14.6.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 139/1

1.

Šio susitarimo tikslas — užtikrinti biudžetinę drausmę, pagerinti kasmetinę biudžeto sudarymo procedūrą bei institucijų bendradarbiavimą biudžeto klausimais, taip pat užtikrinti patikimą finansų valdymą.

2.

Laikantis šio susitarimo, biudžetinė drausmė taikoma visoms išlaidoms. Visoms ją įgyvendinančioms institucijoms ji privaloma tol, kol galioja šis susitarimas.

3.

Šiuo susitarimu nekeičiamos atitinkamos Sutartyse numatytos įvairių institucijų galios biudžeto atžvilgiu. Kai šiame tekste daroma nuoroda į šį punktą, Taryba priims sprendimus kvalifikuota balsų dauguma, o Europos Parlamentas — visų narių balsų dauguma ir trijų penktadalių balsavusių narių balsų dauguma pagal balsavimo taisykles, nustatytas Europos bendrijos steigimo sutarties (toliau — EB sutarties) 272 straipsnio 9 dalies penktoje pastraipoje.

4.

Jeigu įgyvendinant 2007–2013 m. daugiametę finansinę struktūrą (toliau — finansinė struktūra) Sutartis būtų peržiūrėta taip, kad tai turėtų pasekmių biudžetui, bus atliekami atitinkami pakeitimai.

5.

Bet kokiems šio susitarimo pakeitimams būtina gauti visų institucijų, kurios yra šio susitarimo šalys, sutikimą. Daugiametė finansinė struktūra turi būti keičiama laikantis šiame susitarime šiuo tikslu nustatytos tvarkos.

6.

Šį susitarimą sudaro trys dalys:

7.

Kai Komisija manys esant būtina, taip pat visais atvejais tuo pačiu metu, kai pagal 30 punktą bus pateikiamas pasiūlymas dėl naujos finansinės struktūros, Komisija pateiks šio susitarimo taikymo ataskaitą, prireikus pridedant pasiūlymą su pataisomis.

8.

Šis susitarimas įsigalioja 2007 m. sausio 1 d. ir pakeičia:

9.

I priede išdėstyta 2007–2013 m. finansinė struktūra yra šio susitarimo sudedamoji dalis. Ji yra tarpinstitucinės biudžetinės drausmės pagrindas.

10.

Finansine struktūra siekiama užtikrinti, kad vidutinės trukmės laikotarpiu Europos Sąjungos išlaidos, išskirstytos į plataus pobūdžio kategorijas, plėtosis tvarkingai ir neviršydamos nuosavų išteklių ribų.

11.

Finansinė struktūra kiekvieniems nuo 2007 iki 2013 metams ir kiekvienai išlaidų kategorijai ar išlaidų pakategorei nustato išlaidų apimtis, išreikštas įsipareigojimų asignavimais. Bendros metų išlaidų sumos taip pat išskiriamos į įsipareigojimų asignavimus ir į mokėjimų asignavimus.

Visos šios sumos nurodomos 2004 m. kainomis.

Finansinė struktūra neapima biudžeto punktų, finansuojamų iš pajamų, kurių reikšmė apibrėžta 2002 m. birželio 25 d. Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo Finansinio reglamento (toliau — Finansinis reglamentas) (3) 18 straipsnyje.

Informacija, susijusi su į Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą neįtrauktomis operacijomis ir numatomu įvairioms kategorijoms priskiriamų Bendrijos nuosavų išteklių paskirstymu, pateikiama atskirose lentelėse darant atitinkamas nuorodas. Ši informacija bus atnaujinama kasmet, kai atliekamas finansinės struktūros techninis patikslinimas.

12.

Institucijos pripažįsta, kad kiekviena iš finansinėje struktūroje pateiktų absoliučių sumų yra kasmetinė Europos Sąjungos bendrojo biudžeto išlaidų maksimali riba. Neapribodamos jokio šių maksimalių ribų pakeitimo pagal šio susitarimo nuostatas, institucijos įsipareigoja atitinkamais savo įgaliojimais naudotis taip, kad per kiekvieną biudžeto sudarymo procedūrą ir įgyvendinant atitinkamų metų biudžetą būtų paisoma įvairių kasmetinių išlaidų maksimalių ribų.

13.

Sudarydamos šį susitarimą, abi biudžeto valdymo institucijos sutinka pritarti neprivalomų išlaidų, gaunamų pagal biudžetus, sudarytus laikantis visą finansinės struktūros vykdymo laikotarpį nustatytų maksimalių ribų, padidinimo normoms.

