(1)

2005 m. birželio 22 d. laišku, įregistruotu 2005 m. birželio 27 d., Belgija pranešė Komisijai apie savo pagalbos Genke esančiai bendrovei Ford projektą. Komisija 2005 m. liepos 27 d. laišku paprašė papildomos informacijos, į kurį Belgijos valdžios institucijos atsakė 2005 m. rugsėjo 15 d. laišku, įregistruotu tą pačią dieną.

(2)

2005 m. lapkričio 9 d. laišku Komisija pranešė Belgijai apie savo sprendimą pradėti Sutarties 88 straipsnio 2 dalyje numatytą procedūrą dėl šios pagalbos. 2005 m. lapkričio 25 d. įvyko susitikimas su Belgijos valdžios atstovais.

(3)

Belgijos valdžios institucijos savo pastabas pateikė 2006 m. sausio 13 d. laiške, įregistruotame tą pačią dieną.

(4)

Komisijos sprendimas pradėti procedūrą 2006 m. vasario 25 d. buvo paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (2) . Komisija paprašė suinteresuotąsias šalis pateikti savo pastabas dėl svarstomos priemonės, tačiau jokių pastabų negavo.

(5)

Pagalbos gavėjas yra Ford-Werke GmbH, Fabrieken te Genk (toliau – Ford Genk). Ford-Werke GmbH priklauso Ford Motor Company. Gamykla atidaryta 1964 m. 2003 m. pabaigoje, vykdant bendrą Ford Europe restruktūrizavimą, itin sumažinta jos darbuotojų – maždaug 3 000. Tuo pat metu bendrovė paskelbė apie maždaug 700 mln. EUR dydžio investicijų programą, daugiausia skirtą naujajai lanksčiai gamybos sistemai. Pagal šią programą buvo planuojama, kad be dabar gaminamo Mondeo modelio bus gaminamas naujos kartos Galaxy ir dar trečias automobilis. Dabar gamykloje dirba apie 5 000 darbuotojų. 2004 m. joje buvo pagaminti 207 163 automobiliai. Belgijoje Ford grupė taip pat veikia Gande, kur jai priklauso Volvo gamykla.

(6)

Pagal Belgijos pateiktą informaciją mokymo programos bendros tinkamos išlaidos siekia 33,84 mln. EUR. Į šią sumą įeina specialiojo mokymo išlaidos – 25,34 mln. EUR ir bendrojo mokymo išlaidos – 8,5 mln. EUR.

(7)

Tinkamas išlaidas ir atitinkamas jų sumas pagal programą sudaro:

(8)

Visą tinkamų išlaidų sumą pagal išlaidų rūšis galima išskaidyti taip:

(9)

Siūlomą pagalbą sudaro tiesioginė 12 279 423 EUR dotacija bendrovei Ford Genk per 2004–2006 m. laikotarpį. Iš šios sumos 4 677 408 EUR (38 %) skiriami bendrajam mokymui, 7 602 015 EUR (61 %) – pagalbai specialiajam mokymui. Pagalbą ad hoc forma turi skirti flamandų bendruomenė (Vlaamse Gemeenschap). Belgija patikino, kad be pagalbos mokymui nebus skiriama jokia kita pagalba, dengianti tas pačias išlaidas.

(10)

Svarstomos pagalbos suma pagalbos intensyvumo atžvilgiu – 55 % bendrajam mokymui ir 30 % specialiajam mokymui.

(11)

Sprendime pradėti oficialią tyrimo procedūrą Komisija pareiškė abejojanti dėl: 1) Belgijos valdžios institucijų pateikto tinkamų finansuoti išlaidų apimties aiškinimo ir dėl 2) siūlomo tam tikrų išlaidų priskyrimo specialiojo mokymo arba bendrojo mokymo kategorijoms.

