23.3.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 84/37

(1)

2003 m. sausio 7 d. laišku (registruotu 2003 m. sausio 10 d. Nr. A/30189) Nyderlandai pranešė apie einamąją pagalbą, teikiamą bendrovei „AVR Nutsbedrijf Gevaarlijk Afval B.V.“ (toliau – „AVR Nuts“), kad ši Nyderlanduose galėtų apdoroti pavojingas šalinimui skirtas atliekas. Pagrindinė pagalbos dalis buvo skirta tokių atliekų deginimui dviejose kūryklose su rotaciniu būgnu (toliau – KRB). Nyderlandai pritaikė Sutarties 86 straipsnio 2 dalį ir paprašė Komisiją priimti sprendimą, kad priemonė nėra valstybės pagalba remiantis Sutarties 87 straipsnio 1 dalimi, – ją būtų galima laikyti tinkama kompensacija už įsipareigojimą teikti bendrojo ekonominio intereso paslaugą (BEIP) pagal Sutarties 86 straipsnio 2 dalį. Byla buvo užregistruota Nr. N43/2003.

(2)

Komisija 2003 m. vasario 7 d. laišku D/50847 ir 2003 m. balandžio 22 d. laišku D/52566 paprašė papildomos informacijos. Nyderlandai suteikė papildomą informaciją 2003 m. kovo 24 d. laišku (registruotu 2003 m. kovo 28 d. Nr. A/32279) ir 2003 m. birželio 19 d. laišku (registruotu 2003 m. birželio 25 d. Nr. A/34394). Nyderlandų ir Komisijos atstovai 2003 m. gegužės 21 d. surengė posėdį. Du konkurentai atsiuntė bendrą skundą dėl pagalbos 2003 m. gegužės 2 d. laišku (registruotu 2003 m. gegužės 5 d. Nr. A/33155). 2003 m. gegužės 20 d. laišku (registruotu tą pačią dieną Nr. A/33548) jie pranešė Komisijai, kad prie skundo taip pat prisijungė ir vieno iš jų dukterinė įmonė.

(3)

2003 m. birželio 24 d. Sprendimu K(2003)1763 Komisija dėl priemonės, apie kurią buvo pranešta, pradėjo Sutarties 88 straipsnio 2 dalyje numatytą procedūrą. Byla buvo registruota Nr. C43/2003. Šis sprendimas 2003 m. birželio 26 d. laišku (D/230250) buvo nusiųstas į Nyderlandus. Sprendimas buvo paskelbtas 2003 m. rugpjūčio 20 d.Oficialiajame leidinyje  (2). Komisija gavo keturių trečiųjų šalių pastabas (registruotas Nr. A/36309, A/36463, A/36645, A/36679, A/36870, A/37077, A/37480 ir A/37569), įskaitant tų dviejų konkurentų, kurie buvo pateikę skundus gegužės mėn., pastabas, atsiųstas ir dar vienos įmonės, kuri kartu su vienu iš šių konkurentų priklauso tai pačiai grupei, vardu (toliau šie keturi subjektai kartu vadinami „dviem bendrais konkurentais“). Komisija persiuntė šias pastabas Nyderlandams šiais laiškais: 2003 m. spalio 1 d. (D/56129), 2003 m. spalio 29 d. (D/56898), 2003 m. lapkričio 7 d. (D/57120) ir 2003 m. lapkričio 12 d. (D/57185). Šiuose laiškuose taip pat buvo ir keletas papildomų Komisijos klausimų.

(4)

2003 m. rugpjūčio 13 d. laišku (registruotu 2003 m. rugpjūčio 14 d. Nr. A/35706) du bendri konkurentai pranešė Komisijai, kad „VR Nuts“ buvo išmokėta dalis pagalbos, ir paprašė Komisiją priimti vieną sprendimą, sustabdantį tolesnius mokėjimus, ir kitą sprendimą, pavedantį Nyderlandams laikinai susigrąžinti pagalbą, išmokėtą remiantis 1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 659/1999 11 straipsniu, nustatančiu išsamias EB sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles (3). 2003 m. rugpjūčio 20 d. Komisijos prašymu (D/55321) Nyderlandai 2003 m. rugsėjo 25 d. laišku (registruotu 2003 rugsėjo 25 d Nr. A/36690) patvirtino, kad pagalba, apie kurią buvo pranešta, 2002 m. ir 2003 m. pirmam ketvirčiui buvo išmokėta „AVR Nuts“. 2003 m. spalio 20 d. laišku (D/56735) Komisija pranešė dviem bendriems konkurentams, kad ji neketina priimti prašomų sprendimų. Du bendri konkurentai 2003 m. lapkričio 14 d. laišku (registruotu 2003 m. lapkričio 17 d. Nr. A/37909) ir 2003 m. gruodžio 1 d. laišku (registruotu 2003 m. gruodžio 2 d. Nr. A/38325) pakartojo savo prašymą. Paskesnysis laiškas, tiesą sakant, apsilenkė su Komisijos 2003 m. lapkričio 24 d. atsakymu (D/57541), kuriame ji patvirtino savo poziciją.

(5)

Paprašę atidėjimo (2003 m. liepos 14 d. laišku, registruotu 2003 m. liepos 18 d. Nr. A/35109 ir 2003 m. spalio 29 d. laišku, registruotu 2003 m. lapkričio 5 d. Nr. A/37568), kuris buvo suteiktas 2003 m. liepos 23 d. laišku (D/54737), Nyderlandai 2003 m. gruodžio 18 d. laišku (registruotu 2004 m. sausio 8 d. Nr. A/30088) pateikė pastabas dėl Komisijos sprendimo. Nyderlandai 2003 m. gruodžio 23 d. laišku (registruotu 2004 m. sausio 8 d. Nr. A/30090), 2004 m. sausio 23 d. laišku (registruotu 2004 m. sausio 29 d. Nr. A/30621), 2004 m. vasario 25 d. laišku (registruotu 2004 m. vasario 27 d. Nr. A/31451) ir 2004 m. balandžio 23 d. laišku (registruotu 2004 m. balandžio 30 d. Nr. A/33118) pateikė pastabas dėl pastabų, gautų iš trečiųjų šalių. Paskesniaisiais dviem laiškais Nyderlandai pranešė Komisijai ir apie „AVR Nuts“ vykstančius procesus. Dėl didėjančio deficito, lemiančio didesnės pagalbos poreikį, iki 2004 m. liepos 1 d. buvo nuspręsta uždaryti vieną iš dviejų KRB. Dėl antrosios KRB uždarymo dar buvo svarstoma. Pasirodė, kad pradinėje pagalbos teikimo sutartyje buvo nuostatos, pagal kurias Nyderlandai turėjo suteikti tam tikrą uždarymo išlaidų kompensaciją.

(6)

Pagal naują informaciją Komisija priėmė 2004 m. liepos 14 d. sprendimą C(2004)2640 gal. taikyti Sutarties 88 straipsnio 2 dalyje numatytą tvarką (numatomo) KRB uždarymo išlaidų kompensavimui. Šis sprendimas 2004 m. liepos 16 d. buvo nusiųstas Nyderlandams, kurie paprašė pratęsti atidėjimą, kad galėtų pateikti pastabas dėl sprendimo ir kad galėtų surengti posėdį aptarti vykstančius procesus (2003 m. liepos 30 d. laišku, registruotu 2004 m. rugpjūčio 4 d. Nr. A/35996). Nyderlandų ir Komisijos atstovai 2004 m. rugpjūčio 23 d. surengė posėdį. Kitas Komisijos ir dviejų bendrų konkurentų atstovų posėdis įvyko 2004 m. rugpjūčio 26 d.. Tiesą sakant, dar vienam konkurentui atstovavo advokatų kontora. Nyderlandai 2004 m. rugsėjo 10 d. laišku (registruotu 2004 m. rugsėjo 17 d. Nr. A/36999) pateikė pastabas dėl Komisijos sprendimo. Komisija 2004 m. rugsėjo 30 d. laišku (D/56902) paprašė papildomos informacijos, kurią Nyderlandai suteikė 2004 m. spalio 22 d. laišku (registruotu 2004 m. spalio 27 d. Nr. A/38271). Šiuo laišku Nyderlandai patvirtino, kad papildoma pagalba, skirta likusiai 2003 m. daliai, pirmiesiems trims 2004 m. ketvirčiams ir vieno iš įrenginių uždarymui, buvo išmokėta pagalbos gavėjui.

(7)

Sprendimas pratęsti procedūrą buvo paskelbtas 2004 m. spalio 9 d.Oficialiajame leidinyje  (4). Komisija gavo dviejų bendrų konkurentų pastabas (2004 m. lapkričio 16 d. ir 2004 m. lapkričio 19 d. laiškais, registruotais Nr. A/38860 ir A/38978). Komisija 2004 m. lapkričio 22 d. laišku (D/58307) persiuntė šias pastabas Nyderlandams. Nyderlandai 2004 m. gruodžio 22 d. laišku (registruotu 2005 m. sausio 5 d. Nr. A/30171) ir 2005 m. sausio 12 d. laišku (registruotu 2005 m. sausio 17 d. Nr. A/30525) pateikė pastabas dėl šių pastabų ir atsakė į Komisijos klausimus. Šiais laiškais Nyderlandai taip pat pranešė Komisijai ir apie sprendimą uždaryti likusią KRB, ir apie atitinkamą uždarymo išlaidų kompensaciją.

(8)

Galiausiai du bendri konkurentai 2005 m. balandžio 25 d. laišku (registruotu tą pačią dieną Nr. A/33476) ir 2005 m. gegužės 2 d. laišku (registruotu 2005 m. gegužės 12 d. Nr. A/33884) patvirtino savo nepritarimą pagalbai. Po šių laiškų 2005 m. gegužės 26 d. įvyko dar vienas Komisijos ir dviejų bendrų konkurentų posėdis. Ir vėl advokatų kontora atstovavo tam pačiam trečiam konkurentui (toliau šis ir du kiti konkurentai kartu bus vadinami „trimis bendrais konkurentais“). Posėdyje buvo pateiktas dokumentas, kuriame buvo teigiama, kad „AVR Nuts“ buvo išmokėta tolesnė pagalba 2004 m.

(9)

1975 m. liepos 15 d. Tarybos direktyvos 75/442/EEB dėl atliekų 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad (5): „Kai reikia ar pageidautina, valstybės narės drauge su kitomis valstybėmis narėmis imasi atitinkamų priemonių sudaryti integruotą ir tolygų atliekų šalinimo tinklą naudojant geriausią prieinamą gamybos būdą, nereikalaujantį pernelyg didelių išlaidų. Tinklas turi suteikti galimybę Bendrijai kaip visumai pačiai tvarkyti atliekų šalinimą, o valstybėms narėms siekti to tikslo individualiai, atsižvelgiant į geografines sąlygas ir būtinybę tam tikroms atliekų rūšims naudoti specialius įrenginius“. Direktyvos 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad: „Tinklas taip pat turi suteikti galimybę atliekas šalinti bet kuriame iš artimiausių objektų tinkamais būdais ir technologijomis, kad būtų užtikrinta aukšto lygio visuomenės ir aplinkos apsauga“.

(10)

Dešimtojo dešimtmečio pradžioje siekiant šių tikslų Nyderlanduose buvo įsteigtas specialus sąvartynas (toliau – C2 kapinynas) ir keletas KRB. C2 kapinynas skirtas tinkamai šalinti tokias pavojingas atliekas, kurių negalima deginti (toliau – C2 atliekos). KRB skirtos tinkamai šalinti tokias pavojingas atliekas, kurias, nepaisant mažos deginimo vertės, vis tiek galima deginti (6) (toliau – KRB atliekos). Šiam deginimui reikalingas papildomas kuras, o paprastai ekonomiškai efektyviausias kuras išgaunamas iš pavojingų didelio šilumingumo atliekų.