Išskyrus finansinės struktūros 1B išlaidų pakategorę „Sanglauda augimui ir užimtumui skatinti“, siekiant patikimo finansų valdymo, institucijos biudžeto sudarymo procedūros ir priėmimo metu, kiek įmanoma, užtikrins, kad įvairioms išlaidų kategorijoms nustatytos maksimalios ribos apimtų ir pakankamas maržas.

14.

Joks bendro sprendimo procedūra Europos Parlamento ir Tarybos priimtas teisės aktas ir joks Tarybos priimtas teisės aktas, kuriuose numatoma viršyti biudžete numatytus asignavimus arba finansinėje struktūroje pagal 12 punktą numatytas išlaidas, negali būtų įgyvendinami finansiškai, kol kiekvienu iš šių atvejų atitinkama tvarka nėra iš dalies pakeistas biudžetas ir, jei reikalinga, nėra peržiūrėta finansinė struktūra.

15.

Kiekvienais finansinės struktūros apimamais metais bendra reikalingų mokėjimų asignavimų suma, atlikus metinius patikslinimus ir atsižvelgus į kitus patikslinimus ar peržiūras, negali sudaryti tokio nuosavų išteklių poreikio, kuris viršytų šiems ištekliams galiojančią maksimalią ribą.

Prireikus abi biudžeto valdymo institucijos pagal 3 punktą nuspręs sumažinti finansinėje struktūroje nustatytas maksimalias ribas, kad nebūtų viršytos maksimalios nuosavų išteklių ribos.

16.

Kiekvienais metais Komisija, prieš pradėdama biudžeto sudarymo n+1 metams procedūrą, taip techniškai patikslins finansinę struktūrą:

Komisija šiuos techninius patikslinimus atliks remdamasi fiksuotu defliatoriumi, sudarančiu 2 proc. per metus.

Tokių techninių patikslinimų rezultatai ir jais grindžiamos ekonominės prognozės bus pranešamos abiem biudžeto valdymo institucijoms.

Atitinkamų metų atžvilgiu nebus atliekama jokių tolesnių techninių patikslinimų nei tais pačiais metais, nei ex-post pataisomis vėlesniais metais.

17.

Jeigu nustatoma, kad kurios nors valstybės narės 2007–2009 m. BVP suma daugiau kaip +/- 5 proc. nukrypo nuo šį susitarimą sudarant numatytos BVP sumos, atlikdama 2011 m. techninį patikslinimą, Komisija atitinkamai valstybei narei šiam laikotarpiui patikslins sanglaudą remiančių fondų sumas. Bendras tokių patikslinimų poveikis — tiek teigiamas, tiek neigiamas — negali viršyti 3 mlrd. EUR. Jeigu bendras poveikis yra teigiamas, bendra papildomų išteklių suma bus ribojama nepanaudotų išlaidų suma, neviršijančia 1B pakategorėje nurodytų lėšų, skirtų 2007–2010 m., maksimalios ribos. Reikiami patikslinimai bus paskirstyti lygiomis dalimis 2011–2013 m., taip pat bus atitinkamai pakoreguotos atitinkamos maksimalios ribos.

18.

Komisija, pranešdama abiem biudžeto valdymo institucijoms apie finansinės struktūros techninius patikslinimus, pateiks pasiūlymus dėl bendrų mokėjimų asignavimų patikslinimų, kuriuos, įvertinusi vykdymo eigą, ji laiko būtinais tvarkingam įsipareigojimų asignavimų vykdymui užtikrinti. Europos Parlamentas ir Taryba sprendimus dėl šių pasiūlymų priims, vadovaudamiesi 3 punktu, iki n metų gegužės 1 d.

19.

2010 m. Komisija atnaujins prognozes dėl mokėjimų asignavimų po 2013 m. Šiame atnaujinime bus atsižvelgiama į realų biudžeto įsipareigojimų asignavimų ir biudžeto mokėjimų asignavimų įgyvendinimą, o taip pat į įgyvendinimo prognozes. Joje taip pat bus įvertintos taisyklės, parengtos siekiant užtikrinti, kad mokėjimų asignavimai, atsižvelgiant į įsipareigojimų asignavimus ir Europos Sąjungos bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP) augimo prognozes, plėtotųsi tvarkingai.

20.

Jeigu dėl perviršinio valstybės biudžeto deficito procedūros metu panaikinamas biudžetinių įsipareigojimų dėl Sanglaudos fondo sustabdymas, Komisijos pasiūlymu ir laikydamasi atitinkamų pagrindinio teisės akto nuostatų, Taryba priims sprendimą dėl sustabdytų įsipareigojimų perkėlimo į kitus metus. Sustabdyti n metų įsipareigojimai negali būti pakartotinai įtraukti į vėlesnių nei n+2 metų biudžetą.

