PRIEDAS
KOMPETENTINGŲ INSTITUCIJŲ AUDITO SISTEMŲ GAIRĖS
Turinys
|
1. |
TIKSLAS IR TAIKYMO SRITIS |
|
2. |
PAGRINDINIAI FAKTAI IR TEISINIS PAGRINDAS |
|
2.1. |
4 straipsnio 6 dalis: kompetentingų institucijų veiklos kriterijai |
|
2.2. |
2 straipsnio 6 dalis: audito apibrėžimas |
|
3. |
APIBRĖŽIMAI |
|
4. |
BENDRIEJI NURODYMAI |
|
5. |
AUDITO ATLIKIMO POBŪDIS |
|
5.1. |
Sisteminis metodas |
|
5.2. |
Skaidrumas |
|
5.3. |
Nepriklausomumas |
|
5.4. |
Nepriklausomas tyrimas |
|
6. |
AUDITO ATLIKIMAS |
|
6.1. |
Pagrindiniai principai: a) plano laikymasis; b) veiksmingas įgyvendinimas; c) tinkamumas tikslams pasiekti |
|
6.2. |
Audito ataskaitos |
|
6.3. |
Tolesni veiksmai atsižvelgiant į audito rezultatus |
|
6.4. |
Audito peržiūra ir geriausios praktikos sklaida |
|
6.5. |
Ištekliai |
|
6.6. |
Auditoriaus kompetencija |
1. Tikslas ir taikymo sritis
Šiose gairėse pateikiamos rekomendacijos, susijusios su nacionalinių kompetentingų institucijų audito sistemų pobūdžiu ir jų įgyvendinimu. Audito sistemų tikslas – patikrinti, ar veiksmingai įgyvendinama oficiali kontrolė, susijusi su pašarus ir maistą reglamentuojančiais teisės aktais bei gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklėmis, ir ar ši kontrolė yra tinkama atitinkamų teisės aktų tikslams pasiekti, įskaitant nacionalinių kontrolės planų laikymąsi.
Siekiant palengvinti gairių taikymą atsižvelgiant į valstybių narių kontrolės sistemų įvairovę, jose siekiama pateikti principus, kurių reikėtų laikytis, o ne nustatyti konkrečius metodus. Šiose gairėse pasirinkti principų taikymo metodai gali skirtis priklausomai nuo valstybių narių už oficialią kontrolę atsakingų kompetentingų institucijų dydžio, pobūdžio, skaičiaus ir sudėtingumo.
2. Pagrindiniai faktai ir teisinis pagrindas – Reglamentas (EB) Nr. 882/2004
Šios gairės nustato Reglamento (EB) Nr. 882/2004 4 straipsnio 6 dalyje numatytų audito patikrinimų atlikimo kriterijus. Todėl yra svarbios toliau nurodytos šio reglamento ištraukos:
2.1. 4 straipsnio 6 dalis: kompetentingų institucijų veiklos kriterijai
„Kompetentingos institucijos organizuoja vidinius audito patikrinimus arba gali pasirūpinti, kad būtų atlikti išoriniai audito patikrinimai, bei imasi atitinkamų priemonių, atsižvelgdamos į jų rezultatus, siekdamos įsitikinti, kad jos sėkmingai įgyvendina šio reglamento tikslus. Šių audito patikrinimų išvadas tikrina nepriklausoma šalis, šie patikrinimai atliekami skaidriai.“
2.2. 2 straipsnio 6 dalis: audito apibrėžimas
„Auditas – tai sistemingas ir nepriklausomas patikrinimas, siekiant nustatyti, ar veikla ir jos rezultatai atitinka suplanuotą tvarką, ar ta tvarka yra efektyviai įgyvendinama ir yra tinkama tikslams pasiekti.“
3. Apibrėžimai
Šiose gairėse taikomi Reglamento (EB) Nr. 882/2004 2 straipsnyje, Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002 (1) 2 ir 3 straipsniuose, ISO 19011:2002 (2) ir ISO 9000:2000 (3) pateikti apibrėžimai.
Ypač reikėtų atkreipti dėmesį į šiuos ISO 19011:2002 ir ISO 9000:2000 apibrėžimus:
Audito kriterijai– politikos krypčių, procedūrų ar reikalavimų visuma, taikoma kaip nuoroda, su kuria lyginami audito įrodymai, t. y. standartas, pagal kurį vertinama audituojamojo subjekto veikla.
