30.11.2006 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 334/1 |
KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1737/2006
2006 m. lapkričio 7 d.
nustatantis išsamias Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2152/2003 dėl miškų ir aplinkos sąveikos monitoringo Bendrijoje įgyvendinimo taisykles
EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,
atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,
atsižvelgdama į 2003 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2152/2003 dėl miškų ir aplinkos sąveikos monitoringo Bendrijoje (1), ypač į jo 4 straipsnio 2 dalį, 5 straipsnio 5 dalį, 6 straipsnio 4 dalį, 7 straipsnio 3 dalį, 8 straipsnio 6 dalį, 9 straipsnio 6 dalį, 10 straipsnio 2 dalį, 14 straipsnio 5 dalį ir 15 straipsnio 4 dalį,
kadangi:
(1) |
Nuo 2003 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame Reglamente (EB) Nr. 2152/2003 numatyta, laikantis bendrumo principo, tęsti ir toliau plėtoti priemones, anksčiau vykdytas pagal 1986 m. lapkričio 17 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 3528/86 dėl Bendrijos miškų apsaugos nuo oro taršos (2) ir 1992 m. liepos 23 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2158/92 dėl Bendrijos miškų priešgaisrinės apsaugos (3). Reglamente (EB) Nr. 2152/2003 taip pat numatytos galimybės spręsti naujas aplinkosaugos problemas, kurios ateityje taps aktualios Bendrijai. |
(2) |
Šiuo metu taikomi tokie reglamentai: 1987 m. birželio 10 d. Komisijos reglamentas (EEB) 1696/87, nustatantis Tarybos reglamento (EEB) Nr. 3528/86 dėl Bendrijos miškų apsaugos nuo oro taršos tam tikras išsamias įgyvendinimo taisykles (4), 1994 m. balandžio 11 d. Komisijos reglamentas (EEB) Nr. 804/94, nustatantis tam tikras išsamias Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2158/92 dėl informacinių sistemų apie miško gaisrus taikymo taisykles (5), 1994 m. balandžio 29 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1091/94, nustatantis tam tikras išsamias Tarybos reglamento (EEB) Nr. 3528/86 dėl Bendrijos miškų apsaugos nuo oro taršos įgyvendinimo taisykles (6), 1999 m. liepos 28 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1727/1999, nustatantis tam tikras išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 2158/92 dėl Bendrijos miškų priešgaisrinės apsaugos taikymo taisykles (7), 1999 m. spalio 21 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2278/1999, nustatantis tam tikras išsamias Tarybos reglamento (EEB) Nr. 3528/86 dėl Bendrijos miškų apsaugos nuo atmosferos teršalų taikymo taisykles (8). Įgyvendinant Reglamento (EB) Nr. 2152/2003 nuostatas, tam tikros tų įgyvendinimo reglamentų nuostatos turėtų būti taikomos ir toliau, o kitos nuostatos turėtų būti pakeistos. Siekiant veiksmingumo, aiškumo ir racionalumo, tuos reglamentus reikėtų pakeisti vienu dokumentu, o aktualias jų nuostatas reikėtų įtraukti į tą dokumentą. |
(3) |
Oro taršos poveikio miškams monitoringas turėtų būti tęsiamas naudojantis sistemiškai išdėstytų apskaitos punktų tinklu ir intensyvaus ir nuolatinio monitoringo apskaitos barelių tinklu, sukurtais ir įgyvendinamais pagal Reglamentą (EEB) Nr. 3528/86 ir reglamentus (EEB) Nr. 1696/87 ir (EB) Nr. 1091/94. |
(4) |
Plėtojant naują monitoringo veiklą reikėtų apsiriboti bandomojo etapo veiksmais atliekant tyrimus, eksperimentus ir pristatymo projektus, siekiant nustatyti tokios naujos monitoringo veiklos vykdymo galimybes. |
(5) |
Nuo 2003 m. iki 2006 m. nereikalingos išsamios Reglamento (EB) Nr. 2152/2003 6 straipsnio 3 dalies ir 16 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo taisyklės ir gairės, kiek tai susiję su naujos monitoringo veiklos vykdymu ir tos naujos veiklos rezultatų pateikimu, nes šiuo laikotarpiu nenumatoma tokia monitoringo veikla. |
(6) |
Reglamento (EB) Nr. 2152/2003 10 straipsnyje minimas parametrų, monitoringo metodų bei duomenų pateikimo formatų vadovas yra pagrįstas reglamentų (EEB) Nr. 1696/87, (EB) Nr. 804/94 ir (EB) Nr. 1091/94 prieduose išdėstytomis monitoringo nuostatomis. Tačiau atsižvelgiant į naujausią technikos pažangą būtina tas nuostatas peržiūrėti. Visų pirma reikėtų sujungti lajos būklės tikrinimo sistemiškai išdėstytų apskaitos punktų tinkle ir intensyvaus monitoringo apskaitos barelių tinkle metodiką. Vadove taip pat turėtų būti pateikiama papildomos monitoringo veiklos tokiose srityse kaip fenologija, aplinkos oro kokybė, ozono žala ir miško paklotė metodika. |
(7) |
Reikėtų tęsti miškų gaisrų monitoringą remiantis Europos miškų gaisrų informacijos sistema (EFFIS). EFFIS buvo kuriama pasinaudojant pagal Reglamentą (EEB) Nr. 2158/92 ir Reglamentą (EB) Nr. 804/94 sukurtos ir įgyvendintos Bendrijos miškų gaisrų informacinės sistemos pasiekimais. EFFIS taip pat yra papildoma informacija, kurią naudodamasis Miškų gaisringumo prognozavimo sistema (EFFRFS) ir Europos miškų gaisrų žalos įvertinimo sistema (EFFDAS) surinko Jungtinis tyrimų centras. |
(8) |
Remiantis Reglamento (EEB) Nr. 2158/92 pasiekimais reikėtų parengti miškų gaisrų prevencijos priemones su sąlyga, kad tokios priemonės nebūtų remiamos pagal 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1257/1999 dėl Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) paramos kaimo plėtrai ir iš dalies pakeičiantį bei panaikinantį tam tikrus reglamentus (9), ir su sąlyga, kad priemonės nebūtų numatytos valstybių narių parengtose kaimo plėtros programose. Šiame reglamente turėtų būti nustatyta, kokius bendruosius pagrindinius duomenis valstybės narės turės pateikti apie savo teritorijoje vykusius miškų gaisrus, bei tokių duomenų teikimo techninės specifikacijos. |
(9) |
Siekiant nuoseklumo su kita Bendrijos finansuojama veikla ir išvengti dubliavimo bei dvigubo finansavimo, pagal Reglamento (EB) Nr. 2152/2003 5, 6 ir 7 straipsnius valstybių narių teikiamus pasiūlymus dėl tyrimų, eksperimentų ir pristatymo projektų pagal nustatytus kriterijus turėtų įvertinti Komisija. |
(10) |
Siekiant užtikrinti, kad tokie tyrimai, eksperimentai ir pristatymo projektai būtų pritaikyti prie aktualių problemų ir tenkintų realius miškų monitoringo poreikius, reikės pagal svarbą išdėstyti Bendrijos paramos tokiai veiklai skyrimo prioritetus. |
(11) |
Rengiant nacionalines programas ir sprendžiant su jomis susijusius finansinius klausimus visų pirma reikėtų atsižvelgti į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (10) ir 2002 m. gruodžio 23 d. Komisijos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento įgyvendinimo taisykles (11), nuostatas. |
(12) |
Reikėtų nustatyti kvalifikacinius reikalavimus, taikomus nustatant, kokiai išlaidų daliai gali būti skiriamas Bendrijos dalinis finansavimas. |
(13) |
Pagal Reglamento (EB) Nr. 2152/2003 9 straipsnio 3 dalį įsteigta mokslo patariamoji grupė turėtų konsultuoti Miškų nuolatinį komitetą monitoringo schemos techniniais klausimais. |
(14) |
Kiekviena valstybė narė, remdamasi pagrindiniame teisės akte pagal Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 54 straipsnio 2 dalies c punktą nustatytais kriterijais, turėtų paskirti kompetentingą įstaigą, siekdama, kad būtų laikomasi gero finansų valdymo reikalavimų ir visiškai laikomasi nediskriminavimo ir skaidrumo principų. Valstybės narės, kurios turėtų būti teisiškai ir finansiškai atsakingos už patvirtintos nacionalinės programos įgyvendinimą, turėtų būti atsakingos ir už bet kokius kompetentingos įstaigos pažeidimus, aplaidumą arba sukčiavimą. |
(15) |
Atsižvelgiant į Belgijos, Vokietijos ir Portugalijos decentralizuotą valdymo organizacinę struktūrą, šioms šalims reikėtų leisti paskirti daugiau kaip vieną kompetentingą įstaigą. |
(16) |
Pagal Reglamentą (EB) Nr. 2152/2003 valstybių narių Komisijai perduoti duomenys turėtų būti laikomi dokumentais, kaip apibrėžta 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (12). |
(17) |
Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Tarybos sprendimu 89/367/EEB (13) įsteigto Miškų nuolatinio komiteto nuomonę, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
I SKYRIUS
DALYKAS
1 straipsnis
Šiame reglamente nustatomos Reglamento (EB) Nr. 2152/2003 4 straipsnio, 5 straipsnio 1 ir 2 dalių, 6 straipsnio 1 ir 2 dalių, 7 straipsnio 1 ir 2 dalių, 8 straipsnio, 9 straipsnio 3 dalies, 10 straipsnio, 14 straipsnio ir 15 straipsnio 1 dalies išsamios įgyvendinimo taisyklės.
II SKYRIUS
ORO TARŠOS POVEIKIO MONITORINGAS
1 SKIRSNIS
APSKAITOS PUNKTŲ TINKLAS
(Reglamento (EB) Nr. 2152/2003 4 straipsnio 1 dalies a punktas ir 10 straipsnio 1 dalis)
2 straipsnis
Sistemiškai išdėstytų apskaitos punktų tinklas ir monitoringas
1. Sistemiškai išdėstytų apskaitos punktų (toliau – I lygio punktai) tinklas yra tinklelis, kurį sudaro 16 × 16 km vienetai, apimantys visą kiekvienos valstybės narės teritoriją (toliau – tinklelis), naudojamas vykdyti kasmetinius lajos būklės patikrinimus.
Šie patikrinimai atliekami naudojant I priedo 2 skyriuje nurodytus metodus.
2. Stebėjimai vykdomi kiekviename susikirtimo taške, esančiame miškingoje žemėje.
3. Valstybės narės gali naudoti tankesnius tinklus nei I lygio punktai, jei pagal Reglamento (EB) Nr. 2152/2003 15 straipsnio 1 dalį tai būtina joms rengiant kasmetines ataskaitas bei siekiant nacionaliniu ar regioniniu lygmeniu surinkti tipinius duomenis.
3 straipsnis
Su tinklelio tankumu susijusios išimtys
1. Vykdant monitoringą kitoje miškingoje žemėje galima naudoti dalinį mėginį iš 32 × 32 km ploto vienetų tinklelio.
2. 32 × 32 km ploto vienetų tinklelio dalinį mėginį taip pat galima naudoti monitoringui, apimančiam didelius vienarūšius miškų plotus Suomijoje į šiaurę nuo 65° 30′ platumos ir Švedijoje į šiaurę nuo 59° platumos.
4 straipsnis
Duomenų perdavimas
1. Iki kiekvienų metų gruodžio 15 d. kiekviena valstybė narė, naudodama I priedo 14 skyriuje nustatytą metodiką ir formas, pateikia Komisijai per ankstesnius metus kiekviename I lygio punkte surinktus duomenis.
Be tų duomenų, valstybės narės taip pat pateikia informaciją papildančią ataskaitą su taikytų monitoringo metodų aprašymu. Ta ataskaita parengiama pagal I priedo 13 skyrių ir 14 skyriaus IV.1 punktą.
Pagal pirmą pastraipą perduodant surinktus duomenis naudojami I priedo 15 skyriuje nustatyti nurodymai ir kodai.
2. Duomenys, susiję su privačia žeme, geografiškai apibrėžiami naudojant platumos ir ilgumos koordinates, pateikiamas bent jau laipsniais ir minutėmis. Visi kiti duomenys geografiškai apibrėžiami naudojant platumos ir ilgumos koordinates, pateiktas laipsniais, minutėmis ir sekundėmis.
3. Duomenis papildančios ataskaitos dalis, kurioje aprašomi monitoringo metodai, galioja, kol tie metodai nepasikeičia.
2 SKIRSNIS
APSKAITOS BARELIŲ TINKLAS
(Reglamento (EB) Nr. 2152/2003 4 straipsnio 1 dalies b punktas ir 10 straipsnio 1 dalis)
5 straipsnis
Intensyvaus monitoringo apskaitos barelių nustatymas
1. Valstybių narių nustatytų nuolatinių apskaitos barelių (toliau – II lygio apskaitos bareliai), tinklas naudojamas vykdant intensyvų ir nuolatinį oro taršos poveikio miškų ekosistemoms monitoringą. Kiekviena valstybė narė gali minėtam tinklui pasirinkti ne daugiau kaip 15 II lygio apskaitos barelių.
Tačiau valstybės narės gali pasirinkti daugiau II lygio apskaitos barelių su sąlyga, kad tas skaičius neviršys 20 % nacionalinių I lygio apskaitos punktų tinklelyje skaičiaus.
2. Kada nustatomas naujas arba papildomas II lygio apskaitos barelis, valstybės narės, perduodamos pirmuosius duomenis apie tą barelį, Komisijai standartizuota forma pateikia ir atrankos kriterijų apžvalgą bei visą visų apskaitos barelių sąrašą, įskaitant pagrindinę informaciją, tokią, kaip barelio vieta, tiksliau – ilguma, platuma ir aukštuma, bei medyno rūšis, bei bendrą apskaitos barelio informaciją apie kiekvieną II lygio apskaitos barelį.
3. II lygio apskaitos bareliai parenkami naudojant I priedo 1 skyriuje išdėstytus bendruosius metodus.
6 straipsnis
Monitoringas
Intensyvų ir nuolatinį miško ekosistemų monitoringą sudaro:
a) |
nuolatinis lajos būklės tikrinimas, lapijos cheminių medžiagų matavimai, prieaugio pakitimai kiekviename II lygio apskaitos barelyje pagal I priedo 2, 3 ir 4 skyrius; |
b) |
nusėdimo cheminių medžiagų, meteorologijos ir dirvožemio tirpalo cheminių medžiagų matavimai bei žemės paviršiaus augalijos vertinimas mažiausiai 10 % II lygio apskaitos barelių pagal I priedo 5–8 skyrius; |
c) |
prireikus kita monitoringo veikla, pavyzdžiui, aplinkos oro kokybės vertinimas, matomos ozono žalos ir miško paklotės vertinimas ir fenologiniai stebėjimai pagal I priedo 9–12 skyrius. |
7 straipsnis
Duomenų perdavimas
1. Iki kiekvienų metų gruodžio 15 d. valstybės narės, naudodamos I priedo 14 skyriuje nustatytą metodiką ir formas, pateikia Komisijai per ankstesnius metus kiekviename II lygio apskaitos barelyje nustatytus visus duomenis.
Be tų duomenų, valstybės narės taip pat pateikia duomenis papildančią ataskaitą, kurioje pateikiama pagrindinė informacija apie taikytus monitoringo metodus. Ta ataskaita parengiama pagal I priedo 13 skyrių ir 14 skyriaus IV.1 punktą.
Pagal 1 pastraipą perduodant surinktus duomenis naudojami I priedo 15 skyriuje nustatyti nurodymai ir kodai.
2. Duomenys, susiję su privačia žeme, geografiškai apibrėžiami naudojant platumos ir ilgumos koordinates, atitinkamai pateikiamas bent jau laipsniais ir minutėmis. Visi kiti duomenys geografiškai apibrėžiami naudojant platumos ir ilgumos koordinates, pateiktas atitinkamai laipsniais, minutėmis ir sekundėmis.
3. Ta informacija, kuri pridedama prie monitoringo metodus aprašančios ataskaitos, galioja, kol tie metodai nepasikeičia.
III SKYRIUS
EUROPOS MIŠKŲ GAISRŲ INFORMACIJOS SISTEMA
(Reglamento (EB) Nr. 2152/2003 5 straipsnio 1 dalis)
8 straipsnis
Sistemos informacija
1. Už Europos miškų gaisrų informacijos sistemą (EFFIS) atsakingas Komisijos Jungtinis tyrimų centras.
2. EFFIS fiksuojami tokie duomenys:
a) |
pagal 9 straipsnį pateikti bendrieji pagrindiniai duomenys; |
b) |
papildomi duomenys apie miškų gaisrus mažiausiai 50 hektarų ploto teritorijose, pateikti pagal 10 straipsnį; |
c) |
Jungtinių tyrimų centro pateikta informacija dėl miškų gaisringumo prognozių pagal Europos miškų gaisringumo prognozavimo sistemą (EFFRFS) ir dėl gaisrų, kurie pakenkia mažiausiai 50 hektarų plotui, žalos nustatymo bei įvertinimo pagal Europos miškų gaisrų žalos įvertinimo sistemą (EFFDAS). |
9 straipsnis
Bendrieji pagrindiniai duomenys
1. Iki kiekvienų metų liepos 1 d. kiekviena valstybė narė pateikia Komisijai bendruosius pagrindinius duomenis apie kiekvieną miškų gaisrą savo teritorijoje praėjusiais metais. Bendruosius pagrindinius duomenis sudaro Bendrijos lygmeniu palyginamu būdu apie kiekvieną miško gaisrą pateikiama mažiausiai tokia informacija:
a) |
pirmojo pavojaus signalo data ir vietos laikas; |
b) |
pirmosios intervencijos data ir vietos laikas; |
c) |
gaisro užgesinimo data ir vietos laikas; |
d) |
gaisro protrūkio vietos savivaldybės lygiu vieta (bendrasis devynių skaitmenų kodas); |
e) |
bendras gaisrų nuniokotas plotas; |
f) |
gaisro nuniokoto ploto suskirstymas į mišką ir kitą miško žemę bei nemiškingus plotus; |
g) |
numanoma priežastis. |
2. Nustatant 1 dalyje nurodytus bendruosius pagrindinius duomenis naudojamos II priede nustatytos techninės specifikacijos.
10 straipsnis
Papildoma informacija
Valstybės narės, be 9 straipsnyje minimų bendrųjų pagrindinių duomenų, Komisijai gali kasmet pateikti papildomą informaciją apie miškų gaisrus, nuniokojančius ne mažiau kaip 50 hektarų plotus.
Tokią papildomą informaciją, jeigu ji bus teikiama, sudaro žalos lygis, nurodant, ar jis mažas, vidutinis ar didelis, bei gaisro vieta.
IV SKYRIUS
TYRIMAI, EKSPERIMENTAI IR PRISTATYMO PROJEKTAI
(Reglamento (EB) Nr. 2152/2003 5 straipsnio 2 dalis, 6 straipsnio 2 dalis ir 7 straipsnio 2 dalis)
11 straipsnis
Projektų pasiūlymų įvertinimas
Pagal Reglamento (EB) Nr. 2152/2003 5 straipsnio 2 dalį, 6 straipsnio 2 dalį ir 7 straipsnio 2 dalį valstybių narių pateiktus pasiūlymus dėl tyrimų, eksperimentų ir pristatymo projektų bei bandomojo etapo bandymų (toliau – projektų pasiūlymai) Komisija vertina remdamasi III priede nustatytais kriterijais.
12 straipsnis
Sprendimas dėl projektų pasiūlymų svarbos skalės
Komisija pagal svarbą išdėsto Bendrijos paramos suteikimo projektų pasiūlymams prioritetus.
V SKYRIUS
KOMPETENTINGOS ĮSTAIGOS
(Reglamento (EB) Nr. 2152/2003 14 straipsnis)
13 straipsnis
Kompetentingos įstaigos
1. Ryšį su Komisija palaiko pagal Reglamento (EB) Nr. 2152/2003 14 straipsnį kiekvienos valstybės narės paskirta kompetentinga įstaiga (toliau – kompetentingos įstaigos).
2. Belgija, Vokietija ir Portugalija gali paskirti daugiau kaip vieną kompetentingą įstaigą.
14 straipsnis
Atrankos kriterijai
1. Kompetentingos įstaigos laikosi Reglamente (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 ir Reglamente (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002 nustatytų taisyklių bei šio reglamento nuostatų.
2. Kompetentingos įstaigos atitinka mažiausiai tokius kriterijus:
a) |
jos yra nacionalinės valstybės sektoriaus įstaigos arba valstybės tarnybos misiją vykdantys privatinės teisės subjektai, kurių veiklą reglamentuoja vienos iš valstybių narių įstatymai; |
b) |
jos teikia atitinkamas finansines garantijas, išduotas valstybės institucijos, ypač garantijas, leidžiančias susigrąžinti visas Komisijai mokėtinas sumas; |
c) |
jos veikia pagal gero finansų valdymo reikalavimus; |
d) |
jos užtikrina pagal Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 56 straipsnio 1 dalį vykdomų operacijų skaidrumą. |
15 straipsnis
Papildomos sąlygos privatinės teisės subjektams
Kai valstybės narės pagal 14 straipsnį paskiria privatinės teisės subjektus, Komisija tuos subjektus patvirtina remdamasi tokiais minėtų subjektų pateiktais įrodymais:
a) |
jų techniniais ir profesiniais gebėjimais, remiantis tų subjektų vadovaujančio personalo išsilavinimą ir profesinę kvalifikaciją patvirtinančiais dokumentais; |
b) |
jų ekonominiais ir finansiniais pajėgumais, remiantis Reglamento (EB) Nr. 2152/2003 14 straipsnio 3 dalies e punkte numatyta valstybės garantija ir atitinkamomis banko pažymomis arba atitinkamo profesinės rizikos draudimo dokumentu arba balansais arba balansų išrašais, apimančiais mažiausiai dvejus paskutinius metus, kuriems sąskaitos jau yra uždarytos, kai balansą paskelbti reikalaujama pagal tos valstybės narės, kurioje įsikūręs minėtas subjektas, bendrovių teisę; |
c) |
jų kompetencija pagal nacionalinius įstatymus vykdyti biudžeto įgyvendinimo užduotis, patvirtinant tai dokumentais, tokiais kaip subjektų buvimas profesiniame arba įmonių registre arba deklaracija prisaikdinus arba pažymėjimu, narystė atitinkamoje organizacijoje, specialus leidimas arba įrašymas į pridėtinės vertės mokesčio (PVM) registrą; |
d) |
subjektai nėra atsidūrę vienoje iš Reglamento (EB) Nr. 1605/2002 93 ir 94 straipsniuose nurodytų padėčių; |
e) |
subjektai sutinka, kad Audito rūmai atliktų jų auditą. |
16 straipsnis
Susitarimas
Komisija sudaro susitarimą su kompetentingomis įstaigomis pagal Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 56 straipsnį ir Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002 35 ir 41 straipsnius.
17 straipsnis
Kompetentingų įstaigų uždaviniai
Kompetentingos įstaigos vykdo tokius uždavinius:
a) |
atlieka reguliarius patikrinimus, užtikrindamos, kad veiksmai, kurie bus finansuojami pagal Reglamentą (EB) Nr. 2152/2003, įgyvendinti tinkamai; |
b) |
imasi tinkamų priemonių užkirsti kelią pažeidimams ir sukčiavimui, o prireikus kelia bylas siekdamos susigrąžinti prarastas, neteisingai išmokėtas ar neteisingai panaudotas lėšas; |
c) |
suteikia Komisijai bet kokią šios prašomą informaciją; |
d) |
yra tarpininkės, kurioms mokama Bendrijos parama; |
e) |
turi nacionalinei programai skirtos paramos gavimo ir mokėjimų sąskaitas ir apskaitą, įskaitant visas sąskaitas faktūras ir panašios įrodomosios vertės dokumentus programos išlaidoms pagrįsti. |
18 straipsnis
Komisijos patikrinimai
Komisija pagal gero finansų valdymo taisykles gali atlikti dokumentų patikrinimus ir patikrinimus vietoje, įsitikindama, kad kompetentingos įstaigos egzistuoja, dirba tikslingai ir tinkamai.
VI SKYRIUS
NACIONALINĖS PROGRAMOS IR PRITAIKYMAS
1 SKIRSNIS
NACIONALINĖS PROGRAMOS
(Reglamento (EB) Nr. 2152/2003 7 straipsnio 2 dalis, 8 straipsnio 1 ir 2 dalys)
19 straipsnis
Turinys
1. Nacionalinėse programose ir pritaikytose programose pagal Reglamento (EB) Nr. 2152/2003 8 straipsnį yra IV priede nurodyta informacija ir patvirtinamieji dokumentai.
Valstybės narės, teikdamos Komisijai nacionalines programas ir atitinkamas pritaikytas programas dokumentiniu ir skaitmeniniu pavidalu, naudoja tame priede nustatytas pateikimo formas.
2. Visa Reglamento (EB) Nr. 2152/2003 4 ir 5 straipsniuose, 6 straipsnio 2 ir 3 dalyse ir 7 straipsnio 2 dalyje numatyta veikla, kuriai prašoma Bendrijos finansinės paramos, įtraukiama į nacionalinę programą kaip atskiros paraiškos.
20 straipsnis
Dalinės programos
Belgijos, Vokietijos ir Portugalijos nacionalines programas gali sudaryti kompetentingų įstaigų pateiktos dalinės programos.
2 SKIRSNIS
PRITAIKYMAS
(Reglamento (EB) Nr. 2152/2003 8 straipsnio 3 dalis)
21 straipsnis
Pritaikymas
1. Nacionalinės programos pritaikymas yra susijęs tik su tyrimais, eksperimentais, pristatymo projektais bei monitoringo bandomaisiais etapais pagal Reglamento (EB) Nr. 2152/2003 5 straipsnio 2 dalį, 6 straipsnio 2 dalį ir 7 straipsnio 2 dalį.
2. Paraiškos dėl nacionalinės programos pritaikymo Komisijai teikiamos naudojant IV priede nustatytas formas.
3. Paraiškos dėl 2005–2006 m. nacionalinių programų pritaikymo Komisijai pateikiamos ne vėliau kaip 2005 m. spalio 31 d., kad jas būtų galima apsvarstyti kitiems metams.
VII SKYRIUS
FINANSŲ VALDYMAS IR KONTROLĖ
1 SKIRSNIS
IŠLAIDOS
22 straipsnis
Reikalavimus atitinkančių išlaidų apibrėžimas
Reikalavimus atitinkančios išlaidos yra išlaidos, kurias galima tiesiogiai ir visiškai priskirti Komisijos patvirtintai nacionalinei programai.
Valstybės narės gali taikyti griežtesnes vidaus taisykles reikalavimus atitinkančioms išlaidoms nustatyti.
23 straipsnis
Išlaidų pagrindimas
Išlaidos pagrindžiamos tinkamų dokumentų, įskaitant sąskaitas faktūras arba vienodos įrodomosios vertės dokumentus, originalais.
Dokumentų originalų prie išlaidų deklaracijų pridėti nereikia. Tačiau paprašius kompetentinga įstaiga pateikia Komisijai visą informaciją, įskaitant sąskaitas faktūras, kurių Komisijai gali prireikti išlaidoms įvertinti.
24 straipsnis
Reikalavimus atitinkančiomis laikomos išlaidos
1. Išlaidos laikomos atitinkančiomis reikalavimus, jeigu jos numatytos patvirtintoje nacionalinėje programoje ir yra su ja tiesiogiai susijusios bei yra būtinos tos programos įgyvendinimui.
2. Išlaidos turi būti pagrįstos ir atitikti gero finansų valdymo principus, ypač dėl ekonomiškumo ir veiksmingumo.
3. Išlaidos privalo būti realiai patirtos finansavimo laikotarpiu, nustatytu nacionalinę programą patvirtinusiu Komisijos sprendimu. Išlaidos laikomos patirtomis finansavimo laikotarpiu, jeigu:
a) |
teisinė prievolė sumokėti išlaidas sutarties pagrindu atsirado prasidėjus finansavimo laikotarpiui ir prieš jam pasibaigiant; |
b) |
veiklos, su kuria susijusios išlaidos, vykdymas turėjo prasidėti prieš finansavimo laikotarpio pradžią ir privalo būti užbaigtas prieš tam laikotarpiui pasibaigiant. |
4. Išlaidos privalo būti visiškai sumokėtos prieš pateikiant galutinius dokumentus kartu su galutine išlaidų ir pajamų deklaracija.
25 straipsnis
Išlaidos personalui
Išlaidos personalui gali būti laikomos reikalavimus atitinkančiomis tiesioginėmis išlaidomis vertinant pagal nacionalinei programai skirtą faktinį laiką. Jos skaičiuojamos remiantis faktiniu bruto darbo užmokesčiu pridedant privalomus socialinio draudimo mokesčius, tačiau atmetant bet kokias kitas išlaidas.
