8.3.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 68/15

(1)

Reglamentu (EB) Nr. 2597/1999 (2) Taryba įvedė galutinį kompensacinį muitą Indijos kilmės polietileno tereftalato (PET) plėvelės, kurios KN kodai yra ex 3920 62 19 ir ex 3920 62 90, importui (toliau – galutinės kompensacinės priemonės). Šios priemonės buvo taikomos kaip ad valorem muitas, kurio dydis individualiai nurodytiems eksportuotojams svyravo nuo 3,8 % iki 19,1 %, o visų kitų bendrovių importui buvo taikoma 19,1 % muito norma.

(2)

Reglamentu (EB) Nr. 1676/2001 (3) Taryba nustatė galutinį antidempingo muitą Indijos ir Korėjos Respublikos kilmės PET plėvelės importui. Šios priemonės buvo taikomos kaip ad valorem muitas, kurio dydis Indijos kilmės PET plėvelės importui svyravo nuo 0 % iki 62,6 % (toliau – galutinės antidempingo priemonės), išskyrus importą iš penkių Indijos bendrovių (Ester Industries Limited (toliau – Ester), Flex Industries Limited (toliau – Flex), Garware Polyester Limited (toliau – Garware), MTZ Polyesters Limited (toliau – MTZ), ir Polyplex Corporation Limited (toliau – Polyplex)), kurių įsipareigojimai buvo priimti pagal Komisijos sprendimą 2001/645/EB (4).

(3)

Pabrėžiama, kad bendrovė, kuri buvo žinoma kaip MTZ Polyesters Limited, pakeitė pavadinimą. Jos naujas pavadinimas – MTZ Polyfilms Limited. Šis pavadinimo pakeitimas nepadarė jokio poveikio Reglamentu (EB) Nr. 2597/1999 padarytoms išvadoms ir bendrovės teisei naudotis individualiomis muitų normomis, kurios jai buvo taikomos prieš pakeičiant pavadinimą. 2005 m. vasario 17 d.Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (5) paskelbtu pranešimu Komisija informavo apie MTZ pavadinimo pasikeitimą. Be to, pažymima, kad MTZ pakeitė adresą, kuris įsigaliojo 2005 m. liepos mėn., tačiau nepakito bendrovės savininkai, struktūra arba vykdomos operacijos. Todėl bendrovės adresas turėtų būti pakeistas.

(4)

Reglamentais (EB) Nr. 1975/2004 (6) ir (EB) Nr. 1976/2004 (7) Taryba išplėtė Indijos kilmės PET plėvelės importui nustatytų galutinių kompensacinių ir antidempingo priemonių taikymą to paties produkto, įvežamo iš Brazilijos ir Izraelio, deklaruojamos arba nedeklaruojamo kaip Brazilijos ar Izraelio kilmės, importui.

(5)

2002 m. birželio 28 d. (8) Komisija pagal pagrindinio reglamento 19 straipsnį inicijavo dalinę tarpinę peržiūrą apsiribodama galutinių kompensacinių priemonių pobūdžio, ypač vieno Indijos gamintojo siūlomo įsipareigojimo priimtinumo, įvertinimu. Šis tyrimas baigiamas Tarybos reglamentu (EB) Nr. 365/2006 (9).

(6)

2003 m. lapkričio 22 d. (10) Komisija inicijavo dalinę tarpinę peržiūrą, apsiribodama galutinių antidempingo priemonių pobūdžio įvertinimu. Šis tyrimas baigiamas Tarybos reglamentu (EB) Nr. 365/2006.

(7)

2005 m. sausio 4 d. (11) Komisija inicijavo dalinę tarpinę peržiūrą, apsiribodama galutinių antidempingo priemonių dydžio įvertinimu. Šis tyrimas baigiamas Tarybos reglamentu (EB) Nr. 365/2006, iš dalies pakeičiančiu galutinių antidempingo priemonių dydį.

(8)

2005 m. rugpjūčio 23 d. (12), atsižvelgdama į Izraelio gamintojo paraišką atleisti nuo išplėstųjų priemonių, Komisija inicijavo Reglamentų (EB) Nr. 1975/2004 ir (EB) Nr. 1976/2004 peržiūrą. Šis tyrimas baigiamas Tarybos reglamentu (EB) Nr. 101/2006.

(9)

Paskelbus pranešimą apie artėjančią galutinių kompensacinių priemonių galiojimo pabaigą (13), Komisija iš panašaus produkto Bendrijos gamintojų, tokių kaip DuPont Teijin Films, Mitsubishi Polyester Film GmbH, Nuroll SpA ir Toray Plastics Europe (toliau – pareiškėjai), gavo prašymą inicijuoti Tarybos reglamento (EB) Nr. 2597/1999 galiojimo pabaigos peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį. Šių pareiškėjų gaminama produkcija sudaro didžiąją dalį, šiuo atveju daugiau kaip 50 %, visos PEP plėvelės gamybos apimties Bendrijoje.

(10)

Prašymas buvo grindžiamas tuo, kad pasibaigus priemonių galiojimui subsidijavimas greičiausiai tęstųsi arba pasikartotų ir Bendrijos pramonei būtų daroma žala.

(11)

Prieš inicijuodama priemonių galiojimo pabaigos peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 10 straipsnio 9 dalį ir 22 straipsnio 1 dalį, Komisija Indijos Vyriausybei (toliau – IV) pranešė apie gautą tinkamai dokumentais paremtą peržiūros prašymą ir pakvietė IV dalyvauti konsultacijose siekiant išsiaiškinti padėtį dėl skundo turinio ir rasti abiems šalims priimtiną sprendimą. Tačiau Komisija iš IV negavo atsakymo dėl pasiūlymo dalyvauti konsultacijose.

(12)

Komisija išnagrinėjo pareiškėjų pateiktus įrodymus ir nusprendė, kad jų pakanka pagrįstai inicijuoti peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį. Pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu, Komisija paskelbė pranešimą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (14) ir inicijavo Tarybos reglamento (EB) Nr. 2597/1999 galiojimo pabaigos peržiūrą.

(13)

Tiriamasis laikotarpis tęsėsi nuo 2003 m. spalio 1 d. iki 2004 m. rugsėjo 30 d. (toliau – peržiūros tyrimo laikotarpis arba TL). Padarytos žalos tendencijos buvo nagrinėjamos nuo 2001 m. sausio 1 d. iki peržiūros tyrimo laikotarpio pabaigos (toliau – tiriamasis laikotarpis).

(14)

Komisija oficialiai pranešė pareiškėjams, kitiems žinomiems Bendrijos gamintojams, eksportuojantiems gamintojams, importuotojams, gamintojus aptarnaujantiems tiekėjams, naudotojams ir IV apie tyrimo inicijavimą. Suinteresuotosios šalys turėjo galimybę raštu pareikšti savo nuomonę. Visos suinteresuotosios šalys, kurios to prašė ir įrodė, jog esama konkrečių priežasčių, dėl kurių jos turėtų būti išklausytos, buvo išklausytos. Komisija išnagrinėjo šalių raštu ir žodžiu pateiktas pastabas ir, prireikus, į jas atsižvelgė.

(15)

Kadangi prašyme nurodytų PET plėvelę eksportuojančių gamintojų Indijoje yra labai daug, pagal pagrindinio reglamento 27 straipsnį pranešime apie tyrimo inicijavimą buvo numatyta subsidijavimo tyrimui taikyti atrankos metodus. Siekiant nustatyti ar atranka yra būtina, o jei būtina, atrinkti bendroves, visų eksportuojančių gamintojų buvo prašoma pranešti apie save ir, kaip nurodyta pranešime apie tyrimo inicijavimą, per TL pateikti pagrindinę informaciją apie savo veiklą, susijusią su aptariamu produktu. Išnagrinėjus pateiktą informaciją ir atsižvelgus į didelį norą bendradarbiauti pareiškusių eksportuojančių gamintojų skaičių nuspręsta, kad būtina taikyti atranką.

(16)

Komisija visoms žinomoms susijusioms šalims arba toms, kurios pateikė apie save informaciją per pranešime apie tyrimo procedūros inicijavimą nurodytą laikotarpį, nusiuntė klausimynus. Atsakymus pateikė keturi Bendrijos gamintojai, aštuoni eksportuojantys gamintojai, vienas importuotojas ir (arba) vartotojas, vienas gamintojus aptarnaujantis tiekėjas ir IV.

(17)

Iš aštuonių Indijos eksportuojančių gamintojų buvo atrinktos keturios bendrovės (Ester, Flex, Garware ir Jindal Poly Films Limited (toliau – Jindal)). Buvo nustatyta, kad šios bendrovės atstovauja didžiausią PET plėvelės gamybos, pardavimo ir eksporto į Bendriją apimtį, kurią būtų galima išnagrinėti per turimą laikotarpį pagal pagrindinio reglamento 27 straipsnio 1 dalį.

(18)

Komisija paskelbė pranešimą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (15), kuriame informavo kad bendrovė, kurios pavadinimas anksčiau buvo Jindal Polyester Limited, pakeitė adresą. Todėl bendrovės adresas turėtų būti pakeistas.

(19)

Komisija paskelbė pranešimą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (16), kuriame informavo, kad bendrovė, kurios pavadinimas anksčiau buvo Jindal Polyester Limited, pakeitė pavadinimą į Jindal Poly Films Limited. Todėl bendrovės pavadinimas turėtų būti pakeistas.

(20)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kuri, jos nuomone, yra reikalinga subsidijavimo ir žalos tęsimo arba pasikartojimo tikimybei nustatyti ir įvertinti, ar tolesnis priemonių taikymas atitiktų Bendrijos interesus. Patikrinimai buvo atlikti toliau nurodytų suinteresuotųjų šalių patalpose:

(21)

Pagal pagrindinio reglamento 30 straipsnį IV ir kitoms suinteresuotosioms šalims buvo pranešta apie pagrindinius faktus ir išvadas, kuriomis remiantis ketinama siūlyti toliau taikyti priemones. Joms taip pat buvo duota pakankamai laiko pateikti pastabas. Kai kurios šalys savo pastabas pateikė raštu. Be to, pagal pagrindinio reglamento 10 straipsnio 11 dalį IV buvo pasiūlyta tartis, o IV pasiūlymą priėmė. Į visas pateiktas nuomones ir pastabas buvo deramai atsižvelgta.

(22)

Vykdant šią peržiūrą aptariamas produktas yra tas produktas, kuris yra aptariamas pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2597/1999, t. y. Indijos kilmės PET plėvelė (toliau – aptariamas produktas), kurios KN kodai yra ex 3920 62 19 ir ex 3920 62 90.

(23)

Tyrimu patvirtinta, kad, kaip ir pirminio tyrimo laikotarpiu, aptariamo produkto ir Indijos vidaus rinkoje gaminamos ir parduodamos PET plėvelės, kaip ir Bendrijos gamintojų Bendrijoje gaminamos ir parduodamos PET plėvelės, pagrindinės fizinės savybės ir paskirtis sutapo, todėl pagal pagrindinio reglamento 1 straipsnio 5 dalį jos buvo laikomos panašiais produktais.

(24)

Remiantis informacija, nurodyta prašyme atlikti peržiūrą ir atsakymuose į Bendrijos klausimyno klausimus, buvo tiriamos šios sistemos, kurios yra laikomos susijusios su subsidijų skyrimu:

(25)

Pirmiau nurodytos a–b sistemos yra paremtos Užsienio prekybos (Plėtra ir reguliavimas) įstatymu (1992 m. Nr. 22), kuris įsigaliojo 1992 m. rugpjūčio 7 d. (toliau – Užsienio prekybos įstatymas). Pagal Užsienio prekybos įstatymą IV įgaliojama skelbti su eksporto ir importo politika susijusius pranešimus. Jie apibendrinami „Eksporto ir importo politikos“ dokumentuose, kuriuos kas penkerius metus leidžia ir reguliariai atnaujina Prekybos ministerija. Vienas Eksporto ir importo politikos dokumentas yra susijęs su šio atvejo peržiūros tyrimo laikotarpiu, t. y. penkerių metų planas, apimantis laikotarpį nuo 2002 m. balandžio 1 d. iki 2007 m. kovo 31 d. (toliau – EXIM politika 2002–2007). Be to, 2002 m. balandžio 1 d.–2007 m. kovo 31 d. Procedūrų vadovo I tome (toliau – HOP I 2002–2007) (17) IV nustato EXIM politiką 2002–2007 reglamentuojančias procedūras. Procedūrų vadovas taip pat reguliariai atnaujinamas.

