29.3.2007 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 88/47 |
KOMISIJOS SPRENDIMAS
2006 m. lapkričio 14 d.
kuriuo koncentracija skelbiama suderinama su bendrąja rinka ir EEE susitarimo veikimu
(Byla Nr. COMP/M.4180 – Gaz de France/Suez)
(pranešta dokumentu Nr. C(2006) 5419)
(Tik tekstas prancūzų kalba yra autentiškas)
(2007/194/EB)
2006 m. lapkričio 14 d. Komisija pagal 2004 m. sausio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 139/2004 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės (1), ypač jo 8 straipsnio 2 dalį, priėmė sprendimą susijungimo byloje. Viso sprendimo teksto nekonfidencialus variantas autentiška bylos kalba pateikiamas Konkurencijos generalinio direktorato tinklalapyje adresu http://ec.europa.eu/comm/competition/index_fr.html
A. ŠALYS
(1) |
GDF yra energetikos grupė, veikianti visose dujų grandinės grandyse ir teikianti susijusias energetikos paslaugas; ji verčiasi gamtinių dujų paieška, gamyba, gabenimu, sandėliavimu, platinimu ir pardavimu daugiausia Prancūzijoje, taip pat Belgijoje, Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje, Liuksemburge, Vengrijoje ir Ispanijoje. Gaz de France kartu su Centrica bendrai valdo SPE (2), veikiančią Belgijos elektros energijos ir gamtinių dujų rinkose ir teikiančią energetikos paslaugas. |
(2) |
Suez grupė veikia komunalinių paslaugų sektoriuje. Suez grupė veikia keturiose energetikos ir aplinkos srityse. Pagrindinės Suez pavaldžios įmonės elektros energijos sektoriuje yra Electrabel (elektros energija ir dujos), Distrigaz (dujos), Fluxys (dujų gabenimas ir sandėliavimas), Elyo (2006 m. sausio mėn. pervadinta Suez Energy Services), Fabricom, GTI, Axima ir Tractebel Engineering energetikos paslaugų sektoriuje. Remiantis šalių pateikta informacija, Suez Energie Europe priklauso 27,5 % įmonės Elia, valdančios elektros perdavimo tinklus Belgijoje, mažumos akcijų paketas. |
B. SANDORIS
(3) |
Pranešta, kad GDF susijungs su Suez, kuris kaip juridinis subjektas nustos egzistuoti. Susijungimo pasiūlymas bus pateiktas patvirtinti (kvalifikuota balsų dauguma) abiejų grupių neeiliniuose visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, viešo konkurso Suez akcijoms įsigyti nereikės rengti. Abiejų grupių valdybos jau pritarė siūlomam susijungimui (Suez – 2006 m. vasario 25 d. ir GDF – 2006 m. vasario 26 d.). Susijungimas vyks apsikeičiant akcijomis santykiu viena su viena. |
(4) |
Susijungimas galės įvykti tik tuomet, kai Prancūzijos parlamentas pakeis 2004 m. rugpjūčio 9 d. įstatymą taip, kad Prancūzijos vyriausybei priklausanti GDF dalis neviršytų 50 %. |
(5) |
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, susijungimas, apie kurį pranešta, laikomas koncentracija, kaip apibrėžta Susijungimų reglamento (EB) Nr. 139/2004 3 straipsnio 1 dalies a punkte. |
C. KONKURENCIJOS ANALIZĖ
1. Susijungimo keliamos konkurencijos problemos
(6) |
Sprendime Komisija laikosi nuomonės, kad susijungimas labai trukdytų veiksmingai konkuruoti šiose keturiose srityse: dujų sektoriuje Belgijoje, dujų sektoriuje Prancūzijoje, elektros energijos sektoriuje Belgijoje ir miestų šildymo sektoriuje Prancūzijoje. |
Dujų sektorius Belgijoje
(7) |