(12)

Kalbant apie tinkamas finansuoti išlaidas, Komisijai svarstė, ar tam tikros Belgijos planuojamos išlaidos suderinamos su 2001 m. sausio 12 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 68/2001 dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo pagalbai mokymui (3) 4 straipsnio 7 dalies nuostatomis:

(13)

Dėl skirstymo į „bendrąjį“ ir „specialųjį“ mokymą: Komisijai nuogąstavo, kad Belgijos valdžios institucijos kai kurioms projekto išlaidoms bus pritaikiusios perdėm plačią bendrojo mokymo apibrėžtį. Komisijos abejonės daugiausia yra susijusios su kategorijomis „konsultavimo paslaugų išlaidos“ ir „išlaidos personalui ne prie konvejerio dirbančiam personalui“. Belgijos valdžios institucijų teigimu, Ford Genk mokymo padalinys mano, kad maždaug 70 % šių išlaidų buvo susijusios su bendro pobūdžio mokymu. Tačiau jokio šį teiginį pagrindžiančio įrodymo pateikta nebuvo.

(14)

Atsakydamos į pranešimą apie oficialios tyrimo procedūros pradėjimą Belgijos valdžios institucijos pateikė šias pastabas:

(15)

Ford Genk skirta priemonė, apie kurią pranešė Belgija, yra valstybės pagalba pagal Sutarties 87 straipsnio 1 dalį. Ji skiriama valstybės arba iš valstybinių išteklių finansuojamos dotacijos forma. Ši priemonė yra atrankinė, nes taikoma tiktai Ford Genk, ir gali iškraipyti konkurenciją Bendrijoje, suteikdama įmonei pranašumą, palyginti su pagalbos negaunančiais konkurentais. Galiausiai būdingas automobilių rinkos ypatumas yra intensyvi prekyba tarp valstybių narių, taigi pagalba galėtų paveikti valstybių narių tarpusavio prekybą.

(16)

Belgija prašo patvirtinti pagalbą remiantis Reglamentu (EB) Nr. 68/2001. Pagalba yra susijusi su mokymo programa.

(17)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 68/2001 5 straipsnį jei vienai įmonei vienam mokymo projektui skirtos pagalbos suma viršija 1 mln. EUR, pagalbai negali būti netaikomas išankstinio pranešimo reikalavimas, numatytas Sutarties 88 straipsnio 3 dalyje. Komisija pažymi, kad svarstomu atveju numatoma pagalbos suma yra 12 279 423 EUR, ji turi būti suteikta vienai įmonei ir kad mokymo projektas yra individualus projektas. Todėl Komisija mano, kad siūlomai pagalbai galioja išankstinio pranešimo reikalavimas ir kad Belgija jį įvykdė.

(18)

Reglamento (EB) Nr. 68/2001 16 konstatuojamojoje dalyje aiškinama, kodėl tokiai pagalbai negali būti netaikomas išankstinio pranešimo reikalavimas. „Komisija ir toliau turėtų atskirai vertinti kiekvieną didelės apimties pagalbą, prieš pradedant ją įgyvendinti.“

(19)

Vertindama individualią pagalbą mokymui, kuriai dėl jos apimties negali būti taikoma Reglamentu (EB) Nr. 68/2001 nustatyta išimtis ir kuri dėl to turi būti vertinama pagal Sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktą, Komisija vadovaujasi tais pačiais svarbiausiais principais, kurie nurodyti Reglamente (EB) Nr. 68/2001. Atsižvelgdama į Reglamento (EB) Nr. 68/2001 4 konstatuojamąją dalį, kurioje sakoma, kad Komisija pranešimus vertins, ypač atsižvelgdama į šiame reglamente pateiktus kriterijus, Komisija taip pat patikrina, ar visos tinkamos finansuoti išlaidos gali būti patvirtintos, vėl pasinaudodama jai Sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktu suteiktais dideliais vertinimo įgaliojimais. Tokios priemonės turi būti vertinamos siekiant užtikrinti sprendimų praktikos nuoseklumą ir vienodą aiškinimą (4).