Kiekvieno darbuotojo, įskaitant valstybės tarnautojus ir valstybinės žinybos darbuotojus, dirbančius nacionalinėje programoje, darbo laikas fiksuojamas naudojant tabelius arba kompetentingos įstaigos ir jos partnerių sukurtas ir patvirtintas laiko fiksavimo sistemos ataskaitas.
26 straipsnis
Kelionės išlaidos
Kelionės išlaidos gali būti laikomos atitinkančiomis reikalavimus tiesiogiai ir visiškai, jeigu jos priskirtinos patvirtintai nacionalinei programai. Kelionės išlaidos apmokamos pagal kompetentingos įstaigos vidaus taisykles.
27 straipsnis
Pridėtinės išlaidos
1. Pridėtinės išlaidos, kurios skirtos padengti bendras netiesiogines išlaidas, skirtas įdarbinti, valdyti, apgyvendinti ir tiesiogiai arba netiesiogiai paremti darbuotojus, įgyvendinančius nacionalinę programą, arba susijusios su infrastruktūra ir įranga vietoje, yra reikalavimus atitinkančios išlaidos, jeigu tos išlaidos yra tikros, pagrįstos ir nėra išlaidos, priskirtos kitai biudžeto eilutei.
2. Pridėtinės išlaidos gali sudaryti ne daugiau kaip 7 % visos reikalavimus atitinkančių tiesioginių išlaidų sumos.
3. Papildomos išlaidos finansuojamos pagal nacionalinę programą laikantis patvirtintos kompetentingos įstaigos išlaidų apskaitos politikos.
28 straipsnis
Kapitalo išlaidos
Kai išlaidas sudaro kapitalo investicijų, skirtų ilgesniam kaip vienerių metų laikotarpiui ir didesnių kaip 500 EUR, nusidėvėjimas, tos nusidėvėjimo išlaidos laikomos atitinkančiomis reikalavimus, jeigu jos yra susijusios išimtinai tik su nacionaline programa ir atitinkamu programos finansavimo laikotarpio etapu su sąlyga, kad: investicijų į statybas ir infrastruktūrą atveju tos išlaidos nusidėvi per 10 metų pagal tiesinį metodą, o kitos įrangos, įskaitant informatikos įrangą, atveju – per 5 metus pagal tiesinį metodą.
29 straipsnis
Išlaidos naudotos įrangos įsigijimui
Naudotos įrangos įsigijimo išlaidos atitinka reikalavimus, jeigu jos tenkina tokias tris sąlygas:
a) |
įrangos pardavėjas pateikia deklaraciją, kurioje nurodyta įrangos kilmė, ir patvirtina, kad įranga nebuvo pirkta per pastaruosius septynerius metus naudojantis nacionalinėmis arba Bendrijos dotacijomis; |
b) |
įrangos kaina neviršija jos rinkos vertės ir yra mažesnė už panašios naujos įrangos kainą bei |
c) |
įranga atitinka tokias technines specifikacijas, kurios būtinos veiklai, ir atitinka taikytinas normas bei standartus. |
30 straipsnis
Subrangos sutarčių sudarymas
Išlaidos, susijusios su tarpininkų arba konsultantų subranga, pagrįstos faktinėmis išlaidomis ir pagrindžiamos atitinkamomis sąskaitomis faktūromis bei kitais patvirtinamaisiais dokumentais. Išskirtiniais atvejais, kai išlaidos apibrėžiamos kaip veiklos bendrų išlaidų procentinė dalis, tokios išlaidos gali būti laikomos atitinkančiomis reikalavimus tik tada, jeigu kompetentinga įstaiga gali pagrįsti jas atlikto darbo arba suteiktų paslaugų faktine verte.
31 straipsnis
Pridėtinės vertės mokestis
Pridėtinės vertės mokestis (PVM) laikomas atitinkančiu reikalavimus, kai kompetentinga įstaiga negali susigrąžinti PVM, sumokėto pagal nacionalinę programą.
Kompetentinga įstaiga pateikia atitinkamų nacionalinių institucijų deklaraciją, kurioje nurodoma, kad negalima susigrąžinti PVM už turtą ir paslaugas, reikalingas pagal nacionalines programas vykdomoms priemonėms.
32 straipsnis
Reikalavimų neatitinkančios išlaidos
1. Reikalavimus atitinkančiomis nelaikomos tokios išlaidos:
a) |
bet kokios išlaidos, patirtos dėl veiksmų, kuriems skiriama parama pagal kitas Bendrijos finansines priemones; |
b) |
valiutos keitimo nuostoliai; |
c) |
nebūtinos arba neekonomiškos išlaidos; |
d) |
paskirstymo išlaidos ir pardavimo bei reklamos išlaidos produktams arba komercinei veiklai reklamuoti; |
e) |
bet kokie atidėjimai galimiems ateities nuostoliams arba įsipareigojimams padengti; |
f) |
bet kokios skolininkų palūkanos ir skolinto kapitalo palūkanos; |
g) |
blogos skolos. |
Tačiau, susitarus su Komisija, tam tikras d punkte nurodytas išlaidas galima laikyti atitinkančiomis reikalavimus.
2. Į 1 dalyje nurodytas reikalavimų neatitinkančias išlaidas Komisija neatsižvelgia skaičiuodama bendras programos išlaidas.
33 straipsnis
Valiutos kursas
1. Euro ir nacionalinės valiutos keitimas atliekamas pagal dienos euro kursą, skelbiamą Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje.
2. Euro ir nacionalinių valiutų keitimui naudojamas kursas yra valiutos kursas, skelbiamas paskutinę darbo dieną tą mėnesį, prieš kurį nacionalinė programa arba, mokėjimų atveju, finansinė ataskaita arba prašymas dėl mokėjimo pasirašomi ir pateikiami Komisijai.
2 SKIRSNIS
MOKĖJIMAI
(Reglamento (EB) Nr. 2152/2003 8 straipsnio 5 dalis)
34 straipsnis
Sprendimas dėl finansinės paramos
Komisija priima sprendimą dėl finansinės paramos reikalavimus atitinkančioms nacionalinių programų išlaidoms dviem etapais, priimdama vieną sprendimą kiekvienam iš programavimo laikotarpio metų (toliau – Komisijos sprendimas). Komisijos sprendimas skiriamas valstybei narei.
35 straipsnis
Išankstinis finansavimas
Kompetentingos įstaigos gali paprašyti 50 % dydžio Bendrijos metinės paramos nacionalinei programai išankstinio finansavimo, kaip nurodyta nacionalinėje programoje, ne anksčiau kaip praėjus trims mėnesiams nuo tos dienos, kada gaunamas pranešimas apie Komisijos sprendimą; tada sudaromas susitarimas pagal 16 straipsnį.
36 straipsnis
Pranešimai
1. Kompetentingos įstaigos, naudodamos V priede nustatytas formas, pateikia Komisijai pranešimus apie mokėjimus pagal nacionalinę programą. Prie tų pranešimų pridedama pagal nacionalinę programą vykdomos veiklos pažangos ataskaita. Pranešimai pateikiami ne vėliau kaip per 15 mėnesių nuo tos dienos, kada gaunamas pranešimas apie Komisijos sprendimą. Pranešimuose deklaruojamos ankstesnių metų išlaidos.
2. Iš šio skyriaus 1 skirsnio nuostatas atitinkančių ir metinėje ataskaitoje nurodytus reikalavimus atitinkančių išlaidų Komisija išskaičiuoja valstybėms narėms pagal nacionalines programas suteikto išankstinio mokėjimo sumą.
Kai pranešimuose nurodytos sumos viršija atitinkamą išankstinio mokėjimo sumą, Komisija atlieka tarpinį mokėjimą.
Tie tarpiniai mokėjimai jokiu būdu negali viršyti 30 % Bendrijos metinės paramos nacionalinei programai.
37 straipsnis
Techninis ir finansinis įgyvendinimas
1. Kiekvienas iš 34 straipsnyje nurodytų dviejų etapų privalo būti visiškai techniškai ir finansiškai įgyvendintas pagal Reglamento (EB) Nr. 2152/2003 ir šio reglamento reikalavimus ne vėliau kaip per dvejus metus nuo tos dienos, kai gaunamas pranešimas apie Komisijos sprendimą.
Kompetentingos įstaigos pateikia prašymą dėl reikalavimus atitinkančių išlaidų likučio mokėjimo ne vėliau kaip praėjus 27 mėnesiams nuo tos dienos, kai gaunamas pranešimas apie Komisijos sprendimą.
2. Kiekvieno etapo likutis mokamas po to, kai Komisija gauna prašymą dėl kiekvieno etapo galutinio mokėjimo ir patikrina prie šio prašymo dėl mokėjimo pridedamą finansinę ataskaitą.
38 straipsnis
Prašymų dėl mokėjimo koordinavimas
Pagal savo nacionalinius įstatymus valstybės narės užtikina, kad kompetentingų įstaigų pateikiami prašymai dėl mokėjimo būtų koordinuojami ir atitiktų Komisijos sprendimą.
39 straipsnis
Paraiškos dėl išankstinio finansavimo ir mokėjimų
Kompetentingos įstaigos pateikia Komisijai paraiškas dėl išankstinio finansavimo ir mokėjimų, naudodamos VI, VII ir VIII prieduose nustatytas formas.
3 SKIRSNIS
PAŽEIDIMAI
(Reglamento (EB) Nr. 2152/2003 14 straipsnio 3 dalis)
40 straipsnis
Pažeidimai
1. Valstybė narė išieško bet kokias sumas, prarastas dėl pažeidimų arba aplaidumo; tos sumos grąžinamos Bendrijai.
2. Jei per penkerius metus nuo paskutinių nacionalinės programos metų likučio galutinio išmokėjimo dienos Komisija pastebi kokius nors Bendrijos finansuojamos veiklos pažeidimus, bet atitinkamos sumos Bendrijai pagal šio straipsnio 1 dalį nebuvo grąžintos, ji apie tai informuoja valstybę narę ir suteikia jai galimybę pateikti paaiškinimus.
3. Jeigu išnagrinėjus situaciją ir atitinkamai valstybei narei pateikus bet kokius paaiškinimus Komisija patvirtina, jog pažeidimo esama, valstybė narė grąžina atitinkamas sumas.
4 SKIRSNIS
PATIKRINIMAI, AUDITAS IR TECHNINIAI PATIKRINIMAI
(Reglamento (EB) Nr. 2152/2003 14 straipsnio 4 dalis)
41 straipsnis
Komisijos finansinis auditas
1. Komisija arba bet koks jos įgaliotas atstovas gali atlikti kompetentingų įstaigų, rangovų arba subrangovų, kurie atsakingi už išsamų pagal nacionalinę programą vykdomų priemonių įgyvendinimą, auditą bet kuriuo sutarties galiojimo metu ir laikotarpiu iki penkerių metų po Bendrijos paramos nacionalinei programai galutinių mokėjimų.
2. Komisijai arba bet kokiam įgaliotam atstovui suteikiama galimybė susipažinti su dokumentais, kurių reikia įsitikinant, ar nacionalinės programos dalyvių išlaidos atitinka reikalavimus, tokiais kaip sąskaitos faktūros ir algalapių išrašai.
3. Auditas atliekamas konfidencialiai. Komisija imasi atitinkamų žingsnių užtikrindama, kad jos įgalioti atstovai laikytųsi konfidencialumo dirbdami su duomenimis, su kuriais jie gali susipažinti arba kurie jiems buvo pateikti.
Komisija gali patikrinti, kaip kompetentingos įstaigos, rangovai arba subrangovai, kurie atsakingi už išsamų pagal nacionalinę programą vykdomų priemonių įgyvendinimą, panaudoja Bendrijos finansinę paramą.
4. Kompetentingų įstaigų ir kitų subjektų, kurie yra atsakingi už nacionalinės programos priemonių įgyvendinimą, audito išvadų ataskaita siunčiama atitinkamoms kompetentingoms įstaigoms, rangovams ir subrangovams. Šie gali perduoti savo pastabas Komisijai per vieną mėnesį nuo ataskaitos gavimo. Komisija gali priimti sprendimą neatsižvelgti į pastabas, pateiktas praėjus šiam terminui.
5. Remdamasi audito išvadomis, Komisija imasi visų tinkamų priemonių, kurias ji laiko būtinomis, įskaitant įsakymą dėl visų arba dalies jos atliktų mokėjimų išieškojimo.
42 straipsnis
Patikrinimai ir techniniai patikrinimai
Kompetentingos įstaigos leidžia Komisijos darbuotojams ir Komisijos įgaliotiems asmenims patekti į objektus arba patalpas, kuriose įgyvendinamos nacionalinės programos priemonės, ir susipažinti su visais dokumentais, susijusiais su veiklos techniniu ir finansiniu valdymu. Komisijos įgaliotiems asmenims susipažįstant su atitinkamais dokumentais gali būti taikomas Komisijos ir kompetentingos įstaigos sudarytas konfidencialumo susitarimas.
Tokie patikrinimai gali būti inicijuojami programavimo laikotarpiu ir vykdomi konfidencialiai.
Kompetentingos įstaigos ir už priemonių, vykdomų pagal nacionalinę programą, įgyvendinimą atsakingi subjektai atitinkamai padeda Komisijai arba jos įgaliotiems asmenims.
43 straipsnis
Vertinimai
(Reglamento (EB) Nr. 2152/2003 8 straipsnio 4 dalis)
1. Valstybės narės pagal IX priedą atlieka nacionalinių programų ex ante vertinimą, tarpinę peržiūrą ir ex post vertinimą.
2. Ex ante vertinimo metu kruopščiai patikrinama nacionalinėje programoje numatytos veiklos svarba, pagrįstumas ir tvarumas bei nagrinėjami numatyti rezultatai. Ex ante vertinimo rezultatai perduodami Komisijai kartu su nacionalinėmis programomis.
3. Atliekant tarpinę peržiūrą ir ex post vertinimą įvertinamas pagal Reglamento (EB) Nr. 2152/2003 nuostatas vykdomos monitoringo veiklos įgyvendinimo statusas, efektyvumas ir veiksmingumas. Tarpinės peržiūros rezultatai perduodami Komisijai iki 2006 m. liepos 1 d., o ex post vertinimo rezultatai Komisijai perduodami iki 2007 m. liepos 1 d.
VIII SKYRIUS
MOKSLO PATARIAMOJI GRUPĖ
(Reglamento (EB) Nr. 2152/2003 9 straipsnio 3 dalis)
44 straipsnis
Užduotys
1. Pagal Reglamento (EB) Nr. 2152/2003 9 straipsnio 3 dalį įsteigta mokslo patariamoji grupė konsultuoja Miškų nuolatinį komitetą šiais klausimais:
a) |
dėl būtinybės atlikti specialius tyrimus arba analizę; |
b) |
dėl būtinybės sukurti ad hoc darbo grupes konkretiems klausimams; |
c) |
dėl monitoringo schemos organizavimo ir struktūros gerinimo; |
d) |
dėl mokslo ir politikos sąsajos. |
2. Mokslo patariamoji grupė gali pateikti savo nuomonę dėl:
a) |
pasiūlymų dėl tyrimų; |
b) |
tyrimų, susijusių, pavyzdžiui, su svarba ir duomenų kokybe bei, bendresne prasme, monitoringo schemos rezultatus pateikiančių ataskaitų išvadų; |
c) |
vadovų projektų. |
3. Mokslo patariamosios grupės įgaliojimai suteikiami tik schemos vykdymo laikotarpiui, nustatytam Reglamento (EB) Nr. 2152/2003 12 straipsnio 1 dalyje.
IX SKYRIUS
GALIMYBĖ SUSIPAŽINTI SU DUOMENIMIS
(Reglamento (EB) Nr. 2152/2003 15 straipsnio 1 dalis)
45 straipsnis
Galimybė susipažinti su duomenimis
Kiek būtina vykdyti veiksmus pagal Reglamento (EB) Nr. 2152/2003 9 straipsnio 5 dalį ir 11 straipsnio 2 dalį, galimybė susipažinti su duomenimis, minimais to reglamento 4 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnio 1 dalyje suteikiama Europos aplinkos agentūrai ir Tarptautinei bendradarbiavimo programai dėl oro taršos poveikio miškams įvertinimo ir monitoringo, veikiančiai prie Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos (ICP Forests).
X SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
46 straipsnis
Panaikinimas
Reglamentas (EEB) Nr. 1696/87 ir reglamentai (EB) Nr. 804/94, (EB) Nr. 1091/94, (EB) Nr. 1727/1999 ir (EB) Nr. 2278/1999 panaikinami.
47 straipsnis
Įsigaliojimas
Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje, 2006 m. lapkričio 7 d.
Komisijos vardu
Stavros DIMAS
Komisijos narys
(1) OL L 324, 2003 12 11, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 788/2004 (OL L 138, 2004 4 30, p. 17).
(2) OL L 326, 1986 11 21, p. 2. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 804/2002 (OL L 132, 2002 5 17, p. 1).
(3) OL L 217, 1992 7 31, p. 3. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 805/2002 (OL L 132, 2002 5 17, p. 3).
(4) OL L 161, 1987 6 22, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2278/1999 (OL L 279, 1999 10 29, p. 3).
(5) OL L 93, 1994 4 12, p. 11.
(6) OL L 125, 1994 5 18, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2278/1999.
(7) OL L 203, 1999 8 3, p. 41. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2121/2004 (OL L 367, 2004 12 14, p. 17).
(8) OL L 279, 1999 10 29, p. 3. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2121/2004.
(9) OL L 160, 1999 6 26, p. 80. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1698/2005 (OL L 277, 2005 10 21, p. 1).
(10) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.
(11) OL L 357, 2002 12 31, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 1248/2006 (OL L 227, 2006 8 19, p. 3).
(12) OL L 145, 2001 5 31, p. 43.
(13) OL L 165, 1989 6 15, p. 14.
I PRIEDAS
Oro taršos poveikio miškams darniojo monitoringo parametrų, monitoringo metodų ir duomenų formatų vadovas
Vadovo turinys
Šį vadovą sudaro 15 skyrių:
1 skyrius |
II LYGIO APSKAITOS BARELIŲ ATRANKOS BENDRIEJI METODAI |
2 skyrius |
LAJOS BŪKLĖS TIKRINIMO I LYGIO APSKAITOS PUNKTUOSE IR II LYGIO APSKAITOS BARELIUOSE BENDRIEJI METODAI |
3 skyrius |
LAPIJOS CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ MATAVIMŲ II LYGIO APSKAITOS BARELIUOSE BENDRIEJI METODAI |
4 skyrius |
PRIEAUGIO POKYČIŲ MATAVIMŲ II LYGIO APSKAITOS BARELIUOSE BENDRIEJI METODAI |
5 skyrius |
NUSĖDIMO MATAVIMŲ II LYGIO APSKAITOS BARELIUOSE BENDRIEJI METODAI |
6 skyrius |
METEOROLOGINIŲ MATAVIMŲ II LYGIO APSKAITOS BARELIUOSE BENDRIEJI METODAI |
7 skyrius |
DIRVOŽEMIO TIRPALO MONITORINGO II LYGIO APSKAITOS BARELIUOSE BENDRIEJI METODAI |
8 skyrius |
ŽEMĖS PAVIRŠIAUS AUGALIJOS VERTINIMO II LYGIO APSKAITOS BARELIUOSE BENDRIEJI METODAI |
9 skyrius |
MIŠKO PAKLOTĖS VERTINIMO II LYGIO APSKAITOS BARELIUOSE BENDRIEJI METODAI |
10 skyrius |
APLINKOS ORO KOKYBĖS VERTINIMO II LYGIO APSKAITOS BARELIUOSE BENDRIEJI METODAI |
11 skyrius |
MATOMOS OZONO ŽALOS VERTINIMO II LYGIO APSKAITOS BARELIUOSE BENDRIEJI METODAI |
12 skyrius |
FENOLOGINIŲ STEBĖJIMŲ II LYGIO APSKAITOS BARELIUOSE BENDRIEJI METODAI |
13 skyrius |
NURODYMAI, KAIP PATEIKTI PAPILDOMĄ INFORMACIJĄ APIE TAIKOMUS MONITORINGO METODUS IR NACIONALINIU LYGIU GAUTUS VERTINIMO (AIŠKINIMO) REZULTATUS |
14 skyrius |
BENDRIEJI REZULTATŲ PATEIKIMO NURODYMAI IR DUOMENŲ FORMATAI |
15 skyrius |
I IR II LYGIO APSKAITOS BARELIŲ VERTINIMO DUOMENŲ KODŲ SĄRAŠAS IR NURODYMAI |
Kiekviename skyriuje išdėstytos konkrečios nuostatos yra pagrįstos Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos Tarptautinės oro taršos poveikio miškams vertinimo ir monitoringo programos (ICP Forests) specialistų grupės techninėmis rekomendacijomis. Privaloma ir neprivaloma monitoringo veikla (parametrai, metodai ir kt.) yra atskirta.
1–8 ir 14–15 skyriuose pateikiami techniniai aprašymai, kurie yra išdėstyti Komisijos reglamento (EEB) Nr. 1091/94 prieduose ir atskiruose miško paklotės, aplinkos oro kokybės, vizualios ozono žalos ir fenologinių vertinimų, kurie neįtraukti į pirmiau minėtą reglamentą, vadovuose.
2 skyriuje yra išdėstytos techninės lajos būklės monitoringo I lygio apskaitos punktuose ir II lygio apskaitos bareliuose taisyklės, nes tai yra vienintelis monitoringas, kuris turi būti nuolatos vykdomas abiejuose tinkluose. Be to, tik dviejuose skyriuose dėl duomenų pateikimo ir duomenų formatų (14 ir 15 skyriai) kalbama ir apie I lygio, ir apie II lygio apskaitos vienetus.
1 SKYRIUS
II LYGIO APSKAITOS BARELIŲ ATRANKOS BENDRIEJI METODAI
I. II lygio apskaitos barelių atranka
Už apskaitos barelių atranką yra atsakingos valstybės narės, bet jos taiko šiuos atrankos kriterijus:
— |
mažiausias apskaitos barelio dydis –0,25 hektaro, matuojant horizontalioje plokštumoje, |
— |
kad būtų sumažintas aplink apskaitos barelį esančiose zonose vykdomos veiklos poveikis, jį turi juosti buferinė zona. Faktinis šios zonos plotis priklauso nuo miško tipo ir amžiaus. Jeigu apskaitos barelio plotas ir jo apylinkės yra vienalytės medyno aukščio ir amžiaus struktūros požiūriu, buferinės zonos plotis sumažinamas iki 5 ar 10 m. Jeigu miško zoną, kurioje yra apskaitos barelis, sudaro mišrūs skirtingų rūšių arba amžiaus medynai, buferinė zona padidinama iki penkių kartų galimo didžiausio apskaitos barelyje esančių medžių aukščio, |
— |
apskaitos bareliai yra lengvai pasiekiami bet kuriuo metu, neturėtų būti jokių apribojimų į juos patekti ir imti mėginius, |
— |
ūkininkavimas apskaitos barelio, jo buferinėje zonoje ir aplinkiniame miške yra vienodas, |
— |
monitoringo keliami trukdymai yra kiek įmanoma sumažinti, |
— |
vengiama tiesioginės taršos iš žinomų vietos šaltinių, |
— |
apskaitos bareliai yra pakankamai toli nuo miško pakraščio, iki penkių kartų galimo didžiausio apskaitos barelyje esančių medžių aukščio. |
II. Apskaitos barelių įrengimas ir dokumentai
Kiekvienas įrengtas apskaitos barelis yra išsamiai apibūdinamas. Bendrieji duomenys apie naujus arba papildomus apskaitos barelius yra apibrėžiami ir perduodami Komisijai kito įprastinio duomenų perdavimo metu. Išsamų apskaitos barelio apibūdinimą sudaro: tiksli apskaitos barelio vieta (centro ir apskaitos barelio kampų ribos), plano abrisas, kuriame yra tiksliai pažymėti apskaitos barelio pastovūs kampai ir (arba) ribos, medžių skaičius apskaitos barelyje ir visi kiti atitinkami pastovūs elementai, esantys apskaitos barelyje ar šalia jo (pvz., privažiavimo kelias, upės, grioviai, dideli medžiai). Šiame žemėlapyje taip pat yra nustatoma ir nurodoma tiksli mėginių ėmimo prietaisų ir mėginių (pvz., nusėdimo mėginių rinktuvai ar dirvožemio įgriovos) padėtis (padėtis pagal Palydovinę vietos nustatymo sistemą (GPS) arba atstumas ir kryptis nuo apskaitos barelio centro).
III. Dalinio apskaitos barelio apibrėžimas
Iš esmės visi apskaitos barelyje augantys medžiai turi būti įtraukti į medžių vertinimui skirtus mėginius (pvz., lajos tikrinimas, prieaugio vertinimas). Jeigu apskaitos barelyje auga daug medžių (t. y. tankūs medynai), dalinis apskaitos barelis gali būti naudotinas monitoringui vykdyti. Dalinio apskaitos barelio dydis jo įrengimo metu turėtų būti pakankamai didelis, kad būtų galima patikimus šio monitoringo įvertinimus gauti ne trumpiau kaip 20 metų, dar geriau – visą medynų gyvavimo laiką. Per šį laikotarpį daliniame apskaitos barelyje turėtų būti ne mažiau kaip 20 medžių.
IV. Bendroji informacija apie kiekvieną apskaitos barelį
Tokia bendroji informacija apie kiekvieną pastovų apskaitos barelį, skirtą intensyviam ir nuolatiniam monitoringui vykdyti, renkama naujo apskaitos barelio įrengimo metu ir atliekant pirmąjį monitoringą:
Įrengimas |
Pirmieji monitoringai |
||
|
|
||
|
Šalis |
||
|
Stebimo apskaitos barelio numeris |
||
|
Faktinė platuma ir ilguma |
||
|
|
||
|
Aukštis virš jūros lygio |
||
|
Orientacija |
||
|
Bendras apskaitos barelio dydis |
||
|
Medžių skaičius apskaitos barelyje |
||
|
Dalinis apskaitos barelis (jeigu toks yra) |
||
|
Galimybė pagrindinėms rūšims apsirūpinti vandeniu |
||
|
Humuso tipas |
||
|
Dirvožemio tipologinis vienetas (įvertinimas) |
||
|
|
||
|
Vidutinis vyraujančio ardo amžius |
||
|
Pagrindinės medžių rūšys |
||
|
Našumas (įvertinimas) |
||
|
|
||
|
Ankstesni duomenys apie apskaitos barelį |
||
|
Netoliese esančios kitos monitoringo stotys |
Jeigu vykdant nacionalinę intensyvaus monitoringo programą įrengiami papildomi apskaitos bareliai, valstybės narės pateikia Europos Komisijai įrengimo metu surinktą informaciją apie kiekvieną tokį barelį, naudodamos duomenų rinkmeną ir ataskaitas (iki apskaitos barelio įrengimo metų pabaigos).
Informacija apie visus per kelerius metus įvykusius monitoringo programos pokyčius ir kita svarbi informacija (pvz., miško darbai, audros, kenkėjų antplūdžiai) yra pateikiama kasmet.
V. Sunykusių apskaitos barelių pakeitimas ir papildomi apskaitos bareliai
Sunykę ir papildomi apskaitos bareliai pagal šiame skyriuje išdėstytus atrankos kriterijus turėtų būti atrenkami iš veikiančių I lygio apskaitos punktų. Iš naujo įrengtiems ar papildomiems apskaitos bareliams suteikiamas naujas numeris. Valstybės narės kito įprastinio duomenų perdavimo metu Komisijai kartu pateikia ir informaciją apie apskaitos barelio pakeitimo arba papildomų apskaitos barelių poreikio priežastis, paskutinių atliktų stebėjimų (matavimų) rezultatus ir naujų apskaitos barelių atrankoje taikytus kriterijus.
VI. Duomenų perdavimas
Valstybės narės Komisijai perduoda šiame skyriuje nurodytą informaciją apie kiekvieną II lygio apskaitos barelį tokiu formatu, kuris yra nustatytas 14 skyriuje pateiktose 1 ir 2 formose.
2 SKYRIUS
LAJOS BŪKLĖS TIKRINIMO I LYGIO APSKAITOS PUNKTUOSE IR II LYGIO APSKAITOS BARELIUOSE BENDRIEJI METODAI
I. Bendrosios pastabos
Pagal 2 straipsnį ir 6 straipsnio a punktą lajos būklės tikrinimas yra privalomas ir vykdomas visuose I lygio apskaitos punktuose bei II lygio apskaitos bareliuose ir kasmet kartojamas. Toliau pateiktos nuostatos yra pagrįstos Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos Tarptautinės oro taršos poveikio miškams vertinimo ir monitoringo programos (ICP Forests) lajos būklės specialistų grupės techninėmis rekomendacijomis.
