4.3.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 63/11

(1)

1999 m. liepos 26 d. raštu Komisija gavo skundą dėl WAM Engineering, kurį pareiškė konkurentas. Skunde buvo teigiama, kad WAM neteisėtai gavo Italijos Vyriausybės subsidijas.

(2)

Prašymai pateikti informaciją Italijos valdžios institucijoms pateikti 1999 m. rugpjūčio 5 d. ir rugsėjo 10 d. raštuose. Skundo pateikėjas papildomos informacijos pateikė 1999 m. rugsėjo 2 d. raštu A/36636. 1999 m. gruodžio 13 d. raštu (D/65224) Komisija skundo pateikėjui perdavė Italijos valdžios institucijų atsakymą, pateiktą 1999 m. spalio 11 d. rašte A/37761, ir pranešė apie ketinimą atlikti oficialų tyrimą.

(3)

Tuo pačiu metu Komisija atliko nacionalinių paramos schemų tiesioginėms užsienio investicijoms už ES ribų (išorinės TUI) tyrimą, kurį užbaigus tikėtasi parengti Komisijos komunikatą šia tema.

(4)

Kadangi skundo pateikėjas kreipėsi dar kartą (Komisija gavo du priminimus 2000 m. kovo 31 d. rašte A/32799 ir 2000 m. spalio 11 d. rašte A/38320) ir Komisija atidėjo „išorinių TUI“ tyrimą, 2001 m. gruodžio 18 d. raštu D/55270 Komisija paprašė Italijos papildomos informacijos.

(5)

Remiantis 2002 m. vasario 20 d. (A/31323) ir 2002 m. kovo 27 d. (A/32370) raštuose pateikta informacija, Italijos valdžios institucijoms pateikta daugiau klausimų 2002 m. balandžio 12 d. rašte (D/51694).

(6)

Italijos valdžios institucijos atsakė 2002 m. gegužės 21 d. raštu (A/33699). 2002 m. birželio 5 d. raštu (D/52840) Komisija Italijos valdžios institucijoms pranešė, kad ji pateiktą informaciją laiko nepakankama, ir paprašė per 20 darbo dienų nuo rašto gavimo tą informaciją papildyti ir pateikti daugiau paaiškinimų.

(7)

Kadangi atsakymo negauta, nepaisydama Italijos valdžios institucijų prašymo pratęsti nurodytą laikotarpį iki 2002 m. liepos 31 d.2002 m. birželio 25 d. rašte A/34670, 2002 m. rugsėjo 26 d. Komisija priėmė įsakymą teikti informaciją pagal 1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 659/1999 10 straipsnio 3 dalį, nustatančią išsamias EB Sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles (2). Tuo metu byla buvo perduota į pranešime nenurodytos pagalbos registrą (NN), ir jai skirtas numeris NN 102/2002.

(8)

2002 m. birželio 26 d. D/53325 ir 2002 m. spalio 4 d. D/55544 raštuose skundo pateikėjui buvo pranešta apie bylos eigą. 2002 m. spalio 31 d. rašte A/37992 jis paprašė jam pranešti apie įsakymo pateikti informaciją rezultatus.

(9)

Italijos valdžios institucijos pateikė reikalaujamą informaciją 2002 m. spalio 16 d. rašte A/37537 ir papildomos informacijos – 2002 m. spalio 24 d. rašte A/37783.

(10)

2003 m. sausio 24 d. raštu SG(2003) D/228223 Komisija Italijai pranešė, kad dėl aptariamos pagalbos sprendimu C(2003) 35 galutinis ji nusprendė pradėti procedūrą, nustatytą Sutarties 88 straipsnio 2 dalyje.

(11)

2003 m. sausio 29 d. raštu D/50629 skundo pateikėjui pranešta, kad procedūra pradėta.

(12)

Pirmiau minėto rašto negavęs, skundo pateikėjas Komisijai atsiuntė priminimą 2003 m. vasario 10 d. raštu A/31086.

(13)

Po pranešimo Italijos valdžios institucijoms dėl pradedamos bylos WAM S.p.A. atsiuntė raštą tiesiogiai Komisijai (A/31070, 2003 2 10).

(14)

2003 m. vasario 27 d. rašte A/31552 Italija paprašė iki 2003 m. kovo 7 d. pratęsti 15 dienų terminą pastaboms dėl konfidencialumo perduoti, kuris nustatytas Komisijos sprendime.

(15)

2003 m. kovo 10 d. raštu A/31812 Italija paprašė Komisijos neskelbti viso sprendimo, atsižvelgiant į pagalbos gavėjo pasirengimą grąžinti pagalbą – tą taip pat pareiškė pati WAM S.p.A.2003 m. kovo 13 d. rašte A/31907, atsiųstame tiesiogiai Komisijai.

(16)

2003 m. kovo 18 d. rašte D/51799 Komisija atkreipė dėmesį, kad, norint išvengti sprendimo paskelbimo, buvo būtina priimti galutinį bylą užbaigiantį sprendimą su sąlyga, kad anksčiau būtų pateiktas įrodymas, jog dviguba pagalba ir palūkanos, apskaičiuotos Komisijai priimtinu būdu, iš tikrųjų buvo susigrąžintos.

(17)

Italijos Vyriausybės 2003 m. gegužės 13 d. raštu A/33347 pasiūlyta suma buvo žymiai mažesnė už pirmąjį Komisijos apskaičiuotą pagalbos subsidijos ekvivalento įvertinimą, todėl, remdamasi informacija, turėta pradėjus procedūrą, Komisija 2003 m. gegužės 22 d. raštu D/53393 pranešė Italijai, kad sprendimas netrukus bus paskelbtas, kadangi Italijos siūloma susigrąžintina suma laikoma neatitinkančia Komisijos kriterijų.

(18)

2003 m. birželio 13 d. raštu A/34156 skundo pateikėjas paprašė informacijos apie sprendimo paskelbimą. Komisija atsakė 2003 m. birželio 18 d. raštu D/53949. Tą pačią dieną skundo pateikėjui el. paštu pranešta, kad sprendimas ką tik buvo paskelbtas.

(19)

2003 m. liepos 1 d. raštu, prieš siunčiant faksą (tos pačios dienos A/34620), WAM S.p.A. pateikė prašymą dėl susipažinimo su visa byla, kurį GD COMP atmetė 2003 m. liepos 14 d. raštu D/54522.

(20)

2003 m. birželio 20 d. raštu A/34306 WAM S.p.A. tiesiogiai atsakė į Komisijos pranešimą Italijai, kad ji sprendimą paskelbs. Komisija atsakė 2003 m. liepos 11 d. raštu D/54497.

