1.4.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 94/42

1.

2003 m. spalio 2 d. Italija priėmė 2003 m. rugsėjo 30 d. įstatyminį potvarkį (ĮP) Nr. 269, kuris įsigaliojo jį paskelbus 2003 m. spalio 2 d. Italijos Respublikos oficialiajame leidinyje Nr. 229, ir kuris nustato „Skubias taisykles, skatinančias valstybės finansų vystymąsi ir jų tobulinimą“ (ĮP 269/2003). ĮP 269/2003 1 straipsnio 1 dalies d punkte ir 11 straipsnyje numatomos specialios mokesčių lengvatos bendrovėms, kurių akcijas buvo leista kotiruoti nuo 2003 m. spalio 2 d. iki 2004 m. gruodžio 31 d. Europos Sąjungos reguliuojamoje rinkoje. ĮP 269/2003 1 straipsnio 1 dalies d punktas ir 11 straipsnis vėliau buvo perkelti be jokių pakeitimų į 2003 m. lapkričio 24 d. įstatymą Nr. 326 (toliau – L 326/2003), paskelbtą 2003 m. lapkričio 25 d. Italijos Respublikos oficialiajame leidinyje Nr. 274.

2.

2003 m. spalio 22 d. laišku (D/56756) Komisija pakvietė atitinkamas Italijos valdžios institucijas pateikti informaciją, susijusią su aptariamomis lengvatomis ir jų įgyvendinimu, siekiant nustatyti, ar jos nėra pagalba, kaip apibrėžta Sutarties 87 straipsnyje. Šiame laiške Komisija priminė Italijai apie jos įsipareigojimą informuoti Komisiją apie kiekvieną priemonę, kuri yra pagalba, prieš jos įgyvendinimą, kaip apibrėžta Sutarties 88 straipsnio 3 dalyje.

3.

2003 m. lapkričio 11 d. (A/37737) ir 2003 m. lapkričio 26 d. (A/38138) laiškais atitinkamos Italijos valdžios institucijos suteikė reikalingą informaciją. 2003 m. gruodžio 19 d. laišku (D/58192) Komisija dar kartą priminė Italijai jos įsipareigojimą pagal Sutarties 88 straipsnio 3 dalį ir pakvietė atitinkamas Italijos valdžios institucijas informuoti potencialius šių mokesčių lengvatų gavėjus apie Sutartyje ir 1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamento Nr. 659/1999, nustatančio išsamias EB Sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles (2), 14 straipsnyje numatytas pasekmes, jei nustatoma, kad mokesčių lengvatos sudaro neteisėtą valstybės pagalbą, suteiktą negavus išankstinio Komisijos leidimo.

4.

2004 m. vasario 18 d. laišku (SG 2004 D/200644) Komisija pranešė Italijai apie sprendimą pradėti procedūrą, numatytą Sutarties 88 straipsnio 2 dalyje, dėl mokesčių lengvatų, Italijos suteiktų neseniai į biržos sąrašus įtrauktoms bendrovėms.

5.

2004 m. balandžio 22 d. laišku Italijos valdžios institucijos pateikė savo pastabas.

6.

Komisijos sprendimas pradėti oficialią tyrimo procedūrą buvo paskelbtas 2004 m. rugsėjo 3 d.Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, kuriame suinteresuotieji asmenys buvo kviečiami pateikti savo pastabas (3).

7.

2004 m. rugsėjo 16 ir 27 dienomis įvyko du Komisijos atstovų ir Italijos mokesčių inspekcijos ad hoc susirinkimai, siekiant aptarti kai kuriuos schemos aspektus.

8.

2004 m. spalio 4 d. faksu (A/37459) Borsa Italiana SpA pateikė savo pastabas. 2004 m. spalio 28 d. laišku (D/57697) Komisija perdavė šias pastabas Italijos valdžios institucijoms. 2004 m. gruodžio 2 d. laišku (A/39473) Italijos valdžios institucijos pateikė atsakymus į pateiktas pastabas.

9.

Priemonė numato dvi mokesčių lengvatų grupes, susijusias su Italijoje apmokestintų bendrovių kotiravimu biržose.