II. Tikrinamų medžių atranka
II.1. Tikrinamų medžių atranka I lygio apskaitos punktuose
Kiekviename mėginių ėmimo punkte tikrinami medžiai yra atrenkami pagal griežtai apibrėžtą, objektyvią ir nešališką statistinę sistemą (pvz., keturių kryžiumi išdėstytų taškų grupė, išdėstyta pagrindinėmis kompaso kryptimis, kai kampiniai taškai yra per 25 m nuo tinklelio taško, atrenkant šešis medžius kiekviename daliniame barelyje arba atrenkant tikrinamus medžius, išsidėsčiusius spirale nuo barelio centro). Jaunesniuose tankiuose medynuose, kuriuose medžių lajos neįmanoma įvertinti, tikrinami medžiai atrenkami nustatytu geometriniu metodu. Šis metodas kartojamas tol, kol galima rasti pakankamai medžių, kurių lają galima įvertinti. Laikomasi šių atrankos kriterijų:
— |
valstybės narės gali pasirinkti vertinamų medžių skaičių. Vis dėlto į mėginį turi būti įtraukta ne mažiau kaip 20 medžių arba ne daugiau kaip 30 medžių, be to, vertinamų medžių skaičius turi būti pastovus; |
— |
į vertinimą įtraukiamos visos medžių rūšys. Tikrinamų medžių aukštis turėtų būti ne mažesnis kaip 60 cm. Tiktai medžiai vilkai, viršaujantys ir vidutinio bei silpnesnio augumo medžiai, atitinkamai 1–3 Krafto klasių medžiai, yra tinkami lajos būklės vertinimui atlikti. Šių augimo ir vystymosi klasių medžiai su nulaužtomis viršūnėmis negali būti įtraukti į apskaitą; |
— |
tvarkant mišką išvežti medžiai, nuvirtę medžiai (pvz., nuversti vėjo ar nulūžę) ir žuvę medžiai turi būti pakeisti naujais tikrinamais medžiais, atrinktais pagal nešališką sistemą. Medis laikomas žuvusiu, jeigu yra žuvę visi jo kamieno laidieji audiniai. Žuvęs medis turi būti užregistruotas, bet tik kartą. Jeigu medynas yra iškirstas, mėginių ėmimo punktas nustoja veikti, kol įrengiamas naujas medynas; |
— |
mėginio centras turi būti pažymėtas, kad per kitus patikrinimus būtų galima atlikti pakartotinį vertinimą. Tikrinami medžiai turėtų būti atpažįstami, jei įmanoma, be pastovaus ženklinimo, atliekant kitų metų vertinimą. |
II.2. Medžių atranka II lygio apskaitos bareliuose
Visame apskaitos barelyje vykdomas visų medžių vilkų, viršaujančių ir vidutinio ir silpnesnio augimo medžių, kurie atitinkamai priskiriami 1, 2 ir 3 Krafto klasėms, monitoringas. Jeigu apskaitos barelyje yra daug medžių (pvz., tankūs medynai), lajai įvertinti reikalingas tikrinamų medžių kiekis gali būti sumažintas naudojant dalinį apskaitos barelį. Dalinio apskaitos barelio atveju turi būti vykdomas visų tame daliniame apskaitos barelyje esančių medžių vilkų, viršaujančių ir vidutinio ir silpnesnio augimo medžių, kurie atitinkamai priklauso 1, 2 ir 3 Krafto klasėms, monitoringas. Kai kuriais atvejais gali būti leista naudoti kitokią, bet objektyvią ir nešališką tikrinamų medžių kiekio sumažinimo arba jų kiekio nustatymo sistemą. Kasmet yra taikomi tie patys metodai, per kiekvieną inventorizaciją yra įvertinama ne mažiau kaip 20 medžių.
III. Vertinimo data
Patikrinimas yra vykdomas laikotarpiu tarp naujų spyglių ir lapų susidarymo pabaigos ir prieš lapų dechromaciją rudenį.
IV. Bendroji pagrindinė informacija
I lygio apskaitos punktuose turi būti vertinami šie apskaitos barelio ir medžių parametrai:
— |
kiekvieno apskaitos barelio:
|
— |
kiekvieno apskaitos barelio medžio:
|
II lygio apskaitos bareliuose turi būti renkama tokia informacija apie apskaitos barelį ir medžius:
— |
šalis, |
— |
apskaitos barelio numeris, |
— |
įvertinimo data, |
— |
medžių skaičius, |
— |
medžių rūšys, |
— |
orientacija, |
— |
informacija apie iš miško išvežamą medieną ir žuvusius medžius, |
— |
atidengimas, |
— |
augimo ir vystymosi klasė, |
— |
lajos užstelbimas, |
— |
matomumas. |
V. Tikrinamų medžių vertinimas
V.1. Vizualinis defoliacijos vertinimas
Medžio defoliacija yra vertinama kasmet 5 % intervalais, lyginant su vietos sąlygomis augančiu, visą lapiją turinčiu medžiu. Medžių klasifikavimas pagal defoliacijos laipsnius yra atliekamas stebėjimo metu ir yra registruojamas 5 % intervalais.
Medis, kurio defoliacijos laipsnis yra 95–100 %, bet tebėra gyvas, vertinamas 99 balais. Žuvusiems medžiams yra skiriama 100 balų.
Klasė |
Defoliacijos laipsnis |
Nukritusių spyglių/lapų procentinis santykis |
0 |
Defoliacijos nėra |
0–10 |
1 |
Nedidelė defoliacija |
11– 25 |
2 |
Vidutinė defoliacija |
26– 60 |
3 |
Didelė defoliacija |
61– 99 |
4 |
Žuvę medžiai |
100 |
V.2. Vizualinis dechromacijos vertinimas
Medžiai klasifikuojami pagal dechromacijos laipsnius.
Dechromacijos laipsniai yra apibrėžiami taip:
Klasė |
Dechromacija |
Dechromacijos paveiktų spyglių/lapų orientacinis procentinis dydis |
0 |
Nėra arba menka dechromacija |
0–10 |
1 |
Nedidelė dechromacija |
11–25 |
2 |
Vidutinė dechromacija |
26–60 |
3 |
Didelė dechromacija |
> 60 |
Sujungus defoliacijos ir dechromacijos klases, taip pat yra naudojama tokia bendra pažeidimo klasių sistema:
Defoliacijos klasė |
Dechromacijos klasė |
||
1 |
2 |
3 |
|
|
Atsiradusio pažeidimo klasė |
||
0 |
0 |
I |
II |
1 |
I |
II |
II |
2 |
II |
III |
III |
3 |
III |
III |
III |
4 |
IV |
IV |
IV |
0 – pažeidimo nėra, I – nedidelis pažeidimas, II – vidutinis pažeidimas, III – didelis pažeidimas, IV – žuvę medžiai. |
VI. Pažeidimo priežasčių vertinimas
VI.1. Tikrinamų medžių atranka
Pažeidimo priežasčių vertinimas yra neprivalomas, atliekamas norint papildyti kasmetinius lajos būklės stebėjimus.
VI.2. Vertinimo dažnumas ir laikas
I lygis + II lygis: pažeidimo priežasčių vertinimas yra atliekamas vasarą per įprastą lajos būklės vertinimą.
II lygio apskaitos bareliuose, vadinamuosiuose pagrindiniuose apskaitos bareliuose, kuriuose vykdoma visa programa, jeigu ženklus pažeidimas yra pastebimas laikotarpiu, kai lajos būklė nėra vertinama, yra surengiamas papildomas apsilankymas pažeidimui įvertinti. Už nusėdimo arba fenologinius stebėjimus atsakingų darbuotojų stebėjimai gali būti naudojami kaip išankstinio įspėjimo sistema. Šis papildomas apsilankymas yra surengiamas tuomet, kai pagrindinė pažeidimo priežastis, kaip manoma, daro didžiausią poveikį (pvz., sukelia defoliaciją).
VI.3. Vertinami parametrai
Šioje lentelėje yra išvardyti parametrai, kurie vertinami I lygio apskaitos punktuose ir II lygio apskaitos bareliuose.
Požymio apibūdinimas |
|
||
|
Tiksliai apibrėžta pažeista dalis |
||
|
Požymis |
||
|
Tiksliai apibrėžtas požymis |
||
|
Lajos vieta |
||
|
|
||
|
|
VII. Duomenų perdavimas
Valstybės narės šią informaciją apie kiekvieną apskaitos barelį Komisijai perduoda 14 skyriuje nurodytose 3–8 formose.
3 SKYRIUS
LAPIJOS CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ MATAVIMŲ II LYGIO APSKAITOS BARELIUOSE BENDRIEJI METODAI
I. Bendrosios pastabos
Pagal 6 straipsnio a punktą lapijos cheminių medžiagų matavimai yra vykdomi visuose II lygio apskaitos bareliuose ir kartojami kiekviename atskirame apskaitos barelyje 2 metų intervalu. Toliau pateiktos nuostatos yra pagrįstos Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos Tarptautinės oro taršos poveikio miškams vertinimo ir monitoringo programos (ICP Forests) lapijos chemijos specialistų grupės techninėmis rekomendacijomis.
II. Matavimų metodika
II.1. Mėginių ėmimo duomenys
Lapuočių rūšys ir maumedžiai: mėginiai imami laikotarpiu nuo visiško naujų lapų susiformavimo iki lapų pageltimo ir senėjimo rudenį.
Visžalės rūšys: mėginiai yra imami ramybės laikotarpiu. Prašoma, kad valstybės narės kiekvienam regionui ir kiekviename regione esančioms lygumoms ir kalnams apibrėžtų įvairioms rūšims labiausiai tinkamą mėginių ėmimo bei analizės laiką ir kad matavimus atliktų šiuo laikotarpiu.
Spygliuočių rūšių ir maumedžių lapijos monitoringas turi būti vykdomas 2005 m. vasarą, o amžinai žaliuojančių medžių monitoringas – 2005–2006 m. žiemą. Kiekviename atskirame apskaitos barelyje monitoringas yra kartojamas 2 metų intervalu.
II.2. Medžių atranka
Kas antri metai imami ne mažiau kaip penkių visų apskaitos barelyje augančių pagrindinių rūšių medžių mėginiai.
Mėginiams paimti reikalingas medžių kiekis yra parenkamas taip, kad:
— |
tai būtų kiti, lajai įvertinti nenaudoti medžiai, kad paskesnio mėginių ėmimo metu nebūtų prarasta lapija; |
— |
tuo atveju, kai atliekant medžių gyvybingumo vertinimą, yra apsiribojama daliniame apskaitos barelyje esančiais medžiais, lapų mėginiams imti skirti medžiai būtų atrenkami iš likusios viso apskaitos barelio dalies. Jeigu mėginiams imti dalinis apskaitos barelis nenaudojamas, medžiai mėginiams atrenkami iš buferinėje zonoje esančių medžių. Tokiu atveju buferinėje zonoje mėginiams imti atrinktiems medžiams suteikiamas specialus numeris; |
— |
medžiai priklausytų medžių vilkų ir viršaujančių medžių klasėms (susivėrę medynai) arba vidutinis medžių aukštis būtų ±20 % (nesusivėrę medynai); |
— |
medžiai būtų netoli tų vietų, kur analizei yra imami dirvožemio mėginiai; tačiau imant dirvožemio mėginius, reikia stengtis nepakenkti pagrindinėms tikrinamų medžių šaknims; |
— |
medžiai atspindėtų vidutinį defoliacijos lygį apskaitos barelyje (±5 % vidutinio lapijos praradimo); |
— |
medžiai atspindėtų sanitarinę apskaitos barelio būklę. |
To paties medžio mėginiai gali būti imami daugelį metų, medžiai sunumeruojami. Kad nebūtų pakenkta tikrinamiems medžiams, prireikus leidžiama kaitalioti dvi penkių medžių grupes. Kiekviena grupė turi atitikti pirmiau nurodytas sąlygas.
Imami tik pagrindinių rūšių medžių mėginiai (žr. I priedo 15 skyriaus 16 punktą).
Lapijos mėginiams imti naudojami medžiai yra vertinami pagal lajos būklę, naudojami esami arba specialiai paskirti numeriai.
II.3. Bendroji informacija
Surenkama tokia informacija:
— |
apskaitos barelio numeris, |
— |
mėginių ėmimo ir analizės data, |
— |
medžių rūšys. |
II.4. Lapų ir spyglių atrinkimas ir jų kiekis
Apskaitos barelyje medžiai nekertami, nes tai gali turėti įtakos lapų arba spyglių mėginių ėmimo metodui. Svarbu, kad mėginiams paimti lapai arba spygliai būtų augę atviroje šviesoje.
Lapų arba spyglių mėginiai yra imami iš viršutinio lajos trečdalio, bet ne iš paties pirmojo spygliuočių menturio.
Lapuočių mėginiai yra imami iš einamųjų metų lapų arba spyglių.
Visžalių medžių rūšių mėginius rekomenduojama imti iš einamųjų metų spyglių arba lapų ir antrųjų metų spyglių arba lapų (einamųjų metų + vieneri metai).
Imant visų medžių mėginius reikia atkreipti dėmesį į tai, kad mėginiams imami lapai arba spygliai būtų suaugę, ypač tų rūšių, kurios ūglius užaugino kelis kartus per metus (pvz., Pinus Halepensis, Pseudotsuga menziesii, Eucalyptus sp., Quercus sp.). Larix sp. ir Cedrus sp. rūšių mėginiai yra imami nuo praėjusių metų šakelių.
Apskritai mėginiai yra imami taip, kad tikrinamų medžių grupėje būtų tipiški visų krypčių mėginiai. Prireikus mėginius leidžiama imti skirtingose kiekvieno apskaitomos grupės medžio lajos pusėse. Tam tikrose augavietėse, kuriose akivaizdi vienos krypties įtaka (pvz., statūs šlaitai arba stiprus vyraujantis vėjas), mėginiai yra imami tik iš vienos lajos pusės, kuri visada turi būti ta pati. Tokiais atvejais mėginių ėmimo kryptį būtina patvirtinti dokumentais.
Pagrindinių elementų ir Fe, Mn, Zn, Cu analizei patartina imti kiekvienos tikrinamos amžiaus grupės 30 g šviežių spyglių arba lapų.
Kiekviena šalis gali pati nuspręsti mėginiams imti didesnį lapų kiekį, atsižvelgdama į tai, koks kiekis reikalingas pagal taikomus analizės metodus, arba į tai, ar reikalinga mėginius konservuoti būsimoms reikmėms.
II.5. Mėginių ėmimo būdai
Kadangi medžių negalima kirsti, priimtinas bet koks tinkamas mėginių ėmimo būdas, atsižvelgiant į medžių rūšį, aukštį ir pan., jeigu mėginys neužteršiamas, tikrinamas medis nėra smarkiai sužalojamas arba tai nekelia pavojaus mėginius imančiai grupei.
II.6. Išankstinis mėginių apdorojimas prieš juos siunčiant į laboratorijas analizei atlikti
Imami ne mažiau kaip penki kiekvienos apskaitos barelyje esančios pagrindinės medžių rūšies mėginiai. Šie penki mėginiai yra laikomi atskirai maišuose. Analizei imamas sudėtinis mėginys yra padaromas sumaišant vienodus kiekvieno penkių mėginių kiekius (tuo atveju, kai šie penki medžiai analizuojami atskirai, yra apskaičiuojama kiekvieno elemento vidutinė vertė).
Prieš siunčiant mėginius analizei į laboratoriją reikia labai aiškiai pažymėti kiekvieną mėginį (medynas, apskaitos barelio numeris, medžio rūšis, spyglių amžius ir pan.). Šie atpažinimo ženklai yra nurodomi maišo išorėje (rašomi tiesiai ant maišo nenuplaunamu rašalu arba ant maišo prisegama etiketė).
II.7. Apdorojimas prieš analizę
Intensyviai ir nuolatinei pastovių apskaitos barelių ir einamųjų metų ūglių priežiūrai vykdyti patartina nustatyti 100 lapų arba 1 000 spyglių masę, taip pat ūglių masę.
Lapų lapkočių atskirti nebūtina, bet sudėtinių lapų atvejais patartina mažuosius lapelius atskirti nuo lapkočio, jeigu tai nebuvo padaryta miške. Kad būtų išvengta taršos, negalima naudoti pudruotų plastikinių pirštinių.
Nėra būtina nuolat plauti mėginius, bet patartina tai daryti tam tikruose regionuose, kuriuose labai didelė tarša arba kurie yra arti jūros. Tokie mėginiai yra plaunami vandeniu be priedų.
Džiovinimas krosnyje atliekamas ne aukštesnėje kaip 80 °C temperatūroje mažiausiai 24 valandas. Spygliai atskiriami nuo šakelių laikantis tų pačių atsargumo priemonių, kaip ir nuo pagrindinio lapkočio atskiriant smulkius lapelius.
II.8. Cheminė analizė
Nustatoma tik suminė elementų koncentracija.
Kiekviena šalis gali taikyti savo nacionalinius metodus. Bet sumines elementų koncentracijas, gautas taikant nacionalinius metodus, būtina palyginti su metodais, kurie patvirtinti remiantis etaloniniais standartiniais mėginiais. Lapijos aprašyme yra išskiriami privalomi ir neprivalomi parametrai (žr. šį sąrašą).
Privalomi parametrai |
Neprivalomi parametrai |
Azotas (N) |
Cinkas (Zn) |
Siera (S) |
Manganas (Mn) |
Fosforas (P) |
Geležis (Fe) |
Kalcis (Ca) |
Varis (Cu) |
Magnis (Mg) |
Švinas (Pb) |
Kalis (K) |
Boras (B) |
III. Duomenų perdavimas
Valstybės narės šią informaciją apie kiekvieną apskaitos barelį Komisijai perduoda formatu, nustatytu 14 skyriuje nurodytose 9, 10 ir 11 formose.
4 SKYRIUS
PRIEAUGIO POKYČIŲ MATAVIMŲ II LYGIO APSKAITOS BARELIUOSE BENDRIEJI METODAI
I. Bendrosios pastabos
Pagal 6 straipsnio a punktą prieaugio pokyčių matavimai yra atliekami visuose apskaitos bareliuose ramybės metu. Remiantis Reglamentu (EB) Nr. 2152/2003, pirmieji matavimai turi būti atlikti ramybės metu 2004–2005 m. žiemą ir kartojami kas penkeri metai.
Toliau išdėstytos nuostatos yra pagrįstos Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos Tarptautinės oro taršos poveikio miškams vertinimo ir monitoringo programos (ICP Forests) miškų prieaugio specialistų grupės techninėmis rekomendacijomis. Prieaugio matavimai dalijami į dvi dalis:
— |
medžių parametrų periodiniai matavimai (privalomi visus penkerius metus), |
— |
medžio metinių rievių analizė pagal prieaugio griežinėlį ir kamieno skerspjūvį (neprivaloma). |
Čia aprašytos metodikos netinka makijos tipo medynams ir panašios augalijos rūšims.
Be periodinių medžio parametrų matavimų, valstybės narės gali atlikti pastovius medžio liemens apimties matavimus.
II. Matavimų metodika
II.1. Matavimų laikas
Matavimai yra atliekami ramybės metu.
II.2. Tikrinamų medžių atranka
Paprastai yra vykdomas visų visame apskaitos barelyje augančių medžių monitoringas. Kai apskaitos barelyje auga labai daug medžių (pvz., tankūs medynai), medžių vertinimui gali būti naudojamas apibrėžtas dalinis apskaitos barelis. Tokiu atveju yra vykdomas daliniame apskaitos barelyje augančių medžių monitoringas. Dalinio apskaitos barelio dydis monitoringo metu turėtų būti pakankamai didelis, kad būtų gautas patikimas medyno prieaugio per visą matavimų laiką įvertinimas. Nustatomas ir nurodomas tikslus šio dalinio apskaitos barelio dydis.
Visi medžiai, kurių skersmuo su žieve yra ne mažesnis kaip 5 cm, yra pažymimi atskirais numeriais.
II.3. Bendroji informacija
Surenkama tokia informacija:
— |
apskaitos barelio numeris, |
— |
mėginių ėmimo ir analizės data, |
— |
medžio numeris. |
II.4. Matuotini parametrai
|
Privalomi parametrai |
Neprivalomi parametrai |
Periodiniai matavimai |
Medžio rūšis |
Žievė |
Skersmuo krūtinės aukštyje (SKA) |
Medžio aukštis (visi medžiai) |
|
Medžio aukštis |
Lajos aukštis (visi medžiai) |
|
Aukštis iki lajos apačios, jeigu apskaitos barelyje imamas dalinis medžio mėginys |
Lajos plotis |
|
Informacija apie ūkines priemones |
Tūrio įvertinimas |
|
Medžio rievės analizė |
|
Rievės plotis |
Medžio skersmuo po žieve Pokytis kas penkeri metai |
||
Skerspločio ir tūrio įvertinimas |
III. Duomenų perdavimas
Valstybės narės šią informaciją apie kiekvieną apskaitos barelį Komisijai perduoda 14 skyriuje nurodytose 12 ir 16 formose.
5 SKYRIUS
NUSĖDIMO MATAVIMŲ II LYGIO APSKAITOS BARELIUOSE BENDRIEJI METODAI
I. Bendrosios pastabos
Pagal 6 straipsnio b punktą nusėdimo lygio matavimai yra atliekami ne mažiau kaip 10 % II lygio apskaitos barelių.
Toliau išdėstytos nuostatos yra pagrįstos Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos Tarptautinės oro taršos poveikio miškams vertinimo ir monitoringo programos (ICP Forests) nusėdimo specialistų grupės techninėmis rekomendacijomis.
II. Matavimų metodika
Kiekvienas nusėdimo apskaitos barelis yra smulkiai apibūdinamas. Dalis tokios informacijos jau yra įtraukta į miškų monitoringo apskaitos barelių aprašus (ilguma, platuma, aukštis virš jūros lygio, atidengimas, medžių rūšys ir kt.). Kitą informaciją reikia pagrįsti dokumentais, ypač atsižvelgiant į nusėdimo padėtį (atidengimas prie vietos taršos šaltinių, žemės naudojimas vietos reikmėms, vieta prie miško pakraščio ir kt.). Aiškinant ir suvokiant nusėdimo procesus yra vertinga tokia informacija kaip nevienodas medyno susivėrimo laipsnis, lapijos ploto rodiklis ir pan.
II.1. Polajinių kritulių monitoringas
Nusėdimo monitoringas priklauso nuo vietos. Matavimai yra atliekami taip, kad jie erdvės požiūriu būtų gerai pasiskirstę po visą šalį ir, jei būtina, visuose II lygio apskaitos bareliuose. Polajinių kritulių matavimai yra atliekami pačiame apskaitos barelyje. Jei tai neįmanoma, matavimai yra atliekami netoli apskaitos barelio, tame pačiame medyne. Tokie matavimai jokiu būdu negali trukdyti kitiems dirvožemio ir augalijos matavimams. Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad negalima pažeisti miško apskaitos barelio.
II.2. Atviros miško vietos monitoringas
Netoli faktinio apskaitos barelio (2 km atstumu) yra įrengiami šlapiųjų ir (arba) bendrųjų iškritų rinktuvai. Vieta parenkama taip, kad aplinkiniai objektai būtų ne mažesniu atstumu negu jų dvigubas aukštis.
II.3. Oro taršos monitoringas
Oro taršos matavimai yra atliekami vietoje, nors praktiniais tikslais ar derinant šią veiklą su kitais projektais gali būti atliekami toliau. Matavimų vietoje negali būti vietos taršos šaltinių poveikio.
II.4. Matavimų laikas
Matavimai yra atliekami kas mėnesį, kas savaitę arba laikotarpiu tarp šių dviejų periodų, priklausomai daugiausia nuo bendrų oro sąlygų konkrečiame apskaitos barelyje.
Jei būtina per metus naudoti skirtingos trukmės matavimų laikotarpius (pvz., vasarą kas savaitę, žiemą kas mėnesį), yra nustatomi du atskiri monitoringo laikotarpiai, kurių rezultatai pateikiami atskirai. Tuo pačiu monitoringo laikotarpiu matavimų trukmė yra pastovi. Toks pat matavimų laikotarpis yra imamas vykdant monitoringą ir po miško kupolu, ir atviroje vietoje.
II.5. Mėginių ėmimas ir tvarkymas
Mėginiams surinkti yra naudojami švarūs surinkimo prietaisai ir talpos. Įrangai plauti naudojamas dejonizuotas vanduo. Svarbu, kad imant ir pervežant mėginius talpos būtų laikomos tamsioje, vėsioje vietoje. Esant saulėtam ir šiltam orui, galima papildomai naudoti konservantus, kad neatsirastų dumblių. Tokiu atveju turėtų būti naudojami tik tokie konservantai, kurie netrukdo atlikti norimą kurio nors jono analizę.
II.6. Išankstinis mėginių apdorojimas, pervežimas ir laikymas
Yra nustatomas iš visų atskirų polajinių kritulių, kritulių, kurie pasiekia žemę nutekėję nuo medžio kamieno ir šakų, arba atviroje vietoje esančių rinktuvų paimto kiekvieno mėginio tūris. Mėginiai gali būti tiriami atskirai arba kartu su tuo pačiu laikotarpiu iš to paties apskaitos barelio surinktais mėginiais. Polajinių kritulių, kritulių, kurie pasiekia žemę nutekėję nuo medžio kamieno ir šakų, arba atviros vietos mėginiai yra tiriami atskirai. Kritulių, kurie pasiekia žemę nutekėję nuo medžio kamieno ir šakų, mėginiai gali būti tiriami kartu tik su tais mėginiais, kurie buvo paimti nuo tos pačios rūšies, panašaus dydžio ir vyravimo laipsnio medžių.
Trumpuoju laikotarpiu paimti mėginiai gali būti tiriami tokie, kokie yra, arba prieš analizę maišomi su kas mėnesį imamais mėginiais. Jeigu mėginiai yra maišomi, tai turi būti atliekama proporcingai visam mėginio tūriui.
Mėginiai yra kuo greičiau pervežami į laboratoriją (patartina šaltose dėžėse) ir iki analizės laikomi šaltai (4 °C) ir tamsoje.
II.7. Bendroji informacija
Surenkama tokia informacija:
— |
apskaitos barelio numeris, |
— |
mėginių rinktuvo kodas, |
— |
monitoringo laikotarpio pradžios data, |
— |
monitoringo laikotarpio pabaigos data, |
— |
(vienodų) matavimo laikotarpių kiekis monitoringo metu. |
Galima rinkti papildomą neprivalomą informaciją, pvz., apie miško kupolo tankumą, lapijos ploto rodiklius ir kt., jeigu ji naudinga rezultatų aiškinimui.
II.8. Cheminė analizė
Privalomi ir neprivalomi parametrai, kurie tiriami bendrųjų iškritų, polajinių kritulių, kritulių, kurie pasiekia žemę nutekėję nuo medžio kamieno ir šakų, ir rūko mėginiuose:
Mėginio rūšis |
Privalomas |
Neprivalomas |
Bendrosios iškritos, polajiniai krituliai, krituliai, kurie pasiekia žemę nutekėję nuo medžio kamieno ir šakų |
Kritulių kiekis |
|
pH ir laidumas esant 25 °C |
|
|
Na, K, Mg, Ca, NH4 |
Al, Mn, Fe ir kiti sunkieji metalai, pvz., Cu, Zn, Hg, Pb, Cd, Co, Mo |
|
Cl, NO3 SO4 |
Bendras P, PO4 |
|
Bendras šarmingumas Privalomas kai kuriems mėginiams, jeigu pH > 5 |
|
|
DOC, bendras N (bendras N neprivalomas bendrosioms iškritoms, bet labai patartinas) |
Bendras S, HCO3 HCO3 galima gauti atliekant skaičiavimus (pH, bendrą šarmingumą, temperatūrą ir jonų jėgą) arba tiesiogiai matuojant |
|
|
|
|
Rūkas, sušalęs rūkas (šerkšnas) |
|
pH, laidumas |
|
Na, K, Mg, Ca, NH4 |
|
|
Cl, NO3, SO4, bendras P |
|
|
Šarmingumas |
|
|
Al, Mn, Fe ir kiti sunkieji metalai, pvz., Cu, Zn, Hg, Pb, Cd, Co, Mo |
|
DOC – ištirpusi organinė anglis, bendras N – bendras azoto kiekis. |
III. Duomenų perdavimas
Valstybės narės šią informaciją apie kiekvieną apskaitos barelį Komisijai perduoda 14 skyriuje nurodytose 17 ir 19 formose.
6 SKYRIUS
METEOROLOGINIŲ MATAVIMŲ II LYGIO APSKAITOS BARELIUOSE BENDRIEJI METODAI
I. Bendrosios pastabos
Pagal 6 straipsnio b punktą meteorologiniai matavimai yra atliekami ne mažiau kaip 10 % apskaitos barelių. Toliau išdėstytos nuostatos yra pagrįstos Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos Tarptautinės oro taršos poveikio miškams vertinimo ir monitoringo programos (ICP Forests) meteorologijos ir fenologijos specialistų grupės techninėmis rekomendacijomis.
