(1)

2005 m. liepos 7 d. Komisija pranešimu Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (2) (toliau – pranešimas apie tyrimo inicijavimą) paskelbė apie antidempingo tyrimo inicijavimą dėl Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR) ir Vietnamo kilmės tam tikros avalynės su batviršiais iš odos importo.

(2)

Antidempingo tyrimas buvo inicijuotas 2005 m. gegužės 30 d. gavus Europos avalynės pramonės konfederacijos (EAPK) skundą, pateiktą gamintojų, kurių pagaminama produkcija sudaro didesniąją dalį, šiuo atveju daugiau nei 40 %, visos Bendrijoje pagaminamos tam tikros avalynės su batviršiais iš odos, vardu.

(3)

Komisija apie tyrimo inicijavimą oficialiai informavo KLR ir Vietnamo eksportuojančius gamintojus, susijusius importuotojus ir (arba) prekybininkus, tiriamųjų eksportuojančių šalių atstovus, skundą pateikusius Bendrijos gamintojus ir jų asociacijas. Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė pareikšti savo nuomonę raštu ir prašyti jas išklausyti per pranešime apie tyrimo inicijavimą nustatytą terminą.

(4)

Atsižvelgiant į didelį Kinijos ir Vietnamo eksportuojančių gamintojų bei Bendrijos gamintojų skaičių, pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį pranešime apie tyrimo inicijavimą buvo numatyta taikyti atranką dempingui ir žalai nustatyti. Reikėtų pažymėti, kad nebuvo vykdoma Bendrijos importuotojų ir prekybininkų, kurių visų buvo prašyta bendradarbiauti, atranka.

(5)

Siekdama, kad KLR ir Vietnamo eksportuojantys gamintojai panorėję galėtų pateikti prašymą dėl rinkos ekonomikos režimo (toliau – RER) arba individualaus režimo (toliau – IR) taikymo, Komisija eksportuojantiems gamintojams, apie kurių suinteresuotumą buvo žinoma, ir dviejų tiriamųjų šalių valdžios institucijoms išsiuntė RER ir IR prašymo formas.

(6)

Komisija išsiuntė klausimynus dešimčiai atrinktų Bendrijos gamintojų, atrinktiems eksportuojantiems gamintojams tiriamosiose šalyse, visiems žinomiems susijusiems importuotojams ir visiems importuotojams, kurie apie save pranešė per pranešime apie tyrimo inicijavimą nustatytą terminą. Be to, klausimynai buvo išsiųsti Bendrijos valstybių narių, kuriose veikia gamybos bendrovės, nacionalinėms avalynės asociacijoms, siekiant gauti bendrą informaciją apie jų padėties raidą, ir vartotojų asociacijai.

(7)

Atsakymus į klausimyno klausimus pateikė dvylika atrinktų Kinijos eksportuojančių gamintojų (vienas atrinktas Kinijos eksportuojantis gamintojas nutarė toliau nebendradarbiauti), keturi Kinijos eksportuojantys gamintojai, kurie prašė atskiro tyrimo pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 3 dalį, aštuoni atrinkti Vietnamo eksportuojantys gamintojai ir keturi kiti Vietnamo eksportuojantys gamintojai, kurie prašė atskiro tyrimo pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 3 dalį. Atsakymus taip pat pateikė dešimt atrinktų Bendrijos gamintojų ir su eksportuojančiu gamintoju nesusiję 39 importuotojai. Be to, atsakymus pateikė trys importuotojų asociacijos.

(8)

Komisija rinko ir tikrino informaciją, kuri, jos manymu, yra reikalinga norint padaryti pirmines išvadas dėl dempingo, jo daromos žalos ir Bendrijos interesų. Vykdyti tokie patikrinimai:

(9)

Tyrimas dėl dempingo ir žalos vyko nuo 2004 m. balandžio 1 d. iki 2005 m. kovo 31 d. (toliau – tiriamasis laikotarpis arba TL). Su žalos įvertinimu susijusios tendencijos buvo nagrinėjamos nuo 2001 m. sausio 1 d. iki TL pabaigos (toliau – svarstomasis laikotarpis).

(10)

Tiriamoji prekė yra avalynė su batviršiais iš odos arba kompozicinės odos (toliau – avalynė su batviršiais iš odos), išskyrus:

(11)

Todėl prekių apibrėžimas apima sandalus, aulinius batus, sportinę avalynę ir batus bei batelius.

(12)

Įvairūs eksportuojantys gamintojai ir importuotojai teigė, kad tam tikros konkrečios sportinės avalynės rūšys, išskyrus pirmiau išvardytas, neturėtų būti įtraukiamos į prekės apibrėžimą. Šis tvirtinimas grindžiamas įtarimu, kad, atsižvelgiant į specifiškumą, tokios rūšies avalynės ir kitų rūšių avalynės su batviršiais iš odos negalima laikyti viena preke.

(13)

Be to, šis tvirtinimas yra susijęs su avalyne, kuri yra skirta naudoti sportuojant ir kurią gaminant naudojama speciali technologija, vadinama STAF, t. y. specialios technologijos sportinė avalynė. Tokiu būdu avalynė, skirta naudoti sportuojant, turėtų reikšti teniso batelius, krepšinio batelius, gimnastikos batelius, treniruočių batelius ir panašią avalynę. Susijusi avalynė (t. y. STAF) šiuo metu žymima klasifikaciniais KN kodais ex 6403 91 11 , ex 6403 91 13 , ex 6403 91 16 , ex 6403 91 18 , ex 6403 91 91 , ex 6403 91 93 , ex 6403 91 96 , ex 6403 91 98 , ex 6403 99 91 , ex 6403 99 93 , ex 6403 99 96 , ex 6403 99 98 . Tvirtinimai dėl STAF buvo išsamiai nagrinėjami. Pirma, buvo nustatyta, kad STAF yra ypač sudėtingos gamybos avalynė, pasižyminti išskirtinėmis techninėmis savybėmis ir sukurta būtent naudoti sportuojant. Minėtos savybės – tai sudėtinga išorinio pado gamyba, siekiant apsaugoti sportininko kulno ir pėdos priešakinę dalį, ir papildomas vidinis padas su specialiais apsaugos arba stabilizuojančiais elementais, kurie padeda atlaikyti smūgį ir (arba) kontroliuoti judesį. Šios savybės yra pačios svarbiausios, siekiant geresnės kokybės ir išvengiant traumų sportuojant.

(14)

Norint suteikti tokias savybes, patiriamos didelės sąnaudos moksliniams tyrimams ir plėtojimui, nes kuriamas dizainas, specialios pritaikomos medžiagos ir atliekami bandymai. Dėl tokių papildomų sąnaudų STAF avalynės importo kaina būna didesnė nei kitų rūšių avalynės.

(15)

Antra, tyrimas atskleidė, kad STAF skiriasi nuo kitų rūšių avalynės, nes i) paprastai ji parduodama skirtingais prekybos kanalais, ii) skiriasi jos galutinis vartotojas ir vartotojo suvokimas ir iii) STAF importo tendencijos kito kitaip nei kitų rūšių avalynės. Minėti skirtumai toliau išsamiai aptariami.

(16)

Kalbant apie platinimo kanalus, STAF daugiausia parduodama specialiose sporto prekių parduotuvėse, arba, didelių prekinio ženklo mažmeninės prekybos tinklų arba universalinių parduotuvių atveju – specialiuose sporto prekėms skirtuose skyriuose. Kita vertus kitų rūšių avalynę daugiausia platina avalynės mažmenininkai, turintys prekinį ženklą arba ne, arba netgi prekybos centrai.

(17)

Tai, kad STAF yra platinama skirtingais pardavimo kanalais, rodo, kad vartotojai STAF suvokia kitaip nei kitų rūšių avalynę. Tiksliau, manoma, kad sportinių prekių vartotojai akivaizdžiai skiria avalynę, specialiai sukurtą naudoti sportuojant, ir kitų rūšių avalynę, įskaitant kasdienę avalynę, kuri atrodo kaip sportiniai batai (toliau – kasdienė avalynė), nors ji ir nepasižymi STAF savybėmis. Be to, STAF galima avėti kiekvieną dieną ir nesportuojant, kaip ir kitų rūšių avalynę, tačiau kitų rūšių avalynė tikrai nėra tinkama naudoti sportuojant. Todėl STAF avalynė retai kada avima vietoje ne STAF avalynės ir atvirkščiai.

(18)

Be to, tyrimas parodė, kad STAF importas iš tiriamųjų šalių pastaraisiais metais kito skirtingai, palyginti su kitų rūšių avalynės importu. Iš tikrųjų STAF importo apimtis 2003 m. – TL netgi sumažėjo 5 %, o ne STAF avalynės importo apimtis tuo pačiu laikotarpiu padidėjo beveik 50 %. Kainų kitimo prasme STAF importo iš tiriamųjų šalių kainos sumažėjimas buvo ne toks pastebimas, kaip kitų rūšių avalynės: 2003 m. – TL vidutinė STAF kaina sumažėjo 6 %, o kitų rūšių avalynės – 12 %. Pagaliau vidutinė STAF importo iš tiriamųjų šalių kaina TL buvo apytikriai 40 % didesnė už vidutinę ne STAF importo kainą.

(19)

Dėl minėtų priežasčių, t. y. pagrindinių fizinių ir techninių savybių, pardavimo kanalų, galutinių vartotojų ir vartotojų suvokimo skirtumų, daroma laikinoji išvada, kad STAF neturėtų būti įtraukta į svarstomosios prekės apibrėžimą ir į šį tyrimą.

(20)

Bendrijos avalynės pramonės įmonės teigė, kad pastarųjų metų mados tendencijos turėjo ypač svarbų vaidmenį, nes dėl jų sportiniai batai pateko į kasdienės avalynės rinkos segmentą. Jie taip pat teigė, kad abiejų rūšių avalynė yra parduodama tose pačiose platinimo įmonėse ir kad vartotojai dažnai perka ir naudoja STAF ne tik sportavimui. Todėl Bendrijos pramonės įmonių nuomone STAF turėtų būti įtraukta į svarstomosios prekės apibrėžimą.

(21)

Tokiu būdu net jei mados tendencijos galėjo padaryti poveikį vartotojo pasirinkimui ir teikiamai pirmenybei, jos tikrai nedarė įtakos svarbiausioms prekės fizinėms ir techninėms savybėms ir todėl tai nelaikoma pakankama priežastimi keisti pirmiau padarytas išvadas.

(22)

Taip pat manoma, kad jei pastaraisiais metais kasdienė avalynė tapo ypač populiari, ši mados tendencija yra susijusi su visa kasdiene avalyne ir, tiksliau, su sportine batų išvaizda arba netgi sportiniais batais, kurie nepasižymi STAF savybėmis. Net jeigu STAF batai, atsižvelgiant į šią kasdienių batų madą, gali taip pat būti naudojami kitiems tikslams, tai buvo labai reti atvejai, kurie nebuvo pagrįsti konkrečiomis ir išskirtinėmis STAF savybėmis, tačiau pačiu faktu, kad jie atrodo taip pat, kaip sportinės išvaizdos batai.

(23)

Iš tikrųjų tvirtinimas, kad dėl mados tendencijų padidėjo STAF vartojimas Bendrijos rinkoje, nėra pagrįstas importo duomenimis. Iš tiesų, kaip paaiškinta pirmiau, STAF importas ir kartu Bendrijos vartojimas pastaraisiais metais sumažėjo, nes šios rūšies avalynė didžia dalimi gaminama dviejose tiriamosiose šalyse, o Bendrijoje – labai mažas kiekis. Taip pat pabrėžiama, kad Bendrijos pramonės įmonių pateiktame skunde minimi visų rūšių sportiniai batai, o ne išskirtinai STAF, kuriems, kaip pirmiau minėta, ir atsižvelgiant į tai, kad jie atrodo kaip sportinės išvaizdos batai, bendra mados tendencija padarė tik nežymų poveikį.

(24)

Tačiau pripažįstama, kad kartais STAF taip pat gali būti platinama ne sporto prekių mažmeninės prekybos parduotuvėse ir kad tam tikra konkurencija tarp STAF ir ne STAF rūšių avalynės yra įmanoma. Bet tai yra labai ribota konkurencija, todėl ji nelaikoma pakankama priežastimi keisti pirmiau padarytas išvadas.

(25)

Viena valstybė narė paprieštaravo, kad STAF neįtraukiama į tyrimo aprėptį, remdamasi tuo, kad kyla didelis pažeidimo pavojus. Tai pagrįsta įtarimu, kad norint atskirti skirtingų rūšių avalynę nepakanka paprastos fizinės kontrolės ir kad tai galima padaryti tik atliekant cheminius medžiagų tyrimus ir techninius mechaninių sudedamųjų avalynės dalių bandymus.

(26)

Neatmetama, kad paprastos fizinės kontrolės ne visada gali pakakti atskiriant skirtingas rūšis, tačiau tai nelaikoma svariu argumentu įtraukti STAF į prekės apibrėžimą. Iš tikrųjų faktas, kad kartais gali būti sunku fiziškai atskirti įvairias rūšis, nekeičia pirmiau padarytų išvadų, kad STAF turėtų būti laikoma skirtinga rūšimi nei kita odinė avalynė. Be to, daugeliu kitų atvejų norint nustatyti, ar prekei turėtų arba neturėtų būti taikomos galiojančios antidempingo priemonės, reikia daugiau nei tik fizinės kontrolės, ir šis argumentas niekada nebuvo laikomas pakankamu, kad tokia prekei būtų taikomos priemonės. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(27)

Pagaliau kai kurios suinteresuotosios šalys teigė, kad visų rūšių sportinė avalynė, taigi ne tik STAF, neturėtų būti įtraukiama į tyrimą. Šie teiginiai yra pagrįsti tais pačiais tvirtinimais dėl STAF įtraukimo į tyrimą. Tačiau tyrimas atskleidė, kad išvados dėl STAF buvo nevienodai taikomos tai avalynei, kuri nepasižymėjo STAF savybėmis. Buvo netgi nustatyta, kad pirmiau dviejose konstatuojamosiose dalyse padarytos išvados taip pat taikomos minėtų rūšių avalynei, t. y. nėra aiškaus skirtumo ir yra tiesioginė konkurencija tarp minėtos avalynės ir kitų rūšių avalynės. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(28)

Visais šio tyrimo tikslais laikinai nusprendžiama, kad vaikiška avalynė reiškia avalynę, kurios vidpadžių ilgis yra mažesnis nei 24 cm ir kurios padų ir kulnų bendras aukštis yra 3 cm arba mažesnis. Šių rūšių avalynė šiuo metu žymima šiais klasifikaciniais KN kodais: ex 6403 20 00 , ex 6403 30 00 , 6403 51 11 , 6403 51 91 , 6403 59 31 , 6403 59 91 , 6403 91 11 , 6403 91 91 , 6403 99 31 , 6403 99 91 ir ex 6405 10 00 . Atliekant tyrimą reikės nustatyti, ar reikia pakeisti šį apibrėžimą visų galutinių priemonių tikslais.

(29)

Primenama, kad per tyrimą dėl avalynės su batviršiais iš odos ir plastikų (3), avalynė, kurios vidpadžių ilgis yra mažesnis nei 24 cm, nebuvo įtraukta į svarstomosios prekės apibrėžimą. Taip buvo todėl, kad, atsižvelgiant į specifiškumą, vaikiška avalynė ir kitų rūšių avalynė su batviršiais iš odos tuo metu nebuvo laikoma viena preke. Todėl, atlikdama šį tyrimą, Komisija nagrinėjo, ar tokia avalynė atitinka svarstomosios prekės apibrėžimą, ar reikia atlikti atskirą tyrimą.

(30)

Pirma, iš tiesų yra tam tikrų techninių ir fizinių vaikiškų batų ir kitų rūšių batų skirtumų. Vaikiškų batų dydis yra mažas, todėl gamybos procesas labai skiriasi; norint pagaminti mažesnių dydžių avalynę, kuri atitiktų specialias fizines vaikų pėdos savybes, ypač pirmaisiais metais vystantis raumenims ir skeletui, būtini specifiniai įgūdžiai.

(31)

Antra, vaikų batai dažnai parduodami skirtingais pardavimo kanalais, palyginti su kita avalyne, o tai rodo, kad vartotojai vaikiškus batus supranta kitaip nei kitų rūšių avalynę. Tiksliau tariant, manoma, kad paprastai vaikiškų batų vartotojai aiškiai skiria specialiai vaikams sukurtą avalynę ir kitų rūšių avalynę. Be to, palyginti su batais suaugusiesiems, mados tendencijos ar panašūs veiksniai vaikų batų rinkai daro mažesnę įtaką; joje daugiau dėmesio skiriama kainai ir kokybei. Kitas vartotojų suvokimui įtaką darantis veiksnys yra tai, kad vaikiškų batų apyvarta yra kur kas didesnė nei kitos avalynės, nes vaikai sparčiai auga.

Šiame tyrimo etape nagrinėjant argumentus už ir prieš vaikų batų įtraukimą į svarstomosios prekės apibrėžimą, dar negalima daryti galutinės išvados. Todėl iki tolesnio nagrinėjimo ir svarstymų galutiniame etape Komisija laikinai nusprendė vaikiškus batus laikyti svarstomąja preke.

(32)

Taip pat buvo teigiama, kad prekės apibrėžimas yra per platus, kad ji būtų laikoma viena preke, nes į apibrėžimą įeina daug įvairių stilių, medžiagų ir kokybės lygių avalynė, ir visas šias skirtingas rūšis reikėtų nagrinėti atskirai, atliekant skirtingus tyrimus. Šis tvirtinimas yra pagrįstas tuo, kad prekių apibrėžimas apima 33 skirtingus KN kodus, tuo tariamai nurodant, kad apimama daug skirtingų prekių ir kad skirtingų rūšių avalynė pasižymi skirtingomis savybėmis, skiriasi galutiniai vartotojai, gamybos procesai ir pardavimo kanalai.

(33)

Skirtingų KN kodų, kuriuos aprėpia prekės apibrėžimas, skaičius taip pat yra nesusijęs su klausimu, ar prekės apibrėžimas yra platus arba siauras. Atitinkami kriterijai, taikyti siekiant nustatyti ar su tyrimu susijusi prekė galėtų būti laikoma viena preke, t. y. jos pagrindinės fizinės ir techninės savybės, buvo pirmiau išsamiai išdėstyti.

(34)

Be to, net jei įvairių rūšių avalynė gali iš tiesų pasižymėti skirtingomis savybėmis, tyrimas parodė, kad, išskyrus STAF, jos pagrindinės savybės yra vienodos. Be to, faktas, kad svarstomąją prekę galima pagaminti naudojant skirtingus procesus, nėra kriterijus, pagal kurį galima būtų nustatyti dvi ar daugiau skirtingų prekių. Galiausiai tyrimas taip pat atskleidė, kad įvairios svarstomosios prekės rūšys buvo paprastai parduodamos tais pačiais pardavimo kanalais. Kai kurios specializuotos parduotuvės galbūt renkasi tam tikras konkrečias rūšis, tačiau dauguma platintojų (mažmenininkai, universalinės parduotuvės, prekybos centrai) parduoda visą įvairių rūšių avalynę, kad galėtų savo vartotojams pasiūlyti platų įvairių rūšių prekių asortimentą.

