13.12.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 353/36

(1)

„Metals Verkstadsklubb vid Componenta“ Alvesta AB, Švedija, 2004 m. kovo 10 d. laišku informavo Komisiją apie Karkkila miesto sandorį su Karkkila miesto bendrove „Componenta Oyj“, kuris gali būti valstybės pagalba. Komisija, remdamasi pateikta informacija, paprašė Suomiją pateikti paaiškinimą. 2004 m. birželio 22 d. laišku Suomija pateikė Komisijai šią informaciją.

(2)

Dėl įtariamos pagalbos, Komisija 2004 m. lapkričio 19 d. laišku informavo Suomiją apie sprendimą pradėti tyrimą pagal Sutarties 88 straipsnio 2 dalyje numatytą procedūrą.

(3)

Komisijos sprendimas dėl numatytos procedūros inicijavimo paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (2). Komisija paragino suinteresuotąsias šalis pateikti su priemone susijusias pastabas.

(4)

Komisija suinteresuotųjų šalių pastabų negavo.

(5)

„Componenta Oyj“, toliau „Componenta“, yra tarptautinė metalo pramonės bendrovė, kurios pagrindinė buveinė yra Karkkila mieste. Ji turi gamybos įmonių Suomijoje, Nyderlanduose ir Švedijoje. 2004 m. didžioji įmonės 316 mln. EUR įplaukų buvo gauta šiaurės ir centrinėje Europoje. Įmonių grupėje dirba apie 2 200 darbuotojų.

(6)

Ši dviejų dalių pagalba bendrovei „Componenta“ buvo suteikta 2003 m. gruodžio mėn. Viena vertus, „Componenta“ gavo paramą sudarydama sandorį, Karkkila miestui įsigijus 50 procentų nekilnojamojo turto įmonės „Karkkilan Keskustakiinteistöt Oyj“, (toliau – KK) akcijų. Įmonės savininkais lygiomis dalimis buvo Karkkila miestas ir „Componenta“. Kita vertus, Karkkila miestas suteikė įmonei KK beprocentę paskolą, kurią KK panaudojo grąžinti jai 1996 m. įmonės „Componenta“ suteiktai paskolai. Visa sandorio suma sudarė 2 383 276,50 EUR (713 092,50 EUR už akcijas ir 1 670 184 EUR už grąžintą paskolą). (3)

(7)

Už akcijas sumokėta suma buvo pagrįsta įmonės grynąja verte (iš turto atėmus skolas), kuri buvo padalinta iš dviejų, nes „Componenta“ priklausė 50 procentų KK įmonės akcijų. KK apskaičiuotoji grynoji vertė sudarė 1 495 918 EUR, 50 procentų akcijų dalies vertė buvo 747 958 EUR. Akcijų kaina buvo nustatyta šiek tiek žemesnė – 713 092,50 EUR.

(8)

„Karkkila (pirkėjas) ir „Componenta“ (pardavėjas) pardavimo sutartyje taip pat numatė, kad:

(9)

Sutarties 1 priede nurodoma, kad „Componenta“ sujungs dviejų koncerno liejyklų (Švedijoje esančios Alvesta liejyklos ir Karkkila liejyklos) veiklą. Siekiant priimti sprendimą dėl liejyklos buvimo vietos ir pradėti derybas tarp darbdavių ir darbuotojų dėl Alvesta arba Karkkila liejyklų uždarymo, šiuos du mažo produktyvumo padalinius reikia sujungti ir atlikti tyrimus. Taip pat nurodoma, kad būtina padaryti naujos liejyklos detalų planą ir iš kitos liejyklos perkelti įrangą. Remiantis priede pateikta informacija daroma išvada, kad sprendimas yra susijęs su gamybinės įmonės perkėlimu iš dviejų vietų į vieną.

(10)

Remiantis „Componenta“ 2004 m. metine ataskaita, Švedijoje esanti Alvesta liejykla buvo uždaryta 2004 m. gegužės mėn., o įrengimai perkelti į Karkkila. Remiantis iš įmonės gauta informacija, gamybos nutraukimas Švedijoje ir investicijos Suomijoje sudarė 13 mln. EUR.

(11)

Suomijos teigimu sutartis tarp „Componenta“ ir Karkkila miesto buvo sudaryta rinkos sąlygomis ir į jį pagalba įtraukta nebuvo. Vis dėlto Komisija nusprendė pradėti formalų tyrimą, nes kilo abejonių ar sandoris tarp „Componenta“ ir Karkkila miesto tikrai buvo sudarytas rinkos sąlygomis. Sprendime nurodoma, kad jei pirkimo kaina buvo didesnė už akcijų rinkos vertę, tai reikštų pagalbą bendrovei „Componenta“. Pagalbos dydis būtų suma, gauta atėmus iš Karkkila miesto „Componenta“ sumokėtos 2,4 mln. EUR sumos sumą, kurią privatus investuotojas būtų pasiruošęs mokėti už akcijas.

