzija pateikia bendrųjų nuostatų 13–17 punktuose, neturi įtakos šiai nuomonei.

(85)

Atsižvelgdama į visas ankstesnes konstatuojamąsias dalis Komisija pažymi, kad biudžeto dotacijos ir nurodytų vietos valdžios institucijų skirtos subsidijos yra pagalbos priemonės pagal Sutarties 87 straipsnio 1 dalį.

(86)

Komisija mano, kad šiai procedūrai jokios įtakos neturi tai, jog 1978 m. dekretu galėjo būti sukurta finansavimo tvarka. Iš esmės dekretas yra labai bendro pobūdžio, ir sprendimai dėl valstybės ir BNM teikiamų subsidijų LNE dydžio buvo priimami kasmet kiekvieną kartą vadovaujantis labai skirtingais motyvais ir terminais. LNE skiriamos kasmetinės subsidijos funkcionavimui, kaip ir subsidijos investicijoms, kiekvieną kartą buvo naujos atskiros pagalbos priemonės.

(87)

Šios pagalbos priemonės buvo įgyvendintos iš anksto nepranešus Komisijai. Todėl jos yra neteisėtos.

(88)

Sutarties 87 straipsnio 2 dalyje numatytos leidžiančios nukrypti nuostatos dėl socialinio pobūdžio pagalbos individualiems vartotojams, dėl pagalbos gaivalinių nelaimių ir kitų ypatingų įvykių padarytai žalai atitaisyti, taip pat dėl pagalbos tam tikriems Vokietijos Federacinės Respublikos regionams akivaizdžiai netinka nagrinėjamuoju atveju.

(89)

Dėl Sutarties 87 straipsnio 3 dalies leidžiančių nukrypti nuostatų Komisija konstatuoja, kad nagrinėjamosios pagalbos priemonės nėra skirtos regionų, kuriuose neįprastai žemas gyvenimo lygis arba didelis nedarbas, ekonominei plėtrai skatinti, kad tai nėra bendriems Europos interesams svarbus projektas ir jomis nesiekiama atitaisyti didelių Prancūzijos ekonomikos sutrikimų. Jomis taip pat nesiekiama remti kultūros ar išsaugoti paveldo. Dėl Sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punkto leidžiančios nukrypti nuostatos Komisija pažymi, kad procedūros pradžios pranešime pareikštos abejonės nebuvo išsklaidytos: nagrinėjamosios pagalbos priemonės neskatina tam tikrų regionų ekonomikos sričių arba tam tikros ekonominės veiklos rūšių plėtotės.

(90)

Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad nei Prancūzijos valdžios institucijos, nei suinteresuotosios šalys administracinės procedūros metu nesirėmė 87 straipsnio 2 ir 3 dalies leidžiančiomis nukrypti nuostatomis. Pavyzdžiui, Prancūzija pažymėjo, kad 87 straipsnio nuostatos netaikytinos, nes tiriamos priemonės neiškraipo konkurencijos sąlygų ir nedaro poveikio valstybių narių tarpusavio prekybai.

(91)

86 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad įmonėms, kurioms patikėta teikti bendros ekonominės svarbos paslaugas, yra taikomos šioje Sutartyje nustatytos taisyklės, ypač konkurencijos taisyklės, jei jų taikymas nei teisiškai, nei faktiškai netrukdo atlikti joms patikėtų specialių uždavinių. Prekybos plėtojimui neturi būti daroma tokio poveikio, kuris prieštarautų Bendrijos interesams.

(92)

Remdamasi bendrųjų nuostatų 26 dalimi Komisija pagalbos priemonėms, apie kurias nebuvo pranešta, taiko bendrąsias nuostatas, jei pagalba skirta po 2005 m. lapkričio 29 d., o kitais atvejais – pagalbos skyrimo metu galiojusias nuostatas.

(93)

Šioje procedūroje nagrinėjamosios priemonės buvo skirtos iki 2005 m. lapkričio 29 d.