(26)

f punkte nurodyta sistema yra pagrįsta 1961 m. Pajamų mokesčio įstatymu, kuris kiekvienais metais yra iš dalies keičiamas Finansų įstatymu.

(27)

g punkte nurodyta sistema yra pagrįsta 1949 m. Bankininkystės reguliavimo įstatymo 21 ir 35A dalimis, pagal kurias Indijos rezervų bankui (toliau – RBI) leidžiama komerciniams bankams duoti nurodymus dėl eksporto kreditų.

(28)

h punkte nurodyta sistema yra ad hoc subsidija, kurios teisinis pagrindas pagal Indijos įstatymus nebuvo nustatytas.

(29)

Remdamasi prašyme atlikti peržiūrą nurodyta informacija ir atsakymais į Bendrijos klausimyną Komisija taip pat tyrė kelias sistemas, kurias, kaip manoma, leidžia taikyti kai kurių Indijos valstijų regionų vyriausybės arba institucijos.

(30)

Išsamus sistemos apibūdinimas pateiktas EXIM politikos 2002–2007 4.1.1–4.1.14 straipsnių dalyse ir HOP I 2002–2007 4.1–4.30 skyriuose.

(31)

ALS sudaro šešios posistemės, kurios išsamiau apibūdinamos 32 konstatuojamojoje dalyje. Šios posistemės, inter alia, skiriasi teisių naudotis sistemų teikiamomis lengvatomis taikymo sritimi. Su finansuojančiais gamintojais „susieti“ gamintojai eksportuotojai ir prekybininkai eksportuotojai turi teisę naudotis fiziniam eksportui ir metiniam reikalavimui taikomomis ALS. Galutiniam eksportuotojui produktus tiekiantys gamintojai eksportuotojai turi teisę naudotis tarpiniam tiekimui taikoma ALS. Pagrindiniai rangovai, tiekiantys produktus EXIM politikos 2002–2007 8.2 straipsnio dalyje nurodytoms „tariamo eksporto“ kategorijoms, tokie kaip į eksportą orientuotos bendrovės (toliau – EOU), turi teisę naudotis ALS sistema tariamam eksportui. Galiausiai gamintojų eksportuotojų tarpiniai tiekėjai turi teisę naudotis „tariamo eksporto“ lengvatomis pagal ARO ir kompensacinio vidaus akredityvo posistemes.

(32)

Išankstinės licencijos gali būti išduotos:

(33)

Iš keturių atrinktų eksportuojančių gamintojų TL tik vienas naudojosi ALS. Būtent šis eksportuojantis gamintojas pasinaudojo pirmiau i ir ii papunkčiuose nurodytomis dviem posistemėmis. Šis bendradarbiaujantis eksportuotojas paaiškino, kad 1999 m., kai buvo taikomos galutinės kompensacinės priemonės, jis naudojosi Muitų nuolaidų knygelių sistema (toliau – DEPB), tačiau po to jis nusprendė nebenaudoti DEPB ir vietoje jos naudoti ALS.

(34)

Indijos valdžios institucijų atliekamo tikrinimo tikslais licencijos savininkas teisiškai privalo „teisingai ir tinkamai tvarkyti importuotų prekių licencijuoto vartojimo ir panaudojimo apskaitą“ ir naudoti specialią formą (HOP I 2002–2007 4.30 skyrius), toliau vadinamą „vartojimo registru“. Tikrinimo metu nustatyta, kad bendrovė tinkamai tvarko vartojimo registrą.

(35)

i papunktyje nurodytos posistemės atžvilgiu IV nustato ir įrašo į licenciją leistinų importo apimčių ir eksporto įsipareigojimo (įskaitant tariamą eksportą) dydį ir vertę. Be to, importo ir eksporto metu vyriausybės pareigūnai atitinkamus sandorius turi registruoti licencijoje. Pagal šią sistemą leistinas importo apimtis nustato IV, remdamasi standartinėmis sąnaudų ir produkcijos normomis (toliau – SION). SION yra nustatytos beveik visiems produktams, įskaitant aptariamą produktą, ir skelbiamos HOP I 2002–2007.

(36)

Pagal 32 konstatuojamosios dalies ii papunktyje nurodytą posistemę (ALS metiniam reikalavimui) licencijoje registruojama tik leistinos importo apimties vertė. Licencijos savininkas privalo „užtikrinti importuojamų žaliavų ir iš jų pagamintos prekės santykį“ (HOP I 2002–2007 4.24 straipsnio A dalies c punktas).

(37)

Importuotų žaliavų negalima perduoti, jos turi būti naudojamos galutiniam eksportuojamam produktui gaminti. Eksporto įsipareigojimas turi būti įvykdytas per nustatytą laikotarpį nuo licencijos išdavimo (per 18 mėnesių su galimybe pratęsti terminą du kartus po 6 mėnesius).

(38)

Atliekant patikrinimą buvo nustatyta, kad bendrovės konkreti vienam PET plėvelės kilogramui pagaminti reikalingų pagrindinių žaliavų sunaudojimo norma, kuri buvo nurodyta ir vartojimo registre, buvo mažesnė nei atitinkama SION. Kitaip tariant, bendradarbiaujančiam eksportuotojui buvo leidžiama pagal SION be muito importuoti daugiau žaliavos nei jam iš tiesų reikėjo gamybos procese. Bendrovė teigė, kad IV sureguliuos gautų lengvatų perviršį licencijoms pasibaigus, t. y. po 30 mėn. nuo licencijos išdavimo (žr. 37 konstatuojamąją dalį), nes įprasta naudotis dviem leidžiamais pratęsimais, kurių kiekvienas trunka 6 mėn. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad pirmoji licencija bendrovei buvo išduota 2003 m. sausio 31 d., bendrovė negalėjo pagrįsti savo tvirtinimų Komisijos tarnyboms 2005 m. gegužės mėn. atliekant patikrinimą vietoje. 2005 m. gruodžio mėn., kai bendrovė, susipažinusi su pagrindiniais faktais ir išvadomis, pateikė pastabas, ji nepateikė jokių įrodymų, kad per didelių sumų grąžinimas buvo reguliuojamas. Dėl šių SION buvo grąžinta per didelė muitų suma. IV nepateikė jokių įrodymų, kad ji sistemingai reguliavo per didelių sumų grąžinimą licencijoms pasibaigus ar kad yra pagrįsta sistema per didelių sumų grąžinimui reguliuoti.

(39)

Susipažinusi su pagrindiniais faktais ir išvadomis IV nurodė, kad 2005 m. ji tris kartus keitė ALS siekdama, inter alia, geriau kontroliuoti eksportuojančių gamintojų ALS naudojimą, ir kad dėl pakeitimų bei patobulintų kontrolės metodų neturėtų likti per didelių sumų grąžinimo. Todėl buvo tvirtinama, kad jokios pagal ALS gautos ir į skaičiavimą įtrauktos subsidijos neturėtų būti kompensuojamos.

(40)

Reikėtų pažymėti, kad minėtos ALS pakeitimai įsigaliojo po TL ir Komisijos tarnybų patikrinimo, dėl to buvo neįmanoma patikrinti, kaip jie taikomi praktikoje. Be to, 2005 m. spalio 10 d. paskelbtu viešuoju pranešimu HOP I 2002-2007 4.26 straipsnio dalis buvo papildyta taip: „licenciją išduodanti institucija taip pat imasi veiksmų licencijos turėtojo atžvilgiu, jei nepateikiamas tinkamai užpildytas 23 priedėlis (kitas vartojimo registro pavadinimas)“. Tačiau nenurodoma, kokie tai turėtų būti veiksmai.

(41)

Todėl manoma, kad nebuvo tikrinama, kaip pirmiau minėti Indijos valdžios institucijų padaryti pakeitimai yra įgyvendinami praktikoje. Taip pat nenurodomos vartojimo registro nepateikimo pasekmės. Todėl toliau išdėstytos išvados yra pagrįstos TL surinktais duomenimis.

(42)

Atleidimas nuo importo muitų pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktį ir 2 straipsnio 2 dalį yra subsidija, t. y. IV finansinis įnašas, kuriuo tiriamiesiems eksportuotojams buvo suteikta nauda.

(43)

Be to, kaip numatyta įstatymuose, ALS fiziniam eksportui ir ALS metiniam reikalavimui neabejotinai priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų ir dėl to pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalies a punktą yra laikoma individualia ir kompensuojamąja. Neprisiimdama eksporto įsipareigojimo bendrovė negali naudotis pagal šias sistemas teikiamomis lengvatomis.

(44)

Šiuo atveju naudojamų posistemių negalima laikyti leistinomis muitų grąžinimo sistemomis arba pakaitinėmis muitų grąžinimo sistemomis, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Minėtos posistemės neatitinka griežtų taisyklių, nustatytų pagrindinio reglamento I priedo i punkte, II priede (muitų grąžinimo sistemos apibrėžimas ir taisyklės) ir III priede (pakaitinės muitų grąžinimo sistemos apibrėžimas ir taisyklės). IV netaikė veiksmingos tikrinimo sistemos arba tvarkos, kad nustatytų, ar žaliavos buvo sunaudotos eksportuojamam produktui gaminti ir kokiais kiekiais (pagrindinio reglamento II priedo II dalies 4 punktas arba, kalbant apie pakaitines muitų grąžinimo sistemas, pagrindinio reglamento III priedo II dalies 2 punktas). SION aptariamam produktui buvo nepakankamai tikslios. Pačios SION negali būti laikomos faktinio suvartojimo tikrinimo sistema, nes tokių perdėtai didelių standartinių normų nustatymas nepadeda IV pakankamai tiksliai patikrinti, koks žaliavų kiekis buvo sunaudotas eksportuojamaam produktui gaminti. Be to, IV netaikė veiksmingos kontrolės remiantis vartojimo registru.

(45)

Todėl šios posistemės yra kompensuojamosios.

(46)

Subsidijos ALS naudojusiam eksportuotojui suma buvo apskaičiuota tokiu būdu. Skaitiklis – tai nesumokėti importo muitai (pagrindinis muitas ir specialus papildomas muitas) už medžiagas, importuotas pagal dvi ALS posistemes, tiriamuoju laikotarpiu naudotas aptariamam produktui (skaitiklis). Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 1 dalies a punktu, iš subsidijos sumų buvo išskaičiuoti mokesčiai, kuriuos reikėjo būtinai sumokėti, norint gauti subsidiją, jeigu tokie išskaitų prašymai buvo pagrįsti. Pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalį vardiklis yra aptariamo produkto eksporto apyvarta TL.

(47)

TL šia sistema pasinaudojusi bendrovė gavo 6,0 % subsidiją.

(48)

Išsamus DEPB apibūdinimas pateiktas EXIM politikos 2002–2007 4.3 straipsnio dalyje ir HOP I 2002–2007 4 skyriuje. Pirminio tyrimo metu buvo dvi DEPB formos – prieš eksportą ir po eksporto. 2000 m. balandžio mėn. prieš eksportą taikoma DEPB sistema buvo nutraukta, ir todėl tyrimo metu buvo nagrinėjama tariamos subsidijos forma po eksporto.

(49)

Šia sistema teisę pasinaudoti turi bet kuris gamintojas eksportuotojas ar prekybininkas eksportuotojas. Buvo nustatyta, kad TL šia sistema naudojosi trys bendrovės.

(50)

Šia sistema teisę pasinaudoti turintis eksportuotojas gali kreiptis dėl DEPB kreditų, kurie skaičiuojami procentais nuo prekių, eksportuojamų pagal šią sistemą, vertės. Tokias DEPB normas Indijos valdžios institucijos nustatė beveik visiems produktams, įskaitant aptariamą produktą. Jos nustatomos pagal SION, atsižvelgiant į galimą importuotų žaliavų kiekį eksportuojamame produkte ir į muitą, taikomą tokiam galimam importui, neatsižvelgiant į faktinį importo muitų sumokėjimą.