(12)

Komisijos nuomone, iš anksčiau paminėtų sutarties sąlygų buvo akivaizdu, kad sutartis buvo sudaryta ne pagal rinkos sąlygas, bet buvo labiau kompensacija bendrovei „Componenta“ už investicijas į Karkkila miesto teritoriją, uždarant Alvesta liejyklą.

(13)

Įsigijusi „Componenta“ turimas KK akcijas, Karkkila nusprendė likviduoti KK ir perduoti sklypus miestui.

(14)

Kadangi vienintelis bendrovės vertingas turtas buvo jos turima žemė, Suomija patikslino, kaip KK turimos žemės buvo įvertintos nustatant akcijų kainą.

(15)

Komisija paprašė Suomiją įvertinti KK priklausančių žemės sklypų rinkos kainą sutarties sudarymo metu. Suomija atsakė, kad tai nėra būtina, nes Karkkila miestas ir „Componenta“ kreipėsi į nekilnojamojo turto agentą, prašydamos įvertinti sandorio objektu esančių žemės sklypų vertę, todėl rinkos vertinimas jau yra atliktas.

(16)

Suomija prieštarauja teiginiui, kad sandoris sudarytas ne rinkos sąlygomis, nes sutarties sąlygose numatyta, jog Karkkila miestas iš „Componenta“ perka KK akcijas tik su sąlyga, kad „Componenta“ investuos į naują gamybos įmonę (perkeldama Švedijoje esančią Alvesta liejyklą į Karkkila). Suomija savo teiginį grindžia tuo, kad „Componenta“ veiklos plėtra būtų naudinga Karkkila miestui, nes miestas gautų daugiau įplaukų. Tuo pačiu padidėtų nekilnojamojo turto paklausa ir dar labiau pakiltų KK žemės sklypų vertė. Kitu atveju Karkkila miestui nebūtų naudinga sudaryti sandorį.

(17)

Suomija, atsakydama į Komisijos klausimą, pranešė, kad įmonė „Componenta“ nebandė rasti kito akcijų pirkėjo, nes Karkkila miestas turi pirmenybę įsigyti KK akcijas už rinkos kainą, jei „Componenta“ nuspręstų jas parduoti.

(18)

Galiausiai, kalbant apie paskolos sandorį, Suomija patvirtina, kad „Componenta“ paskolos grąžinimas iš įmonei KK suteiktų naujų lėšų buvo neatsiejama sandorio tarp „Componenta“ ir Karkkila miesto dalis ir kad „visą sandorio kainą“ sudarė sumokėta kaina ir paskolos grąžinimas.

(19)

Suomijos nuomone, paskola buvo suteikta pagal rinkos sąlygas, nes už įmonės „Componenta“ akcijas sumokėta kaina ir paskola kartu sudaro 2,37 mln. EUR, o tai yra mažiau negu pusė KK rinkos vertės. Suomijos nuomone, 1996 m. „Componenta“ suteikus įmonei KK paskolą, KK ekonominė padėtis pagerėjo.

(20)

Remiantis Sutarties 87 straipsnio 1 dalimi, valstybės suteikta arba iš valstybės lėšų ar kitaip sumokėta pagalba, kuri iškraipo konkurenciją, išskirdama vieną kurią nors įmonę arba veiklos sektorių, yra nesuderinama su bendrąja rinka tais savo punktais, kuriais ji turi įtakos tarpvalstybiniams sandoriams. Remiantis Europos Bendrijos teismų praktika, įtaka tarpvalstybiniams sandoriams atsiranda, jeigu paramos gavėjas vykdo ekonominę veiklą, kurios sudedamąja dalimi yra prekyba tarp valstybių narių.

(21)

Prekyba tarp valstybių narių yra įmonės „Componenta“ veiklos sudedamąja dalimi, todėl įmonei suteikta pagalba gali būti priskiriama prie tų, kurios yra reglamentuojamos Sutarties 87 straipsnio 1 dalyje. Regioninių ir vietinių institucijų suteikta ekonominė pagalba yra vertinama kaip pagalba iš valstybės lėšų. (4)

(22)

Komisija, priimdama sprendimą pradėti formalų tyrimą, teigia, kad pagalbos suma yra skirtumas, gautas atėmus iš už akcijas sumokėtos 2,37 mln. EUR sumos sumą, kurią už akcijas būtų pasiruošęs mokėti privatus investuotojas.