10.

Remiantis ĮP 269/2003 11 straipsniu, bendrovės, kurios nuo 2003 m. spalio 2 d. iki 2004 m. gruodžio 31 d. yra įtraukiamos į vienos iš reguliuojamų Europos Sąjungos valstybės narės akcijų biržų sąrašus, trejus metus galės mokėti sumažintą 20 įmonių pajamų mokestį (paprastai taikomas tarifas: 2003 m. – 35 %, 2004 m. – 33 %). Tokia mokesčių lengvata taikoma tik tada, kai į biržos sąrašus įtraukta bendrovė per jos akcijų pirminius viešus pasiūlymus (PVP) padidina savo grynąjį kapitalą bent 15, su sąlyga, kad toks naudos gavėjas dar nebuvo įtrauktas į vienos iš Europos akcijų biržų sąrašus. Didžiausia pajamų, kurioms gali būti taikomas sumažintas mokesčio tarifas, suma yra 30 mln. eurų per metus, todėl pagalba atitinkamai galėjo būti ne daugiau kaip 4,5 mln. eurų (35 – 20 % = 15 % iš 30 mln.) 2003 m., o 2004 m. ji negalėjo būti didesnė nei 3,9 mln. (33 – 20 % = 13 iš 30 % mln.).

11.

Jei pirmiau minėtu laikotarpiu į biržos sąrašus įtraukta bendrovė daugiau joje nekotiruojama, lengvata taikoma tik laikotarpiui ar laikotarpiams, kuriais buvo prekiauta bendrovės akcijomis biržoje. Tokia pati lengvata taikoma ir tuomet, jei bendrovė vėliau įtraukiama į kitos Europos vertybinių popierių biržos sąrašus, kurioje garantuojamas toks pat investuotojų apsaugos lygis kaip ir Italijos vertybinių popierių biržoje.

12.

ĮP 269/2003 1 straipsnio 1 dalies d punkte numatoma, kad neseniai į biržos sąrašus įtrauktos bendrovės, kurios atitinka sąlygas, nurodytas ĮP 269/2003 11 straipsnyje, gali sumažinti savo apmokestinamas pajamas suma, lygia 2004 m. turėtoms įtraukimo į biržos sąrašus išlaidoms dėl PVP. Šis apmokestinamų pajamų sumažinimas atliekamas neskaitant įprastų atskaitymų nuo patirtų PVP išlaidų, kurios mokesčių tikslais yra laikomos bendrovės išlaidomis. Išlaidas, patirtas dėl PVP sandorių, sudaro išsamaus bendrovės tyrimo („due diligence“ tyrimas), išorės konsultacijų ir sandorių reglamentavimo išlaidos, kurios Italijos vertybinių popierių biržos atveju sudaro nuo 3,5–7 % sutartos įtraukimo į biržos sąrašus sumos. Kad bendrovės galėtų pasinaudoti tokiu apmokestinamų pajamų sumažinimu, iš nepriklausomo auditoriaus privalo gauti realiai patirtų išlaidų patvirtinimą.

13.

Dėl ĮP 269/2003 1 straipsnio pirmos dalies d punkte numatyto apmokestinamų pajamų sumažinimo gali sumažėti faktinė 2004 m. mokesčių našta, kadangi mokėtinų mokesčių suma sumažėja 33 % (arba yra lygi įmonių pajamų mokesčiui, nustatytam 2004 m. neatsižvelgiant į sumažintą 20 % nominalų tarifą, kuris taikomas dėl pirmiau nurodytos mokesčių lengvatos) leistinų įtraukimo į biržos sąrašus išlaidų sumos. Pagal išankstinio įmonių pelno mokesčio mokėjimo sistemą Italijoje bendrovės, gaunančios pagalbą, 2004 mokestinių metų laikotarpiu sumoka pajamų mokesčius dviem etapais, remdamosi apytiksliu 2004 m. mokėtinų mokesčių apskaičiavimu ir atsižvelgiant į sumažinimą, kurį numato minėta schema. Siekiant išvengti lengvatų taikymo atliekant išankstinius mokėjimus 2005 m. (taip būtų, jei išankstiniai mokėjimai būtų apskaičiuoti remiantis 2004 m. sumokėtu sumažintu mokesčiu), ĮP 269/2003 1 straipsnio 1 dalies d punktas numato, kad 2005 m. išankstiniai mokėjimai būtų skaičiuojami remiantis mokesčiu, mokėtinu 2004 m. nesant aptariamos mokesčių lengvatos.

