|
28.3.2006 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 89/28 |
TARYBOS SPRENDIMAS
2006 m. vasario 27 d.
dėl Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl laisvo asmenų judėjimo protokolo dėl Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos dalyvavimo Susitariančiųjų Šalių statusu joms įstojus į Europos Sąjungą sudarymo Europos bendrijos bei jos valstybių narių vardu
(2006/245/EB)
EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 310 straipsnį kartu su 300 straipsnio 2 dalies pirmosios pastraipos antruoju sakiniu ir 300 straipsnio 3 dalies antrąja pastraipa,
atsižvelgdama į Stojimo aktą, pridėtą prie 2003 m. Stojimo sutarties, ypač į jo 6 straipsnio 2 dalį,
atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,
atsižvelgdama į Europos Parlamento pritarimą (1),
kadangi:
|
(1) |
2003 m. gegužės 5 d. Komisijai suteikus įgaliojimus, derybos su Šveicarijos Konfederacija dėl Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl laisvo asmenų judėjimo protokolo dėl Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos dėl dalyvavimo Susitariančiųjų Šalių statusu joms įstojus į Europos Sąjungą buvo baigtos. |
|
(2) |
Remiantis 2004 m. spalio 26 d. Tarybos sprendimu ir laukiant jo vėlesnio sudarymo, šis protokolas Europos bendrijos bei jos valstybių narių vardu buvo pasirašytas 2004 m. spalio 26 d. |
|
(3) |
Protokolas turėtų būti patvirtintas, |
NUSPRENDĖ:
1 straipsnis
Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl laisvo asmenų judėjimo protokolas dėl Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos dalyvavimo Susitariančiųjų Šalių statusu joms įstojus į Europos Sąjungą yra patvirtinamas Europos bendrijos bei jos valstybių narių vardu.
Protokolo tekstas yra pridedamas prie šio sprendimo.
2 straipsnis
Tarybos pirmininkas Bendrijos bei jos valstybių narių vardu pateikia protokolo 6 straipsnyje numatytą pranešimą (2).
Priimta Briuselyje, 2006 m. vasario 27 d.
Tarybos vardu
Pirmininkė
U. PLASSNIK
(1) Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.
(2) Protokolo įsigaliojimo datą paskelbs Tarybos generalinis sekretoriatas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
|
28.3.2006 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 89/30 |
EUROPOS BENDRIJOS
bei jos valstybių narių ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl laisvo asmenų judėjimo protokolas dėl Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos prisijungimo prie šio susitarimo joms įstojus į Europos Sąjungą
BELGIJOS KARALYSTĖ,
ČEKIJOS RESPUBLIKA,
DANIJOS KARALYSTĖ,
VOKIETIJOS FEDERACINĖ RESPUBLIKA,
ESTIJOS RESPUBLIKA,
GRAIKIJOS RESPUBLIKA,
ISPANIJOS KARALYSTĖ,
PRANCŪZIJOS RESPUBLIKA,
AIRIJA,
ITALIJOS RESPUBLIKA,
KIPRO RESPUBLIKA,
LATVIJOS RESPUBLIKA,
LIETUVOS RESPUBLIKA,
LIUKSEMBURGO DIDŽIOJI HERCOGYSTĖ,
VENGRIJOS RESPUBLIKA,
MALTOS RESPUBLIKA,
NYDERLANDŲ KARALYSTĖ,
AUSTRIJOS RESPUBLIKA,
LENKIJOS RESPUBLIKA,
PORTUGALIJOS RESPUBLIKA,
SLOVĖNIJOS RESPUBLIKA,
SLOVAKIJOS RESPUBLIKA,
SUOMIJOS RESPUBLIKA,
ŠVEDIJOS KARALYSTĖ,
JUNGTINĖ DIDŽIOSIOS BRITANIJOS IR ŠIAURĖS AIRIJOS KARALYSTĖ,
toliau – valstybės narės, kurioms atstovauja Europos Sąjungos Taryba,
bei
EUROPOS BENDRIJA, kuriai taip pat atstovauja Europos Sąjungos Taryba,
ir
ŠVEICARIJOS KONFEDERACIJA, toliau – Šveicarija,
toliau – Susitariančiosios šalys,
ATSIŽVELGDAMOS į 1999 m. birželio 21 d. Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimą dėl laisvo asmenų judėjimo (toliau – „susitarimas“), kuris įsigaliojo 2002 m. birželio 1 d.,
ATSIŽVELGDAMOS į Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos (toliau – naujosios valstybės narės) įstojimą į Europos Sąjungą 2004 m. gegužės 1 d.,
KADANGI naujosios valstybės narės turi tapti susitariančiosiomis šalimis,
ATSIŽVELGDAMOS į tai, kad Stojimo aktas Europos Sąjungos Tarybai suteikia įgaliojimus Europos Sąjungos valstybių narių vardu pasirašyti naujųjų valstybių narių prisijungimo prie pirmiau minėto susitarimo protokolą,
SUSITARĖ:
1 straipsnis
1. Naujosios valstybės narės tampa susitariančiosiomis šalimis.
2. Susitarimo nuostatos nuo šio protokolo įsigaliojimo kitoms valstybėms narėms yra privalomos kaip ir esamoms susitariančiosioms šalims, šiuo protokolu nustatytomis nuostatomis ir sąlygomis.