(23)

Komisija teigia, kad visą sumą sudaro dvi dalys. Viena vertus, „Componenta“ už akcijas gavo 0,7 mln. EUR. Kita vertus, jai buvo sumokėta 1,67 mln. EUR, kuriuos ji kaip paskolą suteikė įmonei KK. Iš viso įmonė „Componenta“ gavo 2,37 mln. EUR. Šios abi pagalbos dalys bus vertinamos atskirai.

(24)

Komisijos nuomone, įmonė „Componenta“ turėjo ir alternatyvią galimybę perkelti savo veiklą iš Karkkila į Alvesta. Todėl yra suprantama, kad Karkkila miestui kėlė nerimą tikimybė prarasti gamybos įmonę ir darbo vietas.

(25)

Gali būti, kad sklypų paklausa išaugtų, jeigu stambus darbdavys išplėstų savo veiklą. Tai, kad KK akcijų pirkimas ir paskolos suteikimas įmonei KK buvo įrašytas sutartyje ir susietas su „Componenta“ sprendimu investuoti, ir tai, kad miestas turėjo teisę nutraukti sutartį, jei įmonė „Componenta“ neinvestuotų į Karkkila miestą, įrodo, kad miesto sprendimui sudaryti sutartį su „Componenta“ turėjo įtakos ne vien tik KK rinkos vertė, bet ir kiti veiksniai.

(26)

Remiantis Teisingumo Teismo patvirtintu rinkos ekonomikos investuotojo principu, rinkos sąlygomis veikiantis investuotojas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia tik į būsimą pelną. Visi kiti visuomeniniai, geopolitiniai ar su konkrečiu veiklos sektoriumi susiję veiksniai sprendimui įtakos neturi. Įmonės „Componenta“ investicijos į naują gamybos įmonę buvo tiesioginė sandorio sąlyga, todėl galima teigti, kad Karkkila miesto veiksmai prieštaravo rinkos sąlygomis veikiančio investuotojo principui. Miestas, pripažindamas mokesčių įplaukų didėjimą ir bendrą miesto gerovės augimą kaip rinkos sąlygomis veikiančio investuotojo investicijas skatinančius argumentus, nesuderintų miesto, kaip viešosios institucijos, ir miesto, kaip verslo įmonės KK savininko, vaidmenų.

(27)

Komisija atkreipia dėmesį į tai, kad 2003 m. rugsėjo 1 d. įvykusio Karkkila miesto tarybos susirinkimo duomenimis, su įmone „Componenta“ sudaryta sutartis yra tiesiogiai susijusi su įmonės „Componenta“ sprendimu investuoti į Karkkila miestą. Karkkila miestui įsigijus KK akcijas, įmonė „Componenta“ gaus investicijoms į Karkkila liejyklą būtinų lėšų.

(28)

Remdamasi šiais pastebėjimais, Komisija toliau daro išvadą, kad sandoris įvyko ne rinkos sąlygomis.

(29)

Už KK akcijas sumokėta kaina yra sandorio tarp Karkkila miesto ir įmonės „Componenta“ dalis. Vertinant už akcijas sumokėtą kainą reikia patikrinti, ar tai buvo rinkos kaina.

(30)

Suomija įmonės KK akcijų kainą grindė KK kapitalo grynąja verte. Konkrečiu atveju visgi yra kalbama ne apie nekilnojamojo turto pardavimą, o apie akcijų įsigijimą. Investuodamas rinkos sąlygomis, investuotojas vertinimo pagrindu pasirinktų investicijų grąžą. Tai lemia faktas, kad rinkos sąlygomis veikiantis investuotojas tikisi pelno ir investuoja, nes iš investicijų tikisi įplaukų. Todėl rinkos sąlygomis veikiantis investuotojas būtų vertinęs investicijų metinę grąžą ir palyginęs jas su kitomis investavimo galimybėmis.

(31)

Įvertinus keleto pastarųjų metų rezultatus akivaizdžiai matyti, kad įplaukos iš investicijų į KK yra neigiamos. Ženklų apie situacijos pakitimus artimiausioje ateityje taip pat nėra. Suomija nepateikė tokių įmonės KK verslo planų, kur būtų numatyti veiksmai produktyvumui pagerinti. Suomija net neteigia, kad Karkkila būtų tikėjusis pelno ar produktyvumo pagerėjimo.

(32)

Akivaizdžiai sunki įmonės KK būklė lėmė neigiamą rezultatą. Žemės sklypų paklausa buvo menka, o gaunamos įplaukos – menkos. Ketverius metus įmonė veikė nuostolingai, pardavimų buvo labai mažai, ji negalėjo mokėti dividendų ir jos būklė buvo labai neužtikrinta. Reikia paminėti, kad tokia situacija tęsėsi ir po to, kai įmonei buvo suteikta beprocentė paskola. Jei įmonė būtų finansavusi savo veiklą įprastomis paskolomis su palūkanomis, jos būklė būtų buvusi dar blogesnė. Įvertinus ankstesnę patirtį ir tai, kad įmonės būklės pagerėjimas atrodė neįmanomas, rinkos sąlygomis veikiantis investuotojas, pirkdamas KK akcijas, nebūtų galėjęs tikėtis jokios grąžos, todėl Komisija mano, kad įmonės KK akcijų vertė buvo lygi nuliui.

