7.3.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 55/33

(1)

2006 m. vasario 14 d. Taryba išnagrinėjo atnaujintą Austrijos stabilumo programą, kuri apima 2005 — 2008 m. laikotarpį.

(2)

Per pastarąjį dešimtmetį Austrijos ekonomika realiai augo vidutiniškai 2,2 % per metus; ji atitiko bendrą euro zonos augimo normą. Nors darbo vietų kūrimas buvo mažiau dinamiškas nei euro zonoje, Austrijos nedarbo lygis vis dar yra vienas žemiausių visoje ES. Biudžeto atžvilgiu 2001 — 2002 m. šalis pasiekė valstybės finansų „perteklinę arba beveik subalansuotą poziciją“. Tačiau dėl pastarojo laikotarpio įvykių vėl susidarė deficitas (1,2 % ir 1 % BVP atitinkamai 2003 ir 2004 m.).

(3)

2005 m. sausio 18 d. nuomonėje dėl atnaujintos ankstesnės stabilumo programos, apimančios 2004 — 2008 m. laikotarpį, Taryba pasiūlė Austrijai greičiau atlikti bendrą biudžeto konsolidavimą ir išsamiau nustatyti konkrečias priemones, kurias naudojant didelė biudžeto konsolidavimo dalis būtų atlikta per paskutinius dvejus programos metus.

(4)

Pagal preliminarius rezultatus 2005 m. valdžios sektoriaus deficitas buvo 1,7 % BVP, t. y. buvo 0,2 ir 0,1 procentinio punkto mažesnis, nei atitinkamai buvo planuota atnaujintoje programoje ir prognozuota Komisijos tarnybų. Geresnių negu buvo planuota rezultatų priežastis — palankesnis negu buvo numatyta pajamų augimas, nepaisant didelio mokesčių mažinimo. Planuotos išlaidos taip pat buvo viršytos, tiesa, kiek mažesniu skirtumu.

(5)

Programa parengta iš esmės laikantis naujajame elgesio kodekse nustatyto stabilumo ir konvergencijos programų struktūros pavyzdžio ir duomenų pateikimo reikalavimų (2).

(6)

Pagal atnaujintą programą tikimasi, kad realus BVP per metus augs nuo 1,75 % 2005 m. ir 2006 m. iki 2,5 % 2008 m. Lėtesnio negu anksčiau 2005 — 2006 m. numatyto augimo, dėl kurio padidėjo neigiamas gamybos apimties atotrūkis, priežastis — vangesnė tarptautinė prekyba ir didesnės naftos kainos. Vėlesniais programos metais tikimasi ekonominės veiklos pagyvėjimo dėl didėjančių investicijų ir privataus vartojimo. Trumpalaikis ir vidutinės trukmės scenarijus grindžiamas tikėtinomis augimo prielaidomis. Tačiau su užimtumu susiję lūkesčiai atrodo kiek optimistiški. Tikimasi, kad infliacija sumažės nuo 2,3 % 2005 m. iki 1,5 % 2008 m. — prognozė atrodo tikėtina.

(7)

Biudžeto strategija programoje apibrėžiama kaip „trijų krypčių strategija“. Visų pirma, per ekonominį ciklą siekiama subalansuoto biudžeto. Antra, strategijoje numatomas mokesčių naštos mažinimas iki mažiau negu 40 % BVP iki 2010 m. Trečia, joje numatoma padidinti potencialų augimą skatinant investicijas į mokslinius tyrimus, švietimą ir infrastruktūrą. Atnaujintoje programoje numatoma, kad valdžios sektoriaus deficitas sumažės nuo 1,9 % BVP 2005 m. iki 0 % 2008 m., o pirminis perteklius padidės nuo 1,1 % BVP iki 2,7 %. Kadangi prognozuojama, kad 2005 — 2008 m. pajamos sumažės 0,9 procentinio punkto BVP, planuojamą konsolidaciją ketinama pasiekti ribojant išlaidas; dėl to išlaidų ir BVP santykis sumažės 2,8 procentinio punkto. Daugiausia sumažės „kitų pirminių išlaidų“ ir „socialinių pervedimų“ kategorijų išlaidų. Palyginti su ankstesne programa, naujoje atnaujintoje programoje iš esmės patvirtinamas planuojamas koregavimas esant mažiau palankiam makroekonominiam scenarijui.

(8)

Programos laikotarpiu planuojama vidutiniškai apytiksliai 0,5 % BVP per metus pagerinti struktūrinį balansą (t. y. pagal ciklą koreguotą balansą, neįskaitant vienkartinių ir kitų laikinų priemonių), apskaičiuotą remiantis bendrai sutarta metodika naudojant programoje pateiktus duomenis. Programoje nustatytas biudžeto būklės vidutinės trukmės tikslas — 0 % BVP struktūriniu požiūriu; tokią būklę numatoma pasiekti iki 2008 m. Tinkamumo atžvilgiu programos vidutinės trukmės tikslas atitinka euro zonai ir VKM II valstybėms narėms Stabilumo ir augimo pakte ir elgesio kodekse nustatytas ribas ir jame tinkamai atspindimas įsiskolinimo santykis ir vidutinis potencialus gamybos apimčių augimas ateityje.