(20)

Vertindama svarstomos priemonės suderinamumą su bendrąja rinka Komisija turi patikrinti, ar visi punktai, dėl kurių ji išreiškė abejonių pradėdama oficialią tyrimo procedūrą, pagal Reglamentą (EB) Nr. 68/2001 ir Sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktą yra suderinami su bendrąja rinka. Būtent:

(21)

Komisija pažymi, kad pagal Reglamento (EB) Nr. 68/2001 4 straipsnio 7 dalį pagalbos mokymui projekto tinkamos finansuoti išlaidos yra:

(22)

Belgija pateikė trumpą mokymo išlaidų apžvalgą, pagal kurią Komisija gali nustatyti tinkamas finansuoti išlaidas. Pagal Belgijos pateiktą informaciją personalo mokymo išlaidos neviršija visų kitų tinkamų finansuoti išlaidų sumos.

(23)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 68/2001 4 straipsnio 7 dalies d punktą tinkamos finansuoti išlaidos gali būti įrankių ir įrangos nusidėvėjimas, jeigu jie naudojami tik svarstomam mokymo projektui. Pastatai niekur nėra minimi kaip galimai tinkamos finansuoti išlaidos. Svarstomu atveju „mokymo patalpos“ – tai atskira įranga, įrengta stiklinių pertvarų ribojamose salėse. Šios salės naudojamos mokymo veiklai. Kadangi jos įrengtos pačioje gamykloje, jos nėra pastatai ir gali būti priskiriamos „įrankių ir įrangos“ kategorijai, apibrėžtai Reglamente (EB) Nr. 68/2001.

(24)

Atsižvelgdama į tai, Komisija mano, kad išlaidos šioms patalpoms yra tinkamos finansuoti.

(25)

Komisija pažymi, kad paprastai didžiosios įmonės turi nuosavą mokymo padalinį, todėl jos rečiau kreipiasi pagalbos į išorės konsultantus. Kad pagalba neprieštarautų Sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punkto nuostatoms, jos apimtis turi būti proporcinga siekiamam tikslui ir neiškraipyti konkurencijos taip, kad prieštarautų bendram interesui. Atsižvelgdama į šias sąlygas, Komisija mano, kad atsisakius taikyti Reglamento (EB) Nr. 68/2001 4 straipsnio 7 dalies e punkto nuostatas vidaus mokymo padalinių išlaidoms didžiosios įmonės būtų diskriminuojamos. Todėl Komisija sutinka laikyti šias išlaidas tinkamomis finansuoti.

(26)

Komisija visiems analogiškiems atvejams, apie kuriuos jai bus pranešta, taikys tuos pačius kriterijus, kaip ir šiame sprendime.

(27)

Tačiau Komisija nepritaria Belgijos valdžios institucijų teiginiui, kad visas svarstomas išlaidas reikia laikyti bendrojo mokymo kategorijos išlaidomis. Iš tiesų ji mano, kad konsultavimo paslaugos yra tokio pat pobūdžio (bendrojo ir (arba) specialiojo), kaip ir mokymo veikla, su kuria jos yra susijusios. Norint išvengti bet kokio konsultavimo paslaugų išlaidų dvigubo kompensavimo, mokymo padalinio išlaidoms, susijusioms su „bendruoju“ arba „specialiuoju“ mokymu, turi būti taikomas toks pat didžiausias pagalbos intensyvumas, kaip ir atitinkamai mokymo veiklai. Kalbant apie bendrąjį mokymo projektą, mokymo padalinio išlaidos bus suskirstytos į „bendrąsias“ ir „specialiąsias“ atsižvelgiant į „bendrosios“ ir „specialiosios“ mokymo veiklos, kuri vykdoma pagal projektą, apimtį. Šiuo atveju remiantis mokymo veikla, kuriai Komisija leidžia teikti pagalbą, bendrajam mokymui tektų 57,8 %, o specialiajam – 42,2 %.

