28.12.2005 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 345/5 |
TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 2166/2005
2005 m. gruodžio 20 d.
nustatantis Zelandijos merlūzų ir norveginių omarų išteklių Kantabrijos jūroje ir prie vakarinės Pirėnų pusiasalio dalies atkūrimo priemones ir iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 850/98 dėl žuvininkystės išteklių apsaugos, taikant technines priemones jūrų gyvūnų jaunikliams apsaugoti
EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 37 straipsnį,
atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,
atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę (1),
kadangi:
(1) |
Paskutinėje Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos (TJTT) mokslinėje rekomendacijoje nurodyta, kad dėl žvejybos išaugo Zelandijos merlūzų ir norveginių omarų išteklių TJTT VIIIc ir IXa zonose mirštamumo lygis, dėl kurio subrendusių žuvų skaičius jūroje sumažėjo tiek, kad šie ištekliai nebegali savaime atsikurti reprodukcijos būdu, ir dėl to jiems gresia išnykimas. |
(2) |
Reikėtų imtis priemonių daugiamečiams šių išteklių atkūrimo planams sudaryti, laikantis 2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką (2) 5 straipsnio. |
(3) |
Šiais planais turėtų būti siekiama per dešimt metų atkurti šiuos išteklius iki saugių biologinių ribų. |
(4) |
Turėtų būti laikoma, kad tikslas pasiektas, kai Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komitetas (ŽMTEK), atsižvelgdamas į naujausią TJTT rekomendaciją, nusprendžia, kad atitinkami ištekliai yra saugiose biologinėse ribose. |
(5) |
Siekiant to tikslo, žuvų mirštamumo dėl žvejybos koeficientus reikėtų kontroliuoti taip, kad kiekvienais metais būtų užtikrinta jų sumažėjimo tikimybė. |
(6) |
Tokia žuvų mirštamumo dėl žvejybos koeficientų kontrolė gali būti pasiekta nustatant tinkamą atitinkamų išteklių bendrų leistinų sugavimų (BLS) lygio nustatymo metodą ir sistemą, įskaitant zonas, kuriose draudžiama žvejoti, ir kilovatų dienų skaičiaus apribojimus, pagal kurią tų išteklių žvejybos pastangos būtų apribotos taip, kad nebūtų viršyti BLS. |
(7) |
Užtikrinus išteklių atkūrimą, Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, turėtų priimti sprendimą dėl tolesnių priemonių pagal Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 6 straipsnį. |
(8) |
Siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi šiame reglamente nustatytų priemonių, be 1993 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 2847/93, nustatančiu bendros žuvininkystės politikos kontrolės sistemą (3), nustatytų kontrolės priemonių reikėtų numatyti papildomas kontrolės priemones. |
(9) |
Siekiant atkurti norveginių omarų išteklius, reikėtų, kad tam tikrose šios rūšies veisimosi vietose būtų draudžiama žvejoti. Todėl Reglamentas (EB) Nr. 850/98 (4), turėtų būti iš dalies atitinkamai pakeistas, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
I SKYRIUS
DALYKAS IR TIKSLAS
1 straipsnis
Dalykas
Šiame reglamente nustatomas šių išteklių (toliau – atitinkamų išteklių) atkūrimo planas:
a) |
Zelandijos merlūzų išteklių, gyvenančių Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos (TJTT) apibrėžtose VIIIc ir IXa zonose; |
b) |
norveginių omarų išteklių, gyvenančių TJTT VIIIc zonoje; |
c) |
norveginių omarų išteklių, gyvenančių TJTT IXa zonoje. |
2 straipsnis
Atkūrimo plano tikslas
Atkūrimo plano tikslas – atkurti atitinkamus išteklius iki saugių biologinių ribų, remiantis TJTT informacija. Tai reiškia:
a) |
1 straipsnio a punkte nurodytų išteklių atžvilgiu – per dvejus vienas po kito einančius metus pasiekti 35 000 tonų neršiančių žuvų biomasės lygį, remiantis turimomis mokslinėmis ataskaitomis, arba per dešimt metų padidinti subrendusių žuvų skaičių tiek, kad būtų pasiektas arba viršytas 35 000 tonų lygis. Šis skaičius tikslinamas atsižvelgiant į ŽMTEK naujus mokslinius duomenis; |
b) |
1 straipsnio b ir c punktuose nurodytų išteklių atžvilgiu – per dešimt metų atkurti išteklius iki saugių biologinių ribų. |
3 straipsnis
Atkūrimo priemonių įvertinimas
1. Remdamasi TJTT ir ŽMTEK rekomendacijomis, antraisiais šio reglamento taikymo metais, o vėliau kasmet, Komisija įvertina atkūrimo priemonių poveikį atitinkamiems ištekliams ir tų išteklių žvejybai.