2 straipsnis
Pagrindinė susitarimo dalis ir jo I priedas adaptuojamas taip:
|
a) |
Susitariančiųjų šalių sąrašas pakeičiamas šiuo sąrašu: „Europos bendrija, Belgijos Karalystė, Čekijos Respublika, Danijos Karalystė, Vokietijos Federacinė Respublika, Estijos Respublika, Graikijos Respublika, Ispanijos Karalystė, Prancūzijos Respublika, Airija, Italijos Respublika, Kipro Respublika, Latvijos Respublika, Lietuvos Respublika, Liuksemburgo Didžioji Hercogystė, Vengrijos Respublika, Maltos Respublika, Nyderlandų Karalystė, Austrijos Respublika, Lenkijos Respublika, Portugalijos Respublika, Slovėnijos Respublika, Slovakijos Respublika, Suomijos Respublika, Švedijos Karalystė, Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė ir Šveicarijos Konfederacija,“. |
|
b) |
Susitarimo 10 straipsnyje įterpiamos šios dalys: „1a. Šveicarija iki 2007 m. gegužės 31 d. Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos piliečių, kurie atvyksta į Šveicariją dirbti pagal darbo sutartį arba yra savarankiškai dirbantys asmenys, atžvilgiu, jeigu jie ketina būti šalyje kažkurį iš šių dviejų laikotarpių – gyventi ilgiau nei keturis mėnesius, tačiau trumpiau nei vienerius metus, ir gyventi vienerius metus arba ilgiau nei vienerius metus – gali išlaikyti kiekybinius apribojimus. Jeigu buvimo trukmė ne ilgesnė nei keturi mėnesiai, tai kiekybiniai apribojimai netaikomi. Jungtinis komitetas, atsižvelgdamas į Šveicarijos ataskaitą, iki pirmiau minėto laikotarpio pabaigos peržiūri naujųjų valstybių narių piliečiams taikomą pereinamąjį laikotarpį. Peržiūrėjus pereinamąjį laikotarpį ir ne vėliau nei iki pirmiau minėto laikotarpio pabaigos, Šveicarija Jungtiniam komitetui praneša, ar kiekybinius apribojimus ji toliau taikys pagal darbo sutartį Šveicarijoje dirbantiems darbuotojams. Šveicarija tas priemones gali toliau taikyti iki 2009 m. gegužės 31 d. Jeigu nepateikiamas pirmiau minėtas pranešimas, pereinamasis laikotarpis baigiasi 2007 m. gegužės 31 d. Šioje dalyje nustatyto pereinamojo laikotarpio pabaigoje panaikinami visi Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos piliečiams taikyti kiekybiniai apribojimai. Šioms valstybėms narėms suteikiama teisė Šveicarijos piliečiams tuo pačiu laikotarpiu taikyti tuos pačius kiekybinius apribojimus.“ „2a. Šveicarija ir Čekijos Respublika,, Estijos Respublika, Latvijos Respublika, Lietuvos Respublika, Vengrijos Respublika, Lenkijos Respublika, Slovėnijos Respublika ir Slovakijos Respublika jų pačių teritorijoje pagal darbo sutartį dirbantiems kitos susitariančiosios šalies darbuotojams iki 2007 m. gegužės 31 d. gali toliau taikyti priemones į nuolatinę darbo rinką integruotų darbuotojų pirmenybei, darbo užmokesčiui ir darbo sąlygoms, kurios galioja kitos susitariančiosios šalies piliečiams, užtikrinti. Tas pačias priemones galima toliau taikyti asmenims, kurie teikia paslaugas šiuose keturiuose susitarimo 5 straipsnio 1 dalyje nurodytuose sektoriuose: su daržininkystės ir sodininkystės paslaugų teikimu susijusi veikla; statyba, įskaitant susijusias šakas; apsaugos veikla; pramoninis valymas (atitinkamai 01.41; 45.1 - 4; 74.60; 74.70 NACE (1) kodai). Šveicarija 1a, 2a, 3a ir 4a dalyse minėtais pereinamaisiais laikotarpiais pirmenybę teikia darbuotojams, kurie yra naujųjų valstybių narių piliečiai, darbuotojų, kurie nėra ES ir ELPA valstybių piliečiai, atžvilgiu, dėl patekimo į jos darbo rinką. Priemonės į nuolatinę darbo rinką integruotų darbuotojų pirmenybei užtikrinti netaikomos paslaugų, kurios buvo liberalizuotos specialiu susitarimu su susitariančiosiomis šalimis dėl paslaugų teikimo (įskaitant susitarimą dėl prekių ar paslaugų pirkimo valdžios įstaigų užsakymu tam tikrų aspektų, jeigu tas pirkimas apima paslaugų teikimą), teikėjams. Tam pačiam laikotarpiui turi būti išlaikomas kvalifikacijos reikalavimas išduodant trumpesnius nei keturių mėnesių (2) trukmės leidimus gyventi ir juos išduodant asmenims, kurie teikia paslaugas pirmiau minėtuose susitarimo 5 straipsnio 1 dalyje nurodytuose keturiuose sektoriuose. Jungtinis komitetas iki 2007 m. gegužės 31 d. peržiūri šioje dalyje nurodytų pereinamųjų priemonių veikimą, remdamasis bet kurios tas priemones įgyvendinančių susitariančiųjų šalių parengta ataskaita. Užbaigus peržiūrą, tačiau ne vėliau nei 2007 m. gegužės 31 d., Susitariančioji šalis, kuri įgyvendino šioje dalyje nurodytas pereinamąsias priemones ir kuri pranešė Jungtiniam komitetui apie savo ketinimą toliau jas taikyti, gali jas taikyti iki 2009 m. gegužės 31 d. Jeigu neįteikiamas pirmiau minėtas pranešimas, pereinamasis laikotarpis baigiasi 2007 m. gegužės 31 d. Pasibaigus šioje dalyje nustatytam pereinamajam laikotarpiui, panaikinami visi šioje dalyje pirmiau minėti apribojimai. „3a. Įsigaliojus šio susitarimo protokolui dėl toliau nurodytų naujųjų valstybių narių prisijungimo ir iki 1a dalyje nustatyto laikotarpio pabaigos, Šveicarija kiekvienais metais (pro rata temporis), atsižvelgdama į bendrą trečiosioms šalims skirtą kvotą, Šveicarijoje dirbantiems pagal darbo sutartį ir savarankiškai dirbantiems Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos piliečiams mažiausią naujų leidimų (3) gyventi skaičių skiria pagal toliau pateiktą tvarkaraštį:
„4a. 1a dalyje ir šioje dalyje nustatyto laikotarpio pabaigoje bei ne ilgiau nei 12 metų nuo šio susitarimo įsigaliojimo taikomos susitarimo 10 straipsnio 4 dalies nuostatos. Jeigu kyla didelis jos darbo rinkos sutrikimas arba atsiranda tokio sutrikimo pavojus, Šveicarija ar bet kokia iš pereinamąsias priemones įgyvendinusių naujųjų valstybių narių Jungtiniam komitetui apie tas aplinkybes praneša iki 2009 m. gegužės 31 d. Šiuo atveju pranešančioji šalis jos pačios teritorijoje dirbantiesiems pagal darbo sutartį asmenims iki 2011 m. balandžio 30 d. gali ir toliau taikyti 1a, 2a ir 3a dalyse nustatytas priemones. Šiuo atveju metinis 1a dalyje nurodytų leidimų gyventi skaičius yra:
4b. Jeigu Maltos darbo rinkoje kiltų sutrikimų arba būtų numatoma sutrikimų, galinčių labai pabloginti gyvenimo lygį arba tam tikrame regione kelti grėsmę užimtumui ar veiklos rūšiai, ir jeigu Malta nuspręstų taikyti Stojimo sutarties XI priedo 2 skirsnio „Laisvas asmenų judėjimas“ nuostatas, apribojančias priemones, kurių Malta imtųsi kitų ES valstybių narių atžvilgiu, taip pat būtų galima taikyti Šveicarijai. Šiuo atveju Šveicarija turi teisę imtis lygiaverčių abipusių priemonių Maltos atžvilgiu. Malta ir Šveicarija šios procedūros gali imtis iki 2011 m. balandžio 30 d.“ „5a. 1a, 2a, 3a, 4a ir 4b dalių, ypač 2a dalies, pereinamojo laikotarpio nuostatos dėl į nuolatinę darbo rinką integruotų darbuotojų pirmenybės ir priemonių darbo užmokesčiui bei darbo sąlygoms užtikrinti netaikomos pagal darbo sutartį ir savarankiškai dirbantiems asmenims, kurie šio susitarimo protokolo dėl minėtose dalyse nurodytų naujųjų valstybių narių prisijungimo įsigaliojimo metu turėjo leidimą susitariančiųjų šalių teritorijoje vykdyti ekonominę veiklą. Tokie asmenys visų pirma turi teisę į profesinį ir geografinį mobilumą. Trumpesnės nei vieneri metai galiojimo trukmės leidimų gyventi turėtojams suteikiama teisė, kad jų leidimai būtų pakeisti; prieš šiuos asmenis negalima remtis kiekybinių apribojimų išnaudojimu. Vienerius metus arba ilgiau galiojančių leidimų turėtojams automatiškai suteikiama teisė, kad jų leidimų galiojimas būtų pratęstas. Dėl to šie pagal darbo sutartį ir savarankiškai dirbantys asmenys naudojasi laisvo judėjimo teise, kuri įsisteigusiems asmenims suteikiama pagal pagrindines šio susitarimo nuostatas, visų pirma 7 straipsnį, nuo jo įsigaliojimo.“ |
|
c) |
Susitarimo I priedo 27 straipsnio 2 dalyje nuoroda į 10 straipsnio 2 dalį pakeičiama nuoroda į 10 straipsnio 2, 2a, 4a ir 4b dalis. |
3 straipsnis
Nukrypstant nuo susitarimo I priedo 25 straipsnio, taikomi šio protokolo I priede nustatyti pereinamieji laikotarpiai.
