4.2.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 33/1

(1)

Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 1600/2002/EB (3) patvirtinta šeštąja Bendrijos aplinkosaugos veiksmų programa yra reikalaujama remti prieinamos informacijos apie aplinkos raidos būklę ir tendencijas, susijusias su socialinėmis, ekonominėmis ir sveikatos apsaugos tendencijomis, teikimą piliečiams ir gerinti bendrą informuotumą aplinkos apsaugos klausimais.

(2)

JT EEK konvencijoje dėl galimybių susipažinti su informacija, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais (toliau – Orhuso konvencija), Europos bendrijos pasirašytoje 1998 m. birželio 25 d., pripažįstama, kad suteikus visuomenei daugiau galimybių susipažinti su informacija apie aplinką ir šią informaciją platinant yra prisidedama prie didesnio informuotumo aplinkosaugos klausimais, laisvo keitimosi nuomonėmis, veiksmingesnio visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus dėl aplinkosaugos ir galiausiai prie geresnės aplinkos kūrimo.

(3)

Išleidžiamų ir perduodamų teršalų registrai (toliau – IIPTR) yra kaštų prasme efektyvi priemonė, skatinanti tobulinti aplinkosaugos veiklą, suteikianti visuomenei galimybių susipažinti su aplinkosaugos informacija apie išleidžiamus ir už objekto vietos ribų perduodamus teršalus bei atliekas, naudotina stebėti tendencijas, parodyti taršos mažinimo pažangą, stebėti tam tikrų tarptautinių susitarimų laikymąsi, nustatyti prioritetus ir įvertinti pažangą įgyvendinant Bendrijos bei nacionalinę aplinkosaugos politiką bei programas.

(4)

Integruotas ir darnus IPTR visuomenei, pramonei, mokslininkams, draudimo bendrovėms, vietos valdžios institucijoms, nevyriausybinėms organizacijoms ir kitiems sprendimus priimantiems asmenims suteikia patikimą duomenų bazę, leidžiančią palyginti duomenis ir ateityje priimti sprendimus aplinkosaugos klausimais.

(5)

2003 m. gegužės 21 d. Europos bendrija pasirašė JT EEK protokolą dėl išleidžiamų ir perduodamų teršalų registrų (toliau – Protokolas). Kad Bendrija galėtų sudaryti protokolą, Bendrijos teisės nuostatos turi jį atitikti.

(6)

Europos išmetamų teršalų registras (toliau – EITR) buvo įsteigtas Komisijos sprendimu 2000/479/EB (4). Protokolas grindžiamas tais pačiais principais, kaip ir EITR, tačiau yra platesnis – į jį įtrauktos ataskaitos apie didesnį teršalų, veiklos rūšių, į žemę išleidžiamų teršalų, iš pasklidųjų taršos šaltinių išleidžiamų ir už objekto vietos ribų perduodamų teršalų skaičių.

(7)

Europos IPTR siekiami tikslai ir vykdytini uždaviniai gali būti pasiekti ir įvykdyti tik tuomet, kai duomenys yra patikimi ir palyginami. Todėl duomenų kokybiškumui ir palyginamumui užtikrinti reikia atitinkamai suderinti duomenų rinkimo ir perdavimo sistemą. Pagal Protokolą Europos IPTR turėtų būti kuriamas taip, kad visuomenė kiek įmanoma paprasčiau galėtų naudotis juo internetu. Išleidžiamus ir perduodamus teršalus turėtų būti lengva rasti įvairiomis sudėtinėmis ir nesudėtinėmis formomis, kad per protingą laikotarpį būtų galima gauti didžiausią informacijos kiekį.

(8)

Toliau siekiant remti prieinamos informacijos apie aplinkos būklę ir tendencijas teikimą piliečiams bei gerinti bendrą informuotumą aplinkos apsaugos klausimais Europos IPTR turėtų būti nuorodos į kitas panašias valstybių narių, valstybėmis narėmis nesančių valstybių ir tarptautinių organizacijų duomenų bazes.

(9)

Pagal Protokolą Europos IPTR taip pat turėtų būti informacijos apie konkrečias atliekų šalinimo operacijas, apie kurias ataskaitose turi būti pranešama kaip apie į žemę išleidžiamus teršalus; apie naudojimo operacijas, tokias kaip tręšimą dumblu ir mėšlo paskleidimą, šioje kategorijoje nepranešama.