2. Komisijai nustačius, remiantis metiniais įvertinimais, kad kurie nors iš atitinkamų išteklių pasiekė 2 straipsnyje nustatytą tikslą, Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, kvalifikuota balsų dauguma priima sprendimą tiems ištekliams skirtą šiame reglamente numatytą atkūrimo planą pakeisti valdymo planu pagal Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 6 straipsnį.
3. Komisijai nustačius, remiantis metiniais įvertinimais, kad nepastebimi pakankami kurių nors iš atitinkamų išteklių atsikūrimo ženklai, Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, kvalifikuota balsų dauguma priima sprendimą dėl papildomų ir (arba) alternatyvių priemonių siekiant užtikrinti atitinkamų išteklių atkūrimą.
II SKYRIUS
BENDRI LEISTINI SUGAVIMAI
4 straipsnis
BLS nustatymas
1. Kiekvienais metais Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, kvalifikuota balsų dauguma priima sprendimą dėl ateinančių metų atitinkamų išteklių BLS.
2. 1 straipsnio a punkte nurodytų išteklių BLS nustatomas pagal 5 straipsnį.
3. 1 straipsnio b ir c punktuose nurodytų išteklių BLS nustatomi pagal 6 straipsnį.
5 straipsnis
Zelandijos merlūzų išteklių BLS nustatymo tvarka
1. Jeigu pagal ŽMTEK apskaičiavimus, atliktus atsižvelgiant į naujausią TJTT ataskaitą, 1 straipsnio a punkte nurodytų išteklių mirštamumo dėl žvejybos metinis koeficientas yra didesnis nei 0,3, BLS neviršija sugavimų lygio, dėl kurio, remiantis ŽMTEK moksliniu įvertinimu, atliktu atsižvelgiant į naujausią TJTT ataskaitą, žuvų mirštamumo dėl žvejybos koeficientas jo taikymo metais, palyginti su praėjusiems metams apskaičiuotu žuvų mirštamumo dėl žvejybos koeficientu, sumažės 10 %.
2. Jeigu pagal ŽMTEK apskaičiavimus, atliktus atsižvelgiant į naujausią TJTT ataskaitą, 1 straipsnio a punkte nurodytų išteklių mirštamumo dėl žvejybos metinis koeficientas yra 0,3 ar mažesnis, nustatomas toks BLS lygis, dėl kurio, remiantis ŽMTEK moksliniu įvertinimu, atliktu atsižvelgiant į naujausią TJTT ataskaitą, žuvų mirštamumo dėl žvejybos metinis koeficientas jo taikymo metais bus 0,27.
3. Jeigu ŽMTEK pagal naujausią TJTT ataskaitą gali apskaičiuoti sugavimų lygį, kuris atitinka 1 ir 2 dalyse nurodytus mirštamumo koeficientus, tik daliai TJTT VIIIc ir IXa zonų, nustatomas toks BLS lygis, kuris atitinka:
a) |
sugavimų lygį, atitinkantį nurodytą mirštamumo koeficientą, zonoje, kuriai taikoma mokslinė rekomendacija; ir |
b) |
išlaikytą sugavimų toje zonoje, kuriai taikoma mokslinė rekomendacija, ir sugavimų visame VIIIc ir IXa zonų plote, pastovų santykį. Santykis apskaičiuojamas remiantis sugavimais per ankstesnius trejus metus iki sprendimo priėmimo metų. |
Naudojamas šio reglamento priede numatytas skaičiavimo metodas.