(51)

Norėdama pasinaudoti šia sistema, bendrovė turi eksportuoti. Eksporto sandorio metu eksportuotojas Indijos valdžios institucijoms privalo pateikti deklaraciją, kurioje turi būti nurodyta, kad eksportuojama pagal DEPB. Tam, kad prekes būtų galima eksportuoti, Indijos muitinė prekių išsiuntimo procedūros metu išduoda eksporto važtaraštį. Šiame dokumente, inter alia, nurodoma DEPB kredito suma, kurią ketinama skirti tam eksporto sandoriui. Tada eksportuotojas sužino, kokia lengvata jam bus suteikta. Muitinei išdavus eksporto važtaraštį, IV negali savo nuožiūra suteikti DEPB kreditą. Lengvatos dydis apskaičiuojamas pagal atitinkamą DEPB tarifą, kuris taikomas eksporto deklaracijos sudarymo metu. Dėl to minėtos lengvatos dydžio atgaline data keisti negalima.

(52)

Be to, buvo nustatyta, kad pagal Indijos buhalterinės apskaitos tvarką, įvykdžius eksporto įsipareigojimą, DEPB kreditai gali būti įtraukiami kaupiamuoju pagrindu į komercines sąskaitas kaip pajamos. Tokie kreditai gali būti naudojami mokėti muitus už paskesnį neribojamą prekių, išskyrus pagrindines gamybos priemones, importą. Prekes, importuotas naudojant tokius kreditus, galima parduoti vidaus rinkoje (sumokėjus pardavimo mokestį) arba naudoti kitiems tikslams. DEPB kreditai gali būti laisvai perleidžiami ir galioja 12 mėnesių nuo išdavimo.

(53)

Prašymą DEPB kreditams gauti galima pateikti 25 eksporto sandoriams, arba neribotam eksporto sandorių skaičiui, jeigu prašymas pateikiamas elektronine forma. De facto DEPB kreditams netaikomi jokie griežti terminai, nes HOP I 2002–2007 4.47 skyriuje nurodyti laikotarpiai visada skaičiuojami nuo paskutinio eksporto sandorio, nurodyto atitinkamame DEPB prašyme.

(54)

IV ir vienas eksportuotojas atkreipė Komisijos tarnybų dėmesį į tai, kad ši sistema netrukus bus nutraukta ją pakeičiant tariamai „su PPO suderinta“ sistema. Buvo planuota, kad DEPB nustos galioti 2005 m. balandžio 1 d. Tačiau ją pakeičianti sistema dar nebuvo paruoša įgyvendinimui, todėl DEPB galiojimas buvo pratęstas iki 2006 m. balandžio 1 d. Jei iki nurodytos datos nauja sistema nebus paruošta įgyvendinimui, DEPB liks galioti tiek, kiek reikia.

(55)

Susipažinę su pagrindiniais faktais ir išvadomis IV ir du eksportuotojai, kurie naudojosi pagal šią sistemą teikiamomis lengvatomis, pateikė pastabas dėl pirmiau išdėstytos DEPB analizės. Jie i) tvirtino, kad DEPB kreditus tariamai galima gauti tik tada, jeigu eksportuojamos tokios prekės, kurioms taikomi importo muitai už jų sudėtyje esančias žaliavas, ii) abejojo Komisijos taikomu skaičiavimo metodu, pagrįstu „kaupiamuoju“ principu, o ne metodika, kuri buvo naudojama 1999 m. pirminiame nagrinėjime, po kurio buvo nustatytos galutinės kompensacinės priemonės, ir kuri buvo pagrįsta „gavimo“ principu, iii) prašė nedelsiant nutraukti tyrimą DEPB atžvilgiu remdamiesi tuo, kad IV paskelbė nuo 2006 m. balandžio 1 d. nutraukianti DEPB sistemą, ir iv) tvirtino, kad sistemos nepašalinus iš skaičiavimo būtų pažeidžiamos ASCM (Susitarimo dėl subsidijų ir kompensacinių priemonių) 27 straipsnio nuostatos besivystančių šalių atžvilgiu.

(56)

IV ir eksportuotojai i) papunktyje nurodyto argumento išsamiau nepagrindė. Bet kuriuo atveju minėtas argumentas prieštarauja tyrimo išvadoms, nurodytoms 50–53 konstatuojamosiose dalyse. Todėl šis argumentas atmetamas.

(57)

ii) argumento atveju – šiame tyrime naudota metodika siekiama geriau atspindėti subsidijos poveikį bendradarbiaujančių eksportuotojų finansinei padėčiai nustatytu tyrimo laikotarpiu. Atsižvelgiant į tai, buvo manoma, kad lengvata gavėjui yra suteikiama tada, kai pagal šią sistemą sudaromas eksporto sandoris. Tai patvirtinta, inter alia, DEPB kreditų įtraukimu į apskaitą kaupiamuoju principu pagal Indijos apskaitos standartus. Be to, pažymima, kad Komisijos tarnybos šią metodiką jau keletą kartų naudojo, visų pirma grafito elektrodų sistemos byloje (18), ir kad pagal šią metodiką sistema, kuri iš tikrųjų visada buvo kompensuojamoji, nėra visapusiškai iš naujo vertinama. Todėl šis argumentas atmetamas.

(58)

Nagrinėjant iii argumentą iš tikrųjų buvo nustatyta, kad IV praeityje pranešė panaikinsianti DEPB. DEPB turėjo būti panaikinta 2005 m. kovo 31 d., bet IV vyriausybė ją pratęsė iki 2005 m. rugsėjo 30 d. Tada IV sistemos galiojimą dar pratęsė iki 2006 m. balandžio 1 d. Tokiomis aplinkybėmis vis dar yra neaišku, ar DEPB iš tikrųjų 2006 m. balandžio 1 d. bus panaikinta (žr. 123 konstatuojamąją dalį).

(59)

iv argumento atveju nepažeidžiamos ASCM 27 straipsnyje išdėstytos besivystančių šalių nuostatos. Iš tiesų pagal minėtą straipsnį PPO valstybėms narėms nekliudoma imtis kompensuojamųjų veiksmų žalingo kitos valstybės narės subsidijavimo keliamo poveikio atžvilgiu. Kadangi buvo nustatyta, kad DEPB yra kompensuojamoji, šis argumentas yra atmetamas.

(60)

Pagal DEPB subsidijos skiriamos, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir 2 straipsnio 2 dalyje. DEPB kreditas yra IV finansinis įnašas, nes jis galiausiai bus naudojamas kompensuoti importo muitus, taip sumažinant IV pajamas iš muitų, kurias ji turėtų gauti kitais atvejais. Be to, DEPB kreditas yra naudingas eksportuotojui, nes padidina bendrovės likvidumą.

(61)

Be to, pagal įstatymus DEPB priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų ir todėl yra laikoma individualia ir kompensuojamąja pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalies a punktą.

(62)

Šios sistemos negalima laikyti leistina muitų grąžinimo sistema arba pakaitine muitų grąžinimo sistema, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Ji neatitinka griežtų taisyklių, nustatytų pagrindinio reglamento I priedo i punkte, II priede (muitų grąžinimo sistemos apibrėžimas ir taisyklės) ir III priede (pakaitinio muitų grąžinimo sistemos apibrėžimas ir taisyklės). Eksportuotojas gamybos proceso metu neprivalo faktiškai sunaudoti be muito importuotų produktų, ir kredito suma neskaičiuojama atsižvelgiant į faktines sunaudotas žaliavas. Be to, netaikoma jokia sistema arba tvarka, siekiant patvirtinti, kokios žaliavos yra sunaudojamos eksportuojamo produkto gamyboje, arba įsitikinti, ar nebuvo sumokėti per dideli importo muitai, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento I priedo i punkte, II ir III prieduose. Galiausiai, eksportuotojas turi teisę naudotis DEPB lengvatomis neatsižvelgiant į tai, ar jis bendrai importuoja kokias nors žaliavas. Norint gauti lengvatą eksportuotojui pakanka paprasčiausiai eksportuoti prekes neįrodant, kad buvo importuotos kokios nors žaliavos. Tai reiškia, kad net tie eksportuotojai, kurie visas žaliavas įsigyja savo šalyje ir neimportuoja jokių prekių, kurios gali būti naudojamos kaip žaliavos, taip pat turi teisę naudotis DEPB.

(63)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalimi ir 5 straipsniu, kompensacinių subsidijų suma buvo skaičiuojama atsižvelgiant į gavėjui suteiktą lengvatą, nustatytą peržiūros tyrimo laikotarpiu. Atsižvelgiant į tai, buvo manoma, kad lengvata gavėjui yra suteikiama tada, kai sudaromas eksporto sandoris pagal šią sistemą. Šiuo momentu IV gali atsisakyti muitų, kurie sudaro finansinį įnašą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje.

(64)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, laikoma, kad pagal DEPB gauta subsidija yra lygi kreditų, gautų už visus eksporto sandorius, sudarytus pagal šią sistemą per tyrimo laikotarpį, sumai.

(65)

Pateikus pagrįstus prašymus, siekiant apskaičiuoti subsidijos sumą, kaip skaitiklį, iš tokiu būdu nustatytų kreditų buvo išskaičiuoti mokesčiai, kuriuos būtina sumokėti, norint gauti subsidiją pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 1 dalies a punktą.

(66)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi, šios subsidijų sumos buvo paskirstytos visai eksporto apyvartai kaip atitinkamas vardiklis, nes subsidija priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų, ir ją skiriant nebuvo atsižvelgta į pagamintą, eksportuotą arba transportuotą kiekį. TL šiomis sistemomis pasinaudojo trys bendrovės, kurios gavo 9,0–11,0 % dydžio subsidijas.

(67)

Išsami informacija apie šias sistemas yra pateikta atitinkamai EXIM politikos 2002–2007 ir HOP I 2002–2007 6 (EOU) ir 7 (SEZ) skyriuose.

(68)

Išskyrus bendroves, kurios verčiasi tik prekyba, visos įmonės, kurios iš esmės įsipareigoja eksportuoti visas savo pagamintas prekes arba paslaugas, gali steigtis pagal SEZ arba EOU sistemas. Buvo nustatyta, kad TL viena bendrovė pasinaudojo EOU sistema.

(69)

SEZ yra konkrečiai apibrėžtos neapmuitinamos teritorijos, kurios pagal EXIM politiką 2002–2007 prekybos operacijų, muitų ir mokesčių tikslais laikomos užsienio teritorija.

(70)

Kita vertus, geografiniu požiūriu EOU yra lankstesnės ir gali steigtis bet kurioje Indijos vietoje. Ši sistema papildo SEZ sistemą.

(71)

Prašyme dėl EOU arba SEZ statuso būtina pateikti ateinančių penkerių metų duomenis, inter alia, apie planuojamą produkcijos kiekį, numatomą eksporto vertę, importo ir vietos reikalavimus. Patvirtinusios prašymą, valdžios institucijos tokią bendrovę informuoja apie susijusias nuostatas ir sąlygas. Sutartis dėl bendrovės statuso pripažinimo pagal SEZ ir (arba) EOU sistemą galioja penkerius metus. Ji gali būti atnaujinta papildomiems laikotarpiams.

(72)

Pagrindinis EOU arba SEZ įsipareigojimas, nustatytas EXIM politikoje 2002–2007, yra gauti grynųjų pajamų užsienio valiuta (toliau – NFE), t. y. per ataskaitinį laikotarpį (5 metus) bendra eksporto vertė turi būti didesnė už importuotų prekių bendrą vertę.

(73)

EOU ir (arba) SEZ bendrovės turi teisę gauti šias lengvatas:

(74)

Bendrovės, kurios veikia pagal šias sistemas, laiko prekes muitinėje nesumokėję muitų kontroliuojant muitinės pareigūnams Muitų įstatymo 65 dalyje nustatyta tvarka. Minėtos bendrovės, naudodamos nustatytos formos apskaitos dokumentus, teisiškai privalo tinkamai įtraukti į apskaitą visas importuojamas medžiagas, jų vartojimą ir panaudojimą bei eksportą. Šie dokumentai turėtų būti reguliariai pateikiami kompetentingoms institucijoms, jeigu to reikalaujama (toliau – ketvirčio ir metinės pažangos ataskaitos). Tačiau pagal HOP I 2002–2007 14-I priedėlio 10.2 ir 14-II priedėlio 13.2 straipsnio dalis „(EOU arba SEZ bendrovė) neprivalo kiekvienos importo siuntos susieti su savo eksportu, perleidimais kitoms įmonėms, DTA pardavimais arba atsargomis“.