(21)

2003 m. birželio 27 d. raštu A/34527 skundo pateikėjas pranešė apie ketinimą reikalauti kompensacijos iš WAM S.p.A. dėl patirtų nuostolių, kadangi galutinis Komisijos sprendimas buvo neigiamas, ir paprašė informacijos apie procedūrą, kurios reikia laikytis.

(22)

2003 m. liepos 4 d. raštu A/34750 skundo pateikėja Morton Machine Company Limited pranešė, kad iš WAM S.p.A., kuri savo ruožtu reikalavo kompensacijos, gavo šaukimą į Italijos teismą, ir paklausė Komisijos, ar ji gali atšaukti tą šaukimą.

(23)

2003 m. liepos 10 d. raštu D/54481 Komisija atsakė į abu pirmiau minėtus Morton Machines Company raštus.

(24)

2003 m. liepos 16 d. raštu A/35044 gautos pastabos iš suinteresuotų trečiųjų šalių, kurios prašė neatskleisti jų tapatybės.

(25)

2003 m. liepos 23 d. įvyko Komisijos tarnybų ir Italijos valdžios institucijų susitikimas. Prieš šį susitikimą 2003 m. liepos 22 d. raštu Nr. 9601, užregistruotu 2003 m. liepos 25 d. (A/35269), Italijos Vyriausybė pateikė informacijos, vėliau 2003 m. rugpjūčio 8 d. raštu A/35577 Presidenza del Consiglio dei Ministri; Dipartimento per il coordinamento delle politiche comunitarie tiesiogiai Komisijai perdavė papildomos informacijos.

(26)

2003 m. rugpjūčio 21 d. raštu A/35785 Morton Machine klausė, ar jau priimtas galutinis sprendimas, ir paprašė, kad apie sprendimo paskelbimą jai būtų pranešta. Komisija atsakė 2003 m. kovo 28 d. raštu D/55473.

(27)

2003 m. rugsėjo 19 d. raštu A/36444 Italija Komisijai pateikė savo pastabas dėl procedūros pradėjimo.

(28)

2003 m. lapkričio 3 d. raštu A/37525 Italija pateikė savo pastabas dėl trečiųjų šalių pateiktų pastabų, kurias Komisija jai buvo perdavusi 2003 m. rugsėjo 25 d. raštu D/56068.

(29)

Atsakydamas į WAM pateiktą patvirtinamąjį prašymą (2003/A/35486, 2003 7 30), SG patvirtino atsisakymą suteikti prašytą leidimą susipažinti su dokumentais 2003 m. rugsėjo 16 d. raštu SG/B/2/IS/D(2003) 330353.

(30)

Nuo rugsėjo 19 d. atsakymo (A/36444) trūkusią informaciją Italija pateikė 2004 m. sausio 14 d. raštu A/30263.

(31)

Skundo pateikėjas nurodė WAM Engineering kainų nustatymo politiką Jungtinėje Karalystėje ir teigė, kad ši bendrovė gali pasiūlyti tuos pačius produktus (pramoninę maišymo įrangą), kuriuos jis gamino ir kuriais prekiavo, už maždaug trečdalį jo kainos – už kainą, kuri, jo nuomone, nepadengia žaliavų įrenginiui pagaminti kainos – kadangi bendrovę finansuoja Italijos Vyriausybė, visų pirma pagal įstatymą Nr. 394/81.

(32)

WAM Engineering Ltd yra WAM S.p.A. dukterinė bendrovė Jungtinėje Karalystėje ir Airijoje. Kalbama apie pramoninių maišymo mašinų, iš esmės naudojamų maisto, cheminių medžiagų, farmacijos ir aplinkosaugos pramonėje, kūrimo, gamybos ir pardavimo rinkos segmentą.

(33)

Skundo pateikėjo nuomone, WAM Engineering naudojosi Italijos 1981 m. įstatymu Nr. 394, kuris greičiausiai taiko finansines priemones įsiskverbimo į rinką programoms ES nepriklausančiose šalyse. Tvirtinama, kad įstatymas Nr. 394/81 visų pirma remia Italijos bendroves, pasirengusias įsteigti dukterines įmones (atstovybes, parduotuves, sandėlius) užsienyje.

(34)

Italijos valdžios institucijos patvirtino, kad 1995 m. WAM suteikė 2 281 450 000 ITL (apie 1,18 mln. EUR) pagalbą kaip lengvatinę paskolą programoms Japonijoje, Pietų Korėjoje ir Taivane įgyvendinti. Vis dėlto pagalbos gavėjas, Italijos valdžios teigimu, iš tikrųjų gavo 1 358 505 421 ITL (apie 0,7 mln. EUR) sumą, kadangi planuoti projektai Korėjoje ir Taivane nebuvo vykdomi dėl ekonominės krizės tose šalyse.

(35)

Subsidijuojama paskola yra 85 % kompensuotinų išlaidų. Palūkanų normos grąžinimas gali būti iki 60 % orientacinės normos. Paskola turi būti grąžinta per 5 metus taikant tiesiogiai proporcingą metodą lygiomis dalimis kas pusę metų, mokant palūkanas už nesumokėtą likutį. Numatomas dvejų metų lengvatinis laikotarpis.

(36)

Sumažinta konkrečios paskolos palūkanų norma (4,4 %) buvo apskaičiuota remiantis 11 % rinkos norma. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, ir remiantis informacija, turėta pradedant procedūrą, laikoma, kad pagalbos intensyvumas siekia 16,38 %, tuomet pagalbos bendrasis subsidijos ekvivalentas būtų 222,523 mln. ITL (apie 115 000 EUR).

(37)

Šios pagalbos reikalavimus atitinkančios sąnaudos buvo padalytos į dvi kategorijas: su nuolatine buveine užsienyje ir su prekybos skatinimu susijusios sąnaudos. Pripažintos sąnaudos milijonais ITL yra šios:

(38)

Be to, 2002 m. gegužės 21 d. rašte A/33699 Italijos valdžios institucijos, atsakydamos į konkretų Komisijos klausimą, pareiškė, kad 2000 m. lapkričio 9 d. WAM buvo suteikta dar viena 1 940 579 808 ITL (apie 1 mln. EUR) lengvatinė paskola pagal tą pačią schemą.

(39)

Pradėdama procedūrą Komisija neturėjo jokios informacijos apie šią vėlesnę pagalbą.

(40)

Italijos valdžios institucijos 2002 m. gegužės 21 d. rašte A/33699 pareiškė, kad 1995 m. pagal įstatymą Nr. 394/81 WAM S.p.A. suteikta pagalba buvo žymiai mažesnė už de minimis ribinę vertę ir kad per tą patį aptariamą trejų metų laikotarpį tam pačiam pagalbos gavėjui nebuvo suteikta jokia kita de minimis pagalba. Be to, jos pabrėžė, kad pagalba niekaip negalėjo būti laikoma tiesiogiai susijusia su eksportuojamais kiekiais.

