27.12.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 372/1

(1)

Būtina skatinti bendradarbiavimą ir kultūrinius mainus siekiant gerbti ir remti kultūrų ir kalbų įvairovę Europoje ir pagerinti Europos piliečių žinias apie kitų Europos šalių kultūrą, kartu stiprinant jų bendro Europos kultūros paveldo įsisąmoninimą. Kultūrinio bendradarbiavimo ir kultūrinės bei kalbinės įvairovės skatinimas padeda Europos pilietybę paversti realybe, nes Europos piliečiai skatinami tiesiogiai dalyvauti integracijos procese.

(2)

Aktyvi kultūros politika, kuria siekiama išsaugoti Europos kultūrų įvairovę ir propaguoti jos bendrus kultūros elementus ir bendrą kultūros paveldą, gali padaryti Europos Sąjungą labiau matomą už jos ribų.

(3)

Siekiant, kad piliečiai visapusiškai remtų Europos integraciją ir joje dalyvautų, labiau turėtų būti pabrėžiamos jų bendros kultūros vertybės ir šaknys, kurios yra kertinis jų tapatybės ir priklausymo visuomenei, grindžiamai laisve, lygybe, demokratija, pagarba žmogaus orumui ir neliečiamybei, tolerancija ir solidarumu, kur visiškai laikomasi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos, elementas.

(4)

Labai svarbu, kad kultūros sektorius prisidėtų prie platesnio Europos politinio vystymosi proceso ir atliktų jame tam tikrą vaidmenį. Kultūros sektorius yra svarbus darbo vietų šaltinis, be to, egzistuoja aiškus investavimo į kultūrą ir ekonomikos vystymosi ryšys, todėl svarbu stiprinti kultūros politiką regionų, nacionaliniu ir Europos lygiu. Vadinasi, turi būti stiprinamas kultūros pramonės įmonių vaidmuo vystymosi pagal Lisabonos strategiją procesuose, kadangi šios pramonės įmonių įnašas į Europos ekonomiką vis didėja.

(5)

Būtina taip pat skatinti aktyvų pilietiškumą ir stiprinti kovą su bet kokia atskirties forma, taip pat ir ksenofobija bei rasizmu. Didesnės galimybės naudotis kultūra kiek įmanoma daugiau žmonių gali pasitarnauti kovojant su socialine atskirtimi.

(6)

Sutarties 3 straipsnyje nurodyta, kad Bendrija siekia pašalinti moterų ir vyrų nelygybės apraiškas ir diegti jų lygybę visose tame straipsnyje nurodytose veiklos srityse.

(7)

Kultūros programos „Kaleidoskopas“, „Ariadnė“, „Rafaelis“ ir „Kultūra 2000“ nustatytos atitinkamai Sprendimais Nr. 719/96/EB (3), Nr. 2085/97/EB (4), Nr. 2228/97/EB (5) bei Nr. 508/2000/EB (6) – teigiami poslinkiai įgyvendinant Bendrijos veiksmus kultūros srityje. Tokiu būdu įgyta nemažai patirties, ypač atlikus šių kultūros programų vertinimus. Dabar reikia racionalizuoti ir sustiprinti Bendrijos kultūros veiksmus remiantis vertinimų duomenimis, konsultacijų su visomis suinteresuotomis šalimis rezultatais ir naujausiais Europos institucijų darbais. Todėl būtina nustatyti tam skirtą programą.

(8)

Europos institucijos įvairiomis progomis pasisakė apie Bendrijos kultūrinę veiklą ir kultūrinio bendradarbiavimo uždavinius: Taryba savo 2002 m. birželio 25 d. rezoliucijoje dėl europinio bendradarbiavimo naujojo darbo plano kultūros srityje (7) ir 2002 m. gruodžio 19 d. rezoliucijoje, įgyvendinančioje europinio bendradarbiavimo darbo planą kultūros srityje (8), Europos Parlamentas 2001 m. rugsėjo 5 d. rezoliucijoje dėl kultūrinio bendradarbiavimo Europos Sąjungoje (9), 2002 m. vasario 28 d. rezoliucijoje dėl programos „Kultūra 2000“ įgyvendinimo (10), 2002 m. spalio 22 d. rezoliucijoje dėl teatro ir scenos meno svarbos ir dinamizmo išsiplėtusioje Europoje (11), 2003 m. rugsėjo 4 d. rezoliucijoje dėl kultūros pramonės (12) ir Regionų komitetas 2003 m. spalio 9 d. nuomonėje dėl programos „Kultūra 2000“ pratęsimo.

