30.12.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 391/1

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (EB) NR. 1906/2006

2006 m. gruodžio 18 d.

nustatantis įmonių, mokslinių tyrimų centrų ir universitetų dalyvavimo Septintosios bendrosios programos veiksmuose ir mokslinių tyrimų rezultatų sklaidos taisykles (2007–2013 m.)

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 167 straipsnį ir 172 straipsnio antrą pastraipą,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

atsižvelgdami į Audito Rūmų nuomonę (2),

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (3),

kadangi:

(1)

Septintoji bendroji programa buvo patvirtinta 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 1982/2006/EB dėl Europos bendrijos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintosios bendrosios programos (2007–2013 m.) (4). Už šios bendrosios programos ir specialiųjų programų įgyvendinimą, įskaitant susijusius finansinius aspektus, atsakinga Komisija.

(2)

Septintoji bendroji programa įgyvendinama pagal 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (5) (toliau — Finansinis reglamentas) ir 2002 m. gruodžio 23 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002, nustatantį išsamias finansinio reglamento įgyvendinimo taisykles (6) (toliau — Įgyvendinimo taisyklės).

(3)

Septintoji bendroji programa taip pat įgyvendinama pagal valstybės pagalbos, visų pirma valstybės pagalbos, skiriamos moksliniams tyrimams ir vystymuisi, taisykles (7).

(4)

Konfidencialių duomenų tvarkymas reglamentuojamas visais atitinkamais Bendrijos teisės aktais, įskaitant institucijų vidaus taisykles, pavyzdžiui, 2001 m. lapkričio 29 d. Komisijos sprendimą 2001/844/EB, EAPB, Euratomas, iš dalies keičiantį jos darbo tvarkos taisykles (8), susijusias su saugumu.

(5)

Įmonių, mokslinių tyrimų centrų ir universitetų dalyvavimo taisyklėse turėtų būti numatyti nuoseklūs, išsamūs ir skaidrūs pagrindai, kad būtų užtikrintas kuo veiksmingesnis įgyvendinimas, atsižvelgiant į poreikį palengvinti visiems dalyviams galimybes pasinaudoti ta programa pasitelkiant supaprastintą tvarką ir laikantis proporcingumo principo.

(6)

Šios taisyklės taip pat turėtų palengvinti naudojimąsi dalyvio sukurta intelektine nuosavybe, taip pat atsižvelgiant į dalyvio organizaciją tarptautiniu mastu, tuo pat metu apsaugant teisėtus kitų dalyvių ir Bendrijos interesus.

(7)

Septintojoje bendrojoje programoje turėtų būti skatinamas Bendrijos atokiausių regionų, taip pat įvairių įmonių, mokslinių tyrimų centrų ir universitetų, įskaitant MVĮ, dalyvavimas.

(8)

Siekiant darnumo ir skaidrumo, turėtų būti taikomas labai mažų bei mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ) apibrėžimas, pateiktas Komisijos rekomendacijoje 2003/361/EB (9).

(9)

Reikia nustatyti minimalius dalyvavimo reikalavimus, naudotinus kaip bendra taisyklė ir atsižvelgiant į pagal Septintąją bendrąją programą vykdomos netiesioginės veiklos ypatumus. Visų pirma, turi būti nustatytos taisyklės, reglamentuojančios dalyvių skaičių ir jų įsisteigimo vietą.

(10)

Tikslinga leisti dalyvauti bet kuriam teisės subjektui, jeigu jis atitinka minimalius reikalavimus. Didesnis nei minimalus dalyvavimas turėtų užtikrinti veiksmingą atitinkamos netiesioginės veiklos įgyvendinimą.

(11)

Septintojoje bendrojoje programoje reikėtų skatinti dalyvauti tarptautines organizacijas, siekiančias plėtoti bendradarbiavimą mokslinių tyrimų srityje Europoje, kurias daugiausiai sudaro valstybės narės ar asocijuotos šalys.

(12)

Iš 2001 m. lapkričio 27 d. Tarybos sprendimo 2001/822/EB dėl užjūrio šalių bei teritorijų ir Europos bendrijos asociacijos („Užjūrio asociacijos sprendimas“) (10) darytina išvada, kad užjūrio šalių ir teritorijų teisės subjektai turi teisę dalyvauti Septintojoje bendrojoje programoje.

(13)

Atsižvelgiant į Sutarties 164 ir 170 straipsniuose nurodyto tarptautinio bendradarbiavimo tikslus, taip pat turėtų būti numatytas trečiosiose šalyse įsisteigusių teisės subjektų bei tarptautinių organizacijų dalyvavimas. Tačiau tikslinga reikalauti, kad tokį dalyvavimą pateisintų didesnis tokių dalyvių indėlis į Septintąja bendrąja programa siekiamų tikslų įgyvendinimą.

(14)

Atsižvelgiant į pirmiau minėtus tikslus, reikia nustatyti sąlygas ir reikalavimus Bendrijos finansavimo teikimui netiesioginę veiklą vykdantiems dalyviams.

(15)

Dalyvių patogumui turėtų būti numatytas veiksmingas ir sklandus perėjimas nuo Šeštojoje bendrojoje programoje naudojamos išlaidų skaičiavimo tvarkos. Taigi vykdant Septintosios bendrosios programos stebėseną reikėtų atkreipti dėmesį į šio pokyčio poveikį biudžetui, ypač dalyvių administracinei naštai.

(16)

Reikia, kad be Finansiniame reglamente ir jo Įgyvendinimo taisyklėse bei šiame reglamente nustatytų taisyklių ir tvarkos Komisija nustatytų taisykles ir tvarką, reglamentuojančias pasiūlymų teikimą, vertinimą ir atranką bei dotacijų skyrimą, taip pat žalos atlyginimo dalyviams procedūras. Ypatingai turėtų būti nustatytos nepriklausomų ekspertų naudojimą reglamentuojančios taisyklės.

(17)

Tikslinga, kad be taisyklių ir tvarkos, nustatytų Finansiniame reglamente ir Įgyvendinimo taisyklėse, Komisija nustatytų taisykles ir tvarką, reglamentuojančias pagal Septintąją bendrąją programą vykdomos netiesioginės veiklos dalyvių teisinio bei finansinio pajėgumo vertinimą. Tokios taisyklės turėtų nustatyti tinkamą Bendrijos finansinių interesų apsaugos ir teisės subjektų dalyvavimo Septintojoje bendrojoje programoje supaprastinimo bei palengvinimo pusiausvyrą.

(18)

Todėl Finansinis reglamentas ir Įgyvendinimo taisyklės bei 1995 m. gruodžio 18 d. Bendrijos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (11), inter alia reglamentuoja Bendrijos finansinių interesų apsaugą, kovą su sukčiavimu ir pažeidimais, Komisijai priklausančių sumų susigrąžinimo tvarką, pašalinimo iš sutarčių ir dotacijų skyrimo tvarką bei susijusias sankcijas ir Komisijos bei Audito Rūmų auditą, patikrinimus ir inspektavimus pagal Sutarties 248 straipsnio 2 dalį.

(19)

Reikia, kad Bendrijos finansinis įnašas dalyvius pasiektų be nereikalingo delsimo.

(20)

Kiekvienai veiklai sudarytoje sutartyje turėtų būti numatyta, kad Komisija arba Komisijos įgaliotas atstovas atliks priežiūrą bei finansinę kontrolę, Audito rūmai atliks auditus, o Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) atliks patikrinimus vietose 1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamente (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (12) nustatyta tvarka.

(21)

Komisija turėtų tikrinti netiesioginę veiklą, tiek vykdomą pagal Septintąją bendrąją programą, tiek ir pagal Septintąją bendrąją programą bei jos specialiąsias programas. Siekiant užtikrinti veiksmingus ir nuoseklius netiesioginės veiklos įgyvendinimo stebėseną bei vertinimą Komisija turėtų sukurti ir prižiūrėti atitinkamą informacinę sistemą.

(22)

Septintojoje bendrojoje programoje turėtų atsispindėti bendri principai, nustatyti Europos Mokslo darbuotojų chartijoje ir Mokslo darbuotojų įdarbinimo elgesio kodekse (13), ir turėtų būti skatinama jų laikytis, kartu atsižvelgiant į savanorišką jų laikymosi pobūdį.

(23)

Mokslinių tyrimų rezultatų sklaidos taisyklės turi užtikrinti, kad, kai tinkama, dalyviai saugotų veiklos metu atsiradusią intelektinę nuosavybę, tačiau taip pat šiuos rezultatus naudotų ir platintų.

(24)

Atsižvelgiant į intelektinės nuosavybės savininkų teises, šios taisyklės turi būti parengtos taip, kad užtikrintų, jog dalyviai ir, kai tinkama, su jais susiję subjektai, įsteigti valstybėje narėje ar asocijuotoje šalyje, turėtų prieigą prie visos informacijos, kurią jie pateikia projektui, ir žinių, kurias jie įgyja vykdydami tiriamąją veiklą projekto metu, tiek, kiek to reikia, kad jie galėtų vykdyti mokslinius tyrimus arba naudoti gautas žinias.

(25)

Bus panaikintas Šeštojoje bendrojoje programoje nustatytas reikalavimas tam tikriems dalyviams prisiimti finansinę atsakomybę už konsorciumo partnerius. Šiame kontekste turėtų būti įsteigtas Komisijos valdomas dalyvio garantinis fondas, kompensuosiantis sumas, kurias turi grąžinti, bet negrąžina įsipareigojimų nevykdantys partneriai. Toks požiūris skatins supaprastinimą ir palengvins dalyvavimą, ypač MVĮ, kartu saugant Bendrijos finansinius interesus Septintajai bendrajai programai tinkamu būdu.

(26)

Bendrijos indėlis į bendrą įmonę ar kitą struktūrą, įkurtą pagal Sutarties 171 arba 169 straipsnį, neįtraukiamas į šio reglamento taikymo sritį.

(27)

Šiame reglamente gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, visų pirma įtvirtintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje.

(28)

Bendrija gali suteikti dotaciją Europos investicijų bankui (EIB) skatinti privataus sektoriaus investicijas į tinkamą plataus masto Europos mokslinių tyrimų ir technologinio vystymosi (MTTV) veiklą, padidindama EIB pajėgumą valdyti riziką ir tuo leisdama (i) suteikti didesnį EIB paskolų su tam tikra rizika skaičių ir (ii) finansuoti rizikingesnę Europos MTTV veiklą nei būtų galima be tokios Bendrijos paramos.

