21.12.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 365/7

(1)

Reglamentu (EB) Nr. 1015/94 (2) (toliau – pirminis tyrimas) Taryba nustatė galutinį antidempingo muitą importuojamoms Japonijos kilmės televizijos kamerų sistemoms (toliau – TKS).

(2)

2000 m. rugsėjo mėn. Reglamentu (EB) Nr. 2042/2000 (3) Taryba patvirtino galutinius antidempingo muitus, nustatytus Reglamentu (EB) Nr. 1015/94, remdamasi pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalimi (toliau – ankstesnis peržiūros tyrimas).

(3)

Paskelbus pranešimą apie artėjančią antidempingo priemonių, taikomų importuojamoms Japonijos kilmės televizijos kamerų sistemoms (TKS), galiojimo pabaigą (4), 2005 m. birželio 28 d. Komisija gavo prašymą persvarstyti šias priemones pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį.

(4)

Prašymą pateikė Grass Valley Nederland BV, kuris yra Bendrijos gamintojas, pagaminantis daugiau nei 60 % visų televizijos kamerų sistemų Bendrijoje (toliau – pareiškėjas). Grass Valley atsirado po to, kai bendrovė Thomson Multimedia (Thomson Broadcast Systems savininkas) įsigijo Philips Digital Video Systems. Priemonių galiojimo termino peržiūros prašymas buvo grindžiamas tuo, kad baigus galioti priemonėms dempingas ir žala Bendrijos pramonei greičiausiai tęsis arba pasikartos.

(5)

Po konsultacijų su Patariamuoju komitetu nusprendusi, kad yra pakankamai įrodymų inicijuoti priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį, 2005 m. rugsėjo 29 d. Komisija inicijavo šią peržiūrą (5).

(6)

2006 m. gegužės 18 d. Komisija inicijavo naują antidempingo tyrimą dėl tam tikrų Japonijos kilmės kamerų sistemų importo ir tarpinę antidempingo priemonių, nustatytų Japonijos kilmės televizijos kamerų sistemų importui, peržiūrą (6). Naujo antidempingo tyrimo taikymo sričiai priklauso televizijos kamerų sistemos, kurioms taikomos 2 konstatuojamojoje dalyje minėtos galiojančios priemonės. Jei bus nustatyta, kad tam tikroms Japonijos kilmės kamerų sistemoms būtina nustatyti priemones, kurios atitinkamai būtų taikomos televizijos kamerų sistemoms, kurioms taikomos šiame reglamente nurodytos priemonės, toliau taikyti šiame reglamente nustatytas priemones nebebus tikslinga, todėl jas reikės atitinkamai iš dalies pakeisti arba panaikinti.

(7)

Komisija apie priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimą oficialiai informavo žinomus susijusius eksportuojančius gamintojus, naudotojus ir (arba) importuotojus, žaliavų gamintojus, eksportuojančios šalies atstovus ir Bendrijos gamintojus. Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė pareikšti savo nuomonę raštu ir prašyti jas išklausyti per pranešime apie inicijavimą nustatytą terminą.

(8)

Klausimynai buvo išsiųsti Bendrijos gamintojui pareiškėjui, dviem kitiems žinomiems Bendrijos gamintojams, dvidešimt penkiems naudotojams, devyniems žaliavų gamintojams ir penkiems žinomiems eksportuojantiems Japonijos gamintojams. Atsakymai gauti iš vieno Bendrijos gamintojo, vieno eksportuojančio Japonijos gamintojo ir su juo susijusios Bendrijos bendrovės, keturių naudotojų ir (arba) importuotojų ir vieno žaliavų tiekėjo.

(9)

Komisija gavo ir patikrino visą informaciją, kuri, jos manymu, buvo reikalinga atliekant tyrimą, ir surengė tikrinamuosius vizitus šių bendrovių patalpose:

(10)

Analizėje didžiausias dėmesys skiriamas standartinės raiškos (SD) televizijos kamerų sistemoms, kadangi jos sudaro didžiąją dalį produktų, kuriems taikomos priemonės. Taip pat pažymėtina, kad didelės raiškos (HD) televizijos kamerų sistemų, kurių veikimas ir kokybė nesiskiria nuo standartinės raiškos televizijos kamerų sistemų, kurių signalo ir triukšmo santykis yra 62dB (kurioms dėl to taikomos dabartinės priemonės), signalo ir triukšmo santykis gali būti mažesnis nei 55dB, ir todėl jos nepriklauso priemonių taikymo sričiai. Tai taip pat patvirtino Bendrijos pramonė. Viena suinteresuotoji šalis, nebendradarbiavusi atliekant šį tyrimą, prašė, kad šioje peržiūroje taikoma produkto apibrėžtis būtų suderinta su 6 konstatuojamojoje dalyje nurodyto naujo tyrimo produkto apibrėžtimi. Vis dėlto dabartinėje peržiūroje, kurios tikslas yra tik nustatyti, ar toliau taikyti galiojančias priemones, ar jas panaikinti, negalima pakeisti produkto apibrėžties. Todėl šį argumentą teko atmesti.

(11)

Atliekant dempingo bei žalos tęsimosi arba pasikartojimo tikimybės tyrimą nagrinėtas 2004 m. spalio 1 d. – 2005 m. rugsėjo 30 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis arba TL). Buvo tiriamos laikotarpio nuo 2002 m. sausio 1 d. iki TL pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis, žalos tyrimo laikotarpis arba ŽTL) tendencijos, svarbios vertinant, ar žala tęsėsi arba pasikartojo.

(12)

Svarstomasis produktas yra tas pats kaip ir ankstesniuose tyrimuose, po kurių buvo nustatytos dabar galiojančios priemonės, t. y. televizijos kamerų sistemos.

(13)

Kaip nurodyta Tarybos reglamente (EB) Nr. 1015/94, TKS gali sudaryti šių kartu arba atskirai importuotų dalių deriniai:

(14)

Šioje peržiūroje nagrinėjami produktai, kurie klasifikuojami tokiais KN kodais ex 8525 30 90, ex 8537 10 91, ex 8537 10 99, ex 8529 90 81, ex 8529 90 95, ex 8543 89 97, ex 8528 21 14, ex 8528 21 16 ir ex 8528 21 90.

(15)

Tyrimas netaikomas šiems produktams:

(16)

Kaip nustatyta 1 ir 2 konstatuojamosiose dalyse minimuose ankstesniuose tyrimuose, dabartinis tyrimas patvirtino, kad eksportuojančių Japonijos gamintojų gaminamas ir Japonijos rinkoje bei Bendrijoje parduodamas svarstomasis produktas ir Bendrijos gamintojo pareiškėjo gaminamas bei Bendrijos rinkoje parduodamas produktas yra pagaminti naudojant tas pačias pagrindines technologijas ir abu atitinka pasaulyje taikomus pramonės standartus. Šie produktai turi vienodą paskirtį, todėl jie pasižymi tokiomis pačiomis fizinėmis ir techninėmis savybėmis, gali vienas kitą pakeisti ir yra konkurencingi vienas kito atžvilgiu. Todėl šie produktai yra panašūs, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(17)

Kaip ir atliekant ankstesnį peržiūros tyrimą, eksportuojančių Japonijos gamintojų bendradarbiavimo lygis atliekant šį tyrimą buvo itin žemas. Iš penkių gamintojų tik vienas bendradarbiavo. Nė vienas iš likusių keturių Komisijai žinomų gamintojų nepateikė klausimyno atsakymų, nors remiantis turimais faktais – visų pirma pagal pagrindinio reglamento 14 straipsnio 6 dalį Komisijos tvarkomos duomenų bazės (toliau – 14 straipsnio 6 dalies duomenų bazė) duomenimis – bent trys jų greičiausiai eksportavo TKS į Bendriją TL.