II. Matavimų metodika
II.1. Mėginių ėmimo įrangos vieta
Kad būtų atspindėtos specifinės miškingų teritorijų klimato sąlygos, matavimai yra atliekami atitinkamame miško plote. Apskritai matavimai (išskyrus dirvožemio temperatūrą, dirvožemio drėgnumą ir medynui tenkančius kritulius) gali būti atliekami apskaitos barelyje virš miško medyno kupolo arba atviroje vietoje, miško teritorijoje esančioje stotyje netoli (paprastai ne didesniu negu 2 km atstumu) nuo apskaitos barelio medyno. Atstumas nuo matavimo taško atviros vietos stotyje iki aplinkinių medynų ar kitų kliūčių yra bent du kartus didesnis negu suaugusio medžio (kliūties) aukštis. Dirvožemio temperatūra, drėgnumas ir medynui tenkantys krituliai yra matuojami nuolatinio apskaitos barelio medyno teritorijoje.
Jei įmanoma, kartu yra naudojama nusėdimo matavimo įranga. Kad būtų išvengta poveikio šaknims ir dirvos būklei, įranga išdėstoma taip, kad ją būtų galima pasiekti ir prižiūrėti nevaikštant per apskaitos barelį.
II.2. Faktinių meteorologinių sąlygų įvertinimo apskaitos barelyje arba netoli jo metodai
Oro sąlygos yra stebimos nuolat, tam greta apskaitos barelio atviroje vietovėje įrengiama meteorologijos stotis arba greta apskaitos barelio, medynuose įrengiamas bokštelis. Techninė įranga, davikliai ir jų išdėstymas turi atitikti tarptautinius meteorologijos standartus. Reikia nustatyti tokius kintamus dydžius:
Privalomas |
Neprivalomas |
Krituliai |
Ultravioletinių spindulių radiacija |
Oro temperatūra |
Dirvožemio temperatūra |
Oro drėgnumas |
Dirvožemio drėgnumas |
Vėjo greitis |
(Dirvožemio terpės potencialas, vandens kiekis) |
Vėjo kryptis |
Medynui tenkantys krituliai (polajinių kritulių ir kritulių, kurie pasiekia žemę nutekėję nuo medžio kamieno ir šakų, kiekis) |
Saulės radiacija |
|
II.3. Informacijos rinkimas, kaupimas, laikymas ir pateikimas
Prieš pateikiant surenkami dienos vertes nurodantys duomenys (jų sumą arba vidutinę vertę (vidurkį), atitinkamai mažiausias ir didžiausias vertes).
Renkama ir pateikiama tokia informacija apie apskaitos barelį:
— |
šalis, |
— |
apskaitos barelio numeris, |
— |
tiksli informacija apie naudotą įrangą, |
— |
apskaitos barelių (ilguma, platuma, aukštis virš jūros lygio) ir įrangos (atitinkamame apskaitos barelyje) vieta, |
— |
matavimų pradžios ir pabaigos datos, |
— |
dažnumas (intervalų skaičius). |
PARAMETRŲ SĄRAŠAS
Parametras |
Matavimo vienetas |
Vidurkis |
Suma |
Mažiausia vertė |
Didžiausia vertė |
Pastabos |
Krituliai |
(mm) |
|
(*) |
|
|
Bendras kritulių kiekis |
Oro temperatūra |
(°C) |
(*) |
|
(*) |
(*) |
|
Santykinis drėgnumas |
(%) |
|
|
|
|
|
Vėjo greitis |
(m/s) |
(*) |
|
|
(*) |
|
Vėjo kryptis |
(°) |
(*) |
|
|
|
Vyraujanti vėjo kryptis |
Saulės spinduliuotė |
(W/m2) |
(*) |
|
|
|
|
UVB spinduliuotė |
(W/m2) |
(*) |
|
|
|
|
Dirvožemio temperatūra |
(°C) |
(*) |
|
(*) |
(*) |
|
Dirvožemio drėgnumas: Dirvožemio terpės potencialas |
(hPa) |
|
|
|
|
|
Dirvožemio drėgnumas: Vandens kiekis dirvožemyje |
Tūris % |
(*) |
|
(*) |
(*) |
|
Medynui tenkantys krituliai |
(mm) |
|
(*) |
|
|
|
Kiti |
|
|
|
|
|
Turi būti nurodyta su duomenimis pateikiamoje ataskaitoje |
(*) Turi būti nurodyta. |
III. Duomenų perdavimas
Valstybės narės šią informaciją apie kiekvieną apskaitos barelį Komisijai perduoda 14 skyriuje nurodytose 20 ir 23 formose.
7 SKYRIUS
DIRVOŽEMIO TIRPALO MONITORINGO II LYGIO APSKAITOS BARELIUOSE BENDRIEJI METODAI
I. Bendrosios pastabos
Pagal 6 straipsnio b punktą dirvožemio tirpalo monitoringas yra vykdomas ne mažiau kaip 10 % II lygio apskaitos barelių.
Toliau išdėstytos nuostatos yra pagrįstos Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos Tarptautinės oro taršos poveikio miškams vertinimo ir monitoringo programos (ICP Forests) dirvožemio specialistų grupės techninėmis rekomendacijomis.
II. Monitoringo metodika
II.1. Rinktuvo vietos parinkimas
Dirvožemio tirpalo rinktuvai įrengiami greta tos vietos, kur atliekamas medžių lajos būklės vertinimas. Rekomenduojama lizimetrus išdėstyti visame apskaitos barelyje kaip papuola arba metodiškai, nors tam gali trukdyti akmenys ar kelmai (atstumas nuo medžio nėra tiksliai apibrėžtas). Kad nebūtų pažeidžiamas dirvožemis, nulinio vakuumo lizimetrai nėra įrengiami centrinėje apskaitos barelio dalyje, kurioje atliekamas medžių parametrų monitoringas. Praktiniais sumetimais gali būti naudojamas tipinis dalinis apskaitos barelis. Lizimetrai, kurie jau įrengti, gali būti eksploatuojami, bet nauji turėtų būti įrengiami taip, kaip yra siūloma.
II.2. Mėginių ėmimo gylis
Lizimetrai yra įrengiami nustatytame gylyje, bet juos įrengti galima ir pagal dirvožemio horizontus.
— |
Dirvožemio tirpalo rinktuvai |
Jei tinkama, lizimetrai yra įrengiami dviejuose gyliuose, t. y. vienas – šaknų srityje (siūlomas 10–20 cm gylis), kad būtų galima nustatyti maistinių medžiagų ir nuodingų elementų koncentracijas šalia plonųjų šaknų (1 tikslas), ir kitas – po šaknų sritimi (siūlomas 40–80 cm gylis) elementų kiekiui įvertinti (2 tikslas). Taip pat galima įrengti trečią lizimetrą iškart po humuso sluoksniu.
II.3. Mėginių ėmimo dažnumas
Apskaitos bareliuose, kur vykdomos kitos intensyvaus monitoringo programos, pvz., nusėdimo ir meteorologinių duomenų matavimai, dirvožemio tirpalo mėginiai yra imami kas mėnesį arba kas dvi savaites. Mėginiai yra imami tą patį metų mėnesį.
II.4. Mėginių vežimas, laikymas ir paruošimas
Mėginiai yra vežami ir laikomi taip, kad kuo mažiau pasikeistų jų cheminė sudėtis.
Dirvožemio tirpalą lizimetro sistemoje laikant šaltai (4 °C) ir tamsoje, sumažėja jo biologinis aktyvumas. Dažniausiai, ypač šaltuoju metų laiku, mėginį pakanka laikyti tamsiame butelyje. Gali būti naudojami organiniai arba neorganiniai konservantai, bet jie gali trukdyti analizei. Kad būtų sumažinti galimi mėginių pokyčiai, dirvožemio tirpalas turėtų būti surenkamas kuo greičiau, iškart po siurbimo.
Pranešama apie vežimo ir laikymo tvarką (įskaitant laukimo laikotarpius). Jei reikia, pateikiama išsami informacija apie sunkumus ir nukrypimus nuo šios tvarkos.
Mikroelementams nustatyti mėginių alikvotos į laboratoriją yra vežamos rūgštimi išplautuose buteliuose.
Jeigu renkami dirvožemio mėginiai, jie yra laikomi šaltai plastikiniuose arba polietileniniuose maišuose ir iki centrifugavimo arba kol bus paruošta ištrauka saugomi 4 °C temperatūroje. Centrifuguojama arba paruošiama per vieną dieną (per 18–30 valandų) nuo dirvožemio mėginių paėmimo.
II.5. Bendroji pagrindinė informacija
Renkama tokia informacija:
— |
šalis, |
— |
apskaitos barelio numeris, |
— |
informacija apie rinktuvą (tipas, gylis), |
— |
monitoringo laikotarpio pradžios data, |
— |
monitoringo laikotarpio pabaigos data, |
— |
(vienodų) matavimo laikotarpių skaičius monitoringo metu. |
II.6. Analizės metodai
Atliekant miško dirvožemio tirpalo monitoringą yra atskiriami privalomi ir neprivalomi parametrai (žr. toliau).
PARAMETRŲ SĄRAŠAS
Parametras |
Matavimo vienetas |
Privalomas/Neprivalomas |
Laidumas |
μS/cm |
Neprival. |
pH |
|
Prival. |
Šarmingumas |
μmolc/l |
Neprival. (jeigu pH > 5) |
DOC |
mg/l |
Prival. |
Natris (Na) |
mg/l |
Neprival. (1) |
Kalis (K) |
mg/l |
Prival. |
Kalcis (Ca) |
mg/l |
Prival. |
Magnis (Mg) |
mg/l |
Prival. |
Aliuminis (bendras) |
mg/l |
Prival. (jeigu pH < 5) |
Aliuminis (judrusis) |
mg/l |
Neprival. |
Geležis (Fe) |
mg/l |
Neprival. |
Manganas (Mn) |
mg/l |
Neprival. |
Bendras fosforas (P) |
mg/l |
Neprival. |
NO3-N |
mg/l |
Prival. |
SO4-S |
mg/l |
Prival. |
NH4-N |
mg/l |
Neprival. (2) |
Chloras (Cl) |
mg/l |
Neprival. (1) |
Chromas (Cr) |
μg/l |
Neprival. |
Nikelis (Ni) |
μg/l |
Neprival. |
Cinkas (Zn) |
μg/l |
Neprival. (3) |
Varis (Cu) |
μg/l |
Neprival. (3) |
Švinas (Pb) |
μg/l |
Neprival. |
Kadmis (Cd) |
μg/l |
Neprival. |
Silicis (Si) |
mg/l |
Neprival. |
Prival. – privalomas, neprival. – neprivalomas. |
III. Duomenų perdavimas
Valstybės narės šią informaciją apie kiekvieną apskaitos barelį Komisijai perduoda 14 skyriuje nurodytose 24, 25 ir 26 formose.
8 SKYRIUS
ŽEMĖS PAVIRŠIAUS AUGALIJOS VERTINIMO II LYGIO APSKAITOS BARELIUOSE BENDRIEJI METODAI
I. Bendrosios pastabos
Pagal 6 straipsnio b punktą žemės paviršiaus augalija yra vertinama ne mažiau kaip 10 % II lygio apskaitos barelių.
Toliau išdėstytos nuostatos yra pagrįstos Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos Tarptautinio bendradarbiavimo programos dėl oro taršos poveikio miškams vertinimo ir monitoringo (ICP Forests) žemės paviršiaus augalijos specialistų grupės techninėmis rekomendacijomis.
II. Vertinimo metodika
II.1. Mėginių ėmimo sistema
Gali būti naudojamos dvi skirtingos mėginių ėmimo sistemos, pagal kurias būtų daugiau tiriamos kokybinės arba kiekybinės savybės:
— |
pagal pirmąją sistemą yra vertinama dinamika dideliame plote vykdant rūšių sudėties pokyčių monitoringą ir naudojant didesnius negu 100 m2 mėginių ėmimo vienetus. Kiekvienos iš šių rūšių paplitimo pokyčių skaičiavimai yra atliekami nedideliu ir vidutiniu tikslumu; |
— |
pagal antrąją sistemą daugiausia yra vertinama populiacijos dinamika (plitimas ar mažėjimas) mažesniame plote. Tikslesniam rūšių paplitimo skaičiavimui yra naudojami nedideli mėginių ėmimo plotai (paprastai mažesni negu 10 m2). |
Augalijai vertinti atrinktas plotas yra tipinis apskaitos barelio plotas, kad jo duomenys būtų palyginami su kitais tame pačiame apskaitos barelyje užfiksuotais parametrais. Kad būtų gautas statistinis apskaitos barelio rezultatas, yra naudojami keli monitoringo vienetai.
Fitosociologiniais tikslais minimalus reikalavimas yra imti rūšių mėginius apskaitos barelio lygiu. Norint pasiekti šalių rezultatų palyginamumą yra privaloma naudoti 400 m2 bendrąjį monitoringo plotą (BMP), kuris yra tipinis II lygio apskaitos barelio žemės paviršiaus augalijos plotas. Toks plotas gali būti sudarytas iš mažesnių II lygio apskaitos barelyje esančių dalinių apskaitos barelių. Duomenys yra pateikiami apie bendrąjį plotą BMP, o ne apie dalinį apskaitos barelį (suminiai duomenys). Valstybės narės atskirų dalinių apskaitos plotelių duomenis saugo savo nacionalinėse duomenų bazėse.
Šalims leidžiama pasirinkti monitoringo vienetų kiekį ir formą.
Jeigu monitoringo vienetai nėra greta, II lygio apskaitos barelyje arba jo buferinėje zonoje jie įrengiami kuo toliau vienas nuo kito, kad apskaitos barelyje monitoringo vienetai būtų kuo mažiau erdviškai susiję. Be to, juose bet kokiu monitoringo lygiu negali būti didelių nevienalyčių veiksnių (didelių akmenų ir uolų, kelių ir takų, laužaviečių, srovių ir tvenkinių, griovių ir kanalų, durpingų balų).
Monitoringo vienetų buvimo vieta turi būti pažymėta nuolatiniu ženklu.
II.2. Bendroji informacija
Renkama tokia bendroji informacija:
— |
šalis, |
— |
apskaitos barelio numeris, |
— |
mėginių ėmimo ir analizės data, |
— |
aptvaras, |
— |
visas plotas, iš kurio buvo imti mėginiai, |
— |
informacija apie bendrą žemės paviršiaus augalijos sluoksnį (paplitimą), krūmų ir žolynų sluoksnį (paplitimą ir vidutinį aukštį) ir samanų sluoksnį (paplitimą). |
II.3. Rūšių gausumo arba paplitimo matavimas
Atliekant vertinimus, valstybėms narėms yra leidžiama laisvai pasirinkti savo matavimo sistemą, jei duomenis apie paplitimą galima iškart išreikšti procentais nuo 0,01 % (labai reta rūšis) iki 100 % (absoliutus paplitimas).
II.4. Rūšys
Į vertinimą yra įtraukiami visi žiediniai augalai, indiniai sporiniai augalai, dirvinių samanų (briofitų) ir kerpių rūšys. Yra parengiamas išsamus šių rūšių sąrašas. Nedirvinės rūšys ir grybai gali būti žymimi pasirinktinai, bet geriausia yra juos įtraukti į atskirus vertinimus. Nenustatytos rūšys turėtų būti pažymėtos ir, jeigu stebimuose vienetuose jos nėra retos, jų mėginiai turėtų būti imami ir laikomi herbariume tolesniam identifikavimui.
Rūšys, kurios randamos tam tikrose vietose (pvz., ant uolų, medžių kelmuose, ant kelių ir takų, žuvusių medžių ir t. t.), turėtų būti pažymėtos.
II.5. Vertinimo dažnumas ir laikas
Kas penkeri metai augalijos tyrimai yra atliekami bent jau 10 % apskaitos barelių. Jei yra sezoniškai kompleksiška augalijos sudėtis, gali prireikti atlikti antrąjį vertinimą per metus, kad būtų išsamiai įvertintas augalijos paplitimas. Tolesni žemės paviršiaus augalijos vertinimai yra atliekami maždaug tuo pačiu metų laiku.
II.6. Analizė
Įvertinta informacija apie monitoringo vienetus yra susisteminama apskaitos barelio lygiu.
III. Duomenų perdavimas
Valstybės narės žemės paviršiaus augalijos vertinimo rezultatus Komisijai perduoda 14 skyriuje pateiktose 27 ir 28 formose nustatytu formatu.
9 SKYRIUS
MIŠKO PAKLOTĖS VERTINIMO II LYGIO APSKAITOS BARELIUOSE BENDRIEJI METODAI
I. Bendrosios pastabos
Pagal 6 straipsnio c punktą nuo 2005 m. miško paklotės vertinimas II lygio apskaitos bareliuose yra neprivalomas. Jeigu miško paklotės vertinimas vykdomas, taikomos toliau išdėstytos nuostatos.
Šios nuostatos yra pagrįstos Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos Tarptautinio bendradarbiavimo programos dėl oro taršos poveikio miškams vertinimo ir monitoringo (ICP Forests) miško paklotės specialistų grupės techninėmis rekomendacijomis.
II. Vertinimo metodika
II.1. Mėginių ėmimas
Visais miško paklotės vertinimo tikslais yra patartina, kad mėginių ėmimo iš apskaitos barelių sistema atspindėtų platų dirvožemio rūšių, klimato sąlygų spektrą ir atitinkamos rūšies medyno struktūrą.
II lygio apskaitos bareliuose miško paklotė yra vertinama, jeigu ten taip pat yra vykdomas intensyvus meteorologinis, nusėdimo, dirvožemio vandens ir fenologinis monitoringas.
II.2. Miško paklotės mėginių rinktuvų vieta ir kiekis
Miško paklotės mėginių rinktuvai yra įrengiami taip, kad būtų galima lyginti nusėdimo ir dirvožemio vandens rezultatus. Prietaisai yra pritvirtinami, jie gali būti įrengiami kaip papuola arba sistemingai, pvz., vienodais tarpais ir pakankamais kiekiais, kad būtų paimti tipiški viso apskaitos barelio, o ne tik vyraujančių medžių rūšių mėginiai.
Miško paklotės mėginių rinktuvai yra paskirstomi po visą apskaitos barelio plotą. Mėginiai yra imami bent iš 10 rinktuvų viename apskaitos barelyje ir net iki 20 rinktuvų, priklausomai nuo apskaitos barelio dydžio ir vertinamų medžių rūšių.
Šalys gali pasirinkti miško paklotės monitoringo prietaisų rūšį.
II.3. Mėginių ėmimo dažnumas
Miško paklotės mėginiai yra imami bent kartą per mėnesį, o per lapų kritimo sezoną – net kas dvi savaites. Cheminei analizei mėginiai gali būti sujungiami į bendrus mėginius pagal laikotarpius. Regionuose, kur žiemą būna sniego ir šerkšno, taip pat atokiose vietose gali reikėti per žiemą palikti mėginių rinktuvus miške. Tokiu atveju miško paklotės mėginius galima surinkti vieną kartą prieš prasidedant žiemai ir vieną kartą – nutirpus sniegui, nes šaltis stabdo vandens nutekėjimą ir miško paklotės irimą.
II.4. Parametrai ir analizė
Vertinant miško paklotę, yra atskiriami privalomi ir neprivalomi parametrai (žr. šį sąrašą).
PARAMETRŲ SĄRAŠAS
Privalomi |
Neprivalomi |
Ca, K, Mg, C, N, P, S |
Na, Zn, Mn, Fe, Cu, Pb, Al, B |
Cheminei analizei miško paklotės mėginiai yra džiovinami krosnyje iki pastovaus svorio ne aukštesnėje kaip 80 °C, geriausiai 65 °C, temperatūroje. Išdžovinus, 100 lapų arba 1 000 spyglių masė nustatoma 105 °C temperatūroje. Žinant drėgmės procentą daliniuose mėginiuose, visas kiekvienos dalies kiekis gali būti paverčiami išdžiovinta mase esant 80 °C. Ne daugiau kaip 80 °C temperatūroje išdžiovinti mėginiai yra sutrinami į vienalyčius miltelius. Miško paklotės cheminė analizė yra panaši į lapijos cheminę analizę. Miško paklotės cheminės analizės rezultatai yra užrašomi esant 80 °C temperatūrai kaip miško paklotės masė.
III. Duomenų perdavimas
Valstybės narės kiekvieno miško paklotės apskaitos barelio vertinimo rezultatus Komisijai perduoda 14 skyriuje pateiktose 29, 30 ir 31 formose nustatytu formatu.
10 SKYRIUS
APLINKOS ORO VERTINIMO II LYGIO APSKAITOS BARELIUOSE BENDRIEJI METODAI
I. Bendrosios pastabos
II lygio apskaitos barelyje aplinkos oro kokybės vertinimas yra neprivalomas. Jeigu aplinkos oro kokybė yra vertinama, taikomos toliau išdėstytos nuostatos.
Minėtos nuostatos yra pagrįstos Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos Tarptautinio bendradarbiavimo programos dėl oro taršos poveikio miškams vertinimo ir monitoringo (ICP Forests) aplinkos oro kokybės specialistų grupės techninėmis rekomendacijomis.
II. Metodų ir įrangos atranka
Pasyvaus kaupimo monitoringas yra vykdomas tose vietose, kuriose šiuo metu nėra vykdomas pagrindinių oro teršalų aktyvaus kaupimo monitoringas, naudojant aktyvius kaupiklius.
Šalims leidžiama pasirinkti naudoti pasyvaus kaupimo prietaiso rūšį. Visgi būtina nurodyti, kad naudojami kaupikliai ir procedūra atitinka pagal etaloninį metodą nustatytus dydžius (aktyvus kaupiklis).
III. Matavimo laikotarpis
Patartina mėginius imti bent kartą per dvi savaites. Prireikus atokiose vietose matavimo laikotarpis gali būti pratęstas iki keturių savaičių, o didelės taršos vietose gali sutrumpėti iki vienos savaitės. Lapuočiams ozono matavimus užtenka atlikti žaliuoju metu laiku, tačiau kitų teršalų matavimai yra atliekami visus metus.
IV. Apskaitos barelių ir vietos atranka
Aplinkos oro kokybės monitoringas yra vykdomas, priklausomai nuo vietos, ir tuose apskaitos bareliuose, kur galima gauti meteorologinius ir nusėdimo duomenis. Turėtų būti atrenkamos įvairaus atidengimo vietos, t. y. kur gali būti didelis atidengimas ir netoliese esančios kelios meteorologijos stotys.
Oro taršos koncentracija yra matuojama greta miško, bet ne miške, tipiškoje apskaitos barelio vietoje. Monitoringas gali būti vykdomas atviroje vietoje, patartina ten, kur yra įrengiami šlapiųjų iškritų kaupikliai ir meteorologiniai prietaisai.
V. Parametrai
Neprivalomo aplinkos oro kokybės monitoringo metu yra vertinami šie parametrai:
Junginiai |
Parametrai |
Pastabos |
Dujų junginiai |
O3, SO2, NO2, NO, HNO3, HNO2, NH3, VOC |
Pagal tiesioginį poveikį augalijai daugelyje Europos vietų ozonas yra labiausiai paplitęs teršalas. |
Sveikatai žalingų dalelių junginiai |
SO4 2-, NO3-, NH4+, baziniai katijonai |
Sveikatai žalingų dalelių junginių bendrųjų iškritų apskaičiavimui matavimus patartina atlikti atsižvelgiant į dalelių paplitimo lygį. |
|
O3 |
NH3 |
NO2 |
SO2 |
Vidutinė koncentracija |
X |
X |
X |
X |
Didž. (4) koncentracija |
X |
X |
X |
X |
AOT 40 (4) |
X |
|
|
|
VI. Duomenų perdavimas
Valstybės narės kiekvieno apskaitos barelio vertinimo rezultatus Komisijai perduoda 14 skyriuje pateiktose 32, 33 ir 34 formose nustatytu formatu.
11 SKYRIUS
BENDRIEJI MATOMOS OZONO ŽALOS VERTINIMO II LYGIO APSKAITOS BARELIUOSE METODAI
I. Bendrosios pastabos
Pagal 6 straipsnio c punktą II lygio apskaitos bareliuose ozono žalos vertinimas yra neprivalomas. Jeigu ozono padaryta žala yra vertinama, taikomos toliau išdėstytos nuostatos.
Minėtos nuostatos yra pagrįstos Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos Tarptautinio bendradarbiavimo programos dėl oro taršos poveikio miškams vertinimo ir monitoringo (ICP Forests) aplinkos oro kokybės ekspertų grupės techninėmis rekomendacijomis. (Nuoroda yra daroma į šios darbo grupės parengtą atskirą vadovą, kuriame yra pateikta papildoma informacija.)
II. Veiklos sritis
Patartina šių matomos ozono žalos požymių vertinimą atlikti tuose apskaitos bareliuose, kuriuose vyksta pasyvaus kaupimo ozono monitoringas.
III. Vertinimas
III.1. Vertinimas II lygio apskaitos bareliuose
Matomos ozono žalos pagrindinėms medžių rūšims vertinimas intensyvaus monitoringo apskaitos barelyje (IMAB) yra atliekamas paėmus bent tų penkių atskirų medžių šakų, kurių lapijos mėginiai yra imami cheminei analizei, mėginius.
Vertinant žalą lapijai, kas antri metai nuo atviroje šviesoje augusios viršutinės vainiko dalies turėtų būti imami mėginiai.
Kasmetinis vertinimas yra rekomenduojamas, bet neprivalomas.
III.2. Atviroje šviesoje esančios monitoringo vietos (AŠMV) vertinimas
Atviroje šviesoje esančios monitoringo vieta (toliau – AŠMV) yra greta įrengto ozono pasyvaus monitoringo kaupiklio. AŠMV vertinimo tikslas – pateikti ozono žalos, padarytos prie miško pakraščio atviroje šviesoje esančios augalijos lapijai, skaičiavimus ne daugiau kaip 500 m spinduliu nuo ozono matavimo prietaiso. Siūloma mėginių ėmimo sistema – atsitiktinės atrankos principas modelis, apibrėžtas pirmiau minėtos darbo grupės parengto atskiro vadovo I priede, kuriame yra pateikta papildoma informacija.
Vertinami medžiai, krūmai, vijokliniai augalai ir daugiametės žolės (metinių žolių vertinimas yra neprivalomas).
Į vertinimą yra neįtraukti tik vienskilčiai augalai.
III.3. Vertinimo laikotarpis
II lygio apskaitos barelyje matomos ozono žalos pobūdžio ir dydžio nustatymas yra vykdomas tokiais laikotarpiais: spalio–vasario mėn. – spygliuočių, nuo liepos iki rugsėjo mėn. pradžios – plačialapių.
Apskritai matomos ozono žalos pobūdžio medžiams, krūmams ir žolynams nustatymas AŠMV ir tokios žalos žemės paviršiaus augalijai (neprivalomas) nustatymas IMAB yra atliekamas bent kartą vasaros pabaigoje (ir, jei įmanoma, vasaros pradžioje), prieš prasidedant natūraliai lapų dechromacijai ir dėl senėjimo ir (arba) sausros lapams krintant.
III.4. Pagrindinių plačialapių medžių rūšių vertinimas
Vertinant pagrindines medžių rūšis, nuo kiekvieno viršutinio atviroje šviesoje augusios lajos trečdalio yra nupjaunamos penkios šakos (kuo mažesnės, bet ant jų turi matytis visi lapų augimo periodai), kartu cheminei spyglių ir lapų analizei yra imamas dvimetis lapijos mėginys arba, jei įmanoma, mėginys yra imamas pagal vietos požymių fenologiją. Paimti tipiški kiekvienos šakos lapų mėginiai (t. y. maždaug 30 lapų Fagus sylvatica atveju) yra analizuojami didžiausio atidengimo šviesai sąlygomis, balais įvertinant ozono žalos (taip/ne) dydį.
Balai |
Procentinis dydis, apibūdinimas |
0 |
Žalos nėra, lapai nepažeisti. |
1 |
1–5 % lapų turi ozono požymių. |
2 |
6–50 % lapų turi ozono požymių. |
3 |
51–100 % lapų turi ozono požymių. |
III.5. Pagrindinių spygliuočių medžių rūšių vertinimas
Paėmus lapų mėginius, nuo kiekvieno medžio atviroje šviesoje augusios viršutinės vainiko dalies yra nupjaunamos kelios šakos (5 kuo mažesnės šakos, bet mažiausiai einamųjų metų spygliais (C spygliais) ir ankstesniųjų metų spygliais (C + 1 spygliais). Jeigu ši medžio dalis yra neprieinama, naudokite kai kurias lapijos analizei paimtas šakas.