(41)

Komisija nurodė, kad didžioji dalis reikalavimus atitinkančių sąnaudų, į kurias atsižvelgta 1995 m. WAM skiriant konkrečią pagalbą, kaip antai: nuoma, draudimas ir išlaidos paslaugoms bei veiklos sąnaudos (personalui, baldams ir įrangai), susijusios su nuolatine buveine užsienyje, turėjo būti įvertintos kaip pagalba paskirstymo tinklo kūrimui ir veiklai.

(42)

Taip pat, Komisijos nuomone, sąnaudos konsultacijų paslaugoms, susijusios su nuolatinėmis atstovybėmis užsienyje, reklama ir personalo bei vadovų kelionėmis, turėjo būti įvertintos kaip einamosios išlaidos, susijusios su eksporto veikla.

(43)

Atsižvelgdama į Komisijos pranešimo apie taisyklių, taikytinų įvertinant neteisėtą valstybės pagalbą, nustatymą paskutinę pastraipą (3), kurioje sprendimo priėmimo metu gaires pakeitė reglamentas, Komisija laikosi nuomonės, kad reglamente išdėstytos taisyklės taikomos tuomet, kai jos yra palankesnės už gairėse išdėstytas nuostatas (4). Todėl iš principo de minimis valstybės pagalbai turėjo būti taikomos 2001 m. sausio 12 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 69/2001 dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo de minimis valstybės pagalbai (5) nuostatos.

(44)

Komisijos reglamentas (EB) Nr. 69/2001 netaikomas su eksportu susijusiai veiklai, būtent pagalbai, tiesiogiai susijusiai su eksportuotais kiekiais, taip pat su paskirstymo tinklo kūrimu ir veikla arba kitomis einamosiomis išlaidomis, susijusiomis su eksporto veikla, pagal jo 1 straipsnio a punktą.

(45)

Dėl kalbamos pagalbos atitikties atitinkamoms de minimis taisyklėms reikia atkreipti dėmesį, kad eksporto pagalba aiškiai neišbraukta iš 1992 m. Bendrijos gairių dėl valstybės pagalbos MVĮ (6) kuriose yra de minimis taisyklė, galiojusi tuo metu, kai pagalba buvo suteikta. Nepaisant to, jose nustatyta 50 000 ekiu žemesnė ribinė vertė.

(46)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, Komisija suabejojo dėl to, kad 1995 m. pagal įstatymą Nr. 394/81 WAM S.p.A. suteikta pagalba gali būti laikoma atitinkančia bet kokią atitinkamą de minimis taisyklę.

(47)

Be to, remdamasi preliminariu tyrimu, Komisija rimtai abejojo, kad WAM skirta pagalba pagal bet kurią nuostatą gali būti laikoma atitinkančia EB sutartį.

(48)

Visų pirma turėdama omenyje, kad WAM S.p.A. tuo metu, kai procedūra buvo pradėta, nebuvo laikoma MVĮ, Komisija taip pat pabrėžė, kad šiuo atveju lengvata negalėjo būti suteikta pagalbai rinkos tyrimams ir dalyvavimui mugėse ir parodose, kuri iš principo pagal 2001 m. sausio 12 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 70/2001 dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo valstybės pagalbai mažoms ir vidutinėms įmonėms (7) 5 straipsnį galėjo būti įvertinta kaip pagalba konsultacinėms ir kitoms paslaugoms bei veiklai.

(49)

Be to, jei pagalba būtų vertinama kaip tiesioginės užsienio investicijos (TUI), reikia atkreipti dėmesį į tai, kad iki šiol Komisija nesankcionavo valstybės pagalbos didžiųjų įmonių TUI. 1996 m. birželio 5 d. Sprendime 97/241/EB (8) Komisija patvirtino pagalbos, suteikiamos tik MVĮ tiesioginėms užsienio investicijoms – su sąlyga, kad jos atitinka visus MVĮ teikiamos valstybės pagalbos reikalavimus – ir pagalbos didžiosioms įmonėms, apie kurią pranešama atskirai, schemą.

(50)

Dėl vienintelio pranešimo apie individualią pagalbą didelei įmonei, remiantis pirmiau minėtu sprendimu, buvo priimtas neigiamas sprendimas (9).

(51)

2002 m. spalio 24 d. rašte (A/37783) Italijos valdžios institucijos taip pat nurodė, kad pagalba nė karto nebuvo skirta tiesiogiai WAM Engineering ir kad tokia įmonė nėra registruota Italijos įmonių registre.

(52)

Pirmiausia reikia atkreipti dėmesį, kad WAM Engineering Ltd yra WAM S.p.A. dukterinė bendrovė Jungtinėje Karalystėje ir Airijoje. Antra, Italijos valdžios institucijos 1999 m. spalio 11 d. raštu pranešė, kad 1995 m. pagal įstatymą Nr. 394/81 WAM S.p.A. suteikta lengvatinė paskola, ir 2002 m. gegužės 21 d. raštu A/33699 pridėjo, kad WAM group2000 m. lapkričio 9 d. buvo suteikta dar viena lengvatinė paskola pagal tą pačią schemą.

(53)

Pagal 1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 659/1999, nustatančio išsamias EB Sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles (10) 10 straipsnio 1 dalies procedūrą, „jeigu Komisija turi iš bet kurio šaltinio gautą informaciją apie įtariamą neteisėtą pagalbą, tokią informaciją ji iš karto patikrina“.

(54)

Galiausiai, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta pirmiau, Komisija iškėlė rimtų abejonių, ar 1995 m. pagal įstatymą Nr. 394/81 WAM suteiktai pagalbai pagal bet kokias nuostatas galėtų būti taikoma lengvata pagal EB Sutarties 87 straipsnio 3 dalį.

(55)

Tuo metu, kai buvo pradėtas oficialus tyrimas, Komisija neturėjo informacijos apie kokius nors konkrečius pagalbos WAM group, kuri – kaip nurodė Italijos valdžios institucijos – buvo skirta 2000 m., taip pat kaip lengvatinė paskola pagal įstatymą Nr. 394/81, bruožus (pvz., pagalbos intensyvumą ir reikalavimus atitinkančias išlaidas), nes Italijos valdžios institucijos nebuvo pateikusios jokios susijusios informacijos.

(56)

Todėl iš turimų dokumentų Komisija negalėjo nuodugniai įvertinti konkrečios pagalbos, bet išreiškė savo abejones, kad ji galėtų būti laikoma atitinkančia Sutarties nuostatas pagal visas atitinkamas taisykles, nes ji buvo tos pačios paskirties ir suteikta remiantis tuo pačiu teisiniu pagrindu kaip ir 1995 m. suteikta pagalba.