14.

Todėl dviems lengvatoms, numatytoms atitinkamai ĮP 269/2003 1 straipsnio 1 dalies d punkte ir 11 straipsnyje, taikomi skirtingi laikotarpiai. Apmokestinamų pajamų sumažinimo lengvata taikoma tik 2004 m., o įtraukimo į biržos sąrašus lengvata taikoma trejų metų laikotarpiu nuo įtraukimo į biržos sąrašus pradžios. Italijos valdžios institucijos patvirtino, kad lengvatos netaikomos išankstiniams mokėjimams, kurie turėjo būti atlikti 2003 m.; jos gali būti taikomos tik 2004 m. ir, kiek tai susiję su ĮP 269/2003 11 straipsniu, trejų metų laikotarpiu nuo įtraukimo į biržos sąrašus pradžios.

15.

Pristatydama įstatyminį potvarkį, numatantį aptariamą mokesčių lengvatą, Italijos Vyriausybė apskaičiavo, kad priemonė galėtų sudominti dešimt potencialių pagalbos gavėjų 2003 m. ir dvidešimt penkis potencialius pagalbos gavėjus 2004 m. Dėl to 2003 m. būtų negauta 7,2 mln. eurų, o 2004 m. – 27,7 mln. eurų mokesčių. Kitų dvejų metų, kai bus taikoma ši schema, laikotarpio sąmata nebuvo pateikta.

16.

Kad pradėtų formalų procesą, Komisija manė, kad priemonė atitinka visus kriterijus, pagal kuriuos ją būtų galima laikyti valstybės parama pagal sutarties 87 straipsnio pirmą dalį. Komisija pabrėžė, kad priemonė skiriama į du ekonominės naudos tipus. Pirma, įdiegia bendrovių, dalyvaujančių kotiruojant reguliuojamą vertybinių popierių rinką, vieną sumažintą iki 20 proc. bendrovės pajamų mokesčio dalį, trejiems metams didinant grynąsias pajamas bet kokia ekonomine veikla. Dėl nominalios dalies sumažinimo paramą gaunančios bendrovės gali sumažinti mokesčius, mokėtus per metus, per kuriuos galėjo kotiruoti ir ateinantiems dvejiems metams. Antra, tvarka, priešingai nei apmokestinamųjų pajamų suma, lygi turėtoms išlaidoms dėl IPO išskyrimo, sumažina apmokestinamąsias pajamas mokestiniu laikotarpiu, kurį galima leisti kotiruoti biržoje. Tokie sumažinimai taikomi fiskalinei realiai daug mažesnei 2004 m. pajamų daliai.

17.

Komisija pastebėjo, kad pirmiau aptartos lengvatos, atrodo, remia tam tikras bendroves. Komisija ypač pabrėžė mintį, kad fiskalinė parama turi Italijos bendrovių, kurių buveinės yra Italijoje, rėmimo požymių. Užsienio bendrovė, vykdanti veiklą Italijoje per tam tikrą organizaciją, arba bendrovės filialas pagal sutarties 43 straipsnį gauna sumažintą dalį tik tai veiklos daliai, kuri paskirta šioms Italijos organizacijoms; bet šis suskirstymas, net jei ir būtų pateisinamas fiskaliniu aspektu dėl teritorinės mokestinės sistemos logikos, nėra leidžiamas, kai kalbama apie paramos priemonę, kadangi Italijoje veikiančios užsienio bendrovės patenka į didesnio konkurencinio nepalankumo zoną nei Italijos bendrovės.

18.