(28)

Didesnis pagalbos intensyvumas neproporcingai iškraipytų konkurenciją. Komisija pažymi, kad dėl įmonių prievolės padengti pagrįstą išlaidų dalį didėja priemonės veiksmingumas ir įvykdomumas. Todėl Komisija mano, kad suteikus didesnio intensyvumo pagalbą pablogėtų tarpusavio prekybos sąlygos, priešingai bendrajam interesui. Todėl ši priemonės dalis pagal Sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktą negali būti laikoma suderinama su bendrąja rinka.

(29)

Prieš apsispręsdama dėl restruktūrizavimo priemonių įmonė palygina dabartinę prognozuojamo išlaidų sumažėjimo vertę su restruktūrizavimo išlaidomis. Darbuotojų, po restruktūrizavimo vykdysiančių naujas funkcijas, mokymo išlaidos yra įprastinių ir būtinų restruktūrizavimo išlaidų dalis. Iš tiesų, kai įmonė apsisprendžia atleisti didelę dalį savo personalo, norint užtikrinti gamybos ir kokybės tęstinumą laikinas minėtų darbuotojų mokymas yra neišvengiamas. Įmonė neturi kito pasirinkimo: turi padengti šias pasiliekančios darbo jėgos mokymo išlaidas, kad kompensuotų atleistų darbuotojų įgūdžius. Taigi svarstoma pagalba paprasčiausiai būtų skirta subsidijuoti tik įprastinėms ir būtinoms įmonės restruktūrizavimo išlaidoms, kurias įmonė bet kuriuo atveju būtų turėjusi padengti, net jei nebūtų gavusi pagalbos. Taigi pagalba nėra būtina, ir bet kuriuo atveju ji nebus skiriama papildomam mokymui.

(30)

Be to, Reglamento (EB) Nr. 68/2001 10 konstatuojamojoje dalyje aiškinama valstybės pagalbos mokymui logika: mokymas dažniausiai turi teigiamą išorinį poveikį visai visuomenei, kadangi dėl mokymo susidaro didesnis kvalifikuotų darbuotojų ratas, iš kurių gali pasirinkti kitos įmonės, kyla Bendrijos pramonės konkurencingumas. Tačiau svarstomu atveju po restruktūrizavimo kvalifikuotų darbuotojų ratas sumažės; todėl restruktūrizavimas prieštarauja akivaizdžiam Reglamento (EB) Nr. 68/2001 tikslui.

(31)

Su Sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punkto nuostatomis suderinama pagalba turi būti proporcinga siekiamam tikslui ir neiškraipyti konkurencijos taip, kad prieštarautų bendram interesui. Tačiau Ford Europe yra vienas pagrindinių Bendrijos automobilių gamybos rinkos operatorių, todėl akivaizdu, kad mokymui vykdant minėtą restruktūrizavimą turėtų pakakti vien rinkos jėgų. Pagal Reglamento (EB) Nr. 68/2001 11 konstatuojamąją dalį bet kokia valstybės pagalba šiam mokymui būtų didesnė nei būtinas mažiausias dydis, kokio reikia pasiekti Bendrijos tikslams, kurių vien rinkos jėgos negalėtų pasiekti, todėl neteisėtai iškraipytų konkurenciją. Šiuo atžvilgiu Komisija pabrėžia, kad, nepaisant abejonių, išreikštų sprendime pradėti procedūrą, Belgija nepaaiškino, kodėl įmonė be pagalbos negalėtų pradėti mokymo.

(32)

Todėl Komisija mano, kad restruktūrizavimo išlaidoms negali būti teikiama valstybės pagalba mokymui.