(75)

Vidaus rinkoje parduodamų prekių išsiuntimą ir apskaitą įvertina pačios bendrovės. EOU eksporto siuntų išsiuntimo procesą prižiūri nuolatinis EOU muitinės ir (arba) akcizų pareigūnas.

(76)

Šiuo atveju EOU sistema per tam tikrą TL dalį naudojosi tik vienas bendradarbiaujantis eksportuotojas. Kadangi SEZ sistema niekas nesinaudojo, tai su šia sistema susijusio kompensavimo analizuoti nereikia. EOU pasinaudojęs bendradarbiaujantis eksportuotojas sistemą taikė pagrindinių gamybos priemonių importui be muitų ir pagrindinio pardavimo mokesčio už vietoje perkamas prekes kompensacijos gavimui. Šis eksportuotojas nepasinaudojo EOU teikiama lengvata – atleidimu nuo žaliavų importo muitų PET plėvelės gamybai, jis naudoja PET plokštes kaip žaliavą. Šios PET plokštės yra pagamintos kitame šios bendrovės padalinyje iš žaliavų, įsigytų pagal ALS. Taigi bendrovė pasinaudojo lengvatomis, apibūdintomis 73 konstatuojamosios dalies i ir iii punktuose.

(77)

Viena bendrovė, kuri pasinaudojo pagal EOU sistemą teikiamomis lengvatomis, pateikė pastabų apie tam tikrus atitinkamų subsidijų skirtumų skaičiavimo elementus. Tais atvejais, kai pastabos buvo pagrįstos, skaičiavimai buvo pakoreguoti.

(78)

EOU atleidimas nuo dviejų rūšių importo muitų (toliau – pagrindinio muito ir specialaus papildomo muito) ir pagrindinio pardavimo mokesčio kompensavimas yra IV finansinis įnašas, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Vyriausybės pajamos, kurios būtų gautos netaikant šios sistemos, buvo prarastos, o tai reiškia, kad EOU buvo suteikta nauda, kai apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalyje, nes ji išsaugojo savo likvidumą nemokėdama muitų, kurie paprastai mokami.

(79)

Tai reiškia, kad atleidimas nuo pagrindinio muito ir specialaus papildomo muito bei pardavimo mokesčio kompensavimas yra subsidijos, kai apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnyje. Pagal įstatymą jos priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų ir dėl to laikomos individualiomis bei kompensuojamosiomis pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalies a punktą. EOU eksporto tikslas, kaip nurodyta EXIM politikos 2002–2007 6.1 straipsnio dalyje, yra condition sine qua non norint gauti lengvatas.

(80)

Be to, buvo patvirtinta, kad IV netaiko veiksmingos tikrinimo sistemos arba tvarkos, kuri padėtų išsiaiškinti, ar be muito ir (arba) pardavimo mokesčio įsigytos žaliavos buvo sunaudotos eksportuojamai prekei gaminti ir kokiais kiekiais (pagrindinio reglamento II priedo II dalies 4 punktas arba, kalbant apie pakaitines muitų grąžinimo sistemas, pagrindinio reglamento III priedo II dalies 2 punktas). Be to, atleidimas nuo muitų pagrindinėms gamybos priemonėms tikrai nėra leistina muitų grąžinimo sistema.

(81)

IV neatliko papildomo patikrinimo pagal faktines sąnaudas, nors paprastai tokį patikrinimą reikia atlikti, kai netaikoma veiksminga tikrinimo sistema (pagrindinio reglamento II priedo II dalies 5 punktas ir III priedo II dalies 3 punktas), ir neįrodė, kad nebuvo grąžintos per didelės sumos.

(82)

Todėl kompensacine lengvata laikomas visų importo muitų (pagrindinio muito ir specialaus pagrindinio muito), kurie paprastai mokami importavimo metu, grąžinimas ir pardavimo mokesčio kompensacija peržiūros tyrimo laikotarpiu.

(83)

Skaitiklis buvo nustatytas tokiu būdu. Šią sistemą naudojusiam eksportuotojui subsidijos suma buvo apskaičiuota remiantis kompensuotais pardavimo mokesčiais už pirkinius gamybos sektoriui, t. y., inter alia, dalis ir pakavimo medžiagas, peržiūros tyrimo laikotarpiu. Mokesčiai, kuriuos būtinai reikėjo sumokėti, norint gauti subsidiją, buvo išskaičiuoti pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 1 dalies a punktą.

(84)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi ši subsidijos suma buvo paskirstyta visai eksporto apyvartai, kurią sudarė visa eksporto pardavimo apimtis peržiūros tyrimo laikotarpiu kaip atitinkamas vardiklis, nes subsidija priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų ir nebuvo skiriama, atsižvelgiant į pagamintus, eksportuotus arba transportuotus kiekius. Tokiu būdu apskaičiuotas subsidijų skirtumas sudarė 0,02 %.

(85)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 3 dalimi, šia sistema besinaudojančiai bendrovei suteikta nauda buvo apskaičiuojama pagal nesumokėto už importuotas pagrindines gamybos priemones muito sumą, ir pardavimo mokesčio, kompensuoto už įgytas pagrindines gamybos priemones, sumą, abi sumas paskirstant per laikotarpį, kuris atspindi normalų tokių pagrindinių gamybos priemonių nusidėvėjimo laikotarpį aptariamo podukto gamybos sektoriuje. Tokiu būdu apskaičiuota ir TL priskiriama suma buvo koreguojama, pridedant šio laikotarpio palūkanas, kad būtų atspindėta visa gautos naudos vertė per tam tikrą laikotarpį ir taip būtų nustatyta visa šios sistemos naudotojui suteikta nauda. Siekiant apskaičiuoti subsidijos sumą, kaip skaitiklį, iš minėtos sumos buvo išskaičiuoti mokesčiai, kuriuos būtina sumokėti, norint gauti subsidiją pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 1 dalies a punktą. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka, ši subsidijos suma buvo paskirstyta šio sektoriaus eksporto apyvartai peržiūros tyrimo laikotarpiu kaip atitinkamas vardiklis, nes subsidija priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų, ir nebuvo skiriama, atsižvelgiant į pagamintus, eksportuotus arba transportuotus kiekius. Tokiu būdu apskaičiuotas subsidijų skirtumas sudarė 5,0 %.

(86)

Tai reiškia, kad bendras subsidijų skirtumas tiriamajai bendrovei pagal EOU sistemą sudaro 5,0 %.

(87)

Išsamus EPCG apibūdinimas pateiktas EXIM politikos 2002–2007 5 skyriuje ir HOP I 2002–2007 5 skyriuje.

(88)

Teisę naudotis šia sistema turi gamintojai eksportuotojai ir prekybininkai eksportuotojai, kurie yra susiję su remiančiais gamintojais ir paslaugų teikėjais. Buvo nustatyta, kad TL šia sistema naudojosi keturios atrinktos bendrovės.

(89)

Pagal eksporto įsipareigojimo sąlygą bendrovė gali importuoti pagrindines gamybos priemones (naujas pagrindines gamybos priemones, o nuo 2003 m. balandžio mėn. – ir panaudotas iki 10 metų senumo pagrindines gamybos priemones) mokėdama už jas sumažintą muitą. Tuo tikslu, pateikus prašymą ir sumokėjus mokestį, IV išduoda EPCG licenciją. Nuo 2000 m. balandžio mėn. pagal šią sistemą numatyta taikyti sumažintą 5 % muito normą visoms pagrindinėms gamybos priemonėms, kurios yra importuojamos pagal šią sistemą. Iki 2000 m. kovo 31 d. buvo taikoma faktinė 11 % muito norma (įskaitant 10 % papildomą mokestį), o didelės vertės importui – nulinė muito norma. Vykdant eksporto įsipareigojimą, importuojamas pagrindines gamybos priemones būtina naudoti tam tikram eksportuojamų prekių kiekiui pagaminti per tam tikrą laikotarpį.

(90)

Susipažinusi su pagrindiniais faktais ir išvadomis IV tvirtino, kad palūkanų pridėjimas siekiant nustatyti visą lengvatos sumą nėra pagrindas daryti prielaidą, kad bendrovė būtų finansavusi visą papildomo muito sumą paskolomis ir kad dėl to tiriamuoju laikotarpiu reikėtų atsižvelgti į kiekvienos bendrovės skolos ir nuosavybės santykį ir skaičiuojant reikėtų naudoti tik proporcingą sumą.

(91)

Manoma, kad nepaisant to, ar muitams sumokėti bendrovė skolintųsi pinigus ar naudotųsi savo fondais, bet kokiu atveju būtų patirtos išlaidos. Skolinimosi atveju išlaidos – tai palūkanos, kurios po to turi būti sumokamos. Kai finansuojama iš savo fondų, tuomet bendrovės išlaidomis tampa pirmesnių investicijų palūkanos. Todėl šis argumentas buvo atmestas.

(92)

Trys bendrovės, kurios pasinaudojo pagal EPCG sistemą teikiamomis lengvatomis, pateikė keletą pastabų apie tam tikrus atitinkamų subsidijų skirtumų skaičiavimo elementus. Tais atvejais, kai pastabos buvo pagrįstos, skaičiavimai buvo pakoreguoti.

(93)

Pagal EPCG subsidijos skiriamos, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir 2 straipsnio 2 dalyje. Muito sumažinimas laikomas IV finansiniu įnašu, nes ši lengvata sumažina IV pajamas iš muitų, kurias kitu atveju ji turėtų gauti. Be to, muito sumažinimas yra naudingas eksportuotojui, nes importuojant sutaupyti muitai padidina bendrovės likvidumą.

(94)

Be to, EPCG pagal įstatymą priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų, nes šių licencijų negalima gauti, neįsipareigojus eksportuoti. Dėl to ji laikoma individualia ir kompensuojamąja pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalies a punktą.

(95)

Šios sistemos negalima laikyti leistina muitų grąžinimo sistema arba pakaitine muitų grąžinimo sistema, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Tokios leistinos sistemos neapima pagrindinių gamybos priemonių, kaip nurodyta pagrindinio reglamento I priedo i punkte, nes jos yra nesunaudojamos gaminant eksportuojamas prekes.

(96)

Skaitiklis buvo nustatytas tokiu būdu. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 3 dalimi, subsidijos suma buvo apskaičiuota pagal muitą, nesumokėtą už importuotas pagrindines gamybos priemones, paskirstytą per laikotarpį, kuris atspindi normalų tokių pagrindinių gamybos priemonių nusidėvėjimo laikotarpį PET plėvelės pramonės sektoriuje. Siekiant parodyti visą laikui bėgant suteiktos naudos vertę, prie šios sumos buvo pridėtos palūkanos. Mokesčiai, kuriuos būtinai reikėjo sumokėti, norint gauti subsidiją, buvo išskaičiuoti pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 1 dalies a punktą.

(97)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi ir 7 straipsnio 3 dalimi, subsidijos suma buvo paskirstyta šio sektoriaus eksporto apyvartai peržiūros tyrimo laikotarpiu kaip atitinkamas vardiklis, nes subsidija priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų. Keturių atrinktų bendrovių gautos subsidijos sudarė 1,3–2,7 %.

(98)

Teisinis šios sistemos pagrindas yra pateiktas EXIM–politikos 2002-2007 4.2.1–4.2.7. straipsnio dalyse ir HOP I 2002-2007 4.31–4.36 straipsnio dalyse.

(99)

Atsižvelgiant į tai, kad nė viena iš keturių atrinktų bendrovių negavo lengvatų pagal DFRC, tai su DFRC susijusio kompensavimo analizuoti nereikia.