Komisija taip pat pastebėjo, kad tvarkos lengvatos formaliai prieinamos visoms Europos kotiruojamoje rinkoje dalyvaujančioms bendrovėms, taigi tvarka neskirsto bendrovių, dalyvaujančių kotiruojant Italijoje ir dalyvaujančių kotiruojant kitos bendrovės vertybinius popierius, faktiškai priemonė remia tik bendroves, kurios dalyvauja kotiruojant pirmą kartą trumpą laiką. Dėl to Komisija pabrėžė, kad išdėstytos taisyklės dėl dalyvavimo kotiruojant numato nemažai griežtų sąlygų, ypač kad būtų parodytas valstybės ir finansinis situacijos pagrįstumas, kas yra patvirtinta biudžeto ir išorės revizorių sprendimu. Bendrovės, kurios nori dalyvauti kotiruojant, turi būti akcinės bendrovės, kad būtų užtikrinta galimybė keisti akcijas ir patenkinti tam tikrus minimalius kapitalo reikalavimus. Pagal Komisiją nustatyti tvarkos terminai nesudaro galimybės dalyvauti daugeliui potencialių bendrovių.

19.

Sprendime įgyvendinti procesą Komisija pabrėžė, kad priemonė apima valstybės išteklių naudojimą atšaukus finansines įplaukas ir kad galėtų iškreipti konkurenciją tarp bendrovių ir bendrosios rinkos, kadangi paramą gaunančios bendrijos, būdamos kotiruojamos, veikia rinkose, kurioms būdingi dideli konkurenciniai pokyčiai ir kuriose vyksta tarpbendruomeniniai pokyčiai.

20.

Komisija galiausiai nusprendė, kad analizuojamas atrankinis finansinių lengvatų būdas nebūtų pateisinamas natūraliai ar bendros Italijos mokestinės struktūros ir kad tvarka nėra nukreipta kompensuoti turėtas galimas išlaidas, kadangi paramos suma nelyginama su specialiomis išlaidomis dėl dalyvavimo kotiruojant. Neatrodė, kad galima taikyti kokią nors išimtį, apie kurią kalbama sutarties 87 straipsnio 2 ir 3 pastraipose.

21.

Atitinkamos Italijos tarnybos ir Italijos birža SpA, vienintelis pastabų pateikęs trečiasis asmuo, nurodė tris pagrindinius prieštaravimus.

22.

Pirmiausia, pasak atitinkamų Italijos tarnybų ir Italijos biržos SpA, režimas turi būti suprantamas kaip bendra fiskalinės politikos priemonė, tiesiogiai skatinanti Italijos bendrijų kotiravimą, priešingai nei neigiama pastarųjų metų evoliucija, ir kad būtų sustiprinta kapitalizacija ir konkurencija pasaulinėje rinkoje; kadangi režimas neįeina į valstybės paramos kontrolės taikymo sritį.

23.

Antra, režimas neturi įtakos konkurencijai, kadangi kiekviena bendrija galėtų pasinaudoti skatinimu dalyvaudama kotiruojant Europos vertybinių popierių biržose. Apskritai režimas taikomas visuose ekonominiuose sektoriuose ir kiekvienai gamybai; taigi kalbama apie neatrankinę priemonę.

24.

Galiausiai režimas nedaro poveikio konkurencijai, kadangi turi trukmę ir ribotos sąmatos priemoką, nes užsienio bendrovės gali gauti aptariamą skatinimą.

25.

Atsižvelgusi į atitinkamų Italijos tarnybų pateiktas pastabas, Komisija patvirtina savo poziciją, išdėstytą 2004 m. vasario 18 d. rašte, kuriuo buvo paskelbta formali veiklos pradžia, pagal kurį numatyta tvarka sudaro valstybės paramą, kadangi atitinka nustatytus kriterijus pagal sutarties 87 straipsnio 1 dalį.

26.

Komisija mano, kad aptariama priemonė pasiūlytų neabejotiną pasirenkamą naudą, kadangi prasilenkia su normaliu apmokestinimo sistemos funkcionavimu ir remia tokias bendroves arba tokią gamybą, kuriose yra parengta speciali tvarka, kuria gali pasinaudoti tik tos bendrijos, kurios gali dalyvauti kotiruojant tvarkoje numatytu laikotarpiu, išskiriant jau kotiruotas bendroves, taip pat bendroves, kurios neatitinka sąlygų, kad galėtų būti kotiruojamos, ir bendrovių, kurios bet kokiu atveju nusprendžia nekotiruoti tuo laikotarpiu.