(57)

Pradedant procedūrą gautos pastabos iš trečiosios aptariama byla suinteresuotosios šalies, kuri paprašė neatskleisti jos tapatybės.

(58)

Šiomis pastabomis ji pritarė Komisijos pastangoms atkurti vienodas konkurencijos sąlygas konkrečiame sektoriuje ir skundėsi, kad dėl WAM S.p.A. padėties rinkoje prarandama inžinierių kvalifikacija ir darbo vietos.

(59)

2003 m. lapkričio 3 d. rašte A/37525 Italija, kuriai Komisija pranešė apie trečiosios suinteresuotosios šalies pastabas 2003 m. rugsėjo 25 d. raštu D/56068, nurodė, kad, jos nuomone, šios pastabos nėra vertingos, nes jomis tik patvirtinami dokumentuose jau užregistruoti, t. y. skundo pateikėjo pateikti, kaltinimai. Visų pirma Italija mano pateikusi pakankamai įrodymų, kad faktai, pareikšti pirmiau minėtose pastabose, ir WAM finansavimas pagal įstatymą Nr. 394/81 nesusiję.

(60)

Buvo pateikta įrodymų, kad pirmosios pagalbos suteikimo ir susijusios paraiškos pateikimo metu WAM, remiantis 1994 m. metine finansine atskaitomybe, atitiko vidutinės įmonės apibrėžimą, nustatytą 1992 m. Bendrijos gairių dėl valstybės pagalbos MVĮ (11) 2.2 punkte, todėl, kad joje dirbo 163 darbuotojai, jos metinė apyvarta siekė 16,8 mln. EUR, balanso suma 20,1 mln. EUR, ir jos savininkai – dvi įmonės, kurios abi atitiko MVĮ apibrėžimą. Nepaisant to, Italijos valdžios institucijos pačios sutinka, kad WAM nuo 1998 m. nebėra MVĮ, taigi ji nebuvo MVĮ pagalbą suteikiant antrą kartą (2000 m.).

(61)

Dėl finansavimo pirmą kartą nebuvo suteikta esminės papildomos informacijos apie konkrečią pagalbą, kurios Komisija dar neturėjo pradėdama bylą, išskyrus tai, kad naudos gavėjui suteikta dalimis išmokama paskola su lengvatiniu laikotarpiu nuo dvejų metų iki nulio. Pirminėje sutartyje greičiausiai nebuvo numatyta nuostata dėl palūkanų normos persvarstymo. Ši pagalba turėjo būti iki galo sugrąžinta iki 2004 m. balandžio mėn.

(62)

Dėl antrosios lengvatinės paskolos, suteiktos WAM 2000 m., Italijos valdžios institucijos, pradėjus bylą, 2003 m. liepos 25 d. rašte A/35269 paaiškino, kad iš tikrųjų visa jos suma buvo 3 603 574 689 ITL (1 861 091,01 EUR), o ne 1 940 579 808 ITL (apie 1 mln. EUR), kaip jos anksčiau buvo pareiškusios 2002 m. gegužės 21 d. rašte A/33699 ir kaip buvo nurodyta sprendime pradėti procedūrą, nes pastaroji suma buvo tik dalis paskolos, kuri jau buvo išmokėta tuo metu, kai raštas buvo parašytas, neatsižvelgiant į visą suteiktos pagalbos sumą.

(63)

Faktiškai po to buvo išmokėtos dar dvi pagalbos dalinės išmokos. Visų pirma paskutinė 248 091,01 EUR išmoka buvo išmokėta 2003 m. sausio 29 d., kai Komisijos sprendimas pradėti procedūrą buvo priimtas 2003 m. sausio 21 d., ir Komisijos raštas, apie tai pranešantis Italijai, datuotas 2003 m. sausio 24 d. Šios paskolos suteikimo sąlygos yra tokios pačios kaip ir pirmosios, nes abi buvo suteiktos remiantis tuo pačiu įstatymu Nr. 394/81. Suteikti visą aptariamos paskolos sumą buvo nuspręsta 2000 m. lapkričio 9 d., ir sutartis pasirašyta 2000 m. gruodžio 20 d.

(64)

Reikalavimus atitinkančių sąnaudų, į kurias buvo atsižvelgta skiriant aptariamą pagalbą, sąrašas, kurį Italija pridėjo prie rašto A/35269, pateikiamas toliau.

(65)

Be to, iš dokumentų, kurie pridėti prie 2004 m. sausio 14 d. rašto A/30263, matyti, kad aptariamą programą vykdyti turėjo WAM S.p.A. kartu su WAM Bulk Handling Machinery Shangai Co Ltd, vietine, 100 % WAM S.p.A. kontroliuojama įmone.

(66)

Reikalavimus atitinkančiomis išlaidomis buvo laikomos išlaidos patalpų, skirtų kabinetams, sandėliams, eksponavimui ir techninės paramos dirbtuvėms (iš viso 7 500 m2), nuomai, 3 transporto priemonių pirkimui, nuomai arba išperkamajai nuomai, patronuojančios firmos personalui ir personalui užsienyje (1 komercijos direktorius ir 6 meistrai).

(67)

Tuo metu, kai pagalba buvo suteikta, konkrečiai paskolai taikoma palūkanų norma yra 2,32 %, t. y. 40 % orientacinės normos, siekiančios 5,8 %. Sutartyje ir vėl greičiausiai nebuvo numatyta per paskolos laikotarpį keisti palūkanų normą. Pagalbos gavėjui ji buvo išmokėta dalimis, todėl lengvatiniam laikotarpiui numatomi 0–2 metai.

(68)

Kalbant apie grąžinimą, iš Italijos pateiktų duomenų matyti, kad 2003 m. vasario 20 d. baigėsi dvejų metų lengvatinis laikotarpis, per kurį naudos gavėjas sumokėjo tik palūkanas už jam jau išmokėtas paskolos dalis. 2003 m. rugpjūčio 20 d. prasidėjo 5 metų laikotarpis paskolai grąžinti taikant tiesiogiai proporcingą metodą lygiomis dalimis kas pusę metų, mokant palūkanas už nesumokėtą likutį. Taigi pagal tvarkaraštį visa paskola turi būti grąžinta iki 2008 m. vasario mėn.

(69)

Dėl palūkanų normos keitimo per paskolos grąžinimo laikotarpį Italijos valdžios institucijos teigia, kad iš tikrųjų Italijos teisinėje sistemoje yra bendrosios taisyklės, numatančios tokį sumažinimą. Tačiau 2000 m. kovo 31 d. ministro įsakymas (Decreto Ministeriale), kuris yra vienintelis šiuo tikslu pateiktas teisinis pagrindas, yra taikomas tik iniciatyvoms, finansuojamoms pagal įstatymus Nr. 394/81 ir 304/1990, ir todėl atrodo labai selektyvus. Be to, nebuvo pateikta įrodymų, kad aptariamos pagalbos palūkanų norma buvo iš tikrųjų pakeista. Galiausiai ji galėjo būti taikoma tik pirmajai WAM suteiktai lengvatinei paskolai, nes ji taikoma tik toms lėšoms, kurios jau yra prieš įsigaliojant palūkanų normai, tačiau antroji pagalba tuo metu dar nebuvo suteikta WAM S.p.A.