(18)

Tik vienas eksportuojantis gamintojas, kuris vis dėlto svarstomojo produkto neeksportavo į Bendriją, bendradarbiavo. Kadangi bendradarbiavimo lygis buvo žemas, iš eksportuojančių gamintojų nebuvo galima tiesiogiai gauti patikimos informacijos apie svarstomojo produkto importą į Bendriją TL. Be to, kaip rodo ir anksčiau nustatyti faktai, iš Eurostato gauta statistinė informacija pasirodė esanti nepatikima, kadangi KN kodais, kuriais klasifikuojamas svarstomasis produktas, registruojamas ir kitų produktų importas, ir nėra galimybės jų atskirti. Todėl nustatant, ar iš Japonijos buvo importuojamos TKS, kokiais kiekiais ir kokia buvo jų vertė, nebuvo galima remtis nei Eurostato informacija. Šiomis aplinkybėmis ir pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį Komisija nusprendė vadovautis turimais faktais, t. y. 14 straipsnio 6 dalies duomenų bazėje turima informacija ir prašymu inicijuoti peržiūrą. Šiuo pagrindu buvo galima geriausiai įvertinti nagrinėjamuoju laikotarpiu į Bendriją importuotų Japonijos kilmės TKS kiekius ir vertę.

(19)

Kadangi eksportuojantys Japonijos gamintojai nebendradarbiavo arba bendradarbiavo nepakankamai, o vienintelis bendradarbiaujantis eksportuojantis Japonijos gamintojas neeksportavo į Bendriją TL, informaciją apie dempingo tęsimą Komisija surinko iš kitų šaltinių – pirmiausia rėmėsi pareiškėjo pateikta informacija ir 14 straipsnio 6 dalies duomenų bazės duomenimis, vadovaudamasi pagrindinio reglamento 18 straipsniu.

(20)

Remiantis 14 straipsnio 6 dalies duomenų bazės informacija nustatyta, kad svarstomojo produkto importas TL buvo reikšmingas, ypatingai dėl maždaug 10 televizijos kamerų galvučių (toliau – TKG), kurios yra pagrindinė ir vertingiausia sistemos dalis. Primenama, kad dėl menko bendradarbiavimo ir dėl to, kad vienintelis bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas neeksportavo į Bendriją TL, nebuvo galima tiksliai apskaičiuoti svarstomojo produkto dempingo dydžio.

(21)

Atsižvelgdama į tai, kas minėta pirmiau, ir vadovaudamasi pagrindinio reglamento 18 straipsniu, Komisija turėjo pasikliauti turimais faktais, t. y. pareiškėjo prašyme pateiktais įrodymais, kurie rodė, kad sumokėjus muitus dviejų svarstomojo produkto modelių dempingo lygis yra reikšmingas – vienam modeliui viršija 10 %.

(22)

Remiantis turimais įrodymais galima daryti išvadą, kad tikėtina, jog eksportuojantys Japonijos gamintojai toliau taikys dempingą.

(23)

Pasaulio TKS gamintojai yra įsisteigę tik Japonijoje ir ES. Todėl visame pasaulyje produktą parduoda tik šie gamintojai. Bendrijoje yra bent du žinomi gamintojai, kurių vienas yra susijęs su eksportuojančiais Japonijos gamintojais, gaminančiais produktą Bendrijos rinkai. Yra žinomi penki eksportuojantys Japonijos gamintojai, kurie gamina ir parduoda visame pasaulyje.

(24)

Primenama, kad priemonės galioja nuo 1994 m. Be to, 1999 m. Komisija padarė išvadą, kad eksportuojantys gamintojai mažina priemonių poveikį, todėl ji nusprendė gerokai padidinti susijusiems eksportuojantiems gamintojams taikomą antidempingo muitų lygį (iki 200,3 %). Galiausiai 2000 m. atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą nustatyta, kad atsižvelgiant į tikimybę, kad dempingas ir žala gali tęstis ir pasikartoti, priemonių taikymą reikėtų pratęsti kitam penkerių metų laikotarpiui.

(25)

Kadangi eksportuojantys gamintojai bendradarbiavo menkai, turimi informacijos apie svarstomojo produkto kainas Japonijoje šaltiniai tebuvo vienintelio bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo (Ikegami) pateikti pardavimo duomenys, iš pareiškėjo gauta informacija ir prašyme atlikti šį tyrimą nurodyti duomenys.

(26)

Kaip minėta pirmiau 20 konstatuojamojoje dalyje, TKG yra pagrindinė ir vertingiausia televizijos kamerų sistemos dalis vertės požiūriu, todėl manyta, kad šiuo pagrindu būtų tikslinga vertinti kainų Japonijoje ir Bendrijoje santykį.

(27)

Remiantis prašyme nurodyta informacija ir per tikrinamuosius vizitus gautais duomenimis galima tvirtinti, kad Bendrijos gamintojų kainos Bendrijoje yra didesnės už Japonijos vidaus rinkoje vyraujančias kainas.

(28)

Vis dėlto, kaip minėta pirmiau, nepaisant to, Japonijos bendrovės jau šiandien nori eksportuoti į Bendriją kainomis be antidempingo muitų, kurios yra kur kas mažesnės už Bendrijos ir jų vidaus rinkoje vyraujančias kainas. Tą patį galima pasakyti apie jų eksportą į trečiąsias šalis.

(29)

Šiuo pagrindu galima tikėtis, kad, leidus nustoti taikyti priemones, į Bendriją svarstomasis produktas greičiausiai būtų importuojamas labai didelio dempingo kainomis, dėl kurių būtų priverstinai sumažintos Bendrijos kainos, kadangi nėra priežasčių manyti, kad tokiu atveju eksportuojantys Japonijos gamintojai pradėtų taikyti skirtingą kainodaros politiką. Be to, aukštas kainų lygis Bendrijos rinkoje taip pat skatina eksportuojančius Japonijos gamintojus dalį vidaus pardavimo nukreipti į ES.

(30)

Galiausiai, kadangi galioja aukšto lygio priemonės (52,7–200,3 %), jeigu būtų leista nustoti taikyti priemones ir jeigu eksportuojantys Japonijos gamintojai nuspręstų didinti eksporto kainas, jie turėtų didelę veiksmų laisvę nustatant naujas kainas. Bet kuriuo atveju, kaip minėta pirmiau, nors ir kiek padidinus kainas, jeigu jos nesieks galiojančių priemonių, jos priverstinai sumažins Bendrijos kainos.

(31)

Kadangi eksportuojantys gamintojai bendradarbiavo menkai, analizė atlikta remiantis Japonijos kainomis eksportuojant į trečiąsias šalis, kurias nurodė vienintelis bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas ir kurios palygintos su Japonijoje parduodamų produktų kainomis. Nagrinėjant atsižvelgta į didžiąją dalį pardavimo trečiosiose šalyse.

(32)

Siekiant tinkamai palyginti kainas, prireikus atlikti koregavimai atsižvelgiant į prekybos, transporto, draudimo ir kredito sąnaudas. Kadangi turėta išsamios informacijos, lyginant atsižvelgta į visus sistemų elementus, ne vien tik kamerų galvutes.

(33)

Lyginant nustatyta, kad bendrovės trečiosiose šalyse parduoto produkto kainos buvo kur kas mažesnės nei vidaus rinkoje.

(34)

Remiantis turima informacija galima teigti, kad greičiausiai bendrovė parduoda produktus trečiosiose šalyse dempingo kainomis (maždaug 20 %). Tai patvirtina prašyme pateikti prima facie duomenys, kad kitose trečiosiose šalyse eksportuojantys gamintojai parduoda didelio dempingo kainomis.