(33)

Tokį sprendimą lemia ir tai, kad, kaip paaiškinta pirmiau, įmonės KK veikla didele dalimi buvo finansuojama iš dviejų beprocenčių akcininko paskolų. Tai reiškia, kad akcijoms tampant naujo šeimininko nuosavybe, jam turėtų atitekti ir beprocentės paskolos, su kuo, kaip jau yra anksčiau minėta, rinkos sąlygomis veikiantis investuotojas nebūtų galėjęs sutikti.

(34)

Kaip jau minėta pirmiau, lemiamu veiksniu yra investicijų grąžos per ilgesnį laikotarpį tikimybė, kuri gali skirtis nuo anksčiau gautos grąžos. Rinkos sąlygomis veikiantis investuotojas vis dėlto būtų atsižvelgęs ir į ankstesnius rezultatus. Tikėtinos investicijų grąžos atžvilgiu lemiamas veiksnys yra tai, ar verta tikėtis, kad KK gaus pakankamai įplaukų parduodama ir nuomodama žemės sklypus. Tai, kaip nurodoma toliau, susiję su nekilnojamojo turto bendrosios vertės nustatymu.

(35)

Suomija paaiškino, kad akcijų įvertinimo pagrindu buvo pasirinkta KK nuosavybe esančių žemės sklypų vertė. Reikia pasakyti, kad ir rinkos sąlygomis veikiantis investuotojas investuodamas atsižvelgia į turto grynąją vertę. Suomijos akcijų įvertinimo pagrindimo santrauka pateikiama šioje lentelėje:

1 lentelė.

KK vertė pagal Suomiją

(36)

Komisijos komunikato dėl valstybės pagalbos elementų valstybės institucijoms parduodant žemę ir pastatus  (5) tiesiogiai taikyti negalima, nes sandorio objektu yra ne konkretus nekilnojamasis turtas, o akcijos. Šiuo atveju komunikatą galima taikyti analogijos būdu, nes komisijos komunikato tikslas yra užtikrinti, kad sudarant sandorius tarp viešųjų ir privačių valstybės pagalbos nebūtų. Tai taikoma viešųjų įmonių vykdomiems sklypų pardavimams ir pirkimams, o Suomija šiuo atveju teigia, kad akcijų vertė buvo grindžiama sklypų verte. Komunikate teigiama, kad jeigu pardavimas vyksta neskelbiant konkurso, prieš įvykdant sandorį vienas ar keli nepriklausomi vertintojai, atsižvelgdami į viešai pripažintus rinkos kriterijus ir skaičiavimo normas, turi atlikti vertinimą.

(37)

Komisija pažymi, kad sklypų vertė buvo nustatyta nesilaikant konkurso principų, todėl nepriklausomas vertintojas turėjo atlikti vertinimą. Kyla klausimas, ar Suomijos atliktas vertinimas atitinka nepriklausomam turto vertinimui keliamus reikalavimus. Visų pirma, Komisija pažymi, kad iš Suomijos pateiktos trumpos nekilnojamojo turto vertintojo ataskaitos nėra aiškiai matyti, ar tai yra ataskaita dėl KK nuosavybe esančių žemės sklypų vertinimo. Daugiau apie šios ataskaitos reikšmę bus kalbama toliau.

(38)

Komisija pažymi, kad KK sklypai buvo vertinami pagal skirtingą metodiką, priklausomai nuo jų paskirties (individualiems namams, kotedžams ir daugiabučiams, Asemansuo teritorija bei teritorijos parkams ir bendriesiems poreikiams). Sklypų tipai bus analizuojami atskirai.

(39)

Sklypai individualiems namams buvo vertinami atsižvelgiant į oficialią kvadratinio metro kainą Karkkila mieste, kur individualių namų sklypai kainavo 10,19 EUR/m2. Komisija pažymi, kad tai yra mažmeninė kaina už kurią miestas parduoda sklypus individualiems pirkėjams. Suomija taip pat pateikė nekilnojamojo turto eksperto pažymą apie skirtingų žemės sklypų kvadratinio metro kainas (galutiniam pirkėjui, t. y. mažmenines kainas) Karkkila mieste. Remiantis nekilnojamojo turto eksperto pateiktais duomenimis, Karkkila nustatyta kaina yra artima žemės sklypų rinkos vertei, kuri 2003 m. Karkkila mieste buvo tarp 9,43 EUR ir 14,76 EUR. Nekilnojamojo turto ekspertas pirmiau minėto teiginio išsamiau negrindžia.