(70)

Dėl pagalbos abiem atvejais Italijos valdžios institucijos teigia, kad privalomos banko garantijos, kurios reikalaujama prieš suteikiant paskolas, išlaidos turi būti atimtos iš pagalbos sumos. Komisija atkreipia dėmesį į tai, kad, pirma, tokios garantijos ar jos ekvivalento paprastai pareikalautų net privati kredito įstaiga, teikianti paskolas pagal rinkos ekonomikos investuotojo principą; antra, kaip matyti iš specifikacijos rašto -A-, pridėto prie sutarties, pagalba, kuri iš dalies dubliuojasi tos pačios programos atžvilgiu, neleidžiama, išskyrus su garantija susijusią pagalbą, kuri dėl to pati laikoma atitinkančia reikalavimus dėl pagalbos.

(71)

Dėl WAM eksporto kvotų ES ir už jos ribų buvo pateikti šie duomenys:

(72)

Italijos valdžios institucijos pranešė, kad pirmiau nurodyti bendros, su eksportu susijusios sumos sudaro 52–57,5 % visos metinės WAM apyvartos.

(73)

Galiausiai Italijos valdžios institucijos pripažįsta, kad pagalbai abiem šiais nagrinėjamais atvejais netaikomas nei Reglamentas (EB) Nr. 69/2001, nei Reglamentas (EB) Nr. 70/2001, tačiau mano, kad Bendrijos įmonių skatinimui, siekiant paremti už ES ribų įgyvendinamas programas, netaikomas Sutarties 87 (EB) straipsnis.

(74)

EB sutarties 87 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad „valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, yra nesuderinama su bendrąja rinka, kai ji daro poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai“.

(75)

Nagrinėjama pagalba yra suteikta per viešojo finansavimo dotacijas kaip lengvatinės paskolos konkrečiai įmonei, būtent WAM S.p.A. Šie įnašai pagerina finansinę pagalbos gavėjo padėtį. Dėl galimybės daryti poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai Europos Teisingumo Teismas pabrėžė (12), kad, net jei pagalba skirta eksportavimui už ES ribų, vis tiek gali būti daromas poveikis Bendrijos tarpusavio prekybai. Be to, atsižvelgiant į tarpusavio priklausomybę tarp rinkų, kuriose veikia Bendrijos įmonės, gali būti, kad tokia pagalba iškraipo konkurenciją Bendrijoje.

(76)

WAM S.p.A. dukterinių įmonių turi visame pasaulyje. Keletas iš jų yra įsteigtos beveik visose ES valstybėse narėse: Prancūzijoje, Olandijoje, Suomijoje, Didžiojoje Britanijoje, Danijoje, Belgijoje ir Vokietijoje. Skundo pateikėjas ypač pabrėžė, kad Bendrijos vidaus rinkoje jam sunku konkuruoti su WAM Engineering Ltd, kuri yra WAM S.p.A. dukterinė įmonė Jungtinėje Karalystėje ir Airijoje, ir kad jis praranda daug užsakymų iš Italijos bendrovės. Be to, turint omenyje konkurenciją tarp Bendrijos įmonių ES nepriklausančiose šalyse, išsiaiškinta, kad antrą kartą suteikta pagalba, kuri buvo skirta paremti įsiskverbimą į Kinijos rinką, finansuotą programą WAM S.p.A. turėjo vykdyti kartu su WAM Bulk Handling Machinery Shangai Co Ltd, vietine 100 % WAM S.p.A. kontroliuojama firma.

(77)

Remiantis EB Teisingumo Teismo praktika, net jei naudos gavėjas beveik visą savo produkciją eksportuoja už ES, EEE ir stojančių šalių ribų, eksporto subsidijavimas vis tiek gali daryti poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai.

(78)

Be to, kalbant apie šią bylą, nustatyta, kad 1995–1999 m. pardavimai užsienyje sudarė 52–57,5 % visos WAM S.p.A. metinės apyvartos, iš kurios du trečdaliai pasiekta ES viduje (absoliučiais skaičiais – apie 10 mln. EUR, palyginti su 5 mln. EUR).

(79)

Todėl, neatsižvelgiant į tai, ar nagrinėjama pagalba remia eksportą į kitas ES valstybes nares, ar už ES ribų, ji galėtų daryti poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai ir todėl jai turėtų būti taikoma Sutarties 87 straipsnio 1 dalis.

(80)

Italijos valdžios institucijos savo 1999 m. spalio 11 d. rašte (A/37761) pareiškė, kad apie WAM S.p.A. suteiktos pagalbos teisinį pagrindą, kurį sudaro 1981 m. birželio 29 d. įstatymas Nr. 394, buvo pranešta Komisijai ir Pasaulio prekybos organizacijai (PPO) pagal Susitarimo dėl subsidijų ir kompensacinių priemonių (PPO–GATT 1994) 25 straipsnį (13).

(81)

Komisija atkreipia dėmesį į tai, kad Italijos valdžios institucijos pranešimu laiko vien su schema susijusių skaičių nurodymą pagalbos tvarkaraštyje, kuris Komisijai perduotas kartu su metine ataskaita dėl valstybės pagalbos ES, bet kokiu atveju po šeštosios ataskaitos (1996 m.). Toks pranešimas negali būti laikomas atitinkančiu EB Sutarties 88 straipsnio 3 dalį, kurioje teigiama: „apie visus ketinimus suteikti ar pakeisti pagalbą Komisija turi būti laiku informuojama, kad ji galėtų pateikti savo pastabas“.

(82)

Komisijai taip pat buvo pranešta apie schemos egzistavimą per jos nacionalinių paramos schemų valstybių narių tiesioginėms užsienio investicijoms už ES ribų (išorinės TUI) tyrimą.

(83)

Kadangi apie pirmiau minėtą pagalbos schemą dėl jos atitikties valstybės pagalbos taisyklėms Komisijai pranešta nebuvo, ši schema įsigaliojo pažeidžiant EB Sutarties 88 straipsnio 3 dalį. Todėl ji yra neteisėta. Kadangi pagalba WAM buvo suteikta pagal tą schemą, dėl to ji taip pat yra neteisėta.