4 straipsnis
Šis protokolas yra neatskiriama susitarimo dalis.
5 straipsnis
Susitarimo I, II ir III priedai keičiami pagal šio protokolo I, II ir III priedus, kurie yra neatskiriama šio protokolo dalis.
6 straipsnis
1. Šį protokolą valstybių narių ir Europos bendrijos vardu ratifikuoja arba patvirtina Europos Sąjungos Taryba ir Šveicarijos Konfederacija pagal jų nustatytas procedūras.
2. Europos Sąjungos Taryba ir Šveicarijos Konfederacija praneša viena kitai apie šių procedūrų atlikimą.
7 straipsnis
Šis protokolas įsigalioja pirmo mėnesio nuo paskutinio patvirtinimo dokumento deponavimo pirmą dieną.
8 straipsnis
Šio protokolo galiojimo trukmė atitinka susitarimo galiojimo trukmę pagal jame nustatytas sąlygas.
9 straipsnis
1. Šis protokolas ir prie jo pridėtos deklaracijos sudarytos dviem egzemplioriais anglų, čekų, danų, estų, graikų, ispanų, italų, latvių, lenkų, lietuvių, olandų, portugalų, prancūzų, slovakų, slovėnų, suomių, švedų, vengrų ir vokiečių kalbomis. Visi tekstai yra autentiški.
2. Šio protokolo teksto maltiečių kalba autentiškumą Susitariančiosios šalys patvirtina pasikeisdamos laiškais. Jis yra autentiškas kaip ir tekstai 1 dalyje nurodytomis kalbomis.
3. Susitarimo ir prie jo pridėtų deklaracijų teksto čekų, estų, latvių, lenkų, lietuvių, maltiečių, slovakų, slovėnų ir vengrų kalbomis autentiškumą Susitariančiosios šalys patvirtina pasikeisdamos laiškais. Tekstai šiomis kalbomis taip pat yra autentiški.
Hecho en Luxemburgo, el veintiséis de octubre de dos mil cuatro.
V Lucemburku dne dvacátého šestého října dva tisíce čtyři.
Udfærdiget i Luxembourg den seksogtyvende oktober to tusind og fire.
Geschehen zu Luxemburg am sechsundzwanzigsten Oktober zweitausendundvier.
Kahe tuhande neljanda aasta oktoobrikuu kahekümne kuuendal päeval Luxembourgis.
'Εγινε στo Λουξεμβούργο, στις είκοσι έξι Οκτωβρίου δύο χιλιάδες τέσσερα.
Done at Luxembourg on the twenty-sixth day of October in the year two thousand and four.
Fait à Luxembourg, le vingt-six octobre deux mille quatre.
Fatto a Lussemburgo, addì ventisei ottobre duemilaquattro.
Luksemburgā, divi tūkstoši ceturtā gada divdesmit sestajā oktobrī.
Priimta du tūkstančiai ketvirtų metų spalio dvidešimt šeštą dieną Liuksemburge.
Kelt Luxembourgban, a kettőezer-negyedik év október havának huszonhatodik napján.
Magħmula fil-Lussemburgu fis-sitta u għoxrin jum ta' Ottubru tas-sena elfejn u erbgħa.
Gedaan te Luxemburg, de zesentwintigste oktober tweeduizendvier.
Sporządzono w Luksemburgu, dnia dwudziestego szóstego października roku dwa tysiące czwartego.
Feito no Luxemburgo, em vinte e seis de Outubro de dois mil e quatro.
V Luxemburgu dvadsiateho šiesteho októbra dvetisícštyri.
V Luxembourgu, dne šestindvajsetega oktobra leta dva tisoč štiri.
Tehty Luxemburgissa kahdentenakymmenentenäkuudentena päivänä lokakuuta vuonna kaksituhattaneljä.
Som skedde i Luxemburg den tjugosjätte oktober tjugohundrafyra.
Por los Estados miembros
Za členské státy
For medlemsstaterne
Für die Mitgliedstaaten
Liikmesriikide nimel
Για τα κράτη μέλη
For the Member States
Pour les États membres
Per gli Stati membri
Dalībvalstu vārdā
Valstybių narių vardu
A tagállamok részéről
Għall-Istati Membri
Voor de lidstaten
W imieniu Państw Członkowskich
Pelos Estados-Membros
Za členské štáty
Za države članice
Jäsenvaltioiden puolesta
På medlemsstaternas vägnar
Por Ia Comunidad Europea
Za Evropské společenství
For Det Europæiske Fællesskab
Für die Europäische Gemeinschaft
Euroopa Ühenduse nimel
Για την Ευρωπαϊκή Κοινότητα
For the European Community
Pour la Communauté européenne
Per la Comunità europea
Eiropas Kopienas vārdā
Europos bendrijos vardu
az Európai Közösség részéről
Għall-Komunità Ewropea
Voor de Europese Gemeenschap
W imieniu Wspólnoty Europejskiej
Pela Comunidade Europeia
Za Európske spoločenstvo
za Evropsko skupnost
Euroopan yhteisön puolesta
På Europeiska gemenskapens vägnar
Für die Schweizerische Eidgenossenschaft
Pour la Confédération suisse
Per la Confederazione svizzera
(1) NACE: 1990 m. spalio 9 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3037/90 dėl statistinio Europos bendrijos ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus (OL L 293, 1990 10 24, p. 1) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2001 m. gruodžio 19 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 29/2002 (OL L 6, 2002 1 10, p. 3).