Audito planas– veiklos ir pasirengimo auditui aprašymas.
Audito programa– vieno ar daugiau audito patikrinimų visuma, suplanuota apibrėžtam laikui ir konkrečiam tikslui.
Audito grupė– vienas ar daugiau auditorių, atliekančių auditą. kuriems, prireikus, padeda techniniai ekspertai.
Audituojamasis subjektas– organizacija, kurioje atliekamas auditas.
Auditorius– asmuo, kurio kompetencija leidžia atlikti auditą.
Koregavimo veiksmas– veiksmas, atliekamas siekiant pašalinti nustatytos neatitikties ar kitos nepageidaujamos situacijos priežastį.
Prevencinis veiksmas– veiksmas, skirtas galimos neatitikties ar kitos nepageidaujamos potencialios situacijos priežasčiai pašalinti.
Techninis ekspertas– dalyvis, kuris teikia audito grupei specifines žinias ar atlieka ekspertizę.
Šiose gairėse taikomi toliau nurodyti apibrėžimai:
Audito institucija– institucija, kuri atlieka auditą. Tai gali būti vidaus ar išorės subjektas.
Audito procesas– 5.1 skirsnyje (Sisteminis metodas) aprašytos veiklos visuma.
Audito sistema– viena ar daugiau audito institucijų, atliekančių auditą vienoje arba keliose kompetentingose institucijose.
Gamybos grandinė– visa gamybos grandinė, apimanti visus „gamybos, perdirbimo ir paskirstymo etapus“, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 178/2002 3 straipsnio 16 dalyje.
4. Bendrosios Rekomendacijos
Valstybėje narėje pradėjus taikyti audito sistemų derinį, reikėtų įdiegti mechanizmus, siekiant užtikrinti, kad audito sistemos apimtų visą Reglamente (EB) Nr. 882/2004 numatytą kontrolės veiklą, įskaitant gyvūnų sveikatą ir gerovę bei visus gyvūnų pašaro ir maisto gamybos grandinės etapus, taip pat visų atitinkamų agentūrų ar kontrolės institucijų veiklą.
Ypač tais atvejais, kai kontrolės užduotys yra deleguotos kontrolės institucijai ir kai kompetentinga institucija nusprendė ne tikrinti kontrolės instituciją, o atlikti jos auditą, be kitų kontrolės institucijos sutartinių įsipareigojimų, turėtų būti numatytas audito reikalavimų ir sąlygų priėmimas.
Be šiame dokumente pateikiamų konkrečių rekomendacijų, kaip bendru orientyru reikėtų remtis ISO 19011:2002.
5. Audito atlikimo pobūdis
5.1. Sisteminis metodas
Sisteminis metodas turėtų būti taikomas planuojant, atliekant audito patikrinimus, vykdant tolesnius veiksmus po audito ir valdant audito patikrinimus. Todėl atliekamas auditas turėtų:
|
— |
būti skaidraus planavimo proceso, kurio metu nustatomi rizika grindžiami prioritetai, atitinkantys kompetentingos institucijos atsakomybę pagal Reglamentą (EB) Nr. 882/2004, rezultatas, |
|
— |
priklausyti audito programai, užtikrinančiai, kad priklausančiu nuo rizikos dažnumu ne rečiau kaip kas penkerius metus būtų tikrinamos visos atitinkamos veiklos sritys ir visos atitinkamos kompetentingos institucijos, veikiančios Reglamente (EB) Nr. 882/2004 nurodytuose sektoriuose, |
|
— |
būti grindžiamas dokumentais patvirtintomis audito procedūromis ir įrašais, siekiant užtikrinti nuoseklumą tarp auditorių ir parodyti, jog yra laikomasi sisteminio metodo, |
|
— |
apimti audito pastebėjimų parengimo, įskaitant, reikalavimų laikymosi ir nesilaikymo įrodymų nustatymą, jei tokius įrodymus reiktų nustatyti, bei audito ataskaitų rengimo, tvirtinimo ir platinimo procedūras, |
|
— |
apimti audito išvadų peržiūros procedūras, siekiant nustatyti kontrolės sistemos privalumus ir trūkumus, skleisti geriausią praktiką ir užtikrinti koregavimo ir prevencinių veiksmų stebėseną, |
|
— |
būti stebimas ir peržiūrimas, siekiant užtikrinti audito programos tikslų įgyvendinimą ir galimus patobulinimus. |
Jei valstybėje narėje yra numatyta daugiau nei viena audito programa, reikėtų imtis veiksmų, siekiant užtikrinti veiksmingą šių programų koordinavimą, kad atitinkamose kompetentingose institucijose būtų užtikrintas vientisas audito procesas. Audito programoje (-ose) taip pat turėtų būti numatyti visi atitinkami kompetentingos institucijos hierarchijos lygmenys.