(84)

Nagrinėjamos paramos priemones pagal tai, kiek jos susijusios su EB Sutarties 87 straipsnio 1 dalies nuostata, reikia įvertinti, siekiant patikrinti, ar joms gali būti taikoma išimtis iš atitinkamų Bendrijos valstybės pagalbos taisyklių.

(85)

Italijos Vyriausybė pateikė įrodymų, kad pirmą kartą suteikiant pagalbą (1995 m.) WAM atitiko MVĮ keliamus reikalavimus, numatytus Komisijos rekomendacijoje 96/280/EB (14). Tiksliau, WAM buvo vidutinė įmonė, nes joje dirbo 163 darbuotojai, jos metinė apyvarta siekė 16,8 mln. EUR ir balanso suma – 20,1 mln. EUR. Be to, ją kontroliavo dvi finansinės įmonės, kurios pačios buvo MVĮ, remiantis pirmiau minėta rekomendacija.

(86)

Kadangi Komisija savo vertinimą, darant prielaidą, kad pagalba neteisėta, grindžia pagalbos suteikimo metu galiojusiomis taisyklėmis (15), reikia patikrinti, ar 1995 m. WAM suteikta pagalba atitiko 1992 m. MVĮ gaires (16), kurios galiojo tuo metu, kai buvo suteikta konkreti pagalba.

(87)

Kadangi pagalbą suteikiant pirmąjį kartą, WAM S.p.A. buvo laikoma vidutine MVĮ vertinimo skalės pabaigoje, reikia priminti, kad 1992 m. valstybės pagalbos MVĮ gairėse nustatyta, kad net investicinė pagalba, jei ji vidutinėms įmonėms suteikiama paramos negaunančiuose regionuose, ne tik sukelia riziką, kad konkurencija bus iškraipyta, bet ir mažesnes MVĮ mažiau skatina investuoti nepalankiausiose vietovėse. Jose taip pat teigiama, kad šis ydingas poveikis gali būti labai mažas mažoms įmonėms, bet jis akivaizdžiai didėja įmonėms didėjant.

(88)

Be to, WAM 1995 m. suteikta pagalba nėra nei skirta paremti našias investicijas, nei kitam leistinam tikslui, išdėstytam 1992 m. MVĮ gairėse, būtent: pagalba bendrosioms investicijoms už nacionalinių paramą gaunančių regionų ribų ir tuose regionuose, pagalba aplinkos apsaugos investicijoms, pagalba moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai, mokymui arba žinių sklaidai, išskyrus tik vadinamąją lengvatinę pagalbą MVĮ, kuri galėtų būti skirta konsultacinei pagalbai, rinkos tyrimams bei dalyvavimui mugėse ir parodose.

(89)

Atitinkamai, Komisijos nuomone, daugiausia reikalavimus atitinkančių sąnaudų, skirtų nuolatinėms buveinėms užsienyje įsteigti, į kurias Italijos Vyriausybė atsižvelgė skirdama WAM lengvatinę paskolą pirmą kartą 1995 m., ir būtent patalpų nuoma (81,21 mln. ITL paskola), draudimas ir susijusios paslaugos, taip pat kitos veiklos sąnaudos (personalas, baldai ir minėtų patalpų įranga) (10,82+30,55+556,94 mln. ITL paskola) yra sąnaudos, kurias pati firma turėjo prisiimti, kaip ir išlaidas modeliams bei atsarginėms dalims, skirtoms priežiūrai po pardavimo (38,23 mln. ITL paskola). Taip pat turint omenyje reikalavimus atitinkančias išlaidas, skirtas remti prekybos skatinimą, prekių laikymo kaina (456,28 mln. ITL), Komisijos nuomone, nesuderinama su MVĮ gairėmis, nes ji nelaikoma pradine investicija, kaip ir išlaidos reklamai (94,39 mln. ITL) bei personalo ir vadovų kelionės (7,52 mln. ITL).

(90)

Komisijos nuomone, visos šios sąnaudos jokiu būdu negali būti laikomos produktyviomis investicijomis, todėl pagalba pagal šiuos punktus turi būti laikoma pagalba veiklai.

(91)

Be to, Komisija laikosi nuomonės, kad pagalba pirmiau minėtoms išlaidoms turi būti laikoma pagalba su eksportu susijusiai veiklai, nes ji tiesiogiai susijusi su paskirstymo tinklo kūrimu bei veikla arba su kitomis einamosiomis išlaidomis, susijusiomis su eksporto veikla. Todėl ši pagalba negali būti laikoma susijusia su tiesioginėmis užsienio investicijomis (it. IDE).

(92)

Ši išvada ne tik išplaukia išanalizavus faktines išlaidas, į kurias atsižvelgta suteikiant paskolą ir kurios pirmiau akcentuotos 37 punkto lentelėje ir išvardytos 89 punkte, bet dar ir buvo patvirtinta paskolos sutarties straipsnyje „Tikslas“ (t. y. subsidijuoti įsiskverbimo į rinką programą) ir per lėšų, iš kurių pagalba buvo finansuojama, paskirtį (t. y. subsidijuoti įmonių įsiskverbimo į rinką programas, vykdytinas už Europos Bendrijų ribų).

(93)

Priešingai, pagalbai konsultacinėms paslaugoms (29,43 mln. ITL) ir rinkos tyrimams (40,95 mln. ITL) gali būti taikoma išimtis remiantis tuo, kad WAM buvo MVĮ ir kad konsultacijas suteikė išorės konsultantai, taip pat pagalbai dalyvauti mugėse ir parodose (12,19 mln. ITL) pagal 1992 m. gaires, ypač jų 4.3 punktą „Pagalba konsultacijoms, mokymui ir žinių sklaidai“ ir 4.5 punktą „Pagalba kitiems tikslams“.

(94)

Komisija jau seniai pripažino, kad ne visa pagalba gali padaryti žymų poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai. Ši koncepcija pirmą kartą suformuluota kaip de minimis taisyklė, kaip nurodyta 1992 m. MVĮ gairėse (17). Vėliau ji buvo performuluota Komisijos pranešime dėl de minimis taisyklės taikymo valstybės pagalbai (18) ir galiausiai patvirtinta Tarybos reglamento (EB) Nr. 994/98 1998 m. gegužės 7 d. dėl Europos bendrijos steigimo sutarties 92 ir 93 straipsnių taikymo kai kurioms horizontalios valstybės pagalbos rūšims (19) 2 straipsnyje, kuriuo remiantis priimtas Komisijos reglamentas (EB) Nr. 69/2001 (20).