(2) Atsižvelgiant į 3a dalyje minėtas kvotas darbuotojai gali prašyti trumpesnės trukmės leidimo gyventi, netgi trumpesniam nei 4 mėnesių laikotarpiui.“
(3) Šie leidimai bus suteikiami papildant susitarimo 10 straipsnyje minėtą kvotą, kuri išsaugoma dirbantiems pagal darbo sutartį ir savarankiškai dirbantiems asmenims, kurie susitarimo pasirašymo metu (1999 m. birželio 21 d.) buvo valstybių narių, Kipro Respublikos ar Maltos Respublikos piliečiai. Šie leidimai taip pat neapima leidimų, kurie buvo išduoti pagal galiojančius dvišalius susitarimus dėl stažuotojų mainų.“
I PRIEDAS
PEREINAMOJO LAIKOTARPIO PRIEMONĖS DĖL ŽEMĖS IR NEPAGRINDINIŲ GYVENAMŲJŲ BŪSTŲ PIRKIMO
1. Čekija
|
(a) |
Čekijoje negyvenantiems Šveicarijos piliečiams ir pagal Šveicarijos įstatymus įkurtoms bendrovėms, kurios nėra įsisteigusios, neturi savo filialo ar atstovybės Čekijoje, įsigyjant nepagrindinį gyvenamąjį būstą, Čekija penkerius metus nuo įstojimo į ES dienos gali toliau taikyti Valiutos įstatymu Nr. 219/1995 Sb., su pakeitimais, nustatytas taisykles. |
|
(b) |
Čekija septynerius metus nuo įstojimo į ES dienos gali toliau taikyti Valiutos įstatymu Nr. 219/1995 Sb. su pakeitimais, Įstatymu Nr. 229/1991 Sb. nustatytas taisykles dėl žemės ir kito žemės ūkio paskirties turto nuosavybės santykių, bei Įstatymu Nr. 95/1999 Sb. nustatytas taisykles dėl sąlygų, susijusių su žemės ūkio paskirties žemės ir miško perleidimu iš valstybės į kitų subjektų nuosavybę, žemės ūkio paskirties žemės ir miško įsigyjant Šveicarijos piliečiams ir pagal Šveicarijos įstatymus įkurtoms bendrovėms, kurios nėra Čekijoje nei įsisteigusios, nei joje įregistruotos. Nepažeidžiant kitų šio straipsnio nuostatų, žemės ūkio paskirties žemės ir miško įsigyjančiam Šveicarijos piliečiui jokioje instancijoje negali būti taikoma mažiau palanki tvarka nei galiojusi pasirašant šį protokolą arba jam negalima taikyti didesnių apribojimų nei trečiosios šalies piliečiui. |
|
(c) |
Šveicarijos piliečiams – savarankiškai dirbantiems ūkininkams, kurie pageidauja įsisteigti ir gyventi Čekijoje – netaikomos pirmiau minėtos pastraipos nuostatos arba kokios nors kitos procedūros, išskyrus tas, kurios taikomos Čekijos piliečiams. |
|
(d) |
Visos šios pereinamojo laikotarpio priemonės persvarstomos nuo Čekijos stojimo į ES dienos praėjus trejiems metams. Jungtinis komitetas pirmoje pastraipoje nurodytą pereinamąjį laikotarpį gali nuspręsti sutrumpinti arba nutraukti. |
|
(e) |
Jeigu pereinamuoju laikotarpiu Čekija nustato sąlygas, kurios taikomos nekilnojamojo turto Čekijoje įsigyjantiems nerezidentams, jos grindžiamos skaidriais, objektyviais, pastoviais ir viešais kriterijais. Šie kriterijai taikomi nediskriminuojant ir nesiskiria Čekijos bei Šveicarijos piliečiams. |
|
(f) |
Jeigu yra pakankamų įrodymų, kad pasibaigus pereinamajam laikotarpiui Čekijos žemės ūkio paskirties žemės rinkoje gali kilti didelis sutrikimas arba jeigu atsiranda tokio sutrikimo pavojus, Jungtinis komitetas, gavęs Čekijos prašymą, sprendžia dėl pereinamojo laikotarpio pratęsimo ne ilgesniam nei trejų metų laikotarpiui. |
2. Estija
|
(a) |
Šveicarijos piliečiams ir pagal Šveicarijos įstatymus įkurtoms bendrovėms, kurios nėra įsisteigusios, neregistruotos ir neturi filialo ar atstovybės Estijoje, įsigyjant žemės ūkio paskirties žemės ir miško Estija septynerius metus nuo įstojimo į ES dienos gali toliau taikyti šio protokolo pasirašymo metu galiojusios savo teisės aktus. Žemės ūkio paskirties žemės ir miško įsigyjančiam Šveicarijos nacionaliniam subjektui jokiu atveju negali būti taikoma mažiau palanki tvarka nei galiojusi šio protokolo pasirašymo metu arba jam negalima taikyti didesnių apribojimų nei trečiosios šalies piliečiui. Pagal šiuos teisės aktus Estija priėmė Įstatymą dėl apribojimų įsigyjant nekilnojamąjį turtą ir Žemės reformos įstatymo pakeitimus – abu priimti 2003 m. vasario 12 d. |
|
(b) |
Šveicarijos piliečiams, kurie pageidauja Estijoje įsisteigti kaip savarankiškai dirbantys ūkininkai ir ten gyventi, bei kurie nepertraukiami bent trejus metus teisėtai gyveno ir vertėsi žemės ūkiu Estijoje, netaikomos a punkto nuostatos arba kokios nors kitos procedūros, išskyrus tas, kurios taikomos Estijos piliečiams. |
|
(c) |
Visos šios pereinamojo laikotarpio priemonės persvarstomos trečiaisiais metais nuo Estijos įstojimo į ES dienos. Dėl to Europos Bendrijų Komisija (toliau – Komisija) Jungtiniam komitetui įteikia ataskaitą. Jungtinis komitetas a punkte nurodytą perinamąjį laikotarpį gali nuspręsti sutrumpinti arba nutraukti. |
|
(d) |
Jeigu yra pakankamai įrodymų, kad pasibaigus pereinamajam laikotarpiui Estijos žemės ūkio paskirties žemės rinkoje gali kilti didelis sutrikimas arba jeigu atsiranda tokio sutrikimo pavojus, Jungtinis komitetas, gavęs Estijos prašymą, sprendžia dėl pereinamojo laikotarpio pratęsimo ne ilgesniam nei trejų metų laikotarpiui. |
3. Kipras
Kipras penkerius metus nuo įstojimo į ES dienos gali toliau taikyti 2000 m. gruodžio 31 d. galiojusius savo teisės aktus dėl nepagrindinio gyvenamojo būsto įsigijimo.
