KOMISIJOS SPRENDIMAS

2006 m. birželio 27 d.

dėl laikinų neatidėliotinų priemonių siekiant išvengti Dryocosmus kuriphilus Yasumatsu įvežimo į Bendriją ir išplitimo joje

(pranešta dokumentu Nr. C(2006) 2881)

(2006/464/EB)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2000 m. gegužės 8 d. Tarybos direktyvą 2000/29/EB dėl apsaugos priemonių nuo augalams ir augaliniams produktams kenksmingų organizmų įvežimo į Bendriją ir išplitimo joje (1), ypač į jos 16 straipsnio 3 dalies trečią sakinį,

kadangi:

(1)	Pagal Direktyvą 2000/29/EB jei, valstybės narės nuomone, kyla pavojus, kad į jos teritoriją gali būti įvežtas ir gali joje išplisti šios direktyvos I arba II priede nenurodytas kenksmingas organizmas, ji gali laikinai imtis papildomų priemonių nuo gresiančio pavojaus apsisaugoti.

(2)

Kinijoje, Korėjoje, Japonijoje, JAV ir ribotoje Bendrijos teritorijoje atsiradus Dryocosmus kuriphilus Yasumatsu, Prancūzija 2005 m. kovo 14 d. pranešė kitoms valstybėms narėms ir Komisijai, kad 2005 m. vasario 16 d. ji ėmėsi oficialių priemonių savo teritorijai nuo šio organizmo įvežimo grėsmės apsaugoti.

(3)	2005 m. birželio 29 d. Slovėnija valstybėms narėms ir Komisijai pranešė, kad dėl to paties organizmo išplitimo jos teritorijoje 2005 m. birželio 24 d. ji ėmėsi papildomų priemonių, siekdama užkirsti kelią tolesniam šio organizmo įvežimui ir išplitimui jos teritorijoje.

(4)

Dryocosmus kuriphilus Yasumatsu nėra nurodytas Direktyvos 2000/29/EB I ar II prieduose. Tačiau kenkėjų keliamo pavojaus įvertinimo ataskaitoje, paremtoje ribotais turimais moksliniais duomenimis, nurodoma, kad tai gali būti vienas žalingiausių kaštainių (Castanea Mill.) kenkėjų. Jie galėtų stipriai sumažinti kaštainių produkciją ir kokybę, be to yra įrodymų, kad dėl šių kenkėjų medžiai gali žūti. Kaštainiai dažniausiai auginami prastose kalvų žemėse arba kalnuose. Kenkėjams išplitus, jų padaryta žala galėtų sustabdyti žmonėms vartoti skirtų kaštainių produkcijos gamybą tose teritorijose ir sąlygoti ekonominės ir aplinkos padėties pablogėjimą.

(5)	Todėl yra būtina imtis laikinųjų priemonių, siekiant užkirsti kelią minėto organizmo įvežimui į Bendriją ir išplitimui joje.

(6)	Šiame sprendime numatytos priemonės turėtų būti taikomos apsaugai nuo minėto organizmo įvežimo ir išplitimo, Castanea augalų auginimui ir vežimui Bendrijos viduje, organizmo kontrolei ir minėto kenkėjo buvimo ar ilgalaikio jo išnykimo stebėjimui valstybėse narėse.

(7)	Būtina, kad šios priemonės 2006, 2007 ir 2008 m. būtų nuolat vertinamos, visų pirma remiantis valstybių narių pateikta informacija. Galimybė imtis tolesnių priemonių bus apsvarstyta atsižvelgiant į šių vertinimų rezultatus.

(8)	Jei reikia, valstybės narės turi pritaikyti savo teisės aktus, kad jie atitiktų šio sprendimo reikalavimus.

(9)	Šių priemonių taikymo rezultatus reikėtų peržiūrėti iki 2008 m. vasario 1 d.

(10)	Šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Augalų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Apibrėžtis

Šiame sprendime „augalai“ – tai sodinimui skirti Castanea Mill. genties augalai arba jų dalys, išskyrus vaisius ir sėklas.

2 straipsnis

Apsaugos nuo Dryocosmus kuriphilus Yasumatsu priemonės

Draudžiama į Bendriją įvežti ir leisti joje išplisti Dryocosmus kuriphilus Yasumatsu (toliau – organizmas).