(94)

Todėl taikytinas Komisijos komunikatas dėl bendros svarbos paslaugų Europoje (27), galiojęs pagalbos skyrimo metu. Kai konkurencijos taisyklės taikomos pagalbai kompensacijos už viešąją paslaugą forma, pagalbos suderinamumas su jomis grindžiamas trimis principais:

(95)

Dėl neutralumo principo nagrinėjamuoju atveju nekyla jokių abejonių.

(96)

Dėl LNE viešosios paslaugos užduoties įvardijimo bendros ekonominės svarbos užduotimi Komisija turėtų įvertinti ūkinį šios veiklos pobūdį ir įsitikinti, ar valstybė narė nepadarė akivaizdžios vertinimo klaidos ją pavadindama bendros svarbos užduotimi.

(97)

Jau nustatyta, kad LNE veikla viešajame sektoriuje yra ūkinė.

(98)

Dėl bendros svarbos apibrėžimo, išskyrus sektorius, kuriuose šis klausimas jau išspręstas Bendrijos teisės aktais, valstybės narės turi didelę sprendimo laisvę, jei tik Komisija nenustato, kad padaryta akivaizdi vertinimo klaida.

(99)

Nagrinėjamuoju atveju Komisija mano, kad LNE viešosios paslaugos užduočių apibrėžimas, pateiktas ją įsteigusiame 1978 m. dokumente ir papildytas 2005 m., yra gana aiškus (28), ir Prancūzijos valdžios institucijos nepadarė akivaizdžių vertinimo klaidų. Be to, bendrovės, kurioms patikėta valdyti bendros ekonominės svarbos paslaugą, turi būti įgaliotos valstybinės valdžios aktu. Nagrinėjamuoju atveju 1978 m. sausio 10 d. įstatymas Nr. 78–23 ir 2005 m. dekretai yra oficialūs valstybinės valdžios dokumentai. Be to, nuo 1997 m. tikslinės su valstybe pasirašytos sutartys tiksliai ir išsamiai įvardija LNE užduotis.

(100)

Suinteresuotųjų šalių pastabos, kuriose iš esmės pažymima, kad LNE konkurentams būtų neįmanoma nustatyti ribą tarp galimų viešosios paslaugos įsipareigojimų ir komercinės veiklos, taip pat nepaneigia šios išvados. Praktiškai jie remiasi reikalavimu atskirti pirmiau nurodytos bendros ekonominės svarbos paslaugos ir komercinio pobūdžio veiklos apskaitą, kad būtų išvengta su EB sutarties nuostatomis nesuderinamo kryžminio subsidijavimo.

(101)

Proporcingumas, išplaukiantis iš 86 straipsnio 2 dalies nuostatų, reiškia, kad priemonės, naudojamos bendros svarbos užduočiai vykdyti, neturi netinkamai iškraipyti tarpusavio prekybos. Be to, reikėtų užtikrinti, kad visi EB sutarties taisyklių taikymo apribojimai nebūtų didesni nei būtina tinkamam užduoties įgyvendinimui užtikrinti. Bendros ekonominės svarbos paslaugos teikimas turi būti garantuotas, o bendrovės, kurioms patikėta ši užduotis, turi pajėgti finansuoti dėl šios užduoties atsiradusį specifinį krūvį ir grynąsias papildomas išlaidas.

(102)

Komisija mano, kad nagrinėjamosios pagalbos priemonės atitinka LNE vykdomą bendros svarbos užduotį.

(103)

Šiuo požiūriu, jei metinė valdžios institucijų mokama kompensacija yra mažesnė arba lygi LNE patirtoms grynosioms išlaidoms teikiant bendros ekonominės svarbos paslaugą, proporcingumo principas nepažeidžiamas. Tai pasitvirtintų, jei, vykdant analitinę apskaitą teisingai įtraukus viešojo ir komercinio sektorių produktus ir išlaidas, viešojo sektoriaus rezultatas, į kurį įskaičiuotos visos per finansinius metus gautos subsidijos, būtų neigiamas arba lygus nuliui, arba rodytų protingai pagrįstą pelną, ypač atsižvelgiant į tas veiklos rūšis ir tą sektorių, kur veikia LNE.

