KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1177/2006

2006 m. rugpjūčio 1 d.

įgyvendinantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2160/2003 dėl reikalavimų taikyti specialius kontrolės metodus, nustatytus nacionalinėse salmonelių kontrolės naminiuose paukščiuose programose

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2003 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2160/2003 dėl salmonelių ir kitų nurodytų zoonozių sukėlėjų per maistą kontrolės (1), ypač į jo 8 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)

Reglamentu (EB) Nr. 2160/2003 nustatytos naminių paukščių salmonelių nustatymo ir kontrolės taisyklės. Pagal Reglamento (EB) Nr. 2160/2003 8 straipsnio 1 dalies d punktą gali būti nuspręsta, kad tam tikri specialūs kontrolės metodai nebūtų naudojami kaip nacionalinių kontrolės programų, valstybių narių sukurtų siekiant Bendrijos tikslų, nustatytų remiantis minėtu reglamentu, dalis.

(2)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 2160/2003 8 straipsnio 1 dalies a ir b punktus gali būti nuspręsta, kad, siekiant sumažinti zoonozių ir zoonozių sukėlėjų paplitimą pirminės gyvūnų gamybos etape ar kituose maisto grandinės etapuose, gali arba turi būti taikomi specialūs kontrolės metodai, ir gali būti priimtos taisyklės, reglamentuojančios šių metodų taikymo sąlygas.

(3)	Pagal Reglamento (EB) Nr. 2160/2003 15 straipsnį Komisija, prieš siūlydama taisykles dėl specialių kontrolės metodų, turi konsultuotis su Europos maisto saugos tarnyba (EMST).

(4)	Komisija konsultavosi su EMST dėl antimikrobinių medžiagų ir vakcinų, skirtų salmonelėms naminiuose paukščiuose kontroliuoti, naudojimo. Po šios konsultacijos EMST 2004 m. spalio 21 d. paskelbė dvi atskiras nuomones šiais klausimais.

(5)

EMST savo nuomonėje dėl antimikrobinių medžiagų, skirtų salmonelėms naminiuose paukščiuose kontroliuoti, naudojimo rekomendavo neskatinti naudoti antimikrobinių medžiagų dėl pavojaus visuomenės sveikatai, susijusio su atsparumo išsivystymu, atranka ir paplitimu. Antimikrobinių medžiagų naudojimui turėtų būti taikomos oficialiai nustatytos sąlygos, kurios užtikrintų visuomenės sveikatos apsaugą, būtų iš anksto visiškai pagrįstos ir kompetentingos institucijos užrašytos.

(6)	Todėl, remiantis EMST nuomone, reikėtų nustatyti, kad, išskyrus EMST pateiktoje nuomonėje nurodytas išimtines aplinkybes, antimikrobinės medžiagos neturėtų būti naudojamos kaip nacionalinių kontrolės programų, kurias ketinama patvirtinti pagal Reglamento (EB) Nr. 2160/2003 6 straipsnį, dalis.

(7)

Bet kokiu atveju, turėtų būti naudojami tik tie veterinariniai vaistai, kuriuos leidžiama naudoti pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/82/EB dėl Bendrijos kodekso, reglamentuojančio veterinarinius vaistus (2), arba 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 726/2004, nustatantį Bendrijos leidimų dėl žmonėms skirtų ir veterinarinių vaistų išdavimo ir priežiūros tvarką ir įsteigiantį Europos vaistų agentūrą (3).

(8)

Antimikrobiniai veterinariniai vaistai šiame reglamente vadinami „antimikrobinėmis medžiagomis“. Tačiau antimikrobinėmis medžiagomis laikomi ir tie produktai, kuriuos leidžiama naudoti kaip pašarų priedus pagal 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1831/2003 dėl priedų, skirtų naudoti gyvūnų mityboje (4). Jiems neturėtų būti taikomas šis reglamentas, nes šių priedų naudojimas gali būti užsikrėtimą salmonelėmis per maistą ribojanti priemonė, kai jie nėra susiję su atsparumo išsivystymu, atranka ir paplitimu.

(9)	Savo nuomonėje dėl vakcinų, skirtų salmonelėms naminiuose paukščiuose kontroliuoti, naudojimo EMST padarė išvadą, kad naminių paukščių skiepijimas laikomas papildoma priemone, skirta padidinti paukščių atsparumą salmonelėms ir sumažinti jų paplitimą.