(29)

Bendrija gali suteikti finansinę paramą, kaip nustatyta Finansiniame reglamente, inter alia naudodama šias priemones:

a)

viešuosius pirkimus, sutartyje nustatydama kainą konkurse atrinktoms prekėms ar paslaugoms;

b)

dotacijas;

c)

mokėdama narystės mokesčius organizacijoms;

d)

mokėdama honorarus nepriklausomiems ekspertams, kaip nustatyta šio reglamento 17 straipsnyje,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

ĮŽANGINĖS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas

Šiame reglamente nustatomos įmonių, mokslinių tyrimų centrų, universitetų ir kitų teisės subjektų dalyvavimo veikloje, kurią vykdo vienas ar daugiau dalyvių pasinaudodami Sprendimo Nr. 1982/2006/EB III priedo a dalyje numatytomis finansavimo programomis (toliau — netiesioginė veikla), taisyklės.

Jame pagal taisykles, nustatytas Finansiniame reglamente ir Įgyvendinimo taisyklėse, taip pat nustatomos taisyklės dėl Bendrijos finansinio indėlio netiesioginės veiklos pagal Septintąją bendrąją programą dalyviams.

Kalbant apie pagal Septintąją bendrąją programą vykdomų mokslinių tyrimų rezultatus, šiame reglamente nustatomos taisyklės dėl naujų žinių atskleidimo visais tinkamais būdais, išskyrus tuos, kurie atsiranda dėl tų žinių apsaugos formalumų, ir įskaitant naujų žinių skelbimą bet kuriose priemonėse (toliau — sklaida).

Be to, jame nustatomos taisyklės dėl tiesioginio ar netiesioginio naujų žinių naudojimo tolesnėje mokslinių tyrimų veikloje, kurios neapima susijusi netiesioginė veikla, produkto ar proceso vystymo, kūrimo ir pardavimo arba paslaugos kūrimo ir teikimo (toliau — naudojimas).

Šiame reglamente nustatomos naujoms ir pirminėms žinioms taikomos taisyklės dėl licencijų ir jų naudotojų teisių (toliau — prieigos teisės).

2 straipsnis

Sąvokų apibrėžimai

Šiame reglamente, šalia Finansiniame reglamente ir Įgyvendinimo taisyklėse pateiktų apibrėžimų, taikomi ir šie apibrėžimai:

1)

„teisės subjektas“ — bet koks fizinis arba juridinis asmuo, įsteigtas pagal jo įsisteigimo vietos nacionalinę teisę arba pagal Bendrijos arba tarptautinę teisę ir turintis teisinį subjektiškumą, kuris veikdamas savo vardu gali naudotis teisėmis ir turėti pareigas. Fizinių asmenų atveju įsisteigimo vieta laikoma įprastinė gyvenamoji vieta;

2)

„susijęs subjektas“ — bet koks teisės subjektas, kurį tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoja dalyvis, arba kuris yra tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuojamas taip pat kaip ir dalyvis; kontrolė gali būti bet kokių 6 straipsnio 2 dalyje nurodytų formų;

3)

„teisingos ir protingos sąlygos“ — tinkamos sąlygos, įskaitant galimas finansines sąlygas atsižvelgiant į konkrečias prašymo suteikti prieigos teises aplinkybes, pavyzdžiui, naujų ar pirminių žinių, kuriomis prašoma suteikti teisę naudotis, reali ar potenciali vertė ir (arba) numatomo naudojimosi mastas, trukmė ar kiti požymiai;

4)

„naujos žinios“ — rezultatai, įskaitant informaciją, nepriklausomai nuo to, ar jie gali būti apsaugoti, kurie gaunami vykdant susijusią netiesioginę veiklą. Tokie rezultatai apima teises, susijusias su autorių teisėmis, pramoninio dizaino teisėmis, patento teisėmis, augalų veislių nuosavybės teisėmis ar panašiomis apsaugos formomis;

5)

„pirminės žinios“ — informacija, kurią dalyviai sukaupė prieš sudarydami dotacijos susitarimą, taip pat autorinės teisės ir kitos tokiai informacijai taikomos intelektinės nuosavybės teisės, dėl kurių buvo pateiktas prašymas prieš sudarant dotacijos susitarimą ir kurios yra reikalingos vykdyti netiesioginę veiklą arba naudoti netiesioginės veiklos rezultatus;

6)

„dalyvis“ — teisės subjektas, prisidedantis prie netiesioginės veiklos ir turintis teisių bei pareigų Bendrijai pagal šio reglamento nuostatas;

7)

„mokslinių tyrimų organizacija“ — teisės subjektas, įsteigtas kaip ne pelno organizacija, kurios vienas iš pagrindinių tikslų — vykdyti mokslinius tyrimus arba technologinį vystymą;

8)

„trečioji šalis“ — valstybė, kuri nėra valstybė narė;

9)

„asocijuota šalis“ — trečioji šalis, kuri yra tarptautinio susitarimo su Bendrija šalis, to susitarimo pagrindu ar laikydamasi jame nurodytų sąlygų moka finansinius įnašus į visą Septintąją bendrąją programą ar jos dalį;

10)

„tarptautinė organizacija“ — tarpvyriausybinė organizacija, išskyrus Bendriją, turinti teisinį subjektiškumą pagal tarptautinę viešąją teisę, taip pat tokių tarptautinių organizacijų įsteigtos specializuotos agentūros;

11)

„tarptautinė Europos interesų organizacija“ — tarptautinė organizacija, kurios narių daugumą sudaro valstybės narės ar asocijuotos šalys ir kurių pagrindinis tikslas — skatinti mokslinį ir technologinį bendradarbiavimą Europoje;

12)

„tarptautinio bendradarbiavimo šalis partnerė“ — trečioji šalis, kurią Komisija priskiria prie šalių, kuriose gaunamos mažos pajamos, žemesnės vidutinės ar aukštesnės vidutinės pajamos, ir kuri tokia pripažįstama darbo programose;

13)

„viešoji įstaiga“ — teisės subjektas, kaip tokia įsteigta pagal nacionalinę teisę, ir tarptautinės organizacijos;

14)

„MVĮ“ — labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės Rekomendacijos 2003/361/EB 2003 m. gegužės 6 d. versijoje nurodyta prasme;

15)

„darbo programa“ — Komisijos priimtas planas specialiai programai įgyvendinti, kaip nurodyta Sprendimo Nr. 1982/2006/EB 3 straipsnyje;

16)

„finansavimo programos“ — netiesioginei veiklai skirto Bendrijos finansavimo mechanizmai, kaip nustatyta Sprendimo Nr. 1982/2006/EB III priedo a dalyje;

17)

„specialios grupės“ — specialioje ir (arba) darbo programoje nurodytų „specialioms grupėms skirtų mokslinių tyrimų“ naudos gavėjai;

18)

„MTTV vykdytojas“ — teisės subjektas, vykdantis mokslinių tyrimų arba technologinio vystymosi veiklą finansavimo programose, skirtose specialioms grupėms, kaip nustatyta Sprendimo Nr. 1982/2006/EB III priede.

3 straipsnis

Konfidencialumas

Pagal dotacijos susitarime, paskyrimo laiške arba sutartyje nustatytas sąlygas Komisija ir dalyviai jiems pateiktus konfidencialius duomenis, žinias ir dokumentus laiko konfidencialiai.

II SKYRIUS

DALYVAVIMAS

1 SKIRSNIS

Minimalūs reikalavimai

4 straipsnis

Bendrieji principai

1.   Valstybėje narėje, asocijuotoje arba trečiojoje šalyje įsteigta įmonė, mokslinių tyrimų centras arba kitas teisės subjektas gali dalyvauti netiesioginėje veikloje, jeigu atitinka minimalius šiame skyriuje nustatytus reikalavimus, įskaitant nurodytus 12 straipsnyje.

Tačiau, vykdant netiesioginę veiklą, nurodytą 5 straipsnio 1 dalyje ir 7, 8 arba 9 straipsniuose, kai minimalūs reikalavimai gali būti įvykdyti nedalyvaujant valstybėje narėje įsteigtam teisės subjektui, turi būti kreipiamas didesnis dėmesys į Sutarties 163 ir 164 straipsniuose nustatytų tikslų pasiekimą.

2.   Komisijos Jungtinis tyrimų centras, toliau — JTC, gali dalyvauti netiesioginėje veikloje tokiu pat pagrindu ir naudodamasis tomis pačiomis teisėmis ir pareigomis, kaip ir valstybėje narėje įsteigtas teisės subjektas.

5 straipsnis

Minimalūs reikalavimai

1.   Minimalūs netiesioginės veiklos reikalavimai:

a)

privalo dalyvauti mažiausiai trys teisės subjektai, kiekvienas iš jų turi būti įsteigtas valstybėje narėje arba asocijuotoje šalyje, o du iš jų negali būti įsteigti toje pačioje valstybėje narėje arba asocijuotoje šalyse;

b)

pagal 6 straipsnį visi trys teisės subjektai turi būt nepriklausomi vienas nuo kito.

2.   Kai vienas iš dalyvių yra JTC, tarptautinė Europos interesų organizacija arba pagal Bendrijos teisę įsteigtas subjektas, 1 dalies a punkto tikslais laikoma, kad jis yra įsteigtas kitoje valstybėje narėje arba asocijuotoje šalyje nei kiti toje pačioje netiesioginėje veikloje dalyvaujantys dalyviai.

6 straipsnis

Nepriklausomumas

1.   Du teisės subjektai laikomi nepriklausomais vienas nuo kito, kai jie vienas kito tiesiogiai arba netiesiogiai nekontroliuoja arba kai vieno tiesiogiai arba netiesiogiai nekontroliuoja tas pats subjektas, kuris tiesiogiai arba netiesiogiai kontroliuoja kitą.

2.   Pirmoje pastraipoje minima kontrolė gali būti tokia:

a)

kai tiesiogiai ar netiesiogiai valdoma daugiau kaip 50 % teisės subjekto nominalios akcijų emisijos vertės arba dauguma to subjekto akcininkų ar dalininkų balsavimo teisių;

b)

kai tiesiogiai ar netiesiogiai, faktiškai ir teisiškai, naudojamasi sprendžiamąja galia valdant teisės subjektą.

3.   Tačiau tokie santykiai tarp teisės subjektų nelaikomi kontroliuojančiais santykiais:

a)

tai pačiai valstybinei investicinei korporacijai, instituciniam investuotojui arba rizikos kapitalo bendrovei tiesiogiai arba netiesiogiai priklauso daugiau nei 50 % akcijų emisijos nominalios vertės arba didžioji akcininkų ir dalininkų balsavimo teisių dalis;

b)

teisės subjektai priklauso tai pačiai valstybinei institucijai arba yra jos prižiūrimi.

