25.9.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 264/32

(1)

1976 m. gruodžio 13 d. Antrojoje Tarybos direktyvoje 77/91/EEB dėl apsaugos priemonių, kurių valstybės narės, siekdamos tokias priemones suvienodinti, reikalauja iš Sutarties 58 straipsnio antroje pastraipoje apibrėžtų akcinių bendrovių, jų narių ir kitų interesų apsaugai, bendroves steigiant, palaikant ir keičiant jų kapitalą, koordinavimo (3), nustatomi reikalavimai kelioms su kapitalu susijusioms priemonėms, kurių imasi tokios bendrovės.

(2)

Savo 2003 m. gegužės 21 d. komunikate Tarybai ir Europos Parlamentui „Bendrovių teisės modernizavimas ir bendrovių valdymo tobulinimas Europos Sąjungoje – veiksmų planas“ Komisija daro išvadą, kad Direktyvos 77/91/EEB supaprastinimas ir modernizavimas stipriai prisidėtų prie verslo efektyvumo ir konkurencingumo skatinimo, nesumažinant akcininkams ir kreditoriams teikiamos apsaugos. Šiems tikslams teikiama pirmenybė, tačiau dėl to nesumažėja būtinybė nedelsiant imtis kapitalo palaikymo režimo alternatyvų, kuriomis būtų pakankamai apsaugoti ribotos atsakomybės akcinės bendrovės kreditorių ir akcininkų interesai, tinkamumo bendrojo nagrinėjimo.

(3)

Valstybės narės turėtų galėti leisti ribotos atsakomybės akcinėms bendrovėms perduoti akcijas už nepiniginius įnašus, nereikalaujant iš jų specialaus ekspertų vertinimo, tais atvejais, kai egzistuoja aiškūs tokio įnašo vertės nustatymo pagrindai. Nepaisant to, turėtų būti garantuota smulkiųjų akcininkų teisė reikalauti tokio įvertinimo.

(4)

Ribotos atsakomybės akcinėms bendrovėms turėtų būti leidžiama įsigyti savų akcijų, neviršijant bendrovės paskirstytinų rezervų dydžio, o laikotarpis tokiam įsigijimui, kuriam gali pritarti visuotinis akcininkų susirinkimas, turėtų būti pratęstas taip, kad būtų padidintas bendrovių, kurios turi operatyviai reaguoti į rinkos pokyčius, darančius įtaką jų akcijų kainai, lankstumas ir sumažinta administracinė našta.

(5)

Valstybės narės turėtų turėti galimybę leisti ribotos atsakomybės akcinėms bendrovėms teikti finansinę pagalbą, tam, kad jų akcijas įsigytų tretieji asmenys, neviršijant paskirstytinų bendrovės rezervų dydžio, siekiant padidinti lankstumą, atsižvelgiant į bendrovių akcinio kapitalo nuosavybės struktūros pasikeitimus. Šia galimybe turėtų būti naudojamasi laikantis apsaugos priemonių, atsižvelgiant į šios direktyvos tikslą apsaugoti akcininkus ir trečiuosius asmenis.

(6)

Siekiant sustiprinti standartizuotą kreditorių apsaugą visose valstybėse narėse, kreditoriai turėtų galėti pasinaudoti, esant tam tikroms sąlygoms, teisminėmis arba administracinėmis procedūromis, kai ribotos atsakomybės akcinės bendrovės kapitalo sumažinimas kelia grėsmę jų reikalavimams.

(7)

Siekiant užtikrinti, kad nebūtų piktnaudžiaujama rinka, įgyvendindamos šią direktyvą, valstybės narės turėtų atsižvelgti į 2003 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/6/EB dėl prekybos vertybiniais popieriais, pasinaudojant viešai neatskleista informacija, ir manipuliavimo rinka (piktnaudžiavimo rinka) (4), 2003 m. gruodžio 22 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 2273/2003, įgyvendinančio Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/6/EB dėl išimčių, taikomų išperkamojo pirkimo programoms ir finansinių priemonių stabilizavimui (5) ir 2004 m. balandžio 29 d. Komisijos direktyvos 2004/72/EB, įgyvendinančios Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/6/EB nuostatas dėl priimtos rinkos praktikos, viešai neatskleistos informacijos, susijusios su biržos prekių išvestinėmis priemonėmis, organizacijai priklausančių asmenų sąrašo sudarymo, pranešimų apie vadovų sandorius ir apie įtartinus sandorius (6), nuostatas.