(9)

Pirmiau minėtose rezoliucijose Taryba pabrėžė, kad kultūros srityje Bendrijos lygiu reikalingas nuoseklesnis požiūris ir kad Europos kultūriniame bendradarbiavime Europos pridėtinė vertė yra esminė ir lemianti sąvoka, taip pat visų Bendrijos priemonių kultūros srityje bendroji sąlyga.

(10)

Siekiant bendrą Europos tautų kultūros erdvę paversti realybe, reikia remti tarpvalstybinį kultūros darbuotojų mobilumą, tarpvalstybinį kūrinių bei meno ir kultūros dirbinių sklaidą bei skatinti dialogą ir kultūrinius mainus.

(11)

Taryba 2004 m. lapkričio 16 d. išvadose dėl kultūros darbo plano (2005–2006 m.), Europos Parlamentas 2003 m. rugsėjo 4 d. rezoliucijoje dėl kultūros pramonės įmonių ir Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas 2004 m. sausio mėn. 28 d. nuomonėje dėl kultūros pramonės įmonių Europoje pareiškė požiūrį dėl būtinybės labiau atsižvelgti į audiovizualiniam sektoriui nepriklausančių kultūros pramonės įmonių specifinius ekonominius ir socialinius ypatumus. Be to, naujojoje programoje turėtų būti atsižvelgta į parengiamuosius veiksmus bendradarbiavimui kultūros srityje, kurie buvo skatinami 2002–2004 m.

(12)

Atsižvelgiant į tai, reikia remti aktyvesnį kultūros darbuotojų bendradarbiavimą, skatinant juos parengti daugiamečius bendradarbiavimo projektus, tokiu būdu suteikiant jiems galimybių kurti bendrą veiklą, teikti paramą tikslingesnėms tikrąją Europos pridėtinę vertę turinčioms priemonėms, simbolinę vertę turintiems kultūriniams renginiams, Europos kultūrinio bendradarbiavimo organizacijoms, skatinti tiriamuosius darbus pasirinktomis Europai svarbiomis temomis, taip pat informacijos rinkimą ir platinimą bei veiklą, kuria siekiama padidinti projektų poveikį Europos kultūrinio bendradarbiavimo ir Europos kultūros politikos vystymo srityse.

(13)

Įgyvendinant 2006 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1622/2006/EB, nustatantį Bendrijos veiksmus dėl Europos kultūros sostinės renginių 2007–2019 m. (13), reikėtų šiuos renginius tinkamai finansuoti, nes jie patraukia daugelio europiečių dėmesį ir padeda stiprinti priklausymo bendrai kultūros erdvei jausmą. Organizuojant šiuos renginius, reikėtų akcentuoti visos Europos kultūrinį bendradarbiavimą.

(14)

Reikėtų remti organizacijų, dirbančių Europos kultūrinio bendradarbiavimo labui ir tokiu būdu atliekančių europinės kultūros ambasadorių vaidmenį, veiklą, taikant Europos Sąjungos patirtį, įgytą įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos 2004 m. balandžio 21 d. sprendimą Nr. 792/2004/EB, nustatantį Bendrijos veiksmų programą, skatinančią organizacijas, veikiančias Europos mastu kultūros srityje (14).

(15)

Būtina, kad programa, laikantis laisvės reikšti savo mintis ir įsitikinimus principo, būtų prisidėta prie Europos Sąjungos pastangų skatinti tvarų vystymąsi ir kovą su visomis diskriminacijos formomis.

(16)

Europos Sąjungos šalys kandidatės ir ELPA šalys, kurios yra EEE susitarimo dalyvės, turėtų būti pripažintos potencialiomis Bendrijos programų dalyvėmis pagal su tomis šalimis sudarytus susitarimus.