(10)

Be to, EMST savo nuomonėje pirmiausia pareiškė, kad jei nustatymo metodais vakcinines padermes įmanoma atskirti nuo natūraliai paplitusių padermių, tuomet abi šiuo metu taikomos inaktyvuotos ir gyvos vakcinos gali būti saugiai naudojamos per visą paukščių gyvenimą, išskyrus išlaukos laikotarpį prieš pjovimą, o gyva vakcina – vištoms dedeklėms tuo laikotarpiu, kai jos deda kiaušinius. Dedeklių skiepijimas laikomas naudinga priemone, mažinančia salmonelių paplitimą ir kiaušinių užkrėtimą, kai siekiama sumažinti didelį paplitimą. Salmonella enteritidis yra svarbiausia protrūkių, kylančių žmonėms vartojant kiaušinius, priežastis.

(11)

Todėl, remiantis EMST nuomone, reikėtų nustatyti, kad šiuo metu taikomos gyvos vakcinos nebūtų skiriamos vištoms dedeklėms kiaušinių dėjimo laikotarpiu pagal nacionalines kontrolės programas, patvirtintas pagal Reglamento (EB) Nr. 2160/2003 6 straipsnį. Gyvos vakcinos neturėtų būti naudojamos, jei gamintojas nenurodė tinkamo metodo, pagal kurį būtų galima bakteriologiškai atskirti natūraliai paplitusias salmonelių padermes nuo vakcininių padermių.

(12)

Remiantis naujausiais mokslo duomenimis, gyvų arba inaktyvuotų vakcinų naudojimas nuo Salmonella enteritidis turėtų būti privalomas valstybėse narėse, kuriose paplitimas yra didelis, siekiant pagerinti visuomenės sveikatos apsaugą. Pradiniame tyrime, atliktame pagal Komisijos sprendimą 2004/665/EB (5) ir tikrinimo sistemų srityje pagal Reglamento (EB) Nr. 2160/2003 4 straipsnio 2 dalies d punktą, parodytas Salmonella enteritidis paplitimas turėtų būti laikomas privalomo skiepijimo pradžia.

(13)

Kalbant apie veislinius paukščių pulkus, Komisijos reglamente (EB) Nr. 1091/2005, įgyvendinančiame Reglamentą (EB) Nr. 2160/2003 dėl specialių kontrolės metodų naudojimo reikalavimų vykdant nacionalines salmoneliozės kontrolės programas (6), yra pateiktos nuostatos dėl antimikrobinių medžiagų ir vakcinų naudojimo įtraukiant jas į nacionalines salmonelių kontrolės veisliniuose Gallus gallus rūšies paukščių pulkuose programas.

(14)	Aiškumo sumetimais Reglamentą (EB) Nr. 1091/2005 reikia panaikinti ir pakeisti šiuo reglamentu.

(15)	Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Šiuo reglamentu nustatomos tam tikros antimikrobinių medžiagų ir vakcinų naudojimo vykdant nacionalines kontrolės programas, priimtas pagal Reglamento (EB) Nr. 2160/2003 6 straipsnį (toliau – nacionalinės kontrolės programos), taisyklės.

2 straipsnis

Antimikrobinių medžiagų naudojimas

1. Antimikrobinės medžiagos nenaudojamos kaip specialus metodas salmonelėms naminiuose paukščiuose kontroliuoti.

2. Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalies ir taikant a, b bei c punktuose bei 3 dalyje nurodytas sąlygas, antimikrobinės medžiagos, kurias leidžiama naudoti pagal Direktyvos 2001/82/EB 5 straipsnį ir Reglamento 726/2004/EB 3 straipsnį, gali būti naudojamos šiomis išimtinėmis aplinkybėmis:

naminiams paukščiams pasireiškia salmonelių infekcija su tokiais klinikiniais požymiais, kurie gali sukelti per dideles kančias; antimikrobinėmis medžiagomis gydomi užsikrėtę pulkai toliau laikomi užsikrėtusiais salmonelėmis; dėl veislinių paukščių pulkų imamasi atitinkamų priemonių siekiant kiek galima sumažinti salmonelių išplitimo grėsmę tarp kitų paukščių veislinėje piramidėje;

