(1)

2006 m. vasario 13 d.Association Européenne des Transformateurs de Maïs Doux (AETMD) (toliau – skundo pateikėjas) gamintojų, kurie pagamina didžiąją dalį (šiuo atveju daugiau nei 70 %) visų paruoštų arba konservuotų cukrinių kukurūzų Bendrijoje, vardu pateikė skundą dėl tam tikrų Tailando kilmės paruoštų arba konservuotų cukrinių kukurūzų, turinčių grūdų pavidalą, importo.

(2)

Skunde buvo pateikti šio produkto dempingo ir dėl to daromos materialinės žalos įrodymai, kurių pakako pagrįsti tyrimo inicijavimą.

(3)

Tyrimas buvo inicijuotas 2006 m. kovo 28 d., paskelbus pranešimą apie inicijavimą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (2).

(4)

Komisija apie antidempingo tyrimo inicijavimą oficialiai informavo eksportuojančius gamintojus, importuotojus, žinomus susijusius naudotojus ir jų asociacijas, vartotojų asociacijas, eksportuojančios šalies atstovus ir Bendrijos gamintojus. Suinteresuotosioms šalims buvo sudaryta galimybė pareikšti savo nuomonę raštu ir prašyti jas išklausyti per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį.

(5)

Atsižvelgiant į tai, kad šiame tyrime dalyvauja didelis skaičius eksportuojančių gamintojų, Bendrijos gamintojų ir importuotojų, pranešime apie inicijavimą buvo numatyta organizuoti atranką pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį.

(6)

Kad Komisija galėtų nuspręsti, ar atranka būtų būtina (o jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves), eksportuojančių gamintojų, Bendrijos gamintojų, importuotojų ir jų vardu veikiančių atstovų prašyta per 15 dienų nuo pranešimo apie inicijavimą paskelbimo dienos pranešti apie save ir, kaip nurodyta pranešime apie inicijavimą, pateikti pagrindinę informaciją apie veiklą, susijusią su nagrinėjamuoju produktu.

(7)

Išnagrinėjus pateiktą informaciją ir atsižvelgus į pakankamai nedidelį Bendrijos gamintojų ir importuotojų teigiamų atsakymų dėl būsimo bendradarbiavimo skaičių buvo nuspręsta, kad reikia atrinkti tik eksportuotojus. Komisija atrinko keturis eksportuojančius gamintojus.

(8)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kuri, jos manymu, yra reikalinga norint padaryti preliminarias išvadas dėl dempingo, jo daromos žalos ir Bendrijos interesų. Šiuo tikslu Komisija išsiuntė klausimynus atrinktiems eksportuojantiems gamintojams. Komisija nusiuntė klausimynus visoms Bendrijos gamintojų ir importuotojų bendrovėms, kurios pranešė apie save per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį, nes buvo nustatyta, kad atrankos atlikti nereikia. Komisija taip pat nusiuntė klausimynus visiems skunde nurodytiems Bendrijos mažmenininkams ir vartotojų asociacijoms.

(9)

Atsakymus pateikė penki Tailando eksportuojantys gamintojai, šeši Bendrijos gamintojai, vienas nesusijęs Bendrijos importuotojas ir vienas Bendrijos mažmenininkas. Tailando valdžios institucijos taip pat pareiškė savo nuomonę.

(10)

Patikrinimai buvo atlikti šių bendrovių patalpose:

(11)

Visoms suinteresuotosioms šalims, kurios to prašė ir įrodė, kad yra svarbių priežasčių joms būti išklausytoms, tokia galimybė buvo suteikta.

(12)

Atliekant dempingo ir žalos tyrimą buvo nagrinėjamas 2005 m. sausio 1 d.–2005 m. gruodžio 31 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis arba TL). Nagrinėdama su žalos vertinimu susijusias tendencijas, Komisija analizavo laikotarpio nuo 2002 m. sausio 1 d. iki 2005 m. gruodžio 31 d. (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis) duomenis.

(13)

Nagrinėjamasis produktas yra Tailando kilmės cukriniai kukurūzai (Zea mays var. saccharata), turintys grūdų pavidalą, paruošti arba konservuoti su actu arba acto rūgštimi, neužšaldyti, kurių klasifikacinis KN kodas paprastai yra ex 2001 90 30 , ir cukriniai kukurūzai (Zea mays var. saccharata), turintys grūdų pavidalą, paruošti arba konservuoti be acto arba acto rūgšties, neužšaldyti, išskyrus produktus, klasifikuojamus 2006 pozicijoje, kurių klasifikacinis KN kodas paprastai yra ex 2005 80 00 .

(14)

Atliekant tyrimą nustatyta, kad, nepaisant skirtingų konservavimo būdų, visos skirtingos nagrinėjamojo produkto rūšys pasižymi vienodomis pagrindinėmis biologinėmis ir cheminėmis savybėmis ir iš esmės yra naudojamos tais pačiais tikslais.

(15)

Buvo nustatyta, kad Bendrijos pramonės pagaminti ir Bendrijoje parduoti bei Tailande pagaminti ir parduoti cukriniai kukurūzai iš esmės pasižymi tomis pačiomis fizinėmis ir cheminėmis savybėmis bei naudojimu tais pačiais tikslais, kaip Tailande pagaminti ir eksportui į Bendriją parduoti cukriniai kukurūzai. Todėl šie produktai preliminariai yra laikomi panašiais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(16)

Kaip nurodyta 5 konstatuojamojoje dalyje, pranešime apie inicijavimą buvo numatyta atlikti Tailando eksportuojančių gamintojų atranką. Per nustatytą laikotarpį į atrankos klausimyną iš viso atsakė ir prašomą informaciją pateikė 20 bendrovių. Tačiau viena iš šių bendrovių nagrinėjamojo produkto negamino ir neeksportavo, nes tai buvo vidaus prekybininkas, o ne eksportuojantis gamintojas, todėl jo nebuvo galima svarstyti atrenkant bendroves. Be to, trys bendrovės per TL nagrinėjamojo produkto į Bendriją neeksportavo. Iš viso 16 bendrovių buvo apibrėžtos kaip bendradarbiaujančios šalys.

(17)

Eksportuotojai buvo atrinkti pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalį, remiantis didžiausiu tipišku eksporto iš Tailando į Bendriją kiekiu, kurį galima pagrįstai ištirti per turimą laiką.

(18)

Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 2 dalį Komisija konsultavosi su Tailando valdžios institucijomis ir eksportuotojais dėl savo ketinimo atrinkti keturias bendroves, kurių eksportas sudaro 52 % Tailando nagrinėjamojo produkto eksporto į Bendriją. Tailando valdžios institucijos ir kai kurie eksportuotojai prieštaravo dėl atrinktų bendrovių ir prašė, kad būtų atrinkta daugiau bendrovių. Tačiau Komisija manė, kad siekiant, jog atrinktos bendrovės būtų kuo tipiškesnės, ir atsižvelgiant į tyrimo terminus, buvo tikslinga atrinkti tik šias keturias bendroves, nes i) tokiu būdu buvo aprėptas didesnis eksporto kiekis ir ii) per turimą laikotarpį buvo įmanoma išnagrinėti šias keturias bendroves.

(19)

Prašymus individualiam dempingo skirtumui nustatyti pateikė neatrinktos bendrovės. Tačiau atsižvelgiant į labai didelį prašymų ir atrinktų bendrovių skaičių buvo manoma, kad toks individualus nagrinėjimas pernelyg apsunkintų tyrimą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 17 straipsnio 3 dalyje, ir trukdytų užbaigti jį laiku. Todėl prašymai nustatyti individualius skirtumus atmetami.

(20)

Viena iš neatrinktų bendrovių, kurios prašė nustatyti individualų skirtumą, užginčijo sprendimą neatlikti individualaus nagrinėjimo. Jie teigė, kad atrinktos bendrovės nebuvo tipiškos, nes atrankoje nedalyvavo mažos bendrovės, be to, atrinktos bendrovės neatspindi geografinio bendrovių išsidėstymo Tailande. Ši bendrovė netgi pateikė užpildytą klausimyną per pranešime apie inicijavimą nurodytą laikotarpį. Kaip nustatyta 18 konstatuojamojoje dalyje, buvo manoma, kad, remiantis eksporto kiekiais, atranka buvo tipiška. Šiuo atžvilgiu reikėtų pažymėti, kad pagrindinis kriterijus, kuris buvo taikomas atrenkant bendroves šiame tyrime, buvo susijęs su kiekiu (t. y. eksporto į Bendriją kiekiu eksportuojančių gamintojų atveju), o ne pagrįstas alternatyviu pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalyje nurodytu kriterijumi, t. y. statistiškai tinkamai atrinktų bendrovių naudojimas remiantis per atranką turima informacija. Be to, kaip nurodyta 18 konstatuojamojoje dalyje, buvo neįmanoma išnagrinėti daugiau bendrovių, nes tai pernelyg apsunkintų tyrimą ir trukdytų jį užbaigti laiku. Tokiomis aplinkybėmis bendrovės prašymas atlikti individualų nagrinėjimą buvo atmestas.