Pagal Nekilnojamojo turto įsigijimo (Svetimšaliai) 109 skyrių ir keičiančiuosius įstatymus 52/69, 55/72 ir 50/90 ne Kipro piliečiams Kipre įsigyjant nekilnojamąjį turtą jie privalo gauti Ministrų Tarybos patvirtinimą. Ministrų Taryba Apygardų pareigūnus yra įgaliojusi suteikti patvirtinimą jos vardu. Jeigu atitinkamas nekilnojamasis turtas yra didesnis nei 2 donumai (1 donumas = 1 338 m2), patvirtinimą galima suteikti tik šiems tikslams:
|
(a) |
pagrindiniams arba nepagrindiniams gyvenamiesiems būstams, kurių plotas ne didesnis nei 3 donumai, |
|
(b) |
patalpoms profesinei arba komercinei veiklai, |
|
(c) |
tiems pramonės sektoriams, kurie manoma, kad yra naudingi Kipro ekonomikai. |
Pirmiau minėtą įstatymą iš dalies pakeitė „2003 m. įstatymas Nr. 54 (I)/2003 Nekilnojamojo turto įsigijimas (Svetimšaliai) (Keitimas)“, kuris galios iki 2004 m. gegužės 1 d. Naujasis įstatymas ES piliečiams ir ES registruotoms bendrovėms nenumato jokių apribojimų įsigyjant su pagrindiniu gyvenamuoju būstu ir tiesioginėmis užsienio investicijomis susijusio nekilnojamojo turto arba ES nekilnojamojo turto agentams ir į komercinį žemės naudojimą investuojantiems asmenims įsigyjant nekilnojamojo turto. Dėl nepagrindinio gyvenamojo būsto įsigijimo įstatymas numato, kad penkerius metus nuo Kipro stojimo į ES ES piliečiai, ne nuolatiniai Kipro gyventojai, ir ES registruotos bendrovės, kurių registruota buveinė, centrinė administracija arba pagrindinė komercinės įmonės buveinė nėra Kipre, negali įsigyti nekilnojamojo turto, kuris būtų naudojamas kaip nepagrindinis gyvenamasis būstas, jeigu pirmiau nebuvo gautas Ministrų Tarybos leidimas, kuri savo įgaliojimus, kaip minėta pirmiau, yra perdavusi Apygardos pareigūnams.
4. Latvija
|
(a) |
Latvija Šveicarijos piliečiams ir pagal Šveicarijos įstatymus įkurtoms bendrovėms, kurios nėra įsisteigusios, neregistruotos ir neturinčios nei vietinio padalinio ar agentūros Latvijoje, įsigyjant žemės ūkio paskirties žemės ir miško septynerius metus nuo stojimo į ES dienos gali taikyti Įstatyme dėl žemės privatizavimo kaimo vietovėse pakeitimų (galioja nuo 2003 m. balandžio 14 d.) nustatytas taisykles. Žemės ūkio paskirties žemės ir miško įsigyjančiam Šveicarijos piliečiui jokioje įstaigoje negali būti taikoma mažiau palanki tvarka nei galiojusi pasirašant šį protokolą arba jam negalima taikyti didesnių apribojimų nei trečiosios šalies piliečiui. |
|
(b) |
Visos šios pereinamojo laikotarpio priemonės persvarstomos iki trečiųjų metų nuo Latvijos įstojimo į ES pabaigos. Dėl to Komisija Jungtiniam komitetui įteikia ataskaitą. Jungtinis komitetas a punkte nurodytą pereinamąjį laikotarpį gali nuspręsti sutrumpinti arba nutraukti. |
|
(c) |
Jeigu yra pakankamų įrodymų, kad pasibaigus pereinamajam laikotarpiui Latvijos žemės ūkio paskirties žemės rinkoje gali kilti didelis sutrikimas arba jeigu atsiranda tokio sutrikimo pavojus, Jungtinis komitetas, gavęs Latvijos prašymą, sprendžia dėl pereinamojo laikotarpio pratęsimo ne ilgesniam nei trejų metų laikotarpiui. |
5. Lietuva
|
(a) |
Šveicarijos piliečiams ir pagal Šveicarijos įstatymus įkurtoms bendrovėms, kurios nėra įsisteigusios, įregistruotos ir neturi vietinio filialo ar atstovybės Lietuvoje, įsigyjant žemės ūkio paskirties žemės ir miško, Lietuva septynerius metus nuo įstojimo į ES dienos gali toliau taikyti savo teisės aktus, galiojančius šio protokolo pasirašymo metu. Žemės ūkio paskirties žemę ir miško įsigyjančiam Šveicarijos nacionaliniam subjektui jokiu atveju negali būti taikoma mažiau palanki tvarka nei galiojanti šio protokolo pasirašymo metu arba jam negalima taikyti didesnių apribojimų nei trečiosios šalies piliečiui. Pagal šiuos teisės aktus Šveicarijos piliečiai ir juridiniai asmenys bei Šveicarijoje įkurtos juridinio asmens statuso neturinčios, tačiau Šveicarijos įstatymuose nustatytą civilinį veiksnumą turinčios organizacijos, negali įsigyti žemės ūkio paskirties žemės ir miško žemės nepasibaigus Lietuvos Respublikos stojimo į Europos Sąjungą sutartimi nustatytam pereinamajam 7 metų laikotarpiui. |
|
(b) |
Šveicarijos piliečiams, kurie pageidauja įsisteigti Lietuvoje kaip savarankiškai dirbantys ūkininkai ir ten gyventi Lietuvoje, bei kurie nepertraukiamai bent trejus metus teisėtai gyveno ir vertėsi žemės ūkiu Lietuvoje, netaikomos a punkto nuostatos arba kokios nors kitos procedūros, išskyrus tas, kurios taikomos Lietuvos piliečiams. |
|
(c) |
Visos šios pereinamosios priemonės peržiūrimos trečiaisiais metais nuo Lietuvos įstojimo į ES dienos. Dėl to Komisija Jungtiniam komitetui įteikia ataskaitą. Jungtinis komitetas a punkte nurodytą pereinamąjį laikotarpį gali nuspręsti sutrumpinti arba nutraukti. |
|
(d) |
Jeigu yra pakankamų įrodymų, kad pasibaigus pereinamajam laikotarpiui Lietuvos žemės ūkio paskirties žemės rinkoje gali kilti didelis sutrikimas arba jeigu atsiranda tokio sutrikimo pavojus, Jungtinis komitetas, gavęs Lietuvos prašymą, sprendžia dėl pereinamojo laikotarpio pratęsimo ne ilgesniam nei trejų metų laikotarpiui. |
6. Vengrija
|
(a) |
Vengrija penkerius metus nuo įstojimo į ES dienos gali toliau taikyti į 1994 m. Įstatymą LV dėl žemės ūkio paskirties žemės, su pakeitimais, dėl nepagrindinio gyvenamojo būsto įsigijimo. |
|
(b) |