7 straipsnis

Netiesioginė veikla vykdant specialią bendradarbiavimo veiklą su tarptautinio bendradarbiavimo šalimis partnerėmis

Bendradarbiavimo projektams specialiai bendradarbiavimo veiklai, skirtai tarptautinio bendradarbiavimo šalims partnerėms, nurodytoms darbo programoje, taikomi šie minimalūs reikalavimai:

a)

turi dalyvauti mažiausiai keturi teisės subjektai;

b)

bent du a punkte nurodyti teisės subjektai turi būti įsteigti valstybėse narėse arba asocijuotose šalyse, tačiau jie negali būti įsteigti toje pačioje valstybėje narėje arba asocijuotoje šalyje;

c)

bent du a punkte nurodyti teisės subjektai turi būti įsteigti tarptautinio bendradarbiavimo šalyse partnerėse, tačiau jie negali būti įsteigti toje pačioje tarptautinio bendradarbiavimo šalyje partnerėje, išskyrus atvejus, kai darbo programoje yra apibrėžta kitaip;

d)

visi keturi a punkte nurodyti teisės subjektai pagal 6 straipsnį turi būti nepriklausomi vienas nuo kito.

8 straipsnis

Koordinavimo ir paramos veikla, mokslo darbuotojų mokymas ir karjeros plėtra

Minimalus reikalavimas, taikomas koordinavimo ir paramos veiklai ir veiklai, skirtai mokslo darbuotojų mokymui ir karjeros plėtrai, — vieno teisės subjekto dalyvavimas.

Pirma pastraipa netaikoma tais atvejais, kai siekiama vykdyti mokslinių tyrimų koordinavimo veiklą.

9 straipsnis

Netirtų sričių mokslinių tyrimų projektai

Minimalus reikalavimas, taikomas netiesioginei veiklai remti netirtų sričių mokslinių tyrimų projektus, kuriuos finansuoja Europos mokslinių tyrimų taryba, — vieno teisės subjekto, įsteigto valstybėje narėje arba asocijuotoje šalyje, dalyvavimas.

10 straipsnis

Vieninteliai dalyviai

Kai netiesioginės veiklos minimalius reikalavimus atitinka keletas teisės subjektų, kurie kartu sudaro vieną teisės subjektą, pastarasis, jeigu yra įsteigtas valstybėje narėje arba asocijuotoje šalyje, netiesioginėje veikloje gali dalyvauti kaip vienintelis dalyvis.

11 straipsnis

Trečiosiose šalyse įsteigtos tarptautinės organizacijos ir teisės subjektai

Trečiosiose šalyse įsteigtos tarptautinės organizacijos ir teisės subjektai gali dalyvauti netiesioginėje veikloje, jeigu jie atitinka šiame skyriuje nustatytus minimalius reikalavimus, taip pat bet kokius specialiosiose programose arba atitinkamose darbo programose nurodytus reikalavimus.

12 straipsnis

Papildomi reikalavimai

Be šiame skyriuje nustatytų minimalių reikalavimų, specialiosiose arba darbo programose gali būti išdėstyti reikalavimai dėl mažiausio dalyvių skaičiaus.

Jose taip pat gali būti pagal netiesioginės veiklos pobūdį ir tikslus nustatyti papildomi reikalavimai, taikomi dalyvių tipui ir, jei reikia, jų įsisteigimo vietai.

2 SKIRSNIS

Procedūros

1 poskirsnis

Kvietimai teikti paraiškas

13 straipsnis

Kvietimai teikti paraiškas

1.   Komisija paskelbia pasiūlymų dėl netiesioginės veiklos konkursus pagal atitinkamose specialiosiose ir darbo programose nustatytus reikalavimus; taip pat gali būti skelbiami specialioms grupėms, pvz., MVĮ, skirti pasiūlymų konkursai.

e Įgyvendinimo taisyklėse numatyto informavimo, Komisija skelbia kvietimus teikti paraiškas Septintosios bendrosios programos interneto puslapiuose, taip pat naudojasi informaciniais kanalais bei valstybių narių ir asocijuotų šalių įsteigtais informaciniais centrais.

2.   Kai taikoma, Komisija kvietimuose teikti paraiškas nurodo, kad dalyviams nereikia sudaryti konsorciumo sutarties.

3.   Pasiūlymų konkursuose nurodomi aiškūs tikslai, užtikrinantys, kad pareiškėjai paraiškų neteiktų be reikalo.

14 straipsnis

Išimtys

Komisija neskelbia kvietimų teikti paraiškas šiai veiklai:

a)

pagal Įgyvendinimo taisykles, koordinavimo ir paramos veiklai, kurią vykdys specialiosiose programose ar darbo programose nurodyti teisės subjektai, kai specialiojoje programoje leidžiama, kad darbo programoje būtų nurodyti gavėjai;

b)

koordinavimo ir paramos veiklai, kurią sudaro prekių ar paslaugų įsigijimas laikantis Finansiniame reglamente nustatytų viešųjų pirkimų taisyklių;

c)

su nepriklausomų ekspertų paskyrimu susijusiai koordinavimo ir paramos veiklai;

d)

kitai veiklai, jeigu taip numatyta Finansiniame reglamente arba Įgyvendinimo taisyklėse.

2 poskirsnis

Pasiūlymų vertinimas ir atranka bei dotacijų skyrimas

15 straipsnis

Vertinimas, atranka ir finansavimo skyrimas

1.   Komisija vertina visas po kvietimo pateiktas paraiškas, remdamasi specialiojoje ir darbo programoje išdėstytais vertinimo, atrankos ir finansavimo skyrimo kriterijais.

a)

Programoms „Bendradarbiavimas“ ir „Pajėgumai“ taikomi šie kriterijai:

—

mokslinė ir (arba) technologinė kompetencija;

—

šių specialiųjų programų tikslų aktualumas;

—

potencialus poveikis plėtojant, skleidžiant ir naudojant projektų rezultatus;

—

įgyvendinimo ir valdymo kokybė bei efektyvumas.

b)

Programai „Žmonės“ taikomi šie kriterijai:

—

mokslinė ir (arba) technologinė kompetencija;

—

šios specialiosios programos tikslų aktualumas;

—

pasiūlymų teikėjų (tyrėjų/organizacijų) kokybė ir įgyvendinimo pajėgumai bei jų galimybės daryti tolesnę pažangą;

—

siūlomos mokslinių darbuotojų mokymo ir (arba) žinių perdavimo veiklos kokybė.

c)

Nežinomų sričių mokslinių tyrimų veiklai pagal „Idėjų“ programą taikomas vienintelis kompetencijos kriterijus. Koordinavimo ir paramos veiklai gali būtų taikomi su projektais susiję kriterijai.

Pagal šią tvarką darbo programose nurodomi vertinimo ir atrankos kriterijai, taip pat gali būti įtraukiami papildomi reikalavimai, vertinimo koeficientai ir ribinės vertės arba nustatoma išsamesnė kriterijų taikymo tvarka.

2.   Paraiška, pažeidžianti pagrindinius etikos principus arba neatitinkanti specialiojoje programoje, darbo programoje ar kvietime teikti paraiškas nustatytų reikalavimų, neatrenkama. Toks pasiūlymas bet kuriuo metu gali būti pašalintas iš vertinimo, atrankos ir finansavimo skyrimo procedūrų.

3.   Pasiūlymai suskirstomi pagal įvertinimo rezultatus. Sprendimai dėl finansavimo priimami remiantis šiuo suskirstymu.

16 straipsnis

Paraiškų teikimo, vertinimo, atrankos ir finansavimo skyrimo tvarka

1.   Jeigu konkurso sąlygose tiksliai apibrėžiama dviejų pakopų vertinimo tvarka, toliau vertinami tik tie pasiūlymai, kurie, remiantis tam tikrais kriterijais grindžiamu įvertinimu, buvo atrinkti pirmuoju etapu.

2.   Kai konkurso sąlygose tiksliai apibrėžiama dviejų etapų pasiūlymų teikimo tvarka, antruoju etapu išsamius pasiūlymus prašoma pateikti tik tų pateikusiųjų pasiūlymus, kurių pasiūlymai atitinka įvertinimo kriterijus pirmuoju etapu.

Visi pareiškėjai nedelsiant informuojami apie pirmojo įvertinimo etapo rezultatus.

3.   Komisija priima ir paskelbia pasiūlymų teikimą reglamentuojančias taisykles ir susijusią vertinimo, atrankos bei finansavimo skyrimo tvarką ir paskelbia vadovus, kuriais turi vadovautis pareiškėjai, ir vertintojams skirtas gaires. Visų pirma ji nustato išsamią dviejų etapų pasiūlymų teikimo tvarką (įskaitant taisykles dėl pirmuoju etapu teikiamų pasiūlymų apimties bei pobūdžio ir taisykles dėl išsamaus antruoju etapu teikiamo pasiūlymo) ir dviejų pakopų vertinimo tvarkos taisykles.

Komisija teikia pareiškėjams informaciją ir nustato žalos atlyginimo jiems procedūras.

4.   Komisija priima ir skelbia taisykles, siekdama užtikrinti, kad būtų nuolatos tikrinamas netiesioginės veiklos dalyvių juridinis statusas bei finansinis pajėgumas.

Komisija iš naujo neatlieka naujos patikros, išskyrus tuos atvejus, kai pasikeičia atitinkamo dalyvio padėtis.

17 straipsnis

Nepriklausomų ekspertų skyrimas

1.   Komisija skiria nepriklausomus ekspertus, kad jie padėtų atlikti pasiūlymų vertinimus.

4 straipsnyje nurodytai koordinavimo ir paramos veiklai vertinti nepriklausomi ekspertai skiriami tik tuo atveju, jei Komisija mano, kad tai yra būtina.

2.   Nepriklausomi ekspertai parenkami remiantis jų gebėjimais ir žiniomis, tinkančiomis paskirtoms užduotims atlikti. Tais atvejais, jei nepriklausomiems ekspertams tektų dirbti su įslaptinta informacija, prieš juos skiriant prašoma atlikti atitinkamą patikimumo patikrinimą.

Nepriklausomi ekspertai, siekiant sudaryti tinkamų kandidatų sąrašus, atrenkami remiantis individualiems asmenims arba atitinkamoms organizacijoms, pvz., nacionalinių mokslinių tyrimų agentūroms, institutams ar įmonėms, skirtais kvietimais teikti kandidatūras.