6 straipsnis
Norveginių omarų išteklių BLS nustatymo tvarka
Remiantis naujausiu ŽMTEK moksliniu įvertinimu, nustatomas toks 1 straipsnio b ir c punktuose nurodytų išteklių BLS lygis, dėl kurio vienodai santykinai pakistų žuvų mirštamumo dėl žvejybos koeficientas ir 1 straipsnio a punkte nurodytų išteklių mirštamumo dėl žvejybos koeficientas, taikant 5 straipsnį.
7 straipsnis
BLS svyravimų apribojimai
Nuo pirmųjų šio reglamento taikymo metų taikomos šios taisyklės:
a) |
jei taikant 5 ar 6 straipsnį BLS daugiau nei 15 % viršija praėjusių metų BLS, Taryba patvirtina BLS, kuris neviršija tų metų BLS daugiau nei 15 %; |
b) |
jei taikant 5 ar 6 straipsnį BLS yra daugiau nei 15 % mažesnis nei praėjusių metų BLS, Taryba patvirtina BLS, kuris nėra daugiau nei 15 % mažesnis už tų metų BLS. |
III SKYRIUS
ŽVEJYBINĖS PASTANGOS RIBOJIMAS
8 straipsnis
Pastangos ribojimas
1. II skyriuje nurodyti BLS papildomi žvejybinės pastangos ribojimo sistema, grindžiama geografinėmis zonomis, žvejybos įrankių grupėmis ir susijusiomis naudojimosi šiomis žvejybos galimybėmis sąlygomis, nurodytomis 2004 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 27/2005, nustatančiame 2005 m. tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių bendrąsias žvejybos galimybes ir susijusias sąlygas, taikomas Bendrijos vandenyse ir Bendrijos laivams vandenyse, kuriuose privaloma nustatyti sugavimo apribojimus (5).
2. Kiekvienais metais Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, kvalifikuota balsų dauguma priima sprendimą dėl didžiausio laivams skirtų žvejybos dienų skaičiaus patikslinimo atsižvelgiant į 1 dalyje nurodytą žvejybinės pastangos ribojimo sistemą. Šis patikslinimas yra proporcingas metiniam žuvų mirštamumo dėl žvejybos patikslinimui, kuris, remiantis TJTT ir ŽMTEK apskaičiavimais, atitinka žuvų mirštamumo dėl žvejybos koeficientų, nustatytų pagal 5 straipsnyje aprašytą metodą, taikymą.
3. Nukrypdama nuo 1 ir 2 dalių, kiekviena atitinkama valstybė narė gali taikyti kitokį pastangos valdymo metodą IXa zonos dalyje, esančioje į rytus nuo 7°23′48″ vakarų ilgumos, nustatytos pagal WGS84 standartą. Pagal tokį metodą nustatomas 2005 m. naudotai žvejybinei pastangai lygus žvejybinės pastangos referencinis dydis. 2006 m. ir vėlesniems metams žvejybinė pastanga patikslinama kiekiu, dėl kurio sprendimą kvalifikuota balsų dauguma priima Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu. Šis patikslinimas pasiūlomas apsvarsčius naujausią ŽMTEK rekomendaciją ir atsižvelgiant į naujausią TJTT ataskaitą. Jei Taryba sprendimo nepriima, atitinkamos valstybės narės užtikrina, kad žvejybinė pastanga neviršytų referencinio dydžio.
4. Komisija gali paprašyti, kad kiekviena valstybė narė, kuri naudojasi 3 dalyje nurodyta leidžiančia nukrypti nuostata, pateiktų kitokio pastangos valdymo metodo įgyvendinimo ataskaitą. Komisija šią ataskaitą perduos visoms kitoms valstybėms narėms.
5. Taikant 3 dalį, žvejybinė pastanga apskaičiuojama kaip bet kuriais kalendoriniais metais visuose atitinkamuose laivuose įmontuotų variklių galios, matuojamos kW, sandaugos ir šiems laivams skirtų žvejybos konkrečioje zonoje dienų skaičiaus suma.