21.

Be reguliarių techninių patikslinimų ir patikslinimų pagal įgyvendinimo sąlygas, atsiradus iš anksto nenumatytoms aplinkybėms, Komisijos pasiūlymu ir laikantis nuosavų išteklių maksimalios ribos finansinė struktūra gali būti peržiūrėta.

22.

Paprastai kiekvienas toks pasiūlymas dėl peržiūros pagal 21 punktą turi būti pateiktas ir patvirtintas prieš pradedant atitinkamų metų arba pirmųjų iš kelerių atitinkamų metų biudžeto sudarymo procedūrą.

Kiekvieną sprendimą peržiūrėti finansinę struktūrą ne daugiau kaip 0,03 proc. Europos Sąjungos BNP neviršijant nenumatytoms išlaidoms skirtos maržos bendrai priims abi biudžeto valdymo institucijos pagal 3 punktą.

Kiekvieną sprendimą peržiūrėti finansinę struktūrą daugiau kaip 0,03 proc. Europos Sąjungos BNP neviršijant nenumatytoms išlaidoms skirtos maržos bendrai priims abi biudžeto valdymo institucijos, Tarybai sprendžiant vieningai.

23.

Nepažeisdamos 40 punkto, institucijos išnagrinės galimybę perskirstyti išlaidas tarp toje pačioje peržiūrėtoje išlaidų kategorijoje esančių programų, ypač įvertindamos visus asignavimus, kurie tikėtinai nebus išnaudoti. Turėtų būti siekiama, kad žymi sumos dalis, vertinant absoliučiąja verte ir naujai suplanuotų išlaidų procentine dalimi, neviršytų tai išlaidų kategorijai nustatytos maksimalios ribos.

Institucijos išnagrinės galimybę vienos išlaidų kategorijos maksimalios ribos padidinimą kompensuoti kitos išlaidų kategorijos maksimalios ribos sumažinimu.

Dėl peržiūros privalomose finansinės struktūros išlaidose negali sumažėti neprivalomoms išlaidoms skirta suma.

Atliekant bet kokią peržiūrą privalu išlaikyti atitinkamą santykį tarp įsipareigojimų ir mokėjimų.

24.

Jeigu Europos Parlamentui ir Tarybai nepavyksta susitarti dėl Komisijos pasiūlyto finansinės struktūros patikslinimo arba peržiūros, atitinkamų metų išlaidų maksimalioms ribomis ir toliau bus laikomos anksčiau nustatytos sumos, atlikus jų atžvilgiu kasmetinį techninį patikslinimą.

25.

Neatidėliotinos pagalbos rezervas yra skirtas skubiai reaguoti į konkrečius pagalbos poreikius trečiosiose šalyse, dėl įvykių, kurie negalėjo būti numatyti sudarant biudžetą, visų pirma ir daugiausia humanitarinėms operacijoms, taip pat, aplinkybėms reikalaujant, civiliniam krizių valdymui ir civilinei apsaugai. Šiam rezervui finansinės struktūros laikotarpiui nustatoma kasmetinė 221 mln. EUR suma palyginamosiomis kainomis.

Rezervas yra įtrauktas į Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą kaip atidėjinys. Atitinkami įsipareigojimų asignavimai bus įtraukti į biudžetą, prireikus viršijant I priede nurodytas maksimalias ribas.

Kai Komisija manys, kad šiuo rezervu reikia pasinaudoti, ji abiem biudžeto valdymo institucijoms pateiks pasiūlymą dėl lėšų perkėlimo iš šio rezervo į atitinkamas biudžeto eilutes.

Vis dėlto prieš Komisijai teikiant bet kokį pasiūlymą dėl lėšų perkėlimo pasinaudojant rezervu turi būti išnagrinėtos galimybės perskirstyti asignavimus.

Teikdama pasiūlymą dėl lėšų perkėlimo, Komisija tuo pačiu metu inicijuos trišalę procedūrą (jei reikia, supaprastinta forma) tam, kad abi biudžeto valdymo institucijos galėtų susitarti dėl būtinybės panaudoti rezervą ir dėl reikiamos sumos. Perkėlimai bus atliekami pagal Finansinio reglamento 26 straipsnį.

26.