(21)

Siekdama nustatyti normaliąją vertę, Komisija pirmiausia kiekvienam eksportuojančiam gamintojui nustatė, ar bendras panašaus produkto pardavimo vidaus rinkoje kiekis yra tipiškas, palyginti su bendru į Bendriją eksportuojamų tokių produktų kiekiu. Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalies pirmą sakinį buvo nustatyta, kad tik vienos atrinktos bendrovės panašaus produkto pardavimas vidaus rinkoje buvo tipiškas, nes šios bendrovės pardavimo vidaus rinkoje apimtis buvo didesnė nei 5 % jos bendro pardavimo eksportui į Bendriją.

(22)

Vėliau Komisija šiai bendrovei nustatė tas vidaus rinkoje parduodamas panašaus produkto rūšis, kurios yra identiškos arba kurias galima tiesiogiai palyginti su parduodamomis eksportui į Bendriją rūšimis. Taikant pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalį buvo nustatyta, ar atskirų šių rūšių pardavimas vidaus rinkoje buvo pakankamai tipiškas. Tam tikros rūšies pardavimas vidaus rinkoje buvo laikomas pakankamai tipišku, jei visas tos rūšies vidaus rinkoje parduotas kiekis per TL buvo 5 % ar daugiau viso palyginamos į Bendriją eksportuojamos rūšies parduoto kiekio.

(23)

Po to Komisija tikrino, ar kiekvienos nagrinėjamojo produkto rūšies, kuri vidaus rinkoje yra parduodama tipišku kiekiu, vidaus pardavimas galėjo būti vykdomas įprastomis prekybos sąlygomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalį. Tai buvo atliekama nustatant kiekvienos eksportuojamos produkto rūšies pelningo pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems klientams dalį.

(24)

Toms produkto rūšims, kurių daugiau kaip 80 % pardavimo vidaus rinkoje kiekio buvo parduodama grynąja pardavimo kaina, kuri prilygsta arba yra didesnė už nustatytas gamybos sąnaudas, ir kai svertinis pardavimo kainos vidurkis prilygo arba buvo didesnis už gamybos sąnaudas, produkto rūšies normalioji vertė buvo apskaičiuota kaip visų tos rūšies pardavimo vidaus rinkoje kainų svertinis vidurkis, nepaisant to, ar pardavimas buvo pelningas ar ne.

(25)

Toms produkto rūšims, kurių ne mažiau kaip 10 %, bet ne daugiau kaip 80 % pardavimo vidaus rinkoje kiekio buvo parduodama kainomis, ne mažesnėmis už gamybos sąnaudas, produkto rūšies normalioji vertė buvo apskaičiuota tik kaip tos produkto rūšies pardavimo vidaus rinkoje kainų, kurios, kaip buvo nustatyta, prilygo arba buvo didesnės už gamybos sąnaudas, svertinis vidurkis.

(26)

Tų produkto rūšių, kurių mažiau kaip 10 % pardavimo vidaus rinkoje kiekio buvo parduodama kainomis, ne mažesnėmis už gamybos sąnaudas, atveju buvo manoma, kad nagrinėjamoji produkto rūšis nebuvo parduodama įprastomis prekybos sąlygomis.

(27)

Produkto rūšims, kurios nebuvo parduodamos įprastomis prekybos sąlygomis, taip pat toms produkto rūšims, kurios vidaus rinkoje nebuvo parduodamos tipišku kiekiu, turėjo būti apskaičiuota normalioji vertė. Šiai bendrovei normalioji vertė buvo apskaičiuota atsižvelgiant į apytikriai 80 % pardavimo Bendrijai kiekio.

(28)

27 konstatuojamojoje dalyje minėtų produkto rūšių normalioji vertė buvo apskaičiuota remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalimi, prie kiekvienos į Bendriją eksportuotos produkto rūšies gamybos sąnaudų pridėjus pagrįstas pardavimo, bendrąsias ir administracines (toliau – PBA) sąnaudas bei pagrįstą pelną. Remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalies įžanginiu sakiniu PBA dydis buvo nustatytas remiantis bendrovės patirtomis PBA išlaidomis ir gautu pelnu panašų produktą parduodant vidaus rinkoje įprastomis prekybos sąlygomis.

(29)

Kitiems trims atrinktiems eksportuojantiems gamintojams normalioji vertė turėjo būti apskaičiuota remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalimi, nes nė vieno jų pardavimas vidaus rinkoje nebuvo tipiškas. Todėl visiems šiems eksportuojantiems gamintojams normalioji vertė buvo apskaičiuota prie kiekvienos į Bendriją eksportuotos rūšies gamybos sąnaudų, prireikus jas pakoregavus, kaip toliau paaiškinta 32 konstatuojamojoje dalyje, pridėjus pagrįstas pardavimo, bendrąsias ir administravimo (PBA) išlaidas ir pelną. PBA išlaidų ir pelno nebuvo įmanoma nustatyti remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalies a punktu, kadangi tik vienos bendrovės pardavimas vidaus rinkoje buvo tipiškas.

(30)

Dviejų bendrovių PBA išlaidos ir pelnas buvo nustatyti remiantis 2 straipsnio 6 dalies b punktu, nes šių eksportuotojų tos pačios bendros kategorijos produktų (t. y. kitų konservuotų produktų, įskaitant konservuotus vaisių produktus ir konservuotus mažuosius kukurūzus) pardavimas buvo tipiškas įprastomis prekybos sąlygomis.

(31)

Likusios bendrovės PBA išlaidos ir pelnas buvo nustatyti pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalies c punktą, remiantis minėtų dviejų bendrovių PBA patirtų išlaidų ir gauto pelno, parduodant tos pačios bendros kategorijos produktus vidaus rinkoje įprastomis prekybos sąlygomis, svertiniu vidurkiu.

(32)

Prireikus nurodytos gamybos ir PBA išlaidos buvo koreguojamos prieš naudojant jas įprastoms prekybos sąlygoms patikrinti ir normaliosioms vertėms apskaičiuoti.

(33)

Visi susiję eksportuojantys gamintojai produktus pardavė tiesiogiai nesusijusiems Bendrijos vartotojams. Tokio pardavimo eksportui kaina buvo nustatyta pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį, remiantis minėtų nepriklausomų Bendrijos vartotojų faktiškai sumokėtomis ar mokėtinomis kainomis.

(34)

Vienas eksportuojas įsigijo didelę nagrinėjamojo produkto, parduoto Bendrijai, dalį. Buvo teigiama, kad tokį įsigijimą reikėtų vertinti kaip bendrovės įdiegtos rinkliavų sistemos dalį. Tačiau iš tiesų įsigytas gatavas prekes pagamino kiti nesusiję nagrinėjamojo produkto gamintojai. Taigi nustatant dempingo skirtumą buvo atsižvelgta tik į pačios bendrovės produkcijos pardavimą Bendrijai.

(35)

Normalioji vertė ir eksporto kaina buvo lyginamos gamintojo kainų pagrindu. Siekiant užtikrinti teisingą palyginimą, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį buvo atsižvelgta į kainos palyginamumą lemiančių veiksnių skirtumus. Prireikus ir pateisinamais atvejais buvo atsižvelgta į transporto, jūrų frachto ir draudimo, tvarkymo, krovimo ir papildomų išlaidų, komisinių, kredito išlaidų ir banko mokesčių, susijusių su valiutos konvertavimu, skirtumus ir prireikus atlikti atitinkami koregavimai.