Prireikus Komisija gali atrinkti bet kurį į tuos sąrašus neįtrauktą reikiamus gebėjimus turintį asmenį.

Skiriant nepriklausomų ekspertų grupes, imamasi reikiamų priemonių, kad būtų užtikrinta tinkama lyčių pusiausvyra.

Nežinomų sričių mokslinių tyrimų projektams ekspertus Komisija skiria remdamasi Europos mokslinių tyrimų tarybos mokslo komiteto pasiūlymu.

3.   Paskirdama nepriklausomą ekspertą, Komisija imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad šis ekspertas nepatektų į interesų konfliktą, susijusį su tuo klausimu, kuriuo jis prašomas pateikti savo nuomonę.

4.   Komisija patvirtina paskyrimo laiško (toliau — paskyrimo laiškas) pavyzdį, į kurį įtraukiama deklaracija, kad nepriklausomas ekspertas paskyrimo metu nėra patekęs į jokį interesų konfliktą ir įsipareigoja informuoti Komisiją apie bet kokį interesų konfliktą, jeigu toks kiltų tuo metu, kai jis teikia nuomonę arba vykdo pareigas. Komisija sudaro Bendrijos ir kiekvieno nepriklausomo eksperto paskyrimo laišką.

5.   Komisija kartą per metus atitinkamose informavimo priemonėse skelbia Septintojoje bendrojoje programoje ir kiekvienoje specialiojoje programoje dalyvavusių nepriklausomų ekspertų sąrašą.

3 poskirsnis

Įgyvendinimas ir dotacijų susitarimai

18 straipsnis

Bendroji dalis

1.   Dalyviai įgyvendina netiesioginę veiklą ir imasi būtinų ir pagrįstų priemonių. Tos pačios netiesioginės veiklos dalyviai ją įgyvendina veikdami Bendrijos labui bendrai ir pavieniui.

2.   Komisija pagal 19 straipsnio 8 dalyje numatytą pavyzdį ir atsižvelgdama į susijusios finansavimo programos savybes parengia Bendrijos ir dalyvių dotacijos susitarimą.

3.   Dalyviai neprisiima su dotacijos susitarimu nesuderinamų įsipareigojimų.

4.   Jeigu dalyvis nevykdo netiesioginės veiklos techninio įgyvendinimo įsipareigojimų, kiti dalyviai vykdo dotacijos susitarimą be papildomo Bendrijos finansinio įnašo, išskyrus tuos atvejus, kai Komisija aiškiai atleidžia juos nuo to įsipareigojimo.

5.   Jeigu veiklos vykdyti neįmanoma arba jeigu dalyvis nebegali jos vykdyti, Komisija užtikrina, kad veikla būtų baigta.

6.   Dalyviai užtikrina, kad Komisijai būtų pranešta apie bet kokį įvykį, kuris galėtų turėti neigiamos įtakos netiesioginės veiklos įgyvendinimui arba Bendrijos interesams.

7.   Jei tai numatyta dotacijos susitarime, dalyviai kai kurias darbo dalis pagal subrangos sutartį gali perduoti atlikti trečiosioms šalims.

8.   Komisija numato žalos dalyviams atlyginimo procedūras.

19 straipsnis

Į dotacijos susitarimą įtraukiamos bendrosios nuostatos

1.   Dotacijos susitarime nustatomos dalyvių teisės ir pareigos Bendrijos atžvilgiu pagal Sprendimą Nr. 1982/2006/EB, šį reglamentą, Finansinį reglamentą ir Įgyvendinimo taisykles bei Bendrijos teisės bendruosius principus.

Pagal tokias pačias sąlygas joje taip pat nustatomos teisės subjektų, kurie tampa dalyviais jau vykdant netiesioginę veiklą, teisės ir pareigos.

2.   Jei reikia, dotacijos susitarime numatoma, kuri Bendrijos finansinio indėlio dalis bus skiriama padengti finansuotinas išlaidas, o kuri — nustatyto dydžio sumas (įskaitant vieneto sąnaudų skalę) ar vienkartines išmokas.

3.   Dotacijos susitarime nurodoma, dėl kokių konsorciumo sudėties pakitimų būtina iš anksto skelbti konkurencinį kvietimą.

4.   Dotacijos susitarime reikalaujama, kad Komisijai būtų teikiamos periodinės ataskaitos apie susijusios netiesioginės veiklos įgyvendinimo eigą.

5.   Jei reikia, dotacijos susitarime gali būti numatyta, kad Komisijai iš anksto turi būti pranešta apie naujų žinių nuosavybės perdavimą trečiajai šaliai.

6.   Jeigu dotacijos susitarime reikalaujama, kad dalyviai vykdytų trečiajai šaliai naudą teikiančią veiklą, dalyviai apie tai turi plačiai paskelbti ir trečiąsias šalis atrinkti skaidriai, teisingai ir nešališkai. Jeigu darbo programoje numatyta, dotacijos susitarime nustatomi kriterijai atrinkti tokią trečiąją šalį. Komisija pasilieka teisę pateikti prieštaravimą dėl atrinktos trečiosios šalies.

7.   Dotacijos susitarime gali būti numatyti terminai dalyviams, iki kada pateikti įvairius šiame reglamente nurodytus pranešimus.

8.   Glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, Komisija parengia dotacijos susitarimo pavyzdį pagal šį reglamentą. Jei dotacijos susitarimo pavyzdį reikia iš esmės keisti, Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, jį atitinkamai peržiūri.

9.   Dotacijos susitarimo pavyzdyje atsispindi bendri principai, nustatyti Europos mokslo darbuotojų chartijoje ir Mokslo darbuotojų įdarbinimo elgesio kodekse. Prireikus susitarime atkreipiamas dėmesys į sinergiją su visų lygių švietimu, pasirengimą ir gebėjimą puoselėti dialogą ir debatus mokslo klausimais ir mokslinių tyrimų rezultatų temomis su platesne publika, ne tik su mokslo bendruomene, bendruomene, veiklą, kuria siekiama didinti moterų vaidmenį moksliniuose tyrimuose, ir veiklą, nukreiptą į socialinius bei ekonominius mokslinių tyrimų aspektus.

10.   Dotacijos susitarimo pavyzdyje numatoma Komisijos ar jos įgalioto atstovo ir Audito Rūmų vykdoma priežiūra ir finansinė kontrolė.

20 straipsnis

Nuostatos dėl prieigos teisių, naudojimo ir sklaidos

1.   Dotacijos susitarime nustatomos tos dalyvių teisės ir pareigos dėl prieigos teisių, naudojimo ir sklaidos, kurios (teisės ir pareigos) nebuvo nustatytos šiame reglamente.

Todėl joje reikalaujama, kad Komisijai būtų pateiktas naujų žinių naudojimo ir sklaidos planas.

2.   Dotacijos susitarime gali būti tiksliai apibrėžtos sąlygas, pagal kurias dalyviai gali nesutikti, kad tam tikri Komisijos įgalioti atstovai atliktų naujų žinių naudojimo ir sklaidos technologinį auditą.

21 straipsnis

Sutarties nutraukimo nuostatos

Dotacijos susitarime tiksliai apibrėžiamos visos sutarties arba jos dalies nutraukimo priežastys, visų pirma, susijusios su reglamento nesilaikymu, sutarties nevykdymas arba pažeidimas, taip pat pasekmės dalyviams, jeigu sutarties nesilaiko kiti dalyviai.

22 straipsnis

Specialiosios nuostatos

1.   Vykdant netiesioginę veiklą, kuria remiamos esamos mokslinių tyrimų infrastruktūros ir, tam tikrais atvejais, naujos mokslinių tyrimų infrastruktūros, dotacijos susitarime gali būti numatytos specialios nuostatos, susijusios su konfidencialumu, viešumu, prieigos teisėmis ir įsipareigojimais, galinčiais turėti įtakos besinaudojantiesiems infrastruktūra.

2.   Vykdant netiesioginę veiklą, kuria remiamas mokslo darbuotojų mokymas ir karjeros plėtra, dotacijos susitarime gali būti nustatytos specialios nuostatos, susijusios su konfidencialumu, prieigos teisėmis ir įsipareigojimais, susijusiais su mokslo darbuotojais, turinčiais naudos iš šios veiklos.

3.   Vykdant netiesioginę veiklą saugumo mokslinių tyrimų srityje, dotacijos susitarime gali būti nustatytos specialios nuostatos, visų pirma susijusios su konsorciumo sudėties pasikeitimais, konfidencialumu, informacijos įslaptinimu ir informacija valstybėms narėms, informacijos skleidimu, prieigos teisėmis, naujų žinių nuosavybės teisės perdavimu ir jų naudojimu.

4.   Jei reikia, į dotacijos susitarimą dėl netiesioginės veiklos, susijusios su saugumo klausimais, nenurodytais 3 dalyje, gali būti įtrauktos ir kitos specialios nuostatos.

5.   Kai vykdoma nežinomų sričių mokslinių tyrimų veikla, dotacijos susitarime gali būti nustatomos specialios rezultatų sklaidos nuostatos.

23 straipsnis

Pasirašymas ir prisijungimas

Dotacijos susitarimas įsigalioja, kai jį pasirašo koordinatorius ir Komisija.

Ji taikoma kiekvienam oficialiai prie jos prisijungusiam dalyviui.

4 poskirsnis

Konsorciumai

24 straipsnis

Konsorciumo susitarimai

1.   Jeigu pasiūlymų konkurso sąlygose nenurodyta kitaip, visi dalyviai, dalyvaujantys netiesioginėje veikloje, sudaro susitarimą (toliau — konsorciumo susitarimas), kuris, inter alia, reglamentuoja šiuos klausimus:

a)

konsorciumo vidaus organizaciją;

b)

Bendrijos finansinio įnašo paskirstymą;

c)

taisykles dėl sklaidos, naudojimo ir prieigos teisių, kurios papildo III skyriaus taisykles ir dotacijos susitarimo nuostatas;

d)

vidaus ginčų sprendimą, įskaitant piktnaudžiavimo įgaliojimais atvejus;

e)

dalyvių susitarimus dėl atsakomybės, atlyginimo ir konfidencialumo.

2.   Komisija parengia ir paskelbia gaires dėl pagrindinių klausimų, kuriuos dalyviai gali reglamentuoti savo konsorciumų susitarimuose, įskaitant nuostatas dėl MVĮ dalyvavimo skatinimo.