IV SKYRIUS
STEBĖSENA, INSPEKTAVIMAS IR PRIEŽIŪRA
9 straipsnis
Nuokrypio riba
1. Nukrypstant nuo 1983 m. rugsėjo 22 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2807/83, nustatančio išsamias informacijos apie valstybių narių žuvies sugavimus registravimo taisykles (6), 5 straipsnio 2 dalies, nustatant laivuose laikomus atitinkamų išteklių kiekius kilogramais, leidžiama 8 % nuokrypio nuo laivo žurnale įrašyto skaičiaus riba. Jei Bendrijos teisės aktuose nėra nustatytas perskaičiavimo koeficientas, taikomas valstybės narės, su kurios vėliava laivas plaukioja, patvirtintas perskaičiavimo koeficientas.
2. 1 dalis netaikoma, jei atitinkamų išteklių kiekis laive yra mažesnis nei 50 kg.
10 straipsnis
Iškrautos žuvies svėrimas
Valstybės narės kompetentingos institucijos užtikrina, kad bet koks 1 straipsnio a punkte nurodytų išteklių kiekis, viršijantis 300 kg, ir (arba) 1 straipsnio b punkte ir (arba) c punkte nurodytų išteklių kiekis, viršijantis 150 kg, sugautas bet kurioje iš 1 straipsnyje nurodytų zonų, prieš parduodant būtų pasvertas aukciono salės svarstyklėmis.
11 straipsnis
Išankstinis pranešimas
1 straipsnyje nurodytose zonose plaukiojančio Bendrijos žvejybos laivo kapitonas, norintis perkrauti laive laikomą atitinkamų išteklių kiekį arba iškrauti atitinkamų išteklių kiekį trečiosios šalies uoste arba iškrovimo vietoje, bent prieš 24 valandas iki perkrovimo ar iškrovimo trečiojoje šalyje valstybės narės, su kurios vėliava laivas plaukioja, kompetentingoms institucijoms pateikia šią informaciją:
— |
uosto arba iškrovimo vietos pavadinimą, |
— |
numatytą atplaukimo į uostą arba iškrovimo vietą laiką, |
— |
visų rūšių, kurių laive laikomas kiekis yra didesnis nei 50 kg, gyvojo svorio kiekį kilogramais. |
Šį pranešimą pateikti gali ir žvejybos laivo kapitono atstovas.
12 straipsnis
Atskiras Zelandijos merlūzų ir norveginių omarų sukrovimas
1. Kai didesni nei 50 kg 1 straipsnio a punkte nurodytų išteklių kiekiai sukraunami laive, Bendrijos žvejybos laive esančiuose konteineriuose draudžiama laikyti 1 straipsnyje nurodytų išteklių kiekius, sumaišytus su kitomis jūrų gyvūnų rūšimis.
2. Bendrijos žvejybos laivų kapitonai valstybių narių inspektoriams padeda atlikti laivo žurnale užregistruotų kiekių ir laive laikomų atitinkamų išteklių sugavimų kryžminius patikrinimus.
13 straipsnis
Zelandijos merlūzų ir norveginių omarų transportavimas
1. Valstybių narių kompetentingos institucijos gali reikalauti, kad bet koks 1 straipsnio a punkte nurodytų išteklių kiekis, viršijantis 300 kg, arba 1 straipsnio b punkte ir (arba) c punkte nurodytų išteklių kiekis, viršijantis 150 kg, sugautas bet kurioje iš 1 straipsnyje nurodytų geografinių zonų ir pirmą kartą iškrautas toje valstybėje narėje, prieš jį išvežant iš pirmojo iškrovimo vietos į kitą vietą, būtų pasvertas.
2. Nukrypstant nuo Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 13 straipsnio, prie 1 straipsnio a punkte nurodytų išteklių kiekių, viršijančių 300 kg, kurie yra vežami ne į iškrovimo ar importo vietą, pridedama vienos iš deklaracijų, numatytų Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 8 straipsnio 1 dalyje, susijusios su vežamu rūšių kiekiu, kopija. Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 13 straipsnio 4 dalies b punkte numatyta išlyga netaikoma.
14 straipsnis
Speciali stebėsenos programa
Nukrypstant nuo Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 34c straipsnio 1 dalies, speciali stebėsenos programa, taikoma atitinkamiems ištekliams, gali trukti ilgiau nei dvejus metus nuo jos įsigaliojimo.