(17)

2003 m. birželio 19–20 d. Europos Vadovų Taryba patvirtino „Salonikų darbotvarkę Vakarų Balkanams: Europos integracijos link“, kurioje numatyta, kad Bendrijos programos turėtų būti atviros šalims, dalyvaujančioms stabilizavimo ir asociacijos procese, remiantis Bendrijos ir šių šalių pagrindų susitarimais, kurie turi būti pasirašyti. Jei šios šalys to nori, priklausomai nuo biudžeto galimybių ar politinių prioritetų, joms turėtų būti suteikta galimybė dalyvauti programoje ar pasinaudoti ribotesne bendradarbiavimo formule, skiriant papildomus asignavimus ar taikant specifines procedūras, dėl kurių suinteresuotos šalys turi susitarti.

(18)

Programa taip pat turėtų būti atvira bendradarbiavimui su kitomis trečiosiomis šalimis, pasirašiusiomis su Bendrija susitarimus, kuriuose yra kultūrai skirtas straipsnis, tačiau tokio bendradarbiavimo sąlygas dar reikia nustatyti.

(19)

Siekiant padidinti pridėtinę Bendrijos veiksmų vertę, būtina užtikrinti, kad laikantis Sutarties 151 straipsnio 4 dalies pagal šį sprendimą įgyvendinami veiksmai ir kitos atitinkamos Bendrijos politikos kryptys, veiksmai ir priemonės būtų darnūs ir papildytų vienas kitą. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas Bendrijos priemonių kultūros ir švietimo srityse sąveikai ir veiksmams, kuriais skatinama Europos lygiu keistis gera praktika ir glaudžiau bendradarbiauti.

(20)

Įdiegiant Bendrijos paramą, reikėtų atsižvelgti į specifinį Europos kultūros sektoriaus pobūdį ir ypač stengtis užtikrinti, kad administracinės ir finansinės procedūros būtų kuo labiau supaprastintos ir atitiktų siekiamus tikslus, taip pat kultūros sektoriaus praktiką bei pokyčius.

(21)

Komisija, valstybės narės ir kultūros informaciniai punktai turėtų siekti skatinti mažesnių subjektų dalyvavimą daugiamečiuose bendradarbiavimo projektuose ir veiklos, skirtos potencialiems projektų partneriams sutelkti, organizavimą.

(22)

Programa turėtų sutelkti visos Europos kultūros subjektų ypatingas savybes ir patirtį. Prireikus Komisija ir valstybės narės turėtų imtis priemonių nedidelio kultūros subjektų dalyvavimo kurioje nors valstybėje narėje ar dalyvaujančioje šalyje problemai spręsti.

(23)

Komisijai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis reikia užtikrinti šios programos nuolatinę stebėseną ir vertinimą, kad būtų galima atlikti reikiamus pakeitimus, ypač susijusius su priemonių įgyvendinimo prioritetais. Vertinimas turėtų apimti ir išorinį šios programos vertinimą, kurį turi atlikti nepriklausomos ir nešališkos institucijos.

(24)

Programos stebėsenos ir vertinimo procedūrose turėtų būti naudojami konkretūs, išmatuojami, pasiekiami, svarbūs tikslai ir rodikliai su datomis.

(25)

Turėtų būti imamasi atitinkamų priemonių, kad būtų išvengta pažeidimų ir sukčiavimo, būtų išieškotos praprastos ar netinkamai perduotos ar panaudotos lėšos.

(26)

Reikia sukurti vieningą kultūrinio bendradarbiavimo finansavimo ir programavimo priemonę 2007 m. sausio 1 d. – 2013 m. gruodžio 31 d. laikotarpiui, pavadintą „Kultūros programa“.

(27)

Šiuo sprendimu visam programos trukmės laikotarpiui nustatoma finansinis paketas, kuris yra svarbiausias orientacinis dydis, kaip apibrėžta 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo (15) 37 punkte.

(28)

Šiam sprendimui įgyvendinti reikalingos priemonės turėtų būti priimamos laikantis 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimo 1999/468/EB, nustatančio Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (16).

(29)

Šiam sprendimui finansiškai įgyvendinti būtinos priemonės turėtų būti priimtos pagal 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (17) (toliau – Finansinis reglamentas) ir pagal 2002 m. gruodžio 23 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002, nustatantį išsamias Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo Finansinio reglamento įgyvendinimo taisykles (18).