Europos Sąjungos solidarumo fondas skirtas užtikrinti skubią finansinę pagalbą valstybės narės arba šalies kandidatės teritorijoje įvykus didelėms nelaimėms, apibrėžiamoms atitinkamame pagrindiniame teisės akte. Kasmetinės Fondui galimos sumos maksimali riba bus 1 mlrd. EUR (galiojusiomis kainomis). Kiekvienų metų spalio 1 d. fonde turės likti bent ketvirtadalis kasmetinės sumos, kad būtų galima patenkinti iki metų pabaigos atsirasiančius poreikius. Į biudžetą neįtraukta kasmetinės sumos dalis negali būti perkelta į kitus metus.

Išskirtiniais atvejais, taip pat jeigu katastrofos įvykimo metais, kaip apibrėžta pagrindiniame teisės akte, Fonde likusių finansinių lėšų nepakanka suteikti pagalbai, kuri biudžeto valdymo institucijos manymu yra reikalinga, Komisija gali siūlyti, kad skirtumas būtų finansuojamas iš kitų metų Fondo lėšų. Jokiais metais biudžete numatyta kasmetinė Fondo suma jokiomis aplinkybėmis negali viršyti 1 mlrd. EUR.

Komisija teiks pasiūlymą panaudoti Fondą, kai bus tenkinamos Fondo mobilizavimo sąlygos, nustatytos atitinkamame pagrindiniame teisės akte. Kai yra galimybė perskirstyti asignavimus toje išlaidų kategorijoje, kurioje papildomos išlaidos yra reikalingos, Komisija, pagal galiojantį Finansinį reglamentą pasinaudodama atitinkama biudžetine priemone, į tai atsižvelgia pateikdama pasiūlymą. Sprendimą panaudoti Fondo lėšas bendrai priims abi biudžeto valdymo institucijos pagal 3 punktą.

Atitinkami įsipareigojimų asignavimai bus įtraukiami į biudžetą, prireikus viršijant atitinkamų finansinės struktūros išlaidų kategorijų I priede nurodytas maksimalias ribas.

Teikdama pasiūlymą panaudoti Fondo lėšas, Komisija tuo pačiu metu inicijuos trišalį nagrinėjimą (jei reikia, supaprastinta forma) tam, kad abi biudžeto valdymo institucijos galėtų susitarti dėl būtinybės panaudoti Fondo lėšas ir dėl reikiamos sumos.

27.

Lankstumo priemone, kurios kasmetinė maksimali riba yra 200 mln. EUR (galiojusiomis kainomis), siekiama sudaryti galimybę atitinkamais finansiniais metais, neviršijant nustatytos sumos, finansuoti aiškiai nurodytas išlaidas, kurios negalėtų būti finansuojamos laikantis vienai arba kelioms kitoms išlaidų kategorijoms nustatytų maksimalių ribų.

Nepanaudota metinės sumos dalis gali būti perkelta į ne vėlesnius kaip n+2 metus. Jeigu lankstumo priemonės lėšos bus mobilizuojamos, pirmiausia bus panaudojamos perkeltos sumos pagal jų perkėlimo seką. Nepanaudota n metų kasmetinės sumos dalis, jeigu ji nepanaudojama n+2 metais, bus panaikinta.

Pasiūlymą naudoti lankstumo priemonę Komisija pateiks išnagrinėjusi visas galimybes perskirstyti asignavimus toje išlaidų kategorijoje, kurioje papildomos išlaidos yra reikalingos.

Pasiūlymas bus susijęs su lankstumo priemonės panaudojimo principu, o jame bus nurodomi tenkintini poreikiai bei suma. Pasiūlymas atitinkamiems finansiniams metams gali būti teikiamas metinės biudžeto sudarymo procedūros metu. Komisijos pasiūlymas bus įtrauktas į preliminarų biudžeto projektą arba, kaip numatyta Finansiniame reglamente, pateikiamas kartu su atitinkama biudžetine priemone.

Sprendimą panaudoti lankstumo priemonę bendrai priims abi biudžeto valdymo institucijos pagal 3 punktą. Susitarimas bus pasiektas naudojant II priedo C dalyje numatytą taikinimo procedūrą.

28.

Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas skirtas teikti papildomą paramą darbuotojams, kurie patiria esminių pasaulio prekybos sistemos struktūrinių pokyčių padarinių, ir padėti jiems reintegruotis į darbo rinką.

Fondas negali viršyti 500 mln. EUR kasmetinės maksimalios sumos (galiojusiomis kainomis), o ją galima paimti iš bet kurios turimos maržos neviršijant nustatytų praėjusiųjų metų bendrųjų išlaidų maksimalių ribų ir (arba) iš įsipareigojimų asignavimų, panaikintų per praėjusius dvejus metus, išskyrus susijusiuosius su 1B išlaidų kategorija.