(35)

Pagaliau kai kurie importuotojai teigė, kad svarstomosios prekės aprėptis, kaip nurodyta pranešime apie tyrimo inicijavimą, yra netgi didesnė, nei pačių skundo pateikėjų pateiktas prekės apibrėžimas, kuris tariamai apsiribojo trijų rūšių avalyne.

(36)

Šiuo atžvilgiu pažymima, kad pranešime apie tyrimo inicijavimą pateiktas panašios prekės apibrėžimas tiksliai atspindi skunde pateiktą apibrėžimą. Pirmiau minima trijų rūšių avalynė buvo nurodyta tik paaiškinimo tikslais. Skunde aiškiai nurodoma, kad šios trys rūšys sudaro didžiąją importo iš tiriamųjų šalių (daugiau nei 50 %) dalį. Akivaizdu, kad nereikėtų suprasti, jog tyrimo aprėptis apsiriboja minėtomis trejomis rūšimis.

(37)

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytą informaciją, tvirtinimai, kad prekės apibrėžimas yra per platus, buvo atmesti.

(38)

Visos kitų rūšių avalynės, t. y. visos avalynės su batviršiais iš odos, išskyrus STAF, nors ji apima įvairius stilius ir rūšis, pagrindinės savybės, panaudojimas ir vartotojų suvokimas iš esmės yra tie patys.

(39)

Be to, kad šios avalynės fizinės ir techninės savybės yra tokios pačios, visi minėti įvairūs stiliai ir rūšys tiesiogiai konkuruoja ir jas dažnai galima sukeisti. Šią situaciją akivaizdžiai paaiškina tai, kad nėra aiškaus įvairių rūšių skirtumo, t. y. panašios rūšys dažnai iš dalies sutampa ir konkuruoja.

(40)

Taigi šio tyrimo tikslais ir remiantis nuoseklia Bendrijos praktika, manoma, kad visos pirmiau aprašytos prekės rūšys, išskyrus STAF, turėtų būti laikomos viena preke.

(41)

Svarstomoji prekė yra KLR ir Vietnamo kilmės avalynė su batviršiais iš odos arba kompozicinės odos, kaip apibūdinta pirmiau.

(42)

Kaip pirmiau nurodyta, tyrimas parodė, kad visų rūšių avalynė su batviršiais iš odos, nepaisant rūšių ir stilių skirtumų, turi tas pačias fizines ir technines savybes, t. y. lauke skirta dėvėti avalynė su batviršiais iš odos, yra naudojama tai pačiai paskirčiai ir gali būti laikoma tos pačios prekės skirtingomis rūšimis.

(43)

Todėl šio tyrimo tikslais svarstomoji prekė yra KLR ir Vietnamo kilmės avalynė su batviršiais iš odos, kaip nustatyta dalyje „Bendrosios pastabos“ (toliau – svarstomoji prekė). Šiuo metu šios prekės KN kodai yra: ex 6403 20 00 , ex 6403 30 00 , ex 6403 51 15 , ex 6403 51 19 , ex 6403 51 95 , ex 6403 51 99 , ex 6403 59 11 , ex 6403 59 35 , ex 6403 59 39 , ex 6403 59 95 , ex 6403 59 99 , ex 6403 91 13 , ex 6403 91 16 , ex 6403 91 18 , ex 6403 91 93 , ex 6403 91 96 , ex 6403 91 98 , ex 6403 99 11 , ex 6403 99 33 , ex 6403 99 36 , ex 6403 99 38 , ex 6403 99 93 , ex 6403 99 96 , ex 6403 99 98 ir ex 6405 10 00 .

(44)

Reikėtų pažymėti, kad iki 2005 m. sausio 1 d. KLR kilmės prekėms, turinčioms pirmiau nurodytus KN kodus, buvo taikoma kiekybinė kvota, išskyrus prekes, kurių KN kodai yra 6403 20 00 ir ex 6403 30 00 , ir avalynę, kuri yra skirta naudoti sportuojant bei kurią gaminant naudojama speciali technologija.

(45)

Todėl daroma išvada, kad šio antidempingo tyrimo tikslais visos svarstomosios prekės rūšys yra laikomos viena preke.

(46)

Tyrimas parodė, kad svarstomoji prekė ir avalynė su batviršiais iš odos, gaminama ir parduodama KLR ir Vietnamo vidaus rinkoje, bei avalynė su batviršiais iš odos, Bendrijos pramonės įmonių gaminama ir parduodama Bendrijoje, buvo panaši pagal pagrindines fizines ir technines savybes bei paskirtį, o vartotojai jas laikė sukeistinomis.

(47)

Kai kurios suinteresuotosios šalys teigė, kad Bendrijos pramonės įmonių gaminama ir Bendrijos rinkoje parduodama avalynė su batviršiais iš odos nebuvo panaši į svarstomąją prekę. Jos teigė, kad tai įrodo prekių kokybės, vartotojų suvokimo, pardavimo kanalų ir rinkos segmentų skirtumai. Be to, buvo teigiama, kad Bendrijos vartotojai paprastai svarstomąją prekę suvokia kaip pigesnę prekę ir kad ta prekė nelaikoma geresnėmis dėl jokių prekinio ženklo teikiamų privalumų.

(48)

Tyrimas atskleidė, kad importuotojai šiuo klausimu pateikė prieštaraujančius teiginius. Iš tikrųjų kai kurie jų teigė, kad svarstomoji prekė, palyginti su Bendrijoje gaminamomis prekėmis, paprastai yra blogesnės kokybės ir lieka kitame kainų segmente, o kiti teigė, kad prekinio ženklo avalynė, gaminama tiriamosiose šalyse, yra importuojama didesne kaina nei pačių žemiausių kainų ir, tikriausiai, blogos kokybės prekės iš tų pačių tiriamųjų šalių. Kita vertus tyrimas patvirtino, kad ir paprasta, ir aukščiausios klasės avalynė Bendrijoje yra gaminama ir parduodama tais pačiais platinimo kanalais, kaip ir svarstomoji prekė, t. y. nepriklausomi mažmenininkai, nespecializuoti prekybos centrai, universalinės parduotuvės ir pan.

(49)

Be to, ant avalynės nebūtinai nurodoma kilmės šalis, todėl vartotojui būna labai sunku atskirti avalynę, pagamintą tiriamosiose šalyse ir Bendrijoje.

(50)

Dėl šių priežasčių manoma, kad nepaisant kilmės šalies avalynė, gaminama tiriamosiose šalyse ir Bendrijoje, konkuruoja visuose rinkos lygiuose ir nepriklauso nuo skirtingo vartotojų suvokimo. Svarstomoji prekė ir Bendrijoje gaminama prekė gali šiek tiek skirtis, tačiau nemanoma, kad tokie skirtumai gali daryti poveikį esminėms prekės pagrindinėms savybėms, ypatybėms ir paskirčiai.

(51)

Be to, nebuvo pastebėta didelių svarstomosios prekės ir avalynės su batviršiais iš odos, kuriuos gamina ir parduoda eksportuotojai ir (arba) gamintojai vietos rinkoje ir parduoda gamintojai iš Brazilijos, kuri buvo pasirinkta analogiška šalimi, siekiant nustatyti normaliąją vertę toms bendrovėms, kurioms nebuvo suteiktas rinkos ekonomikos režimas, skirtumų.

(52)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, daroma laikinoji išvada, kad pagal pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalį ir šio tyrimo tikslais visų rūšių avalynė su batviršiais iš odos arba kompozicinės odos, gaminama ir parduodama tiriamosiose šalyse ir Brazilijoje, bei Bendrijos pramonės įmonių gaminama ir parduodama Bendrijos rinkoje, yra panaši į eksportuojamąją į Bendriją iš tiriamųjų šalių.

(53)

Atsižvelgiant į didelį KLR ir Vietnamo eksportuojančių gamintojų skaičių, pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalį pranešime apie tyrimo inicijavimą buvo numatyta taikyti atranką dempingui nustatyti.

(54)

Siekiant sudaryti Komisijai galimybę nuspręsti, ar atranka yra būtina, o jei būtina, atrinkti bendroves, eksportuojančių gamintojų buvo prašoma per 15 dienų nuo tyrimo inicijavimo dienos pranešti apie save ir pateikti pagrindinę informaciją apie eksportą bei vidaus pardavimą, tikslią veiklą, susijusią su svarstomosios prekės gamyba, bei visų jų susijusių bendrovių, dalyvaujančių svarstomos prekės gamyboje ir (arba) pardavime, pavadinimus bei veiklą. Be to, buvo konsultuojamasi su KLR ir Vietnamo valdžios institucijomis.

(55)

163 KLR bendrovės ir 86 Vietnamo bendrovės per pranešime apie tyrimo inicijavimą nurodytą terminą pranešė apie save ir pateikė prašomą informaciją. Tačiau tik 154 Kinijos ir 81 Vietnamo eksportuojantys gamintojai per tiriamąjį laikotarpį pateikė duomenis apie eksportą į Bendriją. Tie eksportuojantys gamintojai, kurie per tiriamąjį laikotarpį eksportavo svarstomąją prekę į Bendriją ir pareiškė norą dalyvauti atrankoje, iš pradžių buvo laikomi bendradarbiaujančiomis bendrovėmis, į kurias buvo atsižvelgta atliekant atranką.

(56)

Eksportuojantys gamintojai, kurie per nurodytą laikotarpį apie save nepranešė arba laiku nepateikė prašomos informacijos, buvo laikomi tyrime nebendradarbiaujančiais.

(57)

Remiantis pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalimi, pirmiausia buvo svarstoma atrinkti keturis didžiausius KLR eksportuojančius gamintojus. Tai būtų leidę apriboti tyrimus ir kartu turėti pakankamą atrinktų bendrovių skaičių. Tačiau vykstant konsultacijoms su suinteresuotosiomis šalimis, kurias šiuo atveju atstovavo Kinijos valdžios institucijos ir atitinkamos Kinijos gamintojų asociacijos, Kinijos valdžios institucijos reikalavo į sąrašą įtraukti daugiau bendrovių, kad atstovavimo lygis atrankoje būtų aukštesnis. Todėl atranka buvo išplėsta, ir buvo atrinkta 13 Kinijos eksportuojančių gamintojų, atstovaujančių daugiau nei 20 % Kinijos eksporto į Bendriją apimties. Kinijos valdžios institucijos visiškai sutiko dėl atrinktų bendrovių.

(58)

Remiantis pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalimi, pirmiausia buvo svarstoma atrinkti keturis didžiausius Vietnamo eksportuojančius gamintojus. Tačiau atsižvelgiant į Kinijos valdžios institucijų prašymą padidinti atrinktinų Kinijos eksportuotojų skaičių ir nenorint, kad dviejų tiriamųjų šalių atžvilgiu atrinktų bendrovių skaičius labai skirtųsi, buvo nuspręsta padidinti ir Vietnamo atrinktų eksportuotojų skaičių iki aštuonių bendrovių. Po diskusijų su Vietnamo valdžios institucijomis, kurios bendradarbiavo su Vietnamo gamintojų asociacija, buvo priimtas galutinis susitarimas, kad būtų atrenkamos aštuonios Vietnamo bendrovės.

(59)

Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalį atrenkant bendroves buvo taikomi šie kriterijai:

(60)

Antrojo minėto kriterijaus atveju buvo manoma, kad ypač svarbu į atranką įtraukti tam tikras vietos rinkoje parduodančias bendroves, kad avalynės pramonės atranka būtų kuo reprezentatyvesnė. Tai buvo būtina visų pirma norint gauti turimą informaciją apie svarstomosios prekės gamybos ir pardavimo tiriamųjų šalių vidaus rinkose kainą ir sąnaudas tuo atveju, jei kai kurie arba visi atrinkti eksportuotojai atitiktų RER kriterijus. Todėl buvo atrinktos tik didžiosios eksportuojančios bendrovės, kurios taip pat atstovavo didžiąją vidaus pardavimo dalį.

(61)

Atrinktų bendrovių eksportas siekė atitinkamai apie 25 % ir 22 % Kinijos ir Vietnamo bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų eksporto į Bendriją kiekio, o vidaus pardavimas – atitinkamai apie 42 % ir 50 % vidaus pardavimo KLR ir Vietname, apie kurį pranešė bendradarbiaujantys eksportuotojai. STAF prekių neįtraukimas nepadarė didelės įtakos bendrovių atrankai.

(62)

Bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai, kurie nepateko į galutinę atranką, per Kinijos ir Vietnamo valdžios institucijas buvo informuoti apie tai, kad bet kuris jų eksportui taikomas antidempingo muitas bus skaičiuojamas pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnio 6 dalies nuostatas.

(63)

Visoms atrinktoms bendrovėms buvo nusiųsti klausimynai, į kurių klausimus buvo atsakyta per nustatytus terminus, išskyrus vieną KLR bendrovę.

(64)

Atsižvelgiant į pagrindinio reglamento 9 straipsnio 6 dalį ir 17 straipsnio 3 dalį, keturi KLR ir keturi Vietnamo eksportuojantys gamintojai, kurie nebuvo įtraukti į atranką, kreipėsi dėl individualaus dempingo skirtumo nustatymo ir per nustatytą terminą pateikė reikiamą informaciją. Tačiau atsižvelgdama į neturintį precedento atrinktų bendrovių skaičių, t. y. 20 bendrovių ir daug kitų susijusių šalių, pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 3 dalį Komisija padarė išvadą, kad negalima atlikti individualaus KLR ir Vietnamo eksportuojančių gamintojų nagrinėjimo, nes tai pernelyg apsunkintų tyrimą ir trukdytų jį laiku baigti.

(65)

Bendrijos gamintojus Komisija atrinko pirmiausia besiremdama susijusių Bendrijos gamintojų dydžiu pagal gamybos apimtį. Tokia atranka buvo pagrįsta informacija, kurią pateikė patys gamintojai ir jų nacionalinės asociacijos. Norint susidaryti proporcingą avalynės pramonės vaizdą, buvo atsižvelgta ir į geografinę gamintojų padėtį. Taigi atranka pirmiausiai atspindi įvairių gamybos bendrovių dydį ir svarbą bei Bendrijos avalynės pramonės geografinį pasiskirstymą. Dešimt atrinktų gamintojų sudaro apie 10 % skundą pateikusių Bendrijos gamintojų gamybos.

(66)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punktą antidempingo tyrimuose dėl KLR ir Vietnamo kilmės importo normalioji vertė nustatoma pagal to paties straipsnio 1–6 dalis tiems eksportuojantiems gamintojams, kurie, kaip buvo nustatyta, atitinka pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte išdėstytus kriterijus, t. y. kai tokie eksportuojantys gamintojai įrodo, kad panaši prekė yra gaminama ir parduodama esant rinkos ekonomikos sąlygoms. Trumpumo ir aiškumo sumetimais toliau pateikiami apibendrinti kriterijai:

(67)

Visi atrinkti Kinijos ir Vietnamo gamintojai kreipėsi dėl RER taikymo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punktą ir per nustatytą terminą pateikė užpildytas eksportuojančių gamintojų RER prašymo formas. Tačiau vienas Kinijos gamintojas nepateikė atsakymų į klausimyno klausimus po to, kai buvo išnagrinėtas jo prašymas taikyti RER. Tokiu atveju šiam gamintojui dempingo skirtumas turi būti nustatomas remiantis turimais duomenimis. Taigi jo prašymas taikyti RER yra negaliojantis, ir Komisija toliau nagrinėjo tik dvylika Kinijos atrinktų eksportuojančių gamintojų RER paraiškos formų.

(68)

Komisija paprašė atrinktų bendrovių pateikti visą, jos nuomone, reikalingą informaciją, ir lankydamasi šių bendrovių patalpose patikrino visą RER prašyme pateiktą informaciją.

(69)

Šioje lentelėje apibendrinama, pagal kuriuos penkis kriterijus, išdėstytus pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte, buvo priimti sprendimai dėl kiekvienos iš šių bendrovių.

(70)

Aptariamoms bendrovėms buvo suteikta galimybė pateikti pastabas dėl pirmiau pateiktų rezultatų. Visos dvylika bendrovių nesutiko su sprendimu ir teigė, kad joms turėtų būti suteiktas RER.

(71)

Pirma, pabrėžiama, kad keturi atrinkti Kinijos eksportuojantys gamintojai neatitiko nė vieno iš penkių kriterijų, būtinų norint suteikti RER. Taip buvo dėl to, kad jie pateikė neišsamią informaciją, ir todėl buvo neįmanoma padaryti išvadų, ar jie atitinka susijusius kriterijus. Taigi laikoma, kad bendrovės kriterijų neatitiko.

(72)

Antra, primenama, kad Komisija nuolatos tikrina, ar susijusių bendrovių grupė laikosi RER sąlygų. Todėl tais atvejais, kai su pareiškėju susijusi pavaldžioji ar kita bendrovė KLR gamina ir (arba) parduoda svarstomąją prekę, visos tokios susijusios bendrovės turi pateikti RER prašymo formą. Kadangi visi keturi 71 konstatuojamojoje dalyje minėti atrinkti eksportuojantys gamintojai šio reikalavimo netenkino, nebuvo galima patvirtinti, kad visos šios grupės laikosi visų sąlygų RER gauti.

(73)

Kalbant apie 1 kriterijų („Verslo sprendimai, daromi atsižvelgiant į rinkos sąlygas ir be ženklaus valstybės įsikišimo, ir sąnaudos atspindi rinkos vertes“), buvo padaryta išvada, kad nė vienas iš dvylikos atrinktų Kinijos eksportuojančių gamintojų neįrodė, kad atitiktų šį kriterijų. Pagrindinės pirmojo kriterijaus neatitikimo priežastys – atrinktų bendrovių įstatuose ir (arba) verslo licencijose nustatyti pardavimo apribojimai arba, vienu atveju, de facto pardavimo apribojimai, atsirandantys dėl valstybės įsikišimo. Atskleidus pagrindinius faktus ir aplinkybes atrinktos bendrovės teigė, kad tokie apribojimai yra nesusiję, nes jie yra tariamai pasenę ir laikomi tik neįpareigojančiomis bendrovės vidaus taisyklėmis. Tačiau tokie dokumentai sudaro pagrindą, inter alia, kuriuo remdamasi bendrovė prekiauja. Kita vertus, Kinijos administracija tik įgalioja bendrovę veikti remiantis savo įstatais ir verslo licencija, o tai sudaro tos bendrovės konkretų teisinį veiklos pagrindą.

(74)

Kalbant apie antrąjį kriterijų („Bendrovės turi aiškius apskaitos dokumentus, kuriems pagal tarptautinius apskaitos standartus atliekamas nepriklausomas auditas ir kurie yra taikomi visiems tikslams“), septynioms bendrovėms nepavyko įrodyti, kad jos laikosi pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte nustatytų sąlygų. Iš tiesų tais atvejais audito ataskaitos turėjo didelių trūkumų. Pavyzdžiui, audito patikrintame vieno eksportuotojo buhalteriniame balanse ne visada atsispindėjo teisinga ir tikroji turto ir įsipareigojimų vertė, nes jie buvo įtraukti ne tą dieną, kai jie buvo patirti (įsigijimo metu), o tuomet, kai buvo atliekamas mokėjimas. Tačiau apie tokį esminį tarptautinio apskaitos standarto (TAS) pažeidimą, būtent padidėjimo principą, auditoriai pastabų nepateikė. Todėl auditas apskaitos dokumentų nepatikrino pagal tarptautinius apskaitos standartus. Kitu atveju apskaitos dokumentai buvo neaiškūs, nes buvo netinkamai užpildyti svarbūs pateisinamieji dokumentai. Šio trūkumo, vėlgi, auditoriai nepaminėjo. Atskleidus pagrindinius faktus ir aplinkybes nebuvo pateiktas įtikinamas paaiškinimas, kodėl buvo pateikta netiksli informacija. Be to, du atrinkti eksportuojantys gamintojai nevykdė auditorių rekomendacijų dėl prieaugio apskaitos, žemės nuomos, nuostatų dėl beviltiškų skolų, pagrindinio turto ir atsargų nuvertėjimo finansiniais metais po audito, kad sąskaitos būtų apmokėtos.