(104)

Komisija išnagrinėjo LNE pasirinktą analitinės apskaitos metodą siekdama patikrinti, ar jį taikant galima veiksmingai nustatyti visus produktus ir išlaidas, susijusias su bendros ekonominės svarbos paslauga 1993–2005 m. laikotarpiu (29).

(105)

2005 m. LNE analitinė apskaita atliekama taikant visų sąnaudų apskaitą, kuri grindžiama tikslia visų atliktų veiksmų registracija pasitelkus nemažą skaičių operacinių (80) ir funkcinių (apie 40) padalinių.

(106)

LNE pajamas už komercinę veiklą sudaro suteiktų paslaugų ir kitų produktų apyvarta, įskaitant, pavyzdžiui, personalo skolinimą už užmokestį, pervežimus klientų sąskaita ir susigrąžintus rizikos atidėjimus.

(107)

Viešojo sektoriaus pajamos apima „tyrimų“ apyvartą, metrologijos sutarties vykdymą (ex BNM), įvairias pajamas (pvz., iš tarptautinio techninio bendradarbiavimo), subsidijas eksploatacijai ir dalį subsidijų investicijoms, įtrauktų į pelno (nuostolio) ataskaitą.

(108)

Subsidijų investicijoms dalis, įtraukta į pelno (nuostolio) ataskaitą, apima teritorinių valdžios institucijų pervestas subsidijas investicijoms. Todėl šios subsidijos, iš kurių buvo finansuojamos LNE patikėtų viešosios paslaugos užduočių vykdymui reikalingos priemonės, įtraukiamos analizuojant LNE skirtos kompensacijos už išlaidas, patirtas vykdant bendros ekonominės svarbos užduotį, dydį. Viešojo ir komercinio sektorių pastatų amortizacijos santykis 2/3–1/3 atspindi pastatų Trappes 3 ir Trappes 4 naudojimą.

(109)

Viešojo ir komercinio sektorių išlaidos yra to paties pobūdžio. Jos daugiausia dalijamos į tiesioginės darbo jėgos, pirkimo – subrangos – tiesioginių sąnaudų, užduočių tiesioginių išlaidų, netiesioginių išlaidų, bendrųjų išlaidų, infrastruktūros ir amortizacijos skiltis.

(110)

Tiek komerciniame, tiek viešajame sektoriuose naudojamos įrangos amortizacijos ir infrastruktūros sąnaudos analitine apskaitos sistema apskaičiuojamos taikant visuotinai pripažintus metodus pagal šios įrangos naudojimo rodiklius.

(111)

Komisija mano, kad 70 % LNE įrangos ir įrengimų vertės atitinkantys pasirinkti pavyzdžiai, kuriais remiantis buvo apskaičiuotas paskirstymo santykis 44/56, yra pakankami. Beje, šis brangiausiai įrangai taikomas bendrojo paskirstymo santykis gali būti taikomas ir pigesnei įrangai, naudojamai papildomai šalia sunkiųjų įrengimų

(112)

Be to, santykis 44:56 tinka visam nagrinėjamajam laikotarpiui, nes komercinio sektoriaus veiklai būdingos didėjimo tendencijos (30). Taigi pagrįstai manoma, kad 2005 m. nustatytas viešojo sektoriaus įrangos naudojimo rodiklis yra 1993–2004 m. laikotarpio mažiausias dydis.

(113)

Be to, Komisija mano, kad 10 % saugumo marža, kurią Prancūzijos valdžios institucijos taiko perskaičiuodamos 1993–2004 m. duomenis, padeda per daug nesureikšminti viešajam sektoriui tenkančių išlaidų ir nepateisina kartais per didelių subsidijų. Taigi Prancūzijos valdžios institucijų pasirinkimas yra apdairus.