Asignavimai bus įtraukiami į Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą kaip atidėjiniai taikant įprastinę biudžeto sudarymo procedūrą, kai tik Komisija nustato pakankamas maržas ir (arba) panaikina įsipareigojimus, kaip nurodyta antroje pastraipoje.

Komisija pateiks pasiūlymą panaudoti Fondą, kai bus tenkinamos Fondo mobilizavimo sąlygos, nustatytos atitinkamame pagrindiniame teisės akte. Sprendimą panaudoti Fondą bendrai priims abi biudžeto valdymo institucijos pagal 3 punktą.

Teikdama pasiūlymą panaudoti Fondo lėšas, Komisija tuo pačiu metu inicijuos trišalį nagrinėjimą (jei reikia, supaprastinta forma), kad abi biudžeto valdymo institucijos galėtų susitarti dėl būtinybės panaudoti Fondo lėšas ir dėl reikiamos sumos, o taip pat abiem biudžeto valdymo institucijoms pateiks pasiūlymą dėl lėšų perkėlimo į atitinkamas biudžeto eilutes.

Perkėlimai, susiję su Fondu, bus atliekami pagal Finansinio reglamento 24 straipsnio 4 dalį.

Atitinkami įsipareigojimų asignavimai bus įtraukti į biudžetą pagal atitinkamas išlaidų kategorijas, prireikus viršijant I priede nurodytas maksimalias ribas.

29.

Jeigu šios finansinės struktūros apimamu laikotarpiu naujos valstybės narės įstos į Europos Sąjungą, Europos Parlamentas ir Taryba, remdamiesi Komisijos pasiūlymu ir 3 punktu, bendrai patikslins finansinę struktūrą, kad būtų atsižvelgta į išlaidų poreikius, atsiradusius atsižvelgiant į stojimo derybų rezultatus.

30.

Iki 2011 m. liepos 1 d. Komisija pateiks pasiūlymus dėl naujos vidutinės trukmės finansinės struktūros.

Jeigu abiem biudžeto valdymo institucijoms nepavyktų pasiekti susitarimo dėl naujos finansinės struktūros ir jeigu viena iš šio susitarimo šalių aiškiai nepaskelbtų, kad esamos finansinės struktūros galiojimas nutraukiamas, esamoje finansinėje struktūroje nurodytos paskutinių metų maksimalios ribos bus patikslinamos pagal 16 punktą taip, kad 2013 m. maksimalios ribos būtų išlaikytos palyginamosiomis kainomis. Jeigu po 2013 m. į Europos Sąjungą įstos naujų valstybių narių, prireikus išplėsta finansinė struktūra bus tikslinama, kad būtų atsižvelgta į stojimo derybų rezultatus.

31.

Institucijos susitaria nustatyti tarpinstitucinio bendradarbiavimo biudžeto klausimais tvarką. Išsami informacija apie šį bendradarbiavimą pateikta II priede.

32.

Komisija kasmet pateiks preliminarų biudžeto projektą, atspindinį faktinius Bendrijos finansavimo poreikius.

Jame bus atsižvelgiama į:

Preliminarus biudžeto projektas bus pateikiamas kartu su veiklos suvestinėmis, kuriose nurodoma informacija, privaloma pagal Finansinio reglamento 27 straipsnio 3 dalį ir 33 straipsnio 2 dalies d punktą (tikslai, rodikliai ir įvertinimo informacija).

33.

Institucijos kiek galėdamos vengs į biudžetą įtraukti punktus, pagal kuriuos operacijoms skiriamos nereikšmingos išlaidų sumos.

Abi biudžeto valdymo institucijos taip pat įsipareigoja atsižvelgti į galimybių vykdyti Komisijos preliminariuose projektuose sudarytą biudžetą ir galimybių, susijusių su esamo biudžeto vykdymu, įvertinimą.

Prieš antrąjį Tarybos svarstymą Komisija išsiųs Europos Parlamento Biudžeto komiteto pirmininkui laišką, jo kopiją išsiųsdama kitai biudžeto valdymo institucijai, kuriame pateikia savo pastabas dėl galimumo įvykdyti biudžeto projekto pakeitimus, kuriuos Europos Parlamentas priėmė per pirmąjį svarstymą.

Abi biudžeto valdymo institucijos atsižvelgs į šias pastabas II priedo C dalyje numatytos taikinimo procedūros metu.