(40)

Tačiau Komisija pažymi, kad nebuvo atliktas įmonei KK priklausančių sklypų individualiems namams statyti išorinis vertinimas. Nebuvo įvertinta ir jų didmeninė vertė. Komisijos nuomone, yra akivaizdu, kad sklypų mažmeninė vertė yra gerokai didesnė už tą, kuri gaunama parduodant dideles teritorijas (kaip šiuo atveju, kai KK priklausė 80 sklypų individualių namų statybai), kurių pirkėjas neketino naudoti pats, bet ruošėsi jas parduoti.

(41)

Todėl vertinimas, pagal kurį tam tikro tipo sklypų nustatyta mažmeninė vertė buvo paprasčiausiai padauginta iš KK priklausiusių sklypų skaičiaus, yra klaidingas dėl dviejų priežasčių. Viena vertus, sutartyje minimi sklypai nebuvo įvertinti, kita vertus, nėra žinoma, kiek rinkos sąlygomis veikiantis investuotojas, pirkdamas visą žemę vienu metu ir įvertinęs tokių sklypų ribotą paklausą, yra pasirengęs sumokėti sutarties sudarymo metu.

(42)

Remdamasi nekilnojamojo turto eksperto atliktu vertinimu, Suomija sklypus kotedžams ir daugiabučiams namams statyti įvertino 1 136 849 EUR. Komisijos žiniomis, nekilnojamojo turto ekspertas žemės sklypus kotedžams statyti įvertino 70–80 EUR už užstatomąjį kvadratinį metrą, o žemės sklypų daugiabučiams namams statyti 60–75 EUR už užstatomąjį kvadratinį metrą. Suomijos nustatyta žemės sklypų kotedžams statyti vertė yra 74,02 EUR už užstatomąjį kvadratinį metrą, o sklypų daugiabučiams namams statyti 79,56 EUR už užstatomąjį kvadratinį metrą. Šie skaičiai yra tarp nekilnojamojo turto eksperto pateiktų verčių, bet šiek tiek didesnė. Nekilnojamojo turto ekspertas akcentuoja, kad panašių sandorių pastaraisiais metais buvo sudaryta tik keletas ir kad tokių sklypų paklausa ir toliau išlieka nedidelė.

(43)

Komisijos nuomone, net ir ankstesnėje pastraipoje minimų sklypų atžvilgiu nekilnojamojo turto ekspertas nurodo mažmeninę, o ne didmeninę kainą, kurią rinkos sąlygomis veikiantis investuotojas mokėtų, pirkdamas sklypus pirmą kartą. Nekilnojamojo turto ekspertas akcentuoja, kad ir tokio tipo sklypų paklausa yra menka. Komisijos nuomone, šių sklypų didmeninė kaina sutarties sudarymo metu buvo paaukštinta.

(44)

Miesto centre esančios žemės (Asemansuo) rinkos kainos įvertinimo būdas nėra žinomas. Šis žemės sklypas atitinka maždaug pusę KK turimos žemės vertės (2 358 158 EUR). Suomija užstatomąjį kvadratinį metrą vertina 79,56 EUR ir daugina ją iš teritorijos, kuriai yra išduota statybų licencija, ploto (29 640 m2. Tačiau Suomijos minimas nekilnojamojo turto agentas žemę įvertino 50 EUR už užstatomą kvadratinį metrą, todėl suma turėtų būti 1 480 200 EUR. Šių verčių skirtumas yra 877 958 EUR. Kadangi kalbama apie didelį vientisą žemės sklypą, galima manyti, kad nekilnojamojo turto eksperto už Asemansuo teritorijos žemę nurodyta kaina yra mažmeninė, todėl Komisijos nuomone, jo nurodyta kaina gali būti teisinga. Suomija nepateikė jokių pastabų, kurie prieštarautų nekilnojamojo turto eksperto vertinimui.

(45)

Komisija abejoja, ar parkui ir bendriesiems poreikiams skirtai žemei, kurios nurodyta vertė yra 491 738 EUR, apskritai yra įmanoma suteikti vertę, nes šios žemės negalima pelningai panaudoti, todėl laisvos rinkos sąlygomis veikiantis investuotojas nebūtų sutikęs už ją mokėti reikšmingos sumos.

(46)

Komisijos nuomone, anksčiau pateikti faktai rodo, kad KK priklausančios žemės buvo įvertintos neteisingai, o jas vertinant nebuvo laikomasi Komisijos komunikato dėl valstybės pagalbos elementų valstybės institucijoms parduodant žemę ir pastatus.

