KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1041/2006

2006 m. liepos 7 d.

iš dalies keičiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 999/2001 III priedo nuostatas dėl avių užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų priežiūros

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 999/2001, nustatantį tam tikrų užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų prevencijos, kontrolės ir likvidavimo taisykles (1), ypač į jo 23 straipsnio pirmą pastraipą,

kadangi:

(1)	Reglamente (EB) Nr. 999/2001 nustatomos avių užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų (USE) priežiūros taisyklės.

(2)

2006 m. kovo 8 d. ekspertų nedidelių atrajotojų USE klausimais grupė, pirmininkaujant Bendrijos etaloninės laboratorijos (CRL) USE tyrimams atstovams, patvirtino, kad remiantis šališkų galvos smegenų mėginių tyrimų su dviem avimis iš Prancūzijos ir viena avimi iš Kipro rezultatais, negalima teigti, kad šiuose gyvūnuose nerasta galvijų spongiforminių encefalopatijų (GSE). Norint patvirtinti, kad šie gyvūnai nėra GSE platintojai, reikia toliau tirti.

(3)

2002 m. balandžio mėn. buvęs Europos Komisijos Mokslo iniciatyvinis komitetas (SSC) priėmė nuomonę dėl saugaus nedidelių atrajotojų mėsos tiekimo, jei GSE išplitimas tarp jų taptų galimas. 2003 m. lapkričio mėn. pateiktoje nuomonėje Europos maisto saugos tarnybai (EFSA) atstovaujanti mokslininkų biologinio pavojaus klausimais grupė pritarė SSC nuomonėje nurodytoms rekomendacijoms dėl saugos priemonių kovai su USE nedidelių atrajotojų mėsos produktuose.

(4)

Jeigu negalima atmesti galimybės, kad GSE yra, reikėtų įvertinti GSE atvejų Prancūzijoje ir Kipre reikšmę. Tam yra būtini aktyvesnės USE avyse priežiūros rezultatai. Todėl pagal SSC ir EFSA nuomones, siekiant pagerinti Bendrijoje taikomas likvidavimo programas, turi būti suaktyvinta avių priežiūra. Be to, šiomis programomis didinama vartotojų apsauga, nors ir dabartinės priemonės užtikrina saugų avienos produktų tiekimą, ypač Reglamento (EB) Nr. 999/2001 nuostatos dėl atitinkamos pavojingos medžiagos pašalinimo.

(5)	Siekiant kuo greičiau nustatyti galimą avių GSE paplitimą ir gauti daugiau informacijos apie geografinį jų paplitimą, išplėsta priežiūra turėtų būti paremta statistiškai pagrįstu tyrimu.

(6)	Atsižvelgiant į tai, kad Kipre daug ožkų ir avių nešioja užkrečiamąsias spongiformines encefalopatijas (USE), išplėsta priežiūra gali būti vykdoma tik neužsikrėtusiose bandose.

(7)	Avių priežiūros programą reikėtų persvarstyti ne vėliau kaip po šešių mėnesių nuo veiksmingos priežiūros pradžios.

(8)	Todėl Reglamentas (EB) Nr. 999/2001 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas.

(9)	Siekiant kuo geriau užtikrinti vartotojų apsaugą ir įvertinti galimą avių GSE paplitimą, šiuo reglamentu padaryti pakeitimai turėtų įsigalioti nedelsiant.

(10)	Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 999/2001 III priedas iš dalies keičiamas pagal šio reglamento priedą.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2006 m. liepos 7 d.

Komisijos vardu

Markos KYPRIANOU

Komisijos narys

(1) OL L 147, 2001 5 31, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 688/2006 (OL L 120, 2006 5 5, p. 10).

PRIEDAS

Reglamento (EB) Nr. 999/2001 III priedo A skyriaus II dalies 2 ir 3 punktai pakeičiami tokiu tekstu:

„2. Žmonėms vartoti paskerstų avių ir ožkų priežiūra

a) Avys

Valstybės narės tiria sveikas paskerstas avis pagal šio punkto A lentelėje pateiktus mažiausius mėginių dydžius ir 4 punkte nustatytas mėginių ėmimo taisykles.

