14.9.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 251/1

(1)

2006 m. kovo 16 d. Komisija Reglamentu (EB) Nr. 439/2006 (2) (toliau – laikinasis reglamentas) nustatė laikinąjį antidempingo muitą zomšinės odos, kurios kilmės šalis yra Kinijos Liaudies Respublika (toliau – KLR), importui į Bendriją.

(2)

Paskelbus pagrindinius faktus ir aplinkybes, kurių pagrindu buvo nuspręsta įvesti minėtas laikinąsias antidempingo priemones, kelios suinteresuotosios šalys raštu pateikė savo pastabas apie preliminarias išvadas. Nė viena šalis nepaprašė būti išklausyta.

(3)

Vienas Kinijos eksportuojantis gamintojas ir vienas importuotojas, nepranešę apie save Komisijai iki laikinųjų priemonių įvedimo, protestavo prieš galutinių antidempingo muitų įvedimą, tačiau nepateikė jokių argumentų, dėl kurių būtų galima suabejoti faktais ir aplinkybėmis, kurių pagrindu buvo įvestos laikinosios priemonės. Šios bendrovės buvo bet kokiu atveju informuotos, kad, jos nebus laikomos bendradarbiaujančiomis šalimis, nes kreipėsi labai vėlyvame tyrimo etape.

(4)

Laikinojo reglamento 25 konstatuojamojoje dalyje nurodyta Kinijos prekybos bendrovė pakartojo savo reikalavimą, kad jos atžvilgiu būtų taikomas individualus dempingo nustatymas. Šiai bendrovei jau prieš laikinųjų priemonių įvedimą buvo pranešta, kad dempingas gali būti individualiai nustatomas tik eksportuojantiems gamintojams, o ne prekybininkams. Dėl to minėtas reikalavimas atmestas.

(5)

Visoms šalims buvo pranešta apie pagrindinius faktus ir aplinkybes, kurių pagrindu buvo ketinama rekomenduoti galutinio antidempingo muito KLR kilmės zomšinės odos importui nustatymą ir sumų, užtikrintų taikant laikinąjį muitą, galutinį surinkimą. Šalims taip pat buvo suteikta laiko, per kurį jos po pagrindinių faktų ir aplinkybių paskelbimo galėjo pareikšti savo pastabas.

(6)

Į suinteresuotųjų šalių pateiktas pastabas buvo tinkamai atsižvelgta ir išvados tam tikrais atvejais buvo atitinkamai pakeistos.

(7)

Kalbant apie gamybos procesą, kaip apibūdinta laikinojo reglamento 13 konstatuojamojoje dalyje, paaiškinama, kad nuo odų pašalinamas natūralus paviršius, ir oda po to rauginama naudojant tik žuvų taukus arba gyvūninės kilmės riebalus gaminant zomšinę odą, arba parauginama naudojant aldehidus arba kitas rauginimo medžiagas ir po to žuvų arba gyvūninės kilmės aliejų gaminant kombinuotą zomšinę odą.

(8)

Be to, siekiant paaiškinti laikinojo reglamento 14 konstatuojamojoje dalyje daromą nuorodą į „krasto“ būdu (angl. crusting) pagamintą zomšinę ir kombinuotą zomšinę odą, pagamintą „krasto“ būdu, aptariamasis produktas turi būti apibrėžiamas kaip zomšinė oda arba kombinuota zomšinė oda, supjaustyta arba nesupjaustyta į formas, įskaitant „krasto“ būdu pagamintą zomšinę ir kombinuotą zomšinę odą (toliau – zomšinę odą), kurios kilmės šalis yra KLR (toliau – aptariamasis produktas) ir kurios klasifikaciniai kodai šiuo metu yra KN 4114 10 10 ir 4114 10 90.

(9)

Jei nėra jokių kitų pastabų šiuo klausimu, laikinojo reglamento konstatuojamosios dalies 13–17 punktai kitais atžvilgiais yra patvirtinami.

(10)

Po preliminarios išvados paskelbimo laikinojo reglamento 25 konstatuojamojoje dalyje pirmiau minėta Kinijos prekybos bendrovė paprieštaravo tam, kad JAV būtų naudojama kaip analogiška šalis, kaip nustatyta to reglamento 22 konstatuojamojoje dalyje, visų pirma remdamasi tvirtinimu, kad JAV gamyba yra nepakankama. Be to, ji tvirtino, kad priežastys, dėl kurių neatsižvelgiama į Turkiją, nebuvo tinkamai pagrįstos. Ši prekybos įmonė nepagrindė savo pareiškimo ir nepateikė jokių įrodymų.