Dujų sektoriuje Belgijoje kliūčių veiksmingai konkuruoti atsiranda šiose (nacionalinėse) H ir (arba) L dujų tiekimo rinkose:
Visose šiose rinkose šalys turėtų labai dideles rinkos dalis ir užimtų dominuojančią padėtį. |
(8) |
Susijungimas pašalintų šiuo metu geriausią poziciją užimantį konkurentą. Be to, jokia kita įmonė nepajėgtų tiek suvaržyti konkurenciją, kiek GDF. GDF turimos didelės rinkos dalys gali būti paaiškintos tuo, kad GDF turi tam tikrų privalumų, kurių naujas konkurentas negalėtų turėti. GDF yra didelėje kaimyninėje šalyje senai įsitvirtinęs operatorius, teikiantis daug įvairių su dujomis susijusių paslaugų, įskaitant suskystintas gamtines dujas; be to GDF turi prioritetinį priėjimą prie H dujų saugyklų Belgijoje, jai priklauso L dujų saugykla Prancūzijoje netoli sienos su Belgija; ji yra kai kurių per Belgiją nutiestų tranzitinių dujotiekių bendrasavininkė ir bendrai valdo įvežimo vietas rezervuodama talpyklas įvežimo vietose. L dujų rinkoje Belgijoje nauji konkurentai, pavyzdžiui, Nuon ir Essent, dujas gali gauti tik iš įmonių Suez ir GDF, kurios yra pasirašiusios ilgalaikes sutartis su […] (3), apimančias visą […] eksportą į Belgiją ir Prancūziją. |
(9) |
Galiausiai sprendime pabrėžiama, kad patekimo į rinką kliūtys yra didelės, o tai stiprina horizontalųjį poveikį, kuris susidaro dėl pirmiau minėtų rinkos dalių sujungimo. Kliūtys yra susijusios su prieiga prie dujų (susijungimo šalys turi prieigą prie didžiosios dalies dujų, kurios importuojamos į Belgiją; jos yra pasirašiusios beveik visas ilgalaikio importo sutartis), prieiga prie infrastruktūros (įskaitant šalių kontroliuojamą tinklų operatorių Fluxys, Distrigaz valdomas tranzitinis tinklas, nepakankami įvežimo pajėgumai, tinklų perkrovos), prieiga prie suskystintų gamtinių dujų (vienintelį terminalą Zebriugėje valdo Fluxys LNG, kuri yra Suez pavaldi įmonė), prieiga prie H dujų talpyklos Belgijoje (GDF priklausantys sandėliavimo pajėgumai Prancūzijoje yra geriausias alternatyvus sprendimas už Belgijos ribų), kokybės specifikacijomis ir Zebriugės terminalo likvidumo trūkumu. Nors dauguma šių patekimo į rinką kliūčių jau buvo iki susijungimo, kai kurios jų dėl susijungimo tampa dar sunkiau įveikiamos (pvz., dujotiekio nuosavybė, talpyklų ir sandėlių rezervavimas). |
Dujų sektorius Prancūzijoje
(10) |
Dujų geografinė rinka Prancūzijoje yra suskirstyta į penkis balanso rajonus: šiaurės, vakarų, rytų, pietų ir pietvakarių. Pagrindinį pietvakarių rajono transporto tinklą valdo Total Infrastructure Gaz France (TIGF), kuri yra visiškai pavaldi Total, o likusius keturis rajonus valdo GDF Réseau transport (GRT Gaz), kuri yra visiškai pavaldi GDF. Atlikus rinkos tyrimą paaiškėjo, kad penkiems balanso rajonams būdingos skirtingos konkurencinės sąlygos, kaip rodo tarp skirtingų rajonų atsirandančios perkrovos. |
(11) |
Atsižvelgiant į geografinį penkių rajonų suskirstymą, sprendime konstatuojama, kad sudaromos kliūtys veiksmingai konkuruoti šiose rinkose:
Visose šiose rinkose GDF užima dominuojančią padėtį. Visais atvejais dėl Suez (Distrigaz) išnykimo iš rinkos sustiprėja dominuojančią padėtį užimantis rinkos dalyvis, nes pašalinamas vienas iš geriausią poziciją užimančių ir stipriausių konkurentų. |
(12) |