Siekdamos patikimo finansų valdymo ir dėl didelių pokyčių, įvykusių biudžeto nomenklatūros antraštinėse dalyse ir skyriuose ir susijusių su Komisijos departamentų vadovybės atsiskaitymo įsipareigojimais, abi biudžeto valdymo institucijos įsipareigoja aptarti šiuos esminius pokyčius su Komisija taikinimo procedūros metu.

34.

Institucijos privalomomis išlaidomis laiko tokias išlaidas, kurios Sutartyse arba pagal jas priimtuose teisės aktuose numatytos kaip būtinos.

35.

Preliminariame biudžeto projekte turi būti pasiūlymas dėl kiekvieno naujo biudžeto punkto ir kiekvieno biudžeto punkto, kurio teisinė bazė yra iš dalies pakeista, klasifikavimo.

Jeigu Europos Parlamentas ir Taryba nepritars preliminariame biudžeto projekte pasiūlytam klasifikavimui, jie svarstys atitinkamo biudžeto punkto klasifikavimą remdamiesi III priedu. Susitarimo bus siekiama II priedo C dalyje numatytos taikinimo procedūros metu.

36.

Nepažeisdamos 13 punkto pirmos pastraipos, institucijos susitaria dėl šių nuostatų:

37.

Kiekviename bendro sprendimo procedūra priimtame daugiametę programą reglamentuojančiame teisės akte bus įtraukiama nuostata, kurioje teisėkūros institucija nustato programos finansinį paketą.

Ši suma bus svarbiausias orientacinis dydis biudžeto institucijai kasmetinės biudžeto sudarymo procedūros metu.

Biudžeto valdymo institucija ir Komisija, rengdamos preliminarų biudžeto projektą, įsipareigoja visą atitinkamos programos laikotarpį nenukrypti nuo šios sumos daugiau kaip 5 proc., išskyrus atvejus, kai dėl aiškių ir tiksliai apibrėžtų priežasčių iškyla naujų objektyvių ilgalaikių aplinkybių, atsižvelgiant į programos įgyvendinimo rezultatus, ypač vertinimų pagrindu. Bet koks dėl tokio nuokrypio atsiradęs padidėjimas turi neviršyti atitinkamai kategorijai nustatytų maksimalių ribų, nepažeidžiant šiame susitarime paminėtų priemonių panaudojimo.

Šis punktas netaikomas bendro sprendimo procedūra patvirtintiems ir iš anksto paskirstytiems asignavimams valstybių narių sanglaudai, kuriuose yra finansinis paketas visam programos laikotarpiui.

38.

Daugiametes programas reglamentuojančiuose teisės aktuose, kuriems netaikoma bendro sprendimo procedūra, nebus nurodoma „reikalinga laikoma suma“.

Jeigu Taryba norėtų įtraukti finansinį orientacinį dydį, jis bus vertinamas kaip teisėkūros institucijos valios įrodymas ir neįtakos Sutartyje nurodytų biudžeto valdymo institucijos galių. Ši nuostata bus paminėta visuose teisės aktuose, kuriuose yra tokia finansinė nuoroda.

Jeigu atitinkama suma susitariama taikinimo procedūros, numatytos 1975 m. kovo 4 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos jungtinėje deklaracijoje (4), metu, pagal šio susitarimo 37 punktą ji bus laikoma orientacine suma.

39.

Finansinio reglamento 28 straipsnyje nurodyta finansinė suvestinė atspindės pasiūlytosios programos tikslų finansinius aspektus ir joje bus pateiktas programos vykdymo grafikas visai programos trukmei. Prireikus, rengiant preliminarų biudžeto projektą, ji bus peržiūrėta atsižvelgiant į programos įgyvendinimo apimtį. Pateikus preliminarų biudžeto projektą ir patvirtinus biudžetą, peržiūrėta suvestinė bus siunčiama biudžeto valdymo institucijai.

40.

Laikydamosi 13 punkto pirmoje pastraipoje nurodytų neprivalomų išlaidų padidinimo maksimalių normų, abi biudžeto valdymo institucijos įsipareigoja atsižvelgti į įsipareigojimų asignavimus, numatytus atitinkamuose pagrindiniuose teisės aktuose, reglamentuojančiuose struktūrines operacijas, kaimo plėtrą ir Europos žuvininkystės fondą.

41.

Institucijos susitaria finansuoti žuvininkystės susitarimų išlaidas pagal IV priede išdėstytas nuostatas.

42.