(11)

Valstybės narės, remdamosi Direktyvos 75/442/EB 8 straipsnio 3 dalimi ir 1993 m. vasario 1 d. Tarybos reglamento Nr. 259/93/EEB dėl atliekų vežimo Europos bendrijos viduje, į Bendriją ir iš jos priežiūros ir kontrolės (7) 4 straipsnio 3 dalimi, gali uždrausti šalinimui skirtų atliekų eksportą. Prekiauti tokiomis atliekomis galima tik esant įvairiai kontrolei. Priešingai – valstybėms narėms paprastai neleidžiama uždrausti eksportuoti „panaudojimui skirtų atliekų“ į kitas valstybes nares (8). Šalinimui skirtų atliekų ir panaudojimui skirtų atliekų sąvokos buvo aiškinamos įvairiais Teismo sprendimais (9). Todėl palyginti su aiškinimu, kuriuo iki šiol naudojosi Nyderlandai, mažesnis pavojingų atliekų kiekis laikomas šalinimui skirtomis atliekomis, o didesnis – panaudojimui skirtomis atliekomis. Šis suskirstymas priklauso ne nuo atliekų deginimo vertės, o nuo pagrindinės įrenginio, kuriuo atliekos apdorojamos, paskirties ir nuo atliekų pobūdžio.

(12)

C2 ir KRB atliekas tiekia įvairių ekonomikos šakų įmonės. Didelis metalurgijos, verslo ir viešųjų paslaugų, (naftos) chemijos pramonės, transporto ir kasybos sektorių indėlis. Didžiąją dalį atliekų surenka specialūs tarpininkai, paprastai teikiantys įvairių atliekų tipų, t. y. C2 ir KRB atliekų, kitų pavojingų ir nepavojingų atliekų, surinkimo paslaugas. Natūralu, kad tokios paslaugos teikiamos atliekų atsiradimo vietovėse, tačiau tam tikrų tipų atliekas tenka transportuoti ir didesniais atstumais. Keletas didelių pramoninių atliekų įmonių veikia tarptautiniu mastu ir turi buveines įvairiose šalyse.

(13)

Pastaraisiais metais galimybės panaudoti pavojingas atliekas dar labiau išsiplėtė. Vis daugiau atliekų panaudojama cemento pramonėje (ypač Belgijoje) arba jomis užpildomos uždarytos kasyklos (ypač Vokietijoje). Teismo tiksliai išaiškinta šalinimui skirtų atliekų sąvoka padėjo įgyvendinti šį procesą. Kartu gamintojai ir toliau mažino atsirandančių atliekų kiekius, maišydami jas su mažiau pavojingomis atliekomis, kiek tai leidžia teisės normos, taip mažindami šalinimo arba panaudojimo kainą. Dėl šios priežasties KRB atliekų tiekimas sumažėjo nuo maždaug 80 000/100 000 tonų 1995 m. iki maždaug 34 000 tonų 2002 m. 2002 m. buvo tikimasi, kad kasmet atsiras apie 38 500 tonų. 2004 m. vidurio AVR vertinimais, jai turėjo būti tiekiama tik 16 000 tonų KRB atliekų per metus (10). C2 atliekų tiekimas sumažėjo nuo maždaug 6 000 tonų 2000 m. iki 4 000 tonų 2002 m. Nyderlanduose atsirandančių pavojingų atliekų eksportas padidėjo iki maždaug 36 000 tonų, iš kurių apie 4 000 tonų buvo KRB atliekos – dėl to atsirado šalinimo įrenginių perteklinių pajėgumų. Šis reiškinys išplito – panaši situacija susidarė, pvz., Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje ir Belgijoje.

(14)

C2 kapinyną ir keletą KRB iš pradžių įsteigė „AVR Chemie C.V.“ (toliau –„AVR Chemie“), kurios 30 % nuosavybės teise priklauso valstybei ir 70 % – „Holding AVR Bedrijven N.V.“ (toliau – „AVR Holding“ arba sutrumpintai – AVR). AVR yra pagrindinis veikėjas Nyderlandų atliekų rinkoje. Šiuo metu 100 % AVR priklauso Roterdamo savivaldybei, bet pastaroji neseniai paskelbė ketinimą parduoti savo turimą AVR akcijų dalį. Kadangi nuo dešimtojo dešimtmečio vidurio „AVR Chemie“ patirdavo nuostolius, 2000 m. ir 2001 m. atitinkamai siekusius 10,9 milijonų eurų ir 7,2 milijonus eurų, AVR norėjo uždaryti tris KRB, veikusias tuo metu. Tačiau Nyderlandai pasiekė susitarimą dėl struktūrizavimo. „AVR Chemie“ buvo suskaidyta. „AVR Nuts“ buvo sukurta siekiant ir toliau šalinti C2 ir KRB atliekas uždarius vieną iš trijų KRB. „AVR-Industrial Waste Services Rotterdam B.V.“ (toliau – AVR IW) buvo sukurta likusiai veiklai (pavojingų) atliekų rinkose, kurią AVR norėjo tęsti dėl savo komercinių priežasčių. Abiejų vienintelė savininkė yra AVR. Vienintelė likusi „AVR Chemie“ veiklos rūšis yra objektų nuoma įmonei „AVR Nuts“. „AVR Nuts“ ir AVR IW glaudžiai bendradarbiauja. Paslaugų sutartimi užtikrinama, kad daugumą „AVR Nuts“ valdymo ir komercinių funkcijų vykdo AVR IW.

(15)

Dviejų KRB, kurioms AVR turi leidimą, pajėgumas yra 100 000 tonų pavojingų atliekų per metus. Teorinis šalinimo pajėgumas yra 80–85 % leidžiamo pajėgumo. 2001 m., 2002 m. ir 2003 m. AVR apdorojo atitinkamai 84 880, 81 274 ir 78 297 tonų pavojingų atliekų (ir KRB, ir kitų). KRB atliekų deginimui reikia panašaus kiekio kitų atliekų kaip kuro. Vertinama, kad iš tikrųjų KRB kūryklose 2002 m. ir 2003 m. buvo apdorota atitinkamai 19 000 ir 23 000 tonų KRB atliekų. Tam tikrų tipų KRB atliekas, tiesą sakant, galima šalinti ir municipalinių atliekų krosnyse, kurių deginimo temperatūra žemesnė.

(16)

Remiantis 2000 m. liepos 26 d. Direktyva 2000/52/EB, iš dalies pakeičiančia Direktyvą 80/723/EEB dėl finansinių santykių tarp valstybių narių ir valstybinių įmonių skaidrumo (11), „AVR Nuts“ privalo turėti atskirą buhalteriją.

(17)

Pagalba ir veikla, kuriai ji suteikiama, apibrėžta 2002 m. liepos 3 d. Aplinkos ministro sprendime dėl lengvatų ir 2002 m. liepos 10 d. pasirašytame Nyderlandų, „AVR Holding“, „AVR Nuts“, AVR IW ir keleto kitų dukterinių įmonių susitarime dėl lengvatų. Valstybė savo sprendimu „suteikia“„AVR Nuts“ išimtinę teisę 5 metų laikotarpiu eksploatuoti C2 kapinyną ir KRB kūryklas, šiai įsipareigojant teikti šių įrenginių paslaugas kaip bendrojo ekonominio intereso paslaugas visuomenei prieinamomis, skaidriomis ir nediskriminuojančiomis sąlygomis ir socialiai priimtinais tarifais, atsižvelgiant į susitarimu dėl lengvatų išsamiai nustatytas sąlygas ir išlygas. Susitarime išsamiai nustatomos „AVR Nuts“ veiklos sąlygos. Susitarimas turėjo galioti nuo 2002 m. sausio 1 d. iki 2006 m. gruodžio 31 d.

(18)

Pagalba lygi 100 % iš anksto apskaičiuoto deficito, kuris apskaičiuojamas remiantis nepriklausomo finansininko nustatyta metodika. Iš anksto apskaičiuoto einamojo perviršio atveju 70 % jo būtų naudojama sugrąžinti ankstesniais metais suteiktą pagalbą. Iš anksto apskaičiuotas 2002 m., 2003 m. ir 2004 m. deficitas siekia 1 500 000 ir 2 800 000 eurų. Šio sprendimo I priede pateikiama metodikos santrauka ir jos taikymas 2002 m. ir 2003 m. Didžioji pagalbos dalis susijusi su KRB. Pvz., C2 kapinyno deficitas 2003 m. siekė 0,37 milijono eurų.

(19)

Remiantis paslaugų sutartimi daugumą „AVR Nuts“ administravimo ir veiklos funkcijų vykdo AVR IW. Už tai ji gauna kompensaciją, kuri įtraukiama į iš anksto apskaičiuotą deficitą. Ši kompensacija nustatoma pagal „veikla grindžiamą išlaidų apskaičiavimą“. Praktiškai 2002–2004 m. tai reiškė, kad vidutiniškai 30 % AVR pridėtinių išlaidų buvo priskirtos „AVR Nuts“.

(20)

Papildomas išlaidų elementas, įtrauktas į iš anksto apskaičiuotą biudžetą, kuriam „AVR Nuts“ gauna pagalbą ir perduoda ją AVR IW, susijęs su atliekų įsigijimu. Žinant nuolatinių išlaidų svarbą, buvo laikoma, kad reikia aktyviai įsigyti atliekas siekiant maksimaliai panaudoti pajėgumus ir taip kuo labiau sumažinti veiklos nuostolius. Iš anksto apskaičiuotos ir realios išlaidos pateiktos 1 lentelėje.

1 lentelė:

Iš anksto apskaičiuotos ir realios įsigijimo išlaidos

(21)

Iš pradžių buvo tikimasi, kad 2006 m. deficitas padidės iki 3,8 milijonų eurų, bet rinkos ir veiklos sąlygos pasirodė esančios sudėtingesnės, nei tikėtasi, ir teikė mažai vilčių, kad pagerės. 2002–2003 m. laikotarpiu, be iš anksto apskaičiuoto deficito, „AVR Nuts“ patyrė 12 milijonų eurų nuostolių. Buvo tikėtasi, kad 2004 m. ir vėlesniems metams iš anksto apskaičiuotas deficitas bus daug didesnis, nei numatyta, ir iš tikrųjų – 2004 m. iš anksto apskaičiuotas deficitas siekė 8 898 000 eurų (12). Skaičiuojant buvo atsižvelgiama į sprendimą uždaryti KRB kūryklas.

(22)

Matydami didėjantį einamąjį deficitą, kaip jau nurodyta 5 ir 7 punktuose, Nyderlandai persvarstė savo politiką. 2003 m. pabaigoje buvo nuspręsta iki 2004 07 01 uždaryti vieną iš dviejų KRB. 2004 m. vasarą buvo nuspręsta iki 2005 01 01 uždaryti ir antrąją. Likusiems metams numatytos tik nedidelės pagalbos sumos iš anksto apskaičiuotiems nuostoliams iš C2 atliekų priėmimo padengti.

(23)

Susitarime dėl lengvatų buvo numatyta, kad nepratęsimo atveju valstybė atlygins AVR likusią dar nenusidėvėjusių investicijų, kurios, valstybei leidus, buvo atliktos „AVR Nuts“ sutarties galiojimo metu, buhalterinę vertę. Taikydamos šią išlygą iš anksto Nyderlandų institucijos apskaičiavo 8 670 108 eurų kompensaciją pirmosios KRB uždarymo išlaidoms padengti. Ši suma susijusi su įvairiomis investicijomis, kurių 50 % buvo nurašytos, jei jos iš pradžių buvo susijusios su abiem KRB, arba 100 %, jei jos buvo atliktos konkrečiai KRB, kuri buvo uždaroma. Tad pagrindiniai šios sumos elementai yra 1,9 milijono eurų, susijusių su investicijomis į priešgaisrinę saugą, 3,3 milijono eurų, susijusių su homogenizavimo įranga, 1,5 milijono eurų, susijusių su kokso piltuvo keitimu, ir 0,5 milijono eurų, susijusių su būgno dugnu ir Stefferson žiedu. Antrosios KRB uždarymui apskaičiuota 11 151 000 eurų už likusią įrenginių buhalterinę vertę ir materialųjį ilgalaikį turtą. Į šią sumą įskaičiuota anksčiau minėtų investicijų, atliktų valstybei sutikus, likusios buhalterinės vertės kita 50 % dalis ir 100 % tik su antrąja KRB susijusių investicijų, atliktų valstybei sutikus, likusios buhalterinės vertės. Į pastarąjį elementą, aišku, įtraukiamos investicijos į bendrą likusios KRB remontą, atliktą 2004 m. Šio remonto išlaidos buvo 3 273 000 eurų – didesnės, nei prognozuota. Pasirodė, jog prognozė buvo neteisinga, o investicija – nesėkminga.