(36)

30 konstatuojamojoje dalyje nurodyti du eksportuojantys gamintojai prašė pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies d punkto i ir ii papunkčius arba 2 straipsnio 10 dalies k punktą atlikti koregavimą atsižvelgiant į prekybos lygį. Šie eksportuojantys gamintojai teigė, kad nuosavo prekės ženklo produktų ir mažmenininko prekės ženklo produktų kainos skiriasi. Atsižvelgiant į tai, kad į Bendriją buvo eksportuojami tik mažmenininko prekės ženklo produktai, o vidaus rinkoje buvo parduodami nuosavo prekės ženklo ir mažmenininko prekės ženklo bendros kategorijos produktai, koregavimas buvo atliktas pagal pagrindinio reglamento 20 straipsnio 10 dalies d punktą. Koregavimo dydis buvo apytiksliai apskaičiuotas remiantis Bendrijos pramonės pelno, gauto parduodant jų nuosavo prekės ženklo produktus ir visus produktus, maržų santykiu.

(37)

Individualūs atrinktų eksportuojančių gamintojų dempingo skirtumai buvo nustatyti pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalis, remiantis svertinio normaliosios vertės vidurkio ir svertinio eksporto kainos vidurkio palyginimu.

(38)

Tokiu būdu procentais išreikšti CIF kainos Bendrijos pasienyje prieš sumokant muitą laikinieji dempingo skirtumai yra tokie:

(39)

Neatrinktoms bendradarbiaujančioms bendrovėms dempingo skirtumas buvo nustatytas pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnio 6 dalį, remiantis atrinktų bendrovių svertiniu dempingo skirtumo vidurkiu. Šis procentais išreikštas CIF kainos Bendrijos pasienyje prieš sumokant muitą svertinis dempingo skirtumo vidurkis yra 13,2 %.

(40)

Nebendradarbiavusiems eksportuojantiems gamintojams dempingo skirtumas buvo nustatytas pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį, remiantis turimais faktais. Tuo tikslu pirmiausia buvo nustatytas bendradarbiavimo lygis. Palyginus Eurostato duomenis apie Tailando kilmės importą ir atsakymus į atrankos klausimyną, buvo nustatyta, kad bendradarbiavimo lygis buvo aukštas (daugiau negu 92 %). Todėl, kadangi nebuvo požymių, kad nebendradarbiavusios bendrovės taikė dempingą žemesniu lygiu, buvo manoma, kad likusioms bendrovėms, kurios atliekant tyrimą nebendradarbiavo, tikslinga nustatyti dempingo skirtumą, kuris prilygtų aukščiausio atrinktoms bendrovėms nustatyto dempingo skirtumo lygiui. Šis požiūris atitinka Bendrijos institucijose nusistovėjusią tvarką ir taip pat buvo laikomas būtinu, kad nebūtų skatinama nebendradarbiauti. Taigi kitiems eksportuotojams buvo apskaičiuotas 17,5 % dempingo skirtumas.

(41)

Bendrijoje panašų produktą gamina 18 gamintojų. Todėl manoma, kad šių 18 Bendrijos gamintojų produkcija sudaro Bendrijos gamybą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje.

(42)

Šeši gamintojai (skundą pateikusios asociacijos nariai) iš minėtų 18 gamintojų per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį pareiškė norą bendradarbiauti tyrime ir jį atliekant tinkamai bendradarbiavo. Buvo nustatyta, kad šių šešių gamintojų gaminama produkcija sudaro didžiąją viso Bendrijoje gaminamo panašaus produkto dalį, t. y. šiuo atveju – apie 70 %. Todėl šie šeši bendradarbiaujantys gamintojai, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnio 4 dalyje, sudaro Bendrijos pramonę (toliau – Bendrijos pramonė). Kiti 12 Bendrijos gamintojų bus vadinami „kitais Bendrijos gamintojais“. Nė vienas iš šių 12 kitų Bendrijos gamintojų skundui neprieštaravo.

(43)

Vartojimas Bendrijoje buvo nustatytas remiantis Bendrijos pramonės produkcijos, skirtos Bendrijos rinkai, pardavimo kiekiu ir iš Eurostato gautais duomenimis apie importo Bendrijos rinkoje kiekį, o kitų Bendrijos gamintojų atveju – informacija, kuri buvo gauta iš mažojo klausimyno, numatyto naudoti per atranką, arba iš skundo.

(44)

Per TL nagrinėjamojo produkto ir panašaus produkto Bendrijos rinka buvo apytikriai tokio paties lygio, kaip 2002 m., t. y. ją sudarė apie 330 000 tonų. Vartojimas per nagrinėjamąjį laikotarpį iš esmės nekito, išskyrus 2004 m., kai jis buvo 5 % didesnis nei 2002 ir 2003 m.

(45)

Nagrinėjamojo produkto importo iš tiriamosios šalies į Bendriją kiekis padidėjo 87 % – nuo apytikriai 22 000 tonų 2002 m. iki apytikriai 42 000 tonų per TL. Jis padidėjo 58 % 2003 m., dar 40 procentinių punktų 2004 m., o per TL sumažėjo 11 procentinių punktų.

(46)

Eksportuotojų tiriamojoje šalyje užimama rinkos dalis per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo apytikriai 6 procentiniais punktais – nuo 6,8 % 2002 m. iki 12,7 % per TL. Tiksliau Tailando eksportuotojų užimama rinkos dalis 2003 m. padidėjo apytikriai 4 procentiniais punktais, 2004 m. – dar 2 procentiniais punktais ir per TL iš esmės tokia liko.

(47)

2002 m.–TL vidutinė tiriamosios šalies kilmės nagrinėjamojo produkto importo kaina sumažėjo 13 %. Tiksliau, 2003 m. kainos sumažėjo 10 %, 2004 m. – dar 3 % ir per TL liko nepakitusios (t. y. apie 690 EUR/tona).

(48)

Panašaus produkto rūšių kainų palyginimas buvo atliktas lyginant eksportuojančių gamintojų ir Bendrijos pramonės pardavimo kainas Bendrijoje. Šiuo tikslu Bendrijos pramonės gamintojo kainos, atskaičiavus visus permokos grąžinimus ir mokesčius, buvo palygintos su tiriamosios šalies eksportuojančių gamintojų CIF kainomis Bendrijos pasienyje, atitinkamai pakoregavus atsižvelgiant į konvencinius muitus, išlaidas po iškrovimo ir muitinio įforminimo išlaidas. Palyginus buvo nustatyta, kad dėl tiriamosios šalies kilmės nagrinėjamojo produkto pardavimo Bendrijoje per TL buvo priverstinai 2–10 % sumažintos Bendrijos pramonės kainos, priklausomai nuo tiriamo eksportuojančio gamintojo, išskyrus du atrinktus eksportuojančius gamintojus, kurių atveju priverstinio kainų mažinimo nebuvo nustatyta. Tačiau priklausomai nuo prekės rūšies buvo nustatyta, kad kai kuriais atvejais tiriamų eksportuojančių gamintojų siūlomos kainos buvo daug mažesnės nei pirmiau minėtas priverstinio kainų mažinimo skirtumų vidurkis.

(49)

Vadovaudamasi pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalimi, Komisija ištyrė visus susijusius ekonominius veiksnius ir rodiklius, dariusius poveikį Bendrijos pramonei.

(50)

Šią rinką, inter alia, galima apibūdinti kaip turinčią du pardavimo kanalus, t. y. pardavimo pagal gamintojo nuosavą prekės ženklą ir pardavimo pagal mažmenininko prekės ženklą kanalus. Dėl pardavimo pirmuoju kanalu paprastai padidėja pardavimo sąnaudos, visų pirma skirtos rinkodarai ir reklamai, ir kartu nustatomos didesnės pardavimo kainos.

(51)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad visas importas iš bendradarbiaujančių Tailando eksportuotojų buvo susijęs su mažmenininko prekės ženklo kanalu. Buvo manoma, kad atliekant žalos analizę būtų tikslinga prireikus atskirti Bendrijos pramonės pardavimą pagal nuosavą prekės ženklą ir pardavimą pagal mažmenininko prekės ženklą, nes dėl importo dempingo kaina su konkurencija visų pirma susiduria Bendrijos pramonės panašūs produktai, parduodami pagal mažmenininko prekės ženklą. Pardavimas buvo atskirtas visų pirma nustatant pardavimo kiekį, pardavimo kainas ir pelningumą. Tačiau, siekiant išsamių rezultatų, sumos (įskaitant nuosavą prekės ženklą ir mažmenininko prekės ženklą) taip pat nurodytos ir aptartos. Per TL Bendrijos pramonės pardavimas pagal mažmenininko prekės ženklą sudarė apie 63 % viso Bendrijos pramonės pardavimo (pagal nuosavą ir mažmenininko prekės ženklą).