Pagal Europos Sąjungos sutarties 28 straipsnį į Europos Bendrijų bendrą biudžetą įtrauktoms BUSP išlaidoms institucijos, taikydamos II priedo C dalyje numatytą taikinimo procedūrą ir vadovaudamosi Komisijos pateiktu preliminariu biudžeto projektu, stengsis kiekvienais metais pasiekti susitarimą dėl į Bendrijos biudžetą įtrauktinos einamųjų išlaidų sumos ir dėl šios sumos paskirstymo tarp BUSP biudžeto skyriaus straipsnių, kaip numatyta šio punkto ketvirtoje pastraipoje. Nepasiekus susitarimo, Europos Parlamentas ir Taryba įtrauks į biudžetą ankstesniame biudžete buvusią sumą arba preliminariame biudžeto projekte pasiūlytą sumą, priklausomai nuo to, kuri iš šių sumų yra mažesnė.

Bendra BUSP veiklos išlaidų suma bus įtraukiama tik į vieną biudžeto skyrių (BUSP) ir paskirstoma šio skyriaus straipsniams, kaip numatyta šio punkto ketvirtoje pastraipoje. Ta suma skirta padengti realias numatomas reikmes, numatytas preliminaraus biudžeto projekto sudarymo procedūros metu, remiantis Tarybos kasmet sudaromomis prognozėmis, ir sudaryti pakankamą maržą nenumatytiems veiksmams. Į rezervą nebus įtraukiamos jokios lėšos. Į kiekvieną straipsnį bus įtraukiamos jau patvirtintos priemonės, taip pat numatytos, bet dar nepatvirtintos priemonės ir visos būsimos, t. y. dar nenumatytos, priemonės, kurias Taryba patvirtins atitinkamais finansiniais metais.

Kadangi pagal Finansinį reglamentą Komisija turi įgaliojimus savarankiškai perkelti asignavimus tarp biudžeto BUSP skyriaus straipsnių, bus užtikrintas sparčiam BUSP veiksmų įgyvendinimui reikalingas lankstumas. Jeigu finansinių metų biudžeto BUSP skyriaus sumos nepakanka reikalingoms išlaidoms padengti, Komisijos pasiūlymu Europos Parlamentas ir Taryba stengsis skubiai priimti sprendimą atsižvelgdami į 25 punktą.

Biudžeto BUSP skyriaus straipsniai, į kuriuos įtrauktini BUSP veiksmai, galėtų būti įrašyti į tokias eilutes:

Institucijos susitaria, kad 2007–2013 m. BUSP bus skirta ne mažiau kaip 1 740 mln. EUR ir kad trečioje įtraukoje paminėtame straipsnyje nurodytoms priemonėms skirta suma negali viršyti 20 proc. bendros biudžeto BUSP skyriaus sumos.

43.

Kiekvienais metais Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė konsultuosis su Europos Parlamentu dėl į ateitį orientuoto Tarybos dokumento, kuris bus persiunčiamas iki svarstomų metų birželio 15 d. ir kuriame išdėstomi pagrindiniai BUSP aspektai ir esminiai pasirinkimai, įskaitant finansines pasekmes Europos Sąjungos bendram biudžetui bei n-1 metais pradėtų priemonių įvertinimą. Be to, Tarybai pirmininkaujanti valstybė informuos Europos Parlamentą mažiausiai penkis kartus per metus rengdama bendrus konsultacinius posėdžius įprasto politinio dialogo BUSP klausimais metu, dėl kurių turi būti susitarta ne vėliau kaip per taikinimo posėdį, rengiamą prieš antrąjį Tarybos svarstymą. Šiuose posėdžiuose dalyvauja atstovai iš:

Priėmusi su išlaidomis susijusį BUSP sprendimą, Taryba nedelsdama ir kiekvienu atveju ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo galutinio sprendimo siųs Europos Parlamentui numatytų išlaidų sąmatą (finansinę suvestinę), ypač išlaidų, susijusių su trukme, įdarbintu personalu, patalpų ir kitos infrastruktūros naudojimu, transporto priemonių, mokymo poreikių ir saugumo susitarimais.

Kas ketvirtį Komisija praneš biudžeto valdymo institucijai apie BUSP veiksmų įgyvendinimą ir finansines prognozes likusiam metų laikotarpiui.

44.

Institucijos sutaria, kad svarbu stiprinti vidaus kontrolę nesukuriant papildomos administracinės naštos, o tam būtina supaprastinti susijusius teisės aktus. Šiame kontekste pirmenybė pagal pasidalijamojo valdymo principą valdomų lėšų atžvilgiu bus teikiama patikimam finansų valdymui siekiant teigiamo patikinimo pareiškimo. Šiuo tikslu nuostatos galėtų būti išdėstytos atitinkamuose pagrindiniuose teisės aktuose. Padidėjus atitinkamų valstybių narių audito institucijų atsakomybei už struktūrinius fondus ir pagal nacionalinius konstitucinius reikalavimus, jos atliks vertinimą, kurio tikslas — išsiaiškinti, kaip valdymo ir kontrolės sistemos atitinka Bendrijos teisės aktus.