(100)

Šios sistemos teisinis pagrindas yra 1961 m. Pajamų mokesčio įstatymas (toliau – ITA), kuris kiekvienais metais yra iš dalies keičiamas Finansų įstatymu. Finansų įstatymu kiekvienais metais nustatomas mokesčių rinkimo ir įvairių atleidimų bei atskaitymų, kurių gali būti pareikalauta, pagrindas. Eksportuojančios bendrovės gali reikalauti, kad jos būtų atleistos nuo pajamų mokesčio pagal ITA 10A, 10B ir 80HHC dalis.

(101)

Atsižvelgiant į tai, kad nė viena iš keturių atrinktų bendrovių negavo lengvatų pagal ITA 10A ir 10B dalis, tai su ITA 10A ir 10B dalimis susijusio kompensavimo analizuoti nereikia.

(102)

Du tirti eksportuotojai nurodė, kad jie gavo naudos iš dalinio atleidimo nuo pajamų mokesčio už pelną, gautą iš eksporto pardavimo peržiūros tyrimo laikotarpiu, pagal ITA 80HHC dalį. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad ši ITA nuostata buvo panaikinta nuo 2004 m. balandžio 1 d. prasidedančių finansinių metų iki 2005 m. kovo 31 d. ir toliau, ji nesuteiks jokios naudos pareiškėjui nuo 2004 m. kovo 31 d. Todėl lengvatos, gautos pagal ITA 80HHC dalį, nebus kompensuojamos pagal pagrindinio reglamento 15 straipsnio 1 dalį.

(103)

Šios sistemos išsamus apibūdinimas pateiktas Indijos rezervų banko (toliau – RBI) Pagrindiniame aplinkraštyje IECD Nr. 5/04.02.01/2002-03 (Eksporto kreditai užsienio valiuta) ir Pagrindiniame aplinkraštyje IECD Nr. 10/04.02.01/2003-04 (Eksporto kreditai rupijomis), kuris yra skirtas visiems komerciniams Indijos bankams.

(104)

Teisę šia sistema naudotis turi gamintojai eksportuotojai ir prekybininkai eksportuotojai. Buvo nustatyta, kad TL šia sistema naudojosi trys bendrovės.

(105)

Pagal šią sistemą RBI privaloma tvarka nustato maksimalią palūkanų normą, taikomą eksporto kreditams Indijos rupijomis arba užsienio valiuta, kurią komerciniai bankai gali taikyti eksportuotojui, „kad eksportuotojai galėtų gauti kreditus tarptautiniu lygiu konkurencinėmis palūkanų normomis“. ECS sudaro dvi posistemės, tai yra Eksporto kreditų sistema, taikoma prekėms prieš išsiuntimą („akredityvas neišsiųstoms prekėms apmokėti“), kuri apima kreditus, teikiamus eksportuotojui prekių pirkimo, perdirbimo, gamybos, pakavimo ir (arba) siuntimo išlaidoms finansuoti prieš eksportą, ir Eksporto kreditų sistema, taikoma prekėms po išsiuntimo, pagal kurią teikiamos apyvartinių lėšų paskolos iš eksporto gautinoms sumoms finansuoti. Be to, RBI nurodo bankams tam tikrą dalį savo grynojo banko kredito skirti eksportui finansuoti.

(106)

Pagal minėtus RBI pagrindinius aplinkraščius eksportuotojai gali gauti eksporto kreditus lengvatinėmis palūkanų normomis, palyginti su įprastinių komercinių kreditų (kreditų grynaisiais) palūkanų normomis, kurios nustatomos tik pagal rinkos sąlygas.

(107)

Dvi bendrovės, kurioms buvo suteiktos lengvatos pagal ECS sistemą, pateikė keletą pastabų apie tam tikrus atitinkamų subsidijų skirtumų skaičiavimo elementus. Tais atvejais, kai pastabos buvo pagrįstos, skaičiavimai buvo pakoreguoti.

(108)

Pirma, mažinant finansines išlaidas palyginti su rinkos palūkanų normomis minėtos lengvatinės palūkanų normos tokiam eksportuotojui yra naudingos, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalyje. Nepaisant to, kad lengvatinius kreditus pagal ECS sistemą teikia komerciniai bankai, ši lengvata yra vyriausybės finansinis įnašas, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies iv punkte. RBI yra valstybinė institucija, dėl to jai taikoma pagrindinio reglamento 1 straipsnio 3 dalyje pateikta „vyriausybės“ sąvoka, be to, ji nurodo komerciniams bankams suteikti lengvatinį finansavimą eksportuojančioms bendrovėms. Šis lengvatinis finansavimas yra subsidija, kuri laikoma individualia ir kompensuojamąja, nes pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalies a punktą lengvatinės palūkanų normos priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų.

(109)

Subsidijos suma buvo apskaičiuojama remiantis palūkanų, sumokėtų už TL naudotus eksporto kreditus, ir sumos, kurią būtų reikėję mokėti, jeigu būtų taikomos tokios palūkanų normos, kurios yra taikomos atskirų bendrovių naudojamiems įprastiniams komerciniams kreditams, skirtumu. Ši subsidijos suma (skaitiklis) buvo paskirstyta visai eksporto apyvartai peržiūros tyrimo laikotarpiu kaip atitinkamas vardiklis pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalį, nes subsidija priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų ir ją skiriant nebuvo atsižvelgta į pagamintus, perdirbtus, eksportuotus arba transportuotus kiekius. Keturios atrinktos bendrovės gavo lengvatas pagal ECS. Jos gavo 0,01–1,3 % subsidijas.

(110)

Atsižvelgiant į tai, kad nė viena iš keturių atrinktų bendrovių negavo lengvatų pagal šią ad hoc sistemą, tai su ja susijusio kompensavimo analizuoti nereikia.

(111)

Buvo nustatyta, kad nė vienas eksportuojantis gamintojas nesinaudojo Utar Pradešo vyriausybės paskatų paketo sistema.

(112)

Skatindama pramonės sektorių išplitimą mažiau išsivysčiusiose valstijos vietose, IV nuo 1964 m. teikia lengvatas naujų besiplečiančių įmonių įsikūrimui besivystančiuose valstijos regionuose pagal sistemą, kuri yra paprastai žinoma kaip „paskatų paketo sistema“. Nuo taikymo pradžios ši sistema keletą kartų buvo iš dalies keista – „1993 m. sistema“ veikė nuo 1993 m. spalio 1 d. iki 2001 m. kovo 31 d., o paskutinį kartą pakeista „2001 m. sistema“ buvo pradėta taikyti 2001 m. kovo 31 d. ir bus taikoma iki 2006 m. kovo 31 d. MV taikomą PSI sudaro kelios posistemės, kurių pagrindinės yra šios: i) atleidimas nuo vietos pardavimo mokesčio ir ii) vietos mokesčio kompensavimas.

(113)

Norėdamos šia sistema naudotis bendrovės turi investuoti į mažiau išsivysčiusias zonas įkurdamos naują pramonės įmonę arba investuodamos didelę kapitalo dalį į veikiančios pramonės įmonės plėtrą ir įvairinimą. Šios zonos pagal ekonominį vystymąsi yra skirstomos į skirtingas kategorijas (pvz., mažai išsivysčiusi zona, mažiau išsivysčiusi zona, mažiausiai išsivysčiusi zona). Pagrindinis paskatų dydžio nustatymo kriterijus yra zona, kurioje veikia arba bus įsteigta įmonė, ir investicijų dydis.

(114)

Atleidimas nuo vietos pardavimo mokesčio: prekėms paprastai taikomas pagrindinis pardavimo mokestis (pardavimui tarp valstijų) arba valstijos pardavimo mokestis (pardavimui valstijoje), kurio dydis svyruoja pagal valstiją ir (arba) valstijas, kurioje(kuriose) sudaromi sandoriai. Prekių importui ar eksportui netaikomas pardavimo mokestis, o vidaus pardavimui taikomas tinkamo dydžio pardavimo mokestis. Pagal atleidimo sistemą paskirtos įmonės neturi mokėti jokių pardavimo mokesčių nuo jų pardavimo sandorių. Taip pat paskirtos įmonės yra atleistos nuo vietos pardavimo mokesčio už jų įgytas prekes iš tiekėjo, kuris pats turi teisę naudotis sistema. Kadangi pardavimo sandoris nesuteikia jokios naudos paskirtai parduodančiai įmonei, tai pirkimo sandoris duoda naudos paskirtai perkančiai įmonei. Dvi iš keturių atrinktų bendrovių turėjo po vieną įmonę, kuri TL galėjo naudotis MV teikiama PSI. Pagal sistemą šios dvi įmonės buvo atleistos nuo pardavimo mokesčio už tam tikrus vidaus pirkimo kiekius iš tiekėjų, kurie turi teisę naudotis atleidimo sistema.

(115)

Vietos mokesčio kompensavimas: vietos mokestis – tai toks mokestis, kurį renka Indijos vietinės vyriausybės, įskaitant MV, už prekes, patenkančias į jų miesto ar rajono teritoriją. Pramonės įmonės turi teisę gauti vietos mokesčio kompensaciją iš MV, jei jų įrenginiai yra tam tikruose nurodytuose miestuose ir rajonuose valstijos teritorijoje. Bendra suma, kuri gali būti kompensuota, negali viršyti 100 % pagrindinio kapitalo investicijų. Nustatyta, kad iš dviejų minėtų bendrovių, turinčių įmonę, kuri TL galėjo naudotis MV teikiama PSI, tik viena pasinaudojo MV vidaus mokesčio kompensavimu.

(116)

Viena bendrovė, kuri pasinaudojo MV pagal PSI sistemą teikiamomis lengvatomis, pateikė keletą pastabų apie tam tikrus atitinkamo subsidijų skirtumo skaičiavimo elementus. Tais atvejais, kai pastabos buvo pagrįstos, skaičiavimai buvo pakoreguoti.

(117)

Pagal MV teikiamą PSI subsidijos skiriamos, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir 2 straipsnio 2 dalyje. Pirmiau nagrinėtos dvi posistemės laikomos MV finansiniu įnašu, nes ši lengvata sumažina MV pajamas, kurias kitu atveju ji turėtų gauti. Be to, atleidimas ir (arba) kompensavimas yra naudingas bendrovei, nes padidina jos likvidumą.

(118)

Šia sistema gali naudotis tik tos bendrovės, kurios yra investavusios į tam tikras nurodytas geografines zonas, priklausančias Maharaštros valstijos jurisdikcijai. Ne tokiose zonose įsikūrusios bendrovės šia sistema naudotis negali. Lengvatos dydis skiriasi pagal susijusias zonas. Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalies a punktą ir 3 straipsnio 3 dalį sistema laikoma individualia ir todėl kompensuojamąja.

(119)

Atleidimo nuo pardavimo mokesčių atveju subsidijos suma buvo apskaičiuota remiantis paprastai peržiūros tyrimo laikotarpiu mokamų pardavimo mokesčių suma, kuri pagal minėtą sistemą liko nesumokėta. Taip pat vietos mokesčio atžvilgiu eksportuotojo gauta lengvata buvo apskaičiuota kaip TL kompensuoto vidaus mokesčio suma. Pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalies reikalavimus šios subsidijos sumos (skaitiklis) po to buvo paskirstytos visiems peržiūros tyrimo laikotarpio pardavimo kiekiams kaip atitinkamas vardiklis, nes subsidija nepriklauso nuo eksporto, ir nebuvo skirta atsižvelgiant į pagamintus, eksportuotus arba transportuotus kiekius. Per aptariamą laikotarpį šiomis sistemomis pasinaudojo dvi bendrovės. Jos gavo 1,6 % subsidijas.

(120)

Pagal pagrindinio reglamento nuostatas tiriamiems eksportuojantiems gamintojams apskaičiuota kompensacinių subsidijų suma, išreikšta ad valorem, svyruoja nuo 11,7 % iki 15,2 %. Subsidijavimo sumos viršijo pagrindinio reglamento 14 straipsnio 5 dalies a ir b punktuose minimą de minimis ribą.

(121)

Todėl manoma, kad pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį TL subsidijavimas buvo tęsiamas.

(122)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 18 straipsnio 2 dalimi buvo tiriama, ar pasibaigus priemonių galiojimui subsidijavimas galėtų tęstis arba pasikartoti.