(33)

Per vienerius metus Komisija surinko įrodymų, kad kai kurie automobilių gamintojai dėl naujų modelių gamybos verčia konkuruoti tarpusavyje savo gamyklas, esančias skirtingose valstybėse narėse. Jie keletą gamyklų palygina iš naujojo produkto gamybos perspektyvos ir išsirenka gamyklą atsižvelgdami į bendrąsias gamybos išlaidas, t. y. visų rūšių išlaidas, taip pat į visų rūšių vyriausybės pagalbą, taigi ir pagalbą mokymui. Turėdama galvoje šią ekonomikos realiją ir atsižvelgdama į riziką, kylančią dėl jos, kad pagalba mokymui gali netenkinti Reglamento (EB) Nr. 68/2001 10 konstatuojamojoje dalyje nurodyto bendrojo intereso tikslo ir būti paprasčiausia konkurenciją iškraipanti pagalba veiklai, Komisija turi atidžiau išnagrinėti pagalbos būtinumą, kad „valstybės pagalba būtų tik būtino mažiausio dydžio, kokio reikia pasiekti Bendrijos tikslams, kurių vien rinkos jėgos negalėtų pasiekti“ (Reglamento 11 konstatuojamoji dalis) (5). Toks vertinimas pateisinamas, juo labiau kad šiuo metu automobilių sektoriuje yra gamybos pajėgumų perteklius.

(34)

Ankstesnėse bylose Komisija išsamiai nenagrinėjo specialios pagalbos mokymui, skiriamos diegimo išlaidoms, būtinumo (6). Tačiau ji gali tai padaryti, jei nustato, kad atitinkamose rinkose ekonominės sąlygos pasikeitė. Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2003 m. rugsėjo 30 d. sprendimo jungtinėje C-57/00 P ir C-61/00 P (7) byloje 52 punkte nurodoma, kad „neatsižvelgiant į tai, kaip Komisija praeityje aiškino Sutarties 92 straipsnio 2 dalies c punktą [dabar 87 straipsnio 2 dalies c punktas], tai neturi įtakos Komisijos tos pačios nuostatos aiškinimo pagrįstumui, taigi ir teisėtumui, ginčytino sprendimo atveju“. Lygiai taip pat Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teismas 2005 m. birželio 15 d. sprendimo byloje T-171/02 (8) 177 punkte nurodė, kad „tik taikant EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktą turi būti vertinamas Komisijos sprendimo, konstatuojančio, kad nauja valstybės pagalba neatitinka šios išimties taikymo sąlygų, teisėtumas, o ne atsižvelgiant į ankstesnę Komisijos sprendimų praktiką, jei tokia yra“.

(35)

Komisija pažymi, kad automobilių pramonėje naujo modelio gamyba yra būtina norint išlikti konkurencingam. Taigi naujo modelio diegimas yra normali ir įprasta automobilių pramonės savybė. Norėdami gaminti naujus modelius, automobilių gamintojai turi išmokyti savo darbuotojus naujų technologijų. Su naujo modelio diegimu susijusias būtinas mokymo išlaidas paprastai dengia automobilių gamintojai, skatinami vien rinkos dėsnių. Todėl svarstomą mokymo veiklą įmonė būtų vykdžiusi bet kuriuo atveju, taigi ir be pagalbos. Taigi šiuo atveju pagalba mokymui nėra būtina. Ji neskatina įmonės imtis „papildomos“ mokymo veiklos, be tos, kuri jau buvo organizuota vien rinkos jėgomis. Pagalba padengtų veiklos išlaidas, kurias paprastai apmoka įmonė, taigi tai būtų konkurenciją iškraipanti pagalba veiklai.

(36)

Be to, Genko gamykloje įrengus vieną platformą, naujųjų modelių gamyba, be abejo, būtų našesnė. Todėl įmonė gautų tiesioginės naudos iš vienos platformos. Taigi tam, kad bendrovė imtųsi šio gamybos proceso racionalizavimo ir padengtų atitinkamas mokymo išlaidas, pakaktų vien rinkos jėgų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pagalba nėra būtina, nes ji padengtų įprastines įmonės reorganizavimo išlaidas.

