(1)

1999 m. liepos 27 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1661/1999, nustatantis išsamias Tarybos reglamento (EEB) Nr. 737/90 dėl reikalavimų, keliamų trečiųjų šalių kilmės žemės ūkio produktų importui po Černobylio atominės elektrinės avarijos, taikymo taisykles (2), buvo keletą kartų iš dalies keistas. Kadangi šį reglamentą reikia dar kartą iš dalies pakeisti, dėl aiškumo reikėtų jį išdėstyti nauja redakcija, kaip numatyta prie Komisijos komunikato dėl reglamentavimo aplinkos supaprastinimo strategijos (3) pridėtoje tęstinėje paprastinimo programoje.

(2)

Per 1986 m. balandžio 26 d. Černobylio atominės elektrinės avariją daugelyje trečiųjų šalių nusėdo radioaktyvusis cezis. Ne kartą buvo užregistruota, kad kai kurių rūšių grybų siuntų iš trečiųjų šalių radioaktyvusis užterštumas neatitinka didžiausių leistinų lygių.

(3)

Panašios iškritos paveikė ir kai kurias Europos Sąjungos valstybių narių teritorijų dalis.

(4)

Natūrali laukinių grybų aplinka paprastai yra miškai arba miškingos vietovės, o šioms ekosistemoms yra būdinga tai, kad radioaktyvusis cezis išsilaiko vykstant cikliškai dirvožemio ir augmenijos medžiagų apykaitai.

(5)

Dėl to tęstinis laukinių grybų užteršimas radioaktyviuoju ceziu po Černobylio avarijos beveik nesumažėjo, o kai kurių rūšių grybų galėjo ir padidėti.

(6)

Komisija 1986 m. atliko, o vėliau atnaujino su maisto produktų užteršimu radioaktyviuoju ceziu susijusios galimos rizikos žmonių sveikatai vertinimą. Šis galimos rizikos vertinimas galioja ir šiandien atsižvelgiant į svarstomosios medžiagos fizikinę pusėjimo trukmę ir į tai, kad didžiausias leistinas radioaktyviojo užterštumo lygis atitinka Codex Allimentarius komisijos rekomenduojamą lygį.

(7)

Pagal Reglamento (EEB) Nr. 737/90 4 straipsnį, valstybės narės privalo atlikti produktų, kurių kilmės šalys yra trečiosios šalys, patikrinimus.

(8)

2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 178/2002, nustatančiu maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančiu Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančiu su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (4), sukurta skubaus įspėjimo apie pavojų sistema, skirta informacijai apie maisto ar pašarų keliamą tiesioginę ir netiesioginę riziką žmonių sveikatai. Ši sistema turėtų būti analogiškai taikoma ir pranešimui apie užregistruotus šiame reglamente numatytų didžiausių leistinų užterštumo lygių viršijimo atvejus.

(9)

Valstybių narių teritorijose taikomos in situ priemonės grindžiamos tų valstybių teisiniais įsipareigojimais pagal Euratomo sutarties 35 ir 36 straipsnius, visomis jau minėtomis Bendrijos priemonėmis, nacionalinėmis priemonėmis bei kontrolės priemonėmis, kuriomis visomis kartu paėmus galima pasiekti tokių pačių rezultatų, kaip šiame reglamente nustatytomis priemonėmis. Komisija imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad valstybės narės šiuo požiūriu veiksmingai laikytųsi visų savo teisinių įsipareigojimų. Visų pirma 2003 m. balandžio 14 d. Komisija pateikė valstybėms narėms rekomendaciją dėl visuomenės informavimo ir apsaugos nuo apšvitos, kurią sukelia tęstinis tam tikrų laukinės gamtos maisto produktų užterštumas radioaktyviuoju ceziu dėl Černobylio atominės elektrinės avarijos (5).

(10)

Net jeigu ateityje dar reikės apsvarstyti įvairių žemės ūkio produktų mėginių ėmimo ir analizės nuostatas, šių nuostatų taikymą grybams būtina nedelsiant sugriežtinti.

(11)

Siekiant veiksmingesnės kontrolės būtina nustatyti griežtai apibrėžtą muitinių, kuriose gali būti deklaruojamas tam tikrų produktų išleidimas į laisvą apyvartą Bendrijoje, skaičių.

(12)

Muitinių ir trečiųjų šalių sąrašas prireikus gali būti atnaujinamas atsižvelgiant, inter alia, į tai, kaip bus laikomasi didžiausių leistinų lygių, ir į kitą informaciją, kuri leistų Komisijai nuspręsti, ar trečioji šalis vis dar turi būti įtraukta į sąrašą.

(13)

Dėl tos pačios priežasties tikslinga reikalauti pateikti Reglamento (EEB) Nr. 737/90 4 straipsnyje nurodytus eksporto sertifikatus kiekvienai tokių produktų siuntai.

(14)

Tikslinga, kad valstybių narių kompetentingoms institucijoms būtų suteikta teisė savo nuožiūra rinkti mokesčius už mėginių ėmimą bei analizę ir už produkto sunaikinimą arba jo grąžinimą, tačiau sunaikinant arba grąžinant turi būti išlaikytas proporcingumo principas, o surinkti mokesčiai niekada neturi viršyti patirtų išlaidų.

(15)

Šio reglamento nuostatos atitinka Bendrijos tarptautinius įsipareigojimus, ypač kylančius iš Pasaulio prekybos organizacijos steigimo sutarčių, atsižvelgiant į Bendrijos teisę priimti ir taikyti priemones, kurios yra būtinos norint jos valstybių narių teritorijose pasiekti pasirinktą sveikatos apsaugos lygį.

(16)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Reglamento (EEB) Nr. 737/90 7 straipsnyje nurodyto komiteto nuomonę,