(75)

Devynios bendrovės neįrodė, kad jos atitiktų trečiąjį kriterijų („Gamybos sąnaudos ir finansinė padėtis nepriklauso nuo iškraipymų, perkeltų iš ankstesnės ne rinkos ekonomikos sistemos“). Šių bendrovių atveju buvo nustatyta, kad žemės panaudojimo teisės arba įranga nebuvo perduoti aptariamiems eksportuotojams rinkos sąlygomis, ir tai lėmė sąnaudų ir finansinės padėties iškraipymus, perkeltus iš ne rinkos ekonomikos sistemos. Atskleidus pagrindinius faktus ir aplinkybes atrinkti Kinijos eksportuojantys gamintojai užginčijo šiuos rezultatus. Tačiau jie tinkamai nepagrindė savo teiginių, kad minėtą turtą jie gavo rinkos sąlygomis.

(76)

Ketvirtojo kriterijaus atveju („Aptariamos bendrovės priklauso nuo bankroto ir nuosavybės įstatymų, kurie garantuoja teisinį aiškumą ir bendrovių operacijų stabilumą“) keturi gamintojai nepateikė pakankamos informacijos ir todėl, neturint tokios informacijos, buvo nuspręsta, kad jie neįrodė, jog atitiktų šį kriterijų.

(77)

Galiausiai atsižvelgiant į tai, kad nebuvo pateikta pakankamai informacijos, tos pačios keturios bendrovės taip pat neįrodė, kad jos atitiktų penktąjį kriterijų („Valiuta konvertuojama pagal rinkos kursą“).

(78)

Šioje lentelėje apibendrinama, pagal kuriuos penkis kriterijus, išdėstytus pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte, buvo priimti sprendimai dėl kiekvienos iš šių bendrovių.

(79)

Aptariamoms bendrovėms buvo suteikta galimybė pateikti pastabas dėl pirmiau pateiktų rezultatų. Visos aštuonios bendrovės nesutiko su sprendimais ir teigė, kad joms turėtų būti suteiktas RER.

(80)

Kalbant apie 1 kriterijų šešios bendrovės neįrodė, kad jų verslo sprendimai buvo daromi atsižvelgiant į rinkos sąlygas ir be ženklaus valstybės įsikišimo.

(81)

Keturios iš jų veikia, remdamosi įsipareigojimu eksportuoti visą produkciją arba didesniąją jos dalį. Aptariamos bendrovės teigė, kad joms buvo leista parduoti jų vidaus rinkoje. Tačiau jų pateiktoje medžiagoje nebuvo jokių tinkamų įrodančių argumentų. Bendrovės tik teigė, kad jos gali prašyti pakeisti jų investicijų licenciją, jei jos nori parduoti produkciją vietos rinkoje, ir (arba) kad kiekybiniai pardavimo apribojimai taikomi mokesčių tikslais. Šiuo atžvilgiu Bendrijos tarnybos gali tik pažymėti, kad bendrovės iš tiesų gali panaikinti šį investicijų licencijos apribojimą, tačiau TL ar vėliau jos neprašė padaryti jokių pakeitimų. Taigi šios bendrovės vis dar priklausė nuo pardavimo santykio ir todėl negalėjo daryti verslo sprendimų, atsižvelgdamos į rinkos sąlygas. Todėl šie tvirtinimai buvo atmesti.

(82)

Buvo nustatyta, kad kitos dvi bendrovės yra valstybinės, jų valdymas tiesiogiai susietas su valstybe. Abi šios bendrovės ginčijo faktą, kad būta valstybės įsikišimo, tačiau nepateikė papildomų argumentų tvirtinimui pagrįsti. Todėl jų tvirtinimai buvo atmesti.

(83)

Kalbant apie antrąjį kriterijų, septynioms bendrovėms nepavyko įvykdyti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte nustatytų sąlygų.

(84)

Nebuvo atliktas trijų bendrovių sąskaitų auditas ir nebuvo paskelbtos finansinės ataskaitos. Kitų trijų bendrovių atveju nebuvo galima garantuoti, kad apskaitos dokumentai atitiko TAS ir buvo taikomi visais tikslais, nes būtent finansinėse ataskaitose auditoriai paminėjo, kad apskaitos ataskaitos neskirtos parodyti bendrovės finansinę padėtį atsižvelgiant į apskaitos principus ir praktiką, kurie yra priimtini kitose šalyse ir jurisdikcijose. Nustatyta, kad tai prieštarauja TAS normoms, kurių „Finansinių ataskaitų rengimo ir pateikimo sistemoje“ teigiama, kad „finansinių ataskaitų tikslas yra teikti informaciją apie subjekto finansinę padėtį, veiklą ir pokyčius, tokia informacija yra naudinga įvairiems naudotojams priimant ekonominius sprendimus“. Be to, TAS1 teigiama, kad bet kuris subjektas, kurio finansinės ataskaitos atitinka TAS, pastabose aiškiai ir be išlygų nurodo apie tokį atitikimą, o minėtos bendrovės šio reikalavimo neįvykdė.

(85)

Dviejų iš šių bendrovių atveju auditoriai ataskaitose nurodė dideles problemas, o atliekant vieno iš šių bendrovių auditą buvo nustatyta, bendrovė visiškai nesugeba garantuoti savo sąskaitų patikimumo.

(86)

Septyni aptariami eksportuojantys gamintojai užginčijo išvadas. Tačiau atsižvelgiant į i) tai, kad trys bendrovės neturi audito patikrintų sąskaitų, ii) kitų dviejų bendrovių pačių auditorių pateiktose ataskaitose nurodomas dideles problemas ir iii) rimtą paskutinių dviejų bendrovių auditorių pateiktą pastabą, kuria šių bendrovių sąskaitų vartotojai aiškiai perspėjami, kad bendrovės neatitinka bendrai priimtinų apskaitos principų, šių septynių bendrovių pateiktoje medžiagoje nėra jokios naujos informacijos, kuri leistų Komisijos tarnyboms persvarstyti išvadas, todėl tvirtinimai buvo atmesti.

(87)

Kalbant apie trečiąjį kriterijų, atsižvelgiant į padėtį, susijusią su žemės panaudojimo teisėmis, kurios neatitinka rinkos ekonomikos sąlygų, bet kurias vis dar centralizuotu būdu nustato valdžios institucijos, ypač susijusias su kainos nustatymu ir persvarstymu, nė viena bendrovė neįrodė, kad nėra iškraipymų, perkeltų iš ankstesnės ne rinkos ekonomikos sistemos. Be to, trijų iš šių bendrovių atveju buvo nustatyta, kad iškraipymai, ypač susiję su turto vertinimu, buvo perkelti iš ne rinkos ekonomikos sistemos. Bendrovės užginčijo išvadas, tačiau nepateikė naujos, tvirtinimus pagrindžiančios informacijos, todėl tvirtinimai buvo atmesti.

(88)

Buvo nustatyta, kad visos aštuonios bendrovės atitiko ketvirtąjį ir penktąjį kriterijus.

(89)

Taip pat primenama, kad Komisija nuolatos tikrina, ar susijusių bendrovių grupė laikosi RER sąlygų, ir todėl tais atvejais, kai su pareiškėju susijusi pavaldžioji ar kita bendrovė Vietname gamina ir (arba) parduoda svarstomąją prekę, bendrovė prašoma atskirai pildyti RER prašymo formą. Šiuo atžvilgiu dvi bendrovės nepateikė RER prašymo formos dėl vieno iš susijusių Vietnamo gamintojų, todėl buvo neįmanoma nustatyti, ar grupė laikosi visų RER sąlygų.

(90)

Atsižvelgus į tai, buvo nuspręsta, kad nė viena bendrovė neatitinka pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte nustatytų sąlygų.

(91)

Remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktu, visoje šalies teritorijoje galiojantis muitas, jeigu jis yra, yra nustatytas šalims, kurioms taikomas minėtas straipsnis, išskyrus tuos atvejus, kai bendrovės gali įrodyti, kad jos atitinka visus pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalyje nustatytus kriterijus.

(92)

KLR eksportuojantys gamintojai, prašę jiems taikyti RER, taip pat kreipėsi ir dėl IR taikymo tuo atveju, jeigu būtų atisakyta taikyti RER.

(93)

Remiantis turima informacija buvo nustatyta, kad šios bendrovės neįrodė, kad jos bendrai atitiktų visus pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalyje nustatytus IR taikymo reikalavimus.

(94)

Buvo nustatyta, kad nė vienas gamintojas neįrodė, kad atitiktų 1 kriterijų pagal pirmiau pateiktą RER taikymo analizę dėl de jure arba de facto reikalavimų eksportuoti visą produkciją arba jos didžiąją dalį, todėl gamintojai negalėjo laisvai nustatyti eksporto kiekio ir pardavimo sąlygų bei terminų, nes jie buvo nustatomi pagal administracinį įgaliojimo procesą, kuris yra nustatytas atrinktų Kinijos eksportuojančių gamintojų įstatuose ir (arba) verslo licencijose. Todėl visi atrinkti Kinijos eksportuojantys gamintojai neįrodė, kad jie atitiktų pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalies b punkte nustatytus reikalavimus, pagal kuriuos eksporto pardavimas turi būti de jure ir de facto nustatomas laisvai. Be to, buvo laikoma, kad keturios bendrovės, kurios neatitiko penktojo kriterijaus pagal RER taikymo analizę, neatitiko ir pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalies d punkte nustatyto reikalavimo, t. y. konvertuoti valiutą pagal rinkos kursą.

(95)

Vietnamo eksportuojantys gamintojai, prašę jiems taikyti RER, taip pat kreipėsi ir dėl IR taikymo tuo atveju, jeigu būtų atisakyta taikyti RER.

(96)

Remiantis turima informacija buvo nustatyta, kad šios bendrovės atitiko ne visus pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalyje nustatytus IR taikymo reikalavimus.

(97)

Visų pirma, kaip nurodoma pirmiau pateiktoje RER taikymo analizėje, buvo nustatyta, kad keturios bendrovės negalėjo laisvai nustatyti savo eksporto pardavimo kiekio, jis buvo nustatytas bendrovės verslo licencijoje. Dviejų 100 % valstybei priklausančių bendrovių atveju buvo nuspręsta, kad jos neįrodė, kad būtų imtasi tinkamų priemonių apsisaugoti nuo valstybės įsikišimo. Dviejų likusių bendrovių atžvilgiu buvo nustatyta, kad jos yra susijusios su trečiąja bendrove, kuri neatitiko pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 punkte nustatytų IR taikymo reikalavimų dėl to, kad eksporto pardavimas buvo ribojamas ir į vidinę struktūrą bei sprendimų priėmimo procesą buvo įtraukta valstybė. Jei šioms trims susijusioms bendrovėms būtų taikomos skirtingos muitų normos, iškiltų priemonių pažeidimo pavojus, ir todėl IR negali būti suteiktas pirmosioms dviems bendrovėms.

(98)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalį tada, kai importuojama ne iš rinkos ekonomikos šalių ir tokiu mastu, kai negalima suteikti RER, normalioji vertė pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punkte nurodytoms šalims turi būti nustatoma pagal kainą arba apskaičiuotą vertę analogiškoje šalyje.

(99)

Pranešime apie tyrimo inicijavimą Komisija nurodė, kad KLR ir Vietnamo normaliajai vertei nustatyti ji ketina pasirinkti Braziliją analogiška šalimi ir paragino suinteresuotąsias šalis pateikti savo pastabas dėl šio pasirinkimo.

(100)

Bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai pateikė pastabas, kuriose nurodė, kad Tailandas, Indija arba Indonezija būtų tinkamesnė analogiška šalis nei Brazilija. Pagrindiniai Brazilijos pasirinkimui nepritariantys argumentai: Brazilija ir KLR bei Vietnamas nepanašios socialine ir ekonomine bei kultūrine raida arba BNP vienam gyventojui, Brazilijoje beveik negaminama STAF ir Brazilija skiriasi nuo Kinijos ir Vietnamo pagal darbo sąnaudas ir sąlygas gauti žaliavą.

(101)

Kai kurios suinteresuotosios šalys, siūliusios analogiška šalimi pasirinkti kitas šalis, o ne Braziliją, teigė, kad pirmesniame tyrime dėl tam tikros avalynės su batviršiais iš odos arba plastikų, kurios kilmės šalys yra KLR, Indonezija ir Tailandas, importo (4), analogiška šalimi buvo pasirinkta Indonezija ir todėl šią šalį reikėtų pasirinkti ir šiam tyrimui.

(102)

Komisija ieškojo Brazilijos ir kitų galimų analogiškų šalių, kaip antai Indija, Indonezija ir Tailandas, bendradarbiaujančių eksportuotojų. Laiškai buvo išsiųsti daugiau nei 50 Brazilijos ir Indijos bendrovių bei daugiau nei 20 Indonezijos bendrovių. Be to, Komisijos tarnybos susisiekė su Tailando avalynės asociacija ir rado šešis bendradarbiaujančius Tailando eksportuojančius gamintojus. Iš visų bendrovių visose šalyse, su kuriomis buvo susisiekta, tyrime bendradarbiauti sutiko vienas Indijos eksportuojantis gamintojas, du Indonezijos eksportuojantys gamintojai ir aštuoni Brazilijos eksportuojantys gamintojai.

(103)

Vienas iš svarbiausių analogiškos šalies pasirinkimo kriterijų yra vidaus pardavimo reprezentatyvumas analogiškoje šalyje, palyginti su svarstomosios prekės, kurios kilmės šalis yra ne rinkos ekonomikos šalis arba su tyrimu susiję šalys, eksportu. Todėl pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalį, kuri yra taip pat taikoma analogiškai šaliai, analogiškos šalies vidaus kainos paprastai bus laikomos reprezentatyviomis, jeigu jos sudarys ne mažiau kaip 5 % ne rinkos ekonomikos šalies į ES eksportuoto kiekio.

(104)

Indonezijos atveju pažymėtina, kad du bendradarbiaujantys Indonezijos eksportuojantys gamintojai pranešė apie vidaus pardavimą, kuris buvo nepakankamai reprezentatyvus, palyginti su tiriamųjų šalių kilmės eksportu.

(105)

Apie save pranešė tik vienas Indijos bendradarbiaujantis gamintojas. Tačiau jo vidaus pardavimas sudarė mažiau nei 5 % Vietnamo eksporto ir todėl buvo nepakankamai reprezentatyvus bendro eksporto iš tiriamųjų šalių atžvilgiu.

(106)

Apie save pranešė šeši Tailando eksportuojantys gamintojai ir bendradarbiavo tyrime pateikdami atsakymus į klausimyno klausimus. Jų vidaus pardavimas sudarė mažiau nei 5 % KLR arba Vietnamo eksporto ir todėl buvo nepakankamai reprezentatyvus bendro eksporto iš tiriamųjų šalių atžvilgiu. Todėl buvo nuspręsta, kad Tailandas yra netinkama analogiška šalis.

(107)

Kita vertus, trys pagrindiniai Brazilijos eksportuojantys gamintojai iš aštuonių bendradarbiavusiųjų pranešė apie vidaus pardavimą, kuris sudarė atitinkamai daugiau nei 50 % jų eksporto, o jų bendras vidaus pardavimas taip pat sudarė 5 % arba daugiau, palyginti su eksportu iš dviejų tiriamųjų šalių.

(108)

Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, nuspręsta, kad Brazilija yra tinkamiausias pasirinkimas, atsižvelgiant į jos vidaus pardavimo reprezentatyvumą, kuris leido išvengti normaliosios vertės skaičiavimo ir galimų įvairių koregavimų.

(109)

Kalbant apie konkurenciją, Brazilijos, kaip analogiškos šalies, pasirinkimas taip pat pasirodė priimtinas dėl to, kad joje yra daugiau nei 7 000 gamintojų, kurie 2004 m. iš viso pagamino daugiau kaip 700 milijonus porų batų, o vidaus vartojimas tais pačiais metais buvo daugiau kaip 500 milijonai porų batų. 2004 m. eksportas sudarė apie 200 milijonų porų batų, iš kurių daugiau nei 50 % buvo avalynė su batviršiais iš odos. Brazilija daugiausia eksportuoja į Šiaurės Ameriką (Jungtines Valstijas ir Kanadą), Pietų Ameriką ir Europą. 2004 m. importas sudarė apie 9 milijonus porų batų, iš kurių apie 80 % buvo tiriamųjų šalių kilmės.

(110)

Pagal 2003 m. duomenis Brazilijoje batų vartojimas šalies viduje taip pat buvo didžiausias vienam gyventojui (2,7), po to – Tailande (2,3), Indonezijoje (1,7) ir Indijoje (0,6) (įskaitant visų rūšių batus).

(111)

Brazilijoje beveik negaminama STAF, tačiau šis argumentas buvo laikomas nesusijusiu priimant sprendimą neįtraukti šios rūšies batų į tyrimą, kaip išdėstyta 19 konstatuojamojoje dalyje.

(112)

Kai kurios šalys teigė, kad Brazilija per daug skiriasi nuo KLR ir Vietnamo pagal socialinę ir ekonominę bei kultūrinę raidą arba BNP vienam gyventojui.

(113)

Pirma, reikėtų pastebėti, kad kultūrinės raidos skirtumai laikomi nesusiję su analogiškos šalies pasirinkimu, nes analogiška šalis yra pasirenkama, siekiant atspindėti rinkos ekonomikos sąlygas, o ne palygintinus kultūrinės raidos lygius.

(114)

Kalbant apie skirtingos ekonominės raidos šalies pasirinkimą reikėtų pabrėžti, kad, pagal apibrėžtį, ne rinkos ekonomikos šalis arba pereinamojo laikotarpio ekonomikos šalis nepasižymi tokiomis pačiomis ekonominėmis savybėmis kaip rinkos ekonomikos šalis. Yra įprasta, kad analogiškos šalies ir ne rinkos ekonomikos šalies arba pereinamojo laikotarpio ekonomikos šalies ekonominė raida skiriasi. Tačiau tai netrukdo Braziliją pasirinkti analogiška šalimi, nes ji laikoma tinkama pagal kitus svarstytus veiksnius.

(115)

Tokią pačią išvadą galima padaryti ir dėl pajamų vienam gyventojui skirtumo, kuris taip pat yra ekonominės raidos rodiklis. Be to, pažymėtina, kad remiantis Pasaulio banko pagrindiniu ekonomikos klasifikavimo kriterijumi (bendros nacionalinės pajamos vienam gyventojui) Brazilija priskiriama tai pačiai klasifikacinei kategorijai, kaip KLR, Tailandas ir Indonezija.

(116)

Kelios suinteresuotosios šalys pabrėžė, kad darbo sąnaudos Brazilijoje yra didesnės nei Vietname ir Kinijoje ir kad Indija, Indonezija arba Tailandas, kuriame darbo sąnaudos yra panašesnės, būtų tinkamesnė analogiška šalis.