(24)

Be to, kadangi Nyderlandai iš esmės privalėjo laikytis susitarimo dėl lengvatų, atlyginti biudžeto deficitą iki 2006 m. imtinai, valstybė turėjo derėtis su AVR dėl papildomų išlaidų antrosios KRB uždarymui iki 2004 01 01, o ne iki pradinės datos, kurią sutartis būtų pasibaigus, kompensavimo. Tad į kompensaciją įtraukiamos šios papildomos sumos:

(25)

Šiose derybose Nyderlandams talkino nepriklausomas finansininkas, su kurio ataskaita buvo leista susipažinti Komisijai. Iš viso sutarta kompensacija už antrosios KRB uždarymą siekė 27 850 000 eurų. Ši suma yra gerokai mažesnė nei AVR vertinimų suma, kuri siekia 58 544 000 eurų (arba 46 828 000 eurų, jei atmetami papildomi nuostoliai, kuriuos „AVR Nuts“ patyrė 2002 m. ir 2003 m.). Nyderlandai paaiškino, kad jeigu likusioji KRB būtų ir toliau dirbusi iki 2006 m. pabaigos, prognozuojamo 2005 m. ir 2006 m. deficito ir uždarymo iki 2006 m. išlaidų kompensacijos suma siektų 31 milijoną, tad sutartis dėl ankstyvo uždarymo sumažino valstybės išlaidas.

(26)

Dėl šios uždarymo kompensacijos bendra pagalbos suma 2002–2004 m. laikotarpiui siekia 49 718 108 eurus, kaip apibendrinta 2 lentelėje.

2 lentelė:

kompensacijos AVR apžvalga

(27)

Nyderlandai pripažino, kad AVR buvo išmokėta 19 543 608 eurų pagalbos suma. Kompensacija, susijusi su antrosios KRB uždarymu, buvo sumokėta į įšaldytą sąskaitą.

(28)

Susitarime dėl lengvatų numatyta, kad valstybė garantuoja daugiausiai 30 % šalinimo ir vėlesnės priežiūros išlaidų, kurias reikės padaryti pašalinant ir nukenksminant įrenginius, jei „AVR Chemie“ bus likviduota. Ši procentinė dalis atitinka valstybės akcijų dalį „AVR Chemie“.

(29)

Prieš sudarant susitarimą dėl lengvatų „AVR Chemie“ imamas mokestis už įvežimą išaugo iki 700 NLG už toną (317,6 eurų už toną). Tolesnis mokesčių didinimas, anot Nyderlandų, priverstų įmaišyti pavojingas atliekas į kitus atliekų srautus ir neteisėtai jas šalinti į sąvartynus, ir todėl tai nebūtų veiksminga mažinant einamąjį deficitą. Mokesčiai yra dideli palyginti su taikomais kaimyninėse valstybėse narėse tikriausiai dėl Nyderlandų politikos drausti šalinimui skirtų atliekų eksportą. Pagalbos priemonių tikslas buvo išlaikyti mokesčius esamo lygio, o ne juos sumažinti. Šiuo tikslu susitarime dėl lengvatų yra priedas, nustatantis mokesčių struktūros sistemą, mokesčių subjektus ir apskaičiavimo metodą. Institucijos kontroliuoja mokesčių lygį, kadangi prieš tai jos turi patvirtinti iš anksto apskaičiuotą biudžeto deficitą, o mokesčiai, žinoma, yra pagrindinis apskaičiavimo elementas.

(30)

Mokestis už didelio šilumingumo pavojingų atliekų, kurios naudojamos kaip kuras, įvežimą yra daug mažesnis nei KRB atliekoms. „AVR Nuts“ pirmąsias „perka“ rinkos kainomis, t. y. tokiais mokesčiais, kurie būtų imami, pvz., apdorojant užsienio KRB kūryklose arba cemento pramonėje.

(31)

Pastoviosios išlaidos yra labai didelės palyginti su kintamomis, tad siekdama kuo labiau sumažinti nuostolius „AVR Nuts“ stengiasi kuo labiau išnaudoti savo pajėgumus. Todėl, kai metinis tiekiamas kiekis didesnis, mokestis už pavojingų atliekų įvežimą tiekėjams mažinamas. Ši „kiekio nuolaida“ nustatoma iš anksto ir taikoma, kai KRB atliekos pateikiamos kartu su bent 75 % tokio paties kiekio didelio šilumingumo atliekų.

(32)

Lengvatų laikotarpiu visi mokesčiai buvo nustatomi iš anksto (13) ir vienodai taikomi AVR konkurentams ir AVR IW. Nuo susitarimo dėl lengvatų pradžios mokesčiai už C2 ir KRB atliekas buvo viešai prieinami visiems tiekėjams. Nuo 2004 m. pradžios tai galiojo ir didelio šilumingumo pavojingoms atliekoms.

(33)

Siekdama planuoti pajėgumų panaudojimą, kiekvienais metais AVR IW prašo tiekėjų nurodyti, kiek atliekų jie planuoja patiekti, ir visus metus mokestis už įvežimą imamas pagal atitinkamą kiekio nuolaidą. Jeigu realiai patiektas kiekis metų pabaigoje yra didesnis arba mažesnis nei nurodytas, apskaičiuojama grąžintina suma arba papildoma priemoka atsižvelgiant į atitinkamą kiekio nuolaidą, grindžiamą realiu kiekiu. Susitarimuose paprastai nebūdavo įsipareigojimo patiekti sutartą kiekį.

(34)

Savo sprendime inicijuoti Sutarties 88 straipsnio 2 dalyje numatytą procedūrą Komisija išreiškė šias abejones.

(35)

Pirmiausia Komisija suabejojo, ar „AVR Nuts“ veikla gali būti laikoma bendros ekonominės svarbos paslaugomis Sutarties 86 straipsnio 2 dalies prasme, kadangi, pvz., nebuvo aišku, ar AVR buvo vienintelė įmonė, galinti teikti tokias paslaugas tokiomis pačiomis ar panašiomis sąlygomis. Todėl Komisija taip pat suabejojo, ar Nyderlandai laikėsi tinkamos procedūros pasirinkdami „AVR Nuts“. Be to, Komisija abejojo, ar visomis aplinkybėmis buvo išvengta principo „teršėjas moka“ pažeidimo, kadangi atitinkami atliekų gamintojai turėtų mokėti tokius mokesčius už įvežimą, kurie galėtų būti laikomi įprastomis išlaidomis.

(36)

Paskui Komisija išreiškė abejones dėl galimos per didelės kompensacijos, kuri galėtų paveikti kitus atliekų rinkos segmentus. Komisija bijojo, kad per didelė kompensacija galėjo atsirasti dėl to, kad pagalba buvo grindžiama ex-ante apskaičiavimu, leidžiant „AVR Nuts“ išlaikyti dalį galimo teigiamo skirtumo tarp realaus ir iš anksto apskaičiuoto pelno ar nuostolių.

(37)

Galiausiai, vertindama priemonę pagal 87 straipsnį, Komisija suabejojo, ar Bendrijos gairės dėl valstybės pagalbos aplinkos apsaugai (14) (toliau – gairės dėl pagalbos aplinkai) suteiktų pagrindą laikyti pagalbą suderinama su bendrąja rinka.

(38)

Savo sprendime išplėsti Sutarties 88 straipsnio 2 dalyje numatytos procedūros taikymą Komisija paaiškino, kad ji panašiai abejojo ir dėl daug didesnės pagalbos 2004 m., ir dėl kompensacijų, susijusių su nesavalaikiu KRB kūryklų uždarymu.

(39)

Komisijai priėmus sprendimą inicijuoti Sutarties 88 straipsnio 2 dalyje numatytą procedūrą, keturios trečiosios šalys atsiuntė savo pastabas.

(40)

Pirmoji teigė, kad priemonė iškreiptų konkurenciją Airijos rinkoje, kadangi leistų AVR nustatyti žemesnes kainas už įprastas Airijos rinkos išlaidas ir kainas, pasinaudojant savo turimais 50 % bendros įmonės, įsteigtos kartu su Airijos bendrove „Safeway Warehousing / South Coast Transport“, akcijų.

(41)

Antroji taip pat nurodo nesąžiningą bendros AVR ir „Safeway“ įmonės konkurencinį pranašumą. Iš Airijos importuojami dideli kiekiai pavojingų atliekų. Ji taip pat teigė, kad priemonė iškreiptų konkurenciją tarptautinėje polichlorinto bifenilo turinčių atliekų, pesticidų ir kitų pavojingų organinių atliekų galutinio valymo operacijų rinkoje.

(42)

Trečioji – „Edelchemie“ išskyrė savo valstybės vidaus rinką. Ši įmonė sukūrė savo technologiją, skirtą apdoroti fotografines ir galvanines (e.c.o. galimybė) atliekas ir panaudoti vertingas medžiagas, esančias šiose atliekose (brangiuosius metalus, obsidianą ir kt.). Priemonės, naudingos AVR, ne tik pakenktų jos verslui, bet ir sustabdytų technologijų vystymąsi. „Edelchemie“ pastabos yra susijusios su „AVR Nuts“, „AVR Chemie“ ir jos pirmtakėmis nuo pat 1963 m., jose išsamiai pateikiama Nyderlandų pavojingų atliekų politika visą tą laikotarpį.

(43)

Ketvirtoji ir paskutinė šalis – trys bendri konkurentai išskyrė savo valstybės vidaus KRB atliekų rinką. Pajėgumai, tapatūs AVR įmonės KRB kūrykloms, esą egzistuoja ir Nyderlanduose, ir kitose valstybėse narėse. AVR veiklos išplėtimas būtų lėmęs perteklinius pajėgumus Nyderlandų KRB atliekų rinkoje ir duomenys apie KRB atliekas nesudarytų išsamaus ir teisingo vaizdo. Dešimtojo dešimtmečio viduryje AVR uždarė vieną iš savo KRB, ir jau tuo metu buvo galima tikėtis, kad pavojingų atliekų tiekimas ir toliau mažės. Atsižvelgiant į šiuos vertinimus, derėjo uždaryti ir vieną iš likusiųjų. 2005 m. gegužės 26 d. posėdžio metu atstovas tiesiog teigė, kad teisingas sprendimas [2002 m.] būtų buvęs uždaryti vieną KRB. Be to, AVR, imdama didelius mokesčius, reikalaudama patiekti KRB kartu su didelio šilumingumo atliekomis, piktnaudžiautų dominuojančia padėtimi, o mokesčių struktūra nebūtų skaidri ir vieša. Be to, tai leistų AVR IW imti mokesčius už tam tikrų tipų KRB atliekas ir paskui apdoroti šias atliekas municipalinių atliekų deginimo įrenginių krosnyse, o tai reikštų mažesnes veiklos išlaidas, kadangi šių krosnių veikimo temperatūra gali būti žemesnė.

(44)

Priemonė esą yra nesuderinama su einamąja pagalba. Paslauga esą nėra bendrojo ekonominio intereso paslauga, ir keturios sąlygos, išplaukiančios iš „Altmark“ sprendimo, nuo kurių priklauso, ar kompensacija laikoma valstybės pagalba (15), esą nėra įvykdytos. Jeigu Komisija patvirtintų pagalbą (ar jos dalį), jai turėtų būti keliamos įvairios sąlygos siekiant užkirsti kelią kryžminėms subsidijoms, pririšimo praktikai ir diskriminavimui kaina. Be to, Nyderlandams neturį būti leidžiama pratęsti priemonę kitiems 10 m.

(45)

Komisijai priėmus sprendimą pratęsti procedūrą, du bendri konkurentai taip pat atsiuntė savo pastabas. Jie patvirtino visus pirmųjų pastabų elementus ir pateikė papildomų dokumentų, kurie esą įrodo kryžminį subsidijavimą. Papildomai buvo iškelti tokie klausimai.

(46)

Visų pirma būtų keista, kad, nepaisant vienos iš KRB uždarymo, 2004 m. iš anksto apskaičiuotas einamasis deficitas tiek daug didesnis, nei iš pradžių prognozuota. Jei ketvirtoji sąlyga, išplaukianti iš „Altmark“ sprendimo (efektyvumas), būtų buvusi įgyvendinta, einamasis deficitas esą turėjo sumažėti.