(37)

Be to, tie patys argumentai, kurie buvo išdėstyti 31 konstatuojamojoje dalyje, dėl pagalbos proporcingumo ir draudimo nepagrįstai iškraipyti konkurenciją, kaip sąlygos suderinamumui su Sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punkto nuostatomis užtikrinti, galioja ir su naujų modelių diegimu susijusiam mokymui. Bet kokia valstybės pagalba šiam mokymui būtų didesnė nei būtinas mažiausias dydis, kokio reikia pasiekti Bendrijos tikslams, kurių vien rinkos jėgos negalėtų pasiekti, todėl neteisėtai iškraipytų konkurenciją ir prieštarautų bendram interesui. Šiuo atžvilgiu Komisija pabrėžia, kad, nepaisant abejonių, išreikštų sprendime pradėti procedūrą, Belgija nepaaiškino, kodėl įmonė be pagalbos negalėtų imtis mokymo veiklos.

(38)

Taigi diegimo išlaidoms negali būti taikoma valstybės pagalba mokymui.

(39)

Atsakydamos į sprendimą pradėti oficialią tyrimo procedūrą, Belgijos valdžios institucijos pateikė tvirtas ir išsamias garantijas, kad oficialus prašymas skirti pagalbą buvo pateiktas iki mokymo programos pradžios. Komisija mano, kad šių garantijų pakanka abejonėms, kurias ji buvo išreiškusi sprendime pradėti procedūrą, išsklaidyti.

(40)

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus argumentus, tinkamų finansuoti projekto išlaidų sumą reikia sumažinti iki 20,31 mln. EUR. Iš šios sumos 13,29 mln. EUR, arba 65 %, yra personalo mokymo išlaidos.

(41)

Komisija pažymi, kad pagal Reglamento (EB) Nr. 68/2001 4 straipsnio 7 dalies f punkto nuostatas šių išlaidų tinkama finansuoti suma turi būti ne didesnė nei visų kitų tinkamų finansuoti išlaidų suma. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju būtina iš naujo patikslinti, kad šios išlaidos atitiktų kitų išlaidų sumą (9). Po patikslinimo galutinė visų tinkamų finansuoti išlaidų suma yra 14,04 mln. EUR.

(42)

Reglamento (EB) Nr. 68/2001 4 straipsnyje nustatomas skirtumas tarp specialiojo ir bendrojo mokymo.

(43)

Reglamento (EB) Nr. 68/2001 2 straipsnio d punkte specialusis mokymas apibrėžiamas kaip mokymas, tiesiogiai ir iš esmės susijęs su esamomis ar būsimomis darbuotojo pareigomis pagalbą gaunančioje įmonėje ir suteikiantis įgūdžius, kurie negali arba gali būti tik nedideliu mastu perkeliami į kitas įmones arba kitas darbo sritis.

(44)

Reglamento (EB) Nr. 68/2001 2 straipsnio e punkte bendrasis mokymas apibrėžiamas kaip mokymas, kuris nėra tiktai ar iš esmės susijęs su esamomis ar būsimomis darbuotojo pareigomis pagalbą gaunančioje įmonėje, bet suteikia įgūdžius, kurie lengvai gali būti perkeliami į kitas įmones arba kitas darbo sritis ir tokiu būdu labai pagerina darbuotojo galimybes įsidarbinti. Mokymas laikomas bendruoju, jei, pavyzdžiui, jį kartu organizuoja kelios savarankiškos įmonės arba jei jis prieinamas skirtingų įmonių darbuotojams.