Kiekvienos amžiaus grupės (nuo einamųjų metų (C) iki trejų metų (C +2)) spyglių pageltonavimas yra vertinamas procentais apskaičiuojant visą pažeistą plotą ir nurodant visų paviršių sudarančių vienos amžiaus grupės spyglių vietą, o tada pagal šią lentelę tam procentiniam dydžiui nustatomas atitinkamas balas (klasė).
Balai |
Apibūdinimas |
0 |
Žalos nėra. |
1 |
1–5 % paviršiaus pažeista. |
2 |
6–50 % paviršiaus pažeista. |
3 |
51–100 % paviršiaus pažeista. |
Balai nustatomi spyglių grupei, taigi medžiai (ir rūšys) turės atskirus balus C, C + 1, C +2 ir pan. amžiaus grupių spygliams. Atskiro medžio galutinis balas – tai klasė, atitinkanti vidutinį to medžio atitinkamos spyglių amžiaus grupės pažeidimo procentą (procentas nustatomas apskaičiuojant visų atskirų spyglių menturio atitinkamoje to medžio amžiaus grupėje vidurkį); panašiai, galutinis apskaitos barelio balas yra balas, atitinkantis visų tikrinamų medžių pažeidimo procentų vidurkį.
III.6. Matomos ozono žalos (mažų) medžių, krūmų ir daugiamečių augalų rūšims AŠMV ir žemės paviršiaus augalijai (neprivalomas) pobūdžio nustatymas II lygio apskaitos barelyje
Mažų medžių, krūmų ir žolynų rūšių požymiams įvertinti AŠMV ir žemės augalijos požymiams įvertinti (neprivaloma) II lygio apskaitos barelyje apie kiekvieną atsitiktinės atrankos būdu atrinktą vertinamą erdvinį vienetą reikia surinkti šią informaciją:
— |
augančio (mažo) medžio, krūmo ir žolynų rūšių mokslinis pavadinimas ir kodas, nurodant, yra žalos požymių, ar nėra, |
— |
yra vertinami medžių ir krūmų vienetai, vijoklinių augalų ir žolynų – populiacijos, |
— |
todėl skaičiavimuose yra pateikiami dažnumo, vidurkių ir suminiai parametrai:
|
Dirvožemio drėgnumo sąlygos yra vertinamos AŠMV ir neprivalomuose daliniuose apskaitos bareliuose. Kiekvienos pažeistos rūšies mėginiai yra imami ir nuotraukos yra daromos pagal Aplinkos oro kokybės darbo grupės technines rekomendacijas.
IV. Duomenų perdavimas
Valstybės narės kiekvieno apskaitos barelio vertinimo rezultatus Komisijai perduoda 14 skyriuje nurodytose 35, 36 ir 37 formose nustatytu formatu.
12 SKYRIUS
FENOLOGINIŲ STEBĖJIMŲ II LYGIO APSKAITOS BARELIUOSE BENDRIEJI METODAI
I. Bendrosios pastabos
Pagal 6 straipsnio c punktą II lygio apskaitos bareliuose fenologiniai stebėjimai yra neprivalomi. Jeigu fenologinis stebėjimai yra atliekami, taikomos toliau išdėstytos nuostatos.
Minėtos nuostatos yra pagrįstos Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos Tarptautinio bendradarbiavimo programos dėl oro taršos poveikio miškams vertinimo ir monitoringo (ICP Forests) meteorologijos ir fenologijos ekspertų grupės techninėmis rekomendacijomis. (Nuoroda yra daroma į šios darbo grupės parengtą atskirą vadovą, kuriame yra pateikta papildoma informacija.)
II. Veiklos sritis
Apskaitos barelyje ir buferinėje zonoje neišsamus vertinimas yra atliekamas tik tuose II lygio apskaitos bareliuose, kuriuose yra atliekami meteorologiniai stebėjimai ir nusėdimo bei miško paklotės matavimai.
III. Stebėjimai ir jų fiksavimas apskaitos barelių lygiu
Daugiau bendrosios informacijos apie ekologinius procesus apskaitos barelyje galima gauti ir ankstyvo įspėjimo sistemą apie medžių būklei poveikį darančius veiksnius galima sukurti užfiksuojant didžiausius biotinius ir abiotinius (žalingus) veiksnius ir fenologinius reiškinius. Tai ypač naudinga nacionaliniu lygiu vertinant II lygio duomenis.
Stebėjimai ir jų fiksavimas turėtų būti aiškūs ir paprasti, įtraukiant tik:
— |
raudonumo, spalvos pakitimo ir lapų (spyglių) kritimo paplitimą, |
— |
biotinė žala (kenkėjai ir (arba) ligos), |
— |
abiotinė žala (šaltis, vėjas, ledai). |
III.1. Stebėjimo vieta
Stebėjimai turėtų būti vykdomi visų II lygio apskaitos barelių, kuriuose yra atliekami pastovūs matavimai, plote ir (arba) buferinėje zonoje.
III.2. Stebėjimo dažnumas
Stebėjimų laikotarpiai gali sutapti su nusėdimo ar dirvožemio tirpalo mėginių ėmimu. Kad būtų stebimi fenologiniai pokyčiai, augimo metu stebėjimus reikia vykdyti bent kas antrą savaitę.
III.3. Stebėjimas ir jo fiksavimas
Visos intensyvaus monitoringo apskaitos bareliuose esančios rūšys yra svarbios, nors pirmenybę reikėtų teikti pagrindinėms apskaitos barelyje augančių medžių rūšims. Valstybės narės gali įtraukti daugiau rūšių. Tačiau šiuo atveju informacija apie kiekvieną rūšį yra užfiksuojama atskirai. Reikėtų fiksuoti tik pokyčius nuo paskutinio apsilankymo ir (arba) jų pakitusį dažnumą ar intensyvumą. Atskiromis fenologinių reiškinių fazėmis vertinimai yra kartojami iki fazės pabaigos.
IV. Intensyvus fenologinis atskirų medžių monitoringas
Vykdomas šių fazių monitoringas (kai taikoma rūšims): lapų (spyglių) atsiradimas, vasaros ūglių atsiradimas, antras paraudonavimas, žydėjimas, spalvos pakitimas rudenį, lapų (spyglių) žuvimas ir lapų (spyglių) kritimas.
IV.1. Rūšių ir apskaitos barelių atranka
Pirmenybę reikėtų teikti:
— |
apskaitos bareliams, kuriuose yra vykdomi (bent) meteorologiniai matavimai, |
— |
pagrindinėms apskaitos barelyje augančioms rūšims, kurios jau yra apibrėžtos kaip pagrindinės rūšys (gali būti įtrauktos ir kitos to paties apskaitos barelio rūšys). |
IV.2. Tikrinamų medžių atrankos kriterijai
Medžių atrankai taikomi šie kriterijai:
Turėtų būti atrinkti tokie medžiai, kuriems yra atliekamas lajos būklės vertinimas. Pirmenybė turėtų būti teikiama medžiams, kurie apskaitos barelio išorėje yra aiškiai matomi, nes dažni stebėjimai gali daryti poveikį apskaitos barelio žemės paviršiaus augalijai.
Jeigu aiškiai matomų medžių, kuriems atliekamas lajos būklės vertinimas, nepakanka, apskaitos barelyje arba buferinėje zonoje reikia atrinkti papildomų medžių. Šiuo atveju:
— |
tai turėtų būti viršaujantys arba mažo ar vidutinio augumo medžiai, |
— |
pirmenybė turėtų būti teikiama medžiams, kuriems yra vykdomi (numatyti) periodiniai skersmens krūtinės aukštyje (SKA) ir aukščio matavimai, |
— |
lapų (spyglių) mėginiams ir tyrimams atrinkti medžiai neįtraukiami. |
Apskaitos plotelyje mėginiams yra atrenkama 10–20 kiekvienos rūšies medžių. Visi medžiai turėtų būti sunumeruoti. Jeigu numeriai jiems jau skirti (pvz., vertinant lajos būklę ar prieaugį), paliekami ir naudojami tie patys numeriai.
Jeigu atrinktas medis žūva arba yra nukertamas, jį galima pakeisti. Kitam atrinktam medžiui turėtų būti skirtas naujas numeris, kuris pažymimas ir pranešamas Komisijai.
IV.3. Vertintina laja
Patartina, kad iš vieno stebėjimo taško būtų matoma lajos viršūnė (šviesoje auganti lajos dalis). Jeigu tai neįmanoma, tuomet tinka vidurinė lajos dalis. Per paskesnius fenologinius stebėjimus tais pačiais, taip pat kitais metais turėtų būti vertinama ta pati lajos dalis.
IV.4. Vertinimo kryptis
Atskirų medžių stebėjimų kryptis kiekvieną kartą turėtų būti ta pati. Atrenkant medžius, ji turėtų būti nurodoma pagal 8 klasių sistemą 12a formoje. Kiekvienas šios padėties pasikeitimas turėtų būti pažymėtas ir praneštas.
IV.5. Stebėjimų dažnumas
Nuo minėtų fenologinių fazių pradžios iki pabaigos tą pačią savaitės dieną yra vykdomi savaitiniai stebėjimai.
IV.6. Monitoringo fazės
Iš esmės visos fenologinės fazės yra svarbios fenologiniam monitoringui. Visgi praktiniu požiūriu (pvz., finansinės lėšos, monitoringo lengvumas ir patikimumas, lyginamumas Europos lygiu, suderinamumas su kitu monitoringu, pvz., lajos būklės tikrinimu) daugiausia dėmesio reikia skirti kai kurioms fazėms ir pagrindinėms rūšims ar rūšių grupėms.
Spygliuočių ir plačialapių rūšys yra vertinamos atskirai:
Spygliuočiai |
Plačialapių rūšys |
Spyglių atsiradimas |
Lapų išsiskleidimas |
Vasaros ūgliai |
Antras paraudonavimas |
Žydėjimas |
Žydėjimas |
|
Spalvos pakitimas rudenį |
|
Lapų žuvimas ir kritimas |
Žydėjimo fazėje tik vyriškųjų žiedų išsiskleidimo pradžią (po apsidulkinimo) reikia: užfiksuoti, o kitos fazės turi būti užfiksuotos kiekybiškai; be to, reikėtų užfiksuoti pavasarį vėlyvų šalnų padarytą žalą spygliams, lapams arba žiedams ir jos intensyvumą; atskirų fazių aprašai ir jų nustatymas yra apibrėžti toliau.
V. Papildoma monitoringo vykdymo metodika
Taikant papildomą monitoringo metodiką (pvz., renkant miško paklotės mėginius arba matuojant medžių liemens apimtį) galima gauti pagrindžiančios, papildomos informacijos.
Imant medžių paklotės mėginius galima gauti kiekybinių duomenų, pvz., apie žydėjimą, sėklų augimą, lapų (spyglių) kritimą ir pan.
Medžių liemuo: pastoviai atliekant medžių liemens pokyčių matavimus galima gauti informacijos apie medžių augimo pradžią bei pabaigą ir reakciją į poveikį darančius reiškinius.
Pagal polajinių kritulių chemines savybes galima gauti papildomos informacijos apie fenologinių fazių dažnį, susijusį su maistinių medžiagų kaita.
VI. Duomenų pateikimas
Valstybės narės kiekvieno apskaitos barelio vertinimo rezultatus Komisijai pateikia 14 skyriuje pateiktose 38, 39 ir 40 formose nustatytu formatu.
13 SKYRIUS
NURODYMAI, KAIP PATEIKTI PAPILDOMĄ INFORMACIJĄ APIE TAIKOMUS MONITORINGO METODUS IR NACIONALINIU LYGIU GAUTUS VERTINIMO (AIŠKINIMO) REZULTATUS
I. Bendrosios pastabos
Kartu su duomenimis, kuriuos būtina pateikti pagal Reglamento (EB) Nr. 2152/2003 15 straipsnio 1 dalį, valstybės narės parengia ir pateikia Komisijai dokumentą su papildoma informacija apie I ir II lygių apskaitos bareliuose taikytus monitoringo metodus (prie dokumentų pridedama ataskaita, PDPA).
PDPA sudaro dvi dalys: viena dalis, apibūdinanti atrankos schemai faktiškai taikytus metodus, naudotus įrenginius, vertinimą, analizę ir pan. (informacija pateikta II.1 punkte), kita dalis – apie išimtis ir nukrypimus, su kuriais buvo susidurta (informacija pateikta II.2 punkte).
II. Prie duomenų pridedama ataskaita
II.1. PDPA dalis, apibūdinanti faktiškai taikytus metodus ir kt.
Šioje PDPA dalyje yra apibūdinami realiai taikyti mėginių ėmimo metodai, naudoti įrenginiai, vertinimas, analizė ir pan. Pateikiama tokia išsami informacija:
Patikrinimų (mėginių ėmimo) metodai
Forest Focus monitoringo metu daugeliu atvejų suteikiama didelė laisvė pasirinkti įrenginius, mėginių ėmimo gylį, grafikus ir periodiškumą. Nurodoma išsami informacija apie monitoringo metu arba imant mėginius faktiškai naudotus įrenginius, faktinį gylį, grafikus ir dažnumą. Paėmus mėginius, yra pateikiama išsami informacija apie šį mėginių ėmimą, įskaitant jų laikymą ir pervežimą.
Trumpai apibūdinami visi atlikti kontroliniai matavimai.
Rezultatų analizės ir apskaičiavimo metodai
Atsižvelgiant į mėginių analizės duomenis yra pateikiama informacija apie mėginių paruošimą ir analizės metu taikytus metodus. Apie šiuos metodus yra pateikiama tiksli informacija, įskaitant galimybes (pakartotinai) apskaičiuoti gautus duomenis. Trumpai apibūdinami visi atlikti kontroliniai matavimai (metinių rievių tyrimo vykdymas ir pan.).
Pagal PDPA anketas pateikiama informacija bus vertinga daugelį metų, kol nebus pakeisti taikyti metodai.
Ypatingas dėmesys yra skiriamas monitoringui, pervežimui ir analizei taikytų metodų pasikeitimų stebėjimui bei patvirtinimui dokumentais. Yra nurodomi ir išsamiai apibūdinami regioniniai skirtumai (pvz., analizei naudotos skirtingos laboratorijos).
II.2. PDPA dalis, kurioje nagrinėjamos išimtys ir nukrypimai, su kuriais buvo susidurta (metinė PDPA)
Kartu su bendra informacija apie metodus, apibūdintus naudojant PDPA anketą, yra aprašomos tam tikros problemos, išimtys, nukrypimai ir kasmet pateikiamų duomenų patikrinimo sunkumai.
Išimtys ir nukrypimai
Yra pranešama apie išimtinius atvejus ir svarbius nukrypimus nuo įprastos tvarkos. Be mėginių ėmimui, analizei ir pan. taikytų metodų apibūdinimo, kaip pateikta PDPA anketose, reikalinga tinkamai dokumentais pagrįsti išimtis, išimtinius atvejus ir nukrypimus. Tai bus pagrindžiama dokumentais metinėje PDPA ataskaitoje ir pateikiama Komisijai kartu su duomenimis.
Duomenų patikra, tvarkymas ir kokybė
Nurodoma duomenų patikrai taikyta tvarka, įskaitant duomenų atmetimo ribas (patikimumo tikrinimai), taip pat tvarka, taikyta nacionalinių duomenų suderinamumui patikrinti.
Jeigu yra duomenų neatitikimų, kai kuriais atvejais vertinimuose galima naudotis iš kitų šaltinių gautais rezultatais. Šie įvertinti duomenys yra nurodomi, o darytos prielaidos kruopščiai pagrindžiamos dokumentais.
Be to, reikia apibūdinti kokybės užtikrinimo ir kokybės kontrolės srityse taikytus metodus.
Prireikus Komisija gali pareikalauti iš valstybių narių daugiau informacijos pagal metines PDPA anketas.
14 SKYRIUS
REZULTATŲ PATEIKIMO BENDROSIOS TAISYKLĖS IR DUOMENŲ FORMATAI
I. Bendroji techninė informacija apie duomenų pateikimą
I.1. Reikalavimai techninei įrangai
Duomenims perduoti buvo pasirinktas 3,5″ lankstusis diskas (DSDD arba HD arba kompaktinis diskas (CD-ROM)). Jeigu valstybės narės turi elektronines duomenų perdavimo priemones, nuo 2005 m. jos turėtų tokias priemones naudoti.
I.2. Reikalavimai programinei įrangai, duomenų formatas
Diskeliai turi būti suformatuoti atitinkamu tankiu (DSDD – mažas tankis, HD – didelis tankis), naudojant 2.1 arba didesnę disko operacinę sistemą (DOS), ir turėtų būti 100 % suderinami su IBM standartu. Visa lanksčiajame diske arba kompaktiniame diske esanti medžiaga yra pateikiama amerikietiškuoju standartiniu informacijos mainų kodu (ASCII) tokia forma, kuri yra nurodyta V punkte pateiktose lentelėse.
I.3. Duomenų rinkmenos
Kiekviename diskelyje (arba diskelių rinkinyje) yra pateikiamos apskaitos barelių ir duomenų rinkmenos; rinkmenos su apibendrinta informacija apie apskaitos barelius (apskaitos barelių rinkmena (-os)) ir rinkmena (-os) su kiekvieno monitoringo metu gautais duomenimis (duomenų rinkmenos).
II. Duomenų patikra ir tvarkymas
Nurodoma duomenų kokybės kontrolei taikyta tvarka, įskaitant duomenų atmetimo ribas (patikimumo tikrinimai), taip pat tvarka, taikyta nacionalinių duomenų suderinamumui patikrinti.
Jeigu yra duomenų neatitikimų, kai kuriais atvejais vertinimuose galima naudotis iš kitų šaltinių gautais rezultatais. Šie įvertinti duomenys yra nurodomi, o naudotos prielaidos kruopščiai pagrindžiamos dokumentais.
III. PDPA ir ataskaitos apie pažangą, padarytą aiškinant (vertinant) duomenis nacionaliniu lygiu
Šioje ataskaitoje yra pateikiama informacija apie pažangą, padarytą aiškinant (vertinant) duomenis nacionaliniu lygiu. Aiškinant (vertinant) duomenis nacionaliniu lygiu yra pateikiama tokia informacija:
Valstybės narės atlieka monitoringo duomenų vertinimą (aiškinimą) nacionaliniu lygiu.
Valstybėms narėms leidžiama pasirinkti, kokį vertinimą ir aiškinimą atlikti nacionaliniu lygiu, ir apie jį pranešti Komisijai.
IV. PDPA ir pažangos, padarytos aiškinant (vertinant) duomenis nacionaliniu lygiu, ataskaitos pateikimo terminai
IV.1. PDPA pateikimo terminai
PDPA anketos yra užpildomos ir pateikiamos Komisijai kartu su pirmaisiais duomenimis. Jeigu pakeičiami taikomi metodai, pateikiama informacija apie šiuos pasikeitimus. Ta PDPA dalis, kurioje yra apibūdinti pastebėti nukrypimai ir išimtys, Komisijai pateikiama kartu su metiniais duomenimis.
IV.2. Pažangos, padarytos aiškinant (vertinant) duomenis nacionaliniu lygiu, atskaitos pateikimo terminai.
Nacionalinių įvertinimų ir aiškinimų pažangos ataskaitos Komisijai perduodami iki kiekvienų metų gruodžio 31 d.
V. Duomenų pateikimas skaitmeniniame formate. Formos
Vertinimo (Informacijos) turinys |
Formos Nr./pavadinimas |
Tinklas |
|
Apskaitos barelių įrengimas |
1 |
XXGENER. PLT: Informacija apie apskaitos barelio lygį |
II |
Apskaitos barelių įrengimas |
2 |
Kiti stebėjimai miškų ekosistemų intensyvaus monitoringo apskaitos bareliuose |
II |
Laja |
3 |
XX1993.PLO: Informacija apie apskaitos barelio lygį |
I |
Laja |
4 |
XX1993.TRE NEW: Informacija apie medžius |
I |
Laja |
5 |
Rinkmenos su informacija apie apskaitos barelio lygį, kuri turi būti naudojama kartu su I lygio medžių gyvybingumo įvertinimu, turinys |
I |
Laja |
6 |
XX1996.PLT (TCP): Rinkmenos su informacija apie apskaitos barelio lygį, kuri turi būti naudojama kartu su lajos įvertinimu, turinys |
II |
Laja |
7 |
XX1996.TRM (TC1): Rinkmenos su informacija apie medžius (privaloma), kuri turi būti naudojama kartu su medžių būklės įvertinimu, turinys |
II |
Laja |
8 |
XX2004.TRO: Rinkmenos su informacija apie medžių lygį (privaloma), kuri turi būti naudojama kartu su medžių būklės įvertinimu, turinys |
II |
Lapija |
9 |
XX1996.PLF: Sumažintos rinkmenos su informacija apie medžius, kuri turi būti naudojama kartu su spyglių ir lapų cheminės sudėties įvertinimu, turinys |
II |
Lapija |
10 |
XX1996.FOM: Rinkmenos su informacija apie lapijos analizę turinys (privaloma) |
II |
Lapija |
11 |
XX1996.FOO: Rinkmenos su informacija apie lapijos analizę turinys (neprivaloma) |
II |
Prieaugis |
12 |
XX1993.PLI: Sumažintos rinkmenos su informacija apie apskaitos barelio prieaugį turinys |
II |
Prieaugis |
13 |
XX1996.IPM: Rinkmenos su informacija apie prieaugį – periodiniai matavimai – turinys |
II |
Prieaugis |
14 |
XX1996.IRA: Rinkmenos su informacija apie prieaugį – metinių rievių analizė ir kamieno skerspjūvio analizė – turinys (neprivaloma) |
II |
Prieaugis |
15 |
XX1996.IEV: Duomenų apie prieaugį įvertinimo turinys (neprivaloma) |
II |
Prieaugis |
16 |
XX2002.INV: Sumažintos apskaitos barelio rinkmenos, kuri turi būti naudojama kartu su apskaitos barelio tūrio duomenimis, turinys |
II |
Nusėdimas |
17 |
XX1996.PLD: Sumažintos apskaitos barelio rinkmenos, kuri turi būti naudojama kartu su nusėdimo matavimais, turinys |
II |
Nusėdimas |
18 |
XX1996.DEM: Duomenų rinkmenos su nusėdimo matavimais turinys (privaloma) |
II |
Nusėdimas |
19 |
XX1996.DEO: Duomenų rinkmenos su nusėdimo matavimais turinys (neprivaloma) |
II |
Meteorologija |
20 |
XX1996.PLM: Sumažintos apskaitos barelio rinkmenos, kuri turi būti naudojama kartu su meteorologiniais matavimais, turinys |
II |
Meteorologija |
21 |
XX1996.MEM: Duomenų rinkmenos su meteorologiniais matavimais turinys (privaloma) |
II |
Meteorologija |
22 |
XX1996.MEO: Duomenų rinkmenos su meteorologiniais matavimais turinys (neprivaloma) |
II |
Meteorologija |
23 |
XX1996.MEC: Duomenų rinkmenos su informacija apie klimatą turinys (neprivaloma) |
II |
Dirvožemio tirpalas |
24 |
XX1996.PSS: Sumažintos apskaitos barelio rinkmenos, kuri turi būti naudojama kartu su dirvožemio tirpalo matavimais, turinys |
II |
Dirvožemio tirpalas |
25 |
XX1996.SSM: Duomenų rinkmenos su dirvožemio tirpalo matavimais turinys (privaloma) |
II |
Dirvožemio tirpalas |
26 |
XX1996.SSO: Duomenų rinkmenos su dirvožemio tirpalo matavimais turinys (neprivaloma) |
II |
Žemės paviršiaus augalija |
27 |
XX1997.PLV: Sumažintos apskaitos barelio rinkmenos, kuri turi būti naudojama kartu su žemės paviršiaus augalijos įvertinimu, turinys |
II |
Žemės paviršiaus augalija |
28 |
XX1996.VEM: Duomenų rinkmenos su žemės paviršiaus augalijos įvertinimu turinys |
II |
Miško paklotė |
29 |
XX1996.LFP: Sumažintos apskaitos barelio rinkmenos, kuri turi būti naudojama kartu su miško paklotės įvertinimu, turinys |
II |
Miško paklotė |
30 |
XX2002.LFM: Duomenų rinkmenos su miško paklotės analizės informacija turinys (privaloma) |
II |
Miško paklotė |
31 |
XX2002.LFO: Duomenų rinkmenos su miško paklotės analizės informacija turinys (neprivaloma) |
II |
Ozonas |
32 |
XX2000.pac: Aplinkos oro kokybė: ozonas |
II |
Ozonas |
33 |
XX2000.pps: Aplinkos oro kokybė: ozonas |
II |
Ozonas |
34 |
XX2000.aqm: Aplinkos oro kokybė: ozonas |
II |
Ozono padaryta žala |
35 |
XX2004.PLL: Ozono padarytos žalos įvertinimas |
II |
Ozono padaryta žala |
36 |
XX2004.LTF: Ozono padarytos žalos įvertinimas |
II |
Ozono padaryta žala |
37 |
XX2004.LSS: Ozono padarytos žalos įvertinimas |
II |
Fenologija |
38 |
XX2004.PLP: Intensyviam fenologiniam monitoringui atrinktų medžių registravimo forma |
II |
Fenologija |
39 |
XX2004.PHE: Fenologiniai reiškiniai ir biotiniai ir abiotiniai (žalingi) veiksniai (apskaitos barelis – išplėstinis monitoringas) |
II |
Fenologija |
40 |
XX2004.PHI: Fenologinių reiškinių ir biotinių ir abiotinių (žalingų) veiksnių (medžiai – intensyvus monitoringas) registravimas |
II |
Formos:
(Formos yra pateikiamos tik Excel formatu)
15 SKYRIUS
I IR II LYGIŲ APSKAITOS BARELIŲ TIKRINIMO DUOMENŲ KODŲ SĄRAŠAS IR NURODYMAI
Toliau pateikti nurodymai ir kodai yra naudojami perduoti duomenims, gautiems I ir II lygių tinkluose, kaip apibrėžta Reglamente (EB) Nr. 2152/2003. Kiekvienų ataskaitinių metų pakeitimai pateikiami Techninių specifikacijų ataskaitose, kurias skelbia Europos Komisijos Jungtinis tyrimų centras.
Bendroji informacija apie apskaitos barelį
1) Šalis
01 |
: |
Prancūzija |
02 |
: |
Belgija |
03 |
: |
Nyderlandai |
04 |
: |
Vokietija |
05 |
: |
Italija |
06 |
: |
Jungtinė Karalystė |
07 |
: |
Airija |
08 |
: |
Danija |
09 |
: |
Graikija |
10 |
: |
Portugalija |
11 |
: |
Ispanija |
12 |
: |
Liuksemburgas |
13 |
: |
Švedija |
14 |
: |
Austrija |
15 |
: |
Suomija |
50 |
: |
Šveicarija |
51 |
: |
Vengrija |
52 |
: |
Rumunija |
53 |
: |
Lenkija |
54 |
: |
Slovakija |
55 |
: |
Norvegija |
56 |
: |
Lietuva |
57 |
: |
Kroatija |
58 |
: |
Čekijos Respublika |
59 |
: |
Estija |
60 |
: |
Slovėnija |
61 |
: |
Moldova |
62 |
: |
Rusija |
63 |
: |
Bulgarija |
64 |
: |
Latvija |
66 |
: |
Kipras |
2) Apskaitos barelio numeris
Apskaitos barelio numeris atitinka unikalųjį numerį, atrankos arba įrengimo metu suteiktą pastoviam apskaitos bareliui.
3) Stebėjimų data, įvertinimo data, analizės data
Datos įrašomos tokia tvarka: diena, mėnuo ir metai:
Diena |
Mėnuo |
Metai |
08 |
09 |
04 |
4) Platumos (ilgumos) koordinatės
Įrašomi visi šeši apskaitos barelio centrą žymintys platumos ir ilgumos skaičiai, pvz.:
|
+/– |
Laipsniai |
Minutės |
Sekundės |
|||
platuma |
+ |
5 |
0 |
1 |
0 |
2 |
7 |
ilguma |
– |
0 |
1 |
1 |
5 |
3 |
2 |
Pirmoje skiltyje nurodomos + arba – koordinatės.