(11)

Laikinojo reglamento 21 konstatuojamojoje dalyje paaiškinama, kad analizė parodė, jog Turkijos vidaus rinka yra labai ribota. Beveik visa Turkijos gamyba yra skirta eksportui (daugiausia į Europą ir JAV), todėl pardavimas vidaus rinkoje nebuvo tipiškas, kad būtų galima pasirinkti Turkiją kaip analogišką šalį. Turkijos vidaus rinka sudaro mažiau negu 2 % JAV vidaus rinkos ir konkurencijos atžvilgiu atrodo labiau ribota negu JAV rinka. Ir iš tiesų importo iš kitų šalių konkurencijos lygis JAV buvo aukštas, kaip paaiškinta laikinojo reglamento 22 konstatuojamojoje dalyje. Kalbant apie tvirtinimą, kad gamyba JAV yra nepakankama, reikėtų pažymėti, kad bendradarbiaujantis JAV gamintojas savo gamybą perkelti pradėjo tik pasibaigus tiriamajam laikotarpiui (TL). Tiriamuoju laikotarpiu JAV buvo atitinkama zomšinės odos vidaus rinka. Todėl JAV kaip analogiškos šalies pasirinkimas yra patvirtinamas.

(12)

Padarius galutines išvadas, šis prekybininkas toliau nesutiko su sprendimu pasirinkti JAV kaip analogišką šalį, tvirtindamas, kad bus sunku patikrinti JAV duomenis, kadangi ši bendrovė nustojo gaminusi Jungtinėse Amerikos Valstijose ir dėl to pateikti duomenys gali būti nepatikimi. Šiuo atžvilgiu reikėtų atkreipti dėmesį, kad per visą TL, kaip minėta 11 konstatuojamojoje dalyje, JAV gamintojas vis dar gamino zomšinę odą Jungtinėse Amerikose Valstijose, kuri buvo parduodama jų vidaus rinkoje. Be to, per TL pateikti duomenys, pagal kuriuos buvo nustatyta normalioji vertė, buvo tinkamai patikrinti JAV gamintojo patalpose ir padaryta išvada, kad jie yra tikslūs ir patikimi. Todėl prekybos bendrovės pareiškimas atmetamas.

(13)

Jei nėra jokių kitų pastabų šiuo klausimu, laikinojo reglamento 20–24 konstatuojamosios dalys yra patvirtinamos.

(14)

Jei nėra jokių pastabų šiuo klausimu, laikinojo reglamento 25 konstatuojamoji dalis yra patvirtinama.

(15)

Po laikinosios išvados paskelbimo Kinijos prekybos bendrovė, minėta laikinojo reglamento 25 konstatuojamojoje dalyje pirmiau, pareiškė, kad reikėtų toliau tikslinti fizinių savybių skirtumus, remiantis tuo, kad dalis zomšinės odos iš KLR į Bendriją buvo eksportuota kaip durstinys, pagamintas iš mažų iškirptų zomšinės odos gabalėlių, kurie buvo prastesnės kokybės negu JAV pramonės parduodama zomšinė oda.

(16)

Šis pareiškimas buvo ištirtas remiantis prekybos bendrovės pateikta informacija ir pripažintas tiek, kiek galėjo būti nustatytas zomšinės odos durstinių eksportas. Todėl buvo toliau tikslinami zomšinės odos durstinių skirtumai, siekiant užtikrinti teisingą normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimą, padidinant koregavimą dėl fizinių savybių skirtumų, išdėstytų laikinojo reglamento 26 konstatuojamojoje dalyje.

(17)

Atsižvelgiant į pirmiau išvardytus dalykus, galutinai nustatytas dempingo skirtumas, išreikštas CIF kainos prie Bendrijos sienos nesumokėjus muito procentine išraiška, yra 69,8 %.

(18)

Jei nėra jokių pastabų šiuo klausimu, laikinojo reglamento 28 konstatuojamoji dalis yra patvirtinama.

(19)

Jei nėra jokių pastabų šiuo klausimu, laikinojo reglamento 29 ir 30 konstatuojamosios dalys yra patvirtinamos.