Šveicarijos piliečiams, kurie Vengrijoje teisėtai ir nepertraukiamai gyveno bent ketverius metus, netaikomos a punkto nuostatos ir jokios kitos taisyklės ir procedūros, išskyrus tas, kurios taikomos Vengrijos piliečiams. Pereinamuoju laikotarpiu Vengrija taiko skaidriais, objektyviais, pastoviais ir viešais kriterijais pagrįstą leidimų tvarką įsigyjant nepagrindinius gyvenamuosius būstus. Šie kriterijai taikomi nediskriminuojant ir nesiskiria Vengrijos bei Šveicarijos piliečiams. |
|
(c) |
Vengrija septynerius metus nuo įstojimo į ES dienos gali toliau taikyti 1994 m. Įstatymu LV dėl žemės ūkio paskirties žemės, su pakeitimais, nustatytus draudimus fiziniams asmenims, kurie nėra Vengrijos piliečiai arba rezidentai, bei juridiniams asmenims įsigyjant žemės ūkio paskirties žemės. |
|
(d) |
Šveicarijos piliečiams, kurie nori Vengrijoje įsisteigti kaip savarankiškai dirbantys ūkininkai ir ten gyventi, bei kurie nepertraukiamai bent trejus metus teisėtai gyveno ir vertėsi žemės ūkiu Vengrijoje, netaikomos c punkto nuostatos arba kokios nors kitos procedūros, išskyrus tas, kurios taikomos Vengrijos piliečiams. |
|
(e) |
Visos šios pereinamojo laikotarpio priemonės persvarstomos trečiaisiais metais nuo Vengrijos įstojimo į ES dienos. Dėl to Komisija Jungtiniam komitetui įteikia ataskaitą. Jungtinis komitetas c punkte nurodytą pereinamąjį laikotarpį gali nuspręsti sutrumpinti arba nutraukti. |
|
(f) |
Jeigu pereinamuoju laikotarpiu įsigyjant žemės ūkio paskirties žemės Vengrija taiko leidimų tvarką, ji grindžiama skaidriais, objektyviais, pastoviais ir viešais kriterijais. Jie taikomi nediskriminuojant. |
|
(g) |
Jeigu yra pakankamų įrodymų, kad pasibaigus pereinamajam laikotarpiui Vengrijos žemės ūkio paskirties žemės rinkoje gali kilti didelis sutrikimas arba jeigu atsiranda tokio sutrikimo pavojus, Jungtinis komitetas, gavęs Vengrijos prašymą, sprendžia dėl pereinamojo laikotarpio pratęsimo ne ilgesniam nei trejų metų laikotarpiui. |
7. Malta
Nekilnojamojo turto pirkimą Maltos salose reglamentuoja Nekilnojamojo turto (Svetimšalių įsigyjamas nekilnojamasis turtas) įstatymas (Maltos įstatymų 246 skyrius). Šis teisės aktas numato, kad
|
(a) |
|
|
(b) |
Teisės aktu nustatytuose specialiuose rajonuose (paprastai tuose rajonuose, kurie yra miesto atkūrimo projektų dalis) nekilnojamąjį turtą perkantys Šveicarijos piliečiai leidimo tam gauti neprivalo, jo skaičius arba to nekilnojamojo turto, kurį tie piliečiai gali nusipirkti, naudojimas ar vertė taip pat neribojami. |
8. Lenkija
|
(a) |
Lenkija penkerius metus nuo įstojimo į ES dienos gali toliau taikyti šio protokolo pasirašymo metu galiojančius savo teisės aktus dėl nepagrindinio gyvenamojo būsto įsigijimo. Pagal šiuos teisės aktus, Šveicarijos pilietis privalo laikytis 1920 m. kovo 24 d. Įstatymo dėl užsieniečių įsigyjamo nekilnojamojo turto (Dz.U. 1996, Nr. 54, poz. 245 su pakeitimais) su pakeitimais. |
|
(b) |
Nepagrindinį gyvenamąjį būstą įsigyjantiems Šveicarijos piliečiams, kurie Lenkijoje teisėtai ir nepertraukiamai gyveno bent ketverius metus, netaikomos c punkto nuostatos ir jokios kitos procedūros, išskyrus tas, kurios taikomas Lenkijos piliečiams. |
|
(c) |
Lenkija dvylika metų nuo įstojimo į ES dienos gali toliau taikyti savo teisės aktus dėl žemės ūkio paskirties žemės ir miško įsigijimo. Šveicarijos piliečiams arba pagal Šveicarijos įstatymus įkurtiems juridiniams asmenims įsigyjant žemės ūkio paskirties žemės ir miško, jokiu atveju negali būti taikoma mažiau palanki tvarka nei galiojusi šio protokolo pasirašymo metu. Pagal šiuos teisės aktus, Šveicarijos pilietis privalo laikytis 1920 m. kovo 24 d. Įstatymo dėl užsieniečių įsigyjamo nekilnojamojo turto (Dz.U. 1996, Nr. 54, poz. 245 su pakeitimais) su pakeitimais. |
|
(d) |
Šveicarijos piliečiams, kurie pageidauja įsisteigti kaip savarankiškai dirbantys ūkininkai ir kurie kaip fizinis ar juridinis asmuo nepertraukiamai bent trejus metus gyveno Lenkijoje ir nuomavo žemę, netaikomos pirmiau minėtos pastraipos nuostatos arba jokios kitos procedūros, išskyrus nuo stojimo dienos taikomas žemės ūkio paskirties žemės arba miško perkantiems Lenkijos piliečiams. Pirmesniame sakinyje nustatyta gyvenimo ir nuomos trukmė Warmińsko-Mazurskie, Pomorskie, Kujawsko-Pomorskie, Zachodniopomorskie, Lubuskie, Dolnoślaskie, Opolskie ir Wielkopolskie vaivadijose ilginama iki septynerių metų. Nuomos iki žemės pirkimo laikotarpis apskaičiuojamas atskirai kiekvienam Šveicarijos piliečiui, kuris žemę Lenkijoje nuomavo nuo patvirtintos pirminio nuomos susitarimo datos. Savarankiškai dirbantys ūkininkai, kurie žemę nuomavo ne kaip fiziniai, o kaip juridiniai asmenys, juridinio asmens teises pagal nuomos susitarimą gali perleisti sau kaip fiziniai asmenys. Apskaičiuojant nuomos iki teisės pirkti laikotarpį, įskaičiuojamas sutartyse, kurias buvo sudarę juridiniai asmenys, nurodytas nuomos laikotarpis. Nuomos susitarimuose, kuriuos yra sudarę fiziniai asmenys, atgaline data galima nurodyti patvirtintą datą ir įskaičiuoti visą patvirtintose sutartyse nustatytą nuomos laikotarpį. Savarankiškai dirbantiems ūkininkams nenustatoma jokia galutinė data, kad šiuo metu jų turimas nuomos sutartis jie perrašytų kaip fiziniai asmenys arba sudarytų rašytines sutartis, kuriose būtų nurodoma patvirtinta data. Nuomos sutarčių perrašymo tvarka turi būti skaidri ir jokiu būdu neturi tapti nauja kliūtimi. |
|
(e) |
Visos šios pereinamojo laikotarpio priemonės persvarstomos trečiaisiais metais nuo Lenkijos įstojimo į ES dienos. Dėl to Komisija Jungtiniam komitetui įteikia ataskaitą. Jungtinis komitetas a punkte nurodytą pereinamąjį laikotarpį gali nuspręsti sutrumpinti arba nutraukti. |