(35)

Nėra įrodymų, kad kiti eksportuojantys Japonijos gamintojai nesilaiko tos pačios kainų politikos ir kitose trečiosiose šalyse greičiausiai neparduoda dempingo kainomis.

(36)

Šiuo pagrindu daroma išvada, kad eksportuojantys Japonijos gamintojai pardavė eksportui į trečiąsias šalis kainomis, kurios buvo žymiai mažesnės už kainas vidaus rinkoje ir kad TL šios eksporto kainos greičiausiai buvo nustatytos taikant dempingą ir nėra įrodymų, kad ši praktika keisis.

(37)

Remiantis turimais faktais, t. y. prašymu ir vienintelio bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo pateikta informacija, kainos, kuriomis eksportuojantys gamintojai parduoda svarstomąjį produktą trečiosiose šalyse, yra daug mažesnės nei vyraujančiosios Bendrijoje. Priklausomai nuo rinkos skirtumas gali siekti 220 %. Taigi jeigu būtų leista nustoti taikyti priemones, eksportuojantys Japonijos gamintojai būtų itin paskatinti dalį trečiosioms šalims skirto eksporto nukreipti į Bendrijos rinką.

(38)

Taip pat pažymėtina, kad Bendrija yra vienintelė vieta, kurioje svarstomajam produktui taikomos antidempingo priemonės. Nėra įrodymų, kad jeigu būtų leista nustoti taikyti priemones, gamintojai nustatytų skirtingą kainodaros politiką nei ta, kuri taikoma eksportui į trečiąsias šalis.

(39)

Pareiškėjas tvirtino, kad dėl produkto pobūdžio pajėgumas yra lankstus ir kad eksportuojantys Japonijos gamintojai jį galėtų padidinti per labai trumpą laikotarpį. Tai pasitvirtino atlikus vienintelio bendradarbiaujančio eksportuojančio Japonijos gamintojo tikrinimą vietoje.

(40)

Iš tiesų gamybos procesui reikalinga darbo jėga, bet jis nėra priklausomas nuo tam tikros gamybos eigos ar įrenginio. Kadangi dažniausiai gamybos linija yra rankinė, norint padidinti pajėgumą pakanka padidinti pamainų ir darbuotojų skaičių. Iš tiesų didžiausia kliūtis, su kuria susiduriama didinant pajėgumus, yra laikas, kurio reikia apmokyti naujus darbuotojus rinkti ir gaminti TKS. Vienintelę mechaninę kliūtį galbūt sudarytų optinį bloką gaminanti mašina, kuri, norint padidinti pajėgumą, reikalautų didelių investicijų. Vis dėlto nėra įrodymų, kad atsižvelgiant į dabartinį gamybos lygį tai greičiausiai būtų galimą gamybos pajėgumų didinimą ribojantis veiksnys. Be to, kadangi bendrovė naudojosi ne visomis galimomis pamainomis, daroma išvada, kad gamybos pajėgumai gali būti greitai ir smarkiai padidinti. Be to, nepateikta įrodymų, kad su tokiu pajėgumų padidinimu susijusios sąnaudos būtų didelės, palyginti su pagaminto produkto verte.

(41)

Padidėjimas gali būti labai didelis, kadangi eksportuojantys Japonijos gamintojai turi galimybę parduoti didesnius kiekius Bendrijoje nepatirdami didelių išlaidų (atsižvelgiant į dabartinius platinimo kanalus ir mažą investicijų į pajėgumų didinimą poreikį).

(42)

Atsižvelgiant į tai, kas minėta pirmiau, ir tai, kad nėra įrodymų, jog kitų eksportuojančių gamintojų padėtis skiriasi, galima daryti išvadą, kad tikėtina, jog prireikus Japonijos gamintojai galėtų labai padidinti savo gamybos pajėgumus per trumpą laikotarpį.

(43)

Remiantis pirmiau išdėstytais faktais galima daryti išvadą, kad jeigu būtų leista nustoti taikyti priemones, importas į EB greičiausiai padidėtų. Tai turi būti vertinama atsižvelgiant į patrauklias Bendrijos kainas, palyginti su trečiųjų šalių kainomis, kaip minėta pirmiau, jau naudojamus platinimo kanalus ir tai, kad padidinti pajėgumus galima patiriant palyginti mažas sąnaudas (naujų specialistų mokymas).

(44)

Pirmiau aprašyti rinkos ypatumai, t. y. tai, kad kainos Bendrijoje yra didesnės už kainas trečiosiose šalyse ir Japonijos vidaus rinkoje, itin skatina dalį pardavimo (greičiausiai mažomis kainomis siekiant atgauti prarastą rinkos dalį) nukreipti į Bendrijos rinką. Be to, kadangi galima greitai padidinti gamybos pajėgumus, labai tikėtina, jog svarstomasis produktas vėl būtų pradėtas importuoti dideliais kiekiais. Kadangi nėra įrodymų, kad norėdami padidinti kainas tuo atveju, jeigu būtų leista nustoti taikyti priemones, eksportuojantys Japonijos gamintojai keistų savo kainodaros politiką, labai tikėtina, kad didesni kiekiai būtų importuojami dempingo kainomis.

(45)

Remiantis pirmiau išdėstytais faktais daroma išvada, kad tikėtina, jog leidus nustoti taikyti priemones eksportuojančių Japonijos gamintojų svarstomojo produkto dempingas tęsis, todėl priemonės turėtų būti taikomos toliau.

(46)

2001 m. Philips Digital Video Systems (toliau – Philips DVS) perėmė Thomson Multimedia, Thomson Broadcast Systems (toliau – TBS) savininkas, kuris yra kitas TKS gamintojas Bendrijoje, ir taip susijungęs Philips DVS/TBS subjektas tapo Grass Valley Nederland B.V. (pareiškėjas).

(47)

Vienas eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad prieš penkerius metus iš esmės visas jo susijusios Bendrijos bendrovės parduotas televizijos kamerų sistemas pagamino ta Bendrijos bendrovė. Dar tvirtinta, kad ši gamykla tiekė ne tik EB rinkai, bet ir visam pasauliui, todėl joks su galiojančiomis antidempingo priemonėmis susijęs sprendimas greičiausiai jos nepaveiktų.

(48)

Kadangi šis eksportuojantis gamintojas nepateikė daugiau jokios informacijos, visų pirma atsakymų į kitiems Bendrijos gamintojams skirtus klausimynus, nebuvo galima išsamiai nagrinėti jo veiklos, įskaitant veiklą Bendrijoje.

(49)

Kitas Bendrijoje TKS gaminantis ūkio subjektas, susijęs su eksportuojančiu Japonijos gamintoju, bendradarbiavo atliekant šį tyrimą ir prieštaravo taikomoms priemonėms. Šis ūkio subjektas tvirtino, kad iš Japonijos TKS importuotos retkarčiais, daugiausia siekiant papildyti EB vykdomas operacijas. Atlikus tikrinimą vietoje nustatyta, kad jo Bendrijoje esančiose gamyklose tik vienas tam tikras modelis buvo renkamas iš Japonijos ir Bendrijos kilmės dalių, tačiau iš tiesų tuo metu nebuvo gaminamas KRŠĮ (krūvio ryšių išrinkimo įtaisas) blokas, kuris yra pati svarbiausia kameros galvutės dalis. Be to, tyrimas atskleidė, kad Bendrijoje toks modelis gaminamas tik dėl to, kad galioja TKS taikomos priemonės.

(50)

Bet kuriuo atveju tyrimas patvirtino, kad pareiškėjas gamino daugiau nei 60 % visų televizijos kamerų sistemų Bendrijoje. Todėl, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnio 4 dalyje, jis sudaro Bendrijos pramonę (toliau – Bendrijos pramonė).