(8)

Todėl Direktyva 77/91/EEB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista.

(9)

Pagal Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros (7) 34 punktą valstybės narės skatinamos savo ir Bendrijos interesų labui parengti lenteles, kurios kuo geriau atskleistų šios direktyvos ir perkėlimo į nacionalinę teisę priemonių tarpusavio santykį, ir viešai jas paskelbti,

1)

1 straipsnio 1 dalies 21 įtrauka pakeičiama taip:

2)

Įterpiami šie straipsniai:

„10a straipsnis

1.   Valstybės narės gali nuspręsti netaikyti 10 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių, jei administravimo arba valdymo organui priėmus sprendimą, apmokėjimas kitaip nei grynaisiais pinigais įvykdomas perleidžiamais vertybiniais popieriais, kaip apibrėžta 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/39/EB dėl finansinių priemonių rinkų (8) 4 straipsnio 1 dalies 18 punkte, arba pinigų rinkos priemonėmis, kaip apibrėžta tos pačios direktyvos 4 straipsnio 1 dalies 19 punkte, ir tokių vertybinių popierių arba pinigų rinkos priemonių vertė yra kainos, kuria jais buvo prekiaujama vienoje arba keliose reguliuojamose rinkose, kaip apibrėžta tos direktyvos 4 straipsnio 1 dalies 14 punkte, pakankamą laikotarpį, nustatomą nacionalinėje teisėje, einantį iki atitinkamo apmokėjimo kitaip nei grynaisiais pinigais įvykdymo dienos, svertinis vidurkis.

Tačiau jei kainai įtakos turėjo išimtinės aplinkybės, kurios stipriai pakeistų turto vertę apmokėjimo juo įvykdymo dieną, įskaitant atvejus, kai tokių perleidžiamų vertybinių popierių ar pinigų rinkos priemonių rinka tapo nelikvidi, administravimo arba valdymo organo iniciatyva ir atsakomybe atliekamas pervertinimas. Pirmiau minėtam pervertinimui taikomos 10 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys.

2.   Valstybės narės gali nuspręsti netaikyti 10 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių, jeigu, administravimo arba valdymo organui priėmus sprendimą, apmokėjimas kitaip nei grynaisiais pinigais yra įvykdomas turtu, kitokiu nei 1 dalyje nurodyti perleidžiami vertybiniai popieriai arba pinigų rinkos priemonės, dėl kurio tikrosios vertės savo nuomonę jau yra pareiškęs pripažintas nepriklausomas ekspertas, ir jei yra įvykdytos šios sąlygos:

Atsiradus naujoms svarbioms aplinkybėms, kurios apmokėjimo turtu įvykdymo dieną stipriai pakeistų tikrąją turto vertę, administravimo arba valdymo organo iniciatyva ir atsakomybe atliekamas pervertinimas. Pirmiau minėtam pervertinimui taikomos 10 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys.

Jei toks pervertinimas neatliktas, vienas ar daugiau akcininkų, kuriems sprendimo padidinti kapitalą priėmimo dieną iš viso priklauso ne mažiau kaip 5 % pasirašytojo bendrovės kapitalo, gali reikalauti, kad nepriklausomas ekspertas atliktų vertinimą, ir tokiu atveju taikomos 10 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys. Toks (-ie) akcininkas (-ai) gali pateikti reikalavimą iki apmokėjimo turtu įvykdymo dienos, jeigu reikalavimo pateikimo dieną tokiam (-iems) akcininkui (-ams) vis dar priklauso ne mažiau kaip 5 % pasirašytojo bendrovės kapitalo, kaip tai buvo sprendimo dėl kapitalo padidinimo priėmimo dieną.

3.   Valstybės narės gali nuspręsti netaikyti 10 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių, jeigu administravimo arba valdymo organo sprendimu apmokėjimas kitaip nei grynaisiais pinigais yra įvykdomas turtu, kitokiu nei 1 dalyje nurodyti perleidžiamieji vertybiniai popieriai ir pinigų rinkos priemonės, kurio tikroji vertė yra nustatyta pagal atskiro turto vienetų vertes, iš ankstesnių finansinių metų įstatymų reikalaujamų finansinių atskaitomybių, su sąlyga, kad buvo atliktas šių atskaitomybių auditas pagal 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/43/EB dėl teisės aktų nustatyto metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės audito (9).