(117)

Šiuo atžvilgiu primenama, kad analogiška šalis pasirenkama nebūtinai iš šalių, kuriose sąnaudos būtų tokios pačios kaip tiriamosiose šalyse arba labai panašios, nes būtent pastarosios sąnaudos yra laikomos neobjektyviomis dėl to, kad tiriamosiose šalyse nėra rinkos ekonomikos arba jos yra pereinamojo laikotarpio ekonomikos šalys. Kaip minėta 114 konstatuojamojoje dalyje, šalis, kurios ekonominės raidos lygis skiriasi, gali būti pasirinkta analogiška šalimi ne rinkos ekonomikos arba pereinamojo laikotarpio ekonomikos šaliai. Taip pat šalies ekonominės raidos būklę atspindinčios darbo sąnaudos nėra atskirai vertinamos kaip susijęs kriterijus.

(118)

Bet kokiu atveju, kaip minėta pirmiau, Indijos, Tailando ir Indonezijos eksportuojančių gamintojų bendradarbiavimo nepakako jų vidaus pardavimo reprezentatyvumui nustatyti. Jei viena iš šių šalių būtų panaudota kaip atskaitos šalis, būtų be reikalo skaičiuojama normalioji vertė ir daromi įvairūs koregavimai.

(119)

Suinteresuotosios šalys taip pat teigė, kad Brazilijos ir tiriamųjų šalių sąnaudų struktūra skiriasi, nes kai kurias sąnaudas (moksliniai tyrimai ir taikomoji veikla, dizainas ir pan.) finansuoja Kinijos ir Vietnamo eksportuotojų klientai, o Brazilijoje tokios sąnaudos įtraukiamos į gamybos sąnaudas.

(120)

Iš tikrųjų buvo nustatyta, kad kai kuriais atvejais tiriamųjų šalių eksportuotojai pardavė svarstomąją prekę buvusiems Bendrijos gamintojams EB, kurie vis dar remia pirmiau minėtą gamybos sąnaudų dalį, ir parduoda prekę savo prekiniu ženklu. Tačiau tai nėra priežastis, dėl kurios Brazilijos nereikėtų pasirinkti tinkama analogiška šalimi, nes tokias sąnaudas galima pakoreguoti nustatant normaliąją vertę.

(121)

Be to, suinteresuotosios šalys teigė, kad skiriasi Brazilijos ir KLR bei Vietnamo galimybės gauti žaliavas, ypač odą. Tačiau buvo nustatyta, kad įtarimai yra prieštaringi, ir nebuvo pateikta jokių pagrįstų įrodymų, kodėl kitos šalys būtų tinkamesnės. Pavyzdžiui, kai kurios suinteresuotosios šalys teigė, kad tiriamosiose šalyse yra neribotos galimybės gauti žaliavų, o Brazilijoje galima gauti tik pagrindines žaliavas. Kita vertus kitos suinteresuotosios šalys teigė, kad tiriamosios šalys turi importuoti karvės odą ir neturi tokių pačių galimybių gauti žaliavas kaip Brazilija, kurioje yra didelė ir puikiai veikianti žaliavinės odos gamyba.

(122)

Tačiau kai kurios šalys patvirtino, kad Brazilija turi daugiau galimybių gauti odos, nei tiriamosios šalys. Iš tikrųjų Brazilija turi vieną didžiausių komercinių galvijų bandų pasaulyje, joje veikia šimtai bendrovių, kurių specializacija – rauginimas ir odos apdaila. Brazilijos rauginimo pramonė kiekvienais metais pagamina daugiau nei 30 milijonų odų, iš kurių tik 40 % sunaudoja Brazilijos odos vartojimo rinka (avalynė, odos gaminiai, baldai). Toks žaliavų apdirbimo ir galimybių gauti žaliavas išmanymas gali tik sumažinti Brazilijos gamybos sąnaudų poveikį. Todėl teigimas, kad Brazilija būtų netinkamas pasirinkimas, remiantis galimybe gauti žaliavas, buvo atmestas.

(123)

Tada tos pačios suinteresuotosios šalys teigė, kad tiriamosios šalys naudoja žemesnės kokybės odą, nei Brazilijos gamintojai. Šiuo atžvilgiu reikėtų pažymėti, kad dalies Kinijos ir Vietnamo atrinktų eksportuojančių gamintojų tyrimas parodė, kad jų naudojamos odos kokybė buvo aukštesnė nei Brazilijos gamintojų naudotos odos. Tačiau tai nėra priežastis Brazilijos nesirinkti tinkama analogiška šalimi, nes fizinių savybių skirtumas gali būti koreguojamas siekiant atsižvelgti į visus odos kokybės skirtumus.

(124)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, buvo padaryta išvada, kad Brazilija yra tinkama analogiška šalis.

(125)

Pasirinkus Braziliją analogiška šalimi, normalioji vertė buvo apskaičiuota remiantis duomenimis, patikrintais trijų bendradarbiaujančių Brazilijos gamintojų patalpose.

(126)

Buvo nustatyta, kad trijų Brazilijos gamintojų panašios prekės vietos pardavimas yra reprezentatyvus, palyginti su KLR ir Vietnamo eksportuojančių gamintojų į Bendriją eksportuojama svarstomąja preke.

(127)

Taip pat buvo nagrinėta, ar galima laikyti, kad vidaus pardavimas buvo vykdomas įprastinėmis prekybos sąlygomis, nustatant pelningo pardavimo nepriklausomiems klientams dalį. Trijų pagrindinių gamintojų patalpose atliktas patikrinimas parodė, kad jų pardavimo apimtis, parduodant grynąja pardavimo kaina, kuri yra lygi arba viršija vieneto sąnaudas, sudarė daugiau nei 80 % kiekvieno gamintojo viso pardavimo apimties. Todėl normalioji kaina buvo pagrįsta faktine vidaus kaina, apskaičiuota kaip TL pagamintos prekės rūšies svertinis viso vidaus pardavimo kainų vidurkis neatsižvelgiant į tai, ar pardavimas buvo pelningas, ar ne.

(128)

Eksportuojantys gamintojai prekes eksportui į Bendriją parduodavo tiesiogiai nepriklausomiems vartotojams arba per nesusijusias prekybos bendroves, veikiančias ne Bendrijos teritorijoje.

(129)

Kai prekės eksportui į Bendriją buvo parduodamos tiesiogiai nepriklausomiems vartotojams, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį eksporto kainos buvo nustatomos remiantis už svarstomąją prekę faktiškai sumokėtomis arba mokėtinomis kainomis.

(130)

Kai prekės eksportui į Bendriją buvo parduodamos per nesusijusias prekybos bendroves, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį eksporto kainos buvo nustatomos remiantis tos prekės kainomis, kuriomis aptariami gamintojai ją parduodavo eksportui prekybos bendrovėms, t. y. nesusijusiam pirkėjui.

(131)

Normalioji vertė ir eksporto kaina buvo lyginamos kainų iš įmonės lygiu.

(132)

Siekiant užtikrinti teisingą normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimą, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį koreguojant buvo deramai atsižvelgta į skirtumus, darančius poveikį kainoms ir kainų palyginamumui. Prireikus ir pateisinamais atvejais buvo atsižvelgta į visų tyrime dalyvavusių eksportuojančių gamintojų transporto, jūrų frachto ir draudimo, tvarkymo, pakrovimo ir papildomas sąnaudas, pakavimo, kreditų, laidavimų ir garantijų sąnaudas bei komisinius. Koregavimas taip pat buvo atliktas pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies a punktą, atsižvelgiant į odos kokybę, ir pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies k punktą, atsižvelgiant į mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos bei dizaino sąnaudas.

(133)

Apskaičiuojant Brazilijos vidaus rinkoje neparduotų eksportuotų prekių rūšių normaliąją vertę buvo remiamasi panašių prekių rūšių vietos pardavimo kainomis, kurios pagrįstais atvejais buvo atitinkamai pakoreguotos.

(134)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalis, dempingo skirtumas buvo nustatytas remiantis svertinės vidutinės normaliosios vertės pagal prekės rūšį ir pirmiau nustatytos svertinės vidutinės eksporto kainos pagal prekės rūšį palyginimu. Atsižvelgiant į tai, kad nė vienas atrankoje dalyvavęs eksportuojantis gamintojas neatitiko RER ir IR kriterijų, vienas svertinis vidutinis dempingo skirtumas buvo nustatytas visoms atrinktoms KLR eksportuojančioms bendrovėms, o kitas – atrinktoms Vietnamo eksportuojančioms bendrovėms.

(135)

Dempingo skirtumas bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams, kurie pranešė apie save per pranešime apie tyrimo inicijavimą nustatytą terminą, tačiau nedalyvavo atrankoje arba nebuvo individualiai tikrinami, buvo nustatytas pagal bendrovių, dalyvavusių toje pačioje atrankoje, dempingo skirtumų svertinį vidurkį pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnio 6 dalį.

(136)

Tiems eksportuojantiems gamintojams, kurie nepateikė atsakymų į Komisijos klausimyno klausimus arba kitu būdu apie save nepranešė, dempingo skirtumas pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnio 1 dalį buvo nustatytas remiantis turimais faktais.

(137)

Apskaičiuojant dempingo skirtumą nebendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams visų pirma buvo nustatytas nebendradarbiavimo lygis. Tuo tikslu bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų eksporto į Bendriją apimtis buvo palyginta su atitinkamais Eurostato importo statistiniais duomenimis.

(138)

Nustačius žemą bendradarbiavimo lygį, t. y. mažiau nei 80 % viso svarstomosios prekės eksporto, apie kurį pranešė bendradarbiaujantys eksportuotojai, buvo nuspręsta, kad nebendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams reikėtų nustatyti didesnį dempingo skirtumą nei didžiausias dempingo skirtumas, nustatytas bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams. Todėl tokiais atvejais buvo nustatytas dempingo skirtumas, atitinkantis bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų, kuriems buvo nustatyti didžiausi dempingo skirtumai, daugiausiai parduodamų prekių rūšių svertinį vidutinį dempingo skirtumą.

(139)

Nustačius aukštą bendradarbiavimo lygį, t. y. 80 % arba daugiau viso svarstomosios prekės eksporto, apie kurį pranešė bendradarbiaujantys eksportuotojai, buvo nuspręsta, kad visiems nebendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams reikėtų nustatyti tokį dempingo skirtumą, kuris atitiktų svertinį vidutinį dempingo skirtumą, nustatytą bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams tiriamojoje šalyje.

(140)

Pagal nusistovėjusią praktiką, Komisija, skaičiuodama dempingo skirtumą, susijusius eksportuojančius gamintojus arba tai pačiai grupei priklausančius eksportuojančius gamintojus laiko vienu subjektu ir dėl to jiems nustato vieną bendrą dempingo skirtumą. Taip visų pirma daroma dėl to, kad individualių dempingo skirtumų skaičiavimas gali skatinti pažeisti antidempingo priemones ir tokiu būdu padaryti jas neveiksmingomis, sudarant galimybę susijusiems eksportuojantiems gamintojams savo eksportą į Bendriją nukreipti per bendrovę, kuriai apskaičiuotas mažiausias individualus dempingo skirtumas.

(141)

Pagal šią praktiką buvo nustatyta, kad trys nesusiję Vietnamo eksportuojantys gamintojai buvo atskirai susiję su trimis kitais eksportuojančiais gamintojais. Šių eksportuojančių gamintojų atveju buvo nuspręsta pirmiausia apskaičiuoti dempingo skirtumą kiekvienai iš šešių bendrovių. Tada kiekvienai iš susijusių bendrovių trijų grupių buvo nustatytas svertinis vidutinis dempingo skirtumas, remiantis dviems bendrovėms kiekvienoje grupėje apskaičiuotu dempingo skirtumu.

(142)

Kiekvienos eksporto šalies eksportuojančių gamintojų pateiktų eksporto į Bendriją duomenų ir kiekvienos eksportuojančios šalies kilmės bendros importo apimties duomenų palyginimas parodė, kad bendradarbiavimo lygis buvo aukštas, nes šis eksportas TL sudarė daugiau nei 90 % viso Bendrijos importo iš kiekvienos eksportuojančios šalies.

(143)

Todėl kiekvienos eksporto šalies vidutinis dempingo skirtumas, taikomas šalies mastu, buvo nustatytas remiantis šių atrankoje dalyvavusių bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų, kurių informacija apie eksporto kainas galėtų būti laikoma patikima, svertiniu vidutiniu dempingo skirtumu. Reikėtų pažymėti, kad nebuvo galima naudotis keturių atrinktų Kinijos eksportuojančių gamintojų eksporto kainų duomenimis, nes buvo pateikti nepatikimi sandorių sąrašai, į kuriuos buvo įtraukta, pavyzdžiui, ne svarstomoji prekė, ar kurie neatitiko šaltinių dokumentų. Todėl šalies mastu taikomi dempingo skirtumai, išreikšti CIF kainos prie Bendrijos sienos nesumokėjus muito procentais, buvo priskirti visiems kitiems atitinkamos eksporto šalies eksportuojantiems gamintojams. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta 134 konstatuojamojoje dalyje, vienas dempingo skirtumas buvo nustatytas atrinktiems KLR eksportuotojams ir vienas – atrinktiems Vietnamo eksportuotojams, šie dempingo skirtumai turėtų būti priskirti visiems kitiems tiriamųjų šalių eksportuojantiems gamintojams.

a)

Kinijos Liaudies Respublika

laikinasis šalies mastu taikomas dempingo skirtumas, išreikštas CIF importo kainos prie Bendrijos sienos procentais, yra 21,4 %;

b)

Vietnamas

laikinasis šalies mastu taikomas dempingo skirtumas, išreikštas CIF importo kainos prie Bendrijos sienos procentais, yra 64,0 %.

(144)

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas laikinąsias išvadas dėl prekės apibrėžimo reikėtų pažymėti, kad į toliau analizuojamus duomenis nereikia įtraukti visų duomenų, susijusių su STAF.

(145)

Buvo atlikta laikina visapusiška svarstomosios prekės, įskaitant vaikiškus batus, analizė. Kadangi turi būti preliminariai nustatyta, ar importas, kuriam yra įvestos laikinosios priemonės, padarė materialinę žalą, į toliau pateikiamą išsamią analizę neįtraukiami vaikiški batai, nes, remiantis Bendrijos interesais, laikinai numatoma šiai avalynei priemonių netaikyti. Manoma, kad tai yra būtina, nes analizė yra susijusi su priemonėmis, kurios turi būti pagrįstos žalos pašalinimo lygiais, kurie, neįtraukus vaikiškos avalynės, yra skirtingi. Tačiau reikėtų pažymėti, kad į analizę neįtraukus vaikiškos avalynės nebus padarytas poveikis bendroms laikinosioms išvadoms dėl žalos. Iš tikrųjų visų susijusių žalos veiksnių tendencijos yra panašios, nepriklausomai nuo to, ar priemonės bus taikomos vaikiškiems batams, ar ne.

(146)

Bendrijoje svarstomąją prekę gamina daugiau nei aštuoni tūkstančiai gamintojų. Apie 80 % Bendrijos gamybos yra sutelkta Italijoje, Portugalijoje ir Ispanijoje. Avalynė taip pat gaminama beveik visose kitose valstybės narėse, tačiau šiek tiek mažesniais kiekiais.

(147)

Kai kurios suinteresuotosios šalys teigė, kad net jei jos Bendrijoje ir negamina svarstomosios prekės, jas vis tiek reikėtų laikyti Bendrijos gamintojais, nes jos remia dizaino, prekinio ženklo kūrimo, mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos, valdymo ir mažmeninės prekybos veiklą Bendrijoje.

(148)

Šiuo atžvilgiu įprasta, kad Bendrijos gamintoju gali būti laikomos tik tos bendrovės, kurios gamina Bendrijoje. Tradicinių Bendrijos gamintojų atveju visa vystymo, kūrimo ir gamybos veikla vyksta Bendrijoje. Kiti Bendrijos gamintojai gali įsigyti dalį avalynės, paprastai batviršius, iš ne Bendrijos teritorijoje esančių šaltinių, tačiau pati avalynė gaminama Bendrijoje, ir galutinė prekė yra laikoma EB kilmės. Taip yra dėl to, kad daugiausia pridėtinės vertės teikiančių operacijų vykdoma Bendrijoje. Tam neprieštaravo ir jokia suinteresuotoji šalis. Pirmesnėje konstatuojamojoje dalyje minėta ūkio subjektų padėtis skiriasi tuo, kad net jei dalis dizaino ir kūrimo atliekama Bendrijoje, gamybos operacijos ir prekių kūrimas gamykloje nevykdomi Bendrijoje. Tokios pagamintos prekės nelaikomos EB kilmės ir todėl tokių Bendrijos ūkio subjektų negalima laikyti Bendrijos gamintojais. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(149)

Buvo padaryta išvada, kad 146 konstatuojamojoje dalyje minėtų gamintojų produkcija sudaro bendrą Bendrijoje pagaminamą produkciją, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje.

(150)

Skundą pateikė Bendrijos gamintojai (arba skundas buvo pateiktas Bendrijos gamintojų vardu), kurie atstovauja iš viso 814 bendrovių. Buvo nustatyta, kad šių skundo pateikėjų gaminama produkcija sudaro didžiąją visos Bendrijoje gaminamos svarstomosios prekės dalį, t. y. šiuo atveju – apie 42 %.

(151)

Tiriant žalą ir atsižvelgiant į didelį skundą pateikusių Bendrijos gamintojų skaičių, turėjo būti taikomos pagrindinio reglamento 17 straipsnio nuostatos. Taigi buvo atrinkta dešimt bendrovių. Šios dešimt bendrovių, kurių produkcija sudaro šiek tiek daugiau nei 10 % skundą pateikusių Bendrijos gamintojų produkcijos, visapusiškai bendradarbiavo tyrime.

(152)

Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, manoma, kad 814 skundą pateikusių Bendrijos gamintojų, t. y. atrinkti ir neatrinkti Bendrijos gamintojai, turėtų sudaryti Bendrijos pramonę, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnio 4 dalyje. Toliau jie bus vadinami Bendrijos pramone.

(153)

Bendrijos vartojimas buvo nustatytas remiantis šia informacija:

(154)

Remiantis minėta informacija, toliau pateikiama Bendrijos vartojimo raida:

(155)

2002 m. avalynės vartojimas Bendrijoje pirmiausia sumažėjo 10 %, bet vėliau padidėjo. Iš viso Bendrijos vartojimas padidėjo 1 %. Avalynės vartojimas vienam gyventojui Bendrijoje svarstomuoju laikotarpiu išliko pakankamai stabilus.

(156)

Komisija svarstė, ar importo iš tiriamųjų šalių dempingo kaina poveikį reikėtų vertinti bendrai, remiantis pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalyje nustatytais kriterijais. Šiame straipsnyje numatoma, kad importo, dėl kurio atliekami antidempingo tyrimai, tuo pačiu metu iš dviejų ar daugiau šalių poveikis yra vertinamas suvestiniu būdu tik tada, jeigu nustatoma, kad a) dempingo skirtumas, nustatytas importui iš kiekvienos šalies, yra didesnis už de minimis, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 9 dalyje, ir importo iš kiekvienos šalies apimtis nėra nereikšminga ir b) suvestinis importo poveikio vertinimas yra tinkamas, atsižvelgiant į importuojamų prekių konkurencijos sąlygas bei importuojamų prekių ir panašios Bendrijos prekės konkurencijos sąlygas.