(51)

Dėl 19 ir 20 konstatuojamosiose dalyse nurodytų priežasčių atliekant Bendrijos rinkos padėties analizę remtasi surinktais duomenimis apie televizijos kamerų galvutes (toliau – TKG).

(52)

Kaip minėta pirmiau, nepavyko gauti duomenų iš vieno eksportuojančio Japonijos gamintojo, kuris tariamai turi gamyklų Bendrijos rinkoje. Kaip minėta pirmiau, Japonijos šalys, faktiškai eksportavusios svarstomąjį produktą į Bendriją, nebendradarbiavo. Todėl vadovaudamasi pagrindinio reglamento 18 straipsniu Komisija rėmėsi turimais faktais, visų pirma nustatydama vartojimą.

(53)

Atsižvelgiant į tai, kad duomenis apie pardavimą ir gamybą pateikė tik viena arba dvi suinteresuotosios šalys ir kad tokia informacija yra strategiškai svarbi verslo atžvilgiu, manoma, jog būtų tikslinga šių skaičių neatskleisti. Todėl jie buvo pakeisti simboliu „-“ nurodant indeksus.

(54)

Galimas Bendrijos TKG vartojimas vertintas remiantis Bendrijos pramonės pateikta pardavimo Bendrijoje apimtimi, Ikegami Electronics (Europe) GmbH pardavimo apimtimi, 14 straipsnio 6 dalies duomenų bazės statistiniais duomenimis apie TKG importą iš Japonijos, taip pat vieno TKS naudotojo pateikta informacija apie pirkimą. Kadangi vienas eksportuojantis Japonijos gamintojas, kuris, kaip spėjama, taip pat gamina TKS Bendrijoje, nebendradarbiavo, gali būti, jog nustatytas Bendrijos vartojimas yra šiek tiek per mažas, tačiau bendroms tendencijoms ir išvadoms tai negalėtų turėti didelės įtakos.

1   lentelė

Bendrijos TKG vartojimas

(55)

2002 m. – TL Bendrijos vartojimas išaugo 3 %. Jis gerokai padidėjo 2004 m., kai importas pasiekė aukščiausią lygį. TL Bendrijos vartojimas sumažėjo – maždaug 15 %, palyginti su 2004 m.

(56)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu TKG importo iš Japonijos apimtis išliko gana maža. Vis dėlto 2002–2004 m. apimtis išaugo beveik 10 kartų ir siekė maždaug 30 vienetų. Palyginti su 2004 m., TL importas sumažėjo, bet išliko kur kas didesnis nei 2002 m. Bendrai tariant, nagrinėjamuoju laikotarpiu importas išaugo beveik tris kartus. Bendrijos pramonė tvirtino, kad nustatyta importo apimtis buvo per maža, kadangi remiantis turėta informacija apie rinką Japonijos gamintojų į EB pristatytų produktų kiekis buvo žymiai didesnis nei tos bendrovės galėjo tariamai pagaminti Bendrijoje. Dar tvirtinta, kad priemonių greičiausiai vengta importuojant kamerų dalis. Vis dėlto ši informacija neatitiko tyrimo išvadų, t. y. tikrinamųjų vizitų ir nepriklausomų naudotojų pateiktos informacijos. Be to, atliekant šią peržiūrą nesiekiama nustatyti, ar vengiama galiojančių priemonių, nors aišku, kad priemonių vengimo praktika gali turėti poveikio Bendrijos pramonės padėčiai.

(57)

Importo rinkos dalis nuolat didėjo iki 2004 m., kuriais pasiekė didžiausią lygį. Nepaisant didelio sumažėjimo TL (mažiau nei pusė 2004 m. lygio), nagrinėjamuoju laikotarpiu importo rinkos dalis išaugo.

2   lentelė

TKG importas iš Japonijos ir rinkos dalis

(58)

Dėl nepakankamo bendradarbiavimo neturėta patikimos informacijos apie TKG importo kainų lygį. Iš tiesų eksportuojantys Japonijos gamintojai pardavė svarstomąjį produktą tik susijusiems importuotojams Bendrijoje. Todėl pagal 14 straipsnio 6 dalies duomenų bazę nustatytos kainos yra susijusių šalių tarpusavyje taikomos kainos, kurios dėl to negali būti laikomos patikimomis. Visų pirma tą galima pasakyti atsižvelgiant į faktą, kad dėl priemonių galiojimo bendrovės gali nuspręsti paskirstyti pelną Bendrijos subjektams.

(59)

Taigi negalima daryti išvados dėl svarstomojo produkto importo kainų kaitos ir dinamikos.

(60)

Aiškumo tikslais pažymėtina, kad Bendrijos pramonė klausimyno atsakymuose pateikė informaciją apie TKS, ne tik apie TKG. Tai nebuvo laikoma problema, kadangi kiekviena TKS paprastai turės TKG. Todėl siekiant ištirti tendencijas ir kadangi neturėta išsamesnės informacijos apie eksportuojančių Japonijos gamintojų veiklą Bendrijoje, Bendrijos pramonės ekonominės padėties analizė atlikta duomenų apie TKS pagrindu.

(61)

Bendra Bendrijos pramonės TKS gamyba šiek tiek padidėjo nagrinėjamuoju laikotarpiu. Po 2003 m. sumažėjimo 8 %, 2004 m. ji žymiai išaugo – maždaug 35 %. Vis dėlto TL gamyba sumažėjo maždaug 16 % (palyginti su 2004 m.) – iki lygio, kuris vis dėlto buvo 5 % didesnis nei 2002 m.

4   lentelė

Gamybos apimtis

(62)

Iki 2004 m. Bendrijos pramonės gamybos pajėgumai nesikeitė. Vis dėlto TL po bendrovės reorganizacijos jie sumažėjo 14 %, o tai leido bendrovei pritaikyti savo gamybos pajėgumus prie esamos paklausos. Iš tiesų, kaip aprašyta toliau, pajėgumų sumažėjimas buvo susijęs su jų panaudojimo lygio stabilizavimusi 2004 m. – TL.

(63)

Išaugus gamybai ir pakoregavus gamybos pajėgumus jų panaudojimas nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo. Bendrai pajėgumų panaudojimo lygis kito panašiai kaip ir gamyba: 2002–2004 m. padidėjo, o 2003 m. pasiekė žemiausią tašką. Palyginti su 2004 m., TL pajėgumų panaudojimas išliko stabilus, bet vis dar buvo maždaug 20 % didesnis nei 2002 m.

5   lentelė

Gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

(64)

2003 m. atsargos žymiai sumažėjo (–17 %), bet kitais metais padidėjo, nors vis tiek išliko 11 % mažesnės nei 2002 m. Neįprastas atsargų padidėjimas TL grindžiamas tuo, kad TL baigėsi prieš finansinių metų pabaigą, kai dar reikėjo įvykdyti daug užsakymų.

6   lentelė

Atsargų kiekis

(65)

2002–2004 m. Bendrijos pramonės pardavimas Bendrijos rinkoje padidėjo 10 %, tačiau vis tiek neatitiko išaugusio Bendrijos vartojimo, kuris tuo pačiu laikotarpiu žymiai padidėjo (23 %). Dėl šios priežasties nagrinėjamuoju laikotarpiu Bendrijos rinkos dalis iš viso sumažėjo daugiau nei 20 procentinių punktų, o tai buvo naudinga importui iš Japonijos ir kitiems Bendrijos operacijų vykdytojams. Palyginti su 2004 m. pardavimo lygiu, TL pardavimas sumažėjo žymiai, kas lėmė tolesnį Bendrijos pramonės rinkos dalies mažėjimą.