(10)

Kad būtų pasiektas Europos IPTR tikslas teikti visuomenei patikimą informaciją ir sudaryti sąlygas priimti žiniomis pagrįstus sprendimus, būtina numatyti pakankamus, tačiau griežtus duomenų rinkimo ir ataskaitų pateikimo terminus, ypač dėl valstybių narių ataskaitų Komisijai pateikimo.

(11)

Ataskaitos apie iš pramonės objektų išleidžiamus teršalus, nors jos dar ne visuomet yra nuoseklios, išsamios ir palyginamos, daugelyje valstybių narių pateikiamos nusistovėjusia tvarka. Prireikus, ataskaitų apie iš pasklidųjų taršos šaltinių išleidžiamus teršalus pateikimas turėtų būti gerinamas, siekiant suteikti galimybes už politikos formavimą atsakingiems pareigūnams geriau suprasti tų išleidžiamų teršalų vietą bendrame kontekste ir pasirinkti veiksmingiausią sprendimą taršai mažinti.

(12)

Valstybių narių pranešami duomenys turėtų būti labai kokybiški, ypač jų pateikimo išsamumo, darnumo ir patikimumo požiūriu. Labai svarbu ateityje koordinuoti operatorių ir valstybių narių pastangas gerinti pranešamų duomenų kokybę. Todėl Komisija kartu su valstybėmis narėmis pradės kokybės užtikrinimo darbą.

(13)

Pagal Orhuso konvenciją visuomenei turėtų būti suteiktos galimybės nenurodant intereso susipažinti su Europos IPTR esančia informacija, pirmiausia užtikrinant, kad Europos IPTR numatytų galimybę su ja susipažinti tiesiogiai elektroniniu būdu internetu.

(14)

Turėtų būti neribojama galimybė susipažinti su Europos IPTR esančia informacija, o šios taisyklės išimtis turėtų būti daroma tik tuomet, kai ją aiškiai numato galiojantys Bendrijos teisės aktai.

(15)

Pagal Orhuso konvenciją turėtų būti užtikrintas visuomenės dalyvavimas toliau plėtojant Europos IPTR, iš anksto visuomenei suteikiant geras galimybes pateikti pastabas, informaciją, analizę arba sprendimų priėmimui svarbias nuomones. Pareiškėjai turėtų turėti galimybę prašyti administracine arba teismine tvarka išnagrinėti valdžios institucijos veiksmus arba neveikimą jų prašymo atžvilgiu.

(16)

Siekdamos didesnio Europos IPTR naudingumo ir poveikio, Komisija ir valstybės narės turėtų bendradarbiauti rengdamos rekomendacijas, skirtas Europos IPTR įgyvendinti, skatindamos visuomenės informuotumą bei tinkamai ir laiku teikdamos techninę pagalbą.

(17)

Šiam reglamentui įgyvendinti būtinos priemonės turėtų būti priimtos remiantis 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimu 1999/468/EB, nustatančiu Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (5).

(18)

Kadangi siūlomo veiksmo tikslo, t.y. suteikti visuomenei daugiau galimybių susipažinti su informacija apie aplinką sukuriant integruotą, suderintą ir visą Bendriją apimančią elektroninę duomenų bazę valstybės narės negali deramai pasiekti, nes būtina palyginti valstybių narių duomenis, o dėl to reikalingas aukštas suderinimo lygis, to tikslo būtų geriau siekti Bendrijos lygiu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje numatyto subsidiarumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti.

(19)

Siekiant supaprastinti ir racionalizuoti ataskaitų reikalavimus, turėtų būti iš dalies pakeista 1991 m. gruodžio 12 d. Tarybos direktyva 91/689/EEB dėl pavojingų atliekų (6) ir 1996 m. rugsėjo 24 d. Tarybos direktyva 96/61/EB dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (7).

(20)

Europos IPTR be kita ko siekiama informuoti visuomenę apie svarbias teršalų emisijas, susijusias su veikla, kurią apima Direktyva 96/61/EB. Tai reiškia, kad pagal šį reglamentą visuomenei turėtų būti pateikiama informacija, susijusi su tos direktyvos I priede apibrėžtų įrenginių išleidžiamais teršalais.