(30)

Bendrijos veiksmai papildo nacionalinius ar regioninius veiksmus kultūrinio bendradarbiavimo srityje. Kadangi šio sprendimo tikslų – plėsti bendru kultūros paveldu grindžiamą Europos kultūros erdvę (tarpvalstybinis kultūros subjektų mobilumas Europoje, tarpvalstybinė meno kūrinių ir kultūros bei meno dirbinių sklaida bei tarpkultūrinis dialogas) – valstybės narės negali deramai pasiekti dėl jų tarptautinio pobūdžio, ir todėl dėl veiksmo masto ir poveikio to tikslo būtų geriau siekti Bendrijos lygiu, Bendrija gali patvirtinti priemones laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo sprendimu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti.

(31)

Siekiant užtikrinti sklandų pereinamąjį procesą nuo Sprendimais Nr. 508/2000/EB ir Nr. 792/2004/EB nustatytų programų prie šiuo sprendimu nustatytos programos, reikėtų numatyti pereinamojo laikotarpio nuostatas,

a)

skatinti tarpvalstybinį kultūros darbuotojų mobilumą;

b)

skatinti tarpvalstybinį kūrinių ir meno bei kultūros dirbinių sklaidą;

c)

remti tarpkultūrinį dialogą.

a)

parama kultūros veiksmams, būtent:

b)

parama institucijoms, dirbančioms kultūros srityje Europos lygiu;

c)

parama tiriamiesiems darbams, informacijos rinkimui ir platinimui bei veiklai, kuria siekiama kuo labiau padidinti projektų poveikį Europos kultūrinio bendradarbiavimo ir Europos kultūros politikos vystymo srityse.

a)

ELPA šalys, priklausančios Europos ekonominei erdvei, EEE susitarime nustatytomis sąlygomis;

b)

šalys kandidatės, kurios naudojasi pasirengimo narystei stojant į Sąjungą strategija, pagal šių šalių dalyvavimo Bendrijos programose bendruosius principus ir bendrąsias sąlygas bei tvarką, nustatytus pagrindų susitarimuose;

c)

Vakarų Balkanų šalys ta tvarka, kuri bus nustatyta su šiomis šalimis pagal pagrindų susitarimus, numatančius šių šalių dalyvavimą Bendrijos programose.

a)

metinis darbo planas, įskaitant prioritetus, atrankos kriterijus ir tvarką;

b)

metinis biudžetas ir lėšų paskirstymas skirtingiems programos veiksmams;

c)

programos stebėsenos ir įvertinimo procedūros;

d)

finansinė parama, kurią Bendrija teiks priemonėms pagal 4 straipsnio 1 dalies a punkto pirmą įtrauką: sumos, trukmė, paskirstymas ir naudos gavėjai.

a)

turėti pakankamai darbuotojų, turinčių tinkamų profesinių ir kalbinių įgūdžių dirbti tarptautinio bendradarbiavimo aplinkoje;

b)

turėti tinkamą infrastruktūrą, ypač informacines ir ryšių technologijas;

c)

dirbti tokiomis administravimo sąlygomis, kurios leistų tinkamai atlikti užduotis ir padėtų išvengti interesų konfliktų.

a)

remdama pagrindinį laisvės reikšti mintis ir įsitikinimus principą;

b)

skatindama geriau suvokti tai, kaip svarbu prisidėti prie tvaraus vystymosi;

c)

siekdama skatinti Europos Sąjungoje abipusį supratimą ir toleranciją;

d)

prisidėdama prie kovos su bet kokia diskriminacijos dėl lyties, rasinės ar etninės kilmės, religijos ar įsitikinimų, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos forma.

a)

ne vėliau kaip 2010 m. gruodžio 31 d. – tarpinę vertinimo ataskaitą apie pasiektus rezultatus ir programos įgyvendinimo kiekybinius bei kokybinius aspektus;

b)

ne vėliau kaip 2011 m. gruodžio 31 d. – komunikatą apie programos pratęsimą;

c)

ne vėliau kaip 2015 m. gruodžio 31 d. – ex post vertinimo ataskaitą.