(66)

Vis dėlto reikėtų pažymėti, kad tiriant Bendrijos pramonės rinką pastebėti duomenys ir tendencijos turėjo būti pagrįsti turimais faktais, pirmiausia dėl to, kad kitas Bendrijos gamintojas nepateikė duomenų apie savo pardavimą ir gamybą.

(67)

Vidutinės pardavimo kainos nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 3 %, tačiau 2002–2003 m. laikotarpiu padidėjo 7 %. Vis dėlto palyginti mažą kainų sumažėjimą nagrinėjamuoju laikotarpiu lėmė produktų asortimento pasikeitimas, kadangi Bendrijos pramonė pradėjo gaminti naujus brangesnius produktus su sudėtingesniais deriniais.

7   lentelė

Pardavimo apimtis, kainos ir rinkos dalis

(68)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu užimtumas sumažėjo (daugiau nei 24 %), ir dėl to (ir padidėjus gamybai) žymiai išaugo našumas (37 %). Reikėtų pažymėti, kad sumažėjus užimtumui dažniau imta įdarbinti darbuotojus pagal laikinąsias (lanksčias) darbo sutartis, taip mažinant bendrovės pastoviąsias sąnaudas.

(69)

Iš tiesų nagrinėjamuoju laikotarpiu Bendrijos pramonei pavyko žymiai sumažinti darbo jėgos sąnaudas (–14 %). Todėl ji galėjo keliais procentiniais punktais sumažinti visoms gamybos sąnaudoms tenkančią darbo jėgos sąnaudų dalį. Tai rodo akivaizdžias Bendrijos pramonės pastangas prisitaikyti gamybos struktūrą ir sumažinti pastoviąsias sąnaudas.

8   lentelė

Užimtumas, našumas ir darbo užmokestis

(70)

Pažymėtina, kad atliekant paskutinę priemonių galiojimo termino peržiūrą tiriamuoju laikotarpiu Bendrijos pramonės pelningumas vis dar buvo neigiamas, todėl buvo pratęstas tuo metu galiojusių priemonių taikymas. Po to ši padėtis pasikeitė ir 2002–2004 m. Bendrijos pramonės pelningumo lygis buvo teigiamas.

(71)

Iš tiesų iki 2004 m. Bendrijos pramonės pelningumas didėjo, nors, kad pramonė neatsiliktų nuo technologijų plėtros reikalavimų, paprastai siekiama didesnio pelno (virš 10 %). Todėl netgi 2003–2004 m., kai pelno marža buvo didžiausia, pelno lygis nebuvo pakankamas garantuoti, kad Bendrijos pramonė galės toliau daug investuoti į naujas technologijas, būdingas šiam sektoriui.

(72)

TL pelningumo padėtis žymiai pablogėjo ir patirti dideli nuostoliai. Tai galima pagrįsti dviem veiksniais: viena vertus, žymus pardavimo Bendrijoje sumažėjimas TL lėmė vidutinių pastoviųjų sąnaudų padidėjimą, o tai turėjo neigiamo poveikio pelningumui. Kita vertus, Bendrijos pramonė negalėjo tam tikrų žaliavų sąnaudų padidėjimo, papildomų mokslo tyrimų ir technologijų plėtros bei pardavimo išlaidų, kurios patirtos dėl platesnio pardavimo įmonių tinklo, skirto veiksmingiau teikti paslaugas, perkelti pirkėjams. Taip pat reikėtų pažymėti, kad, kaip minėta pirmiau 67 konstatuojamojoje dalyje, mažą kainų sumažėjimą 2004 m. – TL lėmė produktų asortimento pasikeitimas, kadangi Bendrijos pramonė pradėjo gaminti naujus brangesnius produktus su sudėtingesniais deriniais, bet negalėjo atitinkamai didinti jų kainų.

9   lentelė

Pelningumas

(73)

Investicijos išliko didelės, nors 2003 m. ir sumažėjo 13 %. Vis dėlto kitais metais jos padidėjo beveik tris kartus, kadangi Bendrijos pramonė persitvarkė ir racionalizavo gamybą bei toliau daug investavo į šioje pramonėje reikalingus mokslo tyrimus ir technologijų plėtrą.

(74)

Investicijų grąža, išreikšta investicijų grynosios buhalterinės vertės procentiniu pelnu, beveik atitiko pirmiau aprašytą pelningumo tendenciją.

10   lentelė

Investicijos ir investicijų grąža (IG)

(75)

Nenustatyta, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu Bendrijos pramonė būtų susidūrusi su sunkumais didindama savo kapitalą.

(76)

Grynųjų pinigų srautas žymiai didėjo iki 2004 m. (39 %). Ši teigiama tendencija rodo, kad pramonė pradėjo atsigauti. Reikėtų pažymėti, kad 2004 m. grynųjų pinigų srautas tesiekė maždaug 10 % viso pardavimo Bendrijoje, todėl negali būti laikomas pernelyg dideliu. Vis dėlto TL grynųjų pinigų srautą itin paveikė neigiamas pelningumo lygis.

11   lentelė

Grynųjų pinigų srautas

(77)

2002 m. – TL, kai Bendrijos vartojimas išaugo 3 %, Bendrijos pramonės pardavimo Bendrijos rinkoje apimtis sumažėjo 21 %. Bendrijos pramonė prarado daugiau nei 20 procentinių punktų rinkos dalies, o importo dempingo kaina ir kitų Bendrijos gamintojų rinkos dalis padidėjo.

(78)

Pastaraisiais metais TKS rinkai būdingas perėjimas nuo standartinės raiškos TKS prie didelės raiškos TKS. Manoma, kad ateityje ši tendencija stiprės. Vis dėlto, kadangi informacijos perdavimas didelės raiškos technologijomis dar nėra plačiai paplitęs, daug transliuotojų, ypač mažų arba regioninių, toliau perka standartinės raiškos TKS dėl patrauklių ir palyginti mažesnių kainų. Iš tiesų Bendrijos pramonė negalėjo pasinaudoti rinkos augimu, kaip rodo prarasta jos rinkos dalis.

(79)

Be to, standartinės raiškos TKS gamyba ir pardavimas toliau bus svarbi visų TKS gamintojų veikla jau vien dėl to, kad šiai pramonės šakai reikia daug kapitalo, todėl pastoviosios sąnaudos natūraliai yra didelės. Todėl siekiant paskirstyti pastoviąsias sąnaudas ir toliau Bendrijos pramonei svarbu gauti naudos iš didesnių standartinės raiškos TKS pardavimo apimčių.

(80)

Atliekant dempingo skirtumo dydžio analizę reikia atsižvelgti į tai, kad žalingam dempingui pašalinti yra taikomos priemonės. Kaip nustatyta pirmiau 22 konstatuojamojoje dalyje, turima informacija rodo, kad eksportuojantys Japonijos gamintojai toliau parduoda Bendrijoje dempingo kainomis. Iš tiesų nustatytas dempingo skirtumas yra reikšmingas ir jo poveikis Bendrijos pramonės padėčiai negali būti laikomas nereikšmingu, visų pirma jei jis susiejamas su galima didele importo apimtimi.

(81)

Bendrijos pramonės padėtis kiek pagerėjo nagrinėjamuoju laikotarpiu, kai 2000 m., atlikus ankstesnę priemonių galiojimo termino peržiūrą, pratęstas priemonių taikymas. Vis dėlto pirmiau nustatyti rodikliai rodo, kad Bendrijos pramonė vis dar yra silpna ir pažeidžiama.