5) Galimybė pagrindinėms medžių rūšims apsirūpinti vandeniu (įvertinimas)
1 |
: |
nepakankama |
2 |
: |
pakankama |
3 |
: |
pernelyg didelė |
6) Humuso tipas
1 |
: |
Mull |
2 |
: |
Moder |
3 |
: |
Mor |
4 |
: |
Anmor |
5 |
: |
Durpės |
6 |
: |
Kita |
7 |
: |
Raw (Roh) |
7) Aukštis virš jūros lygio
1 |
≤ 50 m |
2 |
51—100 m |
3 |
101—150 m |
4 |
151—200 m |
5 |
201—250 m |
6 |
251—300 m |
7 |
301—350 m |
8 |
351—400 m |
9 |
401—450 m |
10 |
451—500 m |
11 |
501—550 m |
12 |
551—600 m |
13 |
601—650 m |
14 |
651—700 m |
15 |
701—750 m |
16 |
751—800 m |
17 |
801—850 m |
18 |
851—900 m |
19 |
901—950 m |
20 |
951—1 000 m |
21 |
1 001—1 050 m |
22 |
1 051—1 100 m |
23 |
1 101—1 150 m |
24 |
1 151—1 200 m |
25 |
1 201—1 250 m |
26 |
1 251—1 300 m |
27 |
1 301—1 350 m |
28 |
1 351—1 400 m |
29 |
1 401—1 450 m |
30 |
1 451—1 500 m |
31 |
1 501—1 550 m |
32 |
1 551—1 600 m |
33 |
1 601—1 650 m |
34 |
1 651—1 700 m |
35 |
1 701—1 750 m |
36 |
1 751—1 800 m |
37 |
1 801—1 850 m |
38 |
1 851—1 900 m |
39 |
1 901—1 950 m |
40 |
1 951—2 000 m |
41 |
2 001—2 050 m |
42 |
2 051—2 100 m |
43 |
2 101—2 150 m |
44 |
2 151—2 200 m |
45 |
2 201—2 250 m |
46 |
2 251—2 300 m |
47 |
2 301—2 350 m |
48 |
2 351—2 400 m |
49 |
2 401—2 450 m |
50 |
2 451—2 500 m |
51 |
>2 500 m |
8) Kryptis
1 |
: |
N – šiaurės |
2 |
: |
NE – šiaurės rytų |
3 |
: |
E – rytų |
4 |
: |
SE – pietryčių |
5 |
: |
S – pietų |
6 |
: |
SW – pietvakarių |
7 |
: |
W – vakarų |
8 |
: |
NW – šiaurės vakarų |
9 |
: |
Polinkio nėra |
9) Vyraujančio ardo vidutinis amžius (metai)
1 |
: |
≤ 20 |
2 |
: |
21–40 |
3 |
: |
41–60 |
4 |
: |
61–80 |
5 |
: |
81–100 |
6 |
: |
101–120 |
7 |
: |
> 120 |
8 |
: |
įvairiaamžiai medynai |
10) Dirvožemio tipologiniai vienetai
Fluvisols
101 |
Eutric Fluvisols |
102 |
Calcaric Fluvisols |
103 |
Dystric Fluvisols |
104 |
Mollic Fluvisols |
105 |
Umbric Fluvisols |
106 |
Thionic Fluvisols |
107 |
Salic Fluvisols |
Gleysols
108 |
Eutric Gleysols |
109 |
Calcic Gleysols |
110 |
Dystric Gleysols |
111 |
Andic Gleysols |
112 |
Mollic Gleysols |
113 |
Umbric Gleysols |
114 |
Thionic Gleysols |
115 |
Gelic Gleysols |
Regosols
116 |
Eutric Regosols |
117 |
Calcaric Regosols |
118 |
Gypsic Regosols |
119 |
Dystric Regosols |
120 |
Umbric Regosols |
121 |
Gelic Regosols |
Leptosols
122 |
Eutric Leptosols |
123 |
Dystric Leptosols |
124 |
Rendzic Leptosols |
125 |
Mollic Leptosols |
126 |
Umbric Leptosols |
127 |
Lithic Leptosols |
128 |
Gelic Leptosols |
Arenosols
129 |
Haplic Arenosols |
130 |
Cambic Arenosols |
131 |
Luvic Arenosols |
132 |
Ferralic Arenosols |
133 |
Albic Arenosols |
134 |
Calcaric Arenosols |
135 |
Gleyic Arenosols |
Andosols
136 |
Haplic Andosols |
137 |
Mollic Andosols |
138 |
Umbric Andosols |
139 |
Vitric Andosols |
140 |
Gleyic Andosols |
141 |
Gelic Andosols |
Vertisols
142 |
Eutric Vertisols |
143 |
Dystric Vertisols |
144 |
Calcic Vertisols |
145 |
Gypsic Vertisols |
Cambisols
146 |
Eutric Cambisols |
147 |
Dystric Cambisols |
148 |
Humic Cambisols |
149 |
Calcaric Cambisols |
150 |
Chromic Cambisols |
151 |
Vertic Cambisols |
152 |
Ferralic Cambisols |
153 |
Gleyic Cambisols |
154 |
Gelic Cambisols |
Calcisols
155 |
Haplic Calcisols |
156 |
Luvic Calcisols |
157 |
Petric Calcisols |
Gypsisols
158 |
Haplic Gypsisols |
159 |
Calcic Gypsisols |
160 |
Luvic Gypsisols |
161 |
Petric Gypsisols |
Solonetz
162 |
Haplic Solonetz |
163 |
Mollic Solonetz |
164 |
Calcic Solonetz |
165 |
Gypsic Solonetz |
166 |
Stagnic Solonetz |
167 |
Gleyic Solonetz |
Solonchaks
168 |
Haplic Solonchaks |
169 |
Mollic Solonchaks |
170 |
Calcic Solonchaks |
171 |
Gypsic Solonchaks |
172 |
Sodic Solonchaks |
173 |
Gleyic Solonchaks |
174 |
Gelic Solonchaks |
Kastanozems
175 |
Haplic Kastanozems |
176 |
Luvic Kastanozems |
177 |
Calcic Kastanozems |
178 |
Gypsic Kastanozems |
Chernozems
179 |
Haplic Chernozems |
180 |
Calcic Chernozems |
181 |
Luvic Chernozems |
182 |
Glossic Chernozems |
183 |
Gleyic Chernozems |
Phaeozems
184 |
Haplic Phaeozems |
185 |
Calcaric Phaeozems |
186 |
Luvic Phaeozems |
187 |
Stagnic Phaeozems |
188 |
Gleyic Phaeozems |
Greyzems
189 |
Haplic Greyzems |
190 |
Gleyic Greyzems |
Luvisols
191 |
Haplic Luvisols |
192 |
Ferric Luvisols |
193 |
Chromic Luvisols |
194 |
Calcic Luvisols |
195 |
Vertic Luvisols |
196 |
Albic Luvisols |
197 |
Stagnic Luvisols |
198 |
Gleyic Luvisols |
Lixisols
199 |
Haplic Lixisols |
200 |
Ferric Lixisols |
201 |
Plinthic Lixisols |
202 |
Albic Lixisols |
203 |
Stagnic Lixisols |
204 |
Gleyic Lixisols |
Planosols
205 |
Eutric Planosols |
206 |
Dystric Planosols |
207 |
Mollic Planosols |
208 |
Umbric Planosols |
209 |
Gelic Planosols |
Podzoluvisols
210 |
Eutric Podzoluvisols |
211 |
Dystric Podzoluvisols |
212 |
Stagnic Podzoluvisols |
213 |
Gleyic Podzoluvisols |
214 |
Gelic Podzoluvisols |
Podzols
215 |
Haplic Podzols |
216 |
Cambic Podzols |
217 |
Ferric Podzols |
218 |
Carbic Podzols |
219 |
Gleyic Podzols |
220 |
Gelic Podzols |
Acrisols
221 |
Haplic Acrisols |
222 |
Ferric Acrisols |
223 |
Humic Acrisols |
224 |
Plinthic Acrisols |
225 |
Gleyic Acrisols |
Alisols
226 |
Haplic Alisols |
227 |
Ferric Alisols |
228 |
Humic Alisols |
229 |
Plinthic Alisols |
230 |
Stagnic Alisols |
231 |
Gleyic Alisols |
Nitisols
232 |
Haplic Nitisols |
233 |
Rhodic Nitisols |
234 |
Humic Nitisols |
Ferralsols
235 |
Haplic Ferralsols |
236 |
Xanthic Ferralsols |
237 |
Rhodic Ferralsols |
238 |
Humic Ferralsols |
239 |
Geric Ferralsols |
240 |
Plinthic Ferralsols |
Plinthosols
241 |
Eutric Plinthosols |
242 |
Dystric Plinthosols |
243 |
Humic Plinthosols |
244 |
Albic Plinthosols |
Histosols
245 |
Folic Histosols |
246 |
Terric Histosols |
247 |
Fibric Histosols |
248 |
Thionic Histosols |
249 |
Gelic Histosols |
Anthrosols
250 |
Aric Anthrosols |
251 |
Fimic Anthrosols |
252 |
Cumulic Anthrosols |
253 |
Urbic Anthrosols |
11) Viso apskaitos barelio dydis, dalinio apskaitos barelio dydis
Viso apskaitos barelio arba dalinio apskaitos barelio dydis yra nustatomas 0,0001 ha tikslumu.
12) Medžių skaičius visame apskaitos barelyje
Abiejų lygių apskaitos bareliuose yra imami visų medžių rūšių mėginiai, jeigu medžių aukštis yra ne mažesnis kaip 60 cm.
13) Našumo įvertinimas
Našumo įvertinimą sudaro grynojo ir santykinio našumo įvertinimas.
Grynojo našumo įvertinimas – tai įvertintas vidutinis našumas per visą medyno gyvavimo laiką. Santykinis našumas parodo, ar grynasis medyno našumo įvertinimas yra mažas, normalus arba didelis. Naudotini šie kodai:
Grynojo našumo kodas |
Santykinio našumo kodas |
0 – 0,0–2,5 m3 vienam hektarui per metus |
1 – mažas |
1 – 2,5–7,5 m3 vienam hektarui per metus |
2 – normalus |
2 – 7,5–12,5 m3 vienam hektarui per metus |
3 – didelis |
3 – 12,5–17,5 m3 vienam hektarui per metus |
|
4 – 17,5–22,5 m3 vienam hektarui per metus |
|
5 – >22,5 m3 vienam hektarui per metus |
|
14) Kiti stebėjimai
Yra pateikiama atitinkama informacija apie apskaitos barelį.
Bendroji informacija apie medžius
15) Tikrinamo medžio numeris
Medžio numeris – tai apskaitos barelio įrengimo metu medžiui paskirtas numeris.
16) Rūšys (iš Flora Europaea)
Lapuočiai (* – lapijos monitoringui naudotinos medžių rūšys)
001 |
: |
Acer campestre * |
002 |
: |
Acer monspessulanum * |
003 |
: |
Acer opalus |
004 |
: |
Acer platanoides |
005 |
: |
Acer pseudoplatanus * |
006 |
: |
Alnus cordata * |
007 |
: |
Alnus glutinosa * |
008 |
: |
Alnus incana |
009 |
: |
Alnus viridis |
010 |
: |
Betula pendula * |
011 |
: |
Betula pubescens * |
012 |
: |
Buxus sempervirens |
013 |
: |
Carpinus betulus * |
014 |
: |
Carpinus orientalis |
015 |
: |
Castanea sativa (C. vesca) * |
016 |
: |
Corylus avellana * |
017 |
: |
Eucalyptus sp. * |
018 |
: |
Fagus moesiaca * |
019 |
: |
Fagus orientalis |
020 |
: |
Fagus sylvatica * |
021 |
: |
Fraxinus angustifolia spp. oxycarpa (F. oxyphylla) * |
022 |
: |
Fraxinus excelsior * |
023 |
: |
Fraxius ornus * |
024 |
: |
Ilex aquifolium |
025 |
: |
Juglans nigra |
026 |
: |
Juglans regia |
027 |
: |
Malus domestica |
028 |
: |
Olea europaea * |
029 |
: |
Ostrya carpinifolia * |
030 |
: |
Platanus orientalis |
031 |
: |
Populus alba |
032 |
: |
Populus canescens |
033 |
: |
Populus hybrides * |
034 |
: |
Populus nigra * |
035 |
: |
Populus tremula * |
036 |
: |
Prunus avium * |
037 |
: |
Prunus dulcis (Amygdalus communis) |
038 |
: |
Prunus padus |
039 |
: |
Prunus serotina |
040 |
: |
Pyrus communis |
041 |
: |
Quercus cerris * |
042 |
: |
Quercus coccifera (Q. calliprinos) * |
043 |
: |
Quercus faginea * |
044 |
: |
Quercus frainetto (Q. conferta) * |
045 |
: |
Quercus fruticosa (Q. lusitanica) |
046 |
: |
Quercus ilex * |
047 |
: |
Quercus macrolepis (Q. aegilops) |
048 |
: |
Quercus petraea * |
049 |
: |
Quercus pubescens * |
050 |
: |
Quercus pyrenaica (Q. toza) * |
051 |
: |
Quercus robur (Q. peduculata) * |
052 |
: |
Quercus rotundifolia * |
053 |
: |
Quercus rubra * |
054 |
: |
Quercus suber * |
055 |
: |
Quercus trojana |
056 |
: |
Robinia pseudoacacia * |
057 |
: |
Salix alba |
058 |
: |
Salix caprea |
059 |
: |
Salix cinerea |
060 |
: |
Salix eleagnos |
061 |
: |
Salix fragilis |
062 |
: |
Salix sp. |
063 |
: |
Sorbus aria |
064 |
: |
Sorbus aucuparia |
065 |
: |
Sorbus domestica |
066 |
: |
Sorbus torminalis |
067 |
: |
Tamarix africana |
068 |
: |
Tilia cordata |
069 |
: |
Tilia platyphyllos |
070 |
: |
Ulmus glabra (U. scabra, U. montana) |
071 |
: |
Ulmus laevis (U. effusa) |
072 |
: |
Ulmus minor (U. campestris, U. carpinifolia) |
073 |
: |
Arbutus unedo |
074 |
: |
Arbutus andrachne |
075 |
: |
Ceratonia siliqua |
076 |
: |
Cercis siliquastrum |
077 |
: |
Erica arborea |
078 |
: |
Erica scoparia |
079 |
: |
Erica manipuliflora |
080 |
: |
Laurus nobilis |
081 |
: |
Myrtus communis |
082 |
: |
Phillyrea latifolia |
083 |
: |
Phillyrea angustifolia |
084 |
: |
Pistacia lentiscus |
085 |
: |
Pistacia terebinthus |
086 |
: |
Rhamnus oleoides |
087 |
: |
Rhamnus alaternus |
099 |
: |
Kiti lapuočiai |
Spygliuočiai (* – lapijos monitoringui naudotinos medžių rūšys)
100 |
: |
Abies alba * |
101 |
: |
Abies borisii-regis * |
102 |
: |
Abies cephalonica * |
103 |
: |
Abies grandis |
104 |
: |
Abies nordmanniana |
105 |
: |
Abies pinsapo |
106 |
: |
Abies procera |
107 |
: |
Cedrus atlantica |
108 |
: |
Cedrus deodara |
109 |
: |
Cupressus lusitanica |
110 |
: |
Cupressus sempervirens |
111 |
: |
Juniperus communis |
112 |
: |
Juniperus oxycedrus * |
113 |
: |
Juniperus phoenicea |
114 |
: |
Juniperus sabina |
115 |
: |
Juniperus thurifera * |
116 |
: |
Larix decidua * |
117 |
: |
Larix kaempferi (L. leptolepis) |
118 |
: |
Picea abies (P. excelsa) * |
119 |
: |
Picea omorika |
120 |
: |
Picea sitchensis * |
121 |
: |
Pinus brutia * |
122 |
: |
Pinus canariensis |
123 |
: |
Pinus cembra |
124 |
: |
Pinus contorta * |
125 |
: |
Pinus halepensis * |
126 |
: |
Pinus heldreichii |
127 |
: |
Pinus leucodermis |
128 |
: |
Pinus mugo (P. montana) |
129 |
: |
Pinus nigra * |
130 |
: |
Pinus pinaster * |
131 |
: |
Pinus pinea * |
132 |
: |
Pinus radiata (P. insignis) * |
133 |
: |
Pinus strobus |
134 |
: |
Pinus sylvestris* |
135 |
: |
Pinus uncinata * |
136 |
: |
Pseudotsuga menziesii * |
137 |
: |
Taxus baccata |
138 |
: |
Thuya sp. |
139 |
: |
Tsuga sp. |
199 |
: |
Kiti spygliuočiai |
Lajos būklės monitoringo ir prieaugio matavimų informacija
17) Defoliacija
Kiekvieno tikrinamo medžio defoliacijos intensyvumas yra išreiškiamas procentais (5 % intervalais), palyginti su visus lapus turinčiu medžiu. Naudojamas faktinis procentinis santykis.
0 |
= |
0 % |
5 |
= |
1–5 % |
10 |
= |
6–10 % |
15 |
= |
11–15 % |
ir t. t.
18) Dechromacijos kodai
0 |
: |
dechromacijos nėra (0–10 %) |
1 |
: |
nedidelė dechromacija (11–25 %) |
2 |
: |
vidutinė dechromacija (26–60 %) |
3 |
: |
didelė dechromacija (> 60 %) |
4 |
: |
žuvęs medis |
19) Padaryto pažeidimo rūšies identifikavimas
Jeigu įmanoma, turėtų būti pridedama daugiau informacijos apie pažeidimą, kuri padarė, pvz., vabzdžiai: vabzdžių rūšis arba grupė (pvz., žievgraužiai).
20) Atidengimas
1 |
: |
Ypatingo atidengimo nėra (apskaitos barelis yra įrengtas dideliame miško plote, be išreikšto reljefo arba jis yra menkai išreikštas). |
2 |
: |
Ribotas atidengimas (apskaitos bareliai yra įrengti prie miško pakraščio, ant šlaitų ir t. t.). |
3 |
: |
Ypač atviri apskaitos bareliai (kalnų viršūnėse ir t. t.). |
21) Išimama iš miško medienos dalis ir medžių atkritimas
0 kodų grupė – medis gyvas ir matuotinas (naujas kodas, kuris skiriasi nuo nesamos vertės)
01 |
medis gyvas per einamąją ir ankstesnį monitoringą (pirmiau tuščia) |
02 |
naujas gyvas medis |
03 |
gyvas medis (yra, bet per ankstesnį monitoringą nebuvo įvertintas) |
1 kodų grupė – medis nukirstas ir išvežtas
11 |
numatytas utilizavimas (kaip CC) |
12 |
utilizavimas dėl biotinių priežasčių (kaip CC) |
13 |
utilizavimas dėl abiotinių priežasčių (kaip CC) |
14 |
medis nukirstas, priežastis nežinoma |
18 |
nežinoma dingimo priežastis (kaip CC) |
2 kodų grupė – medis vis dar gyvas, stovi, bet, atliekant medyno arba prieaugio skaičiavimus, nereikia atlikti lajos matavimų ar nereikėtų naudoti aukščio matavimų.
21 |
pakrypęs į šoną arba pakibęs medis (kaip CC) |
22 |
netaikytina, geriau taikyti 24 ar 25 kodą |
23 |
netaikytina |
24 |
nulaužta (-os) medžio (šakų) viršūnė (-ės) |
25 |
medžio aukščio prieaugio mėginys neimamas |
29 |
kitos priežastys, nurodyti |
3 kodų grupė – stovintis žuvęs medis (aukštis ne mažiau kaip 1,3 m).
31 |
medis su nepažeista laja, biotinės priežastys (kaip CC) |
32 |
medis su nepažeista laja, abiotinės priežastys (kaip CC) |
33 |
nulūžusi laja |
34 |
nulaužtas kamienas, žemiau lajos apačios ir aukščiau kaip 1,3 m |
38 |
medis su nepažeista laja, nežinoma žūties priežastis (kaip CC) |
4 kodų grupė: išvirtę gyvi arba žuvę medžiai (aukštis žemiau kaip 1,3 m arba jei medžio kamienas ar laja žemę liečia vienoje vietoje).
41 |
abiotinės priežastys (kaip CC) |
42 |
biotinės priežastys (kaip CC) |
48 |
nežinoma priežastis (kaip CC) |
Pastabos:
— |
22 klasė yra taikytina tik tose šalyse, kuriose neregistruojami medžiai, jei jų lajos pažeista daugiau nei 50 % |
— |
23 klasė yra taikytina tik tose šalyse, kuriose mėginių ėmimas apsiriboja 1, 2 ir 3 Krafto klasėmis. |
22) Augimo ir vystymosi klasė
1 |
medžiai vilkai (įskaitant atskirai augančius medžius) – medžiai, kurių viršutinė lajos dalis iškilusi virš bendro medyno kupolo lygio |
2 |
viršaujantys medžiai – medžiai, kurių lajos sudaro bendrą medyno kupolo lygį |
3 |
vidutinio ir silpnesnio augumo medžiai – medžiai, nusidriekę į bendrą medyno kupolo lygį ir gaunantys šiek tiek šviesos iš viršaus, bet žemesni nei 1 ar 2 punkte nurodytieji |
4 |
nustelbti medžiai – medžiai, kurių lajos yra žemiau bendro medyno kupolo lygio, negaunantys tiesioginės šviesos iš viršaus |
23) Lajos užstelbimas
1 |
: |
laja labai paveikta (užstelbta arba suspausta) iš vienos pusės |
2 |
: |
laja labai paveikta (užstelbta arba suspausta) iš dviejų pusių |
3 |
: |
laja labai paveikta (užstelbta arba suspausta) iš trijų pusių |
4 |
: |
laja labai paveikta (užstelbta arba suspausta) iš keturių pusių |
5 |
: |
atvira laja arba nėra jokių stelbimo požymių |
6 |
: |
nustelbti medžiai |
24) Matomumas
1 |
: |
matoma visa laja |
2 |
: |
matoma tik dalis lajos |
3 |
: |
laja matoma tik esant apšvietimui iš nugaros (pvz., tik kontūras) |
4 |
: |
laja nematoma |
25) Skersmuo krūtinės aukštyje (SKA)
Skersmuo krūtinės aukštyje su žieve (1,3 m), matuojamas 0,1 cm tikslumu.
Jeigu naudojama skersmens matavimo ruletė, reikalinga tik viena vertė. Naudojant žergles, nustatomas didžiausias ir mažiausias skersmuo (su žieve) ir nurodomas ataskaitoje (1 skersmuo ir 2 skersmuo).
26) Žievė
Žievės storis 1,30 m aukštyje yra nurodomas centimetrais dešimtųjų tikslumu.
27) Medžio aukštis
Medžio aukštis yra nurodomas metrais, apvalinant 0,1 m tikslumu.
28) Medžio tūris
Remiantis išmatuotu (-ais) skersmeniu (-enimis) ir aukščiu, medžio tūris gali būti apskaičiuotas naudojant vietinius formrodžius arba galiojančias tūrio lenteles. Medžio tūris nurodomas kubiniais metrais (m3) su tūkstantųjų tikslumu.
29) Aukštis iki lajos
Aukštis iki lajos, apvalinamas 0,1 m tikslumu, yra apskaičiuojamas nuo žemės iki žemiausios gyvos apatinės šakos, išskyrus vilkūglius.
30) Lajos ilgis
Lajos ilgis, apvalinamas 0,1 m tikslumu, yra apskaičiuojamas nuo stiebo viršūnės iki žemiausios gyvos apatinės šakos, išskyrus vilkūglius.
31) Lajos plotis
Vidutinis lajos plotis yra apskaičiuojamas pagal ne mažiau kaip keturių lajų spindulių vidurkį, padaugintą iš 2 ir suapvalintą iki 0,1 m.
32) Skersmuo be žievės
Faktinis skersmuo be žievės yra apskaičiuojamas iš skersmens su žieve atimant žievės storį iš abiejų pusių. Skersmuo be žievės prieš penkerius metus yra apskaičiuojamas kaip faktinis skersmuo be žievės, iš jo atimant medžio penkerių metų prieaugį iš abiejų pusių. Skersmuo be žievės yra nurodomas 0,1 centimetro tikslumu
33) Skerspločių suma apskaitos barelyje
Faktinė apskaitos barelio skerspločių suma yra apskaičiuojama kaip bendra visų apskaitos barelyje esančių medžių skerspločių suma. Skerspločių suma prieš penkerius metus yra apskaičiuojama pagal apskaičiuotą visų apskaitos barelio medžių skersmenį be žievės prieš penkerius metus. Apskaitos barelio skerspločių suma yra nurodoma 0,1 m2 tikslumu.
34) Apskaitos barelio tūris
Faktinis apskaitos barelio tūris yra apskaičiuojamas kaip bendras visų apskaitos barelyje esančių medžių tūris. Apskaitos barelio tūris prieš penkerius metus yra apskaičiuojamas pagal apskaičiuotą visų apskaitos barelio medžių skersmenį be žievės prieš penkerius metus. Apskaitos barelio tūris yra išreiškiamas 0,1 m3 tikslumu.
35) Retinimas
Jeigu buvo retinama penkerių metų laikotarpiu tarp dviejų metų apskaitų, kai buvo nustatomas skersmuo, apskaitos barelio medžių skerspločių suma ir tūris, tai turi būti pažymima (taip –1, ne – 0). Papildomoje dalyje retinimas turi būti kuo išsamiau apibūdinamas (taip pat retinimo metodas, tikslūs retinimo metai, retinimo dažnumas, išreikštas medžių skaičiumi, skerspločių suma/ha, tūriu/ha).
Informacija apie lapijos cheminių medžiagų matavimus ir miško paklotės vertinimą
36) Mėginio kodas
Lapijos monitoringui imamo mėginio kodą sudaro medžio rūšies kodas (žr. 15 paaiškinimą), po jo (po taško) eina lapų (spyglių) kodas einamaisiais metais (0) arba praėjusių metų spyglių atveju (einamieji + 1 spygliai) naudojamas kodas (1), pvz., praėjusių metų Picea abies (118) spyglių mėginio kodas yra toks: 118.1.
37) Tikrinamo medžio numeriai
Imant tam tikrus mėginius (lapijos, prieaugio) atveju turi būti naudojami medžiai, augantys už normalaus apskaitos barelio (arba dalinio apskaitos barelio) ribų, reikia naudoti specialią numeraciją. Šių medžių numeriai prasideda raide (F – foliage – lapija, R – ring – medžio rievės analizė pagal našumo gręžinius, D – disc – kamieno skerspjūvių analizė), po kurių eina eilės numeris (pvz., F001). Numeriai yra pateikiami ataskaitoje.
38) 100 lapų arba 1 000 spyglių masė
Yra nustatoma 100 lapų arba 1 000 spyglių (išdžiovintų džiovinimo krosnyje) masė gramais.
Informacija apie nusėdimo monitoringą ir meteorologinį monitoringą
39) Mėginio kodas
Naudojami šie nusėdimo mėginių rinktuvų kodai:
1 |
: |
polajiniai krituliai |
2 |
: |
bendrosios iškritos |
3 |
: |
šlapiosios iškritos |
4 |
: |
krituliai, kurie pasiekia žemę nutekėję nuo medžio kamieno ir šakų |
5 |
: |
rūkas |
6 |
: |
sušalęs rūkas (šerkšnas) |
7 |
: |
oro koncentracija |
9 |
: |
kiti |
Informacija apie naudotus prietaisus yra pateikiama dokumento su bendrąja informacija priede.
40) Mėginių kiekis
Bendras surinkto mėginio (-ių) kiekis yra padalijamas pagal rinktuvo (-ų) apimties plotą ir yra nurodomas milimetrų tikslumu.
41) Monitoringo laikotarpio pradžios ir pabaigos datos
Kiekvieno monitoringo laikotarpio pradžios ir pabaigos datos yra nurodomos formose, naudojamas toks pat kaip stebėjimo, vertinimo ir analizės datų formatas.
Monitoringo laikotarpį sudaro vienas arba daugiau matavimo laikotarpių, kurie tuo pačiu monitoringo laikotarpiu turėtų būti vienodos trukmės. Trumpiausias matavimo laikotarpis yra 1 savaitė, ilgiausias – mėnuo.
Jeigu yra reikalinga per metus imti skirtingus matavimo laikotarpius (pvz., savaitės trukmės – vasarą, mėnesio trukmės – žiemą), yra nustatomi du atskiri monitoringo laikotarpiai, kurių rezultatai yra pateikiami atskirose formose.
42) Matavimo laikotarpių numeris
Matavimo laikotarpių numeris kiekvienu monitoringo laikotarpiu yra nurodomas formose.
43) Matavimo laikotarpis
Yra nurodomas matavimo laikotarpio, per kurį buvo imami mėginiai, numeris. Kiekvienais metais (sausio 1 d. ar maždaug tokiu laiku) prasideda nauja matavimo laikotarpių serija. Kai prieš analizę yra sujungiami kelių matavimo laikotarpių mėginiai, dokumento su bendrąja informacija priede yra pateikiama tiksli informacija apie šių mėginių sujungimą. Pirmojo matavimo laikotarpio numeris yra naudojamas nurodant laikotarpį analizei (pvz., kai 9, 10, 11 ir 12 laikotarpių mėginiai yra sujungiami į vieną mėginį analizei, šiam mėginiui yra skiriamas 9 laikotarpio numeris).