(95)

Komisija taip pat pripažįsta, kad 1992 m. de minimis taisyklės formuluotėje, galiojusioje, kai pagalba buvo suteikta pirmą kartą, pagalba eksportui aiškiai nebuvo išbraukta; todėl pagalbos suma – ne daugiau kaip 50 000 ekiu (dabar EUR) – galėtų būti laikoma kompensuotina, net turint omenyje reikalavimus atitinkančias sąnaudas, į kurias buvo atsižvelgta suteikiant nagrinėjamą pagalbą taip, kad WAM S.p.A. negautų jokios kitos de minimis formos subsidijos per trejų metų atitinkamą laikotarpį, kaip patvirtino Italijos valdžios institucijos.

(96)

Be to, atsižvelgdama į Komisijos pranešimo apie taisyklių, taikytinų įvertinant neteisėtą valstybės pagalbą, nustatymą (21) paskutinę pastraipą, Komisija mano, kad, kai sprendimo priėmimo metu gaires pakeičia reglamentas, turi būti taikomos reglamente išdėstytos taisyklės, kai jos palankesnės už tas, kurios išdėstytos gairėse (22).

(97)

Taigi atsižvelgiant į 2001 m. sausio 12 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 70/2001 dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo valstybės pagalbai mažoms ir vidutinėms įmonėms (23) (pagalba MVĮ) ir Komisijos reglamentą (EB) Nr. 69/2001 (24) (de minimis) aptariamą pagalbą reikia papildomai įvertinti.

(98)

Reglamento (EB) Nr. 70/2001 1 straipsnio 2 dalies b punkte aiškiai nustatyta, kad jis netaikomas veiklai, susijusiai su eksportu (25). Todėl jokios išlaidos, išvardytos šio sprendimo 89 punkte, negali būti laikomos jį atitinkančiomis.

(99)

Taip pat pagalbai eksportui netaikomas Reglamentas (EB) Nr. 69/2001.

(100)

Tuo metu, kai pagalba buvo suteikta antrą kartą (2000 m.), pačių Italijos valdžios institucijų teigimu, WAM buvo didelė įmonė. Be to, ji buvo paramos negaunančiame regione.

(101)

Komisija turi dar kartą įvertinti aptariamą pagalbą, remdamasi taisyklėmis, galiojusiomis tuo metu, kai pagalba buvo suteikta. Todėl ir kadangi WAM S.p.A. nebebuvo MVĮ, aptariamai pagalbai nei 1996 m. Bendrijos gairės dėl valstybės pagalbos mažoms ir vidutinėms įmonėms (26), nei ir dabar galiojančios 1998 m. regioninės pagalbos gairės (27) netaikomos.

(102)

Remdamasi reikalavimus atitinkančių sąnaudų, kurios buvo pateiktos kartu su raštu A/35269 ir nurodytos šio sprendimo 37 punkto lentelėje, analize, Komisija mano, kad tik mokymo išlaidoms (25 240 EUR iš visos 1,8 mln. EUR paskolos) gali būti padaryta išimtis pagal Komisijos reglamentą (EB) Nr. 68/2001 dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo pagalbai mokymui (28), nepaisant to, ar ji būtų vertinama remiantis 4 straipsnio 2 dalimi (specialusis mokymas), ar 3 dalimi (bendrasis mokymas), jei abi sąlygos dėl taikyto pagalbos intensyvumo patenkinamos.

(103)

Atrodo, kad aptariama pagalba nepropaguoja jokio kito horizontaliojo Bendrijos tikslo pagal EB Sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktą, kaip antai: moksliniai tyrimai ir technologijų plėtra, užimtumas, aplinka arba sanavimas ir restruktūrizavimas, kaip apibrėžta atitinkamose gairėse, bendrosiose nuostatose ir reglamentuose.

(104)

Komisijos nuomone, sąnaudos patalpų nuomai ir baldams, transporto priemonėms įsigyti, modeliams, prekių laikymui, reklamai, vietinių darbuotojų kelionėms į užsienį ir užsienio klientų – į Italiją yra tiesiogiai susijusios su paskirstymo tinklo kūrimu ir veikla arba einamosiomis išlaidomis, susijusiomis su eksporto veikla.

(105)

Dar turi būti įvertinta atitiktis atitinkamoms de minimis taisyklėms. Tuo metu, kai buvo suteikta konkreti pagalba, galiojo 1996 m. Komisijos pranešimas dėl de minimis taisyklės taikymo valstybės pagalbai (29), kuriame aiškiai teigiama, kad pagalbai eksportui ji netaikoma.

(106)

Komisija mano, kad išlaidos, išvardytos ankstesniame 104 punkte, turi būti laikomos pagalba su eksportu susijusiai veiklai, ir pabrėžia, kad visų pirma pagalba, skirta techninės paramos dirbtuvių patalpoms ir personalui užsienyje, t. y. komercijos direktoriui, direktoriui, keturiems kontoros darbuotojams ir šešiems meistrams, sunkiai suderinama su veikla, nesusijusia su pardavimu.

(107)

Be to, reikia atkreipti dėmesį, kad WAM S.p.A. kartu su vietine firma, kurią 100 % kontroliavo WAM S.p.A. ir kuri vadinosi WAM Bulk Handling Machinery Shangai Co Ltd, turėjo vykdyti konkrečią programą – tai įrodo, kad WAM S.p.A. jau turėjo vietą konkrečioje rinkoje.

(108)

Taip pat ta pati formuluotė, pakartota šio sprendimo 92 punkte, pagal kurią pirmą kartą WAM S.p.A. skirta pagalba laikoma skatinančia įsiskverbimo į rinką programas, buvo panaudota pasirašant ir nagrinėjamos pagalbos paskolą suteikiančią sutartį.

(109)

Be to, atsižvelgiant į pirmiau išdėstytą 96 punktą, nagrinėjama pagalba turi būti išsamiau įvertinta atsižvelgiant į 2001 m. de minimis taisyklę, t. y. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 69/2001 (30).

(110)

Abi atitinkamos de minimis taisyklės pagalbą eksportui (31) aiškiai išbraukia iš savo taikymo srities. Taigi net jei per atitinkamą trejų metų laikotarpį WAM nepasinaudojo jokia kita de minimis subsidija, de minimis ribinė vertė negali būti taikoma nagrinėjamai pagalbai.

(111)

Komisija atkreipia dėmesį, kad EB sutarties (32) 87 straipsnio 2 dalies a–c punktuose numatytos išimtys netaikomos kalbamai abu kartus suteiktai pagalbai, kadangi ji neatitinka nė vieno iš tame straipsnyje išvardytų tikslų, ir Italijos Vyriausybė to neįrodė.

(112)

Nagrinėjama pagalba nebuvo skirta skatinti vykdyti svarbų bendro Europos intereso projektą, ištaisyti rimtą valstybės narės ūkio sutrikimą arba propaguoti kultūrą ar išsaugoti paveldą. Todėl Komisija mano, kad nei EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies b punktas (33), nei 87 straipsnio 3 dalies d punktas (34) netaikomi nagrinėjamai abiem atvejais skirtai pagalbai.