|
(f) |
Pereinamuoju laikotarpiu Lenkija taiko įstatymu nustatytą leidimų tvarką, kuri užtikrina, kad leidimų Lenkijoje įsigyti nekilnojamąjį turtą išdavimas būtų pagrįstas skaidriais, objektyviais, pastoviais ir viešais kriterijais. Šie kriterijai taikomi nediskriminuojant. |
9. Slovėnija
|
(a) |
Jeigu iki ne ilgesnio nei septyneri metai nuo Slovėnijos stojimo į ES dienos laikotarpio pabaigos nekilnojamojo turto rinkoje kiltų didelių sutrikimų, kurie galėtų užtrukti arba gerokai pakenkti nekilnojamojo turto rinkai tam tikrame rajone, Slovėnija gali prašyti leidimo imtis apsaugomųjų priemonių, siekdama, kad būtų pašalintos nekilnojamojo turto rinkos sutrikimus sukeliančios priežastys. |
|
(b) |
Jungtinis komitetas, gavęs Slovėnijos prašymą, skubos tvarka nustato apsaugomąsias priemones, kurias laiko reikalingomis, nurodydamas jų taikymo sąlygas ir priemones. |
|
(c) |
Jeigu nekilnojamojo turto rinkoje kiltų didelių sutrikimų ir Slovėnija pateiktų atitinkamą prašymą, Jungtinis komitetas per penkias darbo dienas nuo prašymo, su kuriuo pateikiama atitinkama pagrindžiamoji informacija, gavimo imasi veiksmų. Priemonės, kurių imtis buvo nutarta, taikomos nedelsiant ir jose atsižvelgiama į visų suinteresuotų šalių interesus. |
|
(d) |
Pagal b punktą leistos taikyti priemonės gali nukrypti nuo šio susitarimo tokia apimtimi ir tokiam laikui, kurie būtini tik tam, kad būtų pasiekti a punkte nurodyti tikslai. |
10. Slovakija
|
(a) |
Slovakija septynerius metus nuo įstojimo į ES dienos gali toliau taikyti savo teisės aktus žemės ūkio paskirties žemės ir miško įsigyjantiems nerezidentams. Pagal tuos teisės aktus, nerezidentai gali įgyti nuosavybės teises į Slovakijos Respublikoje esantį nekilnojamąjį turtą, išskyrus žemės ūkio paskirties žemę ir mišką. Nerezidentas negali įgyti nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą, kurio įsigijimą riboja Valiutos įstatyme Nr. 202/1995, su pakeitimais, nustatyta speciali tvarka. |
|
(b) |
Žemės ūkio paskirties žemės ir miško įsigyjančiam Šveicarijos piliečiui jokiu atveju negali būti taikoma mažiau palanki tvarka nei galiojusi šio protokolo pasirašymo metu, arba jam negalima taikyti didesnių apribojimų nei trečiosios šalies piliečiui. |
|
(c) |
Šveicarijos piliečiams, kurie nori įsisteigti Slovakijoje kaip savarankiškai dirbantys ūkininkai, bei kurie nepertraukiamai bent trejus metus teisėtai gyveno ir vertėsi žemės ūkiu Slovakijoje, netaikomos b punkto nuostatos arba kokios nors kitos procedūros, išskyrus tas, kurios taikomos Slovakijos piliečiams. |
|
(d) |
Visos šios pereinamojo laikotarpio priemonės persvarstomos prieš trečiųjų metų nuo įstojimo į ES dienos pabaigą. Dėl to Komisija Jungtiniam komitetui įteikia ataskaitą. Jungtinis komitetas a punkte nurodytą pereinamąjį laikotarpį gali nuspręsti sutrumpinti arba nutraukti. |
|
(e) |
Jeigu pereinamuoju laikotarpiu nekilnojamojo turto įsigyjantiems nerezidentams Slovakija taiko leidimų tvarką, ji grindžiama skaidriais, objektyviais, pastoviais ir viešais kriterijais. Jie taikomi nediskriminuojant ir nesiskiria Slovakijos bei Šveicarijos piliečiams. |
|
(f) |
Jeigu yra pakankamų įrodymų, kad pasibaigus pereinamajam laikotarpiui Slovakijos žemės ūkio paskirties žemės rinkoje gali kilti didelis sutrikimas arba jeigu atsiranda tokio sutrikimo pavojus, Jungtinis komitetas, gavęs Slovakijos prašymą, sprendžia dėl pereinamojo laikotarpio pratęsimo ne ilgesniam nei trejų metų laikotarpiui. |
II PRIEDAS
Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl laisvo asmenų judėjimo II priedas iš dalies keičiamas taip:
|
1. |
Antraštinės dalies „A skirsnis: Nurodyti teisės aktai“ 1 punkte „Reglamentas (EEB) Nr. 1408/71“ po „301 R 1386: Reglamentas (EB) Nr. 1386/2001…“ įterpiama: „12003 TN 02/02/A: 2003 m. balandžio 16 d. Aktu dėl Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos stojimo sąlygų ir sutarčių, kuriomis yra grindžiama Europos Sąjunga, pritaikomųjų pataisų.“. |
|
2. |
Susitarimo II priedo A skirsnio 1 punktas po antraštės „Šio susitarimo tikslams reglamentas keičiamas taip:“ iš dalies keičiamas taip:
|
|
3. |
Antraštinės dalies „A skirsnis: Nurodyti teisės aktai“ 2 punkte „Reglamentas (EEB) Nr. 574/72“ po „302 R 410: Komisijos reglamentas (EB) Nr. 410/2002…“ įterpiama: „12003 TN 02/02/A: 2003 m. balandžio 16 d. Aktu dėl Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos stojimo sąlygų ir sutarčių, kuriomis yra grindžiama Europos Sąjunga, pritaikomųjų pataisų.“; |
|
4. |
Antraštinės dalies „B skirsnis: Aktai, į kuriuos turėtų deramai atsižvelgti Susitariančiosios šalys“ punktuose „4.18. 383 D 0117: Sprendimas Nr. 117…“, „4.19. 83 D 1112(02): Sprendimas Nr. 118…“, „4.27. 388 D 64: Sprendimas Nr. 136 …“ ir „4.37. 393 D 825: Sprendimas Nr. 150…“ atitinkamai po „1 94 N: Aktu dėl ...“ įterpiama: „12003 TN 02/02/A: 2003 m. balandžio 16 d. Aktu dėl Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos stojimo sąlygų ir sutarčių, kuriomis yra grindžiama Europos Sąjunga, pritaikomųjų pataisų.“. |
|
5. |
Darbuotojams, kurie yra Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos ar Slovakijos Respublikos piliečiai, II priedo protokolo skirsnio „Nedarbo draudimas“ 1 pastraipoje nurodytos priemonės taikomos iki 2011 m. balandžio 30 d. |
III PRIEDAS
Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl laisvo asmenų judėjimo III priedo A skirsnis iš dalies keičiamas taip:
aktai, pakeisti Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos Stojimo aktu (OL L 236, 2003 9 23):
A. BENDROJI SISTEMA
|
1. |
392 L 0051: 1992 m. birželio 18 d. Tarybos direktyva 92/51/EEB dėl antrosios bendros profesinio mokymo ir lavinimo pripažinimo sistemos, papildanti Direktyvą 89/48/EEB (OL L 209, 1992 7 24, p. 25). |
B. TEISINĖS PROFESIJOS
|
2. |
377 L 0249: 1977 m. kovo 22 d. Tarybos direktyva 77/249/EEB, skirta padėti teisininkams veiksmingai naudotis laisve teikti paslaugas (OL L 78, 1977 3 26, p. 17). |
|
3. |
398 L 0005: 1998 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/5/EB, skirta padėti teisininkams verstis nuolatine advokato praktika kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje buvo įgyta kvalifikacija (OL L 77, 1998 3 14, p. 36). |
C. MEDICINOS PROFESIJOS
Gydytojai
|
4. |
393 L 0016: 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyva 93/16/EEB, skirta padėti laisvam gydytojų judėjimui ir jų diplomų, pažymėjimų ir kitų oficialią kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų abipusiam pripažinimui (OL L 165, 1993 7 7, p. 1). |
Slaugytojai
|
5. |
377 L 0452: 1977 m.birželio 27 d. Tarybos direktyva 77/452/EEB dėl bendrosios praktikos slaugytojų diplomų, pažymėjimų ir kitų oficialią kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų abipusio pripažinimo, įskaitant priemones, padedančias veiksmingai naudotis įsisteigimo teise ir laisve teikti paslaugas (OL L 176, 1977 7 15, p. 1). |
Dantų gydytojai
|
6. |
378 L 0686: 1978 m. liepos 25 d. Tarybos direktyva 78/686/EEB dėl dantų gydytojų diplomų, pažymėjimų ir kitų oficialią kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų abipusio pripažinimo, įskaitant priemones, padedančias veiksmingai naudotis įsisteigimo teise ir laisve teikti paslaugas (OL L 233, 1978 8 24, p. 1). |
|
7. |
378 L 0687: 1978 m. liepos 25 d. Tarybos direktyva 78/687/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių dantų gydytojų veiklą, (OL L 233, 1978 8 24, p. 10). |
Veterinarai
|
8. |
378 L 1026: 1978 m. gruodžio 18 d. Tarybos direktyva 78/1026/EEB dėl veterinarijos gydytojo diplomų, pažymėjimų ir kitų oficialią kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų abipusio pripažinimo, įskaitant priemones, padedančias veiksmingai naudotis įsisteigimo teise ir laisve teikti paslaugas (OL L 362, 1978 12 23, p. 1). |
Akušeriai
|
9. |
380 L 0154: 1980 m. sausio 21 d. Tarybos direktyva 80/154/EEB dėl akušerių diplomų, pažymėjimų ir kitų oficialią kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų abipusio pripažinimo, įskaitant priemones, padedančias veiksmingai naudotis įsisteigimo teise ir laisve teikti paslaugas (OL L 33, 1980 2 11, p. 1). |
Farmacija
|
10. |
385 L 0433: 1985 m. rugsėjo 16 d. Tarybos direktyva 85/433/EEB dėl farmacijos diplomų, pažymėjimų ir kitų oficialią kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų abipusio pripažinimo, įskaitant priemones, padedančias veiksmingai naudotis su tam tikra farmacine veikla susijusia įsisteigimo teise (OL L 253, 1985 9 24, p. 37). |
D. ARCHITEKTŪRA
|
11. |
385 L 0384: 1985 m. birželio 10 d. Tarybos direktyva 85/384/EEB dėl architektūros diplomų, pažymėjimų ir kitų oficialią kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų abipusio pripažinimo, įskaitant priemones, padedančias veiksmingai naudotis įsisteigimo teise ir laisve teikti paslaugas (OL L 223, 1985 8 21, p. 15). |
E. TOKSIŠKŲ PRODUKTŲ PREKYBA IR JŲ PLATINIMAS
|
12. |
374 L 0557: 1974 m. birželio 4 d. Tarybos direktyva 74/557/EEB dėl savarankiškai dirbančių asmenų ir tarpininkų, užsiimančių toksiškų produktų prekyba ir jų platinimu, įsisteigimo laisvės ir laisvės teikti paslaugas (OL L 307, 1974 11 18, p. 5). |
Šveicarijos deklaracija dėl akušerijos ir bendrosios slaugos diplomų pripažinimo
Šveicarija pasilieka teisę akušerių ir bendrosios slaugos diplomų, kuriems taikomi Direktyvos 77/452/EEB 4 straipsnio b ir c punktai ir Direktyvos 80/154/EEB 5 straipsnio a ir b punktai dėl įgytų teisių, turėtojus pripažinti tik patikrinusi, ar jų kvalifikacija atitinka Direktyvų 77/453/EEB ir 80/155/EEB reikalavimus. Šiam tikslui Šveicarija gali reikalauti atlikti tinkamumo testą arba skirti adaptacijos laikotarpį.
Šveicarijos deklaracija dėl savarankiškų priemonių nuo pasirašymo datos
Šveicarija, remdamasi savo nacionaliniais teisės aktais, prieš įsigaliojant protokole numatytoms pereinamojo laikotarpio priemonėms, leis naujųjų valstybių narių piliečiams laikinai patekti į savo darbo rinką. Dėl to Šveicarija nuo protokolo pasirašymo dienos paskelbs naujųjų valstybių narių piliečiams skirtas specialias trumpalaikių ir ilgalaikių darbo leidimų kvotas, kaip nustatyta susitarimo 10 straipsnio 1 dalyje. Kvotos – tai 700 ilgalaikių ir 2 500 trumpalaikių leidimų metams. Be to, 5 000 trumpalaikių darbuotojų per metus bus priimti trumpesniam nei 4 mėnesiai buvimo laikotarpiui.
Lenkijos deklaracija dėl akušerijos ir bendrosios slaugos diplomų pripažinimo
Lenkija atsižvelgė į Šveicarijos deklaraciją dėl akušerijos ir bendrosios slaugos diplomų pripažinimo. Tačiau Lenkija tikisi, kad Šveicarija taikys tokias Direktyvos 77/452/EEB 4 straipsnio b punkto ir Direktyvos 80/154/EEB 5 straipsnio b punkto formuluotes, kokios yra Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl laisvo asmenų judėjimo protokolo dėl Europos Sąjungos plėtros įsigaliojimo dieną.