(47)

Antra, jie prieštarauja pagalbai, teikiamai kompensacijos už KRB kūryklų uždarymą forma. Esą nėra atsakomojo AVR įsipareigojimo. Ši kompensacija esą neturi būti vadinama atlyginimu ir nėra pateisinama, be kitų priežasčių, dar ir dėl to, kad investicijos buvo daromos planuojant veikti 10 m., o buvo naudojamos mažiau nei 3 m. Jie taip pat abejoja apskaičiavimo elementais, ypač nusidėvėjimo suma, etatų mažinimo išlaidomis („afvloeiingskosten“) ir „išliekančiomis pastoviosiomis išlaidomis“ („doorlopende vaste kosten“). Bendra suma esą yra labai didelė, daug didesnė nei 2 milijonai eurų, minimų susitarimo dėl lengvatų 21 straipsnio 2 dalyje. Be to, parlamento dokumente esą buvo nurodyta, kad nustatant kompensaciją AVR už KRB kūryklų uždarymą buvo pasiektas susitarimas dėl atviro VROM ministerijos skundo dėl AVR, susijusio su „Lickebaertpolder“ tarša dioksinu. Dėl to ministerija gavo 2,5 milijonų eurų sumą. Du bendri konkurentai bijo, kad šio ginčo išsprendimas galėjo turėti įtakos kompensacijos skaičiavimui. Jiems kyla įtarimas, kad kai kas yra nuslepiama.

(48)

Trečia, jie prieštarauja dėl tolesnių išmokų AVR, išplaukiančių iš susitarimo dėl lengvatų 21 straipsnio 5 dalies, ypač dėl valstybės išmokos, atitinkančios 30 % išlaidų, skirtų pašalinti ir nukenksminti įrenginius, jei AVR bus likviduota. Pagal valstybės pagalbos taisykles, valstybė esą niekada neturėjo prisiimti tokių įsipareigojimų.

(49)

Ketvirta, tai esą negali būti laikoma bendro ekonominio intereso paslaugomis, ypač kadangi tokios paslaugos nėra reikalingos žinant, kad esama įvairių alternatyvų, pvz., pirolizė, cemento pramonė, šalinimas į druskos kasyklas arba apdorojimas energetikos įmonėse bei užsienio KRB kūryklose. Atitinkama veikla esą buvo pavadinta bendro ekonominio intereso paslauga tik tada, kai tapo nuostolinga. Susitarimas dėl lengvatų esą buvo sudarytas tik siekiant finansuoti investicijas į KRB kūryklas, į kurias „AVR Nuts“ buvo gavusi išimtinę teisę. Be to, du bendri konkurentai abejoja, ar pagalba garantuoja prieinamas paslaugos kainas, kadangi AVR mokestis už įvežimą yra didesnis nei aplinkinėse šalyse. Didelius mokesčius esą galima paaiškinti AVR pririšimu ir kryžminiu subsidijavimu, turint galvoje didelio šilumingumo atliekas, naudojamas kaip kurą. Mokesčiai esą yra neskaidrūs ir nevieši. Pelnas esą įtraukiamas į AVR IW buhalteriją, nuostoliai – į „AVR Nuts“. Tai leidžia AVR IW imti didesnius mokesčius už KRB atliekų įvežimą. Be to, AVR esą atsisakė priimti KRB atliekas, jei jos pristatomos ne kartu su didelio šilumingumo atliekomis, ir taip pažeidė savo įsipareigojimus pagal susitarimą dėl lengvatų, neteikdama paslaugos bet kuriam klientui. Galiausiai esą nepalaikoma ir nedidinama paslaugos kokybė – ne kaip kitų alternatyvų atveju.

(50)

Penkta, pagalba esą pažeidė „Altmark“ kriterijus. Nebuvo skelbiamas viešas konkursas suteikti lengvatas, o pagalba esą nebuvo nustatoma remiantis vidutinės gerai valdomos įmonės išlaidomis. Ji esą nebuvo nustatoma pagal objektyviai ir skaidriai sukurtus kriterijus, buvo didesnė, nei reikia, ir paveikė kitas rinkas. KRB kūryklos užsienyje esą gali dirbti mažesniais tarifais ir be valstybės pagalbos. Taip pat esą nebuvo atsižvelgta į pigesnius alternatyvius šalinimo metodus. Be to, AVR leidžiama pasilikti dalį pelno, jei ji veikia geriau, nei prognozuota.

(51)

Pabaigoje du bendri konkurentai pažymi, kad Nyderlandai esą turi ketinimų ir toliau pažeidinėti valstybės pagalbos taisykles, kadangi neigiamo Komisijos sprendimo atveju institucijos tikriausiai aptars jį su AVR ir ieškos finansinių problemų, kurias jis galėtų sukelti AVR, sprendimo.

(52)

Kadangi Bendrijos teisės aktai leidžia valstybėms narėms uždrausti šalinimui skirtų atliekų eksportą, pagalba esą neiškreipia valstybių narių konkurencijos.

(53)

Nyderlandai teigė, kad pagalba suteikta išimtinai už BEIP, kurią teikia „AVR Nuts“. Laikyta, kad skelbti viešo konkurso nereikia, kadangi „AVR Nuts“ esą buvo vienintelė įmonė Nyderlanduose, galinti ir norint dirbti su visomis C2 ir KRB atliekomis. Tačiau konkursas esą buvo paskelbtas „Staatscourant“, ir kiekviena suinteresuota šalis galėjo paduoti apeliaciją. To neįvyko. Be to, prieš priimant sprendimą uždaryti KRB, Nyderlandų institucijos esą jau buvo atlikusios reikiamus veiksmus, kad įvyktų galimas viešas konkursas dėl pratęsimo.

(54)

Priemonė esą atitinka „Altmark“ kriterijus ir todėl neturi būti laikoma valstybės pagalba. Pvz., iš anksto apskaičiuojant deficitą, valstybei talkino nepriklausoma apskaitos įmonė. Priemonė esą nepažeidžia principo „teršėjas moka“, kadangi mokesčiai yra didesni nei aplinkinėse valstybėse narėse.

(55)

Esą visiškai netiesa, kad AVR priimdavo KRB atliekas tik tada, kai jos būdavo tiekiamos kartu su didelio šilumingumo atliekomis. Buvo aiškiai nustatyta, kad mokesčiai, imami iš kitų AVR įmonių už kitų atliekų apdorojimą, turi būti tokie patys kaip trečiosioms šalims (16). Nyderlandai paprašė apskaitos įmonę pakonsultuoti dėl galimybių padidinti „AVR Nuts“ ir „AVR Industrial Waste“ susitarimų skaidrumą. Pasiūlytos rekomendacijos buvo priimtos ir įgyvendintos.

(56)

Kalbant apie „AVR Nuts“ rezultatus, Nyderlandai pažymėjo, kad skaičiuojant einamąjį deficitą, neatsižvelgiama į pelno maržą. Netikėtu iš anksto apskaičiuoto einamojo perviršio atveju pelnas būtų apribojamas tik iki 30 % perviršio, kol visa ankstesnė pagalba bus grąžinta.

(57)

Nyderlandai pažymėjo, kad pastabose nesuteikiama informacija, kaip pagalba galėtų paveikti AVR ir „Safeways“ bendros įmonės savikainą. Ji esą moka tokius pačius mokesčius už apdorojimą Roterdame kaip ir imamus iš atliekų tiekėjų šalies vidaus rinkoje. Be to, Roterdame esą apdorojama tik 1/3 bendros įmonės surinktų atliekų, ir tik maža dalis atliekų esą susijusi su C2 ir KRB atliekomis, kaip apibrėžta susitarime dėl lengvatų. Konkurencines kainas esą galima paaiškinti įvairiais kitais veiksniais: 1) „Safeway“ yra vienintelė įmonė Airijoje, turinti perkėlimo stotį, kur atliekos produktyviai rūšiuojamos ir skirstomos prieš jas siunčiant apdoroti tinkamiausiu būdu; 2) yra tiesioginis ryšys su transporto įmone „Southcoast“, tai teikia logistinių pranašumų ir taupo išlaidas; 3) Airijoje naudojami mokesčiai būdavo gana dideli dėl nesamos konkurencijos.

(58)

Už galutinio valymo projektų atliekų apdorojimą AVR esą ima didesnius mokesčius nei iš tiekėjų šalies vidaus rinkoje. Vidutinis mokestis už visus atliekų srautus iš kitų šalių esą yra šiek aukštesnis nei vidutinis šalies vidaus rinkoje imamas mokestis. Be to, mažesni mokesčiai nelemia didesnės pagalbos, kadangi pagalba priklauso nuo iš anksto apskaičiuoto einamojo deficito.

(59)

Pasirašant susitarimą dėl lengvatų abi KRB buvo apkrautos visu pajėgumu. Atsižvelgiant į dideles atsargas, buvo tikimasi išnaudoti visus pajėgumus. Dabartiniai pertekliniai pajėgumai esą tikriausiai atsirado ne dėl didesnės konkurentų rinkos dalies, bet dėl didesnio antrinio atliekų panaudojimo, pvz., leidžiant teisės aktams sumaišius jas su kitomis atliekomis.

(60)

Pirolizės klausimu Nyderlandai pažymėjo, kad AVR mokesčiai yra didesni, nei ima vienintelė įmonė Nyderlanduose, turinti pirolizės įrenginius.

(61)

Nyderlandai paaiškino, kad dalis pagalbos buvo išmokėta dėl finansinių „AVR Nuts“ sunkumų, atsižvelgiant į „Altmark“ sprendimą ir į laiką, reikalingą atlikti formalią tyrimo procedūrą, numatytą Sutarties 88 straipsnio 2 dalyje.

(62)

Nyderlandai pažymėjo, kad „Edelchemie“ daugiausia dirba fotografinių pavojingų atliekų srityje, su kuriomis AVR negali dirbti dėl produktyvumo priežasčių. Ji turi įvairių įrenginių, iš kurių pirolizės krosnis labiausiai susijusi su šia byla. Tačiau ta technologija esą netinka visų tipų KRB atliekoms, priešingai nei AVR įrenginiai. Aplinkos apsaugos leidime nustatyta, kad šioje krosnyje galima apdoroti tik iki 10 000 tonų, o to visiškai nepakanka Nyderlandų pavojingų atliekų srautui. Nyderlandai nesuvokia, kaip pagalba galėtų pakenkti „Edelchemie“ interesams, kadangi AVR esą nedirba su fotografinėmis atliekomis ir ima mokesčius, atitinkančius rinką. Technologijų vystymasis skatinamas, pvz., specialiomis paskatų programomis ir išduodant aplinkos apsaugos leidimus teikiamais nurodymais naudoti geriausią esamą techniką. Šie leidimai galioja daugiausia 5 metus. Galima pagalba praeityje esą nebepatenka į 10 metų terminą, numatytą Reglamento 659/1999 15 straipsnyje, ir kadangi įrenginiai nusidėvėjo per 10 metų, bet kuriuo atveju esą nedaroma įtaka AVR numatomo einamojo deficito apskaičiavimui.

(63)

Nyderlandai teigė, kad nebuvo per didelės kompensacijos nei „AVR Nuts“, nei AVR IW. AVR IW esą dirbo kaip tarpininkė, bet negalėjo pasinaudoti ir nepasinaudojo savo padėtimi gauti per didelę kompensaciją. Pvz., į atliekas, kurias konkurentai tiekė „AVR Nuts“, net jei pagal dokumentus jas gaudavo AVR IW „AVR Nuts“ vardu, nebuvo atsižvelgiama skaičiuojant kiekio nuolaidas tarifams už atliekas, kurias įsigydavo pati AVR IW. Tokios atliekos buvo tiesiogiai pristatomos į KRB, o ne į AVR IW teritoriją, nes tai nebūtų apsimokėję dėl logistikos išlaidų.