(9)

Prognozuojama 2005–2006 m. biudžeto strategija atrodo tikėtina, nes ji yra pagrįsta teisinėmis priemonėmis. Tačiau 2007 — 2008 m. konsolidacija neatrodo visiškai pagrįsta, atsižvelgiant į atnaujintoje programoje svarstomas politikos priemones. Beveik pusė išlaidų mažinimo tenka „kitų pirminių išlaidų“ kategorijai, bet programoje nepateikiama jokios informacijos, kaip iš tikrųjų tai bus daroma. Be viso to, numatomo pagerėjimo patikimumas labiausiai priklauso nuo Austrijos nacionalinio stabilumo pakto veiksmingumo. Tačiau ankstesnė su šiuo paktu susijusi patirtis tik iš dalies padeda nustatyti, ar bus laikomasi jo tikslų.

(10)

Atsižvelgiant į šį rizikos įvertinimą, programoje numatytų biudžetinių priemonių gali nepakakti užtikrinti, kad programos vidutinės trukmės tikslas būtų pasiektas iki 2008 m. Tačiau jei biudžeto strategija bus įgyvendinama kaip numatyta programoje, ji turėtų būti tinkama, norint iki programos laikotarpio pabaigos struktūriniu požiūriu pasiekti biudžeto būklę, kuri galėtų būtų laikoma tinkama pagal Paktą. Be to, dėl programoje numatomų biudžetinių priemonių, atrodo, numatoma pakankama atsargumo dalis, kad per visą programos laikotarpį dėl įprastų makroekonominių svyravimų nebūtų peržengta 3 % BVP deficito riba. Programoje numatytas koregavimo tempas siekiant programos vidutinės trukmės tikslo visiškai atitinka Stabilumo ir augimo paktą, pagal kurį metinis struktūrinio balanso pagerėjimas euro zonos ir VKM II valstybėse narėse turėtų atitikti 0,5 % BVP vertę ir koregavimas turėtų būti didesnis ekonomikos pakilimo laikotarpiu ir mažesnis nuosmukio laikotarpiu. Nors, Komisijos tarnybų nuomone, šis koregavimas vidutiniškai per metus galėtų būti lėtesnis negu numatyta programoje, jis vis vien atitiks Pakto reikalavimus, ypač atsižvelgiant į neigiamą gamybos apimties atotrūkį per programos laikotarpį.

(11)

Numatoma, kad skolos santykis 2005 m. bus pasiekęs 63,4 % BVP, t. y., bus šiek tiek didesnis nei Sutartyje nustatyta 60 % BVP pamatinė vertė. Programoje prognozuojama, kad skolos santykis sumažės 3,9 procentinio punkto per programos laikotarpį, todėl vėl bus žemesnis nei pamatinė vertė. Rizika numatytai skolos santykio raidai iš esmės atrodo subalansuota. Viena vertus, didesnis nei numatytas deficitas gali kelti pavojų, kad nebus laikomasi programoje pateiktos koregavimo strategijos. Kita vertus, į atnaujintą programą neįtrauktos potencialios pajamos iš privatizacijos. Atsižvelgiant į rizikos įvertinimą, atrodo, kad skolos santykis pakankamai mažėja artėdamas prie pamatinės vertės.

(12)

Atrodo, kad Austrijoje nėra rimto pavojaus valstybės finansų tvarumui dėl numatomų biudžeto išlaidų, susijusių su senėjančia visuomene (3). Laikantis prielaidos, kad bus įgyvendintas planuojamas biudžeto konsolidavimas, prognozuojama, kad skolos lygis, kuris šiuo metu yra 60 % BVP, turėtų mažėti ir išliks žemesnis negu pamatinė vertė iki 2050 m. Naujausia Austrijos pensijų reforma turėtų labai padėti apriboti valstybės išlaidų didėjimą ateityje. Tačiau, jei valstybės finansų struktūrinis deficitas nebus koreguojamas, jis gali sukelti pavojų valstybės finansų tvarumui. Todėl, siekiant sumažinti pavojų valstybės finansų tvarumui, svarbu įgyvendinti numatytą valstybės finansų konsolidavimą vidutinės trukmės laikotarpiu.

(13)

Numatytos priemonės valstybės finansų srityje iš esmės atitinka 2005 — 2008 m. ekonominės politikos bendrąsias gaires. Visų pirma, priemonės atitinka gaires, pagal kurias rekomenduojama saugoti ekonominį ir fiskalinį tvarumą ir skatinti veiksmingą išteklių skirstymą, kurio tikslas — didesnis augimas ir užimtumas.

(14)

2005 m. spalio 19 d. pateiktoje Austrijos nacionalinėje reformų programoje nurodyta, kad vienas pagrindinių Austrijos uždavinių yra pasiekti valstybės finansų tvarumą. Tačiau joje nenumatomos jokios būsimos priemonės šiam uždaviniui įvykdyti. Šiuo atžvilgiu stabilumo programa yra išsamesnė, nes joje pateikiama informacija apie kai kurias priemones, kurios padės konsoliduoti valstybės finansus. Nacionalinėje reformų programoje apibrėžtų veiksmų mikroekonomikos ir užimtumo srityse poveikis biudžetui iš esmės atsispindi stabilumo programos biudžeto prognozėse. Pastarosiose prognozėse apibrėžtų priemonių tikslas — padidinti viešojo administravimo ir sveikatos priežiūros sistemų veiksmingumą. Taip pat numatomi pasiūlymai keisti valstybės finansų institucinius požymius, t. y., yra dvi visapusiškos teisės aktų, reglamentuojančių Austrijos biudžetinį procesą, reformos, kuriomis numatoma nuo 2007 m. nustatyti vidutinės trukmės biudžeto struktūrą, o nuo 2011 m. pereiti nuo daugiausia pagal įplaukas sudaromo biudžeto prie biudžeto, sudaromo pagal tikslus. Šios priemonės atitinka Nacionalinėje reformų programoje nustatytus prioritetus.