25 straipsnis

Koordinatorius

1.   Teisės subjektai, norintys dalyvauti netiesioginėje veikloje, iš visų dalyvių turi paskirti vieną koordinatorių, kuris pagal šį reglamentą, Finansinį reglamentą, Įgyvendinimo taisykles ir dotacijos susitarimą atliktų šias funkcijas:

a)

stebėtų, ar dalyviai, vykdydami netiesioginę veiklą, laikosi savo įsipareigojimų;

b)

tikrintų, ar dotacijos susitarime nurodyti teisės subjektai užbaigė būtinus prisijungimo prie dotacijos susitarimo formalumus;

c)

gautų Bendrijos finansinį įnašą ir jį paskirstytų pagal konsorciumo susitarimą ir dotacijos susitarimą;

d)

tvarkytų įrašus ir finansines sąskaitas, susijusias su Bendrijos finansiniu įnašu, bei, vadovaudamasis 24 straipsnio 1 dalies b punkto ir 36 straipsnio nuostatomis, informuotų Komisiją apie jos finansinio įnašo paskirstymą;

e)

būtų tarpininkas siekiant užtikrinti veiksmingą ir teisingą dalyvių keitimąsi informacija ir reguliariai praneštų dalyviams ir Komisijai apie projekto pažangą.

2.   Koordinatorius nurodomas dotacijos susitarime.

3.   Jeigu paskiriamas kitas koordinatorius, šį paskyrimą turi patvirtinti Komisija.

26 straipsnis

Konsorciumo sudėties pasikeitimai

1.   Netiesioginės veiklos dalyviai gali sutikti priimti naują dalyvį arba pašalinti esamą dalyvį, laikydamiesi atitinkamų konsorciumo susitarimo nuostatų.

2.   Prie vykdomos veiklos prisijungęs teisės subjektas prisijungia ir prie dotacijos susitarimo.

3.   Konkrečiais atvejais, jei tai numatyta dotacijos susitarime, konsorciumas skelbia konkurencinį konkursą ir jį plačiai reklamuoja naudodamasis specialia informavimo parama, ypač Septintosios bendrosios programos interneto svetainėmis, specialistams skirta spauda bei bukletais ir valstybių narių bei asocijuotų šalių įsteigtais nacionaliniais informacijos centrais skirtais informavimui ir paramai.

Konsorciumas vertina pasiūlymus pagal pradinei veiklai taikytus kriterijus, pasitelkdamas savo paskirtus nepriklausomus ekspertus, vadovaudamasis atitinkamai 15 ir 17 straipsnyje nustatytais principais.

4.   Apie bet kokį pasiūlytą sudėties pasikeitimą konsorciumas praneša Komisijai, kuri per 45 dienas nuo pranešimo gavimo gali pareikšti prieštaravimą šiam pasikeitimui.

Konsorciumo sudėties pasikeitimai, susiję su pasiūlymais dėl kitų dotacijos susitarimo pakeitimų, kurie nėra tiesiogiai susiję su sudėties pasikeitimu, turi būti raštu patvirtinti Komisijos.

5 poskirsnis

Programų ir netiesioginės veiklos kontrolė ir informacijos pranešimas

27 straipsnis

Stebėsena ir įvertinimas

1.   Komisija stebi, kaip vykdoma netiesioginė veikla, remdamasi periodinėmis pažangos ataskaitomis, kurios teikiamos pagal 19 straipsnio 4 dalį.

Visų pirma, Komisija tikrina, kaip įgyvendinamas naujų žinių naudojimo ir sklaidos planas, pateiktas pagal 20 straipsnio 1 dalies antrąją pastraipą.

Šiais tikslais Komisijai gali padėti pagal 17 straipsnį paskirti nepriklausomi ekspertai.

2.   Komisija sukuria ir prižiūri informacinę sistemą, leidžiančią veiksmingai ir darniai atlikti visos Septintosios bendrosios programos stebėseną.

Atsižvelgdama į 3 straipsnį, Komisija visose tinkamose informavimo priemonėse skelbia informaciją apie finansuojamus projektus.

3.   Sprendimo Nr. 1982/2006/EB 7 straipsnyje nurodyta stebėsena ir vertinimas apima su šio reglamento taikymu susijusius aspektus, visų pirma MVĮ aktualius aspektus, ir pasikeitusios (lyginant su Šeštąja bendrąja programa) išlaidų skaičiavimo tvarkos poveikį biudžetui bei dalyvių administracinei naštai.

4.   Pagal 17 straipsnį Komisija skiria nepriklausomus ekspertus, kurie padeda atlikti pagal Septintąją bendrąją programą ir jos specialiąsias programas reikalaujamus įvertinimus, o prireikus — ir ankstesnių bendrųjų programų įvertinimus.

5.   Be to, Komisija gali steigti pagal 17 straipsnį paskirtų nepriklausomų ekspertų grupes, kurios konsultuotų Bendrijos mokslinių tyrimų politikos formavimo ir įgyvendinimo klausimais.

28 straipsnis

Teiktina informacija

1.   Deramai atsižvelgdama į 3 straipsnį ir gavusi prašymą, Komisija valstybei narei arba asocijuotai šaliai teikia turimą naudingą informaciją apie jos turimas žinias, sukauptas vykdant netiesioginę veikla, jeigu atitinkamos šios sąlygos:

a)

susijusi informacija yra svarbi viešajai politikai;

b)

dalyviai nepateikia pagrįstų pakankamų priežasčių, kad susijusi informacija nebūtų suteikta.

2.   Jokiomis aplinkybėmis 1 dalyje numatytas informacijos teikimas neturi būti naudojamas gavėjui perduoti Komisijos arba dalyvių teises ir pareigas.

Tačiau gavėjas tokią informaciją laiko konfidencialia, išskyrus tuos atvejus, kai ji tampa vieša arba ją paviešina dalyviai, arba kai ji buvo suteikta Komisijai be konfidencialumo apribojimų.

3 SKIRSNIS

Bendrijos finansinis indėlis

1 poskirsnis

Teisė gauti finansavimą ir dotacijų formos

29 straipsnis

Teisė gauti finansavimą

1.   Toliau nurodyti teisės subjektai, dalyvaujantys netiesioginėje veikloje, gali gauti Bendrijos finansinį įnašą:

a)

bet kuris valstybėje narėje arba asocijuotoje šalyje įsteigtas arba pagal Bendrijos teisę įkurtas teisės subjektas,

b)

bet kuri tarptautinė Europos interesų organizacija,

c)

bet kuris tarptautinio bendradarbiavimo šalyje partnerėje įsteigtas teisės subjektas.

2.   Kai dalyvauja tarptautinės organizacijos, išskyrus tarptautinę Europos interesų organizaciją, arba teisės subjektas, įsteigtas trečiojoje šalyje, išskyrus asocijuotą šalį arba tarptautinio bendradarbiavimo šalį partnerę, gali būti skirtas Bendrijos finansinis įnašas, jeigu vykdomos šios sąlygos:

a)

į specialiąsias programas arba atitinkamą darbo programą įtraukiama tam tikslui skirta nuostata,

b)

indėlis yra būtinas netiesioginei veiklai vykdyti,

c)

toks finansavimas teikiamas pagal dvišalius mokslo ir technologinius susitarimus arba kitus Bendrijos ir šalies, kurioje įsteigtas teisės subjektas, susitarimus.

30 straipsnis

Dotacijų formos

1.   Sprendimo Nr. 1982/2006/EB III priedo a dalyje nustatytas dotacijoms skirtas Bendrijos finansinis įnašas grindžiamas visų ar dalies reikalavimus atitinkančių išlaidų kompensavimu.

Tačiau Bendrijos finansinis įnašas gali būti teikiamas vienodo dydžio sumomis, įskaitant vieneto sąnaudų skalę, arba vienkartinėmis išmokomis, arba reikalavimus atitinkančios išlaidos gali būti kompensuojamos derinant vienodo dydžio sumas ir vienkartines išmokas. Bendrijos finansinis įnašas taip pat gali būti teikiamas stipendijų arba premijų forma.

2.   Darbo programose ir pasiūlymų konkursuose nurodomos dotacijų formos, naudotinos atitinkamai veiklai.

3.   Dalyviai iš tarptautinio bendradarbiavimo šalių partnerių gali pasirinkti, kad Bendrijos finansinis įnašas būtų teikiamas vienkartine išmoka. Taikytinas vienkartines išmokas Komisija nustato Pagal Finansinį reglamentą.

31 straipsnis

Finansuotinų išlaidų padengimas

1.   Dotacijomis finansuojamą netiesioginę veiklą dalyviai finansuoja bendrai.

Bendrijos teikimas finansavimas finansuotinoms išlaidoms padengti neturi teikti pelno.

2.   Įvykdžius veiklą išmokant dotaciją bus atsižvelgiama į įplaukas.

3.   Tam, kad būtų laikomos finansuotinomis, netiesioginės veiklos vykdymo išlaidos turi atitikti tokias sąlygas:

a)

jos turi būti faktinės,

b)

jos turi būti patirtos veiklos vykdymo metu, išskyrus galutines ataskaitas, jeigu taip buvo numatyta dotacijos susitarime,

c)

jos turi būti apibrėžtos remiantis įprastiniais dalyvio apskaitos ir valdymo principais bei praktika vieninteliu tikslu — pasiekti veiklos tikslus ir laukiamus rezultatus, laikantis ekonomiškumo, veiksmingumo ir efektyvumo principų,

d)

jos turi būti įtrauktos į dalyvio sąskaitas ir sumokėtos, o trečiųjų šalių indėlio atveju — į trečiųjų šalių sąskaitas,

e)

į jas negali būti įtrauktos nefinansuotinos išlaidos, ypač nustatyti netiesioginiai mokesčiai, įskaitant pridėtinės vertės mokestį, muitus, mokėtinas palūkanas, nuostatas dėl galimų nuostolių ir rinkliavų, valiutų keitimo išlaidas, išlaidos, susijusios su kapitalo grąža, deklaruojamas arba patirtos išlaidos, arba kitos Bendrijos projekto padengtosios išlaidos, skolos ir skolų aptarnavimo mokesčiai, nepagrįstai didelės išlaidos ir kitos išlaidos, neatitinkančios a–d punktuose nurodytų reikalavimų.

Punkte nurodytam tikslui vidutinės išlaidos personalui gali būti naudojamos, jeigu jos atitinka dalyvio valdymo principus ir apskaitos praktiką ir iš esmės ne daug skiriasi nuo faktinių išlaidų.