(47)

Jau vien dėl per didelio Asemansuo įvertinimo, KK priklausančių sklypų vertė ir tuo pačiu visos įmonės vertė, jei ją skaičiuotume pagal įmonės turimą turtą, sumažėtų nuo 876 158 EUR iki 619 760 EUR.

(48)

Komisijos nuomone, sklypų individualiems, kotedžo tipo ir daugiabučiams namams, parkams ir bendro naudojimo vietoms vertė yra apskaičiuota per didelė, nes vertinant buvo padarytos dvi klaidos. Sutartyje minimų žemės sklypų vertė nebuvo įvertinta ir vertė neatitiko tos kainos, kurią už visą sklypą būtų pasiruošęs mokėti laisvos rinkos sąlygomis veikiantis investuotojas sutarties sudarymo metu. Suomijos nuomone, sklypų bendra vertė buvo 2 660 152 EUR. Komisijos nuomone, sklypai buvo pervertinti daugiau kaip 619 760 EUR. Ši suma gaunama sumažinus už Asemansuo žemes apskaičiuotą per didelę kainą. Tokiu būdu apskaičiuotoji akcijų vertė, kurią už KK akcijas užmokėjo Karkkila, yra pagalba įmonei „Componenta“.

2 lentelė.

Komisijos vertinimas dėl KK akcijų kainos sudėtyje esančios pagalbos

(49)

Komisijos nuomone, žemės sklypai buvo įvertinti per brangiai, nes KK akcijas perkantis investuotojas negalėjo tikėtis investuoto kapitalo grąžos, todėl KK akcijų grynoji vertė yra lygi nuliui. Be to, įmonė „Componenta“ net nebandė ieškoti kitų KK akcijų pirkėjų. Šis faktas rodo, kad Karkkila sumokėjo per didelę rinkos kainą, nes jau vien mėginimas rasti kitą pirkėją būtų suteikęs galimybę nustatyti tikrą rinkos kainą.

(50)

Komisija daro išvadą, kad nustačius įmonės KK bei jos turimų žemės sklypų vertę galima teigti, kad KK akcijos sutarties sudarymo metu vertės neturėjo ir kad visa Karkkila miesto už KK akcijas sumokėta suma (713 092 EUR) yra pagalba įmonei „Componenta“.

(51)

Tačiau jei Suomija pateiktų įrodymų, kad anksčiau aprašyti žemės sklypai buvo per daug įvertinti mažiau negu 617 760 EUR, akcijų pardavimo metu gautos pagalbos sumą būtų galima atitinkamai sumažinti. Tokie įrodymai turėtų būti pagrįsti nepriklausomo nekilnojamojo turto vertintojo atliktu tiksliu vertinimu. Nekilnojamojo turto vertintojas turi būti nepriekaištingos reputacijos, turėti reikiamą profesinį arba akademinį išsilavinimą, pakankamai patirties ir kompetencijos vertinti tokio tipo žemės sklypus ir statinius. Vertinant reikėtų išsiaiškinti KK priklausančių žemės sklypų didmeninę kainą prekybos sutarties sudarymo metu, t. y. kokią sumą KK būtų galėjusi gauti, jeigu visos jos žemės tuo metu būtų parduotos rinkos sąlygomis.

(52)

Kita Karkkila miesto ir „Componenta“ finansinės sutarties dalimi buvo įmonei KK Karkkila miesto suteikta 1,67 mln. EUR beprocentė paskola, kurią panaudodama KK nedelsdama grąžino 1996 m. iš „Componenta“ gautą paskolą. 1996 m. KK vienodomis sąlygomis buvo suteiktos dar dvi stambios paskolos. Vieną iš paskolų suteikė Karkkila, o kitą „Componenta“. Įmonei KK paskola buvo suteikta, nes KK tuo metu nesugebėjo vykdyti savo materialinių įsipareigojimų privatiems kreditoriams. Prekybos sutartyje minimų paskolų bendra suma buvo 3,34 mln. EUR.

(53)

Suomija teigia, kad 2003 m. KK ekonominė būklė buvo gera. Pagal 2003 m. KK metinės ataskaitos priedą KK priklausančių sklypų tuometė vertė buvo 5 052 459 EUR. Ši suma yra 1 971 845 EUR didesnė negu minimų sklypų buhalterinė vertė. Kaip jau anksčiau išaiškinta, Komisijos nuomone, KK žemės sklypų vertė realios vertės neatitinka.