(123)

Buvo nustatyta, kad TL atrinkti aptariamo produkto Indijos eksportuotojai ir toliau naudojosi Indijos valdžios institucijų teikiamu kompensaciniu subsidijavimu. Peržiūros metu buvo nustatyta, kad, išskyrus vieną bendrovę, subsidijų skirtumai buvo didesni už pirminio tyrimo metu nustatytus skirtumus. Tam tikros programos, kurios buvo kompensuojamosios 1999 m. (pvz., DEPB prieš eksportą), buvo nutrauktos, tačiau buvo nustatyta, kad kitos programos, kurių nebuvo 1999 m. (pvz., ALS), šio tyrimo metu buvo kompensuojamos. Pirmiau nagrinėtos subsidijų sistemos teikia nuolatinę naudą. Išskyrus DEPB (žr. 54 konstatuojamąją dalį) nėra jokių požymių, kad artimiausioje ateityje jos gali būti panaikintos. Remiantis IV planuojama, kad DEPB pakeičianti sistema pradės veikti ne anksčiau 2006 m. balandžio 1 d. Ateityje reikės įvertinti padėtį, susidarysiančią dėl DEPB pakeitimo tariamai „su PPO suderinta“ sistema, apie kurią Komisija neturi jokios informacijos. Be to, pažymima, kad vienas bendradarbiaujantis eksportuotojas, kuris anksčiau yra gavęs lengvatų pagal DEPB, šio tyrimo TL daugiau jų negavo (žr. 33 konstatuojamąją dalį). Tačiau dabartinio tyrimo TL šis eksportuotojas pasinaudojo lengvatomis, teikiamomis pagal ALS, kuri taip pat yra muitų grąžinimo sistema. Jei 2006 m. balandžio 1 d. būtų nutraukta DEPB ir po tos datos eksportuotojams nebūtų teikiamos jokios lengvatos, manoma, kad yra galimybė tęsti panašaus dydžio, kaip nustatyta DEPB atveju, subsidijavimą, nes išlieka alternatyvi kompensacinė subsidijų sistema (ALS). Tuo tarpu aptariamo produkto eksportuotojai ir toliau gaus kompensacines subsidijas. Be to, primenama, kad visi aptariamo produkto eksportuotojai turi teisę naudotis daugeliu nagrinėtų programų. Tokiomis aplinkybėmis buvo pagrįstai nuspręsta, kad yra tikimybė, jog bus subsidijuojama ir ateityje.

(124)

Kadangi buvo įrodyta, jog subsidijavimas tęsėsi peržiūros metu ir, tikėtina, tęsis ateityje, todėl subsidijavimo pasikartojimo klausimas nebesvarbus.

(125)

Bendrijoje panašų produktą gamina 10 gamintojų, kurių gamyba sudaro visą Bendrijos gamybos apimtį, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 9 straipsnio 1 dalyje.

(126)

Reikėtų paminėti, kad pirminio tyrimo metu Bendrijos pramonę sudarė aštuoni gamintojai. Du nauji gamintojai yra naujosiose valstybėse narėse. Šešios bendrovės neparėmė prašymo ir nebendradarbiavo peržiūros tyrime. Šie keturi gamintojai palaikė skundą ir sutiko bendradarbiauti:

(127)

Šios bendrovės visapusiškai dalyvavo tyrime. TL jos sudarė 86 % visos Bendrijos gamybos.

(128)

Todėl manoma, kad pirmiau minėti keturi Bendrijos gamintojai sudaro didžiąją dalį Bendrijos visos panašaus produkto gamybos. Todėl manoma, kad, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 9 straipsnio 1 dalyje ir 10 straipsnio 8 dalyje, šių keturių Bendrijos gamintojų produkcija sudaro Bendrijos pramonę ir toliau bus vadinama „Bendrijos pramone“.

(129)

Šios kainų tendencijos yra pagrįstos Eurostato importo kainomis ir, kur taikoma, apima konvencinius ir antidempingo muitus bei numatomas išlaidas po įvežimo.

(130)

Bendrijos vartojimas buvo nustatytas remiantis Bendrijos pramonės įmonių pardavimo apimtimi Bendrijos rinkoje, Eurostato duomenimis apie visą ES importą ir Bendrijos gamintojų pardavimo apimtimi Bendrijos rinkoje.

(131)

Nuo 2001 m. iki TL Bendrijos vartojimas sumažėjo 7 %. Tiksliau 2001–2002 m. vartojimas beveik nepakito, 2002–2003 m. sumažėjo 6 procentiniais punktais ir galiausiai TL sumažėjo dar vienu procentiniu punktu.

(132)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį tiriamosios šalies kilmės importo apimtis padidėjo 107 % ir TL sudarė 12 679 tonas arba 5,0 % rinkos dalies. Pirminio tyrimo TL tiriamosios šalies rinkos dalis sudarė 9,6 %, tačiau, kai 2001 m. buvo įvestos priemonės, sumažėjo iki 2,3 %.

(133)

2001–2003 m., t. y. kai buvo įvestos galutinės kompensacinės priemonės, importo iš tiriamosios šalies kaina nežymiai padidėjo 2 procentiniais punktais, tačiau per TL sumažėjo 5 procentiniais punktais.

(134)

Remiantis modelių palyginimu tyrimas parodė, kad importas iš tiriamosios šalies TL Bendrijos pramonės įmonių importą sumažino 2 % – iki 21 %, pagal bendradarbiaujantį eksportuotoją. Šis palyginimas buvo atliktas remiantis į Bendriją eksportuojančio bendradarbiaujančio eksportuotojo faktinėmis eksporto kainomis. 5, 6 ir 7 konstatuojamosiose dalyse nurodyti tyrimai įrodė, kad didžioji dalis eksporto į Bendriją kainų buvo dirbtinai palaikomos tik šiek tiek viršijant mažiausias importo kainas (toliau – MIK), kurios buvo nustatytos įsipareigojimais, priimtais atsižvelgiant į galutines antidempingo priemones (žr. 2 konstatuojamąją dalį), ir kad Indijos eksporto į kitas trečiąsias šalis kainos buvo daug mažesnės nei eksporto į Bendriją kainos. Todėl jei kainų mažinimo skaičiavimai būtų atlikti remiantis eksporto į kitas trečiąsias šalis kainomis, kainų mažinimo skirtumai būtų buvę didesni nei pirmiau minėti.

(135)

6 konstatuojamojoje dalyje nurodyto tyrimo metu buvo padaryta išvada, kad įsipareigojimai dėl aptariamo produkto buvo netinkami ir kad jų reikėtų atsisakyti. Šie veiksniai didžia dalimi paaiškina pirmiau minėtas stebimas tendencijas, susijusias su importu iš Indijos, ir priežastį, kodėl Bendrijos pramonė dar visiškai neatsigavo po paskutinio subsidijavimo (žr. 161 konstatuojamąją dalį).

(136)

Kaip minima 4 konstatuojamojoje dalyje, be to, buvo nustatyta, kad pirminės importui iš Indijos taikomos priemonės buvo atitinkamai pažeidžiamos importuojant per Braziliją ir Izraelį. Todėl Indijos kilmės importuojamoms prekėms taikomos priemonės 2004 m. lapkričio mėn. buvo išplėstos PET plėvelės, įvežamos iš Brazilijos ir Izraelio, deklaruojamos arba nedeklaruojamos kaip Brazilijos ar Izraelio kilmės, importui, išskyrus PET plėvelę, pagamintą tikro Brazilijos ir Izraelio gamintojo. Kaip nurodyta 8 konstatuojamojoje dalyje, antrasis Izraelio gamintojas buvo atleistas nuo išplėstų priemonių. Du pirmiau minėti tyrimai įrodė, kad labai ribota importo iš Brazilijos (apie 10 tonų) ir Izraelio (apie 180 tonų) į Bendriją apimtis 2003 m. buvo priskirta tikriems Brazilijos ir Izraelio gamintojams. Reikėtų priminti, kad antidempingo ir kompensacinės priemonės buvo išplėstos vėliau nei tendencijos, apibūdintos 137 ir 138 konstatuojamosiose dalyse.

(137)

2001–2002 m. importo apimtis iš Brazilijos padidėjo dvigubai, 2003 m. nežymiai sumažėjo ir galiausiai TL toliau mažėjo, pasiekdama panašų į 2001 m. buvusį lygį. Gali būti, kad taip atsitiko dėl to, kad 2004 m. buvo inicijuotas pirmiau minėtas tyrimas dėl pažeidimų. Taip pat Brazilijos importo rinkos dalis 2001–2002 m. padidėjo nuo 0,5 % iki 0,9 %, o po to TL sumažėjo iki 0,5 %. 2001 m. iš Brazilijos buvo importuojama labai mažomis kainomis. Šios importo kainos padidėjo tiriamuoju laikotarpiu ir pasiekė apytikriai 1 800 EUR už toną kainą, o tai yra šiek tiek mažesnė nei importo iš Indijos kaina.

(138)

2001 m. – TL importo iš Izraelio apimtis nuolat didėjo nuo apytikriai 3 600 iki 4 800 tonų. Izraelio importo rinkos dalis 2001 m. – TL padidėjo nuo 1,3 % iki 1,9 %. 2001 m. – TL importo iš Izraelio kainos sumažėjo nuo apytikriai 2 000 iki 1 800 EUR už toną. Izraelio eksporto kaina TL yra nežymiai mažesnė už importo iš Indijos kainas.

(139)

Kaip nurodyta 2 konstatuojamojoje dalyje, 2001 m. Taryba įvedė galutines antidempingo priemones Korėjos Respublikos kilmės PET plėvelės importui ad valorem muito, kurio dydis yra 0–13,4 %, forma. Įvedus minėtas priemones, PET plėvelės importo iš Korėjos Respublikos į Bendriją apimtys 2001 m. – TL sumažėjo nuo apytikriai 34 000 iki 23 200 tonų. Korėjos prekių rinkos dalis 2001 m. – TL taip pat sumažėjo beveik 3 procentiniais punktais. Korėjos prekių kainos 2001–2002 m. sumažėjo 7 %, 2003 m. padidėjo 3 procentiniais punktais ir TL laikotarpiu – dar vienu procentiniu punktu. Remiantis Eurostato statistiniais duomenimis, Korėjos eksporto kainos nuolatos viršijo Indijos eksporto kainas, tačiau buvo mažesnės už Bendrijos pramonės kainas.

(140)

Importo iš pirmiau neminėtų trečiųjų šalių apimtis sumažėjo nuo apytikriai 41 000 tonų 2001 m., sudariusių 15 % rinkos dalies, iki 40 000 tonų TL, sudariusių 16 % rinkos dalies. Rinkos dalis padidėjo, nes suvartojimas (vardiklis) sumažėjo daugiau nei pirmiau minėtas importas (skaitiklis). Vidutinės importo iš pirmiau neminėtų trečiųjų šalių kainos pirmiausiai 2001–2002 m. padidėjo nuo apytikriai 5 300 iki 6 000 EUR už toną, o po to TL sumažėjo iki apytikriai 4 800 EUR už toną. Tokios kainos gerokai viršija Indijos ir Bendrijos pramonės kainas. Tarp šių trečiųjų šalių pagrindinė atskira į Bendriją eksportuojanti šalis buvo JAV, jos eksporto apimtis TL sudarė apytikriai 17 500 tonų. JAV importo į Bendriją kainos (apytikriai 6 700 EUR už toną TL) TL taip pat gerokai viršijo importo iš tiriamosios šalies ir Bendrijos pramonės kainas.

(141)

Vadovaudamasi pagrindinio reglamento 8 straipsnio 5 dalimi, Komisija ištyrė visus susijusius ekonominius veiksnius ir rodiklius, dariusius poveikį Bendrijos pramonei.

(142)

Bendrijos pramonės gamyba 2002 m. padidėjo 10 %, palyginti su 2001 m., o per kitus metus sumažėjo ir pasiekė 2001 m. lygį.

(143)

2001 m. – TL gamybos pajėgumai sumažėjo nežymiai (3 %). Kadangi gamyba liko stabili, o pajėgumai tuo pačiu metu nežymiai sumažėjo, tai pajėgumų panaudojimas truputį padidėjo.