(52)

Bendrijos pramonės gamyba, kuri 2002 m. sudarė 257 000 tonų, per nagrinėjamąjį laikotarpį iš esmės nuolatos mažėjo. Per TL ji buvo 16 % mažesnė nei 2002 m. Tiksliau, 2003 m. ji sumažėjo 6 %, 2004 m. nežymiai padidėjo 3 procentiniais punktais, o per TL itin sumažėjo 13 procentinių punktų.

(53)

Gamybos pajėgumai sudarė apie 276 000 tonų 2002 m. ir apie 293 000 per TL. Tiksliau, 2003 m. gamybos pajėgumai visų pirma padidėjo 9 %, o 2004 m. sumažėjo 3 procentiniais punktais. Per TL toks lygis ir liko. 2002 m.–TL pajėgumai padidėjo 6 %. 2003 m. pajėgumai iš esmės padidėjo dėl to, kad padidėjo vieno konkretaus gamintojo, kuris ketino tiekti ne ES rinkoms, pajėgumai. Šis padidėjimas neteko reikšmės 2004 m., kai kiti Bendrijos gamintojai užsidarė.

(54)

2002 m. pajėgumų panaudojimas sudarė 93 %. 2003 m. jis sumažėjo iki 81 %, 2004 m. vėl padidėjo iki 85 %, o per TL smarkiai sumažėjo iki 74 %. Tai rodo, kad gamyba ir pardavimo kiekis mažėjo, kaip apibūdinta 52, 56 ir 57 konstatuojamosiose dalyse.

(55)

Bendrijos pramonės galutinių atsargų lygis 2003 m. padidėjo 2 %, 2004 m. – dar 10 procentinių punktų, o per TL sumažėjo 14 procentinių punktų. Per TL Bendrijos pramonės atsargos sudarė apie 170 000 tonų. Apskritai atsargų lygis per TL buvo labai panašus, kaip 2002 m. Tačiau reikėtų pažymėti, kad atsargų lygis nėra reikšmingas žalos rodiklis šioje konkrečioje pramonės šakoje, nes šiuo atveju gaminama pagal užsakymą. Didelis atsargų kiekis kiekvienų metų pabaigoje (apie 75 % metinio produkcijos kiekio) yra susijęs su tuo, kad derliaus nuėmimas ir konservavimas paprastai baigiamas kiekvienų metų spalį. Taigi atsargos – tai prekės, kurios turi būti išsiųstos per laikotarpį nuo lapkričio iki liepos mėn.

(56)

Bendrijos pramonės produkcijos, skirtos mažmenininko prekės ženklui, pardavimo kiekis Bendrijos rinkoje nesusijusiems vartotojams visų pirma padidėjo 4 % 2003 m., sumažėjo 11 procentinių punktų 2004 m. ir liko nepakitęs per TL. 2002 m.–TL šis pardavimas sumažėjo apytikriai 7 %, t. y. nuo 125 000 tonų 2002 m.

(57)

Bendras (nuosavo ir mažmenininko prekės ženklo) Bendrijos pramonės produkcijos pardavimo Bendrijos rinkoje nesusijusiems vartotojams kiekis kito panašiai, tik ne taip smarkiai. 2002 m. pardavimo kiekis sudarė apie 194 000 tonų, 2003 m. padidėjo 2 %, o 2004 m. sumažėjo 4 procentiniais punktais ir per TL – dar 3 procentiniais punktais. 2002 m.–TL šis pardavimas sumažėjo apytikriai 5 %.

(58)

Bendrijos pramonės užimama rinkos dalis padidėjo nuo 58,5 % 2002 m. iki 59,7 % 2003 m., o 2004 m. staiga sumažėjo iki 54,4 %. Per TL ji vėl padidėjo iki 55,9 %. Per nagrinėjamąjį laikotarpį Bendrijos pramonė neteko 2,6 procentinių punktų rinkos dalies.

(59)

2002 m.–TL, kai Bendrijos vartojimas nekito, Bendrijos pramonės pardavimo, skirto mažmenininko prekės ženklui, kiekis Bendrijos rinkoje sumažėjo apytikriai 7 %, o Bendrijos pramonės pardavimo, skirto nuosavo ir mažmenininko prekės ženklui, kiekis Bendrijos rinkoje sumažėjo apytikriai 5 %. 2002 m.–TL Bendrijos pramonė prarado apytikriai 2,6 procentinius punktus rinkos dalies, o importo dempingo kaina užimama rinkos dalis padidėjo 6 procentiniais punktais, t. y. padidėjo apytikriai 20 000 tonų, parduotų Bendrijos rinkoje. Taigi galima daryti išvadą, kad augimas Bendrijos pramonei negalėjo būti naudingas.

(60)

Bendrijos pramonės užimtumo lygis pirmiausia 2002–2003 m. padidėjo 9 %, o 2004 m. sumažėjo 11 procentinių punktų ir per TL – dar 4 procentiniais punktais. Apskritai Bendrijos pramonės užimtumo lygis 2002 m.–TL sumažėjo 6 %, t. y. nuo apytikriai 1 520 iki 1 420 asmenų. Sumažėjus pardavimo kiekiui, kaip nurodyta 56 ir 57 konstatuojamosiose dalyse, Bendrijos pramonė, kad išliktų konkurencinga, neturėjo kito pasirinkimo, kaip atleisti dalį savo darbuotojų.

(61)

Bendrijos pramonės darbuotojų našumas, įvertintas kaip dirbančio asmens išdirbis (tonomis) per metus, pradedant nuo 169 tonų vienam darbuotojui, visų pirma 2003 m. sumažėjo 13 %, 2004 m. padidėjo 12 procentinių punktų, o per TL nukrito 9 procentiniais punktais. Ši raida rodo, kad gamybos mažėjimas buvo didesnis nei darbuotojų skaičiaus mažėjimas.

(62)

2002 m.–TL vidutinis darbuotojo darbo užmokestis padidėjo 19 %. Tiksliau, jis 2003 m. padidėjo 4 %, 2004 m. – 9 procentiniais punktais, ir pagaliau per TL – dar 6 procentiniais punktais. 2004 m. ir per TL darbo užmokesčio augimas viršijo vidurkį. Taip yra dėl toliau išvardytų priežasčių. Dviejų didžiausių bendradarbiaujančių gamintojų duomenims poveikį padarė tai, kad nacionalinė sistema, kurios tikslas – subsidijuoti socialinio draudimo įmokas, buvo palaipsniui nutraukta. Dėl to socialinio draudimo sąnaudos 2002 m. ir 2003 m. buvo dirbtinai sumažintos.

(63)

Bendrijos pramonės mažmenininko prekės ženklo produktų pardavimo nesusijusiems vartotojams vieneto kainos per visą nagrinėjamąjį laikotarpį iš esmės nuolatos mažėjo. 2002 m. vieneto kaina buvo 1 050 EUR/t, 2003 m. ji sumažėjo 4 %, 2004 m. – dar 9 procentiniais punktais, o per TL nežymiai padidėjo 2 procentiniais punktais ir buvo 928 EUR/t. Apskritai 2002 m.–TL kaina sumažėjo 11 %.

(64)

Bendra (nuosavo ir mažmenininko prekės ženklo) Bendrijos pramonės pardavimo Bendrijos rinkoje nesusijusiems vartotojams kaina iš esmės kito panašiai. 2002 m. ji siekė 1 150 EUR/t, 2003 m. sumažėjo 2 %, 2004 m. – dar 6 procentiniais punktais, ir per TL apytikriai tokia išliko. Šios pardavimo kainos buvo 1 060 EUR/t, t. y. 8 % mažesnės, nei nustatytos 2002 m.

(65)

Atsižvelgiant į tiriamojo importo kiekį ir priverstinio kainų mažinimo lygį, akivaizdu, kad šis importas darė poveikį kainoms.

(66)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį Bendrijos pramonės produktų, skirtų mažmenininko prekės ženklui, pardavimo pelningumas, išreikštas grynojo pardavimo procentu, sumažėjo nuo 17 % 2002 m. iki apytikriai 11 % 2003 m., apytikriai 5 % 2004 m. ir apytikriai 3 % per TL.