(114)

Todėl Komisija daro išvadą, kad, viena vertus, analitinė LNE apskaita atitinka įprastai šioje srityje pripažįstamas normas ir neturi pastebimų specifinių skirtumų, o kita vertus, atlikti perskaičiavimai siekiant nustatyti atskirų sričių balansą (31) 1993–2004 m. laikotarpiu yra priimtini (32).

(115)

Metiniai LNE analitine apskaitos sistema apskaičiuoti viešojo sektoriaus rezultatai, į kuriuos įtrauktos valstybinės subsidijos, yra šie:

(116)

Nuo 1993 m. viešojo sektoriaus, t. y. veiklos, vykdomos kaip bendros ekonominės svarbos paslauga, rezultatai dažniausiai buvo neigiami nepaisant gautos čia svarstomos pagalbos. Tais atvejais, kai buvo registruojamas pelnas, jis buvo mažesnis arba lygus 2 % viešojo sektoriaus apyvartos. Lyginamasis 1993–2005 m. laikotarpio rezultatas yra 1,9 % nuostolis.

(117)

Tokie – daugiausia neigiami – rezultatai yra aiškiai mažesni, nei galėtų būti panašios privačios bendrovės protingai pagrįstas pelnas.

(118)

Papildomai Komisija išsamiai išnagrinėjo LNE ir trijų suinteresuotųjų šalių, vykdančių panašią veiklą kaip LNE, pelno (nuostolio) ataskaitas ir apyvartą 1998–2005 m. (33) Paaiškėjo, kad LNE grynojo pelno (nuostolio) santykis su apyvarta buvo mažesnis (LNE veikla viešajame sektoriuje – 3,2 %, visa LNE veikla 0,6 %) nei suinteresuotųjų šalių, kurių atitinkamas santykis yra nuo 0 % iki 4 %. Tai patvirtina, kad LNE iš viešojo sektoriaus gautą pelną galima laikyti protingai pagrįstu.

(119)

Atsižvelgdama į visa tai Komisija daro išvadą, kad nuo 1993 m. LNE nebuvo suteikta jokia per didelė kompensacija už bendros ekonominės svarbos paslaugas. 1993–2005 m. laikotarpiu LNE skirtos kompensacijos už viešąją paslaugą yra su Sutarties 86 straipsnio 2 dalies nuostatomis suderinama valstybės pagalba.

(120)

Darytina išvada, kad nebūtina tikrinti, ar LNE už komercinės srities veiklą buvo skirta kryžminių subsidijų (34).

(121)

Pažymėtina, kad nors tam tikra, beje, nedidelė, LNE veiklos viešajame sektoriuje dalis turėtų būti laikoma nekomercine (35) ir prilyginama valstybės užduotims, tačiau reikėtų patikrinti, ar valdžios institucijų skirtos kompensacijos yra mažesnės arba lygios grynosioms sąnaudoms, patirtoms vykdant šias užduotis (36).

(122)

Tokia analizė jau buvo atlikta 115–120 dalyse, ir darytina išvada, jog čia aptariamoms kompensacijoms galima pritarti. Tačiau atlikta analizė perša nuomonę, kad šios veiklos finansavimas nėra valstybės pagalba.

(123)

Pagal šią procedūrą pateiktose pastabose kai kurie konkurentai paminėjo kitas pagalbos priemones, kuriomis tariamai pasinaudojo LNE. Tos priemonės nebuvo šios procedūros tyrimo objektas. Tačiau, atsižvelgdama į Prancūzijos valdžios institucijų atsakymus, Komisija mano, kad turi pakankamai informacijos ir gali pareikšti nuomonę šiuo klausimu.

(124)

Bendra Il de Franso regiono LNE subsidijų, skirtų finansuoti nuolaidą, kurią LNE suteikė to regiono MVĮ, suma 2003 m. buvo 61 000 EUR. Vertinant šias subsidijas kaip LNE (o ne jos klientėms MVĮ) skirtas pagalbos priemones ir žinant, kad joms negalioja veikiantis pagalbos režimas (žr. 54 dalį), jos atitinka 2001 m. sausio 12 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 69/2001 dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo de minimis valstybės pagalbai nuostatas (37). Taigi Komisija negali joms nepritarti.