(82)

Tyrimas parodė, kad Bendrijos pramonės eksportas kito taip:

12   lentelė

Bendrijos pramonės eksportas

(83)

2002–2004 m. Bendrijos pramonės eksporto kiekiai žymiai išaugo, bet TL sumažėjo daugiau nei 20 %. Vis dėlto pardavimo lygis TL vis tiek yra beveik 50 % didesnis nei nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje. Ši bendra teigiama tendencija buvo susijusi su ryškiu vidutinių kainų sumažėjimu, kurį pagrindžia stipri konkurencija taikant itin mažas kainas trečiųjų šalių rinkose (žr. 35 konstatuojamąją dalį).

(84)

Iš tikrųjų tyrimas parodė, kad Bendrijos pramonė susidūrė su konkurencija, pagrįsta itin mažomis kainomis trečiosiose šalyse, pirmiausia sparčiai augančios ekonomikos šalių rinkose – Brazilijoje ir Kinijoje, ir siekdama išlaikyti aukštą gamybos ir pardavimo lygį buvo priversta žymiai sumažinti savo kainas trečiosiose šalyse. Aišku, kad tai turėjo neigiamų padarinių bendram jos pelningumui.

(85)

Vienas veiksnys, kuriuo galima pagrįsti tai, kad Bendrijos pramonės ekonominė padėtis dar nėra tokia pat kaip anksčiau (atsižvelgiant visų pirma į rinkos dalies praradimą ir neigiamą pelningumo lygį TL), yra tam tikrų eksportuojančių Japonijos gamintojų, kurie tariamai taip pat gamino Bendrijos rinkoje skirtas parduoti TKS, operacijų Bendrijoje pradėjimas. Iš tiesų nagrinėjamuoju laikotarpiu kiti Bendrijos gamintojai užėmė didelę rinkos dalį (žr. 65 konstatuojamąją dalį pirmiau). Kadangi vienas tariamai Bendrijoje gaminantis Japonijos gamintojas nebendradarbiavo, negalima atmesti galimybės, jog bet kokią tos bendrovės užimamą rinkos dalį lėmė ne didesnė konkurencija, o tiesiog dempingo praktikos perkėlimas į Bendriją joje surenkant produktą ir taip mažinant priemonių poveikį.

(86)

Šiuo atžvilgiu reikėtų pažymėti, kad atliekant tyrimą mažiausiai vienu atveju nustatyta, jog vienintelė priežastis atlikti šias operacijas Bendrijoje buvo priemonių galiojimas ir būtinybė jų išvengti (žr. 49 konstatuojamąją dalį).

(87)

Dabartinė Bendrijos pramonės padėtis turėtų būti svarstoma atsižvelgiant į tai, kad taikomos priemonės.

(88)

Iki 2004 m. pardavimas Bendrijos rinkoje, gamybos apimtis ir pajėgumų panaudojimo lygis žymiai didėjo. Iki 2004 m. taip pat gerėjo pelningumas ir našumas, o darbo jėgos sąnaudos mažėjo. Grynųjų pinigų srauto, investicijų grąžos ir atsargų tendencijos iki tol taip buvo teigiamos.

(89)

Vis dėlto nagrinėjamuoju laikotarpiu Bendrijos pramonės rinkos dalis kito neigiamai ir sumažėjo daugiau nei 20 procentinių punktų. Nuo 2000 m. savo veiklą išplėtė kiti Bendrijos ūkio subjektai, tariamai taip pat gaminę televizijos kamerų sistemas. Tai ir importas iš Japonijos dempingo kainomis trukdė Bendrijos pramonei nustatant pardavimo kainas atsižvelgti į padidėjusias išlaidas, susijusias su mokslo tyrimais ir technologijų plėtra bei TKS gamyba ir pardavimu, ir tai lėmė neigiamą pelningumo lygį TL.

(90)

Be to, Bendrijos pramonės eksporto veiklos rezultatus paveikė tose rinkose vyravusios dempingo kainos, ir ji buvo priversta žymiai (daugiau nei 30 %) mažinti vidutines kainas trečiosiose šalyse, ir todėl buvo padarytas neigiamas poveikis bendram pramonės pelningumui. Tai gerai rodo Bendrijos TKS rinkos raidą netaikant priemonių.

(91)

Bendrai tariant, reikia daryti išvadą, kad iš esmės iki 2004 m. pramonės padėtis gerėjo, tačiau kai kurie rodikliai (pvz., pardavimo Bendrijoje apimtis, pelningumas, investicijų grąžą ir grynųjų pinigų srautas) TL tapo neigiami. Todėl galima daryti išvadą, kad, palyginti su ankstesniu peržiūros tyrimu, Bendrijos pramonės padėtis pagerėjo, ir nustatyta, kad, žymiai sumažinusi pastoviąsias sąnaudas ir pagerinusi našumą, Bendrijos pramonė yra gyvybinga ir konkurencinga. Vis dėlto ji vis dar nebuvo pajėgi visiškai atsigauti ir toliau išlieka labai silpna bei pažeidžiama – t. y. išvada, kurią galima daryti atsižvelgiant į jos raidą TL.

(92)

Primenama, kad 43 konstatuojamojoje dalyje padaryta išvada, jog tikėtina, kad pasibaigus priemonių galiojimo terminui eksportas iš Japonijos į Bendriją dempingo kainomis padidėtų.

(93)

Tiriant galimą papildomo importo mažomis kainomis poveikį Bendrijos pramonės padėčiai pažymėtina, kad importuojant didelius kiekius dempingo kainomis Bendrijos rinkoje iš karto turėtų būti sumažintos kainos, kadangi Bendrijos pramonė greičiausiai pirmiausia mėgintų išsaugoti užimamą rinkos dalį ir gamybos lygį, ir tai buvo galima pastebėti nagrinėjamuoju laikotarpiu svarstant pardavimą trečiosiose šalyse. Jeigu taip atsitiktų, Bendrijos pramonės pelningumas žymiai sumažėtų, o finansinė padėtis pablogėtų.

(94)

Primenama, kad TKS rinkoje gamintojo išlikimas taip pat priklauso nuo jo gebėjimo neatsilikti nuo technologijų naujovių ir tinkamai investuoti į mokslo tyrimus bei technologijų plėtrą, naujausius gamybos įrenginius ir darbuotojų mokymą. Todėl Bendrijos pramonei itin svarbu pasiekti tam tikrą pelningumo lygį išlaikant kainas, kuriomis būtų galima padengti tokias sąnaudas. Aišku, kad priverstinai sumažinus kainas dėl importo iš Japonijos, kuris greičiausiai būtų dempingo kaina, vienintelis likęs Bendrijos gamintojas, nesusijęs su eksportuojančiais Japonijos gamintojais, dėl importo dempingo kaina patirtų materialinę žalą ir, atsižvelgiant į labai mažas eksportuojančių Japonijos gamintojų kainas parduodant trečiosiose šalyse, turėtų nutraukti savo veiklą.

(95)

Iš tiesų pagal 14 straipsnio 6 dalies duomenų bazę iki 2004 m. importo dempingo kaina apimtis padidėjo daugiau nei tris kartus, o nagrinėjamuoju laikotarpiu – daugiau nei 50 %. Kaip minėta pirmiau, netaikant antidempingo priemonių, į Bendriją produkto būtų įvežama didesniais kiekiais ir labai mažomis kainomis, o tai priverstų gerokai sumažinti Bendrijos pramonės kainas.

(96)

Iš tiesų, jeigu eksportuojančių Japonijos gamintojų eksporto į Bendriją kainos bus panašaus lygio kaip ir eksportuojant į trečiąsias šalis, galima manyti, kad Bendrijos pramonė bus priversta sumažinti kainas maždaug 30 %. Tokia kainodaros politika ir tai, kad Japonijos eksportuotojai turi galimybę tiekti didelius kiekius į Bendrijos rinką, greičiausiai priverstų sumažinti kainas Bendrijos rinkoje, todėl būtų padarytas neigiamas poveikis Bendrijos pramonės ekonominės veiklos rezultatams.