(64)

Pagalba, skirta kompensuoti atliekų įsigijimo išlaidas, esą yra tinkama. Aktyvus KRB atliekų įsigijimas esą yra reikalingas, kadangi vis labiau naudojamos galimybės sumaišyti atliekas arba priderinti pakavimą, o po to atliekos esą nebelaikomos KRB atliekomis. Be tokio įsigijimo „AVR Nuts“ rinkos dalis sumažėtų, o rinkos dalis, tenkanti alternatyvioms apdorojimo galimybėms, ypač užsienyje, padidėtų. Tai sumažintų pajėgumų panaudojimą ir todėl padidintų nuostolius. Kompensacija AVR IW už didelio šilumingumo pavojingų atliekų įsigijimą paaiškinama poreikiu turėti pakankamą tokių atliekų kiekį kurui. Įsigijimo išlaidų pasiskirstymas tarp „AVR Nuts“ ir AVR IW grindžiamas štai kuo. Dėl KRB kūryklų uždarymo bus prarandamos 7 darbo vietos, atitinkančios nustatytas išlaidas. Tai esą įrodo, kad šios septynios darbo vietos sukelia papildomas įsigijimo išlaidas, patiriamas tik dėl „AVR Nuts“ interesų.

(65)

Nyderlandų institucijos pateikė tyrimą apie atitinkamų atliekų šalinimo ir panaudojimo ateities alternatyvų plėtrą Nyderlanduose ir aplinkinėse valstybėse narėse, kuris minimas 13 punkte. Šis tyrimas rodo, kad ateityje numatoma pakankamai alternatyvų užtikrinti saugų ir tinkamą tokių atliekų šalinimą ir panaudojimą.

(66)

Nyderlandai taip pat pateikė ekonominę susitarimo dėl lengvatų ir galimos per didelės kompensacijos analizę, AVR prašymu parengtą konsultavimo įmonės. Tyrime, be kita ko, pažymima, kad, pirma, visi pagrindiniai AVR konkurentai yra turėję galimybę pasinaudoti nuolaida už didesnį kiekį, bet, matyt, yra pasirinkę dalį savo įgytų atliekų tiekti šalinti arba panaudoti į užsienį. Antra, tikroji kompensacija už KRB kūryklų uždarymą, kurią turi suteikti Nyderlandai, yra žymiai mažesnė už AVR apskaičiuotą 45 milijonų eurų išlaidų sumą ar nepriklausomo finansininko apskaičiuotą beveik 40 milijonų eurų sumą. Pagrindinis skirtumas atsiranda dėl skirtingo išlaidų, susijusių su atleidžiamu personalu, skaičiavimo.

(67)

Nyderlandai pateikė išsamius 2004 m. biudžeto deficito skaičiavimus. Biudžeto deficitas didesnis nei ankstesniais metais (nepaisant, kad viena KRB buvo uždaryta), kadangi rinkos sąlygos pablogėjo, ypač sumažėjo mokesčiai, gaunami už didelio šilumingumo pavojingas atliekas.

(68)

Dėl išmokos už išmontavimą ir vėlesnės priežiūros „AVR Chemie“ likvidavimo atveju valstybė ir AVR dar tarsis, kadangi valstybei priklauso 30 % „AVR Chemie“. Galimas neigiamas Komisijos sprendimas dėl pagalbos, apie kurią buvo pranešta, žinoma, taip pat bus aptariamas, atsižvelgiant į Europos Komisijos sprendimą bus ieškoma kitų sprendimų.

(69)

Sutarties 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, yra nesuderinama su bendrąja rinka, kai ji daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai“.

(70)

Einamoji pagalba ir KRB uždarymo išlaidų kompensacija „AVR Nuts“, aprašomos 2 skirsnyje, yra suteikiamos valstybės ir finansuojamos tiesiogiai iš valstybės išteklių. Jos jau savaime yra selektyvios, kadangi visų pirma daro poveikį „AVR Nuts“ ir AVR IW. Tai yra įmonės, teikiančios paslaugas šalinimui skirtų atliekų ir panaudojimui skirtų atliekų rinkose. Tas pat galioja bet kuriai valstybės išmokai, skirtai padengti šalinimo ir vėlesnės priežiūros išlaidas, kuriai valstybė suteikė garantiją iki 30 %.

(71)

Turi būti laikoma, kad šios priemonės daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai. Šalinimui skirtų atliekų ir panaudojimui skirtų atliekų rinkos neatskiriamai tarpusavyje susijusios, ir nepaisant teisinio reguliavimo sistemos ir griežtos kontrolės, taikomos šalinimui skirtoms atliekoms, abiem rinkoms būdinga prekyba tarp valstybių narių. Pavyzdžiui, kai buvo paskelbta apie KRB uždarymą, labai padaugėjo prašymų dėl leidimų eksportuoti atliekas į kitas valstybes nares. Iš to Komisija sprendžia, kad pagalba, skirta remti tolesnę KRB eksploataciją, apribojo valstybių narių tarpusavio prekybą.

(72)

Priemonės nėra palankios pavojingų atliekų tiekėjams. Mokesčiai už didelio šilumingumo pavojingų atliekų, naudotų kaip kuras, įvežimą buvo nustatyti pagal rinkos lygį remiantis Nyderlanduose ir kaimyninėse valstybėse paprastai taikomais mokesčiais. Mokesčiai už C2 ir KRB atliekų įvežimą dėl politinių priežasčių buvo nustatyti socialiai priimtino lygio, kuris, beje, buvo aukštesnis nei kaimyninėse valstybėse. Tai tikriausiai įvyko dėl šalinimui skirtų atliekų eksporto apribojimų. Įprastomis rinkos sąlygomis padidinti mokesčius nebuvo nei įmanoma, nei realu, nes daugiau atliekų būtų buvę eksportuojama, maišoma į kitus atliekų srautus arba šalinama kitais teisėtais ir neteisėtais būdais, todėl tai nepadidintų „AVR Nuts“ pajamų. Tiesą sakant, uždarius KRB kūryklas, tiekėjams tapo lengviau pasinaudoti mažesniais mokesčiais už įvežimą, taikomais Belgijoje ir Vokietijoje. Jei nebūtų suteikta pagalba, KRB būtų buvusios uždarytos anksčiau, o galimybės eksportuoti šalinimui skirtas atliekas, atitinkančios Tarybos reglamentą 259/93/EEB, taip pat būtų buvusios išplėstos anksčiau. Tai patvirtina kainų ir kiekių tendencijos uždarius antrąją KRB. Dėl šių priežasčių Komisija mano, kad priemonės nesumažino pavojingų atliekų tiekėjams išlaidų, kurios paprastai turi būti įtrauktos į jų biudžetą.

(73)

Nepažeidžiant priemonės vertinimo remiantis Sutarties 86 straipsnio 2 dalimi, Komisija mano, kad ketvirtojo kriterijaus, išplaukiančio iš „Altmark“ sprendimo, nesilaikoma. Visų pirma „AVR Nuts“ nebuvo pasirinkta remiantis viešojo konkurso procedūra, o sprendimo dėl lengvatų paskelbimas „Staatscourant“, po ko suinteresuotos šalys per šešias savaites galėjo pareikšti prieštaravimus, negali pakeisti atviros ir skaidrios konkurso procedūros. Antra, kompensacijos dydis nebuvo nustatomas remiantis išlaidų, kurias būtų patyrusi tipiška gerai valdoma ir deramai atliekų apdorojimo pajėgumais aprūpinta įmonė, analize. Tiesą sakant, žinant unikalią C2 kapinyno ir KRB kūryklų padėtį šalyje, neatrodo, kad tokia tipiška įmonė Nyderlanduose egzistuotų. Iš anksto apskaičiuotas biudžeto deficitas kur kas labiau atspindi konkrečias sąlygas, kuriomis „AVR Nuts“ eksploatuoja šiuos įrenginius, o į užsienyje esančių panašių įrenginių išlaidas nebuvo atsižvelgta. Aišku, kad AVR nebuvo deramai aprūpinta apdorojimo pajėgumais: pertekliniai pajėgumai nulėmė nepakankamą KRB panaudojimą ir galiausiai uždarymą. Tai atspindi pagalbos priemonės, ypač 2004 m. deficitas ir uždarymo kompensacijos. Tokiomis aplinkybėmis priemonės turi būti laikomos suteikiančiomis selektyvų pranašumą „AVR Nuts“, o ne tik išlaidų kompensavimu, kurį kitos įmonės panašioje padėtyje ir panašiomis sąlygomis būtų gavusios, jei jos būtų buvusios įpareigotos teikti tam tikrą paslaugą.

(74)

Selektyvi nauda atsiranda ne tik dėl einamojo deficito ir uždarymo išlaidų kompensacijos, bet taip pat ir dėl valstybės garantijos dėl 30 % išlaidų, skirtų įrenginiams pašalinti ir vėlesnei priežiūrai. Tai, kad šios išlaidos atitinka valstybės akcijų dalį „AVR Chemie“, nepašalina valstybės pagalbos pobūdžio, kadangi kaip tylusis partneris „AVR Chemie“ grupėje valstybė būtų atsakinga tik už savo akcijų dalį, o ne už kitas pretenzijas, kurios galbūt būtų didesnės už šią sumą. Labiau atrodo, kad garantija atsirado dėl valstybės politinio tikslo išvengti padėties, kai likvidavus „AVR Nuts“ ir „AVR Chemie“ jokios kitos įmonės nebūtų galima laikyti atsakinga už deramą šalinimą ir vėlesnę priežiūrą. Garantija tikriausiai davė naudos ir visu susitarimo dėl lengvatų galiojimo laikotarpiu, kadangi be tokios pagalbos įmonė įrenginių eksploatacijos laikotarpiu suformuotų (privalėtų suformuoti) deramus rezervus, kad galėtų apmokėti šalinimo ir vėlesnės priežiūros išlaidas be pagalbos.

(75)

Todėl priemonės, apie kurias buvo pranešta, laikomos valstybės pagalba 87 straipsnio 1 dalies prasme.

(76)

Komisija apgailestauja, kad Nyderlandai neteisėtai įgyvendino žymią aptariamos pagalbos dalį pažeisdama Sutarties 88 straipsnio 3 dalį.

(77)

Valstybės narės gali apibrėžti, ką jos laiko bendrojo ekonominio intereso paslaugomis pagal konkrečias veiklos savybes. Šį apibrėžimą galima peržiūrėti tik siekiant nustatyti akivaizdžią klaidą (17). Savo 2003 m. Žaliojoje knygoje ir 2004 m. Baltojoje knygoje dėl bendro intereso paslaugų (18) Komisija išdėsto pagrindinius savo požiūrio principus. Pastarosios 3.4 skirsnyje nustatyta, kad „Vadovaujantis Sąjungos tvarios plėtros politika taip pat būtina atsižvelgti į bendro intereso paslaugų vaidmenį, susijusį su aplinkos apsauga, bei į specifines bendro intereso paslaugų ypatybes, tiesiogiai susijusias su aplinkosaugos, pvz. vandens ar atliekų, sektoriais“. Tai atitinka Teismo jurisprudenciją, kuris nusprendė, kad „tam tikrų atliekų tvarkymas gali būti laikomas bendrojo ekonominio intereso paslaugų objektu, ypač kai paslauga yra sukurta spręsti aplinkos problemą“. (19)

(78)

Dėl toliau nurodytų priežasčių Komisija sutinka su Nyderlandais, kad sprendime dėl lengvatų ir susitarime dėl lengvatų apibrėžta paslauga yra BEIP.

(79)

Visų pirma egzistuoja akivaizdus viešasis interesas, kad šalinamos pavojingos atliekos būtų deramai tvarkomos. Taip pat egzistuoja viešasis ir Bendrijos interesas užtikrinti pakankamus nacionalinius tokio šalinimo pajėgumus, kadangi pagal Direktyvos 75/442/EB 5 straipsnio 1 dalyje suformuluotą tikslą valstybės narės turi siekti tapti ekonomiškai savarankiškos atliekų šalinimo srityje.

(80)

Antra, siekiant apsaugoti šį viešąjį interesą, buvo reikalingas valstybės įsikišimas. Kadangi KRB eksploatacija buvo nuostolinga, be pagalbos AVR būtų turėjusi uždaryti KRB ir C2 kapinyną jau iki 2001 m. pabaigos.