(21)

Siekiant sumažinti vienodų pranešimų skaičių išleidžiamų ir perduodamų teršalų registrų sistemos, vadovaujantis Protokolu, pagal galimybes gali būti integruojamos į esamus informacijos šaltinius, pvz., su licencijomis arba leidimais dirbti susijusius pranešimo mechanizmus. Pagal Protokolą šio reglamento nuostatos neturi įtakos valstybių narių teisei išlaikyti arba įkurti išsamesnį arba labiau visuomenei prieinamą išleidžiamų ir perduodamų teršalų registrą negu reikalaujama Protokolu,

1.

„visuomenė“ – tai vienas arba keli fiziniai ar juridiniai asmenys ir, atsižvelgiant į nacionalinės teisės aktus ar praktiką, asociacijos, organizacijos arba asmenų grupės;

2.

„kompetentinga institucija“ – tai valstybių narių paskirtos nacionalinė valdžios institucija ar institucijos arba kita kompetentinga įstaiga ar įstaigos;

3.

„įrenginys“ – tai stacionarus techninis įrenginys, kuriame vykdoma viena arba kelios I priede išvardytų rūšių veiklos ir kita su jomis tiesiogiai susijusi veikla, techniniu požiūriu susijusi su toje vietoje vykdoma veikla ir galinti turėti įtakos emisijoms ir taršai;

4.

„objektas“ – vienas arba keli toje pačioje vietoje esantys įrenginiai, kuriuos eksploatuoja vienas fizinis ar juridinis asmuo;

5.

„vieta“ – tai geografinė objekto buvimo vieta;

6.

„operatorius“ – tai bet koks objektą eksploatuojantis arba valdantis fizinis ar juridinis asmuo arba, jeigu tai numatyta nacionalinės teisės aktuose, asmuo, kuriam buvo suteikti sprendžiamieji ekonominiai įgaliojimai techninės įrenginio veiklos atžvilgiu;

7.

„ataskaitiniai metai“ – tai kalendoriniai metai, kurių duomenys apie išleidžiamus ir už objekto vietos ribų perduodamus teršalus turi būti renkami;

8.

„medžiaga“ – tai bet koks cheminis elementas ir jo junginiai, išskyrus radioaktyviąsias medžiagas;

9.

„teršalas“ – tai medžiaga arba medžiagų grupė, kuri patekusi į aplinką dėl savo savybių gali būti žalinga aplinkai arba žmonių sveikatai;

10.

„išleidimas“ – tai tyčinis arba atsitiktinis, įprastinis arba neįprastinis teršalų patekimas į aplinką dėl žmogaus veiklos, įskaitant išsiliejimą, išmetimą, nuotekį, įšvirkštimą, išmetimą arba išvertimą, arba kanalizacijos sistemomis, galutinai neišvalius nuotekų;

11.

„perdavimas už objekto vietos ribų“ – tai naudoti arba šalinti skirtų atliekų ir valyti skirtose nuotekose esančių teršalų judėjimas už objekto ribų;

12.

„pasklidieji taršos šaltiniai“ – tai daug mažesni arba išsimėtę šaltiniai, iš kurių teršalai gali būti išleidžiami į žemę, orą arba vandenį, kurių bendras poveikis toms terpėms gali būti didelis ir apie kuriuos ataskaitas rinkti iš kiekvieno atskiro šaltinio yra nepraktiška;

13.

„atliekos“– tai medžiagos arba daiktai, kaip apibrėžta 1975 m. liepos 15 d. Tarybos direktyvos 75/442/EEB dėl atliekų (8) 1 straipsnio a punkte;

14.

„pavojingos atliekos“ – tai medžiagos arba daiktai, kaip apibrėžta Direktyvos 91/689/EEB 1 straipsnio 4 dalyje;

15.

„nuotekos“ – tai miesto, buitinės ir gamybinės nuotekos, kaip apibrėžta 1991 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 91/271/EEB dėl miesto nuotekų valymo (9) 2 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, ir kitas panaudotas vanduo, kuris dėl jame esančių medžiagų arba objektų yra reglamentuojamas Bendrijos teisės;

16.

„šalinimas“ – tai bet kuri iš Direktyvos 75/442/EEB IIA priede numatytų operacijų;

17.