(157)

Šiuo atžvilgiu visų pirma buvo nustatyta, kad kiekvienai tiriamajai šaliai nustatyti dempingo skirtumai buvo didesni nei de minimis. Be to, importo dempingo kaina apimtis iš kiekvienos šių šalių nebuvo nereikšminga, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 5 straipsnio 7 dalyje. Iš tikrųjų importo apimtis KLR ir Vietnamui sudarė atitinkamai apie 9 % ir 14 % Bendrijos vartojimo TL.

(158)

Tyrimas parodė, kad importo dempingo kaina konkurencijos sąlygos buvo panašios į importo dempingo kaina bei panašios Bendrijos prekės konkurencijos sąlygas. Buvo nustatyta, kad, nepaisant kilmės šalies, avalynė su batviršiais iš odos, kurią gamina ir (arba) parduoda tiriamosios šalys ir kurią gamina ir (arba) parduoda Bendrijos pramonė, konkuruoja tarpusavyje, nes ji yra panaši pagal pagrindines savybes, vartotojo požiūriu tokią avalynę galima sukeisti, be to, ji platinamos tais pačiais platinimo kanalais. Tyrimas taip pat atskleidė, kad abiejų šalių importo raida buvo vienoda: 2001 m. – TL abiejų šalių importas padidėjo apytikriai 40 milijonų porų. Abiejų šalių importo kainos taip pat mažėjo – KLR importo kainos sumažėjo 39 %, o Vietnamo – 22 %. Be to, buvo nustatyta, kad dėl šių kainų Bendrijos pramonės kainos sumažėjo panašiai kaip prekyba.

(159)

Kai kurios suinteresuotosios šalys teigė, kad suvestinio vertinimo sąlygos šiuo atveju nebuvo įvykdytos, nes tiriamųjų šalių rinkos dalys kito skirtingai ir jų kainų lygis nebuvo panašus.

(160)

Toliau pateikiamoje lentelėje parodoma, kad svarstomuoju laikotarpiu abiejų tiriamųjų šalių importo apimtis, rinkos dalys ir vidutinė vieneto kaina kito panašiai:

Importo apimtis ir rinkos dalys

Vidutinės kainos

(161)

Pabrėžiama, kad staigus Kinijos importo padidėjimas TL, kuris itin sutampa su 2004 m., yra ypač susijęs su kvotos panaikinimu nuo 2005 m. sausio mėn. Tačiau pažymima, kad įprasta nagrinėti kelių metų, šiuo atveju – nuo 2001 m. sausio 1 d. iki TL pabaigos, tiriamųjų šalių importo apimties ir kainų raidos tendencijas. Tokiomis aplinkybėmis akivaizdu, kad Kinijos ir Vietnamo importo raidos tendencijos buvo panašios. Be to, absoliutus dviejų šalių kainų lygių skirtumas yra nesusijęs su suvestiniu vertinimu. Iš tiesų tai galima paaiškinti įvairiais veiksniais, pvz., skirtingų prekių mišiniu. Svarstomojo laikotarpio kainų raidos tendencijos, kurios šių dviejų šalių atveju yra iš tiesų panašios, yra svarbios. Dėl minėtų priežasčių šio tvirtinimo nebuvo galima priimti.

(162)

Tokiu būdu daroma išvada, kad visos suvestinio vertinimo sąlygos yra įvykdytos ir kad dėl to tiriamųjų šalių kilmės importo dempingo kaina poveikį reikėtų vertinti bendrai, žalos nagrinėjimo tikslais.

(163)

Pirmiau pateiktoje lentelėje nurodyta, kad tiriamųjų šalių kilmės svarstomosios prekės importas į Bendriją svarstomuoju laikotarpiu padidėjo daugiau nei dvigubai.

(164)

Tiriamųjų šalių rinkos dalis svarstomuoju laikotarpiu itin padidėjo – nuo 9,2 % 2001 m. iki 22,8 % TL. Tačiau reikia nepamiršti, kad Bendrijos vartojimas beveik nekito.

(165)

Kai kurios suinteresuotosios šalys teigė, kad tiriamųjų šalių importo apimties raida buvo iškraipyta, nes nuo 2005 m. sausio 1 d. buvo panaikintos importo kvotos. Taip atsitiko tariamai dėl to, kad 2004 m. kai kurios bendrovės eksportą, kuris paprastai būtų vykdytas 2004 m. pabaigoje, atidėjo iki 2005 m. pradžios. Tokiu būdu, net jei kvotų sistemos panaikinimas 2005 m. pirmąjį ketvirtį galėjo iš tiesų padaryti poveikį importo apimčiai, pirmiausia reikia pažymėti, kad tai yra susiję su viena ar dviem tiriamosiomis šalimis, o ne su visomis šiame tyrime nagrinėjamomis prekėmis. Be to, visu svarstomuoju laikotarpiu importo raida atspindi pastovaus didėjimo tendenciją. Todėl manoma, kad kvotų panaikinimo poveikis neiškraipė padėties ir akivaizdžiai nepakeitė išvados, kad importas dempingo kaina itin padidėjo nuo 2001 m. iki TL pabaigos.

(166)

Importo kainos ypač sumažėjo – nuo 12,4 EUR už porą 2001 m. iki 8,9 EUR už porą tiriamuoju laikotarpiu. Tai rodo, kad svarstomuoju laikotarpiu importo kainos iš viso sumažėjo beveik 30 %.

(167)

Norint analizuoti kainų sumažinimą, remiantis palygintinų prekių rūšių svertiniu vidurkiu TL buvo lyginamos atrinktų eksportuojančių gamintojų importo kainos ir Bendrijos pramonės kainos. Bendrijos pramonės kainos buvo pakoreguotos kainų iš įmonių lygiu ir palygintos su CIF prie Bendrijos sienos importo kainomis pridėjus muitus. Buvo lyginamos to paties prekybos lygio sandorių kainos, kurios buvo prireikus tinkamai pakoreguotos ir apskaičiuotos atėmus permokų grąžinimus ir nuolaidas. Norint atlikti teisingą palyginimą, koregavimai buvo atlikti siekiant atspindėti sąnaudas, kurias importuotojai patiria Bendrijoje, kaip antai dizainas, žaliavos pasirinkimas ir pan., ir kurios kitu atveju importo kainoje neatsispindėtų. Kadangi avalynė yra gaminama pagal užsakymą, t. y. pagal specifikacijas (žaliavos, dizainas ir t. t.), kurias pateikia patys importuotojai, todėl tokios sąnaudos taip pat turėtų atsispindėti importuotos avalynės kainose, kad būtų galima teisingai palyginti su Bendrijos pramonės kainomis, į kuras tokie elementai taip pat įeina.

(168)

Remiantis bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų kainomis, pateikiami pagal šalį nustatyti ir Bendrijos pramonės kainų procentais išreikšti sumažinimo skirtumai:

(169)

Bendrijos avalynės sektorius pasižymi labai mažų (kuriose dirba mažiau nei 10 darbuotojų) ir mažų įmonių tinklais. Didelės bendrovės, kuriose dirba daugiau nei 500 darbuotojų, įdarbina tik ribotą skaičių visos darbo jėgos šiame sektoriuje. Labai mažos ir mažos įmonės turi privalumų, nes jos yra lankstesnės ir lengviau prisiderina prie rinkos paklausos pokyčių, tačiau kita vertus jos yra finansiškai pažeidžiamesnės dėl išorinių pokyčių.

(170)

Didelės bendrovės nyksta spaudžiamos tarptautinės konkurencijos, o lankstesnės mažos ir labai mažos bendrovės, susibūrę į grupes, geriau išlaiko savo konkurencinę padėtį. Įmonių skaičius sektoriuje pastaraisiais metais palaipsniui mažėjo, ir todėl tik išlikusios įmonės galėjo prisijungti prie skundo dėl antidempingo. Be to, gali būti, kad labai mažos bendrovės neturėjo pakankamai išteklių, kad paremtų skundą dėl antidempingo. Atsižvelgiant į minėtas priežastis, manoma, kad tik išnagrinėjus tokių išlikusių ir skundą pateikusių bendrovių padėtį, būtų galima sumažinti žalos lygį visos Bendrijos tiriamosios prekės produkcijos atžvilgiu.

(171)

Todėl toliau pateikiami kai kurie pagrindiniai rodikliai, kuriuos nurodė tų valstybių narių, kuriose įsikūrę skundą pateikę Bendrijos gamintojai, t. y. Italijos, Ispanijos, Portugalijos, Prancūzijos, Lenkijos ir Graikijos nacionalinės federacijos. Jie yra susiję su gamybos raida, užimtumu ir bendrovių, aktyviai susijusių su svarstomosios prekės gamyba tyrimo laikotarpiu, skaičiumi. Šie duomenys buvo kiek įmanoma geriau patikrinti.

(172)

Avalynės su batviršiais iš odos gamyba pirmiau minėtose valstybėse narėse svarstomuoju laikotarpiu sumažėjo 35 %. Tuo pačiu laikotarpiu daugiau nei 1 000 bendrovių buvo priverstos užsidaryti. Tai reiškė, kad buvo prarasta 43 000 darbo vietų, užimtumas 2001 m. sumažėjo 20 %. Bendrovių skaičius ypač sumažėjo TL, t. y. laikotarpiu, kuris, kaip primenama, itin sutampa su 2004 m. Tai rodo, kad 2005 m. pirmąjį ketvirtį bankrotų padaugėjo.

(173)

Pirmiau pateikti duomenys akivaizdžiai rodo, kad pastaraisiais metais sektoriuje vyravo neigiamos tendencijos, o šiuo metu jis yra kritinėje padėtyje.

(174)

Vadovaudamasi pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalimi, Komisija ištyrė visus ekonominius veiksnius ir rodiklius, dariusius poveikį Bendrijos pramonei. Tačiau pažymima, kad nustatant žalą ne visi pagrindiniame reglamente išvardyti veiksniai buvo susiję su Bendrijos avalynės pramonės būkle. Pavyzdžiui, gamyba vyksta pagal užsakymą, todėl atsargų arba nėra, arba jas sudaro nepristatyti užsakymai arba tokie užsakymai, už kuriuos dar neišrašytos sąskaitos, todėl buvo nustatyta, kad analizuojant žalą jos yra beveik nereikšmingos. Be to, kadangi sektorius reikalauja palyginti daug darbo jėgos, gamybos pajėgumai techniškai yra neriboti ir priklausys nuo gamintojų įdarbintų darbuotojų skaičiaus.

(175)

Kaip paaiškinta pirmiau, atsižvelgiant į didelį skundą pateikusių Bendrijos gamintojų skaičių, turėjo būti taikomos atrankos nuostatos. Siekiant išnagrinėti žalą, šiais dviem lygmenimis buvo nustatyti žalos rodikliai:

(176)

Visos Bendrijos pramonės gamybos apimtis sumažėjo nuo 223 milijonų porų 2001 m. iki 146,9 milijonų porų tiriamuoju laikotarpiu. Tai rodo, kad gamybos apimtis sumažėjo daugiau nei 30 %.

(177)

Nors teoriškai gamyklos tikslas yra pasiekti tam tikrą gamybos lygį, tačiau šis lygis itin priklausys nuo tokios gamyklos pasamdytų darbuotojų skaičiaus. Iš tikrųjų, kaip paaiškinta pirmiau, avalynės gamybos procesas reikalauja daug darbo jėgos. Tokiomis aplinkybėmis pastoviam bendrovių skaičiui geriausias būdas įvertinti pajėgumus yra nagrinėti šių bendrovių užimtumo lygį. Todėl daroma nuoroda į toliau pateikiamą lentelę, kurioje nurodomas Bendrijos pramonės užimtumo lygis. Kita vertus, keleto bendrovių, kurios aktyviai veikia sektoriuje, raida taip pat atitinkamai parodo bendrą gamybos pajėgumą. Ši raida buvo nagrinėta pirmiau ir primenama, kad svarstomuoju laikotarpiu daugiau nei 1 000 bendrovių turėjo užsidaryti.

(178)

Gamyba vyksta pagal užsakymą, todėl Bendrijos pramonės pardavimo apimtis, kaip ir gamyba, mažėjo. 2001 m. – TL Bendrijos rinkoje parduotų porų skaičius sumažėjo daugiau nei 50 milijonų, t. y. 33 %.

(179)

Rinkos dalių atžvilgiu tai reiškia didesnius nei 9 procentinių punktų nuostolius. Bendrijos pramonės rinkos dalys per TL sumažėjo nuo 27,1 % 2001 m. iki 17,9 %.

(180)

Per visą svarstomąjį laikotarpį ypač sumažėjo užimtumas. Bendrijos pramonės įmonėse buvo prarasta daugiau nei 26 000 darbo vietų, t. y. TL užimtumas sumažėjo 31 %, palyginti su 2001 m.

(181)

Atkreiptinas dėmesys į pirmiau pateiktą lentelę, kurioje nurodoma, kad odinės avalynės pramonės sektoriuje bendrai buvo prarasta daugiau nei 43 000 darbo vietų. Šis skaičius yra itin svarbus, nes apie 700 bendrovių (žr. pirmiau) savo veiklą turėjo nutraukti 2001–2004 m. laikotarpiu, t. y. prieš pateikiant skundą dėl antidempingo, ir jos negalėjo dalyvauti šiame tyrime.

(182)

Kaip nurodyta pirmiau pateiktose lentelėse, produktyvumas buvo apskaičiuotas gamybos apimtį padalinus iš Bendrijos pramonės darbuotojų skaičiaus. Šiuo atžvilgiu Bendrijos pramonės produktyvumas svarstomuoju laikotarpiu liko pakankamai stabilus.

(183)

2001 m. – TL, kai Bendrijos vartojimas beveik nekito, Bendrijos pramonės pardavimo apimtis sumažėjo beveik 30 %. Tokiomis aplinkybėmis Bendrijos pramonė prarado apytikriai 9 procentinius punktus rinkos dalies. Pabrėžiama, kad tuo pačiu laikotarpiu tiriamosios šalys sugebėjo padidinti savo importą daugiau nei du kartus ir gauti apie 14 procentinių punktų Bendrijos rinkos dalies.

(184)

Atsižvelgiant į importo iš tiriamųjų šalių apimtį ir kainas, tikrojo dempingo skirtumo dydžio poveikio Bendrijos pramonei negalima laikyti nedideliu.

(185)

1998 m. vasario mėn. tam tikros KLR, Indonezijos ir Tailando kilmės avalynės su batviršiais iš odos arba plastikų importui buvo nustatytos antidempingo priemonės. Šių priemonių taikymo sritis iš dalies sutapo su prekėmis, susijusiomis su šiuo tyrimu. Paskelbus pranešimą apie artėjančią šių priemonių galiojimo pabaigą nebuvo gautas nė vienas persvarstymo prašymas, todėl 2003 m. kovo mėn. priemonės nustojo galioti. Negavus persvarstymo prašymo, manoma, kad Bendrijos pramonė tuo metu atsigavo nuo buvusio dempingo poveikio.

(186)

Nepaisant to, kad gamyba ir pardavimo apimtis nėra laikomi per se mikroekonominiais rodikliais, čia pateikiami atitinkami atrinktų Bendrijos gamintojų duomenys. Jie pateikiami, siekiant parodyti, kaip kito atrinktų Bendrijos gamintojų padėtis, palyginti su visa Bendrijos pramone.

(187)

2002 m., palyginti su 2001 m., padidėjus gamybai ir pardavimui, į atranką įtrauktų bendrovių gamyba ir pardavimo apimtis Bendrijoje kito panašiai kaip ir visos Bendrijos pramonės. Svarstomuoju laikotarpiu gamybos apimtis sumažėjo daugiau nei 30 %, o pardavimo apimtis – daugiau nei 10 %. Primenama, kad per tą patį laikotarpį sumažėjo visos Bendrijos pramonės gamyba (– 34 %) ir pardavimo apimtis (– 33 %).

(188)

Kaip pirmiau minėta, laikoma, kad atsargos buvo beveik nesusijusios su Bendrijos avalynės pramonės būkle nustatant žalą, nes gamyba vyksta pagal užsakymą. Teoriškai atsargos nelaikomos, jos susidaro įvykdžius užsakymus, bet prekių dar nepristačius arba nepateikus sąskaitos. Tokiu būdu atsargų lygis pirmiausia 2001–2004 m. padidėjo 28 %, o vėliau TL pabaigoje sumažėjo. Šį sumažėjimą TL reikėtų vertinti, atsižvelgiant į sektoriaus sezoniškumą. Iš tikrųjų tikimasi, kad atsargų lygis gruodį būna didesnis nei metų pirmojo ketvirčio pabaigoje, t. y. šiuo atveju – TL pabaigoje.

(189)

Vidutinės vieneto pardavimo kainos svarstomuoju laikotarpiu pastoviai mažėjo. Iš viso jos nukrito 7,2 %. Gali atrodyti, kad Bendrijos pramonės kainų mažėjimas yra ribotas, ypač palyginti su svarstomuoju laikotarpiu 30 % sumažėjusiomis importo dempingo kainomis. Tačiau šiomis aplinkybėmis reikėtų atsižvelgti į tai, kad avalynė yra gaminama pagal užsakymą, ir todėl nauji užsakymai paprastai yra apsaugoti tik tada, jei dėl atitinkamo kainų lygio bent jau nepatiriami nuostoliai. Šiuo atžvilgiu daroma nuoroda į toliau pateiktą lentelę, kurioje nurodoma, kad TL Bendrijos pramonė negalėjo daugiau mažinti kainų, nepatirdama nuostolių.

(190)

Pirmiau pateikti investicijų grąžos rodikliai rodo, kad svarstomuoju laikotarpiu bendrovių finansinė padėtis akivaizdžiai blogėjo. Pažymima, kad vieno iš atrinktų Bendrijos gamintojų patirtos restruktūrizavimo išlaidos padarė neigiamą poveikį 2003 m. pelningumui. Bendra padėtis ypač pablogėjo TL, tai atspindi akivaizdžią neigiamą raidą 2005 m. pirmąjį ketvirtį, t. y. paskutinį TL ketvirtį.

(191)

Itin didelis poveikis buvo padarytas grynųjų pinigų srautui. 2001 m. – TL jis sumažėjo beveik 60 %. Grynųjų pinigų srauto lygis yra ypač svarbus MVĮ atveju, nes jos ne visada turi galimybių gauti išorės finansavimą, kaip didelės bendrovės, kurioms lengviau pateikti banko garantijas. MVĮ dažniausiai turi pasikliauti savai ištekliais, finansuodamos savo veiklą. Pelningumo lygis, palyginti su apyvarta, išliko pakankamai stabilus, t. y. 1,5 % 2001–2004 m., išskyrus 2003 m., tačiau vėliau TL sumažėjo ir pasiekė rentabilumo slenkstį. Investicijų grąžos tendencijos buvo tokios pat.

(192)

Visą svarstomąjį laikotarpį bendras pelno lygis buvo žemas, tai rodo, kad tos MVĮ, kurios dėl veiklos pobūdžio ypač susiduria su išoriniais pokyčiais, yra finansiškai pažeidžiamos.