(20)

Peržiūrėjus Eurostato pateiktą statistinę informaciją, buvo patikslintas importas iš kitų nei KLR trečiųjų šalių. Todėl vartojimo Bendrijoje duomenys buvo atitinkamai iš dalies pakeisti taip:

(21)

Tai rodo, kad per aptariamąjį laikotarpį aptariamo produkto paklausa Bendrijoje padidėjo 7 %, t. y. šiek tiek daugiau negu nustatyta laikinojo reglamento 31 konstatuojamojoje dalyje. Remiantis tuo ir jei nėra jokių kitų pastabų dėl vartojimo Bendrijoje, laikinojo reglamento 31 konstatuojamojoje dalyje paaiškinta metodika yra patvirtinama.

(22)

Atsižvelgiant į šiek tiek pakoreguotus vartojimo Bendrijoje duomenis, importo iš KLR rinkos dalis aptariamuoju laikotarpiu atitinkamai keičiama šitaip:

(23)

Aptariamuoju laikotarpiu importas iš KLR padidino Bendrijos rinkos importo dalį nuo 10,4 % 2001 m. iki 30,2 % TL. Rinkos dalies augimas buvo žymiai greitesnis palyginus su suvartojimu. Todėl laikinojo reglamento 33 konstatuojamojoje dalyje nurodyta tendencija yra patvirtinama.

(24)

Pripažinusi Kinijos prekybos bendrovės pateiktą pareiškimą, kaip išdėstyta 15 konstatuojamojoje dalyje pirmiau, ir atitinkamai patikslinus dempingo apskaičiavimą, siekiant apskaičiuoti kainų mažinimo lygį, taip pat buvo pakoreguotos aptariamo produkto importo kainos, atsižvelgiant į prastesnę iš KLR į Bendriją eksportuojamų zomšinės odos durstinių kokybę. Todėl laikinojo reglamento 35 konstatuojamojoje dalyje nurodytas patikslinimas atsižvelgiant į kokybės skirtumus yra patvirtinamas. Remiantis tuo, palyginimas parodė, kad per TL KLR kilmės aptariamas produktas Bendrijoje buvo parduotas tokiomis kainomis, dėl kurių Bendrijos pramonės kainos, išreiškus procentais, sumažėjo 29 %.

(25)

Jei nėra jokių pastabų šiuo klausimu, laikinojo reglamento 32 ir 34 konstatuojamosios dalys yra patvirtinamos.

(26)

Atsižvelgiant į patikslintus vartojimo Bendrijoje duomenis, Bendrijos pramonės užimama rinkos dalis aptariamuoju laikotarpiu atitinkamai keičiama šitaip:

(27)

Didelį Bendrijos pramonės pardavimo kiekio sumažėjimą aptariamuoju laikotarpiu visiškai atspindi rinkos dalis, kuri nuolatos mažėjo – nuo 39,9 % 2001 m. iki 30,8 % per TL. Todėl laikinojo reglamento 39 konstatuojamojoje dalyje nurodyta tendencija yra patvirtinama.

(28)

Jei nėra jokių pastabų šiuo klausimu, laikinojo reglamento 37, 38 ir 40–54 konstatuojamosios dalys yra patvirtinamos.

(29)

Pirmiau apsvarstyti veiksnių, t. y. vartojimo Bendrijoje, Bendrijos pramonės ir Kinijos gamintojų užimamų rinkos dalių tendencijos nepasikeitė, nes jie buvo nustatyti laikinajame reglamente. Kalbant apie sumažinimo skirtumą, jis visą laiką išliko didelis. Remiantis tuo, laikoma, kad išvados dėl Bendrijos pramonės patirtos materialinės žalos, išdėstytos laikinajame reglamente, nekeičiamos. Todėl, jei nėra jokių kitų pastabų, jos yra galutinai patvirtinamos.

(30)

Bendradarbiaujantis eksportuojantis prekybininkas teigė, kad Komisija nepateikė pakankamai pagrįsto priežastinio ryšio aptariamo produkto importo atžvilgiu. Jis taip pat paprieštaravo laikinajame reglamente pateiktai analizei, užginčydamas, kad importo kainos visą laiką buvo mažos – netgi tada, kai Komisijos pramonė buvo pelninga – todėl nėra priežastinio ryšio tarp importo kainų ir Bendrijos pramonės neigiamo pelningumo per TL.