(67)

Bendrijos pramonės produktų, skirtų nuosavam prekės ženklui ir mažmenininko prakės ženklui, pardavimo pelningumas taip pat apytikriai sumažėjo nuo 21 % 2002 m. iki 17 % 2003 m., 14 % 2004 m. ir 11 % per TL. Taigi sumažėjimas nėra toks staigus kaip pardavimo tik pagal mažmenininko prekės ženklą.

(68)

Investicijų grąža (toliau – IG), išreikšta investicijų grynosios buhalterinės vertės procentiniu pelnu (už nuosavo ir mažmenininko prekės ženklo pardavimą), iš esmės atitiko pirmiau nurodytą pelningumo tendenciją. Ji apytikriai sumažėjo nuo 60 % 2002 m. iki 43 % 2003 m., 32 % 2004 m. ir galiausiai 25 % per TL, taigi per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo 58 procentiniais punktais.

(69)

Veiklos grynieji pinigų srautai 2002 m. sudarė apytikriai 46 mln. EUR. 2003 m. jie apytikriai sumažėjo iki 32 mln. EUR, 2004 – iki 17 mln. EUR, o per TL padidėjo iki apytikriai 22 mln. EUR. Nė vienas Bendrijos bendradarbiaujantis gamintojas nenurodė, kad būtų patyręs sunkumų pritraukti kapitalą.

(70)

Bendrijos pramonės metinės investicijos į panašaus produkto gamybą nuo 2002 m. iki 2003 m. sumažėjo 55 %, o 2004 m. padidėjo 18 % ir per TL – dar 13 %. Apskritai per nagrinėjamąjį laikotarpį investicijos sumažėjo 24 %. Išskyrus vieną bendradarbiaujantį Bendrijos gamintoją, kaip nurodyta 53 konstatuojamojoje dalyje, Bendrijos pramonės investicijos buvo skirtos turimos įrangos išlaikymui ir atnaujinimui, o ne pajėgumų didinimui.

(71)

Atsižvelgiant į importo iš tiriamosios šalies kiekį, užimamą rinkos dalį ir kainas, faktinių dempingo skirtumų dydžio poveikio Bendrijos pramonei negalima laikyti nereikšmingu.

(72)

Negavus jokios informacijos apie dempingą prieš šiame tyrime vertinamą padėtį, šis veiksnys laikomas nereikšmingu.

(73)

2002 m.–TL tiriamosios šalies kilmės nagrinėjamojo produkto importo dempingo kaina kiekis padidėjo apytikriai du kartus, o užimama Bendrijos rinkos dalis padidėjo apytikriai 6 procentiniais punktais. Per nagrinėjamąjį laikotarpį vidutinės importo dempingo kainos buvo visą laiką mažesnės už Bendrijos pramonės kainas. Be to, per TL dėl importo iš tiriamosios šalies kainų buvo priverstinai žymiai sumažintos Bendrijos pramonės kainos. Iš tikrųjų, išskyrus du bendradarbiaujančius eksportuojančius gamintojus, kainų palyginimas pagal modelį parodė, kad priverstinio kainų mažinimo skirtumas per TL siekė 2–10 %.

(74)

Tik kelių rodiklių raidos tendencijos 2002 m.–TL buvo teigiamos. Gamybos pajėgumai padidėjo 6 procentiniais punktais, o metinės darbo sąnaudos – apytikriai 19 %. Tačiau, kaip nurodyta 53 ir 62 konstatuojamosiose dalyse, šią netipišką raidą galima paaiškinti konkrečiomis priežastimis.

(75)

Priešingai, Bendrijos pramonės padėtis per nagrinėjamąjį laikotarpį akivaizdžiai pablogėjo. Dauguma žalos rodiklių 2002 m.–TL kito neigiamai: gamybos kiekis sumažėjo 16 %, pajėgumų panaudojimas – 19 procentinių punktų, Bendrijos pramonės mažmenininko prekės ženklo produktų pardavimo kiekis – 7 %, Bendrijos pramonės nuosavo ir mažmenininko prekės ženklo produktų pardavimo kiekis – 5 %, Bendrijos pramonė neteko 2,6 procentinių punktų užimamos rinkos dalies, užimtumas sumažėjo 6 %, Bendrijos pramonės pardavimo kaina (kalbant apie mažmenininko prekės ženklą arba visus prekės ženklus) sumažėjo apytikriai 10 %, investicijos – 24 %, mažmenininko prekės ženklo produktų pardavimo pelningumas – nuo 17 % iki apytikriai 3 %, o nuosavo ir mažmenininko prekės ženklo produktų pardavimo pelningumas – nuo 21 % iki apytikriai 11 %, be to, sumažėjo investicijų grąža ir pinigų srautai.

(76)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, daroma preliminari išvada, kad Bendrijos pramonė patyrė materialinę žalą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje.

(77)

Remdamasi pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 ir 7 dalimis, Komisija ištyrė, ar importas dempingo kaina padarė Bendrijos pramonei tokią žalą, kad ją būtų galima laikyti materialine. Be to, Komisija išnagrinėjo kitus be importo dempingo kaina žinomus veiksnius, kurie galėjo tuo pat metu daryti žalą Bendrijos pramonei, kad įsitikintų, jog galima žala, kurią galėjo padaryti šie kiti veiksniai, nebuvo priskirta importui dempingo kaina.

(78)

2002 m.–TL, tuo pačiu metu, kai pablogėjo Bendrijos pramonės ekonominė padėtis, importo dempingo kaina kiekis padidėjo 87 %, o atitinkama jo užimama Bendrijos rinkos dalis – apytikriai 6 procentiniais punktais, be to, buvo nustatyta, kad kainos buvo priverstinai sumažintos (2–10 %, priklausomai nuo eksportuotojo, išskyrus du atrinktus eksportuojančius gamintojus, kurių atveju priverstinio kainų mažinimo nebuvo nustatyta). 2002 m.–TL gamyba sumažėjo 16 %, pajėgumų panaudojimas – apytikriai 20 procentinių punktų, mažmenininko prekės ženklo produktų, kurie visų pirma konkuravo su dempingo kainomis importuojamais produktais, pardavimo kiekis sumažėjo 7 %, Bendrija neteko 2,6 procentinių punktų rinkos dalies, užimtumas sumažėjo 6 %, mažmenininko prekės ženklo produktų vieneto pardavimo kaina sumažėjo 11 %, investicijos – 24 %, be to, itin sumažėjo pardavimo pelningumas, o pinigų srautai sumažėjo du kartus. Todėl buvo padaryta preliminari išvada, kad importas dempingo kainomis darė didelį neigiamą poveikį Bendrijos pramonei.

(79)

Kai kurios suinteresuotosios šalys teigė, kad Bendrijos pramonei žala buvo padaryta dėl blogos eksporto veiklos.

(80)

Kaip nurodyta toliau pateiktoje lentelėje, pardavimo eksportui kiekis (nuosavo ir mažmenininko prekės ženklo produktų) per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 17 %. Šio pardavimo vieneto kaina per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 7 % ir per TL viršijo 1 000 EUR. Kiekio ir kainų pokyčiai akivaizdžiai neatitinka 63, 64, 66 ir 67 konstatuojamosiose dalyse aprašytų neigiamų pokyčių, susijusių su Bendrijos pramonės pardavimu Bendrijos rinkoje.

(81)

Be to, reikėtų pažymėti, kad 66 ir 67 konstatuojamosiose dalyse aprašyta pelningumo tendencija yra susijusi tik su Bendrijos pramonės pardavimu Bendrijoje. Taigi, šis pelningumas nėra susijęs su pardavimu eksportui. Todėl manoma, kad eksporto veikla negalėjo turėti jokio poveikio Bendrijos pramonės patirtai žalai.

(82)

Kai kurios suinteresuotosios šalys teigė, kad Bendrijos pramonei žala buvo padaryta dėl to, kad Bendrijos rinkoje sumažėjo vartojimas.

(83)

Kaip nurodyta 44 konstatuojamojoje dalyje, per nagrinėjamąjį laikotarpį vartojimas nekito. Todėl šis argumentas atmetamas.

(84)

Kai kurios suinteresuotosios šalys teigė, kad Bendrijos pramonei žala buvo padaryta dėl to, kad padidėjo jos gamybos sąnaudos ir, visų pirma, pagrindinio kapitalo išlaidos bei darbo sąnaudos.

(85)

Kaip nurodyta 62 konstatuojamojoje dalyje, vieneto darbo sąnaudos per nagrinėjamąjį laikotarpį iš tikrųjų padidėjo 19 %. Tokios raidos paaiškinimas pateiktas 62 konstatuojamojoje dalyje.