(144)

2002 m. Bendrijos pramonės prekių atsargų ataskaitinio laikotarpio pabaigoje lygis gerokai padidėjo, palyginti su 2001 m., tačiau po to nuolat mažėjo. TL atsargų lygis buvo 28 % mažesnis nei 2001 m. Kadangi panašus produktas yra paprastai gaminamas pagal užsakymą, tai atsargų lygis nėra labai reikšmingas.

(145)

Įvedus priemones, Bendrijos pramonės pardavimo kiekiai nesusijusiems klientams Bendrijos rinkoje pirmiausiai 2002 m. padidėjo, tačiau vėliau 2002 m. – TL sumažėjo 12 procentinių punktų.

(146)

Bendrijos pramonės rinkos dalis 2001 m. – TL sumažėjo apytikriai 2 procentiniais punktais. Tiksliau 2002 m. įvedus kompensacines ir antidempingo priemones Bendrijos pramonė laimėjo apytikriai 4 procentinius punktus, 2003 m. prarado beveik 5 procentinius punktus ir pagaliau TL prarado dar 1 procentinį punktą. Tendencijos ir pasiektas lygis parodė tam tikrą pagerėjimą palyginti su prieš įvedant kompensacines priemones buvusiomis tendencijomis ir lygiu, kai Bendrijos pramonės rinkos dalis sumažėjo nuo apytikriai 57 % iki beveik 50 %.

(147)

2001 m. – TL Bendrijos vartojimas sumažėjo 7 %. Bendrijos pramonė prarado apie 2 procentinius punktus rinkos dalies, o tiriamajam importui tenkanti rinkos dalis padidėjo 2,7 procentiniais punktais.

(148)

Darbo vietų skaičius Bendrijos pramonėje 2001 m. – TL sumažėjo 8 %.

(149)

2001 m. – TL Bendrijos pramonės darbo jėgos produktyvumas, vertinamas pagal dirbančio žmogaus išdirbį per metus, padidėjo 8 %.

(150)

Vieneto pardavimo kaina Bendrijos pramonėje 2001 m. – TL padidėjo 4 %. Ši kainų kaita apskritai atitinka gamybos sąnaudų ir pagrindinės žaliavos, kuri tiriamuoju laikotarpiu taip pat padidėjo, kainų kaitą.

(151)

2001 m. – TL vidutinis darbuotojo darbo užmokestis padidėjo 12 %, šis skaičius viršija vidutinių nominalių vieneto darbo sąnaudų padidėjimą (6 %), kuris tuo pačiu laikotarpiu buvo nustatytas bendrai Bendrijos ekonomikoje.

(152)

Metinis Bendrijos pramonės investicijų į aptariamą produktą srautas nuo 2002 m. nuolat mažėjo. Padidėjimą 2002 m. galima paaiškinti vieno gamintojo investicijomis į gamyklą ir įrangą bei kito gamintojo investicijomis palengvinant tam tikrų gamybos linijų uždarymą.

(153)

Bendrijos pramonės pelningumas, kuris tiriamuoju laikotarpiu palaipsniui gerėjo, vis tiek išliko neigiamas nuo 2001 m. (–5,2 %) iki TL (–2,5 %). Investicijų grąža (toliau – IG), išreikšta investicijų grynosios buhalterinės vertės procentiniu pelnu, per visą tiriamąjį laikotarpį beveik atitiko pirmiau nurodytą pelningumo tendenciją.

(154)

2001 m. – TL su pinigų srautais susijusi padėtis didžia dalimi blogėjo dėl kitų nepiniginių dalykų, tokių kaip turto nuvertėjimas ir prekių bei medžiagų atsargų dinamika.

(155)

Tyrimo metu paaiškėjo, kad Bendrijos gamintojų kapitalo reikalavimus neigiamai paveikė jų sunki finansinė padėtis. Nors keletas šių bendrovių priklauso didelėms bendrovėms, jų kapitalo reikalavimai ne visada atitinka pageidaujamą lygį, nes finansiniai ištekliai šiose grupėse paprastai skirstomi pelningiausiems subjektams. Šis santykinis nesugebėjimas pritraukti kapitalą gali būti susijęs su mažėjančiomis investicijomis, pagrįstomis 152 konstatuojamoje dalyje.

(156)

Kalbant apie esamų subsidijų skirtumų dydžio poveikį Bendrijos pramonei ir atsižvelgiant į importo iš tiriamosios šalies apimtį ir kainas, šio poveikio negalima laikyti nereikšmingu, ypač skaidrioje ir todėl kainų pokyčiams itin jautrioje rinkoje, tokioje kaip aptariamo produkto rinka.

(157)

Pirmiau išnagrinėti rodikliai rodo, kad 1999 m. įvedus galutines kompensacines priemones ir 2001 m. – antidempingo priemones, Bendrijos pramonės ekonominė ir finansinė padėtis šiek tiek pagarėjo, tačiau Bendrijos pramonė išlieka trapi ir pažeidžiama.

(158)

Pagal 132–135 konstatuojamąsias dalis akivaizdu, kad importo iš tiriamosios šalies apimtis 2001 m.–TL padidėjo dvigubai. Tuo pačiu laikotarpiu vartojimui sumažėjus 7 % labai padidėjo Indijos eksportuotojų rinkos dalis – nuo 2,3 % 2001 m. iki 5,0 % TL. Tuo pačiu metu Indijos eksporto į Bendriją kainos išliko palyginti stabilios – 2 000 EUR už toną, tokiu būdu gerokai sumažindamos Bendrijos pramonės kainas.

(159)

2001 m.–TL gerėjo šie rodikliai: pajėgumų panaudojimas ir Bendrijos pramonės produktyvumas padidėjo, o Bendrijos pramonės prekių atsargos ataskaitinio laikotarpio pabaigoje sumažėjo. 2001 m.–TL vieneto pardavimo kainos padidėjo proporcingai žaliavų sąnaudoms, pelningumas, kaip ir investicijų grąža, pagerėjo, tačiau TL liko neigiami. Darbo užmokestis kilo.

(160)

Tačiau kiti rodikliai blogėjo: Bendrijos pramonės rinkos dalis nežymiai sumažėjo, gamyba ir gamybos pajėgumai, pardavimo apimtys, darbo vietų skaičius, bendri pinigų srautai ir investicijos sumažėjo. Todėl Bendrijos pramonė nuo 2001 m. atspindi įvairias tendencijas: nors kai kurie rodikliai ir gerėja, tačiau daug kitų rodiklių blogėja.

(161)

Lyginant pirmiau minėtas tendencijas su reglamentuose, kuriais nustatomos laikinos ir galutinės kompensacinės priemonės, aprašytomis tendencijomis, vertinti galima įvairiai. Rinkos dalies atžvilgiu Bendrijos pramonė 2001 m.–TL prarado apie 2 procentinius punktus, tačiau per ketverius metus iki galutinių kompensacinių priemonių nustatymo ji buvo praradusi beveik 7 procentinius punktus. Todėl galima teigti, kad taikant priemones buvo pasiektas vienas iš nustatytų tikslų, t. y. sulėtinti rinkos dalies mažėjimą. Kita vertus, Bendrijos pramonės pelningumas TL yra blogesnis nei prieš įvedant galutines kompensacines priemones. Jei priemonės nebūtų buvusios pažeistos importu iš Brazilijos ir Izraelio, būtų susiklosčiusi palankesnė padėtis. Be to, primenama, kad priemonių veiksmingumui ir tokiu būdu Bendrijos pramonei padarytos žalos taisymui ypač pakenkė tai, kad įsipareigojimai nebuvo veiksmingi, kaip nurodyta 135 konstatuojamojoje dalyje.

(162)

Todėl daroma išvada, kad Bendrijos pramonės padėtis nepagerėjo taip, kaip galima buvo tikėtis įvedus galutines kompensacines ir antidempingo priemones. Taigi Bendrijos pramonės padėtis vis dar yra nestabili.

(163)

Be to, kad buvo pažeistos pirminės priemonės ir įsipareigojimai nedavė pageidauto rezultato, taip pat buvo nagrinėta, ar kiti veiksniai, pvz., importas iš kitų šalių ar hipotetinis Bendrijos pramonės neveiksmingumas, galėtų paaiškinti nuolatinę blogą pastarosios finansinę padėtį. Šiuo atžvilgiu buvo nustatyta, kad negalima neigti, kad importas iš Korėjos Respublikos ir mažėjantis vartojimas padarė tam tikrą poveikį nestabiliai padėčiai. Tačiau šie du veiksniai atskirai nepaaiškina dabartinės Bendrijos pramonės padėties. Be to, paskutinis svarbus dalykas – kaip Bendrijos pramonė vystytųsi, jei nebūtų taikomos kompensacinės priemonės, ir ar yra galimybė, kad žala pasikartos. Šis klausimas nagrinėjamas tolesnėje dalyje.

(164)

Susipažinę su pagrindiniais faktais ir išvadomis du eksportuojantys gamintojai tvirtino, kad importas iš JAV, darbo užmokesčio padidėjimas Bendrijos pramonės sektoriuje ir Bendrijos suvartojimo sumažėjimas yra veiksniai, kurie daro svarbų poveikį trapiai Bendrijos pramonės padėčiai. Importo iš JAV atžvilgiu primenama (žr. 140 konstatuojamąją dalį), kad TL importo iš šios šalies kainos buvo vidutiniškai žymiai didesnės už importo iš tiriamosios šalies ir Bendrijos pramonės kainas. Be to, buvo nustatyta, kad importo iš šios šalies kainos buvo gerokai didesnės nei pirmiau minėtos visą tiriamąjį laikotarpį. Todėl galima daryti pagrįstą išvadą, kad šis veiksnys nepadarė neigiamo poveikio Bendrijos pramonės padėčiai. Darbo užmokesčio vienam darbuotojui didėjimo tiriamuoju laikotarpiu atveju (12 %) reikėtų pažymėti, kad bet kokį neigiamą šio veiksnio poveikį Bendrijos pramonės padėčiai kompensuoja tuo pačiu metu sumažėjęs užimtumo lygis tiriamuoju laikotarpiu, kurio poveikis darbo užmokesčiui sudaro tik 3,3 %. Todėl argumentas, kad šis veiksnys padarė svarbų poveikį Bendrijos pramonės padėčiai negalėjo būti priimtas. Suvartojimo mažėjimo atveju iš tiesų pirmiau pripažįstama, kad šis veiksnys galėjo padaryti tam tikrą poveikį trapiai Bendrijos pramonės padėčiai. Tačiau šio veiksnio negalima laikyti svarbiu, nes Bendrijos pramonės pardavimo apimtis nesusijusiems vartotojams sumažėjo tik 2 % palyginti su 7 % sumažėjusiu vartojimu. Atsižvelgiant į F ir G dalyse išdėstytas išvadas ir remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, daroma išvada, kad importas iš JAV negalėjo daryti neigiamo poveikio Bendrijos pramonės padėčiai ir kad kiti du pirmiau minėti veiksniai geriausiu atveju galėtų vaidinti antraeilį vaidmenį.

(165)

Kaip jau buvo minėta, nustatytos kompensacinės priemonės leido Bendrijos pramonei tik šiek tiek atsigauti nuo patirtos žalos. Dėl kai kurių pirmiau minėtų priežasčių ji vis dar yra trapi ir pažeidžiama. Todėl skirtingi veiksniai buvo nagrinėjami siekiant nustatyti, ar Bendrijos pramonės padėtis liktų nepasikeitusi, pagerėtų ar pablogėtų, jei būtų leista nutraukti priemonių galiojimą.

(166)

Tiriant, ar yra galimybė, kad žala tęstųsi ir (arba) pasikartotų, jei priemonės būtų panaikintos, buvo pirmiausia remiamasi informacija, kurią pateikė bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai. Taip pat buvo nagrinėta informacija, susijusi su nebendradarbiavusių eksportuotojų importo kainomis, nustatytomis remiantis Eurostatu. Buvo nagrinėtos į kitas eksporto rinkas eksportuojančių bendradarbiaujančių gamintojų kainodaros tendencijos, eksporto į Bendriją kainos, gamybos pajėgumas ir atsargos. Galiausiai buvo taip pat įvertintas galimas priemonių panaikinimo poveikis kito importo kainoms.