A lentelė

Valstybė narė	Mažiausias sveikų paskerstų avių mėginio dydis (1)
Vokietija	37 500
Graikija	23 000
Ispanija	41 800
Prancūzija	42 400
Airija	40 500
Italija	43 700
Nyderlandai	23 300
Austrija	14 300
Lenkija	23 300
Portugalija	14 300
Jungtinė Karalystė	44 000
Kitos valstybės narės	visi

Nukrypdamas nuo A lentelėje nurodytų mažiausių mėginių dydžių, Kipras gali nuspręsti tirti mažiausiai dvi žmonėms vartoti skirtas avis, išvežtas skersti iš bandų, kuriose USE nenustatyta.

b) Ožkos

Valstybės narės tiria sveikas paskerstas ožkas pagal šio punkto B lentelėje pateiktus mažiausius mėginių dydžius ir 4 punkte nustatytas mėginių ėmimo taisykles.

B lentelė

Valstybė narė	Mažiausias sveikų paskerstų ožkų mėginio dydis (2)
Graikija	20 000
Ispanija	125 500
Prancūzija	93 000
Italija	60 000
Kipras	5 000
Austrija	5 000
Kitos valstybės narės	visi

c) Jeigu valstybei narei sunku surinkti pakankamą sveikų paskerstų avių arba ožkų skaičių jai paskirtam mažiausio dydžio mėginiui, nurodytam a ir b punktuose, sudaryti, ji gali daugiausiai 50 % mažiausio mėginio dydžio pakeisti vyresnėmis nei 18 mėnesių kritusiomis avimis arba ožkomis, kai santykis yra vienas ir vienas, kaip priedu prie mažiausio mėginio dydžio, nurodyto 3 punkte. Be to, valstybė narė gali nuspręsti daugiausiai 10 % mažiausio mėginio dydžio pakeisti vyresnėmis nei 18 mėnesių avimis arba ožkomis, užmuštomis pagal ligos likvidavimo programą, kai santykis yra vienas ir vienas.

3. Ne žmonėms vartoti paskerstų avių ir ožkų priežiūra

Pagal 4 punkte nustatytas mėginių ėmimo taisykles ir pagal C ir D lentelėse nurodytus mažiausius mėginių dydžius valstybės narės tiria avis ir ožkas, kurios krito arba buvo užmuštos, bet kurios nebuvo:

—	užmuštos pagal ligos likvidavimo programą, arba

—	paskerstos žmonių vartojimui.

C lentelė

Valstybių narių ėriavedžių ir ėringų avių populiacija	Mažiausias kritusių avių mėginio dydis (3)
> 750 000	20 000
100 000 –750 000	3 000
40 000 –100 000	100 % iki 1 000
< 40 000	100 % iki 200

D lentelė

Valstybių narių ožkų, kurios jau turėjo ožiukų arba buvo sukergtos, populiacija	Mažiausias kritusių ožkų mėginio dydis (4)
> 750 000	10 000
250 000 –750 000	3 000
40 000 –250 000	100 % iki 1 000
< 40 000	100 % iki 200

(1) Mažiausi mėginių dydžiai nustatomi atsižvelgiant į sveikų paskerstų avių skaičių ir siekiant pateikti įgyvendinamas užduotis. Remiantis 30 000 gyvūnų mėginiu galima nustatyti 0,003 % ligos paplitimą, kurio patikimumo laipsnis yra 95 %.

(2) Mažiausi mėginių dydžiai yra nustatyti atsižvelgiant į sveikų paskerstų ožkų skaičių ir GSE paplitimą atskiroje valstybėje narėje. Jie taip pat nustatyti siekiant pateikti įgyvendinamas užduotis. Remiantis 60 000 gyvūnų mėginiu galima nustatyti 0,0017 % ligos paplitimą, kurio patikimumo laipsnis yra 95 %.

(3) Mažiausi mėginių dydžiai nustatomi atsižvelgiant į atskirų valstybių narių avių ir ožkų populiacijas ir siekiant pateikti įgyvendinamas užduotis.

(4) Mažiausi mėginių dydžiai nustatomi atsižvelgiant į atskirų valstybių narių avių ir ožkų populiacijas ir siekiant pateikti įgyvendinamas užduotis.“.