4.   Nors Bendrijos finansavimas apskaičiuojamas atsižvelgiant į visos netiesioginės veiklos sąnaudas, jis grindžiamas kiekvieno dalyvio praneštomis išlaidomis.

32 straipsnis

Tiesioginės finansuotinos išlaidos ir netiesioginės finansuotinos išlaidos

1.   Finansuotinas išlaidas sudaro išlaidos, tiesiogiai priskiriamos veiklai, toliau — tiesioginės finansuotinos išlaidos, ir jei reikia, išlaidos, kurios nėra tiesiogiai priskiriamos veiklai, bet kurios tiesiogiai susijusios su tiesioginėmis finansuotinomis išlaidomis, priskiriamomis tai veiklai, toliau — netiesioginės finansuotinos išlaidos.

2.   Dalyvių išlaidų kompensavimas grindžiamas jų reikalavimus atitinkančiomis tiesioginėmis ir netiesioginėmis išlaidomis.

Laikydamasis 31 straipsnio 3 dalies c punkto, dalyvis gali naudoti supaprastintą metodą savo netiesiogines išlaidų apskaičiavimui savo teisės subjekto lygiu, jeigu šis metodas atitinka jo įprastinius apskaitos ir valdymo principus bei praktiką. Principai, kurių šiuo atveju reikia laikytis, nustatomi dotacijos susitarimo pavyzdyje.

3.   Dotacijos susitarime gali būti numatyta, kad netiesioginių finansuotinų išlaidų padengimas ribojamas iki didžiausio tiesioginių finansuotinų išlaidų procento, išskyrus tiesiogines finansuotinas subrangos išlaidas, ypač kai vykdoma koordinavimo ir paramos veikla, mokslo darbuotojų mokymo ir karjeros plėtros veikla, jeigu ji vykdoma.

4.   Nukrypdamas nuo 2 dalies, kad būtų padengtos netiesioginės reikalavimus atitinkančios išlaidos, dalyvis gali pasirinkti, kad jam būtų išmokėtos vienodo dydžio sumos už visas tiesiogines reikalavimus atitinkančias išlaidas, išskyrus tiesiogines reikalavimus atitinkančias subrangos darbų išlaidas arba trečiųjų šalių išlaidų kompensavimą.

Pagal Finansinį reglamentą ir jo Įgyvendinimo taisykles Komisija nustato atitinkamas vienodo dydžio sumas remdamasi atitinkamų realių netiesioginių išlaidų suapvalinimu.

5.   Ne pelno viešosios įstaigos, vidurinio ir aukštojo mokslo įstaigos, mokslinių tyrimų organizacijos ir MVĮ, kurios negali tiksliai nurodyti savo realių atitinkamos veiklos netiesioginių išlaidų, kai dalyvauja finansavimo schemose, kurios apima 33 straipsnyje nurodytą mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros veiklą, gali pasirinkti, kad joms būtų išmokėtos vienodo dydžio sumos, prilygstančios 60 % visų tiesioginių reikalavimus atitinkančių išlaidų dotacijoms, paskirtoms remiantis pasiūlymų konkursais, kurių terminas baigiasi iki 2010 m. sausio 1 d.

Siekdama palengvinti perėjimą prie visapusiško 2 dalyje nustatyto bendro principo taikymo, Komisija dotacijoms, suteiktoms pagal konkursus, kurie baigsis po 2009 m. gruodžio 31 d., nustato atitinkamo lygio vienodo dydžio sumą, kuri turėtų būti atitinkamų realių netiesioginių išlaidų suapvalinta suma, bet ne mažesnė nei 40 %. Tai bus pagrįsta ne pelno viešųjų įstaigų, vidurinio ir aukštojo mokslo įstaigų, mokslinių tyrimų organizacijų ir MVĮ, kurios negali tiksliai nurodyti savo realių atitinkamos veiklos netiesioginių išlaidų, dalyvavimo įvertinimu.

6.   Visos vienodo dydžio sumos nustatomos dotacijos susitarimo pavyzdyje.

33 straipsnis

Viršutinės finansavimo ribos

1.   Mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros veiklos atveju Bendrija gali finansuoti ne daugiau kaip 50 % visų finansuotinų išlaidų.

Tačiau kai tokią veiklą vykdo ne pelno viešosios įstaigos, vidurinio ir aukštojo mokslo įstaigos, mokslinių tyrimų organizacijos ir MVĮ, tokia riba gali siekti daugiausia 75 % visų reikalavimus atitinkančių išlaidų.

Su saugumu susijusiems moksliniams tyrimams ir technologinės plėtros veiklai riba gali siekti daugiausia 75 % tuo atveju, kai pajėgumai plėtojami srityse, turinčiose labai ribotą rinkos apimtį, kuriose gali kilti „rinkos nepajėgumo“ grėsmė, bei srityse, skirtose sparčiam įrangos kūrimui atsakant į naujas grėsmes.

2.   Demonstracinės veiklos atveju Bendrija gali finansuoti ne daugiau kaip 50 % visų finansuotinų išlaidų.

3.   Bendrijos finansinis įnašas veiklai, kurią sudaro nežinomų sričių mokslinių tyrimų veikla, koordinavimo ir paramos veikla bei mokslo darbuotojų mokymo ir karjeros raidos veikla, gali siekti daugiausia 100 % visų reikalavimus atitinkančių išlaidų.

4.   Bendrijos finansinis įnašas valdymo veiklai, įskaitant pažymas apie finansinę atskaitomybę, ir kitai veiklai, kuriai netaikomos 1, 2 ir 3 dalys, gali siekti daugiausia 100 % visų reikalavimus atitinkančių išlaidų.

Į kitą pirmojoje pastraipoje nurodytą veiklą, inter alia, įtrauktas mokymas vykdant veiklą, kuri nėra įtraukta į mokslo darbuotojų mokymo ir karjeros plėtros, koordinavimo, tinklų kūrimo ir sklaidos finansavimo programą.

5.   Siekiant nustatyti Bendrijos finansavimo dydį 1 ir 4 dalyse nurodytiems tikslams turi būti atsižvelgiama į finansuotinas išlaidas ir įplaukas.

6.   1–5 dalys atitinkamai taikomos netiesioginės veiklos atvejais, kai visai netiesioginei veiklai finansuoti naudojamos vienodo dydžio sumų išmokos ir vienkartinės išmokos.

34 straipsnis

Finansuotinų išlaidų pranešimas ir auditas

1.   Komisijai periodiškai teikiami pranešimai apie reikalavimus atitinkančias išlaidas, finansines palūkanas, uždirbtas gavus išankstinį finansavimą, ir įplaukas, susijusias su netiesiogine veikla ir, atitinkamais atvejais, pažyma apie finansinę atskaitomybę, remiantis Finansiniu reglamentu ir Įgyvendinimo taisyklėmis.

uri būti pateikiama ataskaita apie su konkrečia veikla susijusio dalyvio finansinio įnašo egzistavimą ir, kai taikoma, jis turi būti sertifikuotas veiklos pabaigoje.

2.   Nepaisant Finansinio reglamento ir Įgyvendinimo taisyklių, pažyma apie finansinę atskaitomybę privaloma tik tais atvejais, jei dalyviui už netiesioginę veiklą išmokėtų tarpinių mokėjimų ir likučio išmokų sukaupta suma yra 375 000 eurų arba daugiau.

Tačiau du ar mažiau metų trunkančios netiesioginės veiklos atveju projekto pabaigoje iš dalyvio reikalaujama ne daugiau kaip vienos pažymos apie finansinę atskaitomybę.

Pažymų apie finansinę atskaitomybę nereikia vykdant netiesioginę veiklą, kurios išlaidos visiškai kompensuojamos fiksuoto dydžio sumomis ar vienkartinėmis išmokomis.

3.   Jei veiklą vykdo valstybės įstaigos, mokslinių tyrimų organizacijos ir aukštojo bei vidurinio mokslo įstaigos, 1 dalyje reikalaujamą pažymą apie finansinę atskaitomybę gali parengti kompetentingas valstybės pareigūnas.

35 straipsnis

Kompetencijos tinklai

1.   Darbo programoje numatomos dotacijų formos, naudotinos kompetencijos tinklams.

2.   Kai kompetencijos tinklams skirtas Bendrijos finansinis įnašas teikiamas išmokant vienkartinę sumą, jis turi būti apskaičiuojamas pagal į kompetencijos tinklus įtrauktinų mokslo darbuotojų skaičių ir veiklos trukmę. Vienos vienkartinės išmokos suma yra 23 500 eurų per metus vienam mokslo darbuotojui.

ią sumą pagal Finansinį reglamentą ir Įgyvendinimo taisykles koreguoja Komisija.

3.   Darbo programoje nustatomas didžiausias dalyvių skaičius ir atitinkamais atvejais — didžiausias mokslo darbuotojų skaičius, kuris gali būti naudojamas apskaičiuojant didžiausią vienkartinės išmokos sumą. Tačiau dalyviai, kurių yra daugiau arba mažiau, nei nustatyta siekiant apskaičiuoti finansavimo dydį, atitinkamai gali dalyvauti.

4.   Mokėjimai vykdomi periodiškai.

Šios periodinės išmokos mokamos remiantis Jungtinės veiklos programos laipsniško įgyvendinimo įvertinimu pasitelkiant mokslinių tyrimų išteklių ir pajėgumų integravimo įvertinimus, atliktus pagal su konsorciumu sutartus ir dotacijos susitarime nurodytus vykdymo rodiklius.

2 poskirsnis

Mokėjimas, paskirstymas, susigrąžinimas ir garantijos

36 straipsnis

Mokėjimas ir paskirstymas

1.   Bendrijos finansinis įnašas dalyviams teikiamas per koordinatorių be nepagrįsto delsimo.

2.   Koordinatorius atlieka registraciją tam, kad būtų galima bet kuriuo metu nustatyti, kokia Bendrijos lėšų dalis paskirta kiekvienam dalyviui.

Paprašytas, koordinatorius perduoda šią informaciją Komisijai.

37 straipsnis

Susigrąžinimas

Remdamasi Finansiniu reglamentu, Komisija gali priimti susigrąžinimo sprendimą.

38 straipsnis

Rizikos išvengimo mechanizmas

1.   Kiekvieno dalyvio finansinė atsakomybė apima tik jo paties skolas atsižvelgiant į 2–5 dalis.

2.   Siekdama valdyti riziką, susijusią su tam tikrų Bendrijai priklausančių sumų nesusigrąžinimu, Komisija, vadovaudamasi priedo nuostatomis, įsteigia ir valdo dalyvio garantijų fondą (toliau — Fondas).