(86)

Kaip nurodyta toliau pateikiamoje lentelėje, metinė Bendrijos pramonės ilgalaikio turto, tiesiogiai susijusio su panašaus produkto gamyba, nusidėvėjimo suma per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo apytikriai 10 %. Bendros vieneto gamybos sąnaudos per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo tik 5 %. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta toliau, toks padidėjimas yra nedidelis. Svarbią sąnaudų dalį, t. y. apie 40 % Bendrijos gamintojų gamybos sąnaudų, sudaro skardinė. Skardinės kaina per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 15 %. Tačiau plienas yra prekė, kurios kaina nustatoma tarptautiniu mastu, ir tiek Bendrijos pramonė, tiek Tailando konkurentai tuščias skardines įsigyja už tą pačią kainą. Todėl labai tikėtina, kad Tailando gamintojams ši raida padarė tokį patį poveikį, kurį, nesant dempingo ir kainų kritimo, būtų reikėję perkelti Tailando ir Bendrijos gamintojų pardavimo kainoms. Tačiau, kaip nurodyta 47 konstatuojamojoje dalyje, Tailando eksportuojantys gamintojai per nagrinėjamąjį laikotarpį atitinkamai nedidino pardavimo eksportui kainų, o netgi jas sumažino 13 %. Be to, reikėtų pažymėti, kad atliekant tyrimą buvo nustatyta, jog bendros eksporto ir transporto sąnaudos buvo labai panašios į Bendrijos pramonės bendras gamybos sąnaudas. Todėl importas dempingo kainomis nėra ekonomiškesnis nei Bendrijos pramonė.

(87)

Todėl didelis 2002 m.–TL pastebėtas pelningumo sumažėjimas priskiriamas ne gamybos kainų nesutapimui, o pardavimo kainų smukimui. Iš tikrųjų Bendrijos pramonės pardavimo kainos 2002 m.–TL sumažėjo 11 %, nes dėl importo dempingo kainomis kainos mažėjo ir krito. Todėl, jei padidėjusios gamybos sąnaudos darė poveikį Bendrijos pramonės patirtai žalai, tai tik ribotą ir tik tokį, kuris nėra pakankamu pagrindu priežastiniam ryšiui tarp importo dempingo kaina ir Bendrijos pramonės patirtos materialinės žalos panaikinti.

(88)

Viena suinteresuotoji šalis teigė, kad Bendrijos pramonei žala buvo padaryta dėl nepalankių valiutos kurso svyravimų skirtumų.

(89)

Primenama, kad tyrimu reikia nustatyti, ar Bendrijos pramonei materialinė žala buvo padaryta dėl importo dempingo kaina (kainų ir kiekio atžvilgiu), ar dėl kitų veiksnių. Šiuo atžvilgiu pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalį yra akivaizdu, kad žalą daro importo dempingo pagrindu kainų lygis. Todėl tai paprasčiausiai reiškia kainų lygių skirtumą, ir nėra jokio reikalavimo analizuoti šių kainų lygiams poveikį darančius veiksnius.

(90)

Iš esmės importo dempingo kaina poveikis Bendrijos pramonės kainoms nagrinėjamas nustatant priverstinį kainų mažinimą, kainų mažėjimą ir kainų kritimą. Todėl šiuo tikslu lyginamos eksporto dempingo pagrindais kainos ir Bendrijos pramonės pardavimo kainos, o nustatant žalą naudojamos eksporto kainos kartais turi būti paverčiamos kita valiuta, kad jas būtų galima palyginti. Taigi valiutos kursų naudojimas šiuo atžvilgiu tik užtikrina, kad kainų skirtumas būtų nustatytas palyginimo būdu. Todėl tampa aišku, kad iš esmės valiutos kursas negali būti kitu žalos veiksniu.

(91)

Pirmiau padaryta išvada taip pat atitinka pagrindinio reglamento 3 straipsnio 7 dalį, kurioje nurodomi kiti žinomi veiksniai, išskyrus importą dempingo kaina. Iš tikrųjų minėto straipsnio kitų žinomų veiksnių sąraše nenurodomi jokie veiksniai, kurie darytų poveikį importo dempingo pagrindu kainų lygiui. Trumpai tariant, jei eksportuojama dempingo pagrindu ir net jei buvo gauta nauda iš palankaus valiutos kursų svyravimo, sunku įsivaizduoti, kaip toks valiutos kursų svyravimas galėtų būti kitu žalą darančiu veiksniu.

(92)

Taigi veiksnių, tebūnie tai valiutos kursų svyravimai arba kuris kitas veiksnys, kurie daro poveikį importo dempingo pagrindais kainų lygiui, analizė negali būti sprendžiamoji, nes ji viršytų pagrindinio reglamento reikalavimus. Dėl to minėtas argumentas atmestas.

(93)

Importas iš kitų trečiųjų šalių, išskyrus Tailandą, per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo apytikriai 44 %, t. y. nuo apytikriai 23 000 tonų 2002 m. iki apytikriai 13 000 per TL. Atitinkama rinkos dalis taip pat apytikriai sumažėjo nuo 7 % iki 3,8 %. Remiantis Eurostato duomenimis vidutinės importo iš kitų trečiųjų šalių kainos buvo daug didesnės nei importo iš tiriamosios šalies ir Bendrijos pramonės kainos. 2002 m. kainos buvo apie 1 100 EUR/t ir 2002 m.–TL padidėjo 2 %. Nė viena trečioji šalis, nagrinėjant individualiai, neužėmė didesnės nei 2 % rinkos dalies per TL, ir nė vienos jų importo kaina per TL nebuvo mažesnė už tiriamosios šalies ir Bendrijos pramonės kainas. Pagaliau nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad kuri nors trečioji šalis panašų produktą į Bendrijos rinką būtų eksportavusi dempingo kaina.

(94)

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytų trečiųjų šalių kiekio ir užimamų rinkos dalių sumažėjimą ir tai, kad jų vidutinė kaina buvo daug didesnė už tiriamųjų šalių ir Bendrijos pramonės kainas, daroma išvada, kad importas iš kitų trečiųjų šalių Bendrijos pramonei nepadarė materialinės žalos. Priešingai, tikriausiai importas dempingo kaina padarė neigiamą poveikį šiam importui.

(95)

Kaip nurodyta 42 konstatuojamojoje dalyje, kiti Bendrijos gamintojai atliekant tyrimą nebendradarbiavo. Remiantis per tyrimą gauta informacija apytikriai apskaičiuota, kad jų pardavimo kiekis Bendrijoje 2002 m. sudarė apie 92 000 tonų, 2003 m. sumažėjo apytikriai 10 %, 2004 m. padidėjo 13 procentinių punktų, o per TL sumažėjo 4 procentiniais punktais ir tapo labai panašiu į 2002 m. pasiektą lygį. Panašiai per TL atitinkama rinkos dalis iš esmės atitiko 2002 m. lygį, t. y. buvo nežymiai mažesnė nei 28 %. Todėl kiti gamintojai nepadidino pardavimo kiekio ir rinkos dalies Bendrijos pramonės sąskaita. Apie šių kitų Bendrijos gamintojų kainas informacijos negauta.

(96)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, ir į tai, kad nėra kitokios informacijos, daroma preliminari išvada, kad kiti Bendrijos gamintojai žalos Bendrijos pramonei nepadarė.

(97)

Taigi pirmiau pateikta analizė parodė, kad 2002 m.–TL Tailando kilmės importo kiekis ir užimama rinkos dalis labai padidėjo, o per TL sumažėjo jų pardavimo kainos ir kainos buvo priverstinai itin mažinamos. Tailando importo mažomis kainomis užimamos rinkos dalies padidėjimas sutapo su Bendrijos pramonės užimamos rinkos dalies ir vieneto pardavimo kainos mažėjimu bei pelningumo, investicijų grąžos ir veiklos pinigų srautų mažėjimu.

(98)

Kita vertus kitų veiksnių, kurie galėjo padaryti žalos Bendrijos pramonei, analizė parodė, kad nei vienas iš jų negalėjo padaryti reikšmingo neigiamo poveikio.

(99)

Todėl, atsižvelgiant į pirmiau pateiktą analizę, tinkamai atskleidusią visų žinomų Bendrijos pramonės būklę lėmusių veiksnių poveikį, kurį pavyko atskirti nuo importo dempingo kaina žalingo poveikio, daroma preliminari išvada, kad tiriamosios šalies kilmės importas dempingo kaina padarė materialinės žalos Bendrijos pramonei, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalyje.