(54)

KK 2001–2003 m. metinėse ataskaitose pateikti šie skaičiai

(55)

Iš lentelės akivaizdžiai matyti, kad sklypų paklausa per pastaruosius ketverius metus buvo labai menka. Taip pat matyti, kad įmonė turėjo labai mažai įplaukų iš sklypų nuomos ir pardavimų. Akivaizdu ir tai, kad įmonės grynieji pinigai baigiasi ir kad balansas nėra įprastas, nes turimas kapitalas nuolatos yra neigiamas. Reikia pasakyti, kad įmonės pagrindinis finansavimas (Karkkila ir „Componenta“ suteiktos paskolos, kurių bendra suma 3,4 mln. EUR) buvo beprocentė. Jei, kaip įprasta, paskolos būtų su palūkanomis, KK ekonominė padėtis būtų dar blogesnė.

(56)

Komisija, remdamasi šia informacija, nesutinka su Suomijos teiginiu, kad KK ekonominė būklė buvo gera.

(57)

Reikia įvertinti, ar KK būtų sugebėjusi grąžinti paskolą įmonei „Componenta“ be Karkkila miesto atliktų veiksmų.

(58)

Komisija pastebi, kad 1996 m. KK buvo suteiktos dvi beprocentės paskolos. Šios dvi paskolos KK buvo akivaizdžiai naudingos. Bet kuris tokią paskolą suteikęs rinkos sąlygomis veikiantis investuotojas pareikalautų, kad paskolos jas suteikusioms šalims būtų grąžinamos lygiomis dalimis. Siekiant išvengti pirmenybės vienam iš skolintojų suteikimo, paskolas abiem skolintojams (įmonei „Componenta“ ir Karkkila miestui) būtų reikėję grąžinti vienodai.

(59)

Įmonei „Componenta“ suteikta paskola buvo grąžinta, bet reikia įvertinti, ar KK būtų galėjusi grąžinti paskolą įprastomis rinkos sąlygomis ir įmonei, ir Karkkila miestui, užtikrinant, kad įmonei „Componenta“ nebuvo suteikta pirmenybė. Kyla klausimas, ar KK būtų galėjusi gauti iš rinkos 3,34 mln. EUR paskolą, kad galėtų grąžinti paskolas akcininkams.

(60)

Jei KK nebūtų finansuota beprocentėmis paskolomis ir jai būtų reikėję rinkos sąlygomis už 3,34 mln. EUR dydžio paskolą mokėti palūkanas, jos metinių palūkanų mokesčiai būtų sudarę ne mažiau kaip 265 000 EUR. Šis skaičiavimas grindžiamas Komisijos 2003 m. palūkanomis, prie kurių pridėti 4 procentiniai punktai, remiantis Komisijos taikoma sunkumų turinčioms įmonėms taikoma metodika,(3,95 % + 4 % = 7,59 % × 3,4 mln.).

(61)

Įvertinus įmonės pastarųjų metų įplaukas ir jos finansinę padėtį, KK būtų turėjusi labai greitai padidinti savo metines įplaukas, kad galėtų sumokėti tokio dydžio paskolą su palūkanomis. Kadangi iš sklypų nuomos pajamų beveik nebuvo arba buvo labai mažai, KK būtų galėjusi išmokėti paskolas tik labai padidinusi įplaukas iš sklypų pardavimų.

(62)

Nekilnojamojo turto eksperto nuomone, didžiosios dalies KK turimų žemės sklypų, skirtų gyvenamųjų namų statybai, paklausa buvo menka, o Asemansuo teritorija apskritai neparuošta naudoti, todėl nėra tikėtina, kad KK būtų galėjusi žymiai padidinti metines įplaukas.

(63)

Dar svarbiau yra tai, kad parduodama žemės sklypus įmonė netektų savo svarbiausio turto vien tam, kad sumokėtų palūkanas už paskolą. Tai reiškia, kad KK, siekdama sumokėti palūkanas ir padengti tam tikras administravimo išlaidas, turėtų parduoti žemės sklypus ne mažiau kaip už 300 000 EUR, ir po dešimties metų ji praktiškai nebeturėtų turto, bet vis dar turėtų 3,34 mln. EUR skolų.

(64)

Todėl Komisija daro išvadą, kad jau ir iš elementarių skaičiavimų aišku, kad KK nebūtų galėjusi kompensuoti dviejų beprocenčių paskolų iš rinkos gauta paskola su palūkanomis. Sprendžiant iš KK ekonominės būklės, nėra tikėtina, kad KK būtų galėjusi gauti mažesnę paskolą rinkos sąlygomis, iš kurios būtų grąžinusi bent jau dalį beprocenčių paskolų.

(65)

Komisija daro išvadą, kad įmonei KK susitarus su Karkkila miestu dėl 1,67 mln. EUR beprocentė paskolos, iš kurios ji nedelsdama grąžino paskolą įmonei „Componenta“, tai neatitiko rinkos sąlygomis veikiančio investuotojo principų ir buvo valstybės pagalba įmonei „Componenta“.