(193)

Tyrimo metu paaiškėjo, kad kelių Bendrijos gamintojų sunki finansinė padėtis neigiamai paveikė privalomąjį kapitalą. Tą pabrėžia jų individualaus pelno lygio raida ir ypač grynųjų pinigų srauto sumažėjimas. Kaip nurodyta pirmiau, MVĮ ne visada gali pateikti pakankamų banko garantijų ir gali susidurti su sunkumais, patirdamos dideles finansines išlaidas, kurios gali susidaryti dėl pavojingos finansinės padėties.

(194)

Investicijos, kurioms bendrovės pritarė, 2001 m. – TL sumažėjo daugiau nei 50 %. Investicijų sumažėjimas yra susijęs su atrankoje dalyvavusių Bendrijos gamintojų finansinės padėties blogėjimu.

(195)

Atrinktų Bendrijos gamintojų užimtumo lygis tyrimo laikotarpiu ypač sumažėjo. Tuo laikotarpiu buvo prarasta apie 20 000 darbo vietų. Kadangi avalynė yra gaminama pagal užsakymą, dėl bet kokio pardavimo apimties sumažėjimo tuoj pat sumažėja gamyba, o tai savo ruožtu reiškia užimtumo šiame daug darbo jėgos reikalaujančiame sektoriuje sumažėjimą.

(196)

Vidutinis vieno dirbančio darbuotojo atlyginimas ir darbo užmokestis padidėjo dėl to, kad sumažėjo darbuotojų, kurių darbo užmokestis buvo pakankamai nedidelis, skaičius, o administracijos ir vadovų, kurių vidutinis atlyginimas yra didesnis, skaičius beveik nepakito. Gamybos lygyje ypač buvo juntama, kad sumažėjo darbuotojų skaičius. Nors gamybos lygis ir sumažėjo, tačiau administracijos darbuotojai paprastai mažiau priklauso nuo bendrovės veiklos lygio. Vidutinių atlyginimų ir darbo užmokesčių raida taip pat yra iškraipyta, nes kartais asmenims, kurie nebebuvo įtraukti į bendrovių darbuotojų skaičių, reikėjo mokėti kompensacijas už atleidimą nesant darbo.

(197)

Makroekonominių rodiklių, t. y. bendrai visos Bendrijos pramonės, analizė atskleidė, kad žala dažniausiai buvo daroma pardavimo apimties ir rinkos dalių mažėjimo atžvilgiu. Kadangi avalynė yra gaminama pagal užsakymą, tai padarė neigiamą poveikį ir gamybos lygiui bei užimtumui Bendrijoje. Svarstomuoju laikotarpiu Bendrijos pramonės pardavimo apimtis Bendrijos rinkoje sumažėjo daugiau nei 30 %, rinkos dalis – 9 procentiniais punktais, gamyba – 34 %, o užimtumas – 31 %, t. y. buvo prarasta 26 000 darbo vietų.

(198)

Dėl avalynės pramonės sąnaudų struktūros pavienės bendrovės būna arba pelningos, arba turi trauktis iš verslo. Iš tikrųjų patiriant tiesiogines išlaidas darbo jėgai ir žaliavoms, kurios sudaro iki 80 % gamybos sąnaudų, avalynė yra gaminama pagal užsakymą tik po to, kai tiesioginis savikainos apskaičiavimas rodo, kad iš kiekvieno užsakymo bus gauta pakankamai pelno.

(199)

Mikroekonominių elementų analizė atskleidė, kad tiriamuoju laikotarpiu atrankoje dalyvavusios pavienės bendrovės pasiekė žemiausią galimą pelno lygį. TL jų pelno lygis buvo beveik nenuostolingas, o grynųjų pinigų srautas pavojingai mažėjo. Atrinktų bendrovių padėties analizė atskleidė, kad TL jos jau nebegalėjo mažinti kainų, nepatirdamos nuostolių, su kuriais daugiau nei kelis mėnesius susidūrusios MVĮ turi užsidaryti.

(200)

Tokiomis aplinkybėmis nacionalinių federacijų pateikta informacija apie užsidariusių bendrovių skaičių yra ypač svarbi. Federacijos pranešė, kad 2001 m. – tiriamuoju laikotarpiu užsidarė daugiau kaip 1 000 bendrovių.

(201)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, daroma išvada, kad Bendrijos pramonei buvo padaryta materialinė žalą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 punkte.

(202)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 ir 7 dalis Komisija išnagrinėjo, ar tiriamųjų šalių kilmės svarstomosios prekės importas dempingo kaina Bendrijos pramonei darė materialinę žalą. Taip pat buvo ištirti kiti, be importo dempingo kaina, žinomi veiksniai, kurie taip pat darė žalą Bendrijos pramonei, siekiant užtikrinti, jog galima žala dėl šių veiksnių nebūtų priskirta prie žalos, kurią sukėlė importas dempingo kaina.

(203)

Pirma, primenama, kad atliekant tyrimą buvo nustatyta, jog iš tiriamųjų šalių importuota avalynė, t. y. visas asortimentas ir visos rūšys, visais lygiais konkuruoja su Bendrijos pramonės gaminama ir parduodama avalyne ir kad ji parduodama tais pačiais kanalais.

(204)

Didelis importo dempingo kaina apimties padidėjimas (daugiau nei du kartus svarstomuoju laikotarpiu) sutapo su Bendrijos pramonės ekonominės padėties blogėjimu. Šis blogėjimas pasireiškė ir tuo, kad gamyba bei pardavimo apimtis per tą patį laikotarpį sumažėjo apie 30 %.

(205)

Didėjant importui dempingo kaina ypač sumažėjo atitinkama vidutinė kaina. Iš tikrųjų tyrimo laikotarpiu vidutinė importo dempingo kaina sumažėjo 30 %.

(206)

Pakankamai skaidrioje ir kainoms jautrioje rinkoje, kurioje avalynė yra gaminama pagal užsakymą, tai padarė dvigubą neigiamą poveikį Bendrijos pramonės padėčiai. Pirma, svarstomuoju laikotarpiu Bendrijos pramonės kainos sumažėjo apytikriai 8 %. Antra, ir dar svarbiau, importas mažomis kainomis padarė didelį poveikį Bendrijos pramonės užsakymams, o kartu ir neigiamą poveikį gamybai, pardavimo apimčiai ir užimtumui.

(207)

Šią padėtį puikiai atspindi Bendrijos pramonės ir tiriamųjų šalių užimamos rinkos dalies kitimas. Padėtis pasikeitė taip:

(208)

2001 m. – TL Bendrijos pramonė prarado apie 9 procentinius punktus užimamos rinkos dalies, o tuo laikotarpiu, kai vartojimas nekito, tiriamųjų šalių rinkos dalis padidėjo apytikriai 14 procentinių punktų.

(209)

Atsižvelgiant į šiuos akivaizdžius sutapimus, importo nuolat mažėjančia dempingo kaina padidėjimą ir Bendrijos pramonės pardavimo ir gamybos apimties praradimą bei užimamos rinkos dalies, užimtumo ir kainų sumažėjimą, padaryta išvada, kad importas dempingo kaina padarė itin didelę žalą Bendrijos pramonei.

(210)

Pirmiau pateiktoje lentelėje parodyta, kad kitų Bendrijos gamintojų pardavimas Bendrijos rinkoje svarstomuoju laikotarpiu sumažėjo daugiau nei 70 milijonų porų, t. y. daugiau nei 30 %. Atitinkama rinkos dalis taip pat sumažėjo nuo 38,1 % 2000 m. iki 25,3 % TL. Todėl, remiantis turima informacija, padaryta išvada, kad kiti Bendrijos gamintojai atsidūrė panašioje padėtyje kaip Bendrijos pramonė ir Bendrijos pramonei nepadarė jokios žalos.

(211)

Kai kurios suinteresuotosios šalys teigė, kad Bendrijos avalynės pramonės ekonominė padėtis buvo bloga dėl to, kad pablogėjo jos eksporto rodikliai. Šis teiginys yra pagrįstas tuo, kad Bendrijos avalynės pramonės pateiktoje ataskaitoje tikinama, kad didžiausia sektoriaus problema eksporto rinkose yra galimybė patekti į rinką ir kad daug įvairių tarifinių ir netarifinių kliūčių vis dar trukdo Bendrijos gamintojams išnaudoti eksporto potencialą.

(212)

Šiomis aplinkybėmis pirmiausia reikėtų pažymėti, kad analizuojant žalą pagrindinis dėmesys skiriamas Bendrijos pramonės padėčiai Bendrijos rinkoje. Todėl eksporto rodiklių blogėjimas, jei toks ir yra, nedaro jokio poveikio daugumai pirmiau nagrinėtų rodiklių, kaip antai pardavimo apimtis, užimama rinkos dalis ir kainos. Kalbant apie bendrą gamybos apimtį, kai negalima atskirti Bendrijos ir ne Bendrijos teritorijoje esančių rinkų, nes gaminama pagal užsakymą, sumažėjus pardavimui Bendrijos rinkoje, be abejonės, sumažės ir gamyba. Kadangi didžioji dalis produkcijos yra skirta parduoti Bendrijos rinkoje, ir nors eksporto pardavimas svarstomuoju laikotarpiu taip pat mažėjo, daroma išvada, kad didžioji dalis produkcijos sumažėjimo yra susijusi su Bendrijos rinkoje patirta žala, o ne su mažėjančiu eksportu. Pagaliau Bendrijos gamintojų tvirtinimas iš tiesų yra paprasčiausiai susijęs su kliudymu išnaudoti jų eksporto potencialą ir todėl turi būti suvokiamas kaip nesugebėjimas kompensuoti mažėjantį pardavimą Bendrijos rinkoje, t. y. patyrus žalą didinti eksportą.

(213)

Todėl tvirtinimas buvo atmestas, ir buvo padaryta išvada, kad Bendrijos pramonės eksportas nepadarė jokios materialinės žalos.

(214)

Be to, buvo analizuojamas importas iš trečiųjų šalių. Toliau pateikiamose lentelėse nurodoma, kaip kito rinkos dalys ir šalių, kurių kiekvienos produkcija sudaro daugiau nei 2 % viso Bendrijos importo TL, vidutinės kainos:

(215)

Nei viena iš išvardytų šalių svarstomuoju laikotarpiu žymiai nepadidino užimamos rinkos dalies. Absoliutus jų rinkos dalies lygis buvo daug mažesnis nei tiriamųjų šalių ir kito taip pat skirtingai. Reikėtų priminti, kad labai padidėjo tiriamųjų šalių bendrai užimama rinkos dalis – nuo 9,2 % 2001 m. iki 22,8 % TL.

(216)

Išskyrus vieną šalį, kitų trečiųjų šalių vidutinės vieneto kainos svarstomuoju laikotarpiu sumažėjo. Tačiau jos sumažėjo ne tiek, kiek tiriamųjų šalių kainos, bet jų absoliutus kainų lygis (išskyrus vieną šalį) per visą svarstomąjį laikotarpį buvo daug didesnis nei importo dempingo pagrindais kainų lygis. Importo iš Indonezijos kainos buvo mažesnės nei importo iš Vietnamo kainos TL, tačiau tai reikėtų vertinti atsižvelgiant į mažėjančią Indonezijos ir ypač didėjančią Vietnamo užimamą rinkos dalį. TL importo iš pirmiau minėtų šalių kainos buvo vidutiniškai 30 % didesnės nei iš tiriamųjų šalių. Be to, trečiųjų šalių užimama rinkos dalis nedidėjo taip, kaip tiriamųjų šalių rinkos dalis. Todėl netgi galima manyti, kad kitos trečiosios šalys, norėdamos išlaikyti užimamos rinkos dalies lygį, turėjo laikytis tiriamųjų šalių kainų mažėjimo tendencijos.

(217)

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas priežastis daroma išvada, kad importas iš kitų trečiųjų šalių nepadarė materialinio poveikio Bendrijos pramonės padėčiai.

(218)

Importuotojai teigė, kad Bendrijos avalynės gamintojai patyrė žalą dėl to, kad paklausa avalynės rinkos segmente, kuriame specializavosi tradiciniai Bendrijos gamintojai, sumažėjo. Be to, kai kurie eksportuojantys gamintojai teigė, kad keičiantis madai vartotojai šiais laikais ieško žemos kokybės, vienkartinės ir masinės prekybos avalynės.

(219)

Šiuo atžvilgiu daroma nuoroda į 2 skirsnį, kuriame padaryta išvada, kad visos svarstomosios ir panašios prekės rūšys laikomos viena preke ir kad tiriamosiose šalyse pagaminta avalynė visais rinkos lygiais konkuruoja su Bendrijoje pagaminta avalyne. Todėl bet koks tvirtinimas dėl tam tikrų rūšių yra nesusijęs, turi būti analizuojama svarstomoji prekė ir panaši prekė, t. y. visos avalynės su batviršiais iš odos rūšys, kaip nurodyta pirmesnėje dalyje. Bendras avalynės su batviršiais iš odos vartojimas Bendrijoje svarstomuoju laikotarpiu buvo pakankamai stabilus. Todėl tvirtinimai buvo atmesti, ir daroma išvada, kad paklausos mažėjimas žalos nepadarė.

(220)

Įvairūs eksportuojantys gamintojai ir importuotojai teigė, kad žalą Bendrijos pramonei padarė EUR vertės padidėjimas, palyginti su JAV doleriu, ir dėl to labai sumažėjo importo kaina, nes prekyba Kinijos ir Vietnamo avalyne tariamai daugiausia vyksta JAV doleriais.

(221)

Primenama, kad tyrimu reikia nustatyti, ar Bendrijos pramonei materialinė žala buvo padaryta dėl importo dempingo kaina (kainų ir apimties atžvilgiu), ar dėl kitų veiksnių. Šiuo atžvilgiu pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalį yra akivaizdu, kad žalą padarė importas dempingo kaina. Todėl tai paprasčiausiai reiškia kainų lygių skirtumą, ir nėra jokio reikalavimo analizuoti šių kainų lygiams poveikį darančius veiksnius.

(222)

Iš esmės dempingo importo kaina poveikis Bendrijos pramonės kainoms nagrinėjamas nustatant kainų sumažinimą, nuosmukį ir kritimą. Todėl lyginamos eksporto dempingo pagrindais kainos ir Bendrijos pramonės pardavimo kainos, o žalą nustatant naudojamos eksporto kainos kartais turi būti paverčiamos kita valiuta, kad jas galima būtų palyginti. Taigi valiutų keitimo kursai šiuo atžvilgiu tik užtikrina, kad kainų skirtumas būtų nustatytas palyginimo būdu. Tokiu būdu tampa aišku, kad iš esmės valiutos keitimo kursas negali būti kitu žalos veiksniu.

(223)

Pirmiau padarytą išvadą taip pat patvirtina pagrindinio reglamento 3 straipsnio 7 dalis, kurioje minimi žinomi veiksniai, išskyrus importą dempingo kaina. Iš tikrųjų kitų žinomų veiksnių sąraše minėtame straipsnyje nenurodomi jokie veiksniai, kurie darytų poveikį importo dempingo pagrindais kainų lygiui. Trumpai tariant, jei eksportuojama dempingo pagrindais ir net jei buvo gauta nauda iš palankaus valiutos keitimo kursų svyravimo, sunku įsivaizduoti, kaip toks valiutų keitimo kursų svyravimas galėtų būti kitu žalą darančiu veiksniu.

(224)

Taigi veiksnių, tebūnie tai valiutos keitimo kursų svyravimai arba koks nors kitas veiksnys, kurie daro poveikį importo dempingo pagrindais kainų lygiui, analizė negali būti sprendžiamoji, nes ji viršytų pagrindinio reglamento reikalavimus.

(225)

Bet kuriuo atveju ir nepažeidžiant pirmiau minėtų nuostatų, net jei valiutos keitimo kursų svyravimai padarė poveikį importo kainoms, būtų neįmanoma atskirti ir nustatyti minėtą poveikį, nes neaišku, ar iš tiriamųjų šalių importuojama už JAV dolerius. Be to, didžiausi importuotojai apdraudžia savo finansinius sandorius JAV doleriais, todėl būtų labai sunku nustatyti, kokį susijusį valiutos keitimo kursą reikėtų nagrinėti.

(226)

Kai kurios šalys teigė, kad importo kvotų panaikinimas nuo 2005 m. pradžios taip pat padarė žalos Bendrijos pramonei. Šiuo atžvilgiu primenama, kad kvotos buvo susijusios tik su viena iš dviejų tiriamųjų šalių ir ne su visomis šiame tyrime nagrinėjamomis prekėmis. Be to, buvo atliekama ilgesnio laikotarpio žalos analizė, šiuo atveju nuo 2001 m. iki TL pabaigos, ir todėl ji nėra susijusi tik su laikotarpiu po kvotos panaikinimo, t. y. 2005 m. pirmuoju ketvirčiu. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(227)

Kai kurios šalys teigė, kad prasta skundo pateikėjų finansinė padėtis yra susijusi su tuo, kad jie nemodernizavo savo gamybos įrenginių ir metodų ir kad žala buvo padaryta todėl, jog sektorius yra ypač susiskaidęs ir nekonkurencingas, palyginti su importu iš mažų darbo jėgos sąnaudų šalių.

(228)

Iš tikrųjų Bendrijos avalynės sektorius yra ypač susiskaidęs, o darbo jėgos sąnaudos Bendrijoje yra didesnės, nei tiriamosiose šalyse. Tačiau pramonės susiskaidymo lygis ir darbo jėgos sąnaudos Bendrijoje svarstomuoju laikotarpiu nepadidėjo. Tokiomis aplinkybėmis negalima nustatyti šių veiksnių ir Bendrijos pramonės padėties blogėjimo svarstomuoju laikotarpiu priežastinio ryšio.

(229)

Todėl šie tvirtinimai buvo atmesti.

(230)

Importuotojų asociacija teigė, kad EB gamintojų perkėlimas į mažo darbo užmokesčio šalis taip pat padarė žalą Bendrijos avalynės pramonei. Tai tariamai sumažino gamybos apimtį ir pardavimą Bendrijoje, dėl to išaugo pertvarkymo sąnaudos ir tokiu būdu buvo padarytas poveikis minėtų bendrovių finansinei padėčiai.

(231)

Tačiau reikėtų priminti, kad analizuojant žalą ypatingas dėmesys buvo skirtas Bendrijos pramonės ekonominės padėties vystymuisi. Kadangi gamintojai, kurie perkėlė savo gamybą, kaip paaiškinta pirmiau, šio tyrimo tikslais yra nelaikomi Bendrijos gamintojais ir Bendrijos pramonės dalimi, analizuojant žalą į jų padėtį nebuvo atsižvelgta. Tačiau nagrinėjant tiriamųjų šalių arba kitų trečiųjų šalių importą, buvo atsižvelgta į bendrovių, kurios iškėlė gamybą, importą.

(232)

Daroma išvada, kad Bendrijos pramonės patirta žala, kuri daugiausia pasireiškė pardavimo apimties, užimamos rinkos dalies ir pardavimo vieneto kainos sumažėjimu, dėl ko pablogėjo pelno rodikliai, atsirado dėl tiriamojo importo dempingo kaina. Iš tikrųjų kiti nagrinėti veiksniai poveikio beveik nepadarė, dėl to nebuvo panaikintas priežastinis importo dempingo kaina ir Bendrijos pramonės nuostolingos padėties ryšys.

(233)

Atsižvelgiant į pirmiau pateiktą analizę, kurioje buvo aiškiai nustatytas ir atskirtas visų žinomų veiksnių poveikis Bendrijos pramonės padėčiai nuo žalingo importo dempingo kaina poveikio, patvirtinama, kad atsižvelgiant į kitus minėtus faktorius negalima nuneigti, kad įvertinta žala buvo padaryta dėl importo dempingo kaina.