(81)

Trečia, viešasis interesas buvo realus. 2002–2004 m. dideli KRB ir C2 atliekų kiekiai, atsirandantys Nyderlanduose, buvo šalinami, nors tai ir ypač neatitiko lūkesčių, be kita ko, dėl priežasčių, pateiktų Teismui priimant sprendimą, kuriuo buvo išaiškinti šalinimui skirtų atliekų ir panaudojimui skirtų atliekų apibrėžimai. Nyderlandai reagavo į rinkos tendencijas pritaikydami pajėgumus prie pastebėtų naujų poreikių ir galiausiai atsisakydami savo politikos ir uždarydami likusiąją KRB. Tačiau tai neprieštarauja viešajam interesui, kiek tai susiję su realiais KRB ir C2 atliekų kiekiais, kurie buvo šalinami. Tikriausiai šalinti skirtų atliekų kiekiai būtų buvę mažesni, jeigu Nyderlandai būtų nuo pradžių taikę teisingus apibrėžimus, bet nepanašu, kad visos KRB ir C2 atliekos būtų skirtos panaudojimui. Tai patvirtina KRB ir C2 atliekų kiekiai, pateikti „AVR Nuts“ 2004 m., ir KRB atliekų kiekiai, kurie buvo eksportuoti šalinimui užsienio KRB. Trečiosios šalys tikriausiai buvo teisios teigdamos, kad visos pavojingos atliekos, atsirandančios Nyderlanduose atitinkamu laikotarpiu, galėjo būti šalinamos ar panaudojamos šalies viduje ar užsienyje taip pat ir be AVR KRB kūryklų. Tačiau jos neįrodė, kad be AVR KRB kūryklų apskritai nebūtų prireikę eksportuoti šalinimui skirtas atliekas, kadangi trūko pajėgumų. Būtent šiuo aspektu Nyderlandai galėtų teisiškai grįsti savo politiką, kuria siekia apsaugoti viešąjį interesą, ir tai atitiktų Direktyvos 75/442/EB 5 straipsnio 1 dalį.

(82)

Ketvirta, priemonės nepažeidžia „teršėjas moka“ principo. Kaip nuspręsta 72 punkte, atliekų tiekėjai neatleidžiami nuo išlaidų, kurios paprastai turi būti įtrauktos į jų biudžetą.

(83)

Penkta, priskiriant BEIP, neapeinamos paprastai taikomos taisyklės. Priemone siekiama apsaugoti aplinką, kadangi ja buvo užtikrintas pavojingų atliekų apdorojimas vietovėje, esančioje netoli jų šaltinio. Pagalbos aplinkai gairėse yra einamosios pagalbos, skirtos skatinti atliekų tvarkymą, taisyklės (E.3.1 skyrius). Tačiau šios taisyklės visų pirma yra sukurtos dėl einamosios pagalbos, teikiamos įmonėms, pačioms gaminančioms tam tikras atliekas.

(84)

Šešta, jau pagal patį pobūdį didžiąją KRB ir C2 atliekų dalį tiekia įmonės, bet esama ir pavojingų atliekų surinkimo iš namų ūkių sistemų, skirtų saugiai ir lengvai pašalinti visas pavojingas atliekas, kokios tik ten atsiranda, o dalį surinktų pavojingų atliekų galima pašalinti KRB kūryklose. Tad paslauga, kuriai teikiama pagalba, yra bendro pobūdžio ir nesuteikia palankesnio statuso tam tikram ribotam paslaugų naudotojų skaičiui.

(85)

Du bendri konkurentai teigia, kad rinka deramai veikia, ir todėl BEIP nepateisinama. Be to, kai kuriose valstybėse narėse apskritai nėra KRB. Tarybos direktyvos 75/442 tikslai, t. y. ekonominis savarankiškumas atliekų šalinimo srityje ir atliekų šalinimas arti jų šaltinio (artumo principas), nebūtinai turi atitikti rinkos rezultatus, bet vis tiek yra teisėti.

(86)

Viešosios paslaugos paskirtis turi būti aiškiai apibrėžta ir konkrečiai pavesta atlikti valstybės institucijos aktu. Šiuo atveju iš sprendimo dėl lengvatų ir iš susitarimo dėl lengvatų aišku, kad BEIP buvo deramai pavesta. Įsipareigojimo teikti viešąją paslaugą apibrėžimas šiuose dokumentuose buvo pakankamai tikslus. Jis griežtai susijęs su atliekomis C2 kapinynui ir mažos deginimo vertės atliekomis, skirtomis sudeginti KRB kūryklose. Pagalbos priemonės, skirtos kompensuoti BEIP teikimo išlaidas, taip pat pakankamai išsamiai aprašomos. Reikia pažymėti štai ką.

(87)

Pirma, buvo trūkumų dėl skaidrumo. Konkurentams ne visuomet galėjo būti aišku, ar AVR IW veikė savo naudai, ar „AVR Nuts“ naudai. Be to, mokesčių ir nuolaidų sistema, ypač kiek tai susiję su didelio šilumingumo atliekomis, kuriomis kūrenamos KRB, nuo pat pradžių nebuvo pakankamai skaidri. Tačiau AVR, valstybei ir nepriklausomiems revizoriams šie klausimai buvo pakankamai aiškūs iš susitarimo dėl lengvatų, kuriuo suteikiama deramos kontrolės galimybė.

(88)

Komisija mano, jog metodas, kaip jis aprašytas I priede, yra pakankamai skaidrus kontrolės tikslais, ir mano, kad papildomos priemonės, didinančios skaidrumą teikiant BEIP, priimtos remiantis gautomis trečiųjų šalių pastabomis, yra pakankamos.

(89)

Antra, iš pirmo žvilgsnio „socialiai priimtinų mokesčių“ už KRB atliekų šalinimą sąvoka yra palyginti neaiški. Tačiau praktikoje tai nesukėlė problemų. Mokesčiai liko to paties lygio, iki kokio jie buvo pakelti ankstesniais metais. Pagal „teršėjas moka“ principą jie buvo didesni nei mokesčiai už šalinimą užsienyje. Kartu nei trečiosios šalys, nei Nyderlandai nepateikė argumento, kad siekiant išvengti neteisėtos praktikos, kuri galėtų pakenkti aplinkai, reikėtų mažesnių mokesčių. Tikriausiai Nyderlandai nelaikė mokesčių per dideliais, sutikdami dėl iš anksto apskaičiuoto biudžeto deficito, grindžiamo tikslesnėmis prielaidomis dėl taikytinų mokesčių.

(90)

Per didelės kompensacijos turėtų būti vengiama visuose pagalbos sistemos elementuose. Šiuo atžvilgiu Komisija atskirai vertina šiuos elementus: 1) kompensaciją už biudžeto deficitą 2002 m. ir 2003 m., 2) kompensaciją už biudžeto deficitą 2004 m., 2005 m. ir 2006 m., 3) uždarymo išlaidų kompensaciją, susidedančią iš a) uždarymo išlaidų kompensacijos, susijusios su sutartų investicijų dar nenusidėvėjusia dalimi, b) uždarymo išlaidų, atsirandančių dėl ankstyvo KRB kūryklų uždarymo, ir 4) pagalbos, suteiktos garantijos forma.

(91)

Dėl 2002 m. ir 2003 m. biudžeto deficito: Komisija laiko prognozuojamo deficito, suteiktino kaip pagalba, apskaičiavimo metodiką tinkama ir pakankamai konservatyvia. Visi elementai, išskyrus įnašą dėl įsigijimo (žr. toliau), yra tiesiogiai susiję su įsipareigojimo teikti viešąją paslaugą įgyvendinimu. Nėra priežasties manyti, kad išlaidų elementai buvo dirbtinai padidinti, nepriklausomo konsultanto pagalba padėjo Nyderlandams apskaičiuoti valstybės pagalbą konservatyviai. Šioje metodikoje yra išsami „AVR Nuts“ pradinio balanso lentelės analizė, kuria suteikiamas solidus pagrindas įvertinti „AVR Nuts“ išlaidas ir pajamas naujoje situacijoje. Kintamos išlaidos, tiesioginės pastoviosios išlaidos ir išlaidos, imamos iš kitų AVR įmonių, vertinamos remiantis išsamia klasifikacija. Į investicijas ir nusidėvėjimą yra deramai atsižvelgta detaliame 2002–2016 m. investicijų plane ir nudėvint naujas investicijas per 7,24 metus. Tai užtikrino, kad išlaidos nebuvo dirbtinai didinamos atskiromis investicijomis arba neproporcingu nusidėvėjimu. Trečiųjų šalių pastabose buvo iškelti įvairūs klausimai, bet nebuvo pateikta per didelės kompensacijos įrodymų. Be to, 2002 ir 2003 m. nelaimingi atsitikimai ir techniniai sunkumai sukėlė nuostolių, viršijančių iš anksto prognozuotą deficitą, už bendrą 12 milijonų eurų sumą. Todėl atmetama bet kokia per didelė kompensacija AVR naudai per tuos metus.

(92)

2004–2006 m. pagalba grindžiama ta pačia metodika, todėl Komisija a priori nesitiki, kad bus suteikta per didelė kompensacija. 2004 m. iš anksto apskaičiuotas biudžeto deficitas grindžiamas visiškai ta pačia metodika, o iš anksto apskaičiuoto deficito padidėjimas, nepaisant vienos KRB uždarymo, visiškai paaiškinamas įvairiais išlaidų elementais, esančiais šioje metodikoje, žr. I priedo skaičius. Žinant didelius nuostolius, viršijančius 2002 m. ir 2003 m. iš anksto apskaičiuotą deficitą, nieko neturėtų stebinti, kad iš anksto apskaičiuotas 2004 m. deficitas buvo didesnis. Be to, pirmosios KRB uždarymas galėjo sumažinti kintamas išlaidas, o jo poveikis pastoviosioms išlaidoms, kurios sudaro didelę bendrųjų išlaidų dalį, buvo ribotas. Nepaisant to, pagal bendrą politiką per didelė kompensacija turi būti pašalinama ne tik ex-ante, bet ir ex-post. Todėl Komisija prašo Nyderlandų patikrinti realias išlaidas ir, jei reikia, priderinti pagalbos lygį siekiant išvengti kompensacijos, kuri leistų „AVR Nuts“ įgauti savo veiklos rūšims didesnę pelno maržą, negu yra įprasta šio tipo veiklai šiame sektoriuje.

(93)

Komisija sutinka, kad pagalba gali būti suteikiama kaip uždarymo išlaidų, susijusių su sutartų investicijų dar nenusidėvėjusia dalimi, kompensacija. Be pakankamų garantijų neįmanoma tikėtis, kad operatorius sudarys penkerių metų paslaugų, reikalaujančių didelių investicijų, sutartį. Investicijų nusidėvėjimas per laikotarpį, atitinkantį susitarimo trukmę, t. y. penkerius metus, taip pat būtų buvęs nepagrįstas. Jis tuo laikotarpiu būtų labai padidinęs iš anksto apskaičiuotus nuostolius, o kartu ir pagalbą. Šiuo atžvilgiu susitarimo dėl lengvatų nuostatos lemia reikalingus ir veiksmingus kompensavimo sistemos rezultatus. Šių nuostatų taikymas prieš numatomą susitarimo dėl lengvatų pabaigą nekeičia šio įvertinimo. Iš Nyderlandų pateiktos informacijos Komisija tikisi, kad šiam elementui per didelės kompensacijos nebus. Tačiau kai kurie aspektai nėra pakankamai aiškūs – ypač ar bus deramai atsižvelgta į pajamas, gautas pardavus turtą, arba naudą, gautą tą turtą naudojant kitiems tikslams. Tad Komisija prašo Nyderlandų patikrinti realias išlaidas taip pat ir šiam elementui ir, jei reikės, priderinti pagalbos lygį.

(94)

Komisija taip pat sutinka, kad kompensacija teikiama papildomoms išlaidoms, atsirandančioms dėl ankstesnio, nei numatyta, KRB uždarymo. Valstybė narė negali turėti pareigos tęsti tokią sutartį, ypač jei ji dabar moka mažiau, nei būtų turėjusi mokėti, jei sutartis būtų buvusi tęsiama. Informacija, kurią Nyderlandai pateikė apie šias papildomas išlaidas, yra gana išsami. Tačiau įvairūs elementai grindžiami vertinimais, kurie, atrodo, yra gana neapibrėžti. Be to, įskaityti galima tik išlaidas, susijusias su BEIP ir ankstyvesniu uždarymu, o iš turimos informacijos nėra pakankamai aišku, ar taip yra. Tad Komisija prašo Nyderlandų patikrinti realias išlaidas taip pat ir šiam elementui ir, jei reikės, priderinti pagalbos lygį.