(66)

Remiantis Suomijos pateikta informacija, daroma išvada, kad valstybės pagalbos suma šios sutarties atveju yra visa įmonei „Componenta“ sumokėta suma. Ją sudaro už KK akcijas sumokėta suma (713 092,50 EUR) ir KK suteikta paskola (1 670 184 EUR), iš kurios ji grąžino įmonės „Componenta“ jai suteiktą paskolą. Pagalbos dydis yra 2 383 276,50 EUR. Jei Suomija galėtų pateikti įrodymų, kad per didelis sklypų įvertinimas sudarė mažiau negu 617 760 EUR, su akcijų pardavimo sandoriu susijusios pagalbos sumą būtų galima atitinkamai sumažinti.

(67)

Komisija pažymi, kad jos įtarimai dėl to, kad sandoris tarp Karkkila miesto ir įmonės „Componenta“ įvyko ne pagal rinkos sąlygas, pasitvirtino, ir kad įmonei „Componenta“ buvo suteikta 2 383 276,50 EUR dydžio valstybės pagalba.

(68)

Komisija taip pat pažymi, kad ši valstybės pagalba yra neteisėta, todėl apie ją buvo pranešta Komisijai.

(69)

Komisija taip pat pažymi, kad viena iš įmonės „Componenta“ veiklos sudėtinių dalių yra tarptautinė prekyba ir kad regioninių ir vietinių institucijų skirtos lėšos yra valstybės pagalba (6).

(70)

Todėl Komisija daro išvadą, kad pirmiau įrodytoji valstybės pagalba yra kvalifikuojama kaip Sutarties 87 straipsnio 1 dalyje numatyti draudžiami veiksmai, nes pagalba buvo suteikta iš valstybės lėšų, todėl gali iškreipti konkurenciją, suteikti pranašumą kuriai nors įmonei („Componenta“) ir turėti įtakos tarptautinei prekybai.

(71)

Šis draudimas netaikomas tik tuo atveju, jei pagalbai gali būti pritaikyta kuri nors iš 87 straipsnyje numatytų išimčių. Kadangi pagalbos tikslas buvo finansuoti naujas investicijas į Karkkila miestą, todėl Komisija įvertino, ar įmonė „Componenta“ būtų galėjus gauti regioninę pagalbą investicijoms.

(72)

Komisijos nuomone, tai nėra įmanoma dėl dviejų priežasčių. Viena vertus, Karkkila yra už Suomijos teritorijų, kurioms numatyta pagalba regioninėms investicijoms 2000–2006 metais ribų. Kita vertus, vertinant pagal 2001 m. sausio 12 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 70/2001 (7) dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo valstybės pagalbai mažoms ir vidutinėms įmonėms I priede pateiktus kriterijus, „Componenta“ nėra maža arba vidutinio dydžio įmonė. „Componenta“ metinė apyvarta 2003 m. buvo 178 milijonai EUR, kai mažų ir vidutinių įmonių tegali būti 40 mln. EUR. Įmonės darbuotojų skaičius 2003 m. buvo 1 595, kai mažų ir vidutinių įmonių tegali būti 250 žmonių.

(73)

Komisija daro išvadą, kad paramos negalima pateisinti ir remiantis jokiomis kitomis Sutartyje ir ypač jos 87 ir 88 straipsniuose numatytomis išimtimis. Todėl neteisėta pagalba turi būti susigrąžinta su palūkanomis.

(74)

Komisija daro išvadą, kad Suomija suteikė 2 383 276,50 EUR neteisėtą pagalbą, pažeisdama Sutarties 88 straipsnio 3 dalį. Suomijos miestas Karkkila neteisėtą pagalbą suteikė įmonei „Componenta Oyj“. Šią pagalbą sudarė dvi dalys.

(75)

Pirmą 713 092,50 EUR dalį sudarė įmonei „Componenta Oyj“ priklausiusių „Karkkilan Keskustakiinteistöt Oy“ akcijų pirkimas už didesnę negu rinkos kainą. Iš šios sumos galima atimti apskaičiuotą KK teorinę vertę, jei Suomija pateiks įrodymus, kuriais remiantis pirmiau minimi sklypai buvo pervertinti mažiau nei 619 760 EUR.

(76)

Antrą 1 670 184 EUR dalį sudarė įmonei „Componenta Oyj“ suteikta pagalba, įmonei „Karkkilan Keskustakiinteistöt Oy“ suteikus beprocentę paskolą, iš kurios buvo grąžinta tokio paties dydžio įmonės „Componenta Oyj“ suteikta paskola.

(77)

Pagalba yra nesuderinama su bendrąja rinka ir todėl turi būti susigrąžinta su palūkanomis iš pagalbą gavusios įmonės „Componenta Oyj“.