(97)

Atsižvelgiant į tai, kas minėta pirmiau, daroma išvada, kad panaikinus priemones materialinė žala Bendrijos pramonei greičiausiai kartotųsi.

(98)

Pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnį nagrinėta, ar galiojančių antidempingo priemonių taikymo pratęsimas neprieštarautų visos Bendrijos interesams. Bendrijos interesai buvo nustatyti įvertinus pačius įvairiausius interesus, t. y. Bendrijos pramonės, kitų Bendrijos gamintojų ir nagrinėjamojo produkto naudotojų bei žaliavų tiekėjų interesus.

(99)

Reikėtų priminti, kad atliekant ankstesnį tyrimą nenustatyta, jog priimant priemones ir vėliau jas pratęsiant būtų prieštaraujama Bendrijos interesams. Be to, dabartinis tyrimas yra antra priemonių galiojimo termino peržiūra, kurioje nagrinėjama padėtis, kai antidempingo priemonės galioja jau nuo 1994 m.

(100)

Tuo remiantis nagrinėta, ar, nepaisant išvados, kad yra tikimybė, jog dempingas tęsis ir (arba) kartosis, o žala atsinaujins, nėra įtikinamų priežasčių, leidžiančių daryti išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju priemonių taikymo pratęsimas neatitinka Bendrijos interesų.

(101)

Bendrijos pramonė yra vienintelis TKS gamintojas, nesusijęs su eksportuojančiais Japonijos gamintojais. Įrodyta, kad ji yra gyvybinga ir gebanti prisiderinti prie kintančių rinkos sąlygų. Tai patvirtino jos pastangos racionalizuoti gamybą, sumažinti sąnaudas ir padidinti našumą, taip pat nuolatinės investicijos į technologiškai modernesnių produktų gamybą.

(102)

Ekonominės padėties pagerėjimas nagrinėjamuoju laikotarpiu rodo, kad Bendrijos pramonei pavyko pasinaudoti priemonių taikymo pratęsimu, ir buvo atkurta veiksminga konkurencija. Nepaisant pelningumo pagerėjimo, ji dar turi pasiekti pelno lygį, kurio galima tikėtis gaminant tokios rūšies technologinį produktą. Vis dėlto, kaip aprašyta pirmiau, galima daryti išvadą, kad nepratęsus antidempingo priemonių taikymo Bendrijos pramonės padėtis greičiausiai žymiai pablogės ir labai tikėtina, kad ji turės nutraukti savo veiklą, kas aprašyta pirmiau 93 konstatuojamojoje dalyje. Dėl to kiltų pavojus daugiau nei 100 darbo vietų, tiesiogiai susijusių su svarstomuoju produktu.

(103)

Be to, pažangiųjų technologijų produktų, pvz., TKS, gamyba Bendrijoje ir ypač su tokia gamyba susijusios mokslo tyrimų ir technologijų plėtros naujovės turi svarbaus pašalinio poveikio. Visų pirma tai pasakytina apie KRŠĮ (krūvio ryšių išrinkimo įtaiso) bloko gamybą, kadangi jo sudedamosios dalys yra naudojamos ir kitais tikslais, pavyzdžiui, apsaugos sistemose, pritaikomos medicinos, pramonės ir telekomunikacijų srityse. Be to, pati Bendrijos pramonė, gaminanti TKS, daro poveikį visai televizijos pramonei, t. y. pradedant transliavimo įrangos sukūrimu ir gamyba ir baigiant televizorių bei magnetofonų gamyba, ir ji taip pat gali daryti įtaką Bendrijos televizijos srityje taikomiems standartams. Todėl manoma, kad jei ši pažangiųjų technologijų pramonė išnyktų, tai turėtų neigiamą poveikį televizijos pramonei apskritai.

(104)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, padaryta išvada, kad siekiant apsisaugoti nuo importo dempingo kaina neigiamo poveikio, kuris gali kelti grėsmę Bendrijos pramonės gyvavimui ir atitinkamai dideliam skaičiui specializuotų darbo vietų, būtina tęsti galiojančių priemonių taikymą.

(105)

Kalbant apie kitų Bendrijos TKS gamintojų interesus būtina pažymėti, kad atliekant tyrimą tik vienas jų bendradarbiavo. Šis gamintojas, kuris yra susijęs su eksportuojančiu Japonijos gamintoju, prieštaravo siūlymui pratęsti priemonių taikymą, bet tvirtino, kad priemonių taikymas jam suteikė konkurencinio pranašumo prieš eksportuojančius Japonijos gamintojus, kurio jis nenorėtų prarasti.

(106)

Kadangi kitas tariamas Bendrijos gamintojas nebendradarbiavo, reikėjo daryti išvadą, kad bendradarbiaujančiam Bendrijos gamintojui priemonių taikymo pratęsimas neigiamo poveikio neturės. Iš tiesų, kaip ir po priemonių taikymo pratęsimo 2000 m., pratęsus galiojančių priemonių taikymą jis bus paskatintas investuoti Bendrijoje.

(107)

Komisija taip pat išsiuntė klausimynus dvidešimt penkiems TKS naudotojams. Atliekant tyrimą tik keturi naudotojai bendradarbiavo. Šie naudotojai yra licencijuotos transliavimo bendrovės, savo įranga transliuojančios savo programas. Jie pirko TKS (pagamintas Bendrijoje arba eksportuojančioje šalyje) tiesiogiai iš gamintojų ir sudaro didžiąją dalį TKS naudotojų.

(108)

Vienas naudotojas tvirtino neplanuojantis per artimiausius penkerius metus pirkti daug TKS, todėl pratęsus priemonių taikymą jo verslui poveikio nebus.

(109)

Kitas naudotojas teigė turintis planų pereiti prie didelės raiškos produktų, tad leidus nustoti taikyti priemones Bendrijoje atsirastų daugiau tiekėjų, o dėl to keistųsi kainodara ir naujų produktų kūrimas. Taip pat tvirtinta, jog nerealu siūlyti keisti kamerų tiekimo šaltinį, kadangi TKS nėra plataus vartojimo produktas.

(110)

Trečias naudotojas teigė prieštaraujantis siūlymui atnaujinti antidempingo priemonių taikymą, kadangi dėl to sumažėtų konkurencija ir modelių asortimentas. Be to, tvirtinta, kad nėra labai lengva per trumpą laiką pakeisti gamintoją.

(111)

Ketvirtas naudotojas teigė negalintis numatyti poveikio, kurį jis patirtų toliau taikant priemones.

(112)

Reikėtų pažymėti, kad šiuo metu mažiausiai du Japonijos gamintojai yra įsisteigę Bendrijoje ir toliau konkuruoja su Bendrijos pramone. Iš tiesų kai kurie naudotojai toliau pirko japoniškas TKS, kurios buvo importuotos arba pagamintos Bendrijoje. Todėl negalima daryti išvados, kad taikant galiojančios antidempingo priemonės visiškai pašalintų skirtingų TKS tiekėjų konkurenciją. Tiesa, kad nustačius antidempingo priemones TKS importas iš Japonijos sumažėjo, bet taip atsitiko dėl to, kad eksportuojantys Japonijos gamintojai negalėjo parduoti Bendrijoje ne dempingo kainomis.