(167)

Buvo nustatyta, kad vidutinė Indijos pardavimo ne ES šalims eksporto kaina buvo gerokai mažesnė už vidutinę eksporto į Bendriją kainą bei vidaus rinkos kainas. Indijos eksportuotojo pardavimo ne ES šalims kiekiai buvo labai dideli ir sudarė 73 % viso eksporto pardavimo. Todėl buvo manoma, kad jei priemonės nustotų galioti, Indijos eksportuotojai būtų paskatinti perkelti didelius eksporto kiekius iš kitų trečiųjų šalių į patrauklesnę Bendrijos rinką tokiomis kainomis, kurios – net ir padidėjusios – tikriausiai būtų mažesnės už dabartines eksporto į Bendriją kainas.

(168)

Bendradarbiaujantys Indijos gamintojai turėjo vidutiniškai tiek nepanaudotų pajėgumų, kurie buvo beveik tris kartus didesni už eksporto į Bendriją kiekį TL. Taip pat ir vidutinės galutinių prekių atsargos yra nemažos, TL pabaigoje jos sudarė 16 % eksportuoto į Bendriją kiekio. Taigi, pajėgumų gerokai padidinti eksporto į EB kiekius yra, ypač dėl to, kad nėra požymių, kad trečiųjų šalių rinkos ar vidaus rinka galėtų sunaudoti papildomą produkciją. Šiuo atžvilgiu reikėtų pažymėti, kad nepanašu, jog Indijos vidaus rinka, kurioje konkuruoja mažiausiai keturi kiti gamintojai, galėtų priimti visus nepanaudotus keturių bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų pajėgumus.

(169)

Todėl tiriamosios šalies gamintojai turi potencialą didinti ir (arba) nukreipti savo eksporto kiekius į Bendrijos rinką. Tyrimas parodė, kad remdamiesi panašiomis produktų rūšimis bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai pardavė aptariamą produktą žemesne nei Bendrijos pramonės kaina (sumažinimo skirtumas svyruoja nuo 2 % iki 21 %). Tikriausiai ir toliau bus nustatomos tokios mažos kainos, arba jos dar sumažės atsižvelgiant į užsienio šalims nustatytas žemesnes kainas, kaip nurodyta 134 konstatuojamojoje dalyje, be to, tai bus daroma norint vėl pasiekti rinkos kainų lygį, kuris buvo laikotarpiu prieš įvedant priemones. Tokia kainų kaita ir tiriamosios šalies eksportuotojų gebėjimas Bendrijos rinkai tiekti didelius aptariamo produkto kiekius tikriausiai sustiprintų kainų mažinimo tendenciją rinkoje ir padarytų numatomą neigiamą poveikį Bendrijos pramonės ekonominei padėčiai.

(170)

Kaip minėta pirmiau, Bendrijos pramonė lieka pažeidžiama ir trapi. Gali būti, kad, jei Bendrijos pramonei būtų pateikti didesni importo subsidijuojamomis kainomis iš tiriamosios šalies kiekiai, jos pardavimo kiekiai, rinkos dalis, pardavimo kainos ir finansinė padėtis pablogėtų ir pasiektų pirminio tyrimo metu nustatytą lygį. Todėl tuo remiantis nuspręsta, kad panaikinus priemones nestabili padėtis tikriausiai dar pablogėtų, ir Bendrijos pramonei būtų vėl padaryta netgi dar didesnė žala.

(171)

Pagal pagrindinio reglamento 31 straipsnį buvo nagrinėjama, ar kompensacinių priemonių palaikymas prieštarautų visos Bendrijos interesams. Nustatant Bendrijos interesus buvo remiamasi visų susijusių įvairių interesų vertinimu.

(172)

Reikėtų priminti, kad pirminiame tyrime priemonių įvedimas buvo laikomas neprieštaraujančiu Bendrijos interesams. Šis tyrimas yra peržiūra, taigi analizuoja padėtį, kuri buvo jau įvedus kompensacines priemones, ir leidžia įvertinti galiojančių kompensacinių priemonių daromą bet kokį netinkamą neigiamą poveikį susijusioms šalims.

(173)

Šiuo pagrindu buvo nagrinėjama, ar, nepaisant išvadų, kad yra galimybė žalingam subsidijavimui tęstis ar pasikartoti, buvo įtikinamų priežasčių, kurios leistų padaryti išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju priemonių taikymas Bendrijai būtų nenaudingas.

(174)

Buvo įrodyta, kad Bendrijos pramonė yra struktūriškai gyvybinga. Šį įrodymą patvirtino jos eksporto pardavimo kiekiai, kurie nuo 2001 m. buvo ypač stabilūs, ir teigiamas ekonominės padėties vystymasis, kuris buvo stebimas po kompensacinių priemonių įvedimo 1999 m. Tai, kad Bendrijos pramonė per kelerius metus iki TL iš esmės neprarado savo rinkos dalies, ypač skiriasi nuo padėties iki priemonių įvedimo. Be to, Bendrijos pramonės nuostoliai 2001 m.–TL mažėjo. Taip pat primenama, kad buvo nustatyti priemonių pažeidimai importuojant iš Brazilijos ir Izraelio ir kad įsipareigojimai nebuvo tokie veiksmingi, kaip tikėtasi. Jei šių pokyčių nebūtų įvykę, Bendrijos pramonės padėtis būtų buvusi netgi dar palankesnė.

(175)

Galima pagrįstai tikėtis, kad Bendrijos pramonei ir toliau bus naudingos šiuo metu taikomos priemonės, ir ji atsigaus vėl atgaudama rinkos dalį ir pagerindama pelningumą. Gali būti, kad, jei priemonės nebebus taikomos, Bendrijos pramonė patirs dar didesnę žalą dėl iš tiriamosios šalies padidėjusio importo subsidijuojamomis kainomis, ir jos dabartinė prasta finansinė padėtis ir toliau blogės.

(176)

Kaip nurodyta 20 konstatuojamojoje dalyje, atliekant šį tyrimą visapusiškai bendradarbiavo tik viena importuojanti bendrovė, kuri taip pat yra aptariamo produkto vartotoja. Todėl konfidencialumo sumetimais negalima atskleisti tikslių skaičių, susijusių su šiuo importuotoju ir (arba) vartotoju. Tačiau manoma, kad dėl palyginti didelės bendros apyvartos šis importuotojas ir (arba) vartotojas atspindi kitų importuotojų ir (arba) vartotojų padėtį Bendrijoje. Šis importuotojas perka PET plėvelę iš įvairių šaltinių, įskaitant Indiją ir Bendrijos pramonę. TL šios bendrovės Indijos kilmės aptariamo produkto perpardavimas sudarė mažiau nei 20 % jos apyvartos. TL bendradarbiaujančio importuotojo ir (arba) vartotojo pelningumas sudarė 5–10 % apyvartos.

(177)

Taip pat primenama, kad pirminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad importuotojams ir naudotojams priemonių įvedimas nedarytų reikšmingo poveikio. Nepaisant to, kad priemonės buvo taikomos penkerius metus, Bendrijos importuotojų ir (arba) naudotojų šaltiniu išliko, inter alia, Indija. Nebuvo pareikšta jokių pastabų, kad būtų buvę sunku rasti kitus šaltinius. Be to, primenama, kad priemonių taikymo naudotojams atžvilgiu pirminio tyrimo metu buvo nuspręsta, kad, atsižvelgiant į nežymų PET plėvelės sąnaudų poveikį naudotojų pramonės įmonėms, sąnaudų padidėjimas neturėtų padaryti didelės įtakos naudotojų pramonei. Įvedus priemones nebuvo nustatyta jokių prieštaraujančių požymių. Todėl nuspręsta, kad kompensacinių priemonių taikymas neturėtų padaryti didelio poveikio Bendrijos importuotojams ir (arba) naudotojams.

(178)

Pirminio tyrimo metu buvo nuspręsta, kad priemonių įvedimas Bendrijos pramonės tiekėjams būtų naudingas. Kaip buvo nurodyta pirmiau, tik vienas tiekėjas bendradarbiavo tyrimo metu ir patvirtino, kad jis didžia dalimi tiekia tik Bendrijos gamintojams ir nukentėtų dėl finansinės padėties pablogėjimo. Todėl manoma, kad tęsiant priemonių taikymą tiekėjams ir toliau būtų daromas teigiamas poveikis.

(179)

Atsižvelgiant į pirmiau pateiktus argumentus, nuspręsta, kad remiantis Bendrijos interesais nėra įtikinamų priežasčių, dėl kurių galiojančios kompensacinės priemonės neturėtų būti taikomos.

(180)

Visoms šalims buvo pranešta apie pagrindinius faktus ir argumentus, kuriais remiantis ketinama rekomenduoti tęsti galiojančias priemones. Joms taip pat buvo suteikta laiko pateikti pastabas po šio faktų atskleidimo.

(181)

Taigi, esant tokioms aplinkybėms, Indijos kilmės PET plėvelės importui taikomos kompensacinės priemonės turėtų būti toliau taikomos pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnio 2 dalį. Primenama, kad šias priemones sudaro ad valorem muitai.

(182)

Kaip nurodyta 4 konstatuojamojoje dalyje, galiojančių kompensacinių muitų taikymas taip pat išplečiamas iš Brazilijos ir Izraelio įvežamos PET plėvelės, deklaruojamos arba nedeklaruojamos kaip Brazilijos ar Izraelio kilmės, importui. Kompensacinės priemonės, kurios turi būti ir toliau taikomos aptariamo produkto importui pagal 181 konstatuojamąją dalį, turi būti PET plėvelės, įvežamos iš Brazilijos ir Izraelio, deklaruojamos arba nedeklaruojamos kaip Brazilijos ar Izraelio kilmės, importui taikomos išplėstos priemonės. Brazilijos ir Izraelio eksportuojantys gamintojai, kurie buvo atleisti nuo Reglamentu (EB) Nr. 1976/2004 išplėstų ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 101/2006 iš dalies pakeistų priemonių taikymo, taip pat turėtų būti atleisti nuo šiuo reglamentu įvedamų priemonių.

(183)

Šiame reglamente bendrovėms nustatytos individualios kompensacinio muito normos atspindi bendradarbiaujančių eksportuotojų padėtį peržiūros metu. Dėl to jos taikomos tik šių bendrovių ir tokiu būdu konkrečių minėtų juridinių asmenų pagamintos aptariamo produkto importui. Šios normos negali būti taikomos bet kurios kitos bendrovės, kurios pavadinimas ir adresas nėra konkrečiai nurodytas šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant įmonių, susijusių su minėtoje dalyje nurodytomis bendrovėmis, pagaminto aptariamo produkto importui, jam turi būti taikoma tokia muito norma, kuri yra taikoma „visoms kitoms bendrovėms“.

(184)

Visus prašymus dėl šių individualių kompensacinio muito normų taikymo (pvz., pasikeitus įmonės pavadinimui arba įsteigus naujas gamybos ar pardavimo įmones) iš karto reikėtų siųsti Komisijai (19) kartu su visa svarbia informacija, ypač apie bendrovės veiklos pasikeitimus, susijusius su gamyba, vidaus ir eksporto pardavimu, kuris, pavyzdžiui, yra susijęs su tokiu pavadinimo arba gamybos ir pardavimo įmonių pasikeitimu. Prireikus ir pasikonsultavus su Patariamuoju komitetu, šis reglamentas bus atitinkamai keičiamas atnaujinant bendrovių, kurioms taikomos individualios muitų normos, sąrašą.

(185)

Siekiant užtikrinti tinkamą kompensacinio muito įgyvendinimą, muito lygis likusioms šalimsturėtų būti taikomas ne vien tik nebendradarbiaujantiems eksportuotojams, bet ir toms bendrovėms, kurios per TL nevykdė jokio eksporto. Tačiau pastarosios bendrovės, joms įvykdžius pagrindinio reglamento 20 straipsnyje nurodytus reikalavimus, yra kviečiamos pagal tą straipsnį pateikti prašymą peržiūrai, kad jų padėtis būtų patikrinta atskirai.