Mutatis mutandis taikomos 2 dalies antra ir trečia pastraipos.

10b straipsnis

1.   Jeigu apmokėjimas kitaip nei grynaisiais pinigais, kaip nurodyta 10a straipsnyje, yra įvykdomas be eksperto ataskaitos, kaip nurodyta 10 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, papildomai prie reikalavimų, nustatytų 3 straipsnio h punkte ir per vieną mėnesį nuo apmokėjimo turtu įvykdymo dienos, paskelbiama deklaracija, kurioje pateikiama:

Tokia deklaracija skelbiama kiekvienos valstybės narės įstatymų nustatyta tvarka, laikantis Direktyvos 68/151/EEB 3 straipsnio.

2.   Jeigu apmokėjimą kitaip nei grynaisiais pinigais siūloma įvykdyti be 10 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodytos eksperto ataskaitos, susijusios su kapitalo padidinimu, siūlomu įvykdyti pagal 25 straipsnio 2 dalį, prieš įvykdant apmokėjimą turtu, kitokiu nei grynieji pinigai, kiekvienos valstybės narės įstatymų nustatyta tvarka ir laikantis Direktyvos 68/151/EEB 3 straipsnio, skelbiamas pranešimas, kuriame nurodoma sprendimo dėl padidinimo priėmimo data ir 1 dalyje minima informacija. Tokiu atveju 1 dalyje minimoje deklaracijoje pakanka pateikti pareiškimą, kad nuo pirmiau minėto pranešimo paskelbimo neiškilo naujų svarbių aplinkybių.

3.   Kiekviena valstybė narė numato tinkamas apsaugos priemones, užtikrinančias, kad būtų laikomasi 10a ir šiame straipsnyje nustatytos tvarkos, kai apmokėjimas kitaip nei grynaisiais pinigais vykdomas be eksperto ataskaitos, nurodytos 10 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse.

3)

11 straipsnio 1 dalies pirmoji pastraipa iš dalies keičiama taip:

4)

19 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Nepažeidžiant visų akcininkų, kurių padėtis yra tokia pati, vienodų teisių principo bei 2003 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/6/EB dėl prekybos vertybiniais popieriais, pasinaudojant viešai neatskleista informacija, ir manipuliavimo rinka (piktnaudžiavimo rinka) (10), valstybės narės gali leisti bendrovei įsigyti savų akcijų pačiai ar per asmenį, veikiantį savo vardu, tačiau bendrovės naudai. Tiek, kiek tokie įsigijimai yra leidžiami, valstybės narės jiems turi nustatyti šias sąlygas:

Be to, valstybės narės pirmoje pastraipoje nurodytiems akcijų įsigijimams, gali taikyti bet kurią iš šių sąlygų:

5)

20 straipsnio 3 dalyje žodžiai „15 straipsnio 1 dalies a punkte“ pakeičiami žodžiais „15 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose“.

6)

23 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Jei valstybės narės leidžia bendrovei tiesiogiai ar netiesiogiai iš anksto išmokėti lėšas, suteikti paskolas ar garantijas, kad trečiasis asmuo įsigytų jos akcijų, tokiems sandoriams taikomos antroje, trečioje, ketvirtoje ir penktoje pastraipose nurodytos sąlygos.

Sandoriai vykdomi administravimo arba valdymo organo atsakomybe sąžiningos rinkos sąlygomis, ypač palūkanų, kurias bendrovė gauna, ir garantijų, bendrovei suteiktų už paskolas ir iš anksto išmokėtas lėšas, minimas pirmoje pastraipoje, atžvilgiu. Turi būti deramai išnagrinėta trečiojo asmens arba – daugiašalių sandorių atveju – kiekvienos sandorio šalies finansinė būklė.