27.

Italijos argumentas, pagal kurį tvarka sudaro vieną fiskalinės politikos priemonę, kuri neturi nieko bendra su valstybės paramos normų taikymu, negali būti palaikoma, ir normalios fiskalinės tvarkos pažeidimas nėra pateisinamas dėl Italijos duoklę atiduodančios sistemos, kadangi neatitinka jokio skirtumo, žiūrint iš mokestinės pusės, tarp kotiruojamų bendrovių ir tų, kurios nėra kotiruojamos biržoje. Tvarka numato turimo mokesčio dalies sumažinimą ateityje naudojamam paramos gavėjų turtui su sąlyga, kad paramos gavėjai dalyvautų kotiruojant biržoje su savo kapitalu ir kitomis sukauptomis vertybėmis. Galiausiai režimas nėra pateisinamas dėl jo specifinių tikslų, žinant, kad trumpas galiojimas jį daro neprieinamą daugeliui potencialių paramos gavėjų.

28.

Analogiškai apmokestinamųjų pajamų išskyrimas – tai išskirtinis skatinimas, kadangi jis priskiriamas normaliam išlaidų atskaitymui. Net jei panaši priemonė galėtų būti pateisinama dėl specialaus tvarkos tikslo, remdamasi Teismo sprendimu (4), Komisija mano, kad trumpas priemonės galiojimas prieštarauja specifiniam bendrovės skatinimo dalyvauti kotiruojant tikslui, kadangi faktiškai išskiria daug potencialių dalyvių.

29.

Išimtis, dėl kurios tvarka neduoda numatytos naudos ir nedaro įtakos konkurencijos iškraipymui bei pokyčiams Europos bendrijoje, yra tai, kad remiamos bendroves, turinčios skirtingas teisines bazes. Komisija pakartoja Teismo praktiką (5), patvirtinančią, kad nepritaikyta fiskalines sistemos išimtis gali simbolizuoti valstybės parama.

30.

Komisija pabrėžia, kad kitoje byloje (6) Teismas patvirtino Komisijos įvertinimą, pagal kurį valstybinė fiskalinė priemonė, nors ir bendra, tapo parama, faktiškai remiančia tam tikrus didesnius valstybinius gamybinius sektorius. Šiuo atveju Komisija mano, kad fiskalinis skatinimas, suteiktas atsižvelgiant į įprastą fiskalinį veiksmą visoms apmokestinamosioms bendrovėms Italijoje, kurios dalyvauja kotiruojant reguliuojamą rinką, turėtų poveikį tam tikro dydžio įmonėms ir galėtų klaidinti gerinant konkurencinę minėtų bendrovių poziciją priešingai nei Italijoje neužsiregistravusių konkurentų. Be to, parama, suteikta per fiskalinę sistemą, yra ypač naudinga Italijos bendrovėms, mat jei Italijos bendrovėms mažesnis apmokestinimas taikomas panaudotam turtui pasauliniu mastu, užsienio bendrovės gali teikti paramą tik Italijoje realizuotai jų turto kvotai ir esant tokiai padėčiai jų pozicija yra nepalanki. Tokį veiksmų nevienodumą teisiškai gali pateisinti fiskalinės sistemos būdas, bet ypatingu atveju šis paaiškinimas yra kliūtis, kadangi tvarka sudaro išskirtinį nepateisinamą skatinimą normalioje fiskalinės sitemos administravimo terpėje.

31.