(234)

Todėl daroma išvada, kad importas iš tiriamųjų šalių dempingo kaina padarė materialinę žalą Bendrijos pramonei pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalį.

(235)

Buvo nagrinėjama, ar dėl Bendrijos interesų būtina įsikišti, siekiant apsisaugoti nuo nustatyto žalingo dempingo.

(236)

Pirmiau pateikta analizė aiškiai parodė, kad importas dempingo kaina padarė žalą Bendrijos avalynės pramonei. Dėl ypatingo importo dempingo kaina padidėjimo pastaraisiais metais itin krito kainos Bendrijos avalynės rinkoje didmeninės prekybos lygiu, t. y. kuriame konkuruoja importuota ir Bendrijoje pagaminta avalynė. Kaip parodė atrinktų Bendrijos gamintojų, kurie TL beveik negavo pelno, padėtis, Bendrijos pramonė jau nebegali užsitikrinti užsakymų patenkinama kaina. Be to, daugeliu atvejų Bendrijos pramonė nebegali užsitikrinti naujų užsakymų, nes pagal esamus kainų lygius įmonės turėtų parduoti produkciją žemesnėmis nei gamybos sąnaudos kainomis. Todėl Bendrijos pramonė susiduria su sunkumais, kurie yra susiję ir su pardavimo kaina, ir pardavimo apimtimi.

(237)

Šiomis aplinkybėmis, jeigu nebūtų įvesta priemonių, Bendrijos pramonės padėtis toliau blogėtų ir būtų uždaryta dar daugiau gamyklų bei prarasta darbo vietų. Kadangi gamintojai kai kuriose valstybėse narėse yra linkę geografiniu požiūriu susiskirstyti grupėmis, o užsakymus kartais perduoti kitoms vietos gamykloms, vieno gamintojo įmonės likvidavimas padarytų didelį poveikį kitoms vietos bendrovėms. Dėl to nukentėtų ir vietos žaliavų tiekėjai, tokiu būdu padarydami didelį poveikį bendrai veiklai, o priemonių įvedimas Bendrijos pramonei duotų keletą teigiamų rezultatų. Priemonės apsaugotų nuo importo dempingo kaina iš tiriamųjų šalių spartaus didėjimo, o tai leistų Bendrijos pramonei bent išlaikyti užimamą padėtį rinkoje. Iš tikrųjų importo duomenys rodo, kad tiriamųjų šalių užimama rinkos dalis didėja Bendrijos avalynės pramonės sąskaita.

(238)

Be to, įvedus antidempingo muitus avalynės iš tiriamųjų šalių importui, tikėtina, kad didmenininkai ir importuotojai nuspręs pakeisti tiekimo šaltinius ir, bent iš dalies, pasirinkti Bendrijos gamintojus. Iš tikrųjų, jei būtų įvestos priemonės ir atstatytas importo kainų lygis, kuris buvo nesant importo dempingo kainomis, Bendrijos pramonė galėtų konkuruoti sąžiningos prekybos sąlygomis, remdamasi deramais palyginamaisiais privalumais, tokiu būdu sudarydama Bendrijos gamintojams sąlygas gauti patenkinamą naujų užsakymų kiekį tokiomis kainomis, kurios jiems užtikrintų normalų pelno lygį. Iš tikrųjų norint pašalinti žalą, turi tam tikra dalimi padidėti kainos.

(239)

Todėl priemonių įvedimas yra akivaizdžiai naudingas Bendrijos pramonei, t. y. tiems gamintojams, kurie aktyviai parėmė skundą, bei kitiems Bendrijos gamintojams, kurie šio skundo nerėmė aktyviai ar negalėjo to daryti.

(240)

Kai kurios suinteresuotosios šalys teigė, kad priemonių įvedimas neatkurtų buvusios Bendrijos pramonės padėties, nes importuotojai paprasčiausiai pasirinktų tas šalis tiekėjas, kurioms priemonės netaikomos. Tuo remiantis jie teigė, kad todėl visos priemonės Bendrijos pramonei būtų nenaudingos.

(241)

Tačiau šis tvirtinimas buvo atmestas. Iš tikrųjų tai, kad importuotojai gali pasirinkti kitas šalis tiekėjas, nėra svari priežastis nesiimti veiksmų šiuo atveju kovojant su žalingu dempingu. Taip yra ne tik dėl to, kad neįmanoma iš anksto numatyti, kokiu mastu importuotojai pakeistų šalis tiekėjas, bet ir dėl to, kad importas būtų vykdomas dempingo kainomis, paliekant galimybę pradėti prieš juos antidempingo veiksmus.

(242)

Taigi, įvedus antidempingo priemones, Bendrijos gamyba atsigautų nuo žalingo dempingo poveikio.

(243)

Paskelbus pranešimą apie šio tyrimo inicijavimą iš vartotojų organizacijų nebuvo gauta jokių nusiskundimų. Tačiau kai kurios suinteresuotosios šalys teigė, kad priemonių įvedimas svarstomosios prekės importui vartotojams būtų nenaudingas. Jie teigė, kad vartotojų pasirinkimas sumažėtų, jei būtų sumažintos galimybės Kinijos ir Vietnamo prekėms patekti į Bendrijos rinką, ypač į greitai kintančios mados segmentą, kuriam avalynė daugiausia tiekiama iš Kinijos ir Vietnamo. Antra, buvo tvirtinama, kad dėl priemonių padidėtų vidutinių vartotojų sąnaudos kainos atžvilgiu, ir, pagaliau, kad Bendrijos pramonė neturėtų pajėgumų patenkinti visos avalynės paklausos.

(244)

Tvirtinimai, susiję su neigiamu bet kurių priemonių poveikiu vartotojams, buvo išsamiai analizuojami. Siekiant įvertinti tokį poveikį, buvo svarstomi šie klausimai:

(245)

Bet kokiu atveju importo iš tiriamųjų šalių apimties sumažėjimą bent vidutinės trukmės laikotarpiu galėtų kompensuoti didėjanti Bendrijos pramonės ir šalių, kurioms priemonės netaikomos, gaminamos avalynės pasiūla, nors tam prireiktų šiek tiek laiko.

(246)

Kalbant apie prekių asortimentą primenama, kad tiriamosiose šalyse gaminama ne tik greitos mados ir (arba) paprastesnė avalynė. Iš tikrųjų Kinijoje ir Vietname gaminama gerai ir vidutiniškai žinomų prekinių ženklų avalynė. Be to, atliekant tyrimą buvo nustatyta, kad Bendrijos pramonė taip pat gamina įvairią avalynę, o ne tik modernią ir stilingą miesto avalynę, kaip yra dažnai teigiama. Tokiu būdu tvirtinimą, kad įvedus priemones sumažėtų bendras ir tam tikros madingos avalynės pasirinkimas, reikėtų bent pagrįsti papildomais įrodymais.

(247)

Kalbant apie poveikį vartotojų kainoms reikia atsižvelgti į tai, kad importo kainos, kurioms taikomos priemonės, ir vartotojų kainos labai skiriasi. Importo kainos yra daug mažesnės, todėl poveikis kur kas didesnėms vartotojų kainoms neišvengiamai bus mažesnis. Mažiausiai du tarpiniai ekonominiai ūkio subjektai, esantys grandinėje tarp įvežtų prekių ir vartotojų, sumažins poveikį vartotojams.

(248)

Galiausiai, turimi vartotojo kainų laikini duomenys rodo, kad vartotojai Bendrijoje paprastai negaudavo naudos iš avalynės kainų sumažėjimo didmeninės prekybos lygiu. Iš tikrųjų visos avalynės vidutinės importo kainos 2001 m. – TL vidutiniškai sumažėjo daugiau nei 20 %, tuo tarpu per tą patį laikotarpį vartotojų kainos padidėjo nežymiai. Darant galutines išvadas, šis aspektas bus atskirai nagrinėjamas.

(249)

Neatrodo, kad vartotojams turėtų tekti visa bet kurių priemonių našta, nes šiame lygmenyje dominuoja stipri konkurencija. Pastebima, kad trims pagrindinėms ekonominių ūkio subjektų kategorijoms pasidalinus priemonių sąnaudas lygiomis dalimis, sąnaudos vartotojams vidutiniškai siektų 2 % arba 1,00 EUR porai.

(250)

Suinteresuotosios šalys tvirtino, kad priemonių įvedimo vaikiškiems batams sąnaudos yra daug didesnės nei kitai šiame tyrime nagrinėjamai avalynei. Iš esmės taip yra dėl to, kad vaikiškus batus reikia keisti daug dažniau, nei batus suaugusiesiems, t. y. tris arba keturis kartus dažniau mažų vaikų atveju. Taigi antidempingo priemonių poveikis vaikiškiems batams būtų daug didesnis (tris arba keturis kartus), palyginti su priemonių poveikiu kitai avalynei, nes vartotojai turėtų mokėti gerokai daugiau (santykinai ir vis daugiau) pirkdami vaikiškus batus, nei suaugusiųjų batus. Papildomos sąnaudos, kurias patirtų vaikiškų batų vartotojai įvedus priemones, taip pat gali padaryti nemažą neigiamą poveikį vidutinių Europos šeimų finansinei padėčiai ir neskatinti tėvų vaikams reguliariai pirkti kokybišką avalynę.

(251)

Atsižvelgiant į laikinąsias išvadas, pagal kurias vaikiški batai turi būti keičiami 3–4 kartus dažniau nei kiti batai, būtų teisinga laikyti, kad absoliučios vartotojų sąnaudos, susijusios su tokiais batais, taip pat bus daug didesnės, palyginti su sąnaudomis, perkant kitus, šiame tyrime nagrinėjamus, batus. Taigi laikinosios priemonės būtų didelė našta šeimoms, turinčioms mažus vaikus. Iš tikrųjų yra pavojaus, kad įvedus laikinąsias priemones tokiems batams būtų peržengta skiriamoji riba tarp tokių priemonių naudos ir jų galimų sąnaudų.

(252)

Todėl šiame laikinajame etape daroma išvada, kad nauda, kurią būtų galima gauti apsisaugojant nuo žalos pagal šį tyrimą įvedant laikinąsias priemones vaikiškų batų importui būtų mažesnė nei tokių priemonių neigiamas poveikis vartotojams. Todėl daroma laikinoji išvada, kad priemonių įvedimas vaikiškai avalynei Bendrijai nebūtų naudingas. Vaikiška avalynė laikinai neturėtų būti įtraukta į laikinųjų antidempingo priemonių taikymo sritį. Prieš įvedant bet kokias galutines priemones šis klausimas bus dar kartą nuodugniai nagrinėjamas.

(253)

Per nustatytus terminus platintojai ir (arba) mažmenininkai arba platintojų ir (arba) mažmenininkų organizacijos pateikė labai nedaug pastabų. Iš tikrųjų buvo gautas tik vienas mažmenininkų konsorciumo iš vienos valstybės narės pareiškimas, o atsakymus į klausimyno klausimus pateikė trys importuotojai iš tos pačios valstybės narės, kurie taip pat turi savo platinimo tinklą, įskaitant dvi prekybos centrų grandines. Minėtos bendrovės TL importavo apytikriai 15 % Kinijos ir Vietnamo kilmės svarstomosios prekės.

(254)

Šios šalys tvirtino, kad mažmeninės prekybos sektorius yra svarbus darbdavys, kuriam bet kokių muitų įvedimai padarytų neigiamą poveikį. Iš tikrųjų buvo teigiama, kad mažmenininkai vartotojams galėtų perduoti tik dalį dėl antidempingo muitų didėjančių sąnaudų naštos ir kad dėl to jų finansinė padėtis, kuriai neigiamą įtaką jau daro prasta ekonominė padėtis, ir toliau blogėtų, be to, tikriausiai, būtų prarasta darbo vietų.

(255)

Nors pastabų, atliekant teisinį tyrimą gautų iš mažmeninės prekybos sektoriaus, buvo gana nedaug ir jos buvo susijusios tik su viena valstybė nare, Komisija nusprendė išsamiai išanalizuoti visos Bendrijos padėtį šiuo atžvilgiu. Toliau vardijami analizuojant pastebėti dalykai.

(256)

Pirma, reikėtų pažymėti, kad avalynės mažmeninės prekybos sektorius yra susijęs su visų rūšių avalynės pardavimu, taigi kur kas daugiau nei tik šiame tyrime nagrinėjamų rūšių avalyne. Be to, platintojai ir (arba) mažmenininkai dažnai parduoda kitas prekes. Tipiniu pavyzdžiu galėtų būti nespecializuoti prekybos centrai, kuriuose avalynės pardavimas sudaro tik nedidelę bendro pardavimo dalį. Todėl užimtumo duomenys mažmeninės prekybos sektoriuje negali būti palyginti su asmenų, dirbančių avalynės gamybos srityje, skaičiumi.

(257)

Antra, manoma, kad mažmeninės prekybos sektoriui neigiamas poveikis būtų padarytas tik tada, jei įvedus antidempingo priemones sumažėtų avalynės vartojimas Bendrijoje, t. y. jei mažmenininkai pamatytų, kad jų apyvarta smarkiai mažėja. Iš tikrųjų net jei įvedus priemones padidėtų jų pirkimo kaina, mažmenininkai vis tiek dar galėtų perkelti, bent iš dalies, šio padidėjimo naštą vartotojams, kad išlaikytų priimtiną pelno lygį. Iš esmės mažmenininkai savo pareiškimuose pripažįsta, kad jie galėtų iš dalies perimti bet kurį sąnaudų padidėjimą. Todėl mažmenininkai neigiamą poveikį patirtų tik tada, jei dėl padidėjusių kainų sumažėtų vartotojų perkamų batų porų skaičius. Tačiau, atsižvelgiant į pirmiau pateiktas išvadas dėl kainų, nepanašu, kad vartojimas galėtų žymiai sumažėti.

(258)

Nuomonę, kad priemonių poveikis platintojams ir (arba) mažmenininkams būtų nedidelis, sustiprina tai, kad minėti ūkio subjektai parduoda įvairią, o ne tik aptariamų rūšių avalynę, kuri yra Kinijos arba Vietnamo kilmės. Todėl antidempingo priemonių įvedimas padarytų poveikį tik mažai jų pirkimo kainų daliai, ir šis poveikis būtų pakankamai nedidelis, palyginti su jų bendromis išlaidomis.

(259)

Be to, avalynė Bendrijoje daugiausia platinama šiais trimis pardavimo kanalais: nepriklausomi mažmenininkai, prekinio ženklo mažmeninės prekybos tinklai ir nespecializuoti prekybos centrai. Yra ir kitų prekybos kanalų (pvz., užsakymų paštu bendrovės), bet jų yra nedaug.

(260)

Nepriklausomi mažmenininkai yra labiau tradicinis platinimo kanalas. Tokiems mažmenininkams paprastai tiekia Bendrijos didmenininkai, ir dėl didelių veiklos sąnaudų struktūros (nuoma, pardavimų personalo atlyginimai ir pan.) tokie mažmenininkai paprastai taiko didelius skirtumus. Nepriklausomi mažmenininkai parduoda įvairią avalynę, t. y. įvairios kilmės avalynę odiniais ir ne odiniais batviršiais, todėl, atsižvelgiant į svarstomosios prekės užimamą dalį bendrame avalynės pardavime, tikimasi, kad jų svarstomosios prekės paklausa turėtų būti pakankamai ribota. Todėl įvestų priemonių poveikis jiems turėtų būti labai nedidelis, jei iš viso toks būtų. Kadangi nepriklausomiems mažmenininkams paprastai tiekia didmenininkai, galima manyti, kad dalis muitų poveikio būtų perimta tame lygyje.

(261)

Prekinio ženklo mažmenininkų tinklai avalynę perka centralizuotu būdu ir parduoda mažmeninės prekybos parduotuvėse įvairiuose miestuose ir kartais net skirtingose šalyse. Nė vienas tokių tinklų nebendradarbiavo tyrime, o tai jau yra ženklas, kad priemonės nedarytų neigiamo poveikio jų užimamai padėčiai. Nepaisant to, reikėtų atsižvelgti į toliau išdėstytus dalykus. Kadangi prekinio ženklo mažmeninės prekybos tinklai perka dideliais kiekiais, jų veiklos sąnaudos yra ribotos ir kartais jie patys importuoja, tokie tinklai gali sau leisti parduoti sumažintomis kainomis. Iš tikrųjų jie dažnai veikia kaip nuolaidų parduotuvės, kurios būna įsikūrusios už miesto, jose dirba nedidelis darbuotojų skaičius. Kadangi tokių tinklų tikslas yra siūlyti avalynę pakankamai mažomis kainomis, jiems tiekimas iš tiriamųjų šalių turėtų būti svarbesnis, nei nepriklausomų mažmenininkų atveju. Tačiau tinklai taip pat parduoda įvairią avalynę, t. y. ne tik tyrime aptariamą avalynę, ir dalį jų apyvartos taip pat sudaro ne avalynės prekių pardavimas. Be to, atsižvelgiant į jų perkamosios galios svarbą, tikimasi, kad jie galėtų pakeisti bent kai kuriuos tiekimo šaltinius, ir tik iš dalies vartotojams perkelti bet kokią sąnaudų padidėjimo naštą. Todėl, kaip ir nepriklausomų mažmenininkų atveju, jiems iš esmės didelis poveikis būtų padarytas tik tada, jei įvedus muitus jų pardavimo apimtis itin sumažėtų, o tai, kaip nuspręsta pirmiau, yra netikėtina.

(262)

Nespecializuoti prekybos centrai yra svarbesnis pardavimo kanalas kiekio, bet ne vertės atžvilgiu. Iš tikrųjų jie orientuojasi į žemesnių kainų rinkos dalies prekes, siekdami parduoti didelius kiekius. Nespecializuoti prekybos centrai kartais patys importuoja avalynę, tačiau dažniausiai tai daro per agentus Bendrijoje arba prekių kilmės šalyje. Avalynė dažniausiai sudaro tik mažą prekybos centrų bendros apyvartos dalį, ir tokie centrai, žinoma, labai lanksčiai renkasi tiekėjus, taigi jie galėtų pakankamai lengvai pakeisti tiekimo šaltinius arba netgi padidinti Bendrijoje pagamintos avalynės tiekimą. Dėl tokių priežasčių tikimasi, kad priemonės nepadarytų didesnio neigiamo poveikio tokio prekybos kanalo finansinei padėčiai.

(263)

Apskritai reikėtų pažymėti, kad, remiantis bendradarbiaujančių gamintojų pateiktais duomenimis, platintojai ir (arba) mažmenininkai taip pat negavo naudos iš pastaraisiais metais mažėjančių importo kainų. Iš tikrųjų 2001 m. – TL bendradarbiaujančių importuotojų importo kainos sumažėjo vidutiniškai beveik 30 %, o jų perpardavimo kainų lygis beveik nepakito.

(264)

Remiantis pirmiau pateiktais rezultatais, daroma išvada, kad siūlomų priemonių poveikis mažmenininkams ir platintojams turėtų būti nedidelis. Taip pat reikėtų pažymėti, kad didžiąją dalį avalynės su batviršiais iš odos vis dar tiekia Bendrijos gamintojai, kurie dar geba pasiūlyti įvairių rūšių avalynės per pakankamai trumpą pristatymo laikotarpį, palyginti su importuotų prekių pristatymo laikotarpiu, tad mažmenininkams ir platintojams taip pat naudinga, kad Bendrijos gamyba būtų išlaikyta.