(125)

Komisija taip pat pažymi, kad ADEME neskyrė jokios pagalbos LNE.

(126)

Nei LNE prikišamas oficialių Prancūzijos Respublikos logotipų naudojimas, nei jos dalyvavimo tarptautinėse organizacijose lygmuo nagrinėjamuoju atveju nėra svarbūs. LNE logotipas skiriasi nuo oficialaus logotipo, kurį naudoti gali tik valstybinės valdžios institucijos. Dėl valstybinės valdžios atstovavimo tam tikrose Europos ir tarptautinėse organizacijose (Tarptautinės teisinės metrologijos organizacijos (Organisation internationale de la métrologie légale, OIML) ir Europos bendradarbiavimo teisinės metrologijos srityje komiteto (Comité de coopération européenne en métrologie légale, WELMEC) darbo grupėse): pranašumas (įvaizdžio prasme) LNE negali būti lyginamas su valstybės pagalba.

(127)

Kaltinimams dėl pranašumo, kurį teikia savidrauda, specialus darbuotojų darbo teisės režimas arba nemokamas archyvavimas, trūksta faktinių įrodymų. LNE draudimo polisai, dėl kurių, beje, 2004 m. patirta daugiau nei 300 000 EUR išlaidų, panašūs į sudaromus su privačiomis bendrovėmis. LNE darbuotojai neturi specialaus statuso, panašaus į galiojantį valstybės tarnyboje, ir jiems taikomos privatinės teisės normos – tiek dėl draudimo nedarbo atveju, tiek dėl pensijos. Galiausiai LNE negauna nemokamo archyvavimo paslaugų; priešingai, atitinkamos tiesioginės išlaidos 2005 m. buvo 80 000 EUR.

(128)

Faktinis sutikimas dėl LNE mokesčio lengvatos moksliniams tyrimams nėra valstybės pagalba pagal 87 straipsnio 1 dalies nuostatas, ypač dėl to, kad šis faktinis sutikimas nereikalauja valstybinių išteklių. Jis gautas todėl, kad LNE mokslininkai buvo įvertinti ad hoc dėl vykdomų viešųjų įsipareigojimų mokslinių tyrimų srityje. Be to, mokesčio lengvata moksliniams tyrimams įskaityta į LNE pajamų ir išlaidų ataskaitą.

(129)

Priekaištas dėl muitinių paramos LNE nėra pagrįstas jokiais konkrečiais duomenimis. DGDDI naudojasi savo pačios laboratorijomis, DGCCRF laboratorijomis arba išorinėmis laboratorijomis, iš jų ir LNE, Nacionalinio mokslinių tyrimų ir apsaugos instituto (Institut national de recherche et de sécurité) arba dėl statybos prekių – Mokslinio ir techninio statybos centro (Centre scientifique et technique du bâtiment, CSTB) laboratorija.

(130)

Nepažeidžiant 5.4 dalies nuostatų, kompensacijos už viešąją paslaugą valstybės ir BNM biudžeto dotacijų forma, taip pat teritorinės valdžios institucijų subsidijos, suteiktos LNE 1993–2005 m., yra valstybės pagalba.

(131)

Komisija konstatuoja, kad Prancūzija neteisėtai suteikė čia nagrinėjamas pagalbos priemones pažeisdama Sutarties 88 straipsnio 3 dalies nuostatas.

(132)

Tačiau šios pagalbos priemonės yra suderinamos su Sutarties 86 straipsnio 2 dalies nuostatomis.

(133)

Šis sprendimas netaikomas valstybės garantijai, kuri galėtų būti suteikta LNE veiklai komerciniame sektoriuje dėl šios įmonės turimo EPIC statuso. Šiuo klausimu, kuriuo buvo pateikta naudingų pasiūlymų pagal Sutarties 88 straipsnio 1 dalies nuostatas, (38) bus priimti kiti sprendimai,