Kas dėl tvarkos riboto laiko efektyvumo, tai Italija sutinka, kad riboti potencialių paramos gavėjų skaičių (tik bendrovės, dalyvaujančios kotiruojant iki 2004 m. gruodžio 31 d.) trukdo biudžetas. Vėliau būtų kalbama apie aukštesnį elementą kaip paguodžiančią išvadą, kad konkurencinės priemonės sutapimas yra sumažintas. Komisija mano, kad, ribojant skatinimui numatytą biudžetą, nebus skiriama nei mažiau, nei daugiau nei kad pastarojo finansavimas. Taip pat neliks nei iš to susidarančio konkurencijos iškreipimo. Tvarka apibrėžia konkurencinės pozicijos pasikeitimą (dėl fiskalinio pakeitimo) tam tikrų bendrovių, kurios vykdo komercinę veiklą atviruose konkurencijai tarptautiniuose sektoriuose ir sudaro dėl to paramą, kuri grėstų iškreipti konkurenciją.

32.

Baigdama Komisija teigia, kad priemonė priskiria paramos gavėjams tam tikras fiskalines naudas, kurios mažina išlaidas, kurios pagal taisykles turi būti padarytos vykdant ekonominę veiklą.

33.

Komisija mano, kad aptariama nauda turi būti suteikiama valstybės arba valstybės išteklių. Kol Italija nepateikė su tuo susijusių priekaištų, Komisija tvirtina pateiktą įvertinimą dėl formalios proceso pradžios, pagal kurį gavėjas yra iš valstybės, atsisakančios gaunamų iš valstybės iždo mokestinių įplaukų.

34.

Atsižvelgusi į priemonės poveikį, Komisija patvirtina atliktą formalaus proceso eigos įvertinimą, pagal kurį priemonė gali iškreipti konkurenciją tarp bendrovių ir valstybių narių pasikeitimų, kadangi paramą gaunančios bendrovės gali veikti tarptautinėse rinkose ir vykdyti komercinę veiklą bei kitas ekonomines veiklas rinkose, kurioms būdinga intensyvi konkurencija. Pagal konsoliduoto teismo išvadas (7), kol priemonė iškreipia konkurenciją, yra pakankama, kad paramos gavėjas konkuruotų su kitomis bendrovėmis konkurencijai atvirose rinkose.

35.

Paprašius dalyvauti reguliuojamoje vertybinių popierių kotiravimo biržoje, bendrovės siekia skirtingų finansinių tikslų, tarp kurių: a) padidinti ir paįvairinti finansavimo šaltinius parduodant akcijas; b) padidinti savo finansines galimybes atsižvelgiant į skolininkus, tiekėjus ir kitus kreditorius, kurie akcijas priima kaip kredito garantiją; c) gauti rinkos įvertinimą, kad kiekvienu momentu palengvintų susijungimo ir pirkimo operacijas. Suteikiant išskirtinę fiskalinę pagalbą bendrovėms, nusprendusioms kotiruotis biržoje, tvarka pagerina konkurencinę poziciją ir finansinį tokių bendrovių pajėgumą prieš konkurentus. Kadangi pirmiau išvardyti veiksmai gali paremti Italijos paramos gavėjus, veikiančius rinkose, kuriose vyksta tarpbendruomeniniai pokyčiai, Komisija mano, kad dėl šios priežasties tvarka daro įtaką pokyčiams ir iškreipia konkurenciją.

36.

Be to, Komisija pastebi, kad 2004 m. gruodžio 31 d. dešimt bendruomenių dalyvavo kotiruojant Italijos vertybinių popierių biržoje (100 proc. padidėjimas nei metais anksčiau) (8). Tvarka suteikia bendrijoms, dalyvaujančioms kotiruojant, teisę turėti fiskalinę naudą, proporcingą jų būsimam pelnui. Bendrijos, dalyvaujančios Italijos vertybinių popierių biržoje, priklauso įvairiems sektoriams – nuo fabrikų iki bendro naudojimo paslaugų, kurie yra atviri tarptautinei konkurencijai. Nei atitinkamos Italijos organizacijos, nei tretieji suinteresuotieji asmenys nepateikė argumentų dėl to, kad paramos gavėjai negali turėti įtakos konkurencijai ir bendram verslui. Remdamasi pagrįstomis prognozėmis dėl realizuoto paramos gavėjų pelno treji metai prieš tai, kai jiems buvo leista dalyvauti kotiruojant, Komisija apskaičiavo, jog kiekviena bendrija galės gauti naudą daugiausia iš sumažintų mokesčių. Komisijos skaičiavimais, mokesčių sumažinimas, kuriuo galėtų pasinaudoti vienas iš paramos gavėjų 2004–2007 m., padidėtų iki 75 mln. eurų. Šiaip ar taip, baigiant apie ribotumą paslaugos, kuri aptariama ĮP 269/2003 11 straipsnyje ir kuri nagrinėta pirmiau, nauda negali viršyti 11,7 mln. eurų per trejus metus. Italijos pateikti argumentai neleidžia daryti išvados, kad atskirų paramos gavėjų gauta nauda gali būti ribojama kaip minimali.