(265)

Buvo gauti 33 importuotojų, kurių importas TL sudarė apie 25 % svarstomosios prekės Bendrijos importo, atsakymai į klausimyno klausimus. Todėl importuotojų padėtis buvo analizuojama remiantis importuotojų, kurie per nurodytus terminus pateikė patikimus duomenis, padėtimi.

(266)

Apskritai bendradarbiaujančių importuotojų tiekimas iš tiriamųjų šalių sudarė apie 70 %. Tiriamuoju laikotarpiu vidutinė importo kaina buvo 9 EUR už porą. Reikėtų pažymėti, kad pagal Eurostato pateikiamus duomenis ši vidutinė importo kaina 2001 m. – TL sumažėjo apytikriai 30 %, o vidutinės perpardavimo kainos per tą patį laikotarpį beveik nepakito.

(267)

Minėtos bendradarbiaujančios bendrovės nurodė, kad jų svertinis vidutinis grynasis pelnas sudarė 12 % jų apyvartos, o pagal pateiktus dokumentus buvo matyti, kad vidutiniškai jie taikė 125 % antkainį. Tačiau šis antkainis įvairiose bendrovėse smarkiai svyravo – nuo 20 % iki daugiau nei 200 %.

(268)

Be to, bendradarbiaujančias bendroves galima suskirstyti į dvi importuotojų kategorijas: vieni – aukštesnių ir vidutinių kainų, kiti – žemesnių kainų rinkos dalyje.

(269)

Pirmąją importuotojų kategoriją iš esmės sudaro buvę Bendrijos gamintojai, kurie iškėlė gamybą į trečiąsias šali, t. y. į tiriamąsias šalis. Tokios bendrovės paprastai didelę dalį veiklos sutelkia Bendrijoje, pvz., dizainą, mokslinius tyrimus ir taikomąją veiklą, apsirūpinimą žaliavomis, kartais turi net savo platinimo grandinę. Dėl minėtų priežasčių jos dažnai įdarbina pakankamai daug darbuotojų, ypač palyginti su antrąja kategorija. Šie importuotojai paprastai parduoda prekinio ženklo avalynę tokiomis kainomis, kurios yra akivaizdžiai didesnės nei antrosios importuotojų kategorijos kainos. Jų avalynę dažniausiai platina nepriklausomi mažmenininkai, tačiau kartais ji platinama ir prekinio ženklo mažmeninės prekybos tinklais arba tai daro netgi jų pačių susiję platintojai.

(270)

Kadangi šios bendrovės atstovauja aukštesnių ir vidutinių kainų rinkos dalį, jų importo kaina taip pat yra didesnė, nei žemesnių kainų rinkos dalyje veikiančių importuotojų. Aukštesnių ir vidutinių kainų rinkos dalyje veikiantys bendradarbiaujantys importuotojai pranešė, kad vidutinė pirkimo kaina yra apie 11 EUR už porą. Reikėtų pažymėti, kad jie taiko labai didelį antkainį, kuris vidutiniškai sudaro apie 200 %. Kitaip tariant, jų perpardavimo kaina vidutiniškai viršijo 30 EUR už porą. Toks antkainis taikomas dėl jų sukuriamos pridėtinės vertės Bendrijoje (konkrečios sąnaudos, susijusios su dizainu, žaliavų tiekimu, moksliniais tyrimais ir taikomąja veikla ir pan.), ir dėl didelių išlaidų, susijusių su rinkodara ir prekinio ženklo suteikimu. Jie pranešė, kad vidutinis jų pelno skirtumas sudarė apie 10 % jų apyvartos.

(271)

Antra importuotojų kategorija didesnį dėmesį skiria kiekiui, dažniausiai tokie importuotojai – tai didmenininkai arba kartais net nespecializuoti prekybos centrai. Išanalizavus žemesnių kainų rinkos dalies importuotojų atsakymus į klausimyno klausimus paaiškėjo, kad jų importo kaina vidutiniškai siekė 6 EUR už porą. Atliekant tyrimą buvo nustatyta, kad šie importuotojai TL taikė 75 % antkainį, o jų vidutinis pelno skirtumas sudarė 17 % jų apyvartos. Tai galima paaiškinti jų mažomis struktūrinėmis sąnaudomis ir nedidele teikiama pridėtine verte Bendrijoje, be to, jų pardavimo išlaidos buvo taip pat labiau ribotos. Remiantis bendradarbiaujančių bendrovių pateikta informacija, šiose bendrovėse buvo įdarbinta mažiau darbuotojų, t. y. vidutiniškai mažiau nei 10 darbuotojų bendrovėje.

(272)

Tikimasi, kad, dėl skirtingos tokių bendrovių padėties, priemonės, taikomos kaip ad valorem muitai, skirtingoms importuotojų kategorijos padarytų nevienodą poveikį. Iš tikrųjų pirmosios kategorijos atveju, kadangi muitas taikomas didesnei importo kainai, tikroji priemonių vertė būtų taip pat atitinkamai didesnė. Tačiau poveikį reikėtų vertinti atsižvelgiant į jų perpardavimo kainų lygį. Iš tikrųjų primenama, kad šie importuotojai apskritai taiko 200 % antkainį. Todėl net jei visa importo kainos padidėjimo našta būtų perkelta jų vartotojams, t. y. dažniausiai mažmenininkams ir platintojams, iš esmės tai sudarytų tik ribotą jų perpardavimo kainų padidėjimą. Tai tikriausiai nepadarytų žymaus poveikio jų pardavimo apimčiai, nes tie importuotojai pagrindinį dėmesį skiria vidutinės ir aukštesnės kainos prekėms. Tačiau gali būti, kad dalį importo kainos padidėjimo turės padengti tos bendrovės, kurios turės sumažinti pardavimo sąnaudas arba sumažės jų pelno skirtumas. Todėl per trumpą laikotarpį jos gali susidurti su tam tikru neigiamu poveikiu, ypač atsižvelgiant į užsakymus, kurie jau yra pateikti sutarta kaina prieš įsigaliojant laikinosioms priemonėms. Tai išsamiai aptariama 286 290 konstatuojamosiose dalyse.

(273)

Antros importuotojų kategorijos atveju, įvedus ad valorem muitą šiek tiek padidėtų absoliuti pardavimo kaina, nes jų importo kaina yra pakankamai nedidelė. Tikimasi, kad, jei bendradarbiaujantys importuotojai turės pakankamai gerą pelno skirtumą, t. y. vidutiniškai 17 % per TL (svertinis vidurkis), priemonės nepadarys rimto poveikio finansinei tų bendrovių padėčiai. Reikėtų pažymėti, kad ši importuotojų kategorija didesnį dėmesį skiria kiekiui, todėl gali būti, kad nebendradarbiavę importuotojai taip pat priklauso šiai kategorijai, ir jų nebendradarbiavimą galima paaiškinti tuo, kad jie nelaukė didelio neigiamo poveikio savo finansinei padėčiai. Tačiau, kaip ir pirmosios importuotojų kategorijos atveju, ir kaip aptarta 286 290 konstatuojamosiose dalyse, laikinųjų priemonių poveikis gali būti didelis, ypač atsižvelgiant į šios importuotojų kategorijos skiriamą dėmesį apimčiai.

(274)

Tačiau svarbu pabrėžti, kad pirmiau pateikta analizė buvo atlikta remiantis bendradarbiaujančių importuotojų pateiktais vidutiniais duomenimis. Todėl atsižvelgiant į atskirų importuotojų veiklą, palyginti su minėtais vidutiniais duomenimis, priemonės jiems gali daryti skirtingą poveikį. Be to, reikėtų pažymėti, kad importuotojai paprastai užmezga ilgalaikius ryšius su tiekėjais, kartais net partnerystes, ir dažnai būna įsipareigoję pagal ilgalaikes sutartis, kai užsakymai būna pateikiami daug mėnesių iki faktinio pristatymo. Todėl tiekėjų arba net kilmės šalies pakeitimas ne tik užima laiko, bet gali būti papildomų išlaidų priežastimi. Be to, importuotojai gali atsidurti padėtyje, kai jie jau yra įsipareigoję taikyti tam tikras perpardavimo kainas užsakymams, kuriuos jie pateikė tiriamosiose šalyse, ir kurie bus patenkinti vėliau. Todėl tokie importuotojai gali neturėti galimybių perduoti, net ir iš dalies, bet kokio papildomo muito mokėjimo naštos, o šiuo atveju tai tikriausiai padarytų neigiamą finansinį poveikį. Negalima pamiršti, kad kai kurie importuotojai negalės lengvai susidoroti su šiuo finansiniu smūgiu.

(275)

Dėl pirmiau išvardytų priežasčių galima daryti išvadą, kad priemonių įvedimas gali iš esmės padaryti neigiamą poveikį kai kurių importuotojų finansinei padėčiai. Tačiau vidutiniškai tikimasi, kad šis neigiamas poveikis nepadarys didelės finansinės įtakos bendrai importuotojų padėčiai. Taip, be abejonės, gali atsitikti importuotojų, veikiančių žemesnių kainų rinkos dalyje, kategorijai, nes šie importuotojai šiuo metu gauna naudos iš lankstesnės finansinės padėties. Panašu, kad šie importuotojai didžiąją dalį avalynės odiniais batviršiais importuoja iš tiriamųjų šalių.

(276)

Pirmiau pateikta analizė parodė, kad Bendrijos pramonei naudinga įvesti priemones, nes tikimasi, kad priemonės bent jau apribotų didelį importo dempingo kaina kiekį, kuris, kaip pasitvirtino, darė didelį neigiamą poveikį finansinei Bendrijos pramonės padėčiai. Tikimasi, kad kiti Bendrijos gamintojai taip pat pasinaudotų tokių priemonių teikiama nauda.

(277)

Analizuojant buvo nustatyta, kad vartotojams antidempingo priemonių įvedimas poveikio nepadarytų arba poveikis būtų nedidelis.

(278)

Platintojų ir mažmenininkų pirkimo kainos gali padidėti, tačiau, palyginti su jų bendromis sąnaudomis ir padėtimi, priemonės didelio poveikio jiems tikriausiai nepadarytų.

(279)

Apskritai importuotojai galėtų įveikti priemonių įvedimą, tačiau atsižvelgiant į konkrečią situaciją kai kurie importuotojai gali susidurti su tam tikru neigiamu poveikiu. Taip iš esmės gali atsitikti todėl, kad jie yra sudarę ilgalaikes sutartis su tiekėjais ir kartais būna įsipareigoję taikyti tam tikras perpardavimo kainas.

(280)

Tačiau iš esmės manoma, kad įvedus priemones, t. y. pašalinus žalingą dempingą, Bendrijos pramonė galėtų toliau dirbti, nebeuždaryti gamyklų ir neprarasti darbo vietų, su kuo ji buvo susidūrusi pastaraisiais metais, ir kad neigiamas poveikis, kurį priemonės gali padaryti kai kuriems kitiems ekonominiams ūkio subjektams Bendrijoje, nebūtų neproporcingas, palyginti su Bendrijos pramonei teikiama nauda.

(281)

Tačiau tai netaikoma vaikiškiems batams, kurie turėtų būti laikinai neįtraukti į priemonių taikymo sritį. Prieš įvedant bet kokias galutines priemones šis klausimas bus dar kartą nuodugniai nagrinėjamas.

(282)

Atsižvelgiant į išvadas dėl dempingo, patirtos žalos ir Bendrijos interesų, reikėtų įvesti laikinąsias priemones svarstomosios prekės importui iš KLR ir Vietnamo.

(283)

Laikinųjų antidempingo priemonių lygis turėtų būti toks, kad pašalintų žalą, kurią Bendrijos pramonei daro importas dempingo kaina, tačiau neviršytų nustatyto dempingo skirtumo. Apskaičiuojant muito, kurio reikia pašalinti žalingam dempingo poveikiui, dydį atsižvelgiama į tai, kad visos priemonės turėtų sudaryti sąlygas Bendrijos pramonei padengti sąnaudas ir gauti pelną prieš mokesčius, o tai galima pasiekti normaliomis konkurencijos sąlygomis, t. y. jeigu nebūtų importo dempingo kaina.

(284)

Remiantis turima informacija buvo nustatyta, kad 2 % apyvartos pelno skirtumas turėtų būti laikomas tinkamu pelno dydžiu, kurį Bendrijos pramonė galėtų gauti, jeigu nebūtų žalingo dempingo. Šis dydis atitinka didžiausią pelno lygį, kurį Bendrijos pramonė pasiekė nagrinėjamu laikotarpiu, o tiksliau – 2002 m., kai tiriamųjų šalių užimama rinkos dalis buvo pakankamai ribota, palyginti su TL lygiu.

(285)

Tada būtinas kainų padidėjimas buvo nustatytas tame pačiame prekybos lygyje lyginant importo kainos svertinį vidurkį, nustatytą apskaičiuojant kainų sumažinimą dėl dempingo, su Bendrijos rinkoje Bendrijos pramonės parduodamų prekių nenuostolinga kaina. Nenuostolinga kaina buvo gauta koreguojant kiekvienos Bendrijos pramonę sudarančios bendrovės pardavimo kainą pagal rentabilumo slenkstį ir pridedant pirmiau minėtą pelno skirtumą. Šiuo lyginimu nustatytas skirtumas po to buvo išreikštas visos CIF importo vertės procentu.

(286)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, ir vadovaujantis pagrindinio reglamento 9 straipsnio 4 dalimi, manoma, kad KLR ir Vietnamo kilmės importui turėtų būti įvestos laikinosios antidempingo priemonės, kurių dydis lygus mažiausiems dempingo ir žalos skirtumams, vadovaujantis mažesniojo muito taisykle.

(287)

Tuo remiantis, laikinųjų muitų dydis, pagrįstas žalos skirtumais, yra toks:

(288)

Atsižvelgiant į išskirtines šio tyrimo aplinkybes, ypač kad jis yra susijęs su elementariomis ne ilgalaikio naudojimo prekėmis, kurios priklauso nuo mados tendencijų ir kurių prekyba pasižymi išskirtinėmis savybėmis, tikslinga laikinąsias antidempingo priemones įvesti palaipsniui. Kadangi Bendrijos pramonė paskutinę TL dalį patyrė žalą būtent dėl nesąžiningos tiriamųjų šalių prekybos, jos gamybos pajėgumas itin sumažėjo, dėl to Bendrijos gamintojai negalės nedelsdami tiekti reikiamo kiekio, jei įvedus priemones mažės importo lygis. Kaip aptarta 176 konstatuojamojoje dalyje, pagal tyrimą, iki žalingos dempingo praktikos, Bendrijos pramonės gamybos lygis buvo žymiai didesnis. Palaipsniui įvedus dempingo muitą Bendrijos pramonė turėtų ilgesnį laikotarpį pasiekti buvusį gamybos lygį. Be to, Bendrijos pramonei suteikus pakankamai laiko padidinti gamybos lygį, svarstomosios prekės pasiūla bus pakankama, kad atitiktų vartotojų paklausą.

(289)

Be to, svarstomoji prekė yra nuo mados priklausoma vartotojų prekė, paprastai importuotojų ir mažmenininkų perkama pagal vidutinės trukmės sutartis, ir kurios kaina dažnai jau būna nustatyta užsakant prekes. Todėl tiekėjų arba net kilmės šalies pakeitimas ne tik užima laiko, bet gali būti papildomų išlaidų priežastimi. Be to, importuotojai gali atsidurti padėtyje, kai jie jau yra įsipareigoję taikyti tam tikras perpardavimo kainas užsakymams, kuriuos jie pateikė tiriamosiose šalyse, ir kurie bus patenkinti vėliau. Tuo pačiu metu sutarčių, pagal kurias prekių pristatymas artėja arba bus netrukus įvykdytas, atveju nebus įmanoma rasti alternatyvių tiekimo šaltinių paprasčiausiai dėl pasirengimo gamybai laiko.

(290)

Ilgas pasirengimo gamybai laikas yra ypač susijęs su tuo, kad avalynė priklauso ne tik nuo mados, bet ir nuo sezonų. Iš tikrųjų prieš prasidedant tam tikram sezonui turi būti kuriama avalynė, parenkamos žaliavos ir atitinkami tiekėjai bei iš anksto gaminamos kai kurios gamybos priemonės (formos) bei prototipai. Ši avalynės sektoriaus specifika reiškia, kad užsakymą ir pristatymą skiria ilgas pasirengimo gamybai laikotarpis, o tai savo ruožtu reiškia, kad importuotojai turi planuoti į priekį ir kad prekybos terminų pasikeitimai gali itin trikdyti. Todėl prekybos tikslais manoma, kad apskritai reikia vengti situacijų, kuriose prekybininkai susiduria su papildomais muitais prieš keletą mėnesių įsigytoms ir apmokėtoms prekėms.

(291)

Taigi tokiomis aplinkybėmis galima Bendrijos pramonės nauda iš karto įvedus visas priemones būtų mažesnė nei neigiamas poveikis prekybai.

(292)

Todėl manoma, kad Bendrijos pramonei būtų naudinga, jei visas muito dydis būtų įvedamas palaipsniui, keturiais etapais, siekiant užtikrinti, kad nesąžininga prekyba, vykdoma dėl žalą darančio dempingo, būtų panaikinta ir šalys galėtų prisitaikyti prie naujos padėties, o Bendrijos rinka tuo pačiu metu liktų atvira, būtų išlaikyti tradiciniai prekybos srautai ir garantuota galimybė per pasiūlą tenkinti paklausos poreikius. Muitai bus įvesti etapais, juos didinant 25 %. Prisitaikymo laikotarpis turi būti trumpas, t. y. šeši mėnesiai, todėl manyta, kad visas muitas turėtų būti įvestas kuo vėliau, priemonių galiojimo laikotarpio pabaigoje, visus laikinuosius antidempingo muitus įvedant kuo įmanoma vėlesniame etape, kad muitų įvedimas vyktų kuo sklandžiau. Pabrėžiama, kad šio požiūrio laikomasi dėl išskirtinio avalynės pramonės pobūdžio ir kad šio požiūrio laikymasis turėtų aiškiai apsiriboti laikinosiomis šio tyrimo išvadomis.

(293)

Todėl turėtų būti įvesti šie laikinieji antidempingo muitai:

(294)

Siekiant užtikrinti, kad būtų greitai nustatytas bet koks neteisingo deklaravimo arba priemonių pažeidimo pavojus, remiantis Komisijos reglamento (EB) Nr. 2454/93 (5) 308 straipsnio d dalimi naudojama sustiprinta administracinė importo priežiūros sistema leis kuo anksčiau gauti informaciją apie atitinkamas importo tendencijas. Jei bus rasta įrodymų, kad žymiai pasikeitė šios importo tendencijos, Komisija nedelsdama juos išnagrinės.

(295)

Kad būtų užtikrintas geras administravimas, reikia nustatyti laikotarpį, per kurį suinteresuotosios šalys, kurios apie save pranešė per pranešime apie tyrimo inicijavimą nustatytą laiką, gali pareikšti savo nuomonę raštu ir reikalauti būti išklausytos. Be to, reikėtų pažymėti, kad šiame reglamente daromos išvados dėl muitų įvedimo yra laikinos ir gali būti peržiūrėtos nustatant bet kokį kitą galutinį muitą,