5.2. Skaidrumas
Norint parodyti, kad audito procesas yra skaidrus, ypač svarbu, kad į dokumentais patvirtintas procedūras būtų įtrauktas aiškiai apibrėžtas audito planavimo procesas, audito kriterijai ir audito ataskaitos tvirtinimo ir platinimo mechanizmai.
Audito proceso valdymas ir įgyvendinimas turi būti skaidrus visų suinteresuotųjų šalių atžvilgiu. Ypač reikėtų užtikrinti visišką skaidrumą tarp audito institucijos ir audituojamojo subjekto. Audito skaidrumo užtikrinimas kitoms suinteresuotosioms šalims bus naudingas platinant informaciją, ypač keičiantis geriausia praktika tiek kompetentingose institucijose, tiek tarp jų.
Valstybės narės, atsižvelgdamos į nacionalinius teisinius ir kitus reikalavimus, turėtų priimti tinkamas priemones savo audito sistemų skaidrumui užtikrinti. Todėl valstybės narės turėtų svarstyti galimybes skatinti metodus, padedančius gerinti proceso skaidrumą. Keletas tokių metodų pavyzdžių pateikiama lentelėje. Priimdamos sprendimą dėl minėtų priemonių, valstybės narės turėtų įvertinti skaidrumo poreikį ir riziką, dėl kurios kyla pavojus, kad audito sistema nepajėgi pasiekti nustatytų tikslų. Norint kiek įmanoma padidinti skaidrumo teikiamą naudą, jis turėtų būti siejamas su ataskaitose pateikiama suderinta informacija, t. y. tinkamas informacijos apie patikrintą atitiktį (nustatyti teigiami rezultatai) ir tobulintinas sritis (nustatyti neigiami rezultatai) derinys.
Lentelė
Audito proceso skaidrumo didinimo metodų pavyzdžiai
|
Audito institucijos metodai |
Audituojamasis subjektas |
Kompetentingoje institucijoje |
Tarp kompetentingų institucijų (valstybėje narėje) |
Valstybinės ir kitos suinte resuotosios grupės |
|
Galimybė susipažinti su dokumentais patvirtintomis audito institucijos procedūromis |
|
|
|
|
|
Konsultacijos dėl audito programos planavimo |
|
|
|
|
|
Audito programos paskelbimas |
|
|
|
|
|
Audito plano pateikimas |
|
|
|
|
|
Galimybė pateikti pastabas dėl audito ataskaitos projekto |
|
|
|
|
|
Galutinės audito ataskaitos platinimas |
|
|
|
|
|
Audituojamojo subjekto pastabų dėl ataskaitos projekto paskelbimas |
|
|
|
|
|
Galutinės audito ataskaitos paskelbimas |
|
|
|
|
|
Galutinių audito ataskaitų ir metinės ataskaitos santraukų paskelbimas |
|
|
|
|
|
Audituojamojo subjekto veiksmų plano paskelbimas |
|
|
|
|
|
Tolesnių veiksmų rezultatų paskelbimas |
|
|
|
|
|
Pastaba. Valstybės narės turėtų pasirinkti metodus (pirmoji skiltis) ir jų taikymo mastą (likusios skiltys), atsižvelgdamos į savo konkrečias aplinkybes. |
||||
5.3. Nepriklausomumas
Audito institucijoms neturėtų būti daromas komercinis, finansinis, hierarchinis, politinis ar kitoks spaudimas, kuris galėtų turėti įtakos jų sprendimui arba atliekamo audito rezultatui. Audito sistema, audito institucija ir auditoriai turėtų būti nepriklausomi nuo tikrinamos veiklos, turėtų būti nešališki ir neįsivėlę į interesų konfliktą. Auditoriai neturėtų tikrinti sričių ar veiklos rūšių, už kurias jie yra tiesiogiai atsakingi.
Visos atitinkamos kompetentingos institucijos turėtų įdiegti apsaugos priemones, kad būtų pakankamai atskirta atsakomybė ir atskaitomybė už audito ir kontrolės veiklą, pvz., oficialių kontrolės sistemų valdymą ir priežiūrą.