3 straipsnis

Augalų importas

Augalai gali būti įvežami į Bendriją tik jei:

a)	juos įvežant laikomasi I priedo 1 punkte numatytų priemonių reikalavimų; ir

b)	įvežant į Bendriją yra patikrinama, ar jie nėra užsikrėtę organizmu, kaip nurodyta Direktyvos 2000/29/EB 13a straipsnio 1 dalyje, ir jis neaptinkamas.

4 straipsnis

Augalų vežimas Bendrijoje

Nepažeidžiant 5 straipsnio 3 dalies a punkto ir II priedo II dalies, Bendrijos kilmės arba į Bendriją pagal šio sprendimo 3 straipsnį importuojami augalai gali būti vežami iš jų produkcijos gamybos vietos Bendrijoje ir, jei reikia, sodo ir daržo prekių centrų, jei jie atitinka I priedo 2 punkte nustatytas sąlygas.

5 straipsnis

Tikrinimas ir pranešimai

1. Valstybės narės atlieka oficialius metinius tyrimus dėl organizmo buvimo arba užsikrėtimo organizmu įrodymų jų teritorijose.

Nepažeidžiant Direktyvos 2000/29/EB 16 straipsnio 2 dalies nuostatų, apie šių tikrinimų rezultatus pranešama Komisijai ir kitoms valstybėms narėms iki kiekvienų metų gruodžio 31 d.

2. Apie bet kokį įtariamą ar patvirtintą augalų užsikrėtimą organizmu nedelsiant pranešama atsakingoms oficialioms įstaigoms.

a)	Valstybės narės gali reikalauti, kad įvežant augalus ar juos vežant jų teritorijoje būtų taikoma atsekamumo sistema, kuri gali apimti vežimo deklaraciją, kurią už vežimą atsakingas asmuo turi pateikti atsakingoms oficialioms įstaigoms.
b)	Valstybės narės gali reikalauti, kad už augalų sodinimą atsakingi asmenys atsakingoms oficialioms įstaigoms pateiktų sodinimo deklaraciją.

6 straipsnis

Demarkuotų zonų nustatymas

Kai 5 straipsnio 1 dalyje nurodytų tyrimų rezultatais arba 5 straipsnio 2 dalyje nurodytu pranešimu patvirtinamas organizmo buvimas teritorijoje arba užsikrėtimas organizmu įrodomas kitais būdais, valstybės narės nustato demarkuotas zonas ir imasi II priedo I ir II dalyje numatytų oficialių priemonių.

7 straipsnis

Atitiktis

Valstybės narės, jei reikia, iš dalies pakeičia priemones, kurias jos priėmė, siekdamos apsisaugoti nuo organizmo įvežimo ir išplitimo, kad šios priemonės atitiktų šio sprendimo reikalavimus bei nedelsiant apie jas informuoja Komisiją.

8 straipsnis

Persvarstymas

Šis sprendimas persvarstomas ne vėliau kaip iki 2008 m. vasario 1 d.

9 straipsnis

Adresatai

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, 2006 m. birželio 27 d.

Komisijos vardu

Markos KYPRIANOU

Komisijos narys

(1) OL L 169, 2000 7 10, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos direktyva 2006/35/EB (OL L 88, 2006 3 25, p. 9).

I PRIEDAS

ŠIO SPRENDIMO 3 IR 4 STRAIPSNIUOSE NURODYTOS PRIEMONĖS

1) Priemonės (sertifikatai)

Nepažeidžiant šio sprendimo 5 straipsnio 3 dalies a punkto ir Direktyvos 2000/29/EB III priedo A dalies 2 punkto ir IV priedo A dalies I skirsnio 11.1, 11.2, 33, 36.1, 39 ir 40 punktų reikalavimų, prie trečiųjų šalių kilmės augalų pridedamas sertifikatas, kaip nurodyta Direktyvos 2000/29/EB 13 straipsnio 1 dalyje, kurio skiltyje „Papildoma deklaracija“ nurodoma:

a)	kad augalai visą laiką buvo auginami produkcijos gamybos vietose šalyse, kuriose organizmas nėra aptinkamas; arba

kad augalai visą laiką buvo auginami produkcijos gamybos vietose, kuriose, kaip nustatė kilmės šalies nacionalinės augalų apsaugos tarnyba pagal atitinkamus tarptautinius fitosanitarijos priemonių standartus, nėra kenkėjų, o skiltyje „kilmės vieta“ nurodomas vietos, kurioje nėra kenkėjų, pavadinimas.