(100)

Komisija išnagrinėjo, ar, nepaisant išvadų dėl dempingo, žalos ir priežastinio ryšio, buvo įtikinamų priežasčių, leidžiančių daryti išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju priemonių nustatymas neatitiktų Bendrijos interesų. Šiuo tikslu, vadovaudamasi pagrindinio reglamento 21 straipsnio 1 dalimi, Komisija svarstė galimą priemonių poveikį visoms susijusioms šalims ir galimas pasekmes, jei nebūtų taikomos priemonės.

(101)

Kaip nurodyta 42 konstatuojamojoje dalyje, Bendrijos pramonę sudaro šešios bendrovės. Jose dirba apie 1 400 asmenų, tiesiogiai susijusių su panašaus produkto gamyba, pardavimu ir administravimu. Jei bus nustatytos priemonės, tikimasi, kad pardavimo kiekis ir atitinkama Bendrijos pramonės užimama Bendrijos rinkos dalis padidėtų ir kad Bendrijos pramonė galėtų pasinaudoti masto ekonomija. Manoma, kad Bendrijos pramonė pasinaudos tuo, kad dėl importo dempingo kaina nukritusios kainos nebemažės, ir nedaug padidins savo pardavimo kainas, atsižvelgiant į tai, kad visų pirma siūlomos priemonės pašalins per TL nustatytą priverstinį kainų mažinimą. Be to, šie galimi teigiami pokyčiai leis Bendrijos pramonei pagerinti finansinę padėtį.

(102)

Kita vertus, jeigu antidempingo priemonės nebus nustatytos, tikėtina, kad Bendrijos pramonės padėtis toliau blogės. Tikėtina, kad Bendrijos pramonės užimama rinkos dalis ir toliau mažės, be to, sumažės pelningumas. Tikriausiai dėl to Bendrijoje sumažės gamyba ir investicijos, užsidarys kai kurios gamybos įmonės ir dar labiau sumažės darbo vietų skaičius.

(103)

Taigi nustačius antidempingo priemones, Bendrijos gamyba atsigautų nuo nustatyto žalingo dempingo poveikio.

(104)

Kadangi šie gamintojai nebendradarbiavo ir todėl nebuvo tikslių duomenų apie jų veiklą, Komisija, remdamasi skundu ir atrankai skirtais užpildytais mažaisiais klausimynais, gali tik apytikriai įvertinti, kad kitų gamintojų gamybos kiekis per TL buvo apytikriai 100 000 tonų ir buvo įdarbinta apie 640 asmenų. Jeigu būtų nustatytos antidempingo priemonės, kitų Bendrijos gamintojų atveju galima tikėtis tokių pačių teigiamų pardavimo kiekio, kainų ir pelningumo pokyčių, kokių tikimasi Bendrijos pramonės atveju, kaip nurodyta 101 konstatuojamojoje dalyje.

(105)

Taigi kitiems Bendrijos gamintojams antidempingo priemonių nustatymas tikrai būtų naudingas.

(106)

Visų pirma pažymima, kad viena asociacija, atstovaujanti Vokietijos importuotojų interesams, paprieštaravo siūlymui nustatyti antidempingo priemones, tačiau savo pozicijos nepagrindė.

(107)

Kaip nurodyta 9 konstatuojamojoje dalyje, atliekant tyrimą tinkamai bendradarbiavo tik viena importuojanti bendrovė. Per TL ši bendrovė importavo apie 4 % viso Tailando kilmės į Bendriją importuojamo nagrinėjamojo produkto kiekio. Ši bendradarbiaujanti šalis neišdėstė aiškiai savo pozicijos dėl skundo pateikėjo pateikto skundo. Tailando kilmės nagrinėjamojo produkto perpardavimas sudaro nežymią visos bendrovės apyvartos dalį (mažiau nei 1 %). Kalbant apie darbo jėgą, mažiau nei 1 asmuo gali būti paskirtas prekiauti ir perparduoti nagrinėjamąjį produktą.

(108)

Atsižvelgiant į i) nebendradarbiavimą, ii) neryžtingą šio nesusijusio importuotojo poziciją šiame tyrime ir iii) nežymią jo apyvartos ir darbo jėgos, susijusių su nagrinėjamojo produkto perpardavimu Bendrijoje, dalį, daroma preliminari išvada, kad iš esmės antidempingo priemonių nustatymas tikriausiai nedarytų reikšmingo poveikio nesusijusiems Bendrijos importuotojams.

(109)

Atsižvelgiant į tai, kad šiame tyrime nagrinėjama rinka yra specifiška, bendradarbiauti buvo pakviesti mažmenininkai ir vartotojų asociacijos. Tačiau bendradarbiavimas buvo nepakankamas. Tik vienas mažmenininkas pasiūlė bendradarbiauti. Jis neišdėstė savo pozicijos dėl skundo pateikėjo pateikto skundo. Per TL jo Tailando kilmės nagrinėjamojo produkto perpardavimas sudarė mažiau nei 2 % Bendrijos bendro tiriamosios šalies kilmės nagrinėjamojo produkto importo kiekio. Nagrinėjamojo produkto perpardavimo apyvarta buvo nežymi, t. y. mažesnė nei 0,01 % bendros šio mažmenininko apyvartos. Tokia pati padėtis išlieka, jei ne tik nagrinėjamojo produkto perpardavimas, bet ir panašaus produkto perpardavimas įvertinamas kaip bendrovės apyvartos procentas. Remiantis susijusia apyvarta, buvo apytikriai apskaičiuota, kad bendradarbiaujančio mažmenininko darbo vietų skaičius, kuris galėtų būti susijęs su nagrinėjamuoju produktu, per TL buvo apytikriai penkios darbo vietos.

(110)

Vartotojo lygmeniu kainos poveikis tikriausiai būtų toks: Tailando CIF eksporto kainos Bendrijos pasienyje, be apytikriai 16 % dydžio konvencinio muito (įskaitant specialią žemės ūkio dalį), priklausytų ir nuo svertinio apytikriai 10 % antidempingo muito vidurkio. Tarp CIF pristatymo lygio ir galutinės vartotojo kainos reikės taip pat pridėti įvairias sąnaudas, įskaitant, inter alia, pristatymo importuotojams sąnaudas ir importuotojų antkainį bei pristatymo mažmenininkams sąnaudas ir mažmenininkų antkainį, kurios susilpnins siūlomų priemonių poveikį galutinei mažmeninės prekybos kainai.

(111)

Atsižvelgiant į laisvus gamybos pajėgumus ir konkurencingą padėtį tikimasi, kad Bendrijos pramonei bet kokios antidempingo priemonės bus naudingos, nes visų pirma padidės pardavimo kiekis. Tokiu pagrindu ir atsižvelgiant į tai, kad vidutinis vartotojas sunaudoja nedaug cukrinių kukurūzų, bet koks antidempingo muito nustatymo poveikis finansinei vidutinio vartotojo padėčiai tikriausiai būtų nežymus.

(112)

Todėl, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, ir dėl nepakankamo bendradarbiavimo manoma, kad nustačius siūlomas priemones Bendrijos mažmenininkų ir vartotojų padėtis mažai pasikeistų.

(113)

Kai kurios suinteresuotosios šalys teigė, kad bet kokios antidempingo priemonės sumažintų konkurenciją Bendrijos rinkoje, kurioje tariamai jau vyrauja oligopolinė tiekimo padėtis dėl to, kad rinkoje dominuoja du Prancūzijos gamintojai. Be to, buvo teigiama, kad jei Tailando gamintojai būtų pašalinti iš Bendrijos, kiltų tiekimo mažmenininkams ir vartotojams trūkumo pavojus.

(114)

Pirmiausia reikėtų priminti, kad antidempingo priemonėmis siekiama pašalinti iškreiptų rinkos sąlygų, susidarančių dėl importo dempingo kaina, poveikį, o ne užkirsti į Bendriją kelią importui, kuriam nustatytos priemonės.

(115)

Nors įmanoma, kad nustačius priemones nagrinėjamojo importo pardavimo kiekis ir rinkos dalis gali sumažėti, tačiau importas iš kitų trečiųjų šalių vis tiek būtų svarbiu alternatyviu tiekimo šaltiniu. Be to, dėl vėl įsivyravusių normalių rinkos sąlygų Bendrijos rinka turėtų tapti patrauklesne šiems kitiems tiekimo šaltiniams.