Audito grupei rekomendavus imtis koregavimo ir prevencinių veiksmų, audituojamasis subjektas turėtų pasirinkti šių veiksmų vykdymo metodus. Aktyvus audito grupės dalyvavimas vykdant tolesnius veiksmus turėtų apsiriboti veiksmų plano tinkamumo, taip pat koregavimo bei prevencinių veiksmų veiksmingumo vertinimu. Audituojamieji subjektai neturėtų turėti galimybės sudaryti kliūčių audito programai, rezultatams ar išvadoms. Audito institucija su jais turėtų konsultuotis dėl ataskaitos projekto ir taip pat turėtų atsižvelgti į jų pastabas. Prireikus, į šias pastabas turėtų būti atsižvelgiama laikantis skaidrumo principų.
Toliau išvardyti punktai gali padėti užtikrinti, kad audito proceso metu garantuojamas tiek audito institucijos, tiek audito grupės nepriklausomumas:
|
— |
turėtų būti pateiktas aiškus, oficialus įgaliojimas, suteikiantis teisę atlikti audito patikrinimus, |
|
— |
nei audito institucija, nei audito grupė neturėtų būti susijusi su tikrinamų kontrolės sistemų valdymu ar priežiūra, |
|
— |
atliekant išorinius audito patikrinimus, audituojamojo subjekto auditą turėtų atlikti nepriklausanti audituojamojo subjekto organizacinei hierarchijai audito institucija bei audito grupė, |
|
— |
atliekant vidinius audito patikrinimus, proceso nepriklausomumui ir skaidrumui užtikrinti turėtų būti taikomi šie bendrieji principai:
|
Nepriklausomos audito institucijos turėtų nepriklausyti atsakingai už tikrinamą veiklą vadovybei arba turėtų būti nuo jos atskirtos. Vidaus audito institucijos turėtų būti atskaitingos organizacinėje struktūroje numatytai aukščiausiajai vadovybei.
Jei atliekant auditą tik kompetentinga institucija gali suteikti reikalingų techninių žinių, turėtų būti imtasi priemonių audito grupės nepriklausomumui užtikrinti. Jei kontrolės veikla organizuojama regioniniu lygiu, galėtų būti keičiamasi techniniais specialistais, siekiant užtikrinti jų nepriklausomumą.
5.4. Audito proceso nepriklausomas tyrimas
Norint patikrinti, ar atliekant auditą yra pasiekiama nustatytų tikslų, audito procesą turėtų tikrinti nepriklausomas asmuo arba institucija. Toks nepriklausomas asmuo arba institucija turėtų turėti pakankamai įgaliojimų, žinių ir išteklių, kad veiksmingai atliktų šią užduotį. Nepriklausomų tyrimų metodai gali būti skirtingi priklausomai nuo veiklos arba kompetentingos institucijos. Jei audito proceso nepriklausomam tyrimui atlikti buvo įsteigta speciali institucija arba komitetas, tokios institucijos arba tokio komiteto nariais turėtų būti vienas ar daugiau nepriklausomų asmenų. Tokie nepriklausomi asmenys turėtų turėti galimybę susipažinti su audito procesu, taip pat jiems turėtų būti suteikta teisė visapusiškai prisidėti prie šio proceso. Turėtų būti imtasi veiksmų bet kokiems trūkumams, kuriuos audito proceso metu nustatė nepriklausomas asmuo arba institucija, ištaisyti.