2) Vežimo sąlygos

Nepažeidžiant šio sprendimo 5 straipsnio 3 dalies a punkto, II priedo II dalies ir Direktyvos 2000/29/EB IV priedo A dalies II skirsnio 7 punkto bei V priedo A dalies, I skirsnio 2.1 punkto reikalavimų, visi Bendrijos kilmės arba į Bendriją pagal šio sprendimo 3 straipsnį importuojami augalai gali būti išvežami iš jų produkcijos gamybos vietos valstybėje narėje ir, jei reikia, sodo ir daržo prekių centrų, jei prie jų pridedamas pagal Komisijos direktyvos 92/105/EEB (1) nuostatas parengtas ir išduotas augalo pasas, ir:

a)	šios produkcijos gamybos vietos kilmės augalai visą laiką arba nuo jų įvežimo į Bendriją buvo auginami produkcijos gamybos vietoje valstybėje narėje, kurioje organizmas nėra aptinkamas; arba

b)	augalai visą laiką arba nuo jų įvežimo į Bendriją buvo auginami produkcijos gamybos vietoje, kurioje, kaip nustatė atitinkamos valstybės narės nacionalinės augalų apsaugos tarnyba pagal atitinkamus tarptautinius fitosanitarijos priemonių standartus, nėra kenkėjų.

(1) OL L 4, 1993 1 8, p. 22. Direktyva su pakeitimais, padarytais Direktyva 2005/17/EB (OL L 57, 2005 3 3, p. 23).

II PRIEDAS

ŠIO SPRENDIMO 6 STRAIPSNYJE NURODYTOS PRIEMONĖS

I. Demarkuotų zonų nustatymas

6 straipsnyje nurodytas demarkuotas zonas sudaro šios dalys:

a)	užkrėsta zona, kurioje buvo aptiktas organizmas ir kuri apima visus organizmo sukeltus simptomus turinčius augalus ir, jei reikia, visus tos pačios partijos tuo pat metu pasodintus augalus;

b)	židinys su ne siauresne kaip 5 km juosta aplink užkrėstą zoną; ir

c)	buferinė zona su ne siauresne kaip 10 km juosta aplink židinį.

Jei kelios buferinės zonos liečiasi arba geografiškai yra arti viena kitos, nustatoma platesnė demarkuota zona, apimanti atitinkamas demarkuotas zonas ir teritorijas tarp jų.

Nustatant tikslias 1 dalyje nurodytų zonų ribas, atsižvelgiama į pagrįstus mokslinius principus, organizmo biologinius ypatumus, užkrato išplitimo lygį, metų laiką ir į konkretų augalų išsidėstymą atitinkamoje valstybėje narėje.

Jei organizmas aptinkamas už užkrėstos zonos ribų, demarkuotos zonos ribos atitinkamai pakeičiamos.

Jei, remiantis 5.1 straipsnyje nurodytais metiniais tyrimais, kurioje nors demarkuotoje zonoje organizmas neaptinkamas trejus metus iš eilės, šios zonos panaikinamos ir tolesnės šio priedo II dalyje nustatytos priemonės yra nebereikalingos.

Valstybės narės nedelsdamos kitoms valstybėms narėms ir Komisijai praneša apie 1 dalyje nurodytas zonas, pateikdamos tinkamo mastelio žemėlapius, ir nurodo kokių priemonių jos ėmėsi organizmui sunaikinti arba jo plitimui sulaikyti.

II. Priemonės, kurių imamasi demarkuotose zonose

6 straipsnyje nurodytos oficialios priemonės, kurių reikia imtis demarkuotose zonose, apima mažiausiai:

—	draudimą vežti augalus demarkuotose zonose arba iš jų

—

tais atvejais, kai buvo patvirtintas organizmo buvimas ant augalų jų produkcijos gamybos vietoje, tinkamas priemones kenksmingam organizmui sunaikinti ir apimančias mažiausiai užkrėstų augalų, augalų su organizmo sukeltais simptomais ir, jei reikia, visų tos pačios partijos tuo pat metu pasodintų augalų sunaikinimą ir organizmo buvimo stebėjimą, vykdant tinkamus patikrinimus visų pirma laikotarpiu, kai galimas organizmo sukeltų galų atsiradimas.