Sprendime paaiškinama, kokiu būdu, panašiai kaip ir Belgijoje, dėl didelių patekimo į rinką kliūčių, susijusių su prieiga prie dujų ir infrastruktūra, sustiprėja horizontalusis susijungimo poveikis. Susijungimo šalys turi pagrindinę prieigą prie dujų, importuojamų į Prancūziją, ir joms priklauso beveik visos ilgalaikio importo sutartys. Beveik visa su dujomis susijusi infrastruktūra (išskyrus pietvakarių rajone Total priklausančią ir valdomą infrastruktūrą) priklauso tiesiogiai GDF arba GDF pavaldžiai įmonei GRT gaz. |
Elektros energijos sektorius Belgijoje
(13) |
Sprendime nurodomos svarbios kliūtys veiksmingai konkurencijai šiose rinkose:
|
(14) |
Be horizontaliojo susijungimo poveikio, sprendime taip pat konstatuojamas ir šio sandorio vertikalusis poveikis, dėl kurio dar labiau sustiprėja ir taip dominuojančią padėtį elektros energijos rinkoje Belgijoje užimantis Suez. |
(15) |
Kadangi dujos yra elektros energijos gamybai naudojama žaliava, sprendime nurodoma, kad susijungimo šalys bus pajėgios ir turės paskatų didinti dujų kainą, visų pirma didinti lankstaus dujų tiekimo dujomis kūrenamoms elektrinėms kainą. |
(16) |
Sprendime taip pat teigiama, kad šalims bus žinoma visa informacija, susijusi su konkurentų dujomis kūrenamų elektrinių išlaidomis, taigi ir jų kainų bei gamybos politika. |
(17) |
Kadangi susijungimo šalys yra pagrindinės pagalbinių paslaugų ir balansavimo energijos tiekėjos ELIA, sprendime teigiama, kad šalys bus pajėgios ir turės paskatų didinti konkurentams teikiamų pagalbinių paslaugų ir balansavimo energijos kainas. |
(18) |
Sprendime minimas ketvirtas vertikalus poveikis yra susijęs su vienintelio Suez konkurento, galinčio teikti dviejų rūšių energiją (dujas ir elektros energiją) mažosioms įmonėms ir gyventojams, pašalinimu. |
(19) |
Sprendime aiškinama, kodėl dėl svarbių patekimo į rinką kliūčių, susijusių su i) prieiga prie elektros energijos gamybos pajėgumų; ii) žaliaisiais ir CHP (mišrių šilumos ir energijos elektrinių) sertifikatais; iii) elektros energijos prekybos rinkos nelikvidumu ir iv) prieiga prie perdavimo ir paskirstymo infrastruktūros, stiprėja susijungimo horizontalusis poveikis. |
Miestų šildymas Prancūzijoje
(20) |
Dėl su „energetika susijusių paslaugų“, kurias teikia abi susijungimo šalys, kyla su konkurenciją susijusios problemos vienoje iš šių rinkų: nacionalinė rinka, apimanti viešosios miestų šildymo Prancūzijoje paslaugos (šilumos tinklai) valdymo perdavimą. |
(21) |
Ilgalaikes (12–24 metai) sutartis valdyti šilumos tinklus sudaro atitinkamos, rengdamos oficialius konkursus, kuriuose dalyvauja vos keletas Prancūzijos specializuotų įmonių. Tai yra šie tiekėjai: Dalkia (Veolia grupė), SES-Elyo (Suez grupė), Soccram (Thion grupė) ir Cogac (Cofathec-Coriance, GDF grupė). Cogac (GDF grupė) turi nemažą dalį Soccram (Thion grupė) akcijų ir neabejotinai vykdo bendrą minimos įmonės kontrolę. |
(22) |
Po susijungimo šalys bus didžiausi rinkos dalyviai. Dėl susijungimo pašalinama Cogac (GDF grupė), kurios elgesys rinkoje buvo neįprastas, tai paaiškina, kodėl rinka nekoordinuojama. |
(23) |
Be to, GDF užima dominuojančią padėtį tiekdama dujas įmonėms, dalyvaujančioms Prancūzijos šilumos tinklų valdymo konkursuose, o tai yra dar vienas veiksnys, dėl kurio mažėja konkurencinis spaudimas šildymo rinkoje. |