6. Audito atlikimas
6.1. Pagrindiniai principai: a) plano laikymasis; b) veiksmingas įgyvendinimas; c) tinkamumas tikslams pasiekti.
Kad būtų laikomasi Reglamento (EB) Nr. 882/2004 4 straipsnio 6 dalies reikalavimų, audito sistema turėtų apimti šiuos tris 2 straipsnio 6 dalyje išvardytus aspektus:
|
a) |
patikrinimą, ar veikla ir jos rezultatai atitinka suplanuotą tvarką, siekiant užtikrinti, kad oficiali kontrolė vykdoma taip, kaip numatyta, ir kad kontrolę vykdantys darbuotojai laikosi gautų nurodymų ir rekomendacijų. Tai patikrinti galima daugiausia peržiūrinti dokumentus, tačiau taip pat bus reikalingas patikrinimas vietoje. Audito grupei reikės gerų bendrų audito žinių bei įgūdžių šiam audito tikslui pasiekti. |
|
b) |
patikrinimą, ar suplanuota tvarka yra veiksmingai įgyvendinama. Norint įvertinti veiksmingumą, t. y. kaip pavyko pasiekti planuotų rezultatų, reikia įtraukti veiksmų įgyvendinimą vietoje. Tai turėtų apimti kontrolės kokybės ir nuoseklumo įvertinimą ir kitą vietoje atliekamą audito veiklą. Audito grupei reikės atitinkamų techninių žinių šiam audito tikslui pasiekti. |
|
c) |
audito sistema taip pat turėtų būti siekiama įvertinti, ar planuota tvarka, ypač bendrasis integruotas daugiametis nacionalinis kontrolės planas, yra tinkama Reglamento (EB) Nr. 882/2004 tikslams pasiekti. Tai turėtų apimti oficialios kontrolės tinkamumo įvertinimą, atsižvelgiant, pvz., į kontrolės dažnumą ir taikomus metodus, taip pat į gamybos grandinės (-ių) struktūrą ir gamybos metodus bei apimtį. Kad įgyvendintų šį audito tikslą, audito grupė turėtų gerai žinoti ir suprasti sistemų auditą bei turėti reikalingą techninę kompetenciją. |
Siekiant nustatyti, ar planuota tvarka yra tinkama pirmiau esančiame c punkte nurodytiems tikslams pasiekti, reikėtų svarstyti šiuos klausimus:
Audito kriterijai turėtų apimti strateginius tikslus, numatytus Reglamentuose (EB) Nr. 178/2002 ir (EB) Nr. 882/2004 (įskaitant bendrą integruotą daugiametį nacionalinį kontrolės planą) ir nacionaliniuose teisės aktuose.
Atliekant auditą daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama kontrolės priemonėms, susijusioms su svarbiausiais kontrolės taškais gamybos grandinėje (-ėse). Turėtų būti akcentuojamas suplanuotos tvarkos pajėgumo pakankamai užtikrinti a) galutinio (-ių) produkto (-ų) saugą ir b) atitikimą kitiems pašarus ir maistą reglamentuojantiems teisės aktams bei gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklėms vertinimas. Todėl atliekant audito patikrinimą (-us), jei įmanoma, reikėtų peržengti administracines ribas.
6.2. Audito ataskaitos
Audito ataskaitose turėtų būti pateikiamos aiškios audito pastebėjimais pagrįstos išvados ir, prireikus, rekomendacijos.
|
— |
Išvadose atitinkamai turėtų būti rašoma apie planuotos tvarkos laikymąsi, įgyvendinimo veiksmingumą ir planuotos tvarkos tinkamumą nustatytiems tikslams pasiekti. Jos turėtų būti pagrįstos objektyviais įrodymais. Ypač jei išvados yra susijusios su planuotos tvarkos tinkamumu nustatytiems tikslams pasiekti, įrodymus galima gauti surinkus kelių audito patikrinimų rezultatus ir atlikus jų analizę. Tokiu atveju išvadose būtų peržengiamos ribos tarp atskirų įstaigų, institucijų padalinių ir institucijų. |
|
— |
Rekomendacijose turėtų būti rašoma apie galutinį siekiamą rezultatą, o ne apie neatitikimo koregavimo priemones. Rekomendacijos turėtų būti grindžiamos teisingomis išvadomis. |
6.3. Tolesni veiksmai atsižvelgiant į audito rezultatus
Prireikus, audituojamasis subjektas turėtų parengti ir pateikti veiksmų planą. Jis turėtų siūlyti koregavimo ir prevencinius veiksmus bei jų atlikimo terminus, siekdamas ištaisyti bet kokius audito metu ar audito programoje nustatytus trūkumus. Audito grupė turėtų įvertinti veiksmų plano tinkamumą. Ji taip pat gali dalyvauti tikrinant jo įgyvendinimą.