Sandorius administravimo arba valdymo organas teikia visuotiniam susirinkimui, kad jis juos iš anksto patvirtintų, o visuotinis susirinkimas tokiu atveju vadovaujasi 40 straipsnyje nustatytomis kvorumo ir daugumos taisyklėmis. Administravimo arba valdymo organas visuotiniam susirinkimui privalo pateikti raštišką ataskaitą, nurodydamas sandorio priežastis, bendrovės suinteresuotumą sudaryti tokį sandorį, sąlygas, kuriomis sandoris sudaromas, su sandoriu susijusią riziką bendrovės likvidumui ir mokumui ir kainą, už kurią trečiasis asmuo įsigis akcijas. Ši ataskaita pateikiama registrui paskelbti Direktyvos 68/151/EEB 3 straipsnyje nustatyta tvarka.

Dėl tretiesiems asmenims suteiktos bendros finansinės pagalbos grynasis turtas jokiu metu negali tapti mažesnis nei nurodytasis 15 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose, taip pat atsižvelgiant į bet kokį grynojo turto sumažėjimą, galėjusį įvykti bendrovei pačiai įsigijus savų akcijų ar jų įsigijus jos vardu pagal 19 straipsnio 1 dalį. Bendrovė į balanse nurodytus įsipareigojimus įtraukia bendros finansinės pagalbos dydžio rezervą, kuris negali būti paskirstytas.

Jeigu trečiasis asmuo, pasinaudodamas iš bendrovės gauta finansine pagalba, įsigyja tos bendrovės savas akcijas, kaip apibrėžta 19 straipsnio 1 dalyje, arba pasirašo akcijas, išleidžiamas didinant pasirašytąjį kapitalą, toks įsigijimas atliekamas už teisingą kainą.“

7)

Įterpiamas šis straipsnis:

„23a straipsnis

Tais atvejais, kai atskiri bendrovės, esančios sandorio, minėto 23 straipsnio 1 dalyje, šalimi, administravimo arba valdymo organo nariai arba patronuojančios įmonės, kaip apibrėžta 1983 m. birželio 13 d. Tarybos direktyvos 83/349/EEB dėl konsoliduotos atskaitomybės (11) 1 straipsnyje, administravimo arba valdymo organo nariai arba tokia patronuojanti įmonė pati arba asmenys, veikiantys savo vardu, bet tokių organų arba tokios įmonės naudai, yra kitos tokio sandorio šalys, valstybės narės, imdamosi atitinkamų apsaugos priemonių, užtikrina, kad toks sandoris nepažeistų bendrovės interesų.

8)

27 straipsnio 2 dalies antroji pastraipa pakeičiama taip:

„Taikomos 10 straipsnio 2 ir 3 dalys ir 10a bei 10b straipsniai.“

9)

32 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Mažinant pasirašytąjį kapitalą, bent tie kreditoriai, kurių reikalavimai yra ankstesni nei sprendimo dėl kapitalo sumažinimo paskelbimo data, turi bent jau turėti teisę gauti jų reikalavimų, kurie dar nebuvo įvykdyti iki tokio paskelbimo dienos, įvykdymo užtikrinimą. Valstybės narės negali tokios teisės atšaukti, išskyrus atvejus, kai kreditorius turi pakankamas apsaugos priemones ar jei tokios apsaugos priemonės, atsižvelgiant į bendrovės turimą turtą, nėra būtinos.

Valstybės narės nustato sąlygas, skirtas pirmoje pastraipoje numatytai teisei įgyvendinti. Bet kuriuo atveju valstybės narės užtikrina, kad kreditoriams būtų leidžiama kreiptis į atitinkamą administracinę arba teisminę instituciją dėl atitinkamų apsaugos priemonių, jeigu jie gali įtikinamai parodyti, kad dėl pasirašytojo kapitalo sumažinimo kyla grėsmė jų reikalavimų įvykdymui ir kad iš bendrovės atitinkamų apsaugos priemonių nebuvo gauta.“

10)

41 straipsnio 1 dalis yra pakeičiama taip:

„1.   Valstybės narės gali nukrypti nuo 9 straipsnio 1 dalies, 19 straipsnio 1 dalies a punkto pirmojo sakinio ir 25, 26 bei 29 straipsnių, kiek tai yra būtina priimant ar taikant nuostatas, kuriomis siekiama skatinti darbuotojų ar kitų asmenų grupių, apibrėžtų nacionaliniuose teisės aktuose, dalyvavimą įmonių kapitale.“