(45)

Su bendrąja rinka suderinama pagalba mokymui neturi būti didesnė nei didžiausias leistinas pagalbos intensyvumo dydis Reglamento (EB) Nr. 68/2001 4 straipsnio 2 ir 3 dalyse apibrėžtų tinkamų finansuoti išlaidų atžvilgiu. Šie didžiausi dydžiai priklauso dar ir nuo pagalbą gaunančios įmonės dydžio, regiono, kuriame ji įsikūrusi, ir nuo susijusių darbuotojų kategorijos. Komisija pažymi, kad Ford Genk yra didelė įmonė, kad projektas vykdomas regione (Limburgo provincijoje), kuriam pagal Sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punkto nuostatas gali būti skiriama pagalba, ir kad nė vienas iš mokyme dalyvaujančių darbuotojų nepriklauso kuriai nors iš Reglamento (EB) Nr. 68/2001 2 straipsnio g punkte apibrėžtų nepalankioje padėtyje esančių darbuotojų kategorijų. Tokiu atveju didžiausias leistinas pagalbos intensyvumas yra 30 % specialiajam mokymui ir 55 % bendrajam mokymui.

(46)

Komisija mano, kad atsakydama į sprendimą pradėti oficialią tyrimo procedūrą Belgija jai pateikė pakankamai informacijos ir garantijų dėl mokymo pobūdžio, būtent buvo nurodyti išorinių įmonių, atsakingų už bendrąjį mokymą, pavadinimai. Belgija taip pat įsipareigojo ex post ištaisyti visus nukrypimus nuo siūlomų bendrojo mokymo proporcijų. Šie patikslinimai bus atliekami vadovaujantis Flandrijos regiono ekonominių tarnybų audito išvadomis (kuriomis remiantis bus galutinai nustatyta tiksli bendrojo mokymo dalis procentais).

(47)

Komisija konstatuoja, kad šiuo pagalbos atveju negalioja išimtys, numatytos Sutarties 87 straipsnio 2 dalyje, nes pagalbos priemonė neatitinka nė vieno ten nurodyto tikslo; be to, Belgija nepateikė nė vieno argumento šiuo atžvilgiu. Pagalba, apie kurią pranešta, nėra skirta nei bendriems Europos interesams svarbių projektų vykdymui skatinti arba dideliems kurios nors valstybės narės ekonomikos sutrikimams šalinti, nei kultūrai remti ir paveldui išsaugoti. Todėl Komisija mano, kad pagalbai, skirtai 7 konstatuojamojoje dalyje nurodytoms išlaidoms finansuoti, pagal Sutarties 87 straipsnio 3 dalies b arba d punktų nuostatas negali būti taikoma išlyga dėl valstybės pagalbos priemonių esminio prieštaravimo bendrajai rinkai. Sutarties 87 straipsnio 3 dalies a punkte nurodyta išimtis taip pat netaikoma, nes pagalbos priemonės yra skirtos remti mokymui regione, kuriam negalioja ši Sutarties nuostata. Galiausiai Sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktas taikytinas, nes jis aprėpia regionų mokymo ir plėtros skatinimą; į šį aspektą visame šiame tyrime jau buvo atsižvelgta.

(48)

Komisija mano, kad dalis 21–41 konstatuojamosiose dalyse aprašytų priemonių, apie kurias pranešė Belgija, yra susijusios su netinkamomis finansuoti išlaidomis arba su priemonėmis, kurios nėra būtinos norint pradėti nurodytą mokymo veiklą. Ši pagalba nesuderinama su bendrąja rinka visų Sutartyje numatytų išimčių atžvilgiu, todėl turi būti uždrausta. Belgijos valdžios institucijų teigimu, pagalba dar nėra paskirta, todėl jos grąžinti nereikia.

(49)

Kitos pasiūlytos priemonės, atitinkančios 14,04 mln. EUR tinkamų finansuoti išlaidų arba pagalbos priemonių už 6 240 555 EUR sumą, pagal Sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punkto nuostatas atitinka suderinamumo su bendrąja rinka kriterijus,