(113)

Pagalba WAM S.p.A. abiem atvejais buvo suteikta iš anksto nepranešus Komisijai. Taigi, Komisijos teigimu, pagalba pagalbos gavėjui buvo suteikta neteisėtai, kadangi abu kartus buvo įgyvendinta pažeidžiant EB sutarties 88 straipsnio 3 dalį.

(114)

1995 m. WAM S.p.A. suteikta pagalba, išskyrus paskolos dalį, kuri suteikta atsižvelgiant į išlaidas konsultavimo paslaugoms, rinkos tyrimams bei dalyvavimui mugėse ir parodose, prieštarauja bendrajai rinkai, viršydama 50 000 EUR ribinę vertę.

(115)

Kadangi tai susiję su visu konkrečios pagalbos subsidijos ekvivalentu, buvo atsižvelgta į tai, kad pagalbos gavėjui paskola buvo išmokėta dalimis (šiuo atveju nuo 1996 m. balandžio 24 d. iki 1998 m. balandžio 24 d. – trys išmokos) ir kad lengvatinis laikotarpis vėliau keitėsi nuo dvejų metų iki nulio. Buvo atsižvelgta į palūkanų normą, nustatytą paskolos sutartyje (4,4 %), atsižvelgiant į orientacinę normą, kurią periodiškai nustato Komisija (35), galiojusią tuo metu, kai paskola buvo suteikta (11,35 %). Todėl subsidijos ekvivalentas, realizuotas 1996 m. balandžio 24 d. (data, kai pirmoji paskolos išmoka buvo išmokėta WAM), buvo 104 313,20 EUR.

(116)

Kadangi tam tikra aptariamos paskolos dalis yra suderinama su taisyklėmis, kaip išdėstyta šio sprendimo 93 punkte, ji turi būti išskaičiuota iš pagalbos komponento ir turi būti atspindėta apskaičiuojant suteiktos subsidijos ekvivalentą. Kadangi ryšio tarp tam tikros paskolos išmokos ir konkrečių išlaidų nustatyti neįmanoma, suteiktos visos subsidijos ekvivalentui buvo taikoma ta pati procentinė dalis, kurią visos paskolos atžvilgiu sudaro su taisyklėmis suderinamos išlaidos (82,57 mln. ITL iš 1 358,51 mln. ITL, t. y. 6 %). Kadangi 6 % nuo 104 313,20 EUR yra 6 258,79 EUR, su taisyklėmis nesuderinamos pagalbos dalies suteiktos subsidijos ekvivalento dalis yra 98 054,41 EUR, viršijanti 50 000 EUR ribinę vertę.

(117)

2000 m. WAM S.p.A. suteikta pagalba, išskyrus dalį mokymo veiklai remti, kurią sudaro 25 240 EUR, prieštarauja bendrajai rinkai.

(118)

Šiuo atveju paskola nuo 2001 m. vasario 12 d. iki 2003 m. sausio 29 d.WAM S.p.A. išmokėta penkiomis dalimis; taigi, kaip ir pirmąjį kartą suteiktos pagalbos, lengvatinis laikotarpis kinta nuo dvejų metų iki nulio. Taip pat, apskaičiuodama subsidijos ekvivalentą, Komisija atsižvelgė į palūkanų normą, nustatytą paskolos sutartyje (2,32 %) ryšium su orientacine norma, kurią periodiškai nustato Komisija, galiojusia aptariamos paskolos suteikimo metu (5,70 %). Visa paskola, įskaitant pagrindinę sumą ir palūkanas, turi būti visiškai grąžinta 2008 m. Atitinkamai visos nagrinėjamos paskolos pagalbos dalies subsidijos ekvivalentas, realizuotas 2001 m. vasario 24 d. (data, kai WAM S.p.A. gavo pirmąją konkrečios paskolos išmoką), būtų buvęs 180 203,70 EUR, jei sumos būtų buvusios grąžinamos pagal tvarkaraštį.

(119)

Tuo metu, kai tikimasi šį sprendimą priimti (2004 5 19), suteikta paskola, Komisijos apskaičiavimu, yra 106 366,60 EUR.

(120)

Su taisyklėmis suderinamai paskolos daliai galioja tie patys motyvai kaip pirmajai paskolai. Taigi su taisyklėmis suderinamos paskolos dalies procentinė dalis visos paskolos atžvilgiu – santykinis dydis yra 1,35 % – turi būti išskaičiuota iš pagalbos subsidijos ekvivalento. Todėl antrą kartą suteiktos pagalbos subsidijos ekvivalentas, priimant galutinį sprendimą, buvo apskaičiuotas 104 930,65 EUR (106 366,60 – 1 435,95).

(121)

Kadangi konkreti pagalba buvo priskirta pagalbai su eksportu susijusiai veiklai, jai netaikoma nei 1996 m. de minimis taisyklė (36), nei 2001 m. de minimis reglamentas (37).

(122)

Komisijos seniai nusistovėjusi praktika, laikantis EB sutarties 87 straipsnio, yra pareikalauti pagalbą, kuri pagal EB sutarties 87 straipsnį buvo suteikta neteisėtai ir prieštarauja bendrajai rinkai, nes jos neapima de minimis taisyklės, išieškoti iš jos gavėjo. Ši praktika buvo patvirtinta Tarybos reglamento (EB) Nr. 659/99 14 straipsnyje.

(123)

Atsižvelgiant į Tarybos reglamento (EB) Nr. 659/99 14 straipsnio 2 dalį, pagalbą, kurią reikia išieškoti pagal sprendimą išieškoti pagalbą, sudaro ir palūkanos, atitinkančios tam tikrą Komisijos nustatytą normą. Palūkanos mokamos nuo neteisėtos pagalbos išmokėjimo gavėjui dienos iki jos išieškojimo dienos.

(124)

Kaip taikyti palūkanų normą, tiksliai nurodyta Komisijos komunikate dėl palūkanų normų, taikytinų išieškant neteisėtai suteiktą pagalbą (38).

(125)

Komisija primena, kad šiuo sprendimu neišreiškiama jokia nuostata dėl atitikties nacionalinei sistemai, kurios dalis yra įstatymas Nr. 394/81, kuris yra WAM suteiktos valstybės pagalbos teisinis pagrindas ir į kurį atsižvelgdama, Komisija pagal Pirmosios instancijos teismo praktiką (39), nemano esant būtina šiuo atveju pradėti procedūrą. Vis dėlto ji neatmeta tokios galimybės vėliau,

a)

nuo 1996 m. balandžio 24 d. – nuo sumos, nurodytos 1 dalyje ir

b)

nuo šio sprendimo datos – nuo sumos, nurodytos 2 dalyje.