„naudojimas“ – tai bet kuri iš Direktyvos 75/442/EEB IIB priede numatytų operacijų.

a)

5 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytus išleidžiamus teršalus, apie kuriuos turi pranešti I priede išvardytų rūšių veiklą vykdančių objektų operatoriai;

b)

5 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytas už objekto vietos ribų perduodamas atliekas ir 5 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytus nuotekose esančius teršalus, apie kuriuos turi pranešti I priede išvardytų rūšių veiklą vykdančių objektų operatoriai;

c)

jei turima, iš pasklidųjų taršos šaltinių, nurodytų 8 straipsnio 1 dalyje, išleidžiamus teršalus.

a)

objektą, įskaitant ir objektą valdančią bendrovę, jei taikoma, bei jo geografinę buvimo vietą, įskaitant upės baseiną;

b)

veiklą;

c)

paplitimą valstybėje narėje arba Bendrijos mastu;

d)

atitinkamai teršalus arba atliekas;

e)

kiekvieną aplinkos terpę (orą, vandenį, žemę), į kurią teršalas yra išleidžiamas;

f)

atitinkamai už objekto vietos ribų perduodamas atliekas ir jų paskirties vietą;

g)

už objekto vietos ribų perduodamas teršalų turinčias nuotekas;

h)

paskliduosius taršos šaltinius;

i)

objekto savininką arba operatorių.

a)

nacionalinius valstybių narių IPTR;

b)

kitas svarbias esamas, visuomenei prieinamas su IPTR susijusių dalykų duomenų bazes, įskaitant nacionalinius kitų protokolą pasirašiusių valstybių IPTR ir, jei tai tikslinga, kitų šalių registrus;

c)

objektų interneto svetaines, jei tokios svetainės yra ir jei objektai tokias nuorodas pateikia.

a)

II priede nurodytus į orą, vandenį ir žemę išmetamus bet kokius teršalus, kurių taikytina II priede nurodyta ribą buvo viršyta;

b)

už objekto vietos ribų perduodamas pavojingas atliekas, viršijančias 2 tonas per metus, arba nepavojingas atliekas, viršijančias 2 000 tonų per metus, pagal visus naudojimo ir šalinimo būdus, išskyrus „apdorojimo žemėje“ arba „giluminio įpurškimo“ šalinimo būdus, kaip nurodoma 6 straipsnyje, nurodant atitinkamai „N“ arba „Š“, neatsižvelgiant į tai, ar atliekos yra skirtos naudoti ar šalinti, o pavojingų atliekų judėjimo už objekto ribų atveju – nurodant atliekų naudojimo arba šalinimo įmonės pavadinimą bei adresą ir faktinę naudojimo arba šalinimo vietą;

c)

už objekto vietos ribų perduodamus II priede nurodytus teršalus, esančius valyti skirtose nuotekose, kurių II priedo 1b skiltyje nurodyta riba buvo viršyta.

a)

pirmųjų ataskaitinių metų – per 18 mėnesių nuo ataskaitinių metų pabaigos;

b)

visų kitų ataskaitinių metų – per 15 mėnesių nuo ataskaitinių metų pabaigos.

a)

pirmųjų ataskaitinių metų – per 21 mėnesį nuo ataskaitinių metų pabaigos;

b)

visų kitų ataskaitinių metų – per 16 mėnesių nuo ataskaitinių metų pabaigos.

a)

ataskaitų pateikimo tvarka;

b)

pranešami duomenys;

c)

kokybės užtikrinimas ir vertinimas;

d)

konfidencialių duomenų atveju nepranešamų duomenų rūšys ir priežastys, dėl kurių jie nepranešami;

e)

nuoroda į tarptautiniu mastu pripažintus išleidžiamų teršalų nustatymo ir analizės metodus, bandinių ėmimo metodologijas;

f)

pagrindinių bendrovių nurodymas;

g)

veiklos rūšių kodavimas pagal šio reglamento ir Direktyvos 96/61/EB I priedą.

a)

kokybės užtikrinimo pagal 5 straipsnį;

b)

kokybės užtikrinimo ir vertinimo pagal 9 straipsnį;

c)

galimybių susipažinti su informacija pagal 10 straipsnio 2 dalį;

d)

informuotumo gerinimo veiksmų pagal 15 straipsnį;

e)

informacijos konfidencialumo pagal 11 straipsnį;

f)

sankcijų, numatytų pagal 20 straipsnį, ir jų taikymo patirties.

a)

šio reglamento II ar III priedams su mokslo ir technikos pažanga

arba

b)

šio reglamento II ir III priedams po to, kai per Protokolo šalių susirinkimą buvo priimtas bet koks Protokolo priedų pakeitimas,