(116)

Per TL Bendrijos pramonės užimama rinkos dalis sudarė apytikriai 60 %, kitų Bendrijos gamintojų užimama rinkos dalis – apytikriai 28 %, importo dempingo kaina iš Tailando – apytikriai 13 %, o importo iš kitų pasaulio šalių – apytikriai 4 %. Kaip nurodyta 41 konstatuojamojoje dalyje, yra žinoma 18 panašaus produkto gamintojų Bendrijoje. Be to, kaip nurodyta 54 konstatuojamojoje dalyje, Bendrijos pramonė per TL neišnaudojo visų savo pajėgumų. Kiti Bendrijos gamintojai tikriausiai taip pat neišnaudojo visų pajėgumų. Taigi yra daug galimybių gerokai padidinti gamybos kiekį Bendrijoje, iki kol reikės riboti pajėgumus.

(117)

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nurodytas rinkos dalis ir nagrinėjamojo produkto bei panašaus produkto nepriklausomų tiekėjų skaičių, tvirtinimai dėl konkurencijos ir tiekimo trūkumo atmetami.

(118)

Taigi, tikimasi, kad Bendrijos pramonė ir kiti Bendrijos gamintojai pasinaudos nustatytomis priemonėmis ir atgaus prarastą pardavimą bei rinkos dalis ir pagerins pelningumą. Nors gali būti ir tam tikrų neigiamų pasekmių, t. y. nedidelis galutinio vartotojo kainos padidėjimas, jas kompensuotų tikėtinas naudingas rezultatas Bendrijos pramonei. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus faktus, daroma preliminari išvada, kad šiuo atveju nėra įtikinamų priežasčių nenustatyti laikinųjų priemonių, ir kad nustačius tokias priemones nebus pakenkta Bendrijos interesams.

(119)

Atsižvelgiant į padarytas išvadas dėl dempingo, žalos, priežastinio ryšio ir Bendrijos interesų, reikėtų nustatyti laikinąsias priemones tam, kad būtų sustabdyta tolesnė žala, kurią Bendrijos pramonei daro importas dempingo kaina.

(120)

Laikinųjų antidempingo priemonių dydis turėtų būti toks, kad būtų galima pašalinti žalą, kurią Bendrijos pramonei daro importas dempingo kaina, tačiau nebūtų viršyti nustatyti dempingo skirtumai. Apskaičiuojant muito, kurio reikia pašalinti žalingam dempingo poveikiui, dydį, buvo manoma, kad visos priemonės turėtų padėti Bendrijos pramonei gauti pelną prieš mokesčius normaliomis konkurencijos sąlygomis, t. y. jeigu nebūtų importo dempingo kaina.

(121)

Remiantis turima informacija buvo preliminariai nustatyta, kad 14 % apyvartos pelno marža turėtų būti laikoma tinkamu lygiu, kurį Bendrijos pramonė galėtų pasiekti, jeigu nebūtų žalingo dempingo. Kaip nurodyta 67 konstatuojamojoje dalyje, 2002 m., kai importo dempingo kaina kiekis iš Tailando buvo mažiausias, Bendrijos pramonė gavo 21,4 % pelną, parduodama nuosavo ir mažmenininko prekės ženklo produktus. Tačiau, kaip nurodyta 51 konstatuojamojoje dalyje, produktai dempingo kaina iš Tailando importuojami tik mažmenininko prekės ženklo kanalu. Todėl buvo manoma, kad būtų tikslinga pakoreguoti pirmiau nurodytą 21,4 % pelningumo dydį, kad būtų atspindėtas šis Bendrijos pramonės ženklinimo derinio skirtumas, palyginti su importu iš Tailando. Dėl to, nesant importo dempingo kaina, buvo gautas 14 % pelnas.

(122)

Tuomet būtinas kainų pakėlimas buvo nustatytas pagal produkto rūšį lyginant vidutinę svertinę importo kainą, nustatytą skaičiuojant priverstinį kainų mažinimą, ir Bendrijos pramonės Bendrijos rinkoje parduoto panašaus produkto nežalingą kainą. Nežalinga kaina buvo nustatyta koreguojant Bendrijos pramonės pardavimo kainą, kad ji atspindėtų pirmiau minėtą pelno maržą. Šiuo lyginimu nustatytas skirtumas po to buvo išreikštas visos CIF importo vertės procentu.

(123)

Lyginant kainas, kaip nurodyta pirmiau, buvo nustatyti tokie žalos skirtumai:

(124)

Dviejų bendrovių (Malee Sampran ir River Kwai) žalos pašalinimo lygis buvo mažesnis nei nustatytas dempingo skirtumas, todėl laikinosios priemonės turėtų būti pagrįstos žalos pašalinimo lygiu. Kadangi žalos pašalinimo lygis buvo didesnis negu dviem kitoms bendrovėms nustatytas dempingo skirtumas, laikinosios priemonės turi būti pagrįstos dempingo skirtumu.

(125)

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus argumentus ir remiantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi, manoma, kad laikinojo antidempingo muito dydis turėtų prilygti mažiausio nustatytų dempingo ir žalos skirtumų lygiui pagal mažesnio muito taisyklę.

(126)

Bendradarbiavimo lygis buvo labai aukštas, todėl buvo manoma, kad kitoms bendrovėms, kurios atliekant tyrimą nebendradarbiavo, būtų tikslinga nustatyti muitą, kuris prilygtų didžiausiam muitui, nustatytinam tyrime bendradarbiavusioms bendrovėms. Todėl kitoms bendrovėms nustatomas 13,2 % dydžio muitas.

(127)

Atitinkamai laikinieji antidempingo muitai turėtų būti tokie:

(128)

Šiame reglamente nurodytoms bendrovėms atskiros antidempingo muito normos buvo nustatytos remiantis atlikto tyrimo duomenimis. Todėl šios normos atspindi šiose bendrovėse atliekant tyrimą buvusią padėtį. Tai reiškia, kad šios muitų normos (skirtingai nei muitas, šalies mastu taikomas „visoms kitoms bendrovėms“) taikomos tik Tailando kilmės ir šių bendrovių, kartu ir paminėtų konkrečių juridinių asmenų, pagamintiems importuojamiems produktams. Importuojamiems produktams, pagamintiems kitų bendrovių, kurių pavadinimai ir adresai konkrečiai nepaminėti šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, šios normos nebus taikomos, ir jiems galios šalies mastu taikomos muitų normos.

(129)

Šiuo atžvilgiu reikėtų pažymėti, kad viena iš atrinktų bendrovių perka didelius gatavo produkto kiekius iš kitų gamintojų Tailande ir toliau juos perparduoda Bendrijoje (kaip nurodyta 34 konstatuojamojoje dalyje). Šiai bendrovei individualus muitas nustatomas tik jos pagamintoms prekėms ir su sąlyga, kad bendrovė įsipareigoja eksportuodama į Bendriją pateikti gamybos sertifikatus, kad produkto gamybos vieta būtų nustatyta muitinėje.

(130)

Bet koks prašymas taikyti bendrovėms individualiai nustatytas antidempingo muito normas (pvz., pasikeitus subjekto pavadinimui arba įkūrus naują gamybos arba prekybos subjektą) turėtų būti nedelsiant siunčiamas Komisijai, pateikiant jame visą susijusią informaciją, ypač apie bendrovės veiklos pasikeitimus, kaip, pvz., gamyba, pardavimas vidaus rinkoje ir eksportui, susijusius su šiuo pavadinimo arba gamybos ir prekybos subjektų pasikeitimu. Prireikus reglamentas bus atitinkamai iš dalies pakeistas atnaujinant bendrovių, kurioms taikoma individuali muito norma, sąrašą.

(131)

Siekiant užtikrinti tinkamą antidempingo muito taikymą, muitas turėtų būti taikomas ne tik nebendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams, bet ir tiems gamintojams, kurie per TL nevykdė jokio eksporto į Bendriją.

(132)

Siekiant užtikrinti gerą administravimą, reikėtų nustatyti laikotarpį, per kurį suinteresuotosios šalys, kurios apie save pranešė per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį, gali pareikšti savo nuomonę raštu ir reikalauti būti išklausytos. Be to, reikėtų pažymėti, kad šiame reglamente išvados dėl muitų nustatymo yra preliminarios ir gali būti peržiūrėtos nustatant bet kokias kitas galutines priemones,