(31)

Šiuo atžvilgiu pirmiausia reikėtų pažymėti, kad remiantis pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalimi, žalos analizė apima ne tik Bendrijos pramonės pelningumą, tačiau ir atsižvelgia į daugelį kitų veiksnių, kaip nustatyta laikinojo reglamento 28–58 konstatuojamosiose dalyse, dėl kurių, kaip buvo nustatyta, Bendrijos pramonė aptariamuoju laikotarpiu patyrė materialinę žalą. Kalbant apie importo dempingo kaina poveikį, tą daugiausia parodė trigubas importui iš KLR tenkančios rinkos dalies padidėjimas aptariamuoju laikotarpiu. Rinkos dalis padidėjo Bendrijos pramonės sąskaita, nes jos pardavimo apimtis labai sumažėjo (17 procentinių punktų), nors pati rinka augo. Kalbant apie dempingo kainas, buvo nustatyta, kad jos labai sumažino Bendrijos pramonės kainas per TL. Nors importo kainos iš tiesų nebuvo nuolat mažėjančios, o aptariamuoju laikotarpiu svyravo, jos išliko kur kas žemesnės negu Bendrijos pramonės kainos, taigi nuolat didino ekonominį sąstingį, kuris vertė Bendrijos pramonę laipsniškai mažinti savo pardavimo kainas, kaip tai aiškiai parodyta laikinojo reglamento 45 konstatuojamojoje dalyje. Remiantis tuo, eksportuojančio prekybininko argumentas buvo atmestas.

(32)

Jei nėra jokių pastabų dėl importo dempingo kaina poveikio, laikinajame reglamente nustatytos 60 ir 64 konstatuojamosios dalys yra patvirtinamos.

(33)

Ta pati šalis toliau tvirtino, kad vidutinė importo iš Turkijos kaina TL buvo kur kas žemesnė už importo iš KLR kainą ir importo iš kitų trečiųjų šalių kainos buvo žemesnės už Bendrijos pramonės kainas, taigi faktas, kad šis importas nebuvo įtrauktas į žalos analizę ir dempingo tyrimą, rodo, kad KLR buvo sąmoningai išskirta diskriminuojančiu pagrindu. Kalbant apie importą iš Turkijos, toliau buvo teigiama, kad Komisijos naudojama metodika, pagal kurią kainų tendencijos naudojamos pasirinktinai, yra nesuderinama su sprendimais dėl kai kurių PPO nuostatų.

(34)

Šiuo atžvilgiu pirmiausia reikėtų pažymėti, kad Komisija atskirai išanalizavo importą iš Turkijos, nes šio importo kiekis pagal dydį buvo antras po importo iš KLR. Siekiant aiškumo, skaidrumo bei analizės užbaigtumo ir atsižvelgus į statistinių duomenų peržiūrėjimą, minimą 19 konstatuojamojoje dalyje, toliau pateikiama išsamesnė lentelė, kurioje nurodomas patikslintas importas.

(35)

Šioje lentelėje parodoma, kad tik importas iš Turkijos labai padidėjo, t. y. nuo 353 tūkstančių kvadratinių pėdų 2001 m. iki 1 677 tūkstančių kvadratinių pėdų per TL, mažėjančiomis kainomis, mažesnėmis už Bendrijos pramonės kainas. Tačiau kaip paaiškinta laikinojo reglamento 66 konstatuojamojoje dalyje, didelę tokio importo dalį sudarė bendradarbiaujančio Bendrijos gamintojo importas, kuriuo šis siekė papildyti savo produktų asortimentą arba reeksportuoti produktus, juos sutvarkius ir iš naujo supakavus, todėl šis kiekis negalėjo padaryti žalos Bendrijos pramonei. Kalbant apie likusįjį kiekį, jis sudarė mažą ir stabilią rinkos dalį – apie 2 %, išskyrus TL, ir, kaip taip pat paaiškinama laikinojo reglamento 66 konstatuojamojoje dalyje, šis importas galėjo prisidėti, nors ir nežymiai, prie Bendrijos pramonei padarytos materialinės žalos.

(36)

Atsižvelgiant į pirmiau esančioje lentelėje minėtas kitas šalis (išskyrus Turkiją), importas iš jų sudarė rinkos dalį, kuri buvo artima ar netgi mažesnė už TL de minimis ir kurios tendencija aptariamuoju laikotarpiu buvo mažėjanti arba santykinai stabili. Importo iš šių šalių bendra rinkos dalis sumažėjo nuo 9,6 % 2001 m. iki 8,3 % TL. Remiantis tuo, galutinai nusprendžiama, kad nė viena iš šių šalių negalėjo padaryti žalos Bendrijai.