37.

Komisija sako, kad konkurencijos iškraipymas įvairiuose sektoriuose, kuriuose veikia paramos gavėjai, yra reikšmingas, atsižvelgiant į tai, kad jie dažnai turi pranašumą Italijos sektoriuose, o tai pateisina neigiamą tvarkos įvertinimą.

38.

Atitinkamos Italijos tarnybos davė pradžią tvarkos įgyvendinimui be išankstinio pranešimo Komisijai, nors tokia pareiga nustatyta sutarties 88 straipsnio 3 dalyje. Priemonė turi savybę būti nelegalia, kadangi sudaro valstybės paramą pagal sutarties 87 straipsnio pirmą dalį ir buvo įgyvendinta iš anksto nepatvirtinta Komisijos.

39.

Priemonė, apie kurią kalbama, laikoma valstybės parama pagal sutarties 87 straipsnio 1 dalį ir sutampa su bendrąja rinka. Ši priemonė turi būti įvertinta pagal sutarties 87 straipsnio 2 dalies ir 87 straipsnio 3 dalies pažeidimus.

40.

Atitinkamos Italijos tarnybos nepatvirtino Komisijos 2004 m. vasario 18 d. rašte išdėstyto įvertinimo dėl formalios tyrimo pradžios ir dėl to paaiškėjo, kad specialiu atveju netaikoma jokia išimtis, apie kurią kalbama sutarties 87 straipsnio 2 ir 3 dalyse, kuriomis remiantis valstybės parama gali sutapti su bendrąja rinka. Komisija nepastebėjo naujų elementų, kurie paneigtų tokią išvadą.

41.

Šiuo atveju paramos gavėjai neturi jokių išlaidų arba neleistinos paramos, remiantis norminiais reikalavimais.

42.

Išimtys, numatytos sutarties 87 straipsnio 2 dalyje, susijusios su visuomenine parama atskiriems naudos gavėjams, tam, kad užkirstų kelią gamtos nelaimių arba kitų įvykių sukeltiems nuostoliams, ir dėl tam tikrų Vokietijos Federacinės Respublikos regionų ekonomikos šiuo atveju nėra taikomos.

43.

Pažeidimu nelaikoma ir tai, apie ką kalbama sutarties 87 straipsnio 3 dalies a punkte, kuriame numatyta galimybė, kad numatyta parama rems ekonominį regionų vystymąsi arba kels gyvenimo lygį, jei šis žemesnis nei normalus, arba jei būtų okupuota valstybė, kadangi priemonė taikoma Italijoje ir ne tik Italijos regionuose, į kuriuos atsižvelgiama tame pačiame 87 straipsnyje ir šio straipsnio 3 dalies a punkte. Galiausiai neatrodo, kad nagrinėjama tvarka kaip nors veiktų regionų vystymąsi.

44.

Be to, tvarka negali būti suprantama kaip labai svarbus bendro intereso europinis projektas ir nebūtų skirta rasti išeitį, kaip sumažinti Italijos ekonominei suirutę pagal sutarties 87 straipsnio 3 dalies b punktą. Tvarka nėra skirta kelti kultūros lygį, išsaugoti nuosavybę pagal sutarties 87 straipsnio 3 dalies d punktą.

45.