V SKYRIUS
REGLAMENTO (EB) Nr. 850/98 PAKEITIMAI
15 straipsnis
Norveginių omarų žvejybos apribojimai
Reglamente (EB) Nr. 850/98 įterpiamas šis straipsnis:
„29b straipsnis
Norveginių omarų žvejybos apribojimai
1. Toliau nurodytais laikotarpiais žvejyba:
i) |
dugniniais tralais ar panašiais velkamaisiais tinklais, kurie liečia jūros dugną; ir |
ii) |
omarų bei krabų gaudyklėmis draudžiama geografinėse zonose, apribotose laksodromomis, sujungiančiomis šiuos pagal WGS84 standartą nustatytus taškus:
|
2. Nukrypstant nuo 1 dalyje nustatyto draudimo, žvejyba dugniniais tralais ar panašiais velkamaisiais tinklais, kurie liečia jūros dugną, 1 dalies b punkte nustatytose geografinėse zonose ir laikotarpiais leidžiama su sąlyga, kad norveginių omarų priegauda neviršytų 2 % bendro viso sugauto kiekio svorio.
3. Nukrypstant nuo 1 dalyje nustatyto draudimo, žvejyba omarų bei krabų gaudyklėmis, kuriomis norveginiai omarai negaudomi, leidžiama 1 dalies b punkte nustatytose geografinėse zonose ir laikotarpiais.
4. 1 dalyje nenurodytose geografinėse zonose ir laikotarpiais norveginių omarų priegauda negali viršyti 5 % bendro viso sugauto kiekio svorio.
5. Valstybės narės užtikrina, kad 1 dalyje nenurodytose geografinėse zonose ir laikotarpiais laivų, žvejojančių dugniniais tralais ar panašiais velkamaisiais tinklais, kurie liečia jūros dugną, žvejybinės pastangos lygiai neviršytų atitinkamos valstybės narės laivų žvejybinės pastangos lygių atitinkamais laikotarpiais ir tose pačiose geografinėse zonose 2004 m.
6. Valstybės narės praneša Komisijai apie priemones 5 dalyje nustatytai prievolei įvykdyti. Komisijai nustačius, kad valstybės narės priemonėmis prievolė neįvykdoma, ji gali pasiūlyti priemonių pakeitimus. Nesant Komisijos ir atitinkamos valstybės narės susitarimo dėl priemonių, Komisija gali patvirtinti priemones pagal Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 (7) 30 straipsnio 2 dalyje nurodytą tvarką.
16 straipsnis
Pranešimas apie atkūrimo planą
Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai pranešimą, išdėstantį išvadas dėl atitinkamų išteklių atkūrimo plano taikymo, įskaitant su planu susijusius turimus socialinius ir ekonominius duomenis. Šis pranešimas pateikiamas iki 2010 m. sausio 17 d.
VI SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
17 straipsnis
Įsigaliojimas
Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje, 2005 m. gruodžio 20 d.
Tarybos vardu
Pirmininkė
M. BECKETT
(1) 2005 m. balandžio 14 d. pareikšta nuomonė (Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).
(2) OL L 358, 2002 12 31, p. 59.
(3) OL L 261, 1993 10 20, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 768/2005 (OL L 128, 2005 5 21, p. 1).
(4) OL L 125, 1998 4 27, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1568/2005 (OL L 252, 2005 9 28, p. 2).
(5) OL L 12, 2005 1 14, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1936/2005 (OL L 311, 2005 11 26, p. 1).
(6) OL L 276, 1983 10 10, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1804/2005 (OL L 290, 2005 11 4, p. 10).
PRIEDAS
Zelandijos merlūzų BLS VIIIc ir IXa zonose apskaičiavimo metodas, taikomas tuo atveju, kai turimos tik daliai šios zonos skirtos mokslinės sugavimo prognozės
Jei 5 straipsnyje nurodytą žuvų mirštamumo dėl žvejybos koeficientą atitinkantis sugavimų vienoje iš VIIIc ir IXa zonų subzonų mokslinis rekomenduojamas kiekis yra x tonų, vidutinis sugavimas toje pačioje subzonoje per praėjusius trejus metus yra y tonų, o vidutinis sugavimas visose VIIIc ir IXa zonose per praėjusius trejus metus yra z tonų, BLS apskaičiuojamas kaip zx/y tonų.