Fondo sukurtas finansinis prieaugis įtraukiamas į Fondo veiklą ir skiriamas išimtinai priedo 3 punkte nurodytiems tikslams, nepažeidžiant priedo 4 punkto.

3.   Dotacijos forma mokamas dalyvio įnašas į Fondą, skirtas netiesioginei veiklai, neviršija 5 % dalyviui priklausančio Bendrijos finansinio įnašo. Atsižvelgiant į 4 dalį, veiklos pabaigoje į Fondą įnešta suma dalyviui grąžinama per koordinatorių.

4.   Jeigu Fondo sukurto prieaugio neužtenka padengti Bendrijai priklausančių sumų, iš dalyviui grąžintinos sumos Komisija gali išskaičiuoti ne daugiau kaip vieną jam skirto Bendrijos finansinio įnašo procentą.

5.   4 dalyje nurodytas išskaičiavimas netaikomas viešosioms įstaigoms, teisės subjektams, kurių dalyvavimą netiesioginėje veikloje garantuoja valstybė narė arba asocijuota šalis, ir aukštojo bei vidurinio mokslo įstaigoms.

6.   Komisija ex-ante patikrina tik koordinatorių ir kitų dalyvių, išskyrus minėtuosius 2 dalyje, kurie kreipiasi dėl didesnio nei 500 000 eurų Bendrijos finansinio įnašo netiesioginei veiklai, finansinį pajėgumą, nebent esama išimtinių aplinkybių, kai, remiantis jau turima informacija, yra pagrįstų priežasčių abejoti šių dalyvių finansiniu pajėgumu.

7.   Pagal Finansinį reglamentą Fondas laikomas pakankama garantija. Iš dalyvių negalima reikalauti jokių papildomų garantijų arba saugumo priemonių arba jas taikyti.

III SKYRIUS

SKLAIDA IR NAUDOJIMAS, PRIEIGOS TEISĖS

1 SKIRSNIS

Naujos žinios

1 poskirsnis

Nuosavybė

39 straipsnis

Naujų žinių nuosavybė

1.   Iš darbo, atliekamo pagal kitą netiesioginę veiklą, kuri skiriasi nuo 3 dalyje nurodytos veiklos, naujos žinios yra tas naujas žinias kuriantį darbą atliekančio dalyvio nuosavybė.

2.   Jeigu darbuotojai ar kitas dalyviui dirbantis personalas turi teisę pareikalauti teisių į naujas žinias, dalyvis užtikrina, kad tomis teisėmis būtų galima naudotis laikantis dalyvio įsipareigojimų pagal dotacijos susitarimą.

3.   Naujos žinios yra Bendrijos nuosavybė šiais atvejais:

a)

koordinavimo ir paramos veiklos, kurią sudaro prekių ar paslaugų įsigijimas laikantis Finansiniame reglamente nustatytų viešųjų pirkimų taisyklių;

b)

koordinavimo ir paramos veiklos, susijusios su nepriklausomais ekspertais.

40 straipsnis

Bendra naujų žinių nuosavybė

1.   Tais atvejais, kai keli dalyviai kartu atlieka darbą, kuriantį naujas žinias, ir kai jų atitinkamos darbo dalys negali būti nustatytos, tokių naujų žinių nuosavybė yra bendra.

Pagal dotacijos susitarimo sąlygas jie sudaro sutartį dėl tos bendros nuosavybės paskirstymo ir naudojimosi ja sąlygų.

2.   Jeigu dar nebuvo sudaryta bendros nuosavybės sutartis, kiekvienas iš bendraturčių turi teisę suteikti neišimtines licencijas trečiajai šaliai be teisės į sublicenciją, jeigu įvykdomi šie reikalavimai:

a)

kitiems bendraturčiams pranešama iš anksto,

b)

kitiems bendraturčiams suteikiama teisinga ir pagrįsta kompensacija.

3.   Komisija, gavusi prašymą, pateikia gaires dėl galimų klausimų, įtrauktinų į bendros nuosavybės sutartį.

41 straipsnis

Konkrečių grupių naujų žinių nuosavybės teisė

Veiklai, iš kurios konkrečios grupės gauna naudos, netaikomos 39 straipsnio 1 dalis ir 40 straipsnio 1 dalis. Šiais atvejais naujų žinių nuosavybės teisė priklauso konkrečios grupės, gaunančios naudos iš tos veikos, nariams, jeigu dalyviai nėra susitarę kitaip.

Kai naujų žinių savininkai nėra tokios grupės nariai, jie užtikrina, kad pagal dotacijos susitarimo techninį priedą grupei būtų suteiktos visos teisės į tas naujas žinias, kurių reikia toms naujoms žinioms naudoti ir skleisti.

42 straipsnis

Naujų žinių perdavimas

1.   Atsižvelgdamas į 2–5 dalis ir 43 straipsnį, naujų žinių savininkas gali jas perduoti bet kuriam teisės subjektui.

2.   Kai dalyvis perduoda naujų žinių nuosavybę, jis perduoda perėmėjui dotacijos susitarime numatytus su tomis naujomis žiniomis susijusius savo įsipareigojimus, įskaitant įsipareigojimą perduoti šias žinias bet kuriam vėlesniam perėmėjui.

3.   Laikantis konfidencialumo įsipareigojimų, jeigu reikalaujama, kad dalyvis perduotų prieigos teises, jis turi iš anksto įspėti tos pačios veiklos dalyvius, taip pat suteikti pakankamai informacijos, susijusios su naujuoju naujų žinių savininku, kad dalyviai galėtų naudotis savo prieigos teisėmis pagal dotacijos susitarimą. Tačiau kiti dalyviai, raštu pateikę sutikimą, gali atsisakyti savo teisių į atskirą išankstinį pranešimą, kai vieno dalyvio nuosavybės teisė perduodama konkrečiai nurodytai trečiajai šaliai.

Tačiau kiti dalyviai, raštu pateikę sutikimą, gali atsisakyti savo teisių į atskirą išankstinį pranešimą, kai vieno dalyvio nuosavybės teisė perduodama konkrečiai nurodytai trečiajai šaliai.

4.   Pateikus pranešimą pagal 3 dalies pirmą pastraipą, bet kuris kitas dalyvis gali prieštarauti nuosavybės perdavimui, remdamiesi tuo, jog jis gali turėti neigiamos įtakos jų prieigos teisėms.

ai bet kuris iš dalyvių įrodo, kad jų teisės bus neigiamai paveiktos, numatytas perdavimas neįvyksta, kol susiję dalyviai nepasiekia susitarimo.

5.   Tam tikrais atvejais dotacijos susitarime gali būti numatyta, kad Komisijai iš anksto turi būti pranešta apie bet kokį planuojamą nuosavybės perdavimą arba bet kokį planuojamą išimtinės licencijos suteikimą trečiajai šaliai, įsisteigusiai trečiojoje šalyje, kuri nėra Septintosios bendrosios programos dalyvė.

43 straipsnis

Europos konkurencingumo ir etikos principų apsauga

Komisija gali nesutikti, kad trečiosioms šalims, kurios yra įsteigtos prie Septintosios bendrosios programos neprisijungusioje trečiojoje šalyje, būtų perduota naujų žinių nuosavybė arba suteikta naujų žinių išimtinė licencija, jeigu, jos manymu, tai neatitinka Europos ekonomikos konkurencingumo didinimo interesų ar etikos principų arba saugumo nuostatų.

Tokiai atvejais, nuosavybės teisės neperduodamos arba neišduodama išimtinė licencija, jeigu Komisija nėra įsitikinusi, kad bus imtasi atitinkamų apsaugos priemonių.

2 poskirsnis

Apsauga, skelbimas, sklaida ir naudojimas

44 straipsnis

Naujų žinių apsauga

1.   Jeigu naujos žinios gali būti pritaikomos pramonėje ar komercijoje, jos savininkas nustato deramą ir veiksmingą jų apsaugą tinkamai atsižvelgdamas į savo teisėtus interesus ir į teisėtus kitų dalyvių interesus, visų pirma komercinius, vykdant susijusią netiesioginę veiklą.

Jeigu dalyvis, kuris nėra naujų žinių savininkas, remiasi teisėtu savo interesu, jis privalo bet kuriuo atveju įrodyti, kad gali patirti neproporcingai didelę žalą.

2.   Kai naujos žinios gali būti pritaikomos pramoniniam ar komerciniam panaudojimui, o jų savininkas jų nesaugo ir neperduoda kartu su susijusiais įsipareigojimais pagal 42 straipsnį kitam dalyviui, susijusiam subjektui, įsteigtam valstybėje narėje arba asocijuotoje šalyje, ar bet kuriai kitai trečiajai šaliai, įsteigtai valstybėje narėje arba asocijuotoje šalyje, žinių skleidimo veikla negali būti vykdoma, kol nepranešama Komisijai.

Tokiu atveju Komisija, dalyviui sutikus, gali perimti tų naujų žinių nuosavybės teisę ir priimti pakankamas ir veiksmingas apsaugos priemones. Toks dalyvis gali atsisakyti duoti sutikimą tik tuomet, jeigu gali įrodyti, kad jam bus padaryta labai didelė žala.

45 straipsnis

Nuoroda į Bendrijos finansinę paramą

Visuose leidiniuose, dalyvio ar jo vardu pateiktoje patento paraiškoje arba kitaip platinant naujas žinias pateikiamas pareiškimas, į kurį gali būti įtrauktos vaizdo priemonės, kad atitinkamos naujos žinios buvo sukauptos pasinaudojus Bendrijos finansine parama.

Šios nuorodos sąlygos turi būti nustatytos dotacijos susitarime.

46 straipsnis

Naudojimas ir sklaida

1.   Dalyviai naudoja jiems priklausančias naujas žinias arba užtikrina, kad jos būtų naudojamos.

2.   Kiekvienas dalyvis užtikrina, kad jam priklausančios naujos žinios būtų kuo greičiau paskleistos. Jeigu jis to nepadaro, naujas žinias gali skleisti Komisija. Dotacijos susitarime šiai veiklai gali būti nustatyti terminai.

3.   Sklaidos veikla turi būti suderinama su naujų žinių savininko intelektinės nuosavybės apsaugos teisėmis, konfidencialumo įsipareigojimais ir teisėtais interesais.