(95)

Galiausiai Komisija sutinka, kad pagalba teikiama taikant garantiją padengti 30 % šalinimo ir nukenksminimo išlaidų. Jeigu nebūtų buvę garantijos, einamasis deficitas ir einamoji pagalba tikriausiai būtų buvę didesni ta suma, kuri tuomet turi būti atidėta kaip atsarga. Pačios išlaidos yra tiesiogiai susijusios su pradiniu politikos tikslu užtikrinti atitinkamą BEIP Nyderlanduose. Tačiau realios išlaidos kol kas nežinomos, tad Komisija reikalauja deramo ex-post patikrinimo.

(96)

Apibendrindama Komisija mano, kad už 2002 m. ir 2003 m. einamąjį deficitą nebuvo suteikta per didelė kompensacija, bet gali leisti įgyvendinti likusius pagalbos elementus tik su sąlyga, kad Nyderlandai užtikrins, kad ex-post nebūtų suteikta per didelė kompensacija, apskaičiuota visam laikotarpiui. Pagalba gali leisti „AVR Nuts“ gauti pagrįstą pelno maržą už atitinkamą veiklą. AVR rizika pagal sutartį buvo nedidelė, kadangi iš anksto apskaičiuotus nuostolius visiškai padengtų pagalba, bet einamoji rizika didžiąja dalimi liko AVR (20), taigi rizika nebuvo atmesta, kaip ir parodė praktika. Žinodama rinkos sąlygas ir „AVR Nuts“ rizikos profilį Komisija tikrai gali sutikti su pelno lygiu, siekiančiu Nyderlandų vyriausybės obligacijų pelningumą, padidintą 2 procentiniais punktais. Jei praktikoje pelnas pasirodytų esąs didesnis nei ši riba, Nyderlandai turi atgaline data priderinti pagalbos lygį ir pagal Sutarties 88 straipsnio 3 dalį pranešti apie bet kokią pagalbą, kuri leidžia „AVR Nuts“ peržengti šį pelno lygį. Turi būti deramai ex-post patikrinta, ar neteikiama per didelė kompensacija. Komisija reikalauja išsamių stebėjimo ataskaitų, jose turi būti aptarti bent tie aspektai, kurie nurodyti šio sprendimo II priede.

(97)

Komisija vykdo proporcingumo kontrolę, tad priemonės, naudojamos įgyvendinti bendrąjį interesą, neturi sukelti nereikalingo prekybos iškraipymo. Konkrečiai reikia užtikrinti, kad bet kokie EB sutarties normų apribojimai, ir ypač konkurencijos ir vidaus rinkos laisvių apribojimai, neviršytų to, kas yra reikalinga garantuoti, kad misija būtų veiksmingai įgyvendinta.

(98)

Komisija mano, kad priemonės, kurias priėmė Nyderlandai, didžiąja dalimi atitinka proporcingumo reikalavimą. Sunku įsivaizduoti, kokiomis kitomis priemonėmis Nyderlandai būtų galėję užtikrinti pakankamus nacionalinius pajėgumus šalinti pavojingas atliekas. Nė viena iš trečiųjų šalių nepateikė argumento, kad šiam tikslui įgyvendinti egzistuoja mažiau iškreipiančios prekybą alternatyvos. Toliau minimi priemonės aspektai taip pat laikomi proporcingais.

(99)

Mokesčių už įvežimą sistema, grindžiama kiekio nuolaidomis: kai tikslas yra išlaikyti pakankamus pajėgumus tinkamam KRB atliekų šalinimui, natūralu siekti, kad pajėgumai būtų kuo labiau panaudojami, o išlaidos atitinkamai – kuo mažesnės. Kaip įrodė Nyderlandai, visi tiekėjai būtų galėję pasinaudoti nuolaidomis – arba tiesiogiai, arba tiekdami per tarpininkus. Todėl mokesčių už įvežimą sistema, grindžiama kiekio nuolaidomis, yra pateisinama. Nediskriminacinių mokesčių ir kiekio nuolaidų kiekvienam tiekėjui, įskaitant AVR IW, sistema iki minimumo sumažino konkurencijos iškreipimą, atsiradusį dėl priemonių. Nors praktikoje galėjo būti ir sumaišties, nediskriminacinis pobūdis galėjo būti aiškus bet kuriai suinteresuotai šaliai, o, atsiradus sumaiščiai, Nyderlandai ėmėsi pakankamų papildomų priemonių didinti skaidrumą. Už didelio šilumingumo atliekas nustatytas tokio lygio, kokio yra ir konkurentų šalinimo alternatyvos, mokestis iki minimumo sumažino konkurencijos iškreipimą šių atliekų rinkoje. Reikia pažymėti, kad nė viena įmonė Nyderlanduose neturėjo pareigos tiekti KRB atliekas ar didelio šilumingumo pavojingas atliekas „AVR Nuts“ ar AVR IW. Tuo tarpu susitarimas dėl lengvatų įpareigojo „AVR Nuts“ priimti bet kurias jai tiekiamas C2 ir KRB atliekas, nesvarbu, ar jos būtų tiekiamos kartu su didelio šilumingumo pavojingomis atliekomis, ar ne. Šiuo atžvilgiu Komisija mano, kad nepakanka akivaizdžių įrodymų, kad „AVR Nuts“ piktnaudžiavo dominuojančia padėtimi, o susitarime dėl lengvatų tikrai nenumatytas pagrindas tokiam piktnaudžiavimui.

(100)

Kompensacija uždarymo atveju: sutarties nepratęsimo atveju proporcingomis turi būti laikomos ir susitarimo dėl lengvatų nuostatos, susijusios su kompensacija už likusią dar nenusidėvėjusią investicijų, kurias AVR atliko susitarimo galiojimo laikotarpiu valstybės leidimu, dalį. Be tokios garantijos negalima būtų pagrįstai tikėtis AVR sutikimo. Tas pat galioja valstybės garantijai, skirtai padengti daugiausia 30 % šalinimo ir nukenksminimo išlaidų įrenginių likvidavimo atveju. Tinkamas šalinimas ir nukenksminimas akivaizdžiai yra viešasis interesas. Žinant, kad valstybei priklauso 30 % „AVR Chemie“ akcijų, priimtina, kad valstybė prisiima atsakomybę už savo dalį, palikdama likusiąją kitam akcininkui – AVR holdingui.

(101)

Dviejų KRB pradinis išlaikymas: Komisija patikrino, ar Nyderlandai turėjo suteikti pagalbą tik vienos KRB išlaikymui. Iškyla klausimas, ar įnašas į Nyderlandų siekiamų tikslų realizavimą išlaikant antrąją KRB yra svarbesnis negu tam reikalinga pagalba ir dėl to atsirandantis galimas nepalankus poveikis konkurencijai.

(102)

Šiuo atžvilgiu Komisija pripažįsta, kad Nyderlandai galėjo teisėtai siekti apsirūpinti pakankamais nacionaliniais pajėgumais KRB atliekų apdorojimui siekdama išvengti pajėgumų trūkumo, kuris priverstų valstybę leisti tokių atliekų eksportą. Jį vertinant neįmanoma išvengti tam tikro lankstumo, nes atsirasiantis C2 ir KRB atliekų srautas negalėjo būti tiksliai numatytas, taip pat egzistavo rizika, ar įrenginiai bus prieinami. Ši rizika kaip tik ir pasitvirtino, kadangi dėl nelaimingų atsitikimų viena KRB 2002 m. buvo tam tikram laikui uždaryta. 2002 m. ir 2003 m. esamas pajėgumas buvo tik 73 % ir 75 % leidžiamo 100 000 tonų pajėgumo, ir dėl šios priežasties Nyderlandų institucijos turėjo leisti KRB atliekų eksportą, o tai prieštarauja jų politikos tikslui.

(103)

Lyginant laukiamus KRB atliekų kiekius ir abiejų KRB pajėgumus, reikia pažymėti štai ką. Kai nuo 2001 m. pabaigos iki 2002 m. vidurio buvo rengiamas susitarimas dėl lengvatų, tikėtinas KRB atliekų tiekimas buvo vertinamas maždaug 38 500 tonų per metus. Šis vertinimas rėmėsi ankstesne patirtimi. Apdorojimui reikia bent jau tokio paties kiekio didelio šilumingumo atliekų. Vienos KRB aiškiai nepakaktų tinkamai apdoroti šį atliekų kiekį. Tačiau jį galima kritikuoti trimis aspektais. Pirma, dalis tikėtino KRB atliekų tiekimo į „AVR Nuts“ galėjo būti Nyderlandų iki 2003 m. pradžios taikomo konservatyvaus panaudojimui skirtų atliekų apibrėžimo pasekmė. Antra, trečiosios šalys nurodė alternatyvius nacionalinius pajėgumus apdoroti KRB atliekas. Trečia, vertinant esą nebuvo atsižvelgta į AVR galimybę dalį atliekų apdoroti savo municipalinių atliekų deginimo krosnyse (21). Tačiau kita vertus, vertinime konkrečiai atsižvelgta į tuometines einamąsias tendencijas. Be to, KRB atliekų tiekimas eksportui per metus kinta ir priklauso nuo padėties tarptautinėje rinkoje. Taip pat kinta įvairių atliekų kategorijų situacija. Be to, iš tikrųjų 2002 m. pradžioje buvo nemažos KRB atliekų atsargos, tad tiekimas laikotarpio pradžioje buvo pakankamai užtikrintas. Be to, jeigu Nyderlandų institucijos 2002 m. būtų grindusios prognozuojamą KRB atliekų srautą prielaida, kad bus teisingai taikomas panaudojimui skirtų atliekų apibrėžimas, prognozuojamas kiekis būtų buvęs mažesnis, bet nepanašu, kad pagal tuo metu prieinamą informaciją tas kiekis būtų buvęs toks mažas, kad jos būtų su įsitikinimu nusprendusios, jog pakaks tik vienos KRB. Tai patvirtina faktas, kad 2003 m., kai Teismas jau buvo išaiškinęs tinkamą panaudojimui skirtų atliekų apibrėžimą, AVR pajėgumų problemos vis dar vertė Nyderlandus leisti faktinį KRB atliekų eksportą. Realus KRB atliekų srauto į AVR sumažėjimas didele dalimi paaiškinamas ne eksporto didėjimu, o kitais veiksniais. Kitų pajėgumų Nyderlanduose atžvilgiu Komisija pažymi, kad didelė tokių pajėgumų dalis tapo prieinama tik 2003 m. pabaigoje, kai reikiami leidimai buvo suteikti pagrindiniams konkuruojantiems pirolizės įrenginiams. Trečiosios šalys neįrodė, kad jau 2002 m. Nyderlandų institucijos turėjo atsižvelgti į pakankamus alternatyvius nacionalinius apdorojimo pajėgumus visų tipų KRB atliekoms, atsirandančioms Nyderlanduose ir tiekiamoms šalinti.

(104)

Taip pat reikia pažymėti, kad AVR ir Nyderlandai paisė rinkos tendencijų. Tai įrodo faktas, kad jie iš esmės nusprendė uždaryti trečiąją AVR KRB kūryklą jau iki 2001 m. (patikrinimui), kai ateities politika dar buvo svarstoma. 104 Sprendimas išlaikyti dvi KRB, o ne vieną, padidino pagalbą, ypač dėl investicijų, kurios pasirodė reikalingos uždarymui ir turėjo būti atlygintos. Tačiau dalis šių investicijų nebuvo numatytos pasirašant susitarimą dėl lengvatų. Iš anksto apskaičiuoto einamojo deficito poveikis buvo gana nedidelis, kadangi čia gana didelę reikšmę turėjo pastoviosios išlaidos. Komisija tikisi, kad poveikis konkurentams irgi buvo gana nedidelis. Nėra duomenų, kad dėl dviejų KRB išlaikymo buvo deginami didesni KRB ir kitų pavojingų atliekų kiekiai. Naudoti KRB pajėgumus kitų tipų atliekoms, apie kurias nebuvo pateikta įrodymų, yra gana neproduktyvu, ir todėl negali būti manoma, kad tai turėjo didelį neigiamą poveikį konkurentams.