(37)

Kinijos prekybos bendrovės argumentas, pacituotas 33 konstatuojamosios dalies pabaigoje, kuriame teigiama, kad „Komisijos naudojama metodika, pagal kurią kainų tendencijos naudojamos pasirinktinai, yra nesuderinama su sprendimais dėl kai kurių PPO nuostatų“ buvo miglotas ir nepagrįstas, todėl buvo atmestas.

(38)

Remiantis pirmiau nurodytomis aplinkybėms ir kadangi nėra gauta jokios kitos informacijos, pagrindžiančios kitų nei KLR šalių importo poveikį, galutinai nusprendžiama, kad toks importas negalėjo būti lemiama priežastimi, dėl kurios susidarė žalinga Bendrijos pramonei padėtis.

(39)

Toliau buvo teigiama, kad Bendrijos pramonei padarytą žalą didele dalimi sukėlė jos patirti nuostoliai eksporto rinkose. Buvo pareikšta, kad jeigu bet kokie nuostoliai, patirti užsienio rinkoje, priskiriami šaliai, kurios atžvilgiu vykdomas antidempingo tyrimas, toks veiksmas savaime nurodo diskriminuojantį nusistatymą.

(40)

Pirmiausia reikėtų pažymėti, kad Komisijos atliktoje Bendrijos situacijos analizėje, įskaitant jos pelningumą, atsižvelgiama tik į jos vykdomą veiklą, susijusią su aptariamuoju produktu pačioje Bendrijoje. Todėl į bet kokią žalą, kurią, kaip teigiama, sukėlė patirti nuostoliai eksporto rinkose, atliekant šį tyrimą neatsižvelgiama. Be to, Bendrijos pramonės eksportas buvo paminėtas kaip reikalingas norint paaiškinti kai kuriuos suvestinius rodiklius, tokius kaip, pavyzdžiui, atsargos. Todėl laikoma, kad Bendrijos pramonės padėties analizė buvo atlikta visapusiškai remiantis pagrindiniu reglamentu.

(41)

Jei nėra jokių kitų pastabų dėl priežastinio ryšio, laikinajame reglamente nustatytos 59–72 konstatuojamosios dalys yra patvirtinamos.

(42)

Jei nėra jokių pastabų dėl Bendrijos interesų, laikinajame reglamente nustatytos 73–82 konstatuojamosios dalys yra patvirtinamos.

(43)

Atsižvelgiant į pareiškimą, minimą 15, 16 ir 24 konstatuojamosiose dalyse, importo duomenys, naudoti žalos likvidavimo lygiui nustatyti, kaip apibūdinta laikinojo reglamento 86 konstatuojamojoje dalyje, buvo pakoreguoti siekiant atsižvelgti į faktą, kad tam tikras zomšinės odos, eksportuojamos iš KLR į Bendriją durstinių pavidalu, kiekis buvo prastesnės kokybės negu Bendrijos pramonės parduodama zomšinė oda.

(44)

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, galutinis nustatytas žalos likvidavimo lygis buvo 58,9 %.

(45)

Atsižvelgiant į išvadas, padarytas dėl dempingo, žalos, priežastinio ryšio ir Bendrijos interesų, ir vadovaujantis pagrindinio reglamento 9 straipsnio 4 dalimi, KLR kilmės zomšinės odos importui turėtų būti nustatytas galutinis antidempingo muitas, kurio lygis turėtų būti mažesnis nei dempingo ir žalos skirtumų lygis, vadovaujantis mažesniojo muito taisykle. Šiuo atveju muito norma turėtų būti atitinkamai nustatoma pagal nustatytos žalos lygį. Remiantis pirmiau išdėstytomis aplinkybėmis, galutinis muitas yra lygus 58,9 %.

(46)

Atsižvelgiant į dempingo skirtumo, nustatyto KLR, dydį ir į Bendrijos pramonei padarytos žalos mastą, manoma, kad būtina galutinai surinkti garantijomis užtikrintas laikinųjų antidempingo muitų sumas, nustatytas laikinuoju reglamentu, taikant galutinai nustatytų muitų dydį. Kadangi galutinis muitas yra mažesnis nei laikinasis muitas, garantijomis užtikrintos laikinųjų muitų sumos, viršijančios galutinę antidempingo muito normą, nesurenkamos,