Apskaitos barelio (prietaiso) kodo parametrai
Visiems prietaisams, įrengtiems apskaitos barelyje arba greta jo, yra suteikiamas apskaitos barelio (prietaiso) kodas. Šį kodą sudaro apskaitos barelio numeris (iki keturių skaitmenų) ir kiekvieno prietaiso eilės numeris (iki 99). Kai prietaisai yra pakeičiami arba pridedami, taikomi nauji kodai (pvz., penktajam prietaisui 1234 apskaitos barelyje yra suteikiamas kodas 1234.05).
44) Prietaiso vieta
Prietaiso buvimo vieta yra žymima taip:
S |
: |
prietaisas yra apskaitos barelio vietoje, t. y. apskaitos barelyje (buferinėje zonoje). Jis gali būti įrengtas po kupolu, virš kupolo ar miško dirvožemyje, |
F |
: |
prietaisas yra (gretimoje) atviroje vietoje miško teritorijoje, |
W |
: |
prietaisas yra meteorologijos stotyje (paprastai ne miško teritorijoje), |
O |
: |
prietaisas yra kitur. |
45) Kintamasis
Prietaisu matuojamo kintamojo žymėjimas
AT |
= |
oro temperatūra (air temperature) |
PR |
= |
krituliai (precipitation) |
RH |
= |
santykinis drėgnumas (relative humidity) |
WS |
= |
vėjo greitis (wind speed) |
WD |
= |
vėjo kryptis (wind direction) |
SR |
= |
saulės radiacija (solar radiation) |
UR |
= |
ultravioletinių spindulių radiacija (UVB radiation) |
TF |
= |
polajiniai krituliai (throughfall) |
SF |
= |
krituliai, kurie pasiekia žemę nutekėję nuo medžio kamieno ir šakų (stemflow) |
ST |
= |
dirvožemio temperatūra (soil temperature) |
MP |
= |
dirvožemio terpės potencialas (matric potenital in the soil) |
WC |
= |
vandens kiekis dirvožemyje (water content in the soil) |
XX |
= |
gali būti naudojami kiti papildomų parametrų kodai, bet jie turi būti nurodyti prie duomenų pridedamoje ataskaitoje (PDPA). |
Informacija apie prietaisus
46) Vertikali padėtis
Vertikali prietaisų padėtis (aukštis arba gylis) yra nurodoma metrais su pliuso (aukštis virš žemės) arba minuso ženklu (gylis po žeme), naudojamas plius (minus) dviejų skaitmenų ir vienos šimtosios (+/- 99,9) formatas.
47) Prietaisų kodas
Yra naudojami tokie atrankos prietaisų ir duomenų įrašymo metodo kodai:
10 |
: |
rankinis matavimas ir registravimas popieriuje, |
20 |
: |
mechaninis registravimas (rankinis matavimas ir registravimas popieriuje), |
30 |
: |
tiesioginis registravimas popieriuje, |
40 |
: |
skaitmeninis registravimas (autonominiu įrenginiu), |
50 |
: |
skaitmeninis registravimas (su integruotu duomenų registravimo įrenginiu). |
Smulkesnė informacija apie įrangą yra nurodoma prie duomenų pridedamoje ataskaitoje (PDPA).
48) Duomenų nuskaitymo intervalas (tik automatiniams prietaisams)
Intervalas tarp dviejų iš eilės atliekamų vertinimų yra nurodomas sekundėmis.
49) Duomenų įrašymo intervalas (tik automatiniams prietaisams)
Intervalas tarp dviejų iš eilės vykstančių duomenų įrašymo momentų yra nurodomas minutėmis.
50) Krituliai ir polajiniai krituliai
Nurodoma kiekvienos dienos kritulių kiekio suma, naudojamas ne daugiau kaip keturių skaitmenų su viena dešimtąja formatas (9999,9).
51) Temperatūra (oro ir dirvožemio)
Temperatūra yra nurodoma Celsijaus laipsniais, naudojamas toks formatas: plius (minus) ir du skaitmenys su vienu skaitmeniu po kablelio (+/- 99,9). Turi būti pateikiamas dienos vidurkis, žemiausia dienos temperatūra ir aukščiausia dienos temperatūra.
52) Santykinis drėgnumas
Nurodomas santykinio drėgnumo dienos vidurkis, aukščiausia ir žemiausia dienos vertė, naudojamas trijų skaitmenų su viena dešimtąja (999,9) formatas.
53) Vėjo greitis
Nurodomas vėjo greičio dienos vidurkis, aukščiausia ir žemiausia dienos vertės, naudojamas dviejų skaitmenų su vienu skaitmeniu po kablelio (99,9) formatas.
54) Vėjo kryptis
Nurodoma dienos metu vyraujančio vėjo kryptis. Vėjo krypčių kompasas yra padalijamas į aštuonias 45 laipsnių padalas, pradedant nuo 22,5 laipsnių (NE – 45°, E – 90°, SE – 135°… N – 0°). Pranešamas vyraujančios vėjo krypties vidutinis dydis.
55) Saulės radiacija ir ultravioletinių spindulių radiacija
Nurodoma saulės radiacijos ir ultravioletinių spindulių radiacijos vidutinė kiekvienos dienos vertė, naudojamas ne daugiau kaip keturių skaitmenų su viena dešimtąja (9999,9) formatas.
56) Krituliai, kurie pasiekia žemę nutekėję nuo medžio kamieno ir šakų
Krituliai, kurie pasiekia žemę nutekėję nuo medžio kamieno ir šakų, yra apskaičiuojami milimetrais; nurodoma jų suma kiekvieną dieną, naudojamas ne daugiau kaip keturių skaitmenų su vienu skaitmeniu po kablelio (9999,9) formatas.
57) Dirvožemio terpės potencialas
Dirvožemio terpės potencialas yra nurodomas hPa, pateikiant dienos vidurkį, didžiausią ir mažiausią dienos vertę, naudojamas ne daugiau kaip keturių skaitmenų su viena dešimtąja (9999,9) formatas.
58) Vandens kiekis dirvožemyje
Vandens kiekis dirvožemyje yra nurodomas tūrio %, pateikiant dienos vidurkį, didžiausią ir mažiausią dienos vertę, naudojamas ne daugiau kaip dviejų skaitmenų su viena dešimtąja (99,9) formatas.
59) Baigtumas
Baigtumo rodiklis parodo, kaip yra atliekamos nuskaitymo ir įrašymo procedūros, ir yra išreiškiamas procentais, naudojamas ne daugiau kaip trijų skaitmenų formatas (100 % – baigta).
Informacija apie dirvožemio tirpalo vertinimą
60) Rinktuvo numeris
Rinktuvai apskaitos barelyje turi pastovius numerius (1–99).
61) Rinktuvo kodas
Dirvožemio tirpalo mėginiams yra naudojami tokie kodai:
1 |
: |
Vakuuminis lizimetras |
2 |
: |
Nulinio vakuumo lizimetras |
3 |
: |
Centrifugavimas |
4 |
: |
Ištrauka |
62) Mėginių ėmimo gylis
Mėginių ėmimo gylis metrais nuo žemės paviršiaus (pvz., –0,40).
Informacija apie žemės paviršiaus augalijos vertinimą
63) Apskaitos barelio (kontrolės) numeris
Kiekvieną kartą (dieną) ar kiekvienu atveju (šiapus ir anapus aptvaro), tam tikrame apskaitos barelyje atliekant žemės paviršiaus augalijos vertinimą, yra suteikiamas kontrolės numeris. Sujungus apskaitos barelio ir kontrolės numerius yra sukuriamas unikalus apskaitos barelio (kontrolės) numeris.
64) Aptvėrimas
Kadangi augalija šiapus ir anapus aptvaro gali labai skirtis, buvo nuspręsta, kad iš esmės žemės paviršiaus augalija visada yra kontroliuojama anapus aptvaro. Kai vykdoma šiapus aptvaro esančios augalijos kontrolė, apie tai turėtų būti pranešama kaip apie atskirą kontrolę ir nurodomas aptvėrimo kodas:
1 |
= |
taip, kontrolė vykdoma šiapus aptvaro, |
2 |
= |
ne, kontrolė vykdoma anapus aptvaro. |
65) Bendras plotas, iš kurio imami mėginiai
Bendras plotas, iš kurio imami mėginiai, yra nurodomas kvadratiniais metrais ne daugiau kaip keturiais skaitmenimis. Prie duomenų pridedamoje ataskaitoje (PDPA–anketa) yra nurodoma tiksli informacija apie kartotinių skaičių, žemės paviršiaus augalijos apskaitos barelių vietą (išdėstymą) ir šių apskaitos barelių dydį.
66) Sluoksnių aukštis ir paplitimas
Informacija apie viso žemės paviršiaus augalijos sluoksnio vidutinį aukštį ir numanomą paplitimą, krūmų sluoksnį, žolynų sluoksnį ir samanų sluoksnį yra pateikiama taip:
|
Aukštis (m) |
Paplitimas (%) |
Visas žemės paviršiaus augalijos sluoksnis |
|
(*) |
Krūmų sluoksnis |
(*) |
(*) |
Žolynų sluoksnis |
(*) |
(*) |
Samanų sluoksnis |
|
(*) |
(*) Turi būti nurodyta. |
Vidutinis sluoksnių aukštis yra nurodomas metrais vienu skaitmeniu ir dviem skaitmenimis po kablelio (9,99). Numatomas paplitimas yra nurodomas % viso ploto, kuriame buvo paimti mėginiai.
67) Sluoksniai
Apibrėžiami tokie sluoksniai:
1 |
= |
medžių sluoksnis (tik sumedėję medžiai, įskaitant vijoklius) > 5 m aukščio, |
2 |
= |
krūmų sluoksnis (tik sumedėję krūmai, įskaitant vijoklius) > 0,5 m aukščio, |
3 |
= |
žolynų sluoksnis (visi nesumedėję ir sumedėję žolynai < 0,5 m aukščio), |
4 |
= |
samanų sluoksnis (t. y. dirvinės samanos ir kerpės). |
Žemesni negu 0,5 m sodinukai ir atžalynai turėtų sudaryti žolynų sluoksnį.
68) Rūšies kodas
Turi būti taikomas rūšies kodas, susidedantis iš trijų kodų grupių – šeimos, genties ir rūšies – skaitmeninių kodų, atskirtų taškais (.). Daugelį kodų sudaro trijų skaitmenų numeriai.
69) Augalų rūšių paplitimas
Šalims yra paliekama laisvė nustatyti augalų rūšių gausumą (paplitimą). Rūšių paplitimas yra išreiškiamas procentais naudojant tris skaitmenis, ir du skaitmenis po kablelio (999,99). Prie duomenų pridedamose ataskaitose (PDPA) yra išsamiai apibūdinami vertinimo metodai, taip pat apskaičiavimas procentais.
Informacija apie ozono padarytą žalą
70) Šakos, ant kurios yra maždaug 30 lapų, simptominių lapų procentinio santykio vertinimo skalė ir apibrėžimas
0 |
pažeidimų nėra, lapai nepažeisti. |
1 |
1–5 % lapų turi ozono padarytos žalos požymių |
2 |
6–50 % lapų turi ozono padarytos žalos požymių |
3 |
51–100 % lapų turi ozono padarytos žalos požymių |
71) Vizualios ozono padarytos žalos, pastebėtos atitinkamais spyglių metais ant surinktų spygliuočių medžių rūšių šakelių, vertinimo skalė ir jos apibrėžimas
0 |
žalos nėra |
1 |
1–5 % pažeisto ploto |
2 |
6–50 % pažeisto ploto |
3 |
51–100 % pažeisto ploto. |
72) Dirvožemio drėgnumo AŠMV ir daliniuose apskaitos bareliuose klasifikavimo kodas ir apibrėžimas
1 |
Šlapia arba drėgna (pakrantės zonos ir šlapi arba drėgni plotai prie upės, pievos ar žemumos) |
2 |
Vidutiniškai sausa (ganykla arba pieva, šlaitai šiaurės ar rytų pusėje) |
3 |
Labai sausa (atidengti uolėti kraštai) |
Informacija apie fenologinius stebėjimus
73) Įvertinto poveikio ir fenologinių reiškinių veiksnių kodai:
1 |
spyglių atsiradimas arba lapų išsiskleidimas, |
2 |
vasaros ūgliai (antras paraudonavimas), |
3 |
žydėjimas, |
4 |
spalvos pakitimas, |
5 |
lapų (spyglių) kritimas, |
6 |
ryškūs lapų arba lajos pažeidimų požymiai (pvz., sugraužti lapai arba nuogos lajos dalys), |
7 |
kiti pažeidimai (nulūžę, išvirtę medžiai). |
74) Veiksnių ir reiškinių paplitimas:
0 |
= |
0 % |
1 |
= |
>0–33 % |
2 |
= |
>33–66 % |
3 |
= |
>66–<100 % |
4 |
= |
100 % |
Jeigu yra pastebimi ryškūs lapų arba lajos pažeidimų (6 veiksnio kodas) ar kiti požymiai (7 veiksnio kodas), remiantis lajos būklės vadovu ir jo gairėmis dėl pažeidimų priežasčių vertinimo turėtų būti atliekamas papildomas vertinimas.
75) Stebima lajos dalis:
1 |
= |
lajos viršus |
2 |
= |
lajos vidurinė dalis |
3 |
= |
lajos viršutinė ir vidurinė dalys. |
76) Žydėjimo fazė
Vyriškosios lyties žiedų, kurie yra apibūdintoje fazėje arba jiems ši fazė jau baigėsi, kiekis yra nurodomas pagal tokią klasifikaciją:
0 |
= |
tokios fazės nėra |
1 |
= |
tokia fazė yra (pvz., trys arba daugiau vyriškų (kuokelinių) žiedynų). |
77) Spyglių atsiradimas, lapų išsiskleidimas, spalvos pakitimas rudenį ir lapų kritimas:
Matomoje lajos dalyje esančių spyglių arba lapų, kurie yra apibūdintoje fazėje arba jiems ši fazė jau baigėsi, procentinė dalis yra nurodoma pagal tokią klasifikaciją:
0 |
= |
0 % |
1 |
= |
>0–33 % |
2 |
= |
>33–66 % |
3 |
= |
>66–<100 % |
4 |
= |
100 % |
78) Žalių lapų kritimas:
Žalių lapų kritimas dėl, pavyzdžiui, krušos, vėtrų, vabzdžių ar sausros, turėtų būti žymimas pagal tokią klasifikaciją (pagal „biotinių ir abiotinių (žalingų) veiksnių aprašą“, bet kiekvienam medžiui atskirai):
0 |
= |
0 % |
1 |
= |
>0–33 % |
2 |
= |
>33–66 % |
3 |
= |
>66–<100 % |
4 |
= |
100 |
79) Spyglių, lapų arba žiedų pažeidimai dėl šalnų
Vėlyvų pavasario šalnų padaryta žala spygliams, lapams arba žiedams turėtų būti aprašoma pagal tokią klasifikaciją:
0 |
= |
0 % |
1 |
= |
>0–33 % |
2 |
= |
>33–66 % |
3 |
= |
>66–<100 % |
4 |
= |
100 |
Jeigu yra pastebėti ryškūs lapų arba lajos pažeidimų (6 veiksnio kodas) arba kitų pažeidimų požymiai (7 veiksnio kodas), tuomet remiantis lajos būklės vadovu ir jo gairėmis dėl pažeidimų priežasčių vertinimo turėtų būti atliekamas papildomas vertinimas.
Informacija dėl papildomos informacijos apie pažeidimų priežastis
80) Vieta lajoje
1 |
: |
Viršutinė lajos dalis |
2 |
: |
Apatinė lajos dalis |
3 |
: |
Lopiniai/atskiros šakos |
4 |
: |
Visa laja |
81) Pažeistos medžio dalys ir vieta lajoje
Pažeista dalis |
|
Pažeistos dalies apibrėžimas |
|
Požymis |
|
Tikslus požymis |
|
Vieta lajoje |
|
Lapai/spygliai |
1 |
Einamųjų metų spygliai |
11 |
Iš dalies arba visai sunaikinti/nukritę |
01 |
Skylėti arba iš dalies sunaikinti/nukritę |
31 |
Viršutinė lajos dalis |
1 |
|
|
Senesni spygliai |
12 |
|
|
Įrantos (pažeisti lapų/spyglių kraštai) |
32 |
Apatinė lajos dalis |
2 |
|
|
Visų amžiaus grupių spygliai |
13 |
|
|
Visiškai sunaikinti/nukritę |
33 |
Lopiniai/atskiros šakos |
3 |
|
|
Plačialapiai (įsk. visžalių rūšį) |
14 |
|
|
Likęs skeletas |
34 |
Visa laja |
4 |
|
|
|
|
|
|
Pakirsti |
35 |
|
|
|
|
|
|
|
|
Per anksti nukritę |
36 |
|
|
|
|
|
|
Dechromacija nuo šviesiai žalios iki geltonos spalvos |
02 |
Visas plotas |
37 |
|
|
|
|
|
|
Dechromacija nuo raudonos iki rudos spalvos (taip pat nekrozė) |
03 |
Dėmės, taškai |
38 |
|
|
|
|
|
|
Bronzos spalva |
04 |
Pakraščiai |
39 |
|
|
|
|
|
|
Kita spalva |
05 |
Juostelės |
40 |
|
|
|
|
|
|
|
|
Tarp gyslų |
41 |
|
|
|
|
|
|
|
|
Galas, viršūnė |
42 |
|
|
|
|
|
|
|
|
Dalinis |
43 |
|
|
|
|
|
|
|
|
Palei gyslas |
44 |
|
|
|
|
|
|
Mikrofilija (maži lapai) |
06 |
|
|
|
|
|
|
|
|
Kitoks neįprastas dydis |
07 |
|
|
|
|
Lapai/spygliai |
|
|
|
Deformacija |
08 |
Raukšlėjimasis |
45 |
|
|
|
|
|
|
|
|
Išlinkimas |
46 |
|
|
|
|
|
|
|
|
Sukimasis |
47 |
|
|
|
|
|
|
|
|
Lapkočio sukimasis |
48 |
|
|
|
|
|
|
|
|
Vyniojimasis |
49 |
|
|
|
|
|
|
|
|
Galai |
50 |
|
|
|
|
|
|
|
|
Vytimas |
51 |
|
|
|
|
|
|
|
|
Kitokia deformacija |
52 |
|
|
|
|
|
|
Kiti požymiai |
09 |
|
|
|
|
|
|
|
|
Vabzdžių padarytos žalos požymiai |
10 |
Juoda danga ant lapų |
53 |
|
|
|
|
|
|
|
|
Lizdai |
54 |
|
|
|
|
|
|
|
|
Išsivystę gyvūnai, lervos, nimfos, lėliukės, daugybė kiaušinėlių |
55 |
|
|
|
|
|
|
Grybų požymiai |
11 |
Balta danga ant lapų |
56 |
|
|
|
|
|
|
|
|
Grybų dauginimosi organizmai |
57 |
|
|
|
|
|
|
Kiti požymiai |
12 |
|
|
|
|
Šakos/ūgliai ir pumpurai |
2 |
Einamųjų metų ūgliai |
21 |
Sunykę/nukritę |
01 |
|
|
Viršutinė lajos dalis |
1 |
|
|
Skersmuo < 2 cm (šakelės) |
22 |
Nulūžę |
13 |
|
|
Apatinė lajos dalis |
2 |
|
|
Skersmuo 2 – < 10 cm |
23 |
Žuvę/žūstantys |
14 |
|
|
Lopiniai |
3 |
|
|
Skersmuo > = 10 cm |
24 |
Neišsivystę |
15 |
|
|
Visa laja |
4 |
|
|
Įvairaus dydžio |
25 |
Nekrozė |
16 |
|
|
|
|
|
|
Viršūnės pagrindinės šakos ūglis |
26 |
Pažeidimai (nusilupusi, įtrūkusi žievė ir pan.) |
17 |
Nusilupusi žievė |
58 |
|
|
|
|
Pumpurai |
27 |
|
|
Įtrūkimai |
59 |
|
|
|
|
|
|
|
|
Kiti pažeidimai |
60 |
|
|
|
|
|
|
Nutekėjusi derva (spygliuočiai) |
18 |
|
|
|
|
|
|
|
|
Nutekėję glitėsiai (plačialapiai) |
19 |
|
|
|
|
|
|
|
|
Irimas/puvimas |
20 |
|
|
|
|
Šakos/ūgliai ir pumpurai |
|
|
|
Deformacija |
08 |
Vytimas |
51 |
|
|
|
|
|
|
|
|
Išlinkimas, nusvirimas, raukšlėjimasis |
61 |
|
|
|
|
|
|
|
|
Vėžys |
62 |
|
|
|
|
|
|
|
|
Augliai |
63 |
|
|
|
|
|
|
|
|
„Raganos šluota“ |
64 |
|
|
|
|
|
|
|
|
Kitokia deformacija |
52 |
|
|
|
|
|
|
Kiti požymiai |
09 |
|
|
|
|
|
|
|
|
Vabzdžių žalos požymiai |
10 |
Išgraužtos kiaurymės, graužimo dulkės |
65 |
|
|
|
|
|
|
|
|
Lizdai |
54 |
|
|
|
|
|
|
|
|
Balti taškai arba danga |
66 |
|
|
|
|
|
|
|
|
Išsivystę gyvūnai, lervos, nimfos, lėliukės, daugybė kiaušinėlių |
55 |
|
|
|
|
|
|
Grybų požymiai |
11 |
Grybų dauginimosi organizmai |
57 |
|
|
|
|
|
|
Kiti požymiai |
12 |
|
|
|
|
Kamienas/kamieno apatinė dalis |
3 |
Lajos kamienas |
31 |
Pažeidimai (nusilupusi, įtrūkusi žievė ir pan.) |
17 |
Nusilupusi žievė |
58 |
|
|
|
|
Medžio kamienas |
32 |
|
|
Įtrūkimai (dėl šalčio ir kt.) |
59 |
|
|
|
|
(Atidengtos) šaknys ir kamieno apatinė dalis |
33 |
|
|
Kiti pažeidimai |
60 |
|
|
|
|
Visas kamienas |
34 |
Nutekėjusi derva (spygliuočiai) |
18 |
|
|
|
|
|
|
|
|
Nutekėję glitėsiai (plačialapiai) |
19 |
|
|
|
|
|
|
|
|
Irimas/puvimas |
20 |
|
|
|
|
|
|
|
|
Deformacija |
08 |
Vėžys |
62 |
|
|
|
|
|
|
|
|
Augliai |
63 |
|
|
|
|
|
|
|
|
Išilginiai rumbai (dėl šalčio atsiradę rumbai ir kt.) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Kitokia deformacija |
52 |
|
|
Kamienas/kamieno apatinė dalis |
|
|
|
Pasvirę |
21 |
|
|
|
|
|
|
|
|
Išvirtę (su šaknimis) |
22 |
|
|
|
|
|
|
|
|
Nulūžę |
13 |
|
|
|
|
|
|
|
|
Nekrozė |
16 |
|
|
|
|
|
|
|
|
Kitokie požymiai |
09 |
|
|
|
|
|
|
|
|
Vabzdžių padarytos žalos požymiai |
10 |
Išgraužtos kiaurymės, graužimo dulkės |
65 |
|
|
|
|
|
|
|
|
Balti taškai arba danga |
66 |
|
|
|
|
|
|
|
|
Išsivystę gyvūnai, lervos, nimfos, lėliukės, daugybė kiaušinėlių |
55 |
|
|
|
|
|
|
Grybų požymiai |
11 |
Grybų dauginimosi organizmai |
57 |
|
|
|
|
|
|
|
|
Geltonos–oranžinės pūslelės |
67 |
|
|
Žuvęs medis |
4 |
|
|
|
|
|
|
|
|
Ant medžio jokių požymių |
0 |
|
|
|
|
|
|
|
|
Nevertinama |
9 |
|
|
|
|
|
|
|
|
82) Pagrindinės veikiančiųjų jėgų/veiksnių rūšys
Veiksnių grupė |
Kodas |
Medžiojamieji paukščiai ir žvėrys ir ganomieji gyvuliai |
100 |
Vabzdžiai |
200 |
Grybai |
300 |
Abiotiniai veiksniai |
400 |
Tiesioginis žmogaus poveikis |
500 |
Gaisras |
600 |
Atmosferos teršalai |
700 |
Kiti veiksniai |
800 |
(Tirta, bet) nenustatyta |
999 |
83) Veiksnių grupė
Medžiojamieji paukščiai ir žvėrys ir ganomieji gyvuliai |
100 |
Vabzdžiai |
200 |
Grybai |
300 |
Abiotiniai veiksniai |
400 |
Tiesioginis žmogaus poveikis |
500 |
Gaisras |
600 |
Atmosferos teršalai |
700 |
Kiti |
800 |
(Tirta, bet) nenustatyta |
999 |
84) Veiksnių grupė – medžiojamieji paukščiai ir žvėrys ir ganomieji gyvuliai
Klasė |
Kodas |
Rūšis |
Kodas |
Elniniai (Cervidae) |
110 |
Stirna |
111 |
|
|
Taurusis elnias |
112 |
|
|
Šiaurės elnias |
113 |
|
|
Briedis (Alces alces) |
114 |
|
|
Kiti elninių šeimos gyvūnai |
119 |
Kiauliniai (Suidae) |
120 |
Šernas |
121 |
|
|
Kiti kiaulinių šeimos gyvūnai |
129 |
Graužikai (Rodentia) |
130 |
Triušis |
131 |
|
|
Kiškis |
132 |
|
|
Voverė ir pan. |
133 |
|
|
Pelėnas |
134 |
|
|
Bebras |
135 |
|
|
Kiti graužikai |
139 |
Paukščiai Aves |
140 |
Tetraonidae |
141 |
|
|
Corvidae |
142 |
|
|
Picidae |
143 |
|
|
Fringillidae |
144 |
|
|
Kiti paukščiai |
149 |
Naminiai gyvūnai |
150 |
Galvijai |
151 |
|
|
Ožkos |
152 |
|
|
Avys |
153 |
|
|
Kiti naminiai gyvūnai |
159 |
Kiti stuburiniai |
190 |
Meška |
191 |
|
|
Kiti stuburiniai gyvūnai |
199 |
85) Veiksnių grupė – vabzdžiai
Klasė |
Kodas |
Defoliatoriai |
210 |
Kamieno, šakų ir šakelių graužikai (įsk. ūglių graužikus) |
220 |
Pumpurų graužikai |
230 |
Vaisių graužikai |
240 |
Vabzdžiai siurbikai |
250 |
Minuojantys vabzdžiai |
260 |
Galogenai |
270 |
Kiti vabzdžiai |
290 |
86) Veiksnių grupė – grybai
Klasė |
Kodas |
Spyglių išnara ir spyglių rūdžių grybai |
301 |
Kamieno ir ūglių rūdys |
302 |
Puvinio sukėlėjai ir vėžiniai grybai |
309 |
Amaras |
303 |
Irimas ir šaknų puvinio grybai |
304 |
Kitokie grybai |
390 |
87) Veiksnių grupė – abiotiniai veiksniai
Klasė |
Kodas |
Rūšis |
Kodas |
Konkretus veiksnys |
Kodas |
Cheminiai veiksniai |
410 |
Maitinimo sutrikimai – maistinių medžiagų trūkumas |
411 |
Cu trūkumas |
41101 |
|
|
|
|
Fe trūkumas |
41102 |
|
|
|
|
Mg trūkumas |
41103 |
|
|
|
|
Mn trūkumas |
41104 |
|
|
|
|
K trūkumas |
41105 |
|
|
|
|
N trūkumas |
41106 |
|
|
|
|
B trūkumas |
41107 |
|
|
|
|
Mn toksiškumas |
41108 |
|
|
|
|
Kiti |
41109 |
|
|
Jūros druska + paviršiaus aktyviosios medžiagos |
412 |
|
|
Fiziniai veiksniai |
420 |
Lavina |
421 |
|
|
|
|
Sausra |
422 |
|
|
|
|
Potvynis/pakilęs vandens lygis |
423 |
|
|
|
|
Šaltis |
424 |
Žiemos šalčiai |
42401 |
|
|
|
|
Vėlyvosios šalnos |
42402 |
|
|
Kruša |
425 |
|
|
|
|
Karštis/deginanti saulė |
426 |
|
|
|
|
Žaibas |
427 |
|
|
|
|
Purvo/žemės nuošliaužos |
429 |
|
|
|
|
Sniegas/Ledas |
430 |
|
|
|
|
Vėjas/Uraganas |
431 |
|
|
|
|
Žiemos veiksniai – išdžiūvimas |
432 |
|
|
|
|
Negilus/prastas dirvožemis |
433 |
|
|
Kiti abiotiniai veiksniai |
490 |
|
|
|
|
88) Veiksnių grupė – tiesioginis žmogaus poveikis
Klasė |
Kodas |
Rūšis |
Kodas |
Įmontuoti daiktai |
510 |
|
|
Netaisyklinga sodinimo metodika |
520 |
|
|
Žemės paskirties pakeitimas |
530 |
|
|
Miškininkystės veikla arba miško derliaus ėmimas |
540 |
Pjovimas |
541 |
|
|
Genėjimas |
542 |
|
|
Dervos sakinimas (medžio įpjovimas dervai nutekinti) |
543 |
|
|
Kamščiamedžio žievės lupimas |
544 |
|
|
Miškininkystės veikla tankiame medyne ir kitokia panaši veikla |
545 |
Mechaninis/transporto priemonių padarytas pažeidimas |
550 |
|
|
Kelių tiesimas |
560 |
|
|
Dirvožemio suspaudimas |
570 |
|
|
Netinkamas chemikalų naudojimas |
580 |
Pesticidai |
546 |
|
|
Ledą tirpdanti druska |
547 |
Kitoks tiesioginis žmogaus poveikis |
590 |
|
|
89) Veiksnių grupė – atmosferos teršalai
Klasė |
Kodas |
SO2 |
701 |
H2S |
702 |
O3 |
703 |
PAN |
704 |
F |
705 |
HF |
706 |
Kiti |
790 |
90) Veiksnių grupė – kiti veiksniai
Klasė |
Kodas |
Rūšis |
Kodas |
Parazitiniai/epifitiniai/vijokliniai augalai |
810 |
Viscum album |
81001 |
|
|
Arceuthobium oxycedri |
81002 |
|
|
Hedera helix |
81003 |
|
|
Lonicera sp. |
81004 |
Bakterijos |
820 |
Bacillus vuilemini |
82001 |
|
|
Brenneria quercinea |
82002 |
Virusai |
830 |
|
|
Nematodai |
840 |
Bursaphelenchus xylophilus |
84001 |
Kova dėl būvio |
850 |
Šviesos trūkumas |
85001 |
|
|
Fizinė sąveika |
85002 |
|
|
Bendro pobūdžio kova dėl būvio (tankumas) |
85003 |
|
|
Kiti |
85004 |
Somatinės mutacijos |
860 |
|
|
Kitos (priežastis žinoma, bet neįtraukta į sąrašą) |
890 |
|
|
91) Žalos dydis
Žalos dydis rodo dėl priežastinės veikiančios jėgos ar veiksnio pažeistos medžio dalies kiekį (procentais), pvz., pažeistų šakų procentinį santykį.