(105)

Šiuo atžvilgiu Komisijai atrodo, kad pradinis sprendimas išlaikyti dvi KRB gali būti laikomas proporcingu, o sprendimai uždaryti KRB kūryklas nebuvo priimti nederamai vėlai.

(106)

AVR IW dalyvavimas: AVR IW vykdė didelę dalį „AVR Nuts“ administravimo, tuo pačiu metu būdama kitų pavojingų atliekų tiekėjų konkurentė. Taip AVR IW gaudavo informaciją apie ketinamus tiekti ir realiai tiekiamus atliekų kiekius. Kadangi nė vienas tiekėjas neturėjo pareigos tiekti iš anksto nurodytų kiekių „AVR Nuts“ ir kadangi realūs mokesčiai ir nuolaidos galiausiai buvo grindžiamos tik realiai patiektais atliekų kiekiais, sunku įžiūrėti, kaip AVR IW galėjo įgauti finansinį ar strateginį pranašumą dėl savo centrinės padėties. Nyderlandai paaiškino, kad AVR IW negalėjo piktnaudžiauti šia padėtimi, ir Komisija, be kita ko, remdamasi trečiųjų šalių pastabomis, taip pat negali daryti tokios išvados. Galbūt ir tiesa, kad AVR IW savo vardu siūlėsi surinkti atliekas už mažesnius mokesčius, nei ėmė „AVR Nuts“, bet tai negali būti siejama su pagalbos priemonėmis, ir tai tikriausiai laikytina įprasta konkurencine elgsena, o kiekvienas jos konkurentas galėjo elgtis panašiai. Ir net jei AVR IW būtų nukreipusi dalį KRB atliekų į savo municipalinių atliekų krosnis, o tai nebuvo įrodyta, nepanašu, kad tai būtų sukėlę neproporcingą iškreipimą, kadangi bet kuris tiekėjas, turėdamas žinių apie atliekas, būtų gavęs panašias maržas tiesiog tiekdamas šias atliekas tiesiogiai į kitus municipalinių atliekų deginimo įrenginius į AVR arba kitų įmonių. Be to, kadangi pagalba buvo nustatoma remiantis iš anksto apskaičiuotu biudžetu, Komisija mano, kad AVR rinkosi produktyvius sprendimus, o ne nusprendė nukreipti savo atliekas, jei dėl to įrenginiai būtų buvę dar mažiau panaudojami, o realus nuostolis būtų buvęs dar didesnis. Šiaip toks nukreipimas pagal Bendrijos principus gali būti laikomas produktyviu atliekų tvarkymu.

(107)

Technologijų vystymasis: Komisija nemano, kad priemonės turės didelį neigiamą poveikį alternatyvių šalinimo ir panaudojimo technologijų vystymuisi. Kaip paaiškino Nyderlandai, šiam vystymuisi skatinti yra kitos priemonės. Pvz., galima pažymėti, kad 2003 m. buvo suteiktas leidimas naujoviškiems pirolizės įrenginiams. AVR imami mokesčiai buvo žymiai didesni nei mokesčiai, kuriuos ėmė tų įrenginių operatorius, ir todėl šiuo požiūriu iškreipiantis pagalbos poveikis turi būti laikomas ribotu.

(108)

Pagalba atliekų įsigijimui: priešingai anksčiau minėtiems aspektams, negali būti laikomos proporcingomis priemonės, susijusios su atliekų įsigijimu, kurį vykdo AVR IW ir už kurį „AVR Nuts“ moka kompensaciją iš pagalbos, gaunamos iš valstybės. Komisija sutinka, kad siekiant iki minimumo sumažinti sistemos išlaidas reikia kuo labiau padidinti apdorojamų atliekų kiekį, ir ypač KRB atliekų, už kurių įvežimą imami didžiausi mokesčiai. Kaip nurodyta 99 punkte, dėl šios priežasties galima sutikti su nediskriminuojančių kiekio nuolaidų sistema. Tuo tarpu atliekų įsigijimo išlaidų kompensacija AVR IW neproporcingai iškreipia konkurenciją, kadangi vienintelė naudos gavėja yra AVR IW. Jos konkurentai negauna panašios įsigijimo išlaidų, kurias jie turi patirti, kompensacijos. Kalbant apie didelio šilumingumo pavojingas atliekas, jei būtų buvęs nuolatinis trūkumas, sprendimas būtų buvęs nediskriminuojantis būdas sumažinti mokesčius už įvežimą. Kalbant apie KRB atliekas, įsigijimo kompensacija taip pat turi būti laikoma neproporcinga. Ja suteikiamas diskriminuojantis pranašumas konkrečiai AVR IW veiklai, kuria ji tiesiogiai konkuruoja su kitomis atliekų tvarkymo įmonėmis. Toks įsigijimas tiesiogiai nelaikomas viešuoju interesu, pateisinančiu pagalbą, ypač kai tai susiję su KRB atliekomis, kurios įsigyjamos iš užsienio. Net ir KRB atliekų iš Nyderlanduose esančių šaltinių atveju šis įsigijimas gali skatinti šalinti atliekas, o ne jas panaudoti Nyderlanduose ar kitur. Tam tikromis aplinkybėmis jis gali prieštarauti apdorojimo prie šaltinio principui. Todėl 2,4 milijonų eurų suma už įsigijimą, įtraukta į pagalbą „AVR Nuts“, grindžiama iš anksto apskaičiuotu biudžetu ir pervesta AVR IW, negali būti pateisinama remiantis 86 straipsnio 2 dalimi. Šios priemonės dalies suderinamumo įvertinimas remiantis 87 straipsnio 2 ir 3 dalimis pateiktas toliau – 6.3 skirsnyje.

(109)

Komisija įvertino, ar išimtys, išdėstytos Sutarties 87 straipsnio 2 ir 3 dalyse, taikomos įsigijimo kompensacijai, teikiamai AVR IW. Sutarties 87 straipsnio 2 dalyje išdėstytos išimtys gali būti pagrindas laikyti pagalbą suderinama su bendrąja rinka. Tačiau pagalba a) nėra socialinio pobūdžio ir neteikiama individualiems vartotojams, b) neatitaiso gaivalinių nelaimių ar kitų ypatingų įvykių padarytos žalos ir c) nėra reikalinga kompensuoti dėl Vokietijos padalijimo atsiradusį ekonominį atsilikimą.

(110)

Šiuo atveju akivaizdžiai netaikomos Sutarties 87 straipsnio 3 dalies a, b ir d punktuose numatytos išimtys, kuriose minimas regionų, kurių gyvenimo lygis neįprastai žemas ar kuriuose yra didelis nedarbas, ekonominės plėtros skatinimas, bendriems Europos interesams svarbūs projektai, kurios nors valstybės narės ekonomikos didelių sutrikimų atitaisymas, kultūros rėmimas ir paveldo išsaugojimas. Nyderlandai nebandė pateisinti pagalbos nė viena iš šių priežasčių.

(111)

Tiek, kiek tai susiję su pirmąja Sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punkte nurodyta išimtimi, būtent pagalba, skirta tam tikros ekonominės veiklos rūšių plėtrai skatinti, Komisija pažymi, kad pagalba neturi mokslinių tyrimų, vystymosi, mažų ir vidutinių įmonių investicijų, AVR IW sanavimo ar restruktūrizavimo tikslų. Pagalba taip pat nepadeda siekti regionų plėtros tikslų, o AVR IW nėra įsikūrusi regione, kur pradinėms investicijoms teikiama regioninė pagalba. Todėl pagalba negali būti laikoma suderinama su bendrąja rinka remiantis tuo, kad ji esą skatina tam tikrų regionų plėtrą.

(112)

Komisija patikrino, ar pagalbai galima taikyti Sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punkte nurodytą išimtį kokiais nors kitais pagrindais, o ypač ar šiuo atveju taikomos pagalbos aplinkai gairės. Kadangi pagalba kvalifikuojama kaip einamoji pagalba, Komisija ją įvertino pagal šių gairių E.3.1 skirsnį. Tačiau nebuvo įrodyta, nei kad pagalba yra būtinai reikalinga, nei kad ja kompensuojamos tik papildomos gamybos išlaidos, palyginti su atitinkamų produktų ar paslaugų rinkos kainomis.

(113)

Kadangi netaikoma nė viena išimtis, Komisija daro išvadą, kad ši pagalba yra nesuderinama su bendrąja rinka ir turi būti susigrąžinta iš gavėjo AVR IW pagal Reglamento 659/1999 14 straipsnį ir 2004 m. balandžio 21 d. Komisijos Reglamento (EB) Nr. 794/2004, įgyvendinančio Tarybos reglamentą (EB) Nr. 659/1999, V skyriaus nuostatas (22).

(114)

Baigdama Komisija konstatuoja, kad toliau minimos priemonės yra valstybės pagalba „AVR Nuts“: 1) kompensacija už biudžeto deficitą 2002 m. ir 2003 m., 2) kompensacija už biudžeto deficitą 2004 m. ir likusį 2005 m. ir 2006 m. laikotarpį, 3) uždarymo išlaidų kompensacija, susidedanti iš a) uždarymo išlaidų kompensacijos, susijusios su sutartų investicijų dar nenusidėvėjusia dalimi, b) uždarymo išlaidų, atsirandančių dėl ankstyvo KRB atliekų apdorojimo nutraukimo, ir 4) pagalbos, suteiktos garantijos forma. Ši pagalba, išskyrus jos dalį, skirtą atlyginti atliekų įsigijimo išlaidas, gali būti laikoma suderinama su bendrąja rinka, kadangi ji yra BEIP, kaip numatyta 86 straipsnio 2 dalyje, išlaidų kompensacija, su sąlyga, kad pagalba neviršija realių išlaidų, patirtų per tą laikotarpį, ir nesuteikia didesnės negu pagrįstos pelno maržos. Šiuo tikslu Komisija prašo Nyderlandų pateikti metines ataskaitas apie realų pagalbos panaudojimą ir atitinkamų metų veiklos pelningumą. Nyderlandai taip pat turi patikrinti uždarymo išlaidų kompensaciją, o patikrinime turi būti aptariami šio sprendimo II priede išvardyti aspektai. Tarpinė šio patikrinimo ataskaita turi būti pateikta Komisijai iki 2006 m. pavasario, galutinė ataskaita turi būti pateikta iki 2007 m. pavasario. Nyderlandai turi pranešti apie bet kokią pagalbą „AVR Nuts“, kuri leistų įmonei pasiekti aukštesnį pelningumo lygį nei Nyderlandų vyriausybės obligacijų pelningumas, padidintas 2 procentiniais punktais. Šios pagalbos negalima išmokėti, kol Komisija jos nepatvirtino pagal Tarybos Reglamento (EB) Nr. 659/1999 4 arba 7 straipsnį.

(115)

Tačiau atliekų įsigijimo kompensacija, siekianti 2 396 000 eurų, kuri perduodama AVR IW, negali būti laikoma suderinama, kadangi ji negali būti laikoma proporcinga kompensacija, susijusia su bendrojo ekonominio intereso paslauga. Ji greičiau kompensuoja AVR IW išlaidas, kurios paprastai turėtų būti įtrauktos į atliekų apdorojimo įmonės biudžetą. Netaikoma jokia išimtis iš 87 straipsnio 1 dalies nuostatos, draudžiančios valstybės pagalbą. Todėl ši pagalbos dalis turi būti susigrąžinta tiesiogiai iš AVR IW. Šiuo tikslu Komisija prašo Nyderlandų pareikalauti AVR IW grąžinti pagalbą su palūkanomis, kaip nurodyta toliau.

(116)

Komisija prašo Nyderlandų suteikti prašomą informaciją naudojant sprendimo III priede pateiktą anketą, aiškiai nurodant planuojamas ir jau priimtas priemones, kuriomis siekiama nedelsiant veiksmingai susigrąžinti neteisėtą valstybės pagalbą. Komisija prašo Nyderlandų per du mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo pateikti visus dokumentus, įrodančius, kad AVR IW atžvilgiu pradėtas susigrąžinimo procesas (pvz., sugrąžinimo įsakymus ir t. t.).