Todėl valstybės narės įsipareigoja kasmet parengti atitinkamo nacionalinio lygio santrauką apie atliekamus auditus ir pateikiamas deklaracijas.

45.

Institucijos susitaria, kad šis susitarimas ir biudžetas bus įgyvendinami laikantis patikimo finansų valdymo, pagrįsto ekonomiškumo, veiksmingumo, efektyvumo, finansinių interesų apsaugos, administracinių sąnaudų proporcingumo principais ir laikantis vartotojams patogios procedūrų. Institucijos imsis atitinkamų priemonių, ypač numatytų Finansiniame reglamente, kurios turėtų būti priimtos pasinaudojant taikinimo procedūra, numatyta 1975 m. kovo 4 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos jungtinėje deklaracijoje, laikantis požiūrio, kuris leido pasiekti susitarimą 2002 metais.

46.

Du kartus per metus, pirmą kartą — gegužės arba birželio mėn. (kartu su preliminariu biudžeto projektu pateikiamais dokumentais), o antrą kartą — gruodžio arba sausio mėn. (patvirtinus biudžetą), Komisija pateiks išsamų finansinio programavimo dokumentą finansinės struktūros 1A, 2 (aplinka ir žuvininkystė), 3A, 3B ir 4 išlaidų kategorijoms. Šiame pagal kategorijas, politikos sritis ir biudžeto eilutes parengtame dokumente turėtų būti nurodyti:

Komisija turėtų apsvarstyti būdus, kuriais būtų galima daryti kryžmines nuorodas į finansinio programavimo dokumentą kartu su jo teisėkūros programavimo dokumentu, kad būtų galima pateikti tikslesnes ir patikimesnes prognozes. Kiekvienam teisės akto pasiūlymui Komisija turėtų nurodyti, ar jis yra įtrauktas į gegužės–gruodžio mėn. programą, ar ne. Biudžeto valdymo institucija ypač turėtų būti informuojama apie:

Prireikus Komisija turėtų nurodyti, kad dėl naujų teisės aktų pasiūlymų gali atsirasti būtinybė perprogramuoti.

Remiantis Komisijos pateiktais duomenimis, kiekvieno šiame susitarime numatyto trišalio susitikimo metu reikėtų kritiškai įvertinti rezultatus.

47.

Rengdama pasiūlymą dėl naujos agentūros sukūrimo, Komisija įvertins šio veiksmo pasekmes atitinkamai biudžeto išlaidų kategorijai. Remdamosi šia informacija ir nepažeisdamos teisėkūros procedūrų, reglamentuojančių atitinkamos agentūros įkūrimą, abi biudžeto valdymo institucijos įsipareigoja, laikydamosi bendradarbiavimo biudžeto srityje principų, laiku pasiekti susitarimą dėl tokios agentūros finansavimo.

Panaši procedūra taikytina, kai numatoma įkurti naują Europos mokyklą.

48.

Jeigu po 2007 m. sausio 1 d. būtų priimtos naujos programavimo taisyklės, reglamentuojančios struktūrinius fondus, Sanglaudos fondą, Kaimo plėtros ir Europos žuvininkystės fondus, abi biudžeto valdymo institucijos įsipareigoja Komisijos siūlymu leisti perkelti į vėlesnius metus, viršijant atitinkamas išlaidų maksimalias ribas, 2007 metais nepanaudotus asignavimus.

Europos Parlamentas ir Taryba nuspręs dėl Komisijos pasiūlymų dėl nepanaudotų 2007 m. asignavimų perkėlimo iki 2008 m. gegužės 1 d. remdamiesi 3 punktu

49.

Institucijos susitaria, kad bendro finansavimo mechanizmo įvedimas yra būtinas siekiant sustiprinti Europos Sąjungos biudžeto sverto efektą didinant finansavimo paskatas.

Jos susitaria skatinti atitinkamų daugiamečių finansinių priemonių, veikiančių kaip katalizatoriai valstybės ir privatiems investuotojams, vystymą.

Pateikdama preliminarų biudžeto projektą Komisija praneš biudžeto valdymo institucijai apie Europos Investicijų Banko, Europos Investicijų Fondo ir Europos Rekonstrukcijos ir Plėtros Banko finansuojamą veiklą, siekiant skatinti investicijas mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos, transeuropinių tinklų bei mažų ir vidutinių įmonių srityse.