4.   Atitinkamiems dalyviams iš anksto pranešama apie žinių skleidimo veiklą.

Po pranešimo bet kuris iš dalyvių gali prieštarauti, jeigu jis mano, kad jo teisėtiems interesams, susijusiems su naujomis žiniomis arba pirminėmis žiniomis, gali būti padaryta neproporcingai didelė žala. Tokiais atvejais žinių skleidimo veikla nevykdoma, jeigu nesiimama atitinkamų veiksmų apsaugoti teisėtiems interesams.

2 SKIRSNIS

Naudojimosi pirminėmis ir naujomis žiniomis teisės

47 straipsnis

Apimamos pirminės žinios

Rašytinėje sutartyje dalyviai gali apibrėžti, kokių pirminių žinių reikia netiesioginei veiklai ir, jei reikia, neįtraukti tam tikrų pirminių žinių.

48 straipsnis

Principai

1.   Visi prašymai suteikti prieigos teises pateikiami raštu.

2.   Jeigu su naujų arba pirminių žinių savininku nesusitarta kitaip, prieigos teisės nesuteikia teisės išduoti sublicencijų.

3.   Išimtinės naujų ir pirminių žinių licencijos gali būti suteikiamos, jeigu visi kiti dalyviai duoda sutikimą raštu, kad jie atsisako savo prieigos teisių į jas.

4.   Nepažeidžiant 3 dalies, bet koks susitarimas, kuriame dalyviams arba trečiosioms šalims suteikiamos naujų arba pirminių žinių prieigos teisės, turi būti toks, kad jame būtų užtikrina, kad kiti dalyviai išlaikytų potencialias prieigos teises.

5.   Nepažeisdami 49 bei 50 straipsnių ir dotacijos susitarimo, tos pačios veiklos dalyviai kuo greičiau informuoja vieni kitus apie pirminių žinių prieigos teisių suteikimo apribojimus ar bet kokius kitus suvaržymus, kurie galėtų iš esmės įtakoti prieigos teisių suteikimą.

6.   Dalyvio pasitraukimas iš netiesioginės veiklos negali paveikti jo įsipareigojimo suteikti prieigos teises kitiems tos pačios veiklos dalyviams pagal dotacijos susitarime nustatytas sąlygas ir tvarką.

49 straipsnis

Prieigos teisės, skirtos netiesioginės veiklos įgyvendinimui

1.   Naujų žinių prieigos teisės suteikiamos kitiems tos pačios netiesioginės veiklos dalyviams, jeigu reikia, kad tie dalyviai ir toliau dirbtų toje netiesioginėje veikloje.

Tokios prieigos teisės suteikiamos nemokamai.

2.   Pirminių žinių prieigos teisės suteikiamos kitiems tos pačios netiesioginės veiklos dalyviams, jeigu reikia, kad tie dalyviai ir toliau dirbtų toje netiesioginėje veikloje, su sąlyga, kad susijęs dalyvis turi teisę tokias teises suteikti.

Tokios prieigos teisės suteikiamos nemokamai, jeigu prieš pasirašydami dotacijos susitarimą visi dalyviai nesusitarė kitaip.

Tačiau MTTV vykdytojai suteikia pirminių žinių prieigos teises nemokamai.

50 straipsnis

Naudojimui skirtos prieigos teisės

1.   Tos pačios netiesioginės veiklos dalyviai naudojasi naujų žinių prieigos teisėmis, jeigu to reikia jų pačių naujoms žinioms naudoti.

Laikantis susitarimo tokios prieigos teisės suteikiamos teisingomis ir protingomis sąlygomis arba nemokamai.

2.   Tos pačios netiesioginės veiklos dalyviai naudojasi pirminių žinių prieigos teisėmis, jeigu to reikia jų pačių naujoms žinioms naudoti, su sąlyga, kad atitinkamas dalyvis turi teisę suteikti tokias teises.

Laikantis susitarimo tokios prieigos teisės suteikiamos teisingomis ir protingomis sąlygomis arba nemokamai.

3.   Valstybėje narėje ar asocijuotoje šalyje įsteigtas susijęs subjektas taip pat turi 1 ir 2 dalyse nurodytas naujų žinių ar pirminių žinių prieigos teises tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir dalyvis, su kuriuo jis yra susijęs, jei dotacijos susitarime ar konsorciumo susitarime nenumatyta kitaip.

4.   Gali būti prašoma suteikti prieigos teises pagal 1, 2 ir 3 dalis ne ilgesniam kaip vienerių metų laikotarpiui vienu iš šių atvejų:

a)

pasibaigus netiesioginei veiklai,

b)

atitinkamų pirminių arba naujų žinių savininkui nutraukus dalyvavimą.

Tačiau susiję dalyviai gali susitarti dėl skirtingų terminų.

5.   Visiems susijusiems savininkams pritariant naujų žinių prieigos teisės suteikiamos MTTV vykdytojui, sutarus dėl teisingų ir protingų sąlygų tam, kad būtų toliau vykdoma mokslinių tyrimų veikla.

6.   MTTV vykdytojai nemokamai arba teisingomis ir protingomis sąlygomis, dėl kurių susitariama prieš pasirašant dotacijos susitarimą, suteikia prieigą prie pirminių žinių, kurių reikia netiesioginės veiklos metu sukauptų naujų žinių naudojimui.

51 straipsnis

Papildomos nuostatos dėl prieigos teisių, skirtų naudoti netirtų sričių mokslinių tyrimų veiklai ir veiklai, iš kurios naudos gauna konkrečios grupės

1.   Tos pačios netirtų sričių mokslinių tyrimų veiklos dalyviai nemokamai naudojasi naujų žinių ir pirminių žinių prieigos teisėmis įgyvendinimo veiklai arba tolesniam mokslinių tyrimų veiklos vykdymui.

Prieigos teisės, skirtos naudoti kitiems tikslams nei toliau vykdyti mokslinių tyrimų veiklą, suteikiamos nemokamai, išskyrus atvejus, kai dotacijos susitarime numatyta kitaip.

2.   Kai iš netiesioginės veiklos gaunančiai naudą konkrečiai grupei atstovauja teisės subjektas, kuris dalyvauja netiesioginėje veikloje vietoje tos grupės, minėtas teisės subjektas jam suteiktų prieigos teisių apimtyje turi teisę išduoti sublicenciją savo nariams, įsisteigusiems valstybėje narėje ar asocijuotoje šalyje.

IV SKYRIUS

EUROPOS INVESTICIJŲ BANKAS

52 straipsnis

1.   Bendrija gali skirti lėšų Europos investicijų bankui (EIB), kad padengtų paskolų ar garantijų, kurias suteikia EIB, remdamas Septintojoje bendrojoje programoje nustatytų mokslinių tyrimų tikslų įgyvendinimą, riziką (rizikos dalijimosi finansinė priemonė).

2.   EIB teikia šias paskolas arba garantijas laikydamasis teisingumo, skaidrumo, nešališkumo ir vienodo požiūrio principų.

3.   Komisija turi teisę prieštarauti prieš rizikos pasidalijimo finansinės priemonės, skirtos kai kurioms paskoloms arba garantijoms, naudojimą, atsižvelgdama į sąlygas, apibrėžtas pagal darbo programas sudarytame dotacijos susitarime.

V SKYRIUS

ĮSIGALIOJIMAS

53 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2006 m. gruodžio 18 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

J. BORRELL FONTELLES

Tarybos vardu

Pirmininkas

M. VANHANEN

(1)  2006 m. liepos 5 d. nuomonė (dar neskelbta Oficialiajame leidinyje).

(2)  OL C 203, 2006 8 25, p. 1.

(3)  2006 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2006 m. gruodžio 18 d. Tarybos sprendimas.

(4)  OL L 412, 2006 12 30, p. 1.

(5)  OL L 248, 2002 9 16, p. 1.

(6)  OL L 357, 2002 12 31, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 1248/2006 (OL 227, 2006 8 19, p. 3).

(7)  OL C 45, 1996 2 17, p. 5.

(8)  OL L 317, 2001 12 3, p. 1. Sprendimas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Sprendimu 2006/548/EB, Euratomas, (OL L 215, 2006 8 5, p.38).

(9)  OL L 124, 2003 5 20, p. 36.

(10)  OL L 314, 2001 11 30, p. 1.

(11)  OL L 312, 1995 12 23, p. 1.

(12)  OL L 292, 1996 11 15, p. 2.

(13)  OL L 75, 2005 3 22, p. 67.

PRIEDAS

DALYVIO GARANTIJŲ FONDAS

1.

Fondą valdys Bendrija, atstovaujama Komisijos, dalyvių vardu atlikdama vykdomojo atstovo funkcijas pagal sąlygas, nustatytas dotacijos susitarimo pavyzdyje.

Fondo finansinį valdymą Komisija patikės Europos investicijų bankui arba pagal 14 straipsnio b punktą — atitinkamai finansinei institucijai (toliau — bankas-depozitorius). Pagal Komisijos nurodymus Fondą valdys bankas-depozitorius.

2.

Iš pradinio išankstinio finansavimo, kurį Komisija įmokės konsorciumui, ji gali užskaityti dalyvių įnašą Fondui ir sumokėti jį Fondui dalyvių vardu.

3.

Kai dalyvis privalo išmokėti Bendrijai priklausančias sumas, Komisija, nepaisydama sankcijų, kurios pagal Finansinį reglamentą gali būti taikomos įsipareigojimų nevykdančiam dalyviui, gali:

a)

nurodyti bankui-depozitoriui tiesiogiai iš Fondo pervesti mokėtiną sumą netiesioginės veiklos, jeigu ji tebevykdoma, koordinatoriui, o kitiems dalyviams susitarti ją vykdyti siekiant tų pačių tikslų pagal 18 straipsnio 4 dalį. Iš Fondo pervestos sumos bus laikomos Bendrijos finansiniu įnašu; arba

b)

veiksmingai susigrąžinti iš Fondo minėtą sumą, jeigu netiesioginė veikla būtų baigiama ar jau užbaigta.

Komisija suteiks Fondo vardu vykdomąjį raštą susigrąžinti (išieškoti) sumą iš to dalyvio. Remdamasi Finansiniu reglamentu, tam tikslui Komisija gali priimti sprendimą dėl lėšų susigrąžinimo.

4.

Septintosios bendrosios programos laikotarpiu iš Fondo susigrąžintos sumos sudarys jam priskiriamas pajamas, kaip apibrėžta Finansinio reglamento 18 straipsnio 2 dalyje.

Baigus skirstyti visas dotacijas pagal Septintąją bendrąją programą, Komisija susigrąžins visas nesumokėtas iš Fondo sumas ir įtrauks jas į Bendrijos biudžetą, atsižvelgiant į sprendimus dėl Aštuntosios bendrosios programos.