Defoliacijos požymių kiekis (pvz., defoliaciją sukeliančių veiksnių padaryta žala lapams) – tai dėl kurios nors veikiančios jėgos (veiksnio) poveikio prarastų lapų ploto procentinis dydis. Tai reiškia, kad žalos dydį sudaro ne tik procentinis pažeistų lapų dydis, bet ir žalos lapų paviršiui stiprumas – fiziologiniu požiūriu poveikis medžiui yra nevienodas, jeigu 30 % jo lapų turi tik mažas skylutes ir jeigu 30 % jo lapų ir visiškai sunykę.
Pažeistas lapų plotas yra nurodomas kaip procentinis faktinės lapijos dydis, nustatytas stebėjimų metu.
92) Žalos dydžio klasės
Klasė |
Kodas |
0 % |
0 |
1–10 % |
1 |
11–20 % |
2 |
21–40 % |
3 |
41–60 % |
4 |
61–80 % |
5 |
81–99 % |
6 |
93) Priežasčių pavadinimai
Naudojama ICP Forests rekomenduojama nomenklatūra.
(1) Siūloma atlikti matavimus, kai apskaičiuojama rūgštinė bazinė pusiausvyra.
(2) Siūloma matuoti NH4 srityse, kuriose didelis NHx kritulių kiekis (daugiau negu 20 kg NHx viename hektare per metus).
(3) Siūloma, kadangi tai yra antraeilės maistinės medžiagos. Valstybės narės gali analizuoti ir daugiau – visus arba kai kuriuos neprivalomus parametrus.
(4) Tik vykdant aktyvaus kaupimo monitoringą.
II PRIEDAS
VADOVAS – parengtas įgyvendinant Reglamento Nr. 2152/2003 10 straipsnį
BENDRIEJI PAGRINDINIAI DUOMENYS APIE MIŠKŲ GAISRUS – TECHNINĖS SPECIFIKACIJOS
Toliau išdėstytos techninės specifikacijos yra taikomos renkant bendruosius pagrindinius duomenis, kurie turi būti registruojami ir pateikiami apie kiekvieną įvykusį miško gaisrą, kaip apibrėžta minėto reglamento 9 straipsnyje.
Duomenys yra pateikiami amerikietiškojo standartinio informacijos mainų kodo (ASCII) formato (t. y. CSV formato) rinkmenose, duomenų laukus atskiriant kableliais. Rinkmenoje yra pateikiamas atskiras kiekvieno gaisro įrašas, kuriame turi būti tokia informacija:
a) |
Pirmojo pavojaus signalo data ir vietos laikas Nurodoma:
Reikalaujamas duomenų formatas yra [MMMMMMDD], pavyzdžiui, 20030702 (2003 m. liepos 2 d.).
Pageidautinas duomenų formatas yra [VVMM], žymint nuo 00 iki 23, pavyzdžiui, 0915, 1446, 0035. Pirmojo pavojaus signalo data ir laikas yra nustatomi pagal įvykį, dėl kurio priešgaisrinės apsaugos pajėgos pradeda veikti. Todėl tai nebūtinai yra laikas, kai miškų priešgaisrinės apsaugos tarnyba gauna fizinį pranešimą apie gaisrą arba galimą gaisrą, bet paprastai tai yra laikas, kai miškų priešgaisrinės apsaugos tarnybos narys gauna pirmąjį pavojaus signalą apie galimą gaisrą arba kai jis pirmą kartą tiesiogiai jį nustato. Kai prieš ugniagesių brigadų veiksmų pradžią yra tikrinamas pavojaus signalas, turi būti pranešta apie patį pirmąjį pavojaus signalą. |
b) |
Pirmosios intervencijos data ir vietos laikas Nurodoma:
Pageidautinas duomenų formatas yra [MMMMMMDD], pavyzdžiui, 20030702 (2003 m. liepos 2 d.).
Pageidautinas duomenų formatas yra [VVMM], žymint nuo 00 iki 23, pavyzdžiui, 0915, 1446, 0035. Pirmosios intervencijos data ir laikas – tai laikas, kai pirmoji ugniagesių brigada pasiekia ugnies liniją, t. y. kai prasideda pirmieji veiksmai. |
c) |
Gaisro užgesinimo data ir vietos laikas Nurodoma:
Pageidautinas duomenų formatas yra [MMMMMMDD], pavyzdžiui, 20030702 (2003 m. liepos 2 d.).
Pageidautinas duomenų formatas yra [VVMM], žymint nuo 00 iki 23, pavyzdžiui, 0915, 1 446, 0035. Gaisro užgesinimo data ir laikas yra laiką, kai ugnies linija yra visiškai užgesinama. Todėl į šį laiką yra įtrauktos valymo operacijos, bet neįtrauktas ugniagesių grįžimo į savo būstinę laikas. Pastaba: nauja diena prasideda vidurnaktį (00.00 val.). Taigi jei pirmasis pavojaus signalas yra gaunamas, tarkime, 23.30 val., o pirmoji intervencija prasideda 00.30 val., pranešama, kad šie du įvykiai įvyko skirtingomis dienomis (atitinkamai d ir d + 1). |
d) |
Gaisro kilimo savivaldybės lygiu vieta . Po jo yra nurodoma valstybės narės nomenklatūra, o atskiroje laikmenoje kartu su duomenimis apie gaisrą yra pateikiamas išsamus savivaldybių pavadinimų ir kodų sąrašas, kuris yra naudojamas valstybėje narėje ir patvirtintas bendrojoje pagrindinėje miško gaisrų duomenų bazėje. Be to, yra nurodomas didesnio teritorinio vieneto, kuriam savivaldybė priklauso, kodas. Toks teritorinis vienetas turi atitikti Teritorinių statistinių vienetų nomenklatūroje (NUTS) nurodytą 3 lygio teritorinį vienetą, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1059/2003 (2). Nurodytas NUTS3 kodas atitinka to paties reglamento I priede apibrėžtą penkių ženklų kodą. Naujosios valstybės narės, kurių kodai nėra įtraukti į Reglamente Nr. 1059/2003 pateiktą NUTS3 kodų sąrašą, naudojasi Europos Bendrijų statistikos biuro patvirtinta standartine „Teritorinių statistinių vienetų nomenklatūra (NUTS)“. Pranešami naujausi kodai pagal NUTS3, kurie yra nurodyti Komisijos Geografinės informacijos sistemoje (GISCO). |
e) |
Visas gaisro pažeistas plotas Visas gaisro pažeistas plotas – tai apskaičiuotas galutinis gaisro plotas arba gaisro išdeginto galutinio ploto išplitimas (neatsižvelgiant į žalos dydį). Gaisro išplitimo plotas yra skaičiuojamas 100 hektaro tikslumu, neatskiriant skaitmenų kableliais (*iki šimtosios hektaro dalies). Pavyzdžiui: Kai išdegęs plotas yra 12,05 hektaro, nurodoma 1205; kai išdegęs plotas yra 3,2 hektaro, nurodoma 320. Jeigu išdegusiame perimetre yra neišdegusių plotų („neišdegusios salos“), skaičiuojant gaisro plotą jų paviršiaus plotas neįtraukiamas. |
f) |
Gaisro nuniokoto ploto skirstymas į miško ir kitus miško žemės bei kitos žemės plotus Bendras išdegęs plotas yra skirstomas į:
„Miškas“ ir „kita miško žemė“ yra apibrėžti pagal Forest Focus reglamento 3 straipsnį. „Nemiškingas plotas“ – tai „kita žemė“ pagal to paties reglamento 3 straipsnį. Jeigu gaisras taip pat išdegina žemės ūkio paskirties arba miesto žemę, šie plotai į bendrą išdegusį plotą neįtraukiami. Gaisro išplitimas yra skaičiuojamas 100 hektaro tikslumu, neatskiriant skaitmenų kableliais (*iki šimtosios hektaro dalies). |
g) |
Numanoma gaisro priežastis Numanomos gaisro priežastys turėtų būti skirstomos iš šias keturias kategorijas:
Gaisro protokole turi būti įrašytas pirmiau pateiktame sąraše nurodytas kategorijos numeris (1–4). |
Gaisro protokolo ir duomenų pavyzdys
Išsamiame gaisro protokole turi būti pateikti visi duomenų punktai (laukai), kurie yra trumpai apibūdinti šioje lentelėje.
Lauko pavadinimas |
Apibūdinimas |
Nuor. |
Lauko kodo ilgis |
Duomenų apie gaisrą pavyzdys |
FIREID |
Valstybės narės gaisro klasifikatorius |
|
|
1 |
DATEAL |
Pirmojo pavojaus signalo data |
a1 |
8 |
20030813 |
TIMEAL |
Pirmojo pavojaus signalo laikas |
a2 |
4 |
1435 |
DATEIN |
Pirmosios intervencijos data |
b1 |
8 |
20030813 |
TIMEIN |
Pirmosios intervencijos laikas |
b2 |
4 |
1520 |
DATEEX |
Gaisro užgesinimo data |
c1 |
8 |
20030814 |
TIMEEX |
Gaisro užgesinimo laikas |
c2 |
4 |
0010 |
NUTS3 |
NUTS3 kodas (Reglamentas (EB) Nr. 1059/2003) |
d |
5 |
ITG21 |
CODECOM |
Savivaldybės kodas (valstybės narės nomenklatūra) |
d |
|
090047 |
NAMECOM |
Savivaldybės kodas (valstybės narės nomenklatūra) |
d |
|
OLBIA |
TBA |
Bendras išdegęs plotas (*iki šimtosios hektaro dalies) |
e |
|
2540 |
FBA |
Išdegęs miško plotas (*iki šimtosios hektaro dalies) |
f1 |
|
2000 |
NFBA |
Išdegęs kitos žemės plotas (*iki šimtosios hektaro dalies) |
f2 |
|
540 |
CAUSE |
Numanoma gaisro priežastis |
g |
1 |
1 |
Skiltyje „Duomenų apie gaisrą pavyzdys“ nurodyti duomenys perduotoje CSV formato laikmenoje turi būti pateikti taip:
|
1, 20030813, 1435, 20030813, 1520, 20030814, 0010, ITG21, 090047, OLBIA, 2540, 2000, 540, 1 |
Svarbi pastaba
Gaisro protokole negali būti nė vieno tuščio laukelio. Jeigu nėra informacijos, konkretus kiekvienos rūšies duomenų kodas turėtų būti aiškiai apibrėžtas ir nurodytas. Dėl to turėtų būti apibrėžti skirtingų rūšių duomenų kodai.
Rekomenduojama naudoti tokius trūkstamų duomenų kodus:
Data (laukai: DATEAL, DATEIN, DATEEX) |
99999999 |
Laikas (laukai: TIMEAL, TIMEIN, TIMEEX) |
9999 |
Vieta (laukai: NUTS3, CODECOM, NAMECOM) |
XX |
Plotas (laukai: TBA, FBA, NFBA) |
-999 |
Gaisro priežastis (laukas CAUSE) |
9 |
Tušti laukeliai (be duomenų ar trūkstamų duomenų kodo) bus laikomi klaida, todėl toks gaisro protokolas bus tvarkomas atskirai.
Duomenų kokybės vertinimas
Iš valstybių narių gavus duomenis, yra atliekama duomenų kokybės analizė, kad būtų užtikrintas duomenų bazės vientisumas ir loginis nuoseklumas.
Pirmajame etape yra nagrinėjami atskiri laukai, kad būtų patikrinta, ar laikomasi duomenų domenų ir patikros taisyklių (žr. lentelę toliau).
Lauko pavadinimas |
Duomenų domenai ir patikros taisyklės |
Trūkstamų duomenų kodai |
FIREID |
Besikartojančios reikšmės nenaudojamos (šalyje turi būti vienas klasifikatorius) |
Trūkstamų duomenų kodas nenaudojamas |
DATEAL |
Nurodoma ataskaitinių metų data (pvz., metai – ataskaitiniai metai, mėnesio domenas – 1..12; dienos domenas – priklauso nuo mėnesio) |
99999999 |
TIMEAL |
Domenai: valanda (0..23), minutės (0..59) |
9999 |
DATEIN |
Nurodoma ataskaitinių metų data (pvz., metai – ataskaitiniai metai, mėnesio domenas – 1..12, dienos domenas – priklauso nuo mėnesio) |
99999999 |
TIMEIN |
Domenai: valanda (0..23), minutės (0..59) |
9999 |
DATEEX |
Nurodoma ataskaitinių metų data (pvz., metai – ataskaitiniai metai, mėnesio domenas – 1..12; dienos domenas – priklausomai nuo mėnesio) |
99999999 |
TIMEEX |
Domenai: valanda (0..23), minutės (0..59) |
9999 |
NUTS3 |
NUTS3 kodas turi atitikti Reglamento (EB) Nr. 1059/2003 I priede (arba GISCO naujųjų valstybių narių duomenų bazėje) pateiktą kodą |
XX |
CODECOM |
Savivaldybės kodas turi atitikti valstybių narių pateiktame sąraše nurodytus savivaldybių kodus |
XX |
NAMECOM |
Savivaldybės pavadinimas turi atitikti valstybių narių pateiktame sąraše nurodytą savivaldybės pavadinimą |
XX |
TBA |
Domenas: TBA > 0 |
-999 |
FBA |
Domenas: FBA ≥ 0 |
-999 |
NFBA |
Domenas: NFBA ≥ 0 |
-999 |
CAUSE |
Domenas: CAUSE (1, 2, 3, 4) |
9 |
Antrajame etape yra tikrinamas loginis laukų ryšio nuoseklumas. Todėl pateikiamiems duomenims yra taikomos kai kurios taisyklės, kaip šiuose bendruosiuose pavyzdžiuose:
1. |
Reikėtų išlaikyti chronologinę įvykių seką: „pavojaus signalo data/laikas“ -> „intervencijos data/laikas“ -> „gaisro užgesinimo data/laikas“. Tik kai kuriais atvejais galima įvykius nurodyti taip: „pavojaus signalo data/laikas“ = „intervencijos data/laikas“, jeigu pirmieji gaisro gesinimo veiksmai eina iškart po gaisro nustatymo (gaisrą nustato ugniagesių brigada), nors tokie atvejai pasitaiko nedažnai. |
2. |
Reikia patikrinti, ar „Išdegęs miško plotas“ + „Išdegęs ne miško plotas“ = „Bendras išdegęs plotas“. |
3. |
Laukeliuose CODECOM ir NAMECOM nurodytas savivaldybės kodas turi atitikti NUTS3 nurodytą teritorinį vienetą. |
(1) Belgijoje „Gemeenten/Communes“, Danijoje „Kommuner“, Vokietijoje „Gemeinden“, Graikijoje „Demoi/Koinotites“, Ispanijoje „Municipios“, Prancūzijoje „Communes“, Airijoje „Counties“ arba „County boroughs“, Italijoje „Comuni“, Liuksemburge „Communes“, Nyderlanduose „Gemeenten“, Austrijoje „Gemeinden“, Portugalijoje „Freguesias“, Suomijoje „Kunnat/Kommuner“, Švedijoje „Kommuner“, Jungtinėje Karalystėje „Wards“, Kipre „Chor“, Čekijos Respublikoje „Obec“, Estijoje „Linn/Vald“, Vengrijoje „Telep“, Lietuvoje „Savivaldybės“, Latvijoje „Pagasts/Pilseta“, Lenkijoje „Gmina“, Slovėnijoje „Obcina“, Slovakijoje „Obce/Ku“.
(2) OL L 154, 2003 6 21, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1888/2005 (OL L 309, 2005 11 25, p. 1).
(3) Nuoroda į šio priedo dalis.
(4) Nurodomas tik nustatyto ilgio lauko kodas (ženklų skaičius). Kadangi savivaldybės kodas yra nurodomas pagal valstybės narės nomenklatūrą, šalis gali naudoti kitokio ilgio kodą.
III PRIEDAS
Tyrimų ir eksperimentų vertinimo kriterijai
Vertindama pasiūlymus dėl tyrimų, eksperimentų ir pristatymo projektų bei bandymo etapo bandymų Komisija naudoja šioje lentelėje išvardytus septynis kriterijus, kad įvertintų nacionalinėje programoje numatytus pasiūlymus dėl tyrimų, eksperimentų, pristatymo projektų ir bandymų.
Šioje lentelėje yra pateiktos kiekvieno klausimo vertinimo skalės pagal minėtus septynis kriterijus, ir pasiūlymo atmetimo balai. Jeigu pasiūlymas nesurenka mažiausio reikalingo balo, jis yra atmetamas.
Kriterijai |
Įvertinimas range |
Atmetimo balas |
Įvertinimas points |
Sprendimų priėmimo KRITERIJAI |
|
|
|
1. Projekto nuoseklumas |
0–20 |
Mažiau kaip 9 |
|
Ar projekto tikslai yra pakankamai aiškūs? Ar projekto paskirtis atspindi Reglamente (EB) Nr. 2152/2003 pateikiamas monitoringo problemas? Ar yra nurodyti numatomi rezultatai? Ar numatyta veikla yra aiškiai ir išsamiai paaiškinta? |
|
|
|
2. Planai |
0–10 |
mažiau kaip 4 |
|
Ar planai yra realūs? |
|
|
|
3. Finansinis pagrįstumas |
0–10 |
mažiau kaip 4 |
|
Ar biudžeto sąmata yra pagrįsta? |
|
|
|
4. Ilgalaikiškumas |
0–20 |
mažiau kaip 15 |
|
Ar baigus projektą įvykdyta veikla ir jos rezultatai gali turėti ilgalaikį poveikį? |
|
|
|
5. Bendra projekto pateikimo kokybė |
0–10 |
/ |
|
Ar projektas yra pateiktas logiškai ir argumentuotai? Ar pasiūlymo dokumentas yra tinkamai išdėstytas, aiškus ir išsamus? |
|
|
|
6. Pasiūlymo kokybė |
0–20 |
mažiau kaip 9 |
|
Metodikos ir projekto parengimo įvertinimas |
|
|
|
7. Nauda Bendrijai |
0–20 |
/ |
|
Ar projektas Bendrijos lygiu tiesiogiai arba netiesiogiai duoda papildomą naudą? |
|
|
|
IV PRIEDAS
NACIONALINIŲ PROGRAMŲ FORMOS
Paaiškinimai
Veiklos rūšys:
A rūšis Koordinavimas ir valdymas
Porūšis |
Priemonė |
Forma (-os) |
/ |
Koordinavimo išlaidos |
2a |
/ |
Pridėtinės išlaidos |
2a |
/ |
Kelionės išlaidos |
2a |
/ |
Duomenų tvarkymas, duomenų perdavimas Komisijai ir duomenų sklaidos išlaidos |
2a |
/ |
Tarpinės peržiūros ir ex post vertinimo išlaidos |
2a |
B rūšis Su miškų ekosistemų monitoringu susijusios išlaidos (Reglamento (EB) Nr. 2152/2003 4 straipsnio 1 dalies a ir b punktai ir 5 straipsnio 1 dalis)
Porūšis |
Priemonės |
Formos |
B1 |
Periodinės inventorizacijos renkant tipinę informaciją apie miškų būklę |
2b |
B2 |
Intensyvus ir nuolatinis monitoringas |
2c |
B3 |
Miškų gaisrų informacijos sistema ir prevencinės priemonės |
2d I + II |
C rūšis Tyrimai, eksperimentai, pristatymo projektai ir bandomieji etapai (Reglamento (EB) Nr. 2152/2003 5 straipsnio 2 dalis, 6 straipsnio 2 dalis ir 7 straipsnio 2 dalis)
Porūšis |
Priemonė |
Formos |
C1 |
Tyrimai, skirti nustatyti miškų gaisrų priežastis ir dinamiką |
3 |
C2 |
Tyrimai, eksperimentai, pristatymo projektai, skirti plėtoti programą |
3 |
C3 |
Tyrimai, eksperimentai, pristatymo projektai, skatinantys suderintą duomenų rinkimą ir pateikimą, gerinantys duomenų vertinimą ir duomenų kokybę, įskaitant kalibravimo kursus ir tarplaboratorinius tyrimus |
3 |
C4 |
Monitoringo bandymo etapai |
3 |
Formos
Šios formos naudojamos daugiametėms nacionalinėms programoms pristatyti:
— |
Trumpas programos aprašymas (1 forma); |
— |
Išsami informacija (2–3 formos). |
Programos aprašymo formoje yra pateikiama administracinio pobūdžio informacija apie kompetentingą įstaigą ir suvestinė informacija apie įvairias atskiras programos paraiškas, taip pat veiklos grafikas. Forma yra patvirtinama kompetentingos įstaigos antspaudu, jos atsakingo pareigūno parašu, nurodoma data ir po parašu – ją pasirašiusio asmens pavardė. Prie programos dokumento, kuriame pateikiama atskirų prašymų suvestinė, yra pridedama specialios informacijos forma (joje nurodoma atskirų paraiškų techninė informacija), kuri yra užpildoma kiekvienai paramos paraiškai.
Nacionalinės programos pritaikymui turi būti pridedama visiškai pakeista 1 forma kartu su informacija apie specialias priemones (3 forma). Visos formos turi būti pažymėtos taip: „Nacionalinės programos Nr. … pakeitimas“.
Šios formos pateikiamos tik Excel lentelių formatu:
1 forma |
: |
PROGRAMOS DOKUMENTAS – Atskirų paraiškų suvestinė |
2a forma |
: |
Koordinavimo ir valdymo dokumentas |
2b |
: |
Sistemiškai išdėstyto tinklo dokumentas |
2c forma |
: |
Intensyvaus monitoringo dokumentas |
2d I+II forma |
: |
Miškų gaisrų informacijos sistemos ir prevencinių priemonių dokumentai |
3 dokumentas: C veiklos dokumentas
V PRIEDAS
Metinės įvykdytų mokėjimų naudos gavėjams ataskaitos
Bendrosios pastabos
Metinių ataskaitų ir pažangos ataskaitų kopijos pateikiamos šiuo adresu:
European Commission |
Directorate General Environment |
Unit B.3 |
B-1049 Brussels |
— |
Metinė išlaidų ataskaita (naudoti 1 lentelėje nurodytą formą) |
— |
Veiklos pažangos ataskaita (naudoti 2 lentelėje nurodytą formą) |
1 lentelė
Nacionalinės programos išlaidų ataskaita
200 _–200 _ m. nacionalinės programos
_ etapas 200-/_ _/01 – 200-/_ _/01 laikotarpis
a) Bendra suteikta parama |
c) Visi įvykdyti mokėjimai naudos gavėjams iki 20_ _/12/31 laikotarpio pabaigos |
|
|
2 lentelė
Veiklos pažangos ataskaita
200 _–200 _ m. nacionalinės programos
_ etapas 200-/_ _/01–200-/_ _/01 laikotarpis
Paraiškos Nr. |
Pavadinimas |
Įgyvendinimas |
Įgyvendinimo pažanga |
Pastabos |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
VI PRIEDAS
200 _–200 _ m. nacionalinės programos
paraiška dėl išankstinio finansavimo
_ etapas 200-/_ _/01–200-/_ _/01 laikotarpis
VII PRIEDAS
200 _–200 _ m. nacionalinės programos
likučio mokėjimo pažyma
_ etapas 200-/_ _/01–200-/_ _/01 laikotarpis
VIII PRIEDAS
3 lentelė
200 _–200 _ m. nacionalinės programos
pajamų ir išlaidų balansas
_ etapas 200-/_ _/01–200-/_ _/01 laikotarpis
Paraiška Nr. |
Prašomos Bendrijos paramos suma |
Kompetentingos įstaigos finansavimo suma |
Kitos valstybės lėšos |
Kitos privačios lėšos |
Nacionalinės programos komercinės pajamos |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Iš viso |
|
|
|
|
|
4 lentelė
200 _–200 _ m. nacionalinės programos
išlaidų analizė
_ etapas 200-/_ _/01 – 200-/_ _/01 laikotarpis
(suskirstyta pagal veiklos rūšis)
Paraiškos Nr. |
Veiklos rūšis (A, B, C) |
Veiklos porūšis (1, 2, …) |
Išlaidos |
Pastabos |
1. |
|
|
|
|
2. |
|
|
|
|
3. |
|
|
|
|
4. |
|
|
|
|
5. |
|
|
|
|
6. |
|
|
|
|
7. |
|
|
|
|
8. |
|
|
|
|
Iš viso |
|
IX PRIEDAS
VERTINIMAI IR PERŽIŪROS
Ex ante vertinimo nurodymai
Atliekant ex ante vertinimą reikia atsižvelgti į ankstesnės monitoringo veiklos patirtį. Ex ante vertinimas taip pat yra skirtas galimiems rizikos veiksniams ir įgyvendinimo kliūtims išsiaiškinti. Vertinant reikia ypač atkreipti dėmesį į techninį ir finansinį monitoringo mechanizmą.
Be to, atliekant ex ante vertinimą yra surenkama papildoma informacija, kurios Komisijai reikia nagrinėjant pasiūlymus ir priimant teisingą ir skaidrų sprendimą dėl bendro finansavimo. Šiuo atžvilgiu vertinimas turėtų palengvinti konstruktyvų už nacionalines programas atsakingų institucijų, ekspertų ir Komisijos dialogą.
Pagrindiniai ex ante vertinime analizuojami dalykai
1. |
Trumpas programos sudedamųjų dalių aprašymas ir tikslo apibrėžimas. |
2. |
Nacionalinės monitoringo koncepcijos apžvalga. |
3. |
Nacionalinės programos prioritetai. |
4. |
Konkretus veiklos tikslas ir numatomi rezultatai. |
5. |
Duomenų rinkimo ir analizės intensyvumas bei periodiškumas, pridedami trumpi paaiškinimai. |
6. |
Šalių specifika ir ryšys su kita monitoringo veikla ar miškų inventorizacija. |
7. |
Trumpas padėties apibūdinimas: miškų gaisringumo problemos ir pagrindinės atitinkamos vietovės miškų priešgaisrinės apsaugos planų sudedamosios dalys. |
Tarpinė peržiūra ir ex post vertinimas
Tarpinė peržiūra ir ex post vertinimas yra skirti padarytai pažangai nustatyti ir ypač spragų ir galimybių analizei atlikti.
Pagrindinės tarpinės peržiūros ir ex post vertinimo dalys
|
Tarpinė peržiūra |
Ex post vertinimas |
||||||
A dalis. Pasiekimai ir pagrindinės išvados |
X |
X |
||||||
B dalis. Sėkmingos ir nesėkmingos veiklos ir veiksmingumo vertinimas
|
X |
|
||||||
C dalis. Sąnaudų ir naudos analizė |
X |
|
||||||
D dalis. Rekomendacijos
|
X |
|
||||||
E dalis. Išvados |
X |
X |