2. Šalių siūlomi įsipareigojimai
(24) |
Siekdamos išsklaidyti Komisijai kylančias su konkurencija susijusias abejones, 2006 m. rugsėjo 20 d. šalys pateikė siūlomus įsipareigojimus. |
(25) |
Rinkos dalyvių, su kuriais Komisija konsultavosi, didžioji dalis atsakymų rodo, kad siūlomi įsipareigojimai nėra pakankami išspręsti su konkurencija susijusioms problemoms, kylančioms dėl susijungimo, apie kurį pranešta. |
(26) |
Gavusios Komisijos surengtų konsultacijų su rinkos dalyviais rezultatus, susijungimo šalys 2006 m. spalio 13 d. pakeitė siūlomus įsipareigojimus. |
2006 m. spalio 13 d. pateiktų įsipareigojimų turinys
(27) |
Šalių pateikti įsipareigojimai susideda iš penkių pagrindinių elementų:
|
Komisijos teikiamas įsipareigojimų vertinimas
(28) |
Remdamasi tyrimo metu gautos informacijos vertinimu, visų pirma atsižvelgdama į konsultacijų su rinkos dalyviais rezultatus, Komisija mano, kad 2006 m. spalio 13 d. šalių pasiūlyti pakeisti įsipareigojimai yra aiškūs ir pakankami išspręsti Belgijoje ir Prancūzijoje su konkurencija susijusioms problemoms, kilusioms dėl sandorio, apie kurį pranešta, neatliekant tolesnių rinkos tyrimų, nes:
|
D. IŠVADA
(29) |
Susijungimas, apie kurį pranešta, smarkiai varžytų konkurenciją keliose rinkose. 2006 m. spalio 13 d. šalių pateikti pakeisti įsipareigojimai yra pakankami spręsti Komisijos nustatytoms su konkurencija susijusioms problemoms. Todėl sprendime daroma išvada, kad jeigu bus visiškai laikomasi šalių prisiimtų įsipareigojimų, pateiktų 2006 m. spalio 13 d. ir pakartotų 2006 m. lapkričio 6 d., susijungimas laikomas suderinamu su bendrąja rinka. |
(30) |
Todėl Komisijos sprendime pareiškiama, kad sandoris, apie kurį pranešta, yra suderinamas su bendrąja rinka ir EEE susitarimo veikimu, kaip apibrėžta Susijungimų reglamento 8 straipsnio 2 dalyje. |
(2) GDF ir Centrica abiems priklauso 50 % holdingo įmonės, kuri 2005 m. įsigijo 51 % SPE. Kartu jos vykdo bendrą SPE kontrolę. ALG ir Publilum, ankstesniems SPE savininkams, tarpininkaujančiai kitai holdingo įmonei priklauso 49 % SPE, tačiau jos nekontroliuoja šios įmonės.
(3) Kai kurios šio dokumento dalys išbrauktos, kad nebūtų atskleista konfidenciali informacija; šios dalys pateikiamos laužtiniuose skliaustuose ir pažymėtos žvaigždute.
(4) Suez grupė užima svarbią poziciją dujų tiekimo dideliems pramoniniams vartotojams rinkoje (per Distrigaz) ir yra pasirašiusi sutartis su keletu milijonų gyventojų vandens tiekimui Prancūzijoje (per Lyonnaise des eaux), ir dėl to yra vieną geriausių pozicijų užimantis operatorius, konkuruosiantis su GDF nuo 2007 m. liepos 1 d., kai bus atverta tiekimo gyventojams rinka.
(5) Šio sprendimo rengimo metu GDF eksploatavo vienintelę Prancūzijoje esančią dujinę elektrinę ir jai tiekė būtinas dujas.
(6) Konkurencinėje rinkoje elektros energijos kainą nustato bet kuri elektrinė, kurios ribinės išlaidos, patiriamos gaminant elektros energiją tam tikru metu yra didžiausios, t. y. kainą nustato tas gamintojas, kuris pasiūlos kreivėje yra aukščiausioje pozicijoje (kalbant apie elektros energiją, pasiūlos kreivė dažnai vadinama „privalumų kreive“).