(113)

Svarstant galimybę pakeisti TKS tiekėjus reikėtų pažymėti, kad antidempingo priemonėmis siekiama ne priversti pereiti prie kito TKS tiekėjo, bet sudaryti vienodas sąlygas veikti pašalinant nesąžiningos prekybos praktiką. Be to, jeigu panaikinus galiojančias antidempingo priemones Bendrijos TKS pramonė išnyktų, galima neabejoti, kad dėl to sumažėtų konkurencija, o Bendrijos TKS naudotojai taptų priklausomi nuo japoniškų technologijų. Šis aspektas yra itin svarbus, kadangi ateityje TKS gamintojai gali turėti didelės įtakos transliavimo standartams. Jeigu Bendrijoje nebūtų pakankamai stipraus šio produkto gamintojo, jos padėtis tikrai būtų nepalanki.

(114)

Kaip ir ankstesnių tyrimų išvadose, nustatyta, jog naudotojams TKS nėra svarbus sąnaudų veiksnys, kadangi, palyginti su transliuojamų programų rengimu, jos sudarė tik nedidelę dalį bendrų sąnaudų. Iš tikrųjų kamerų sistemos, kurioms taikomos antidempingo priemonės, yra tik dalis visos transliavimo bendrovei reikalingos įrangos. Panašiai, vertinant bendras transliavimo bendrovės sąnaudas, susijusias ne tik su įranga, TKS, kurioms taikomi antidempingo muitai, sąnaudų dalis buvo netgi mažesnė, nes buvo kitų svarbesnių sąnaudų, pvz., susijusių su programų kūrimu, darbuotojais, pridėtinėmis išlaidomis ir pan., kurios buvo žymiai didesnės nei TKS sąnaudos.

(115)

Apskritai atliekant tyrimą padaryta išvada, kad poveikis naudotojams yra nedidelis, palyginti su bendra transliavimo bendrovių apyvartos apimtimi, t. y. tuo, kad TKS pirkimas sudaro mažiau nei 0,2 % visos transliavimo bendrovių apyvartos. Be to, šiuo metu apskaičiuota vidutinė TKS naudojimo trukmė yra maždaug septyneri metai (atskirais atvejais gali siekti dešimt), o tai reiškia, kad naudotojams TKS anaiptol nėra besikartojantis sąnaudų veiksnys.

(116)

Kadangi priemonės taikytos tam tikrą laiką ir būtų toliau taikomos tuo pačiu lygiu, galima daryti išvadą, kad dėl jų naudotojų padėtis nepablogės. Be to, jie ir toliau galės pirkti kitas nei Bendrijos pramonės pagamintas TKS. Bet kuriuo atveju neturėta įrodymų, kad bet koks naudotojams padarytas poveikis būtų svarbesnis nei būtinybė pašalinti prekybą iškraipančio žalingo dempingo poveikį ir atkurti veiksmingą konkurenciją.

(117)

Galiausiai reikėtų pažymėti, kad jeigu priemonės bus nustatytos, 6 konstatuojamojoje dalyje aprašyto lygiagretaus tyrimo pagrindu bus de facto peržiūrėtos galiojančios priemonės ir atnaujintas jų lygis.

(118)

Iš devynių žaliavų tiekėjų, su kuriais susisiekta, tik vienas pateikė klausimyno atsakymus ir sutiko bendradarbiauti atliekant šią peržiūrą. Ši bendrovė tiekia svarbią TKS dalį, o tai rodo, kad jos veikla yra tipiška šio produkto žaliavų tiekėjams.

(119)

Šio tiekėjo pardavimas Bendrijos pramonei sudaro didelę dalį visos bendrovės apyvartos, susijusios su šiuo produktu. Bendrovė teigė, kad pratęsus priemonių taikymą žaliavų gamyba išliks. Jeigu priemonės būtų panaikintos, bendrovės surinkimo pajėgumams kiltų pavojus, kadangi ji negalėtų mažinti kainų.

(120)

Todėl daroma išvada, kad pratęsus galiojančių priemonių taikymą teigiamą poveikį pajus TKS tiekėjų pramonė.

(121)

Vienas importuotojas, kuris taip pat gamina Bendrijoje TKS ir yra susijęs su eksportuojančiu Japonijos gamintoju, teigė, kad nepriklausomai nuo to, ar priemonės bus taikomos toliau, neketinantis mažinti gamybą Bendrijoje.

(122)

Todėl reikėjo daryti išvadą, kad net ir pratęsus galiojančių priemonių taikymą Bendrijos pramonė toliau konkuruos su kitais Bendrijoje TKS gaminančiais ir parduodančiais operatoriais. Kaip ir iki šiol, naudotojai galės pirkti japoniškas TKS.

(123)

Be to, tyrimas atskleidė, kad yra priežasčių manyti, jog panaikinus priemones Bendrijos pramonės išlikimui grėstų pavojus (žr. 94 konstatuojamąją dalį pirmiau). Jeigu taip atsitiktų, TKS gamintų tik Japonijos gamintojai (arba jų susijusios bendrovės), todėl Bendrija taptų priklausoma nuo dar siauresnio gamintojų rato.

(124)

Todėl daroma išvada, kad pratęsus priemonių taikymą būtų padarytas teigiamas poveikis norint išlaikyti konkurenciją ir pašalinti prekybą iškraipantį poveikį.

(125)

Remiantis pirmiau išdėstytais faktais daroma išvada, kad nėra įtikinamų su Bendrijos interesais susijusių priežasčių toliau netaikyti galiojančių antidempingo priemonių.

(126)

Visoms suinteresuotosioms šalims buvo pranešta apie pagrindinius faktus ir argumentus, kuriais remiantis ketinama rekomenduoti toliau taikyti galiojančias priemones. Be to, buvo suteiktas laikas, per kurį jos po pagrindinių faktų paskelbimo galėjo pareikšti savo pastabas.

(127)

Remiantis pirmiau minėtais faktais, importuojamoms Japonijos kilmės TKS taikomos antidempingo priemonės turėtų būti taikomos toliau pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį,

a)

kameros galvutė su trimis ar daugiau jutiklių (12 mm ar daugiau įtaisų su krūvio ryšių išrinkimo įtaisu), kurių kiekvienas turi daugiau kaip 400 000 vaizdo elementų, kurią galima jungti prie galinio adapterio ir kurios signalo bei triukšmo santykis esant įprastiniam priėmimui yra ne mažesnis kaip 55 dB; kaip vientisas daiktas, kai kameros galvutė ir adapteris yra korpuse, arba atskirai;

b)

vaizdo ieškiklis (38 mm ar didesnės įstrižainės);

c)

bazinė stotis arba kameros valdymo blokas (CCU), sujungtas su kamera kabeliu;

d)

pavienių kamerų darbinis valdymo pultas (OCP) (t. y. spalvoms reguliuoti, objektyvui arba diafragmai atidaryti);

e)

pagrindinis valdymo pultas (MCP) arba pagrindinis nustatymo blokas (MSU) su pasirinkta kameros indikacija, skirtas keletui nuotolinių kamerų peržiūrėti ir reguliuoti.

a)

objektyvams (papildomas TARIC kodas A727);

a)

vaizdo įrašymo aparatams (papildomas TARIC kodas A727);

c)

kamerų galvutėms viename vientisame korpuse kartu su įrašančiu bloku (papildomas TARIC kodas A727);

d)

profesionalams skirtoms kameroms, kurių negalima naudoti transliavimo tikslais (papildomas TARIC kodas A727);

e)

profesionalams skirtoms kameroms, nurodytoms priede (papildomi TARIC kodai 8786 ir 8969).

—

Ikegami Tsushinki Co. Ltd: 200,3 % (papildomas TARIC kodas 8741),

—

Sony Corporation: 108,3 % (papildomas TARIC kodas 8742),

—

Hitachi Denshi Ltd: 52,7 % (papildomas TARIC kodas 8743).