|
— |
Veiksmų planas sudaro audito grupei galimybę vertinti, ar pakanka siūlomų koregavimo arba prevencinių veiksmų audito ataskaitoje pateiktoms rekomendacijoms įgyvendinti. Veiksmų planuose turėtų būti pateikiami rizika grindžiami prioritetai, taip pat koregavimo ir prevencinių veiksmų užbaigimo terminai. Galbūt reikėtų parengti keletą skirtingų veiksmų planų. Audituojamasis subjektas išsirinks vieną iš pateiktų variantų. |
|
— |
Koregavimo ir prevenciniai veiksmai neturėtų apsiriboti konkrečiais techniniais reikalavimais, tačiau atitinkamai turėtų apimti priemones sistemų lygiu (pavyzdžiui, ryšiai, bendradarbiavimas, koordinavimas, kontrolės procesų peržiūrėjimas ir supaprastinimas ir kt.). Audituojamasis subjektas turėtų atlikti bet kokio neatitikimo pagrindinės priežasties analizę, siekdamas nustatyti tinkamiausius koregavimo ir prevencinius veiksmus. Turėtų būti išspręsti bet kokie nesutarimai tarp audituojamojo subjekto ir audito grupės. |
|
— |
Užbaigimas. Turėtų būti sukurti mechanizmai, kurie užtikrintų veiksmų planų tinkamumą ir veiksmingą koregavimo ir prevencinių veiksmų atlikimą laiku. Audituojamasis subjektas ir audito grupė turėtų susitarti dėl veiksmų plano užbaigimo patikrinimo procedūrų. |
6.4. Audito peržiūra ir geriausios praktikos sklaida
Turėtų būti nagrinėjamas audito pastebėjimų poveikis kitiems sektoriams ir regionams, ypač tose valstybėse narėse, kuriose kontrolė yra deleguota kelioms kompetentingoms institucijoms arba kuriose ji yra decentralizuota. Ypač svarbi geriausios praktikos pavyzdžių sklaida. Todėl turėtų būti sudaryta galimybė kitiems valstybės narės sektoriams bei regionams, taip pat Komisijai susipažinti su ataskaitomis. Į audito rezultatus taip pat turėtų būti atsižvelgiama planuojant audito programą ir vykdant bendro integruoto daugiamečio nacionalinio kontrolės plano peržiūrą.
6.5. Ištekliai
Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad kompetentingos institucijos turėtų pakankamus įgyvendinimo įgaliojimus ir išteklius veiksmingai audito sistemai sukurti, įgyvendinti ir palaikyti.
Turėtų būti sudaryta galimybė pasinaudoti žmogiškaisiais ir kitais susijusiais ištekliais, kurie reikalingi audito procesui valdyti, stebėti ir peržiūrėti, atsižvelgiant į tai, kad visos kompetentingos institucijos ir jų vykdomos kontrolės auditas turėtų būti atliekamas ne rečiau kaip kas penkerius metus. Bendrosios rekomendacijos dėl išteklių, reikalingų auditui atlikti, yra pateiktos ISO 19011. Kad audito grupė turėtų reikalingų žinių audito tikslams ir audito programai (-oms) įgyvendinti, ji gali būti sudaryta iš bendrosios audito praktikos bei techninių sričių audito specialistų ir techninių ekspertų. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad būtų užtikrintas audito grupės objektyvumas ir nepriklausomumas, ypač jei yra reikalingi techniniai ekspertai. Todėl gal būt vertėtų taikyti auditorių ir (arba) audito grupių rotaciją.
6.6. Auditoriaus kompetencija
Auditoriaus kompetencija ir atrankos kriterijai turėtų būti apibrėžti pagal toliau išvardytus punktus:
|
— |
Bendros žinios ir įgūdžiai – audito principai, procedūros ir metodai; vadybos ir (arba) organizaciniai įgūdžiai |
|
— |
Specialios techninės žinios ir įgūdžiai |
|
— |
Asmeninės savybės |
|
— |
Išsilavinimas |
|
— |
Darbo patirtis |
|
— |
Mokymas ir patirtis audito srityje |
Labai svarbu įdiegti mechanizmą, kuris užtikrintų auditorių suderinamumą ir jų kompetencijos palaikymą. Audito grupėms reikalinga kompetencija skirsis priklausomai nuo kontrolės arba priežiūros sistemų srities, kurioje atliekamas auditas. Kalbant apie auditoriams reikalingas technines žinias ir įgūdžius, taip pat reikėtų atsižvelgti į oficialią kontrolę vykdančių darbuotojų mokymo reikalavimus (Reglamento (EB) Nr. 882/2004 II priedo 1 skyrius).
(2) „Kokybės ir (arba) aplinkos vadybos sistemų audito rekomendacijos“, išleido Tarptautinė standartizacijos organizacija 2002 m. spalio 1 d.
(3) „Kokybės vadybos sistemos – pagrindai, terminai ir apibrėžimai“, išleido Tarptautinė standartizacijos organizacija 2000 m. gruodžio mėn.