išsaugoma vertinga veislinių paukščių pulkų genetinė medžiaga, siekiant išvesti naujus salmonelių neturinčius pulkus, įskaitant „elitinius pulkus“, nykstančių veislių pulkus ir moksliniams tyrimams laikomus pulkus; auginimo etape kas dvi savaites imami viščiukų, išsiritusių iš kiaušinių, kuriuos padėjo antimikrobinėmis medžiagomis gydyti naminiai paukščiai, mėginiai ir tikrinami pagal sistemą, kuria siekiama nustatyti 1 % atitinkamų salmonelių paplitimą, esant 95 % pasikliautinajam lygmeniui;

kiekvienu konkrečiu atveju kompetentingos institucijos išduotas leidimas, skirtas ne salmonelėms kontroliuoti pulke, kuris įtariamas užsikrėtęs salmonelėmis, ypač po epidemiologinio su maistu susijusio protrūkio tyrimo ar aptikus salmonelių perykloje arba ūkyje; tačiau kritinėse situacijose valstybės narės gali nuspręsti leisti gydyti be išankstinio leidimo, tik Reglamento (EB) Nr. 854/2004 (7) 2 straipsnio g punkte apibūdintas įgaliotasis veterinarijos gydytojas turi paimti mėginius ir nedelsiant pranešti apie gydymą kompetentingai institucijai; jei mėginiai buvo paimti ne taip, kaip reikalaujama šios dalies nuostatose, pulkai laikomi užsikrėtusiais salmonelėmis.

3. Antimikrobinės medžiagos naudojamos tik prižiūrint kompetentingai institucijai ir teikiant jai ataskaitas. Kai įmanoma, jie naudojami atsižvelgiant į mėginių bakteriologinio tyrimo ir imlumo tyrimų rezultatus.

4. Šiame straipsnyje minimos nuostatos netaikomos medžiagoms, mikroorganizmams arba preparatams, kuriuos pagal Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 3 straipsnį leidžiama naudoti kaip pašarų priedus.

3 straipsnis

Vakcinų naudojimas

1. Vykdant nacionalines kontrolės programas gyvos salmonelių vakcinos nenaudojamos, jei gamintojas nenurodė tinkamo metodo, pagal kurį būtų galima bakteriologiškai atskirti natūraliai paplitusias salmonelių padermes nuo vakcininių padermių.

2. Vykdant nacionalines kontrolės programas gyvos salmonelių vakcinos nenaudojamos dedeklėms vištoms dedant kiaušinius, nebent būtų įrodyta, kad tai atliekama saugiai, o vakcinas šiam tikslui būtų leidžiama naudoti pagal Direktyvą 2001/82/EB.

3. Skiepijimo nuo Salmonella enteritidis programos, leidžiančios sumažinti jų paplitimą ir kiaušinių užkrėtimą, valstybėse narėse taikomos ne vėliau kaip nuo 2008 m. sausio 1 d. visoms dedeklėms vištoms bent jau auginimo laikotarpiu, kol pradinio tyrimo, atlikto pagal Komisijos sprendimo 2004/665/EB 1 straipsnį, arba stebėsenos, vykdomos siekiant pagal Reglamento (EB) Nr. 2160/2003 4 straipsnio 1 dalį nustatyto tikslo, rezultatai nerodo mažesnio kaip 10 % paplitimo.

Kompetentinga institucija gali leisti ūkiui nukrypti nuo šios nuostatos, jei:

—	ją tenkina ūkyje, kuriame auginami paukščiai arba gaminami kiaušiniai, taikomos prevencinės priemonės, ir

—	įrodyta, kad ūkyje, kuriame auginami paukščiai arba gaminami kiaušiniai, Salmonella enteritidis nebuvo 12 mėn. iki gyvūnų įvežimo.

4 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas kiekvienai naminių paukščių populiacijai atitinkamomis dienomis, nurodytomis Reglamento (EB) Nr. 2160/2003 I priedo 5 stulpelyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2006 m. rugpjūčio 1 d.

Komisijos vardu

Markos KYPRIANOU

Komisijos narys

(1) OL L 325, 2003 12 12, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1003/2005 (OL L 170, 2005 7 1, p. 12).

(2) OL L 311, 2001 11 28, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/28/EB (OL L 136, 2004 4 30, p. 58).

(3) OL L 136, 2004 4 30, p. 1.

(4) OL L 268, 2003 10 18, p. 29. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 378/2005 (OL L 59, 2005 3 5, p. 8).

(5) OL L 303, 2004 9 30, p. 30.

(6) OL L 182, 2005 7 13, p. 3.

(7) OL L 226, 2004 6 25, p. 83.