Tvarka turi būti įvertinta lyginant su sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktu. Šiame straipsnyje nurodoma, kad parama skiriama atgaivinti minėtų veiklų ar ekonominių regionų vystymąsi ir kad ji turi sąlygą, nedarančią įtakos pasikeitimams, priešingai, nei to reikalauja viešasis interesas. Fiskalinė parama pagal tvarką nėra sietina su tam tikru investavimu į darbo vietas ar specialių projektų kūrimu. Ji paprasčiausiai sudaro galimybę mažinti mokesčius, kuriuos suinteresuotosios bendrovės turi mokėti vykdydamos ekonominę veiklą, ir suprantama kaip valstybės parama, nesutampanti su bendrąja rinka.

46.

Baigdama Komisija pabrėžia, kad fiskalinė parama, taikoma aptariamomis priemonėmis, sudaro valstybės paramos tvarką, kuriai netaikomos jokios bendros išimtys, galiojančios tokioms paramoms, ir kad šiuo metu nesutampa su bendrąja rinka. Be to, Komisija mano, kad Italija būtų suteikusi leidimą nelegaliai taikyti šią priemonę.

47.

Į valstybės paramos, nelegaliai susijusios ir nesutampančios su bendrąja rinka, užtikrinimą kaip normali pasekmė įeina tai, kad ši parama turi būti susigrąžinta pačių paramos gavėjų. Susigrąžinant paramą, atnaujinama galimybė turėti konkurenciją, buvusią prieš suteikiant paramą.

48.

Net jei ankstesnė procedūra ir buvo baigta netrukus po pirmo fiskalinio periodo, kai tvarka įrodė savo poveikį, ir prieš tai, kai reikalingas mokestis didžiosios dalies paramos gavėjų turėjo būti pervestas, Komisija negali nepaminėti, kad kai kurios bendrovės jau buvo pasinaudojusios parama, kaip, pavyzdžiui, pasinaudojimas mažesniu mokestiniu avansu einamuoju fiskaliniu periodu.

49.

Komisija pažymi, kad tęsiant formalaus proceso tyrimą atitinkamos Italijos tarnybos viešai perspėjo galimus paramos gavėjus apie galimas turimos tvarkos pasekmes iš Komisijos pusės, kad aptariama priemonė sudaro paramą, nesutampančią su bendrąja rinka. Komisija mano, kad bet kokiu atveju būtų naudinga susigrąžinti jau suteiktą jos gavėjams paramą.

50.

Šiuo tikslu Komisija privalo paklausti Italijos, ar kviesti galimus paramos gavėjus per du mėnesius nuo šio sprendimo paskelbimo, kad sugrąžintų paramą kartu su apskaičiuotais procentais pagal 2004 m. balandžio 21 d. Komisijos reglamento (EK) Nr. 794/2004 V dalies taisykles, pateikiančias Tarybos reglamento (EK) Nr. 659/1999 pritaikymo taisykles pagal EK sutarties 93 straipsnį (9). Net jei parama būtų suteikta mažinant mokestį, kurį reikia mokėti už fiskalinį periodą, Italija turi atsiimti visą mokestį, kurį turėjo mokėti už 2004 m. Bet kokiu atveju visa suma turi būti susigrąžinta iki pirmo periodo pabaigos, kol bus paskelbtas šis sprendimas.

51.

Komisija privalo skubinti Italiją pateikti informaciją, reikalingą pildant suinteresuotų paramos gavėjų lentelę ir aiškiai išskiriant numatytas ir jau taikytas priemones skubiai ir veiksmingai susigrąžinti nelegalią valstybės paramą. Komisija per du mėnesius nuo šio sprendimo paskelbimo privalo pakviesti Italiją pateikti visus dokumentus, įrodančius, kad susigrąžinimo procedūra, susijusi su nelegalios paramos gavėjais, buvo vykdoma.

52.

Šis sprendimas susijęs su tvarka tiek, kiek jis turi būti įvykdytas nedelsiant, ir tiek, kiek liečia paramos, suteiktos tvarkos laikotarpiu, susigrąžinimą. Šis sprendimas nedaro skuboto sprendimo dėl galimybės, kad visa ar tik dalis suteiktos paramos individualiems atvejams bus suprantama kaip tinkama parama, ypač pagal reglamento 5 straipsnio b dalį, kurioje kalbama apie mažas ir vidutines bendroves.