28.10.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 299/30

(1)

Direktyva 98/37/EB yra nustatyta, kad mašinas galima pateikti į rinką ir pradėti eksploatuoti tik tada, jei tinkamai įrengtos, techniškai prižiūrimos ir naudojamos pagal paskirtį jos nekelia pavojaus žmonių, naminių gyvūnų ar prekių saugai.

(2)

Kai nacionalinis standartas, kuriuo į nacionalinę teisę perkeliamas darnusis standartas ir kurio nuoroda buvo paskelbta Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, apima vieną ar daugiau Direktyvos 98/37/EB I priede aprašytų esminių sveikatos ir saugos reikalavimų, laikomasi prielaidos, kad pagal šį standartą sukonstruota mašina atitinka šiuos esminius reikalavimus.

(3)

Pagal Direktyvos 98/37/EB 6 straipsnio 1 dalį Prancūzija pateikė oficialų protestą dėl Europos standartizacijos komiteto (CEN) 2003 m. kovo 18 d. priimto standarto EN ISO 14122-4:2004, kurio nuoroda dar nebuvo paskelbta Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

(4)

Komisija, išnagrinėjusi standartą EN ISO 14122-4:2004, nustatė, kad jo 4.3.2 punkte (Apsaugos nuo griuvimo įtaiso rūšies pasirinkimas) nurodytos specifikacijos kartu su 6.2 (Naudojimo taisyklės) ir 6.3 (Žymėjimas) punktais neatitinka esminių reikalavimų, nustatytų Direktyvos 98/37/EB I priedo 1.1.2 punkto b papunkčiu (Saugos integravimo principai), 1.5.15 punktu (Slydimo, užkliuvimo ir griuvimo rizika) ir 1.6.2 punktu (Prieiga prie darbo ir aptarnavimo vietų).

(5)

Konkretus standarte EN ISO 14122-4:2004 aprašytas techninis sprendimas – kritimo stabdiklis – neapsaugo nuo pavojaus nukristi nuo stacionarių kopėčių. Jis tik sušvelnina tokio kritimo padarinius, tad operatorius privalo elgtis atsargiai ir naudotis asmeninėmis apsaugos priemonėmis (AAP).

(6)

Kritimo stabdikliai turi keletą didelių trūkumų. Pirma, jie varžo operatoriaus judesius. Dėl to operatoriai, ypač tie, kurie dažnai atlieka techninės priežiūros operacijas, prieš naudodami stacionarias kopėčias, gali nepasirūpinti AAP. Antra, stabdikliai kelia papildomų pavojų tuo atveju, jei operatorius nukristų ir atsitrenktų į stacionarias mašinos ar įrenginio dalis, jei saugus plotas po operatoriumi nebus pakankamai didelis. Be to, šis laisvas plotas būtinai turi būti didesnis už atitvertą plotą, reikalingą narvui. Trečia, kritimo stabdikliai bendrovėms kelia organizacinių suvaržymų (AAP tvarkymas, poreikis priderinti AAP prie tvirtinimo sistemos). Dėl šio suvaržymo galimi trikdžiai, kurie savo ruožtu gali būti nelaimingų atsitikimų priežastis.

(7)

Pažeidžiant Direktyvos 98/37/EB I priedo 1.1.2 punkto b papunkčiu nustatytą esminį reikalavimą, standarto EN ISO 14122-4:2004 4.3.2, 6.2 ir 6.3 punktuose reikalavimai dėl integruotų apsaugos priemonių (narvo) buvo prilyginti tiems, kurie gali būti taikomi tik likutinei rizikai (AAP).

(8)

Tokio standarto kaip EN ISO 14122-4:2004 paskirtis yra spręsti su labai įvairiomis mašinomis susijusius saugos klausimus, o ne konkrečius atvejus. Jei tam tikros mašinų rūšies atveju Direktyvos 98/37/EB I priedo 1.1.2, 1.5.15 ir 1.6.2 punktais nustatytų esminių reikalavimų visiškai laikytis neįmanoma, šiai mašinų rūšiai skirtame standarte gali būti nurodytos kitos taikytinos priemonės.

(9)

Todėl standarto EN ISO 14122-4:2004 nuoroda neturėtų būti skelbiama Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje,