27.8.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 223/27

(1)

2000 m. rugsėjo mėn. Taryba, taikydama Reglamentą (EB) Nr. 1994/2000 (2) ir Nr. 1993/2000 (3), įvedė galutinius kompensacinius muitus, kurių dydis nuo 1 % iki 8,2 %, ir galutinius antidempingo muitus už stireno-butadieno-stireno termoplastinio kaučiuko (toliau – SBS), kurio kilmės šalis yra Taivanas, importą.

(2)

Galutiniai antidempingo muitai, nustatyti eksportuojantiems Taivano gamintojams ir išreikšti procentais nuo pasienio CIF vertės, yra tokie:

(3)

2004 m. gegužės 28 d. pagal pagrindinio reglamento 5 straipsnį, Komisija pranešime (toliau – pranešimas apie tyrimo procedūrų inicijavimą), publikuotame Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (4), paskelbė apie pradedamą antidempingo tyrimą dėl SBS, kurio kilmės šalis yra Korėjos Respublika (toliau – Korėja) ir Rusija, importo į Bendriją.

(4)

Tą pačią dieną Komisija pranešime, publikuotame Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (5), paskelbė apie pradedamą galutinių antidempingo muitų, įvestų SBS, kurio kilmės šalis yra Taivanas, importui pagal Tarybos reglamentą Nr. 1993/2000, tarpinę peržiūrą remiantis pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalimi.

(5)

Antidempingo tyrimas buvo pradėtas gavus 2004 m. balandžio 13 d. Europos chemijos pramonės tarybos (toliau – CEFIC arba pareiškėjas) skundą, kuris buvo pateiktas gamintojų, gaminančių 100 % viso Bendrijoje pagaminamo SBS, vardu. Skunde buvo pateikti šio produkto dempingo ir jo daromos materialinės žalos įrodymai, kurių pakako pagrįsti tyrimo pradžią.

(6)

Tarpinė peržiūra buvo grindžiama CEFIC skundu ir buvo įrodyta, kad dempingas ir žala kartojosi ir kad galiojančios priemonės prieš žalingą dempingą nebebuvo veiksmingos.

(7)

Komisijos tarnybos apie tyrimo pradžią oficialiai informavo Korėjos, Rusijos ir Taivano eksportuojančius gamintojus bei prekybininkus ir jų asociacijas, tiekėjus bei žinomus susijusius vartotojus, susijusių eksportuojančių šalių atstovus ir skundą pateikusius Bendrijos gamintojus. Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė pareikšti savo nuomonę raštu ir prašyti jas išklausyti per pranešime apie tyrimo procedūrų inicijavimą nustatytą laikotarpį.

(8)

Dėl didelio skunde ir prašyme išvardytų SBS importuotojų į Bendriją skaičiaus, siekiant nustatyti žalą, pranešime apie tyrimo procedūrų inicijavimą pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį buvo numatyta importuotojų atranka.

(9)

Kad Komisijos tarnybos galėtų nuspręsti, ar bus reikalinga atranka, ir tokiu atveju atrinkti bendroves, visų importuotojų buvo paprašyta prisistatyti Komisijai ir, kaip nurodyta pranešime apie tyrimo procedūrų inicijavimą, pateikti svarbiausią informaciją apie jų su SBS susijusią veiklą per atrankos laikotarpį (2003 m. balandžio 1 d. – 2004 m. kovo 31 d.). Išnagrinėjus importuojančių gamintojų pateiktą informaciją ir dėl nedidelio atsakymų į atrankos klausimus skaičiaus buvo nuspręsta, kad atranka nėra būtina.

(10)

Komisija išsiuntė klausimynus visoms suinteresuotosioms šalims ir visoms kitoms bendrovėms, kurios apie save pranešė per pranešime apie tyrimo procedūrų inicijavimą nurodytą laikotarpį.

(11)

Atsakymus atsiuntė vienas Korėjos eksportuojantis gamintojas, vienas Rusijos gamintojas ir dvi su juo susijusios Rusijos bendrovės, keturi Taivano gamintojai, keturi Bendrijos gamintojai ir keturi nesusiję importuotojai. Naudotojai atsakymų neatsiuntė.

(12)

Komisijos tarnybos rinko ir tikrino informaciją, kuri, jos manymu, yra reikalinga, siekiant padaryti išvadas dėl dempingo, jo daromos žalos ir Bendrijos interesų. Pagal pagrindinio reglamento 16 straipsnio 1 dalį, patikrinimai buvo atlikti šių bendrovių patalpose:

(13)

Tyrimas parodė, kad tik viena Rusijos bendrovė JSC Voronezhsyntezkauchuk gamino aptariamą produktą, o JSC SIBUR buvo daugiausiai atsakinga už pardavimą vidaus rinkoje ir žaliavų pristatymus. Didžiąją tiriamojo laikotarpio dalį Gazexport vykdė pardavimą eksportui. Todėl šiame tyrime trys susijusios Rusijos bendrovės laikomos viena SIBUR group bendrove.

(14)

Atsižvelgiant į būtinybę toliau nagrinėti tam tikrus žalos, priežastinio ryšio ir Bendrijos interesų aspektus, ypač atsižvelgiant į jų santykį su kartu vykdoma antidempingo muitų, taikomų SBS, kurio kilmės šalis yra Taivanas, tarpine peržiūra, SBS, kurio kilmės šalis yra Korėja ir Rusija, importui nebuvo įvestos laikinosios antidempingo priemonės. Nepaisant to, visos šalys buvo informuotos apie preliminarias tyrimo išvadas ir joms buvo skirtas laikotarpis, per kurį jos galėjo pateikti su šiuo informacijos paskelbimu susijusias pastabas; buvo atsižvelgta į žodžiu ir raštu pateiktas suinteresuotųjų šalių pastabas.

(15)

Komisijos tarnybos ir toliau ieškojo bei tvirtino informaciją, kuri, jos nuomone, buvo būtina galutiniams rezultatams, ypač dėl SBS importo iš Taivano.

(16)

Vėliau visoms šalims buvo pranešta apie pagrindinius faktus ir argumentus, kuriais remiantis buvo ketinama rekomenduoti:

(17)

Joms taip pat buvo skirtas laikotarpis, per kurį jos gali pateikti su šiuo informacijos paskelbimu susijusias pastabas. Buvo atsižvelgta į žodžiu ir raštu pateiktas suinteresuotųjų šalių pastabas ir kur reikia buvo atitinkamai pakeistos išvados.

(18)

Tyrimo dėl dempingo ir žalos metu buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2003 m. balandžio 1 d. iki 2004 m. kovo 31 d. (toliau – tiriamasis laikotarpis arba TL). Nustatant žalą buvo nagrinėjamos tendencijos nuo 2000 m sausio 1 d. iki TL pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(19)

Aptariamas produktas yra stireno-butadieno-stireno termoplastinis kaučiukas, šiuo metu klasifikuojamas KN kodais ex 4002 19 00,ex 4002 99 10 ir ex 4002 99 90.

(20)

SBS yra triblokis kopolimeras, kurį daugiausia sudaro monomerinis stirenas ir butadienas. Jis gali būti sausas arba suskystintas naudojant aliejų gamybos procese. Be to, jis gali būti įvairių rūšių, kurios nustatomos pagal įvairias savybes, pavyzdžiui, pagal stireno ir butadieno santykį, aliejaus kiekį ar cheminę simetriją. Nors galimų SBS rūšių skaičius yra didelis, jos visos pasižymi tomis pačiomis pagrindinėmis fizinėmis savybėmis ir aiškios ribos, skiriančios jo rūšis, nėra. Be to visos SBS rūšys naudojamos tam pačiam tikslui, pavyzdžiui, bitumo šiluminiam perdirbimui kelių asfaltui ir stogų dengimo plėvelėms, technikos ir avalynės sudėtinėms dalims, plastiko modifikacijoms ir klijams. Todėl šiame tyrime jie laikomi vienu produktu.

(21)

Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad per TL viena bendrovė į Bendriją eksportavo stireno-izopreno-stireno blokinį polimerą (toliau – SIS). Nutarta, kad šis produktas negali būti laikomas aptariamu produktu. Iš tikrųjų, SIS yra kitokios fizinės sudėties nei SBS, nes monomeras viduriniame polimero bloke yra izoprenas, o ne butadienas. Taigi, jis neturi tų pačių fizinių charakteristikų ir šiame tyrime nenagrinėjamas.

(22)

Aptariamas produktas ir SBS, gaminamas ir parduodamas Korėjos, Rusijos bei Taivano vidaus rinkoje, kaip ir SBS, gaminamas Bendrijos pramonės ir parduodamas Bendrijoje, pasirodė turintys tas pačias pagrindines fizines ir chemines savybes bei pagrindinę paskirtį. Todėl šie produktai yra laikomi panašiais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(23)

Toliau išvardyti bendrieji metodai buvo taikomi visiems Korėjos, Rusijos ir Taivano eksportuojantiems gamintojams. Todėl toliau pateikiamose išvadose apie kiekvienos susijusios šalies dempingą apibūdinama tik tai, kas būdinga kiekvienai eksportuojančiai šaliai.

(24)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalimi, Komisijos tarnybos pirmiausiai patikrino, ar kiekvieno bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo SBS pardavimai vidaus rinkoje buvo tipiški, t. y., ar bendras tokių pardavimų kiekis sudarė ne mažiau kaip 5 % visų gamintojo pardavimų eksportui į Bendriją kiekio. Vėliau Komisijos tarnybos nustatė tas SBS rūšis, kurias vidaus rinkoje parduoda bendrovės, kurių bendri vidaus pardavimai yra tipiški, ir kurios buvo tos pačios rūšies ar tiesiogiai palyginamos su rūšimis, parduodamomis eksportui į Bendriją.

(25)

Kiekvienos rūšies, kurią eksportuojantys gamintojai pardavė savo vidaus rinkoje ir kurią, kaip nustatyta, galima tiesiogiai palyginti su SBS rūšimi, parduodama eksportui į Bendriją, atveju buvo nustatyta, ar pardavimai vidaus rinkoje buvo pakankamai tipiški, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalyje. Buvo laikoma, kad konkrečios SBS rūšies pardavimai vidaus rinkoje yra pakankamai tipiški, jei per TL tos rūšies bendras pardavimų vidaus rinkoje kiekis sudarė 5 % ar daugiau viso palyginamos SBS rūšies eksporto į Bendriją kiekio.

(26)

Vėliau Komisijos tarnybos, nustačiusios nagrinėjamos SBS rūšies pelningų pardavimų nepriklausomiems klientams proporciją, nagrinėjo, ar galima laikyti, kad kiekvienos SBS rūšies pardavimų vidaus rinkoje tipiški kiekiai buvo parduoti įprastomis prekybos sąlygomis, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalyje. Tais atvejais, kai atitinkamos SBS rūšies, parduodamos neto pardavimo kaina, kuri prilygsta arba yra didesnė už apskaičiuotas gamybos sąnaudas, pardavimo kiekis buvo didesnis nei 80 % tos rūšies bendro pardavimų kiekio ir kai tos rūšies svertinis kainos vidurkis prilygo arba buvo didesnis už gamybos sąnaudas, normalioji vertė buvo paremta faktine vidaus kaina, apskaičiuota kaip visų tos rūšies vidaus pardavimų kainos svertinis vidurkis per TL, nepriklausomai nuo to, ar pardavimai buvo pelningi, ar ne. Tais atvejais, kai SBS rūšies pelningų pardavimų kiekis siekė 80 % ar mažiau tos rūšies bendro pardavimų kiekio arba kai tos rūšies svertinis kainos vidurkis buvo mažesnis už gamybos sąnaudas, normalioji vertė buvo paremta faktine vidaus kaina, apskaičiuota tik kaip tos rūšies pelningų pardavimų svertinis vidurkis, su sąlyga, kad šie pardavimai siekė 10 % ar daugiau tos rūšies bendro pardavimų kiekio.

(27)

Tais atvejais, kai bet kurios produkto rūšies pelningų pardavimo kiekis siekė mažiau nei 10 % tos rūšies bendro pardavimų kiekio, buvo laikoma, jog už vidaus kainą buvo parduota nepakankamai tos rūšies produktų, kad ja būtų galima remtis, nustatant normaliąją vertę. Tais atvejais, kai norint nustatyti normaliąją vertę nebuvo galima naudoti eksportuojančio gamintojo parduotos tam tikros rūšies produkto vidaus rinkos kainos, buvo manoma, kad konkrečios SBS rūšies apskaičiuota vertė buvo tinkamas pagrindas nustatyti normaliąją vertę.

(28)

Todėl, remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalimi, normalioji vertė buvo nustatoma prie eksportuojamų rūšių gamybos sąnaudų, jei būtina, patikslintų, pridėjus pagrįstą pardavimo, bendrųjų ir administracinių sąnaudų (toliau – PBA) sumą bei pagrįstą pelno skirtumą. Šiuo tikslu Komisija nagrinėjo, ar kiekvieno atitinkamo eksportuojančio gamintojo vidaus rinkoje patirtos PBA ir realizuotas pelnas laikytini patikimais duomenimis.

(29)

Buvo laikoma, kad faktinės vidaus PBA sąnaudos buvo patikimos tais atvejais, kai atitinkamos bendrovės vidaus pardavimų kiekis galėjo būti laikomas tipišku, palyginus su pardavimų eksportui į Bendriją kiekiu. Vidaus rinkos pelno skirtumas buvo nustatomas, remiantis tų rūšių vidaus pardavimais, kurios buvo parduodamos įprastomis prekybos sąlygomis. Šiuo tikslu buvo taikoma pirmiau aprašyta metodika.

(30)

Visais atvejais, kai aptariamas produktas buvo eksportuojamas tiesiogiai nepriklausomiems Bendrijos klientams, eksporto kaina buvo nustatoma pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį, t. y. pagal faktiškai sumokėtą arba mokėtiną eksporto kainą.

(31)

Normalioji vertė ir eksporto kainos buvo lyginamos gamintojui sumokamų kainų pagrindu. Siekiant užtikrinti sąžiningą normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimą, atliekant pataisymus buvo deramai atsižvelgta į skirtumus, kurie turėjo įtakos kainų palyginamumui, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį. Atitinkami patikslinimai buvo daromi visais atvejais, kai buvo nustatoma, kad jie yra pagrįsti, teisingi ir paremti patikrintais įrodymais.

(32)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 dalį, kiekvieno eksportuojančio gamintojo normaliosios vertės svertinis vidurkis buvo palygintas su eksporto kainos svertiniu vidurkiu.

(33)

Atsakymus į klausimyną atsiuntė vienas Korėjos eksportuojantis gamintojas. Tyrimas parodė, kad Korėjos bendrovės bendri vidaus pardavimai buvo tipiški. Be to, visų bendrovės parduotų SBS rūšių bendrų vidaus pardavimų kiekis siekė 5 % ar daugiau bendro palyginamos SBS rūšies, eksportuojamos į Bendriją, pardavimų kiekio, todėl buvo laikoma, kad jie tipiški.

(34)

Normaliajai vertei nustatyti buvo galima naudoti dviejų produkto rūšių vidaus kainas. Normalioji trijų produkto rūšių vertė buvo paremta vien tik pelningais pardavimais. Penkių produkto rūšių atveju mažiau nei 10 % vidaus pardavimų per TL buvo pelningi. Todėl tokiais atvejais Komisija, remdamasi pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalimi, nustatė normaliąją vertę pagal kiekvieno eksportuojančio gamintojo patirtas gamybos sąnaudas, pridėjus pagrįstas pardavimo, bendrąsias ir administracines sąnaudas (toliau – PBA) bei pagrįstą pelną. Šiuo požiūriu, PBA sąnaudos buvo pagrįstos bendrovės PBA sąnaudomis, nes jų panašaus produkto vidaus pardavimai buvo tipiški, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalyje. Pelno skirtumui nustatyti buvo naudojamas vidaus pardavimų pelnas įprastomis prekybos sąlygomis, vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalies pirmu sakiniu.

(35)

Kadangi aptariamo produkto eksportas nepriklausomiems Bendrijos klientams buvo vykdomas tiesiogiai, eksporto kainos buvo nustatytos remiantis sumokėtomis ar mokėtinomis kainomis už aptariamą produktą, jį parduodant eksportui į Bendriją pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį.

(36)

Pataisymai, kur derėjo ir buvo pagrįsti, buvo padaryti transporto, draudimo, tvarkymo ir kredito sąnaudose. Bendrovė kreipėsi dėl muito grąžinimo ir jos prašymas buvo patenkintas, pakoregavus normaliąją vertę, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies b punktą, remiantis tuo, kad importo mokesčiai buvo mokami už panašų produktą, skirtą vartojimui eksportuojančioje valstybėje, tačiau buvo grąžinami, kai SBS buvo parduodamas eksportui.

(37)

Bendrovė taip pat kreipėsi dėl nuolaidos už perkamą kiekį koregavimo. Per patikrinimą bendrovė turėjo galimybę įrodyti, kad daroma nuolaida už perkamą kiekį turėjo įtakos kainoms. Tačiau jie nesugebėjo tinkamai įvertinti tariamų nuolaidų ir įrodyti, kad jos yra tiesiogiai susijusios su tiriamu pardavimu. Todėl, vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalimi, prašymas buvo atmestas.

(38)

Nustatytas dempingo skirtumas, išreikštas CIF importo kainos Bendrijos pasienyje, nesumokėjus muito, procentais:

(39)

Kadangi Korea Kumho Petrochemicals dempingo skirtumas yra de minimis, t. y. sudaro mažiau nei 2 %, procedūra prieš Korėją turėtų būti nutraukiama, netaikant pagrindinio reglamento 9 straipsnio 3 dalyje numatytų priemonių.

(40)

Atsakymai į klausimyną buvo gauti iš trijų susijusių bendrovių ir buvo kartu įvertinti.

(41)

Tyrimas parodė, kad visi Rusijos pardavimai vidaus rinkoje buvo tipiški ir kad tik viena konkreti produkto rūšis buvo parduodama ES. Buvo nustatyta, kad atitinkamos SBS rūšies pardavimai vidaus rinkoje buvo pakankami ir, kad šie pardavimai galėjo būti laikomi tipiškais. Be to buvo nustatyta, kad produkto rūšis, eksportuojama į EB, parduodama įprastomis prekybos sąlygomis. Todėl nustatant normaliąją vertę, buvo galima naudoti faktines vidaus rinkos kainas.

(42)

Viena SIBUR grupės bendrovių pati gamino pagrindines žaliavas (butadieną ir stireną) ir pirkdavo šias medžiagas tik jų pritrūkus. Kadangi buvo gauta prieštaringa informacija apie tam tikrų žaliavų superkamą ir pagaminamą kiekį per TL, Komisijos tarnybos, remdamosi pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalimi ir 18 straipsniu, naudojosi turimais faktais, šiuo atveju didžiausiu supirktų žaliavų kiekiu, apie kurį pranešė bendrovės, siekiant nustatyti žaliavų kainas, kad galėtų būti apskaičiuotos gamybos sąnaudos. Tačiau bendros peržiūrėtos gamybos sąnaudos nepakeitė išvados, kad vidaus rinkos kainos buvo tinkamas pagrindas normaliajai vertei nustatyti.

(43)

Atsižvelgiant į užduočių pasiskirstymą tarp susijusių bendrovių, gamybos sąnaudos turėjo būti nustatytos sudedant visas susijusias gaminančios bendrovės JSC Voronezhsyntezkauchuk sąnaudas ir atitinkamas JSC SIBUR sąnaudas.

(44)

Po to, kai bendrovėms buvo pranešta apie sprendimą netaikyti laikinųjų priemonių, jos kreipėsi dėl nustatytos normaliosios vertės koregavimo, nes jos, pranešdamos apie savo pardavimą vidaus rinkoje per klaidą neatskaitė Rusijoje taikomo PVM. Patikrinimo metu buvo patikrintos vienos bendrovės pardavimo vidaus rinkoje kainos ir nustatyta, jog buvo pranešta apie neto kainas, be mokesčių. Kalbant apie antrąją bendrovę, vykdančią pardavimą vidaus rinkoje, vidaus rinkos kainos patikrinimo metu nebuvo tinkamai patikrintos, nes bendrovė negalėjo nurodyti visų tuo metu vykdomų pradavimų vidaus rinkoje sandorių. Tačiau pateiktos visos vidaus rinkų kainos vėliau buvo atsitiktine atranka patikrintos pagal sąskaitas faktūras. Remiantis šiomis sąskaitomis faktūromis, Komisijos tarnybos padarė išvadą, kad bendrovė buvo pranešusi apie atitinkamas pardavimų vidaus rinkoje kainas jau atskaičius mokesčius. Kalbant apie likusius pardavimus vidaus rinkoje, Komisijos tarnybos negalėjo laiku atlikti tolesnio patikrinimo dėl PVM. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, prašymas buvo atmestas.

(45)

Kadangi aptariamo produkto eksportas nepriklausomiems Bendrijos pirkėjams buvo vykdomas tiesiogiai, eksporto kainos buvo nustatytos remiantis sumokėtomis ar mokėtinomis kainomis už aptariamą produktą, jį parduodant eksportui Bendrijoje pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį.

(46)

Kadangi visi pardavimai buvo vykdomi gamintojo kainomis, pataisymai, kur derėjo ir buvo pagrįsti, buvo padaryti tik tvarkymo ir kredito sąnaudose.

(47)

Po to, kai bendrovėms buvo pranešta apie sprendimą netaikyti laikinųjų priemonių, jos kreipėsi dėl fizinių savybių koregavimo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies a punktą, teigdamos, kad jų gaminamas SBS buvo blogesnės kokybės už tą patį produktą, pagamintą Bendrijos pramonėje. Patikrinimo metu buvo patikrinta ir patvirtinta, kad Rusijoje gaminamas ir Rusijos vidaus rinkoje parduodamas SBS buvo toks pat, koks buvo parduodamas EB. Todėl, vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies a punktu, prašymas buvo atmestas.

(48)

Dempingo skirtumas, išreikštas CIF importo kainos Bendrijos pasienyje, nesumokėto muito, procentais:

(49)

Atsakymus į klausimynus atsiuntė keturi Taivano SBS gamintojai. Atsakymai parodė, kad tik tos dvi bendrovės, kurioms taikomi individualūs dempingo muitai, eksportavo aptariamą produktą į EB per TL.

(50)

Tyrimas parodė, kad vienos bendrovės visi pardavimai vidaus rinkoje buvo tipiški ir kad tik viena konkreti produkto rūšis buvo parduodama ES. Buvo nustatyta, kad atitinkamos SBS rūšies pardavimai vidaus rinkoje buvo pakankami ir, kad šie pardavimai galėjo būti laikomas tipiškais. Be to, buvo nustatyta, kad ši produkto rūšis, eksportuojama į EB, parduodama įprastomis prekybos sąlygomis. Todėl, nustatant normaliąją vertę, buvo galima naudoti faktines vidaus rinkos kainas.

(51)

Tyrimas kitoje bendradarbiaujančioje bendrovėje parodė, kad bendri vidaus pardavimai buvo tipiški. Be to, aštuonių bendrovės parduotų SBS rūšių bendro vidaus pardavimo kiekis siekė 5 % ar daugiau bendros palyginamos SBS rūšies, eksportuojamos į Bendriją, pardavimų kiekio, todėl buvo laikoma, kad jie yra tipiški. Tačiau viena SBS rūšis, parduodama ES, nebuvo parduodama vidaus rinkoje.

(52)

Normaliajai vertei nustatyti buvo galima naudoti aštuonių produkto rūšių vidaus rinkos kainas. Komisijos tarnybos tai produkto rūšiai, kurios pardavimai vidaus rinkoje nebuvo nustatyti, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalį nustatė normaliąją vertę, remdamasi eksportuojančio gamintojo patirtomis gamybos sąnaudomis, pridėjus pagrįstas pardavimo, bendrąsias ir administracines sąnaudas (toliau – PBA) bei pagrįstą pelną. Šiuo požiūriu, PBA sąnaudos buvo paremtos šios bendrovės PBA sąnaudomis, nes jų panašaus produkto vidaus pardavimas buvo tipiški, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalyje. Pelno skirtumui nustatyti, vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalimi, buvo naudojamas vidaus pardavimų pelnas įprastomis prekybos sąlygomis.

(53)

Kadangi aptariamo produkto eksportas nepriklausomiems Bendrijos pirkėjams buvo vykdomas tiesiogiai, eksporto kainos buvo nustatytos remiantis sumokėtomis ar mokėtinomis kainomis už aptariamą produktą, ją parduodant eksportui Bendrijoje pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį.

(54)

Pataisymai, kur derėjo ir buvo pagrįsti, buvo padaryti vienai bendrovei atsižvelgiant į transporto, draudimo, tvarkymo, kredito ir komisinių mokesčių sąnaudas.

(55)

Tada ši bendrovė kreipėsi dėl išlaidų po pardavimo koregavimo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies h punktą, teigdama, kad specialios paslaugos po pardavimo buvo siūlomos tik vidaus rinkos pardavimui. Patikrinimo metu ši bendrovė turėjo galimybę pagrįsti savo prašymą, tačiau negalėjo įrodyti, kad po pardavimo buvo teikiamos paslaugos. Todėl, vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalimi, prašymas buvo atmestas.

(56)

Be to, ši bendrovė kreipėsi dėl valiutų konvertavimo koregavimo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies j punktą. Prašymas buvo grindžiamas tuo, kad bendrovė laikė pardavimo sumą tam tikram pardavimui eksportui sąskaitoje nurodyta valiuta ir konvertuodavo ją tik esant palankiam kursui. Tačiau, kadangi valiutos keitimo kursas apskaitos sistemoje atitiko atskiro eksporto pardavimo dienos kursą ir jame atsispindėjo pardavimo suma nacionaline valiuta, spekuliacinis pelnas iš valiutos kurso negalėjo būti koreguojamas. Bendrovė neįrodė, kad įvykdė pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies j punkto sąlygas, todėl prašymas buvo atmestas.

(57)

Pataisymai, kur derėjo ir buvo pagrįsti, buvo padaryti kitai bendrovei transporto, draudimo, aptarnavimo, krovimo, pakavimo ir kredito sąnaudose.

(58)

Ši bendrovė taip pat kreipėsi dėl fizinių savybių koregavimo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies a punktą, teigdama, kad kai kurie blogesnės kokybės aptariamo produkto rūšių pardavimai ES neturėjo atitikmens vidaus rinkoje. Patikrinimo metu bendrovė turėjo galimybę įrodyti, jog tariami fizinių savybių skirtumai paveikė kainas ir kainų palyginamumą. Tačiau jie negalėjo įrodyti, kad tariami fiziniai skirtumai nuolat darė įtaką aptariamo produkto kainoms arba jo vartojimui, lyginant su atitinkamos geresnės kokybės SBS rūšimi, parduodama vidaus rinkoje. Todėl šis prašymas buvo atmestas.

(59)

Dempingo skirtumas, išreikštas CIF importo kainos Bendrijos pasienyje, nesumokėjus muito, procentais:

(60)

Šie Bendrijos gamintojai parėmė skundą:

(61)

Kadangi šie keturi skundą pateikę bendradarbiaujantys Bendrijos gamintojai atstovauja 100 % aptariamo produkto Bendrijos produkcijos, laikoma, kad skundą pateikę gamintojai sudaro Bendrijos pramonę pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalį ir 5 straipsnio 4 dalį.

(62)

Bendrijos vartojimas buvo nustatytas remiantis Bendrijos pramonės pardavimų Bendrijos rinkoje kiekiu, pridėjus importą iš Korėjos, Rusijos ir Taivano bei pridėjus apskaičiuotą SBS importo iš kitų trečiųjų šalių pagal atitinkamus KN kodus santykį, nes SBS atitinka tik dalį šių muitinės kodų. Šis santykis buvo paremtas metodika, kuri taikoma skunde, nesant jokio kito informacijos šaltinio. Importas iš Korėjos, Rusijos ir Taivano buvo nustatytas pagal šių trijų šalių bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų pateiktus skaičius, nes tyrimo metu buvo nustatyta, kad jie sudaro 100 % aptariamo produkto eksporto į Bendriją iš tiriamųjų šalių.

(63)

Nuo 2000 m. iki TL Bendrijos vartojimas sumažėjo nuo 193 756 tonų iki 180 195 tonų, t. y., 7 %. Tačiau Bendrijos vartojimas buvo didžiausias 2002 m., o po to staiga sumažėjo 9 %.

(64)

Komisija nagrinėjo, ar SBS, kurio kilmės šalys yra Korėja, Rusija ir Taivanas, importo poveikį reikėtų vertinti bendrai pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalį.

(65)

Šiame straipsnyje numatoma, kad iš dviejų ar daugiau šalių importo poveikis, kuriam taikomas antidempingo tyrimas, bendrai vertinamas tik nustačius, kad: a) dempingo skirtumas, apskaičiuotas importui iš kiekvienos valstybės, yra didesnis nei 9 straipsnio 3 dalyje apibrėžtas de minimis ir kad importo iš kiekvienos valstybės kiekis nėra nereikšmingas; ir b) atsižvelgus į importuotų produktų tarpusavio konkurencijos sąlygas ir į importuotų produktų ir panašių Bendrijos produktų konkurencijos sąlygas, importo poveikį tikslinga vertinti bendrai.

(66)

Kalbant apie Korėją ir vieną Taivano eksportuojantį gamintoją, tyrimas parodė, kad nei de minimis kiekio, nei dempingo nebuvo nustatyta. Todėl, pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalį šis importas negalėjo būti vertinami bendrai. Priešingai, kaip nurodyta pirmiau, dempingo skirtumai, nustatyti Rusijai ir kitiems bendradarbiaujantiems Taivano eksportuotojams, gerokai viršija de minimis ribą, o importo iš minėtų šalių kiekis nėra nereikšmingas, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 5 straipsnio 7 dalyje, ir bendra rinkos dalis siekia 5,3 %.

(67)

Siekiant nustatyti, ar bendras vertinimas gali būti atliktas atsižvelgiant į dviejų bendrovių importuotų produktų ir importuotų produktų bei panašaus Bendrijos produkto konkurencijos sąlygas, Komisijos tarnybos nagrinėjo eksportuotojų veiklą rinkoje eksporto kiekio ir kainų atžvilgiu.

(68)

Panašios eksporto kiekio tendencijos buvo nustatytos Taivanui ir Rusijai, Rusijoje padidėjo 77 %, o Taivane –151 % nuo 2001 m., praėjus metams po priemonių įvedimo Taivanui, iki TL pradžios. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, buvo padaryta išvada, kad Rusijos ir Taivano eksportuotojų, kurie eksportavo dempingo kainomis į Bendriją, veikla rinkoje nedaug skyrėsi.

(69)

Taip pat buvo nustatyta panaši Rusijos ir Taivano gamintojų veikla rinkoje eksporto kainų atžvilgiu. Iš tikrųjų, nuo 2001 m. šios šalys sumažino savo atitinkamą vidutinę SBS vieneto pardavimo kainą 18 % ir 6 % po to, kai buvo įvestos priemonės importui iš Taivano ir importo iš Rusijos kiekis pradėjo didėti iki TL pabaigos. Be to, panašus mažinimo lygis buvo nustatytas importui iš abiejų šalių.

(70)

Tyrimas taip pat parodė, kad importui iš šių šalių į Bendriją buvo naudojami tie patys pardavimo kanalai, nes daugiausiai tokiu importu prekiaujama per platintojus, o ne parduodama galutiniams vartotojams.

(71)

Be to, kaip paaiškinta pirmiau, buvo nustatyta, kad aptariamas produktas, importuotas iš tiriamųjų šalių ir pagamintas Bendrijos pramonėje, pasižymi tomis pačiomis pagrindinėmis fizinėmis ir cheminėmis savybėmis ir gali pakeisti vienas kitą. Tokiu būdu buvo nustatyta, kad aptariamo produkto eksportas iš tiriamųjų šalių konkuruoja tarpusavyje ir su SBS, pagamintu Bendrijos pramonėje.

(72)

Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, buvo padaryta išvada, kad išpildytos visos sąlygos, kuriomis pateisinama SBS, kurio kilmės šalys yra Rusija ir Taivanis, importo suvestinis vertinimas.

(73)

SBS importo dempingo kaina iš Rusijos ir Taivano smarkiai padidėjo nuo 2 834 tonų 2000 m. iki 9 523 tonų per TL. Atitinkama rinkos dalis per TL padidėjo nuo 1,5 % 2000 m. iki 5,3 % per TL.

(74)

Svertinis SBS, kurio kilmės šalis yra Rusija ir Taivanas, importo dempingo kaina kainos vidurkis nuo 2000 m. iki TL sumažėjo 12 %.

(75)

Siekdama nustatyti kainų sumažinimą, Komisija analizavo TL duomenis. Atitinkamos Bendrijos pramonės pardavimo kainos buvo kainos, skirtos nepriklausomiems pirkėjams, jei reikia, pakoreguotos iki gamintojų kainų, t. y. neskaičiuojant krovinių gabenimo Bendrijoje sąnaudų ir atėmus lengvatas bei nuolaidas. Skirtingų klausimynuose apibūdintų SBS rūšių kainos buvo palygintos su eksportuotojų nustatytomis pardavimo kainomis, neskaičiuojant nuolaidų ir, kur reikia, pakoregavus pagal CIF prie Bendrijos sienos kainas su atitinkamais muitinės formalumų kainų ir sąnaudų po importo pakeitimais.

(76)

Importuotojai ir Rusijos gamintojas pareiškė, tą patį patvirtino ir Bendrijos pramonė, kad Bendrijos pramonės pagamintos panašaus produkto kokybė apskritai yra aukštesnė už iš Rusijos importuojamo aptariamo produkto kokybę. Remiantis įrodymais, buvo nuspręsta, kad šiuo kokybės skirtumu buvo pagrįstas apskaičiuotas 5 % patikslinimas, pridėtas prie bendradarbiaujančių gamintojų eksportuotojų CIF prie Bendrijos sienos kainos.

(77)

Per TL Rusijos ir Taivano gamintojų, prekiaujančių dempingo kaina, svertinis vidutinis kainų mažinimo skirtumas sudarė apie 15 %.

(78)

Vertinant pirmiau minėtus skaičius, derėtų nepamiršti, kad, nepaisant kokybės koregavimo, įvairių šaltinių SBS yra dažniausiai tarpusavyje pakeičiamas, todėl kaina yra svarbus kriterijus, renkantis pasiūlos šaltinį. Taip sustiprinamas visų nustatytų kainų mažinimo poveikis.

(79)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį Bendrijos pramonės gamybos apimtis sumažėjo 4 %. Po padidėjimo 2002 m., gamyba sumažėjo 2003 m. ir per TL.

(80)

Gamybos pajėgumai buvo nustatyti remiantis Bendrijos pramonės gamybos padalinių nominaliais pajėgumais, atsižvelgiant į technines gamybos pertraukas, taip pat į tai, kad tam tikrais atvejais pajėgumų dalis buvo panaudota kitiems produktams gaminti, kurie gaminami naudojant tas pačias gamybos linijas.

(81)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį SBS gamybos pajėgumai išliko stabilūs. Iš tikrųjų, po nedidelio padidėjimo 2001 m. ir 2002 m., 2003 m. jie sumažėjo iki tokio pat lygio kaip ir 2000 m. ir per TL išliko šiame lygyje.

(82)

Pajėgumų išnaudojimo rodikliai sumažėjo 4 procentiniais punktais nuo 79 % iki 75 %. Kadangi patys gamybos pajėgumai išliko stabilūs, toks pajėgumų naudojimo nuosmukis priklauso vien tik nuo Bendrijos pramonės gamybos apimties sumažėjimo.

(83)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį atsargos padidėjo 60 %. Atrodo, kad atsargos padidėjo dėl dviejų priežasčių: pirma – sumažėjo pardavimai, o antra – naujų SBS rūšių įvairovė, kurių paklausai padidinti reikėjo daugiau laiko.

(84)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį Bendrijos pramonė investavo apie 60 milijonų EUR, daugiausia į įrenginius ir mašinas (apie 48 %) taip pat į mokslinių tyrimų ir plėtros projektus (23 %). Tokios investicijos buvo būtinos, ypač siekiant išlaikyti gamybos pajėgumus. Po ryškaus sumažėjimo 2001 m. ir 2002 m., investicijos vėl išaugo 2003 m. ir per TL, bet, nepaisant to, buvo mažesnės nei 2000 m. 2003 m. ir per TL investicijos padidėjo todėl, kad reikėjo išlaikyti ir modernizuoti pajėgumus naujoms SBS rūšims sukurti, o tai buvo būtina, norint, kad Bendrijos pramonė išliktų konkurencinga. Be to, investicijų svyravimai gali būti paaiškinti cikliška tam tikrų mašinų eksploatavimo trukme. Per nagrinėjamąjį laikotarpį metinės investicijos bendrai sumažėjo 11 %.

(85)

Bendrijos pramonės SBS pardavimai Bendrijos rinkoje nuo 2000 m. iki TL sumažėjo 15 %. Kadangi Bendrijos vartojimas per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo tik 7 %, staigiai sumažėjus Bendrijos pramonės pardavimams buvo prarasta didelė rinkos dalis, kuri nuo 89 % sumažėjo net iki 82 %.

(86)

Bendrijos pramonės vidutinė vieneto pardavimo kaina, palyginus su 2000 m., buvo maždaug ta pati per TL ir sumažėjo tik 1 %. Iš tikrųjų Bendrijos pramonės vieneto pardavimo kaina nuo 2000 m. iki 2001 m. pirmą kartą padidėjo 6 %, o po to nuo 2001 m. iki TL sumažėjo 7 %.

(87)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį svertinis Bendrijos pramonės panašaus produkto pardavimo Bendrijos rinkoje grynosios apyvartos pelno vidurkis sumažėjo nuo 2,2 % iki 1,2 %. Pirmą kartą jis ženkliai sumažėjo nuo 2,2 % 2000 m. iki 9,3 % 2001 m. ir sutapo su antidempingo ir kompensacinių priemonių SBS importui iš Taivano įvedimu ir taip nuolat mažėjo nuo 2001 m.

(88)

Grynųjų pinigų srautai sudarė –0,7 milijonų EUR per TL. 2000 m. padėtis buvo sudėtinga daugiausiai dėl didelių investicijų. Tačiau 2001, 2002 ir 2003 m. Bendrijos pramonė buvo pajėgi užtikrinti teigiamus grynųjų pinigų srautus. Nepaisant to, grynųjų pinigų srautų padėtis labai pablogėjo nuo 2002 m. iki TL.

(89)

Aptariamo produkto grynojo turto grąža per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo 5 %. Po pirmojo 0,3 % padidėjimo 2001 m., o 2002 m. – iki 2,8 %, 2003 m. jis smarkiai sumažėjo iki –8,5 % ir –11,2 % per TL.

(90)

Trys iš keturių Bendrijos gamintojų priklauso didelėms naftos grupėms, o ketvirtąją 100 % valdo investicijų fondas. Kalbant apie gebėjimą padidinti kapitalą, Bendrijos pramonė nereiškė pretenzijų, ir nebuvo jokių požymių, kad Bendrijos pramonei būtų kilę sunkumų didinant kapitalą savo veikloje.

(91)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį Bendrijos pramonės gamybos apimtis sumažėjo 7 %. Per tą patį laikotarpį atlyginimai išliko nepakitę: bendras atlyginimų dydis truputį padidėjo 1 %, t. y. daug mažiau nei to laikotarpio Europos infliacijos rodikliai.

(92)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį Bendrijos pramonės gamybos apimtis padidėjo 4 %. Nedideli svyravimai per nagrinėjamąjį laikotarpį yra tiesiogiai susiję su užimtumo raida. Toks padidėjimas rodo, kad Bendrijos gamintojai ne tik sugebėjo pritaikyti darbuotojų skaičių prie pardavimo mažėjimo, bet ir pagerino darbo našumą.

(93)

Nors Bendrijos vartojimas nuo 2000 m. iki TL sumažėjo 6 %, Bendrijos pramonės pardavimų kiekis nesusijusiems pirkėjams sumažėjo 15 %. Taip Bendrijos pramonės pardavimai sumažėjo daug daugiau, nei paklausa per nagrinėjamąjį laikotarpį. Todėl Bendrijos pramonės rinkos dalis sumažėjo 8 procentiniais punktais.

(94)

Kalbant apie faktinio dempingo skirtumo dydžio poveikį Bendrijos pramonei, atsižvelgiant į importą iš Rusijos ir Taivano dempingo kainomis šio poveikio negalima laikyti nereikšmingu.

(95)

Vertėtų nepamiršti, kad importas iš Taivano dempingo kaina ir subsidijos per nagrinėjamąjį laikotarpį darė žalą Bendrijos pramonei. Bendrijos pramonė šiek tiek atsigavo 2000 m. įvedus antidempingo ir kompensacines priemones importui iš Taivano. Tačiau padėtis Bendrijos pramonėje po 2002 m. vėl pablogėjo, kai importas iš Taivano, Rusijos ir Korėjos ženkliai padidėjo su kainomis, mažesnėmis už Bendrijos kainas.

(96)

Bendri Rusijos ir Taivano importo dempingo kaina kiekiai padidėjo tiek absoliučiais skaičiais, tiek rinkos dalimi ir per TL sudarė 5,3 % bendros rinkos dalies. Be to, svertinis importo dempingo kaina kainos vidurkis iš Rusijos ir Taivano per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo 12 %. Toks sumažėjimas atsispindi nustatytame kainų mažinime.

(97)

Iš daugelio Bendrijos pramonės rodiklių žalai nustatyti buvo matyti neigiama tendencija per nagrinėjamąjį laikotarpį, o tai liudija padarytą žalą. Bendram Bendrijos SBS suvartojimui sumažėjus 7 %, Bendrijos pramonės pardavimo kiekis sumažėjo 15 % ir atitinkamai prarado 7 procentiniais punktais rinkos dalį. Gamybos apimtis sumažėjo 4 %; gamybos pajėgumai sustojo, o pajėgumų panaudojimas sumažėjo 4 procentiniais punktais. Vidutinė vieneto pardavimo kaina sumažėjo 1 %, o grynosios apyvartos pelningumas –1,1 procentiniu punktu per nagrinėjamąjį laikotarpį. Kiti su pelnu susiję rodikliai, pavyzdžiui, grynojo turto grąža, taip pat sumažėjo per nagrinėjamąjį laikotarpį. Užimtumas sumažėjo 7 %, o našumas padidėjo 4 %. Galiausiai vidutiniai atlyginimai padidėjo 1 %, t. y. mažiau, nei Europos infliacijos rodikliai per nagrinėjamąjį laikotarpį.

(98)

Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, manoma, kad Bendrijos pramonė yra sunkioje ekonominėje ir finansinėje padėtyje ir patyrė materialinę žalą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje.

(99)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 ir 7 dalis buvo išnagrinėta, ar materialinę žalą Bendrijos pramonė patyrė dėl aptariamo produkto importo dempingo kaina iš tiriamųjų šalių. Be to, pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 7 dalį buvo išnagrinėti ir kiti veiksniai, kurie galėjo padaryti neigiamą poveikį Bendrijos pramonei, siekiant užtikrinti, kad tokių veiksnių daroma žala nebūtų klaidingai priskiriama importui dempingo kaina.

(100)

Tiriamųjų šalių importo dempingo kaina rinkos dalis per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 3,8 %, o šio importo kaina sumažėjo 12 % ir per TL buvo 15,3 % mažesnė už Bendrijos pramonės kainas. Bendrijos pramonėje pavyko išlaikyti gana stabilias pardavimo kainas per nagrinėjamąjį laikotarpį, bet tai daugiausia priklausė nuo pardavimo kiekio ir rinkos dalies, kuri darė poveikį pelningumui.

(101)

Nors pagal pirmąją minėtų duomenų analizę būtų galima manyti, kad Bendrijos pramonės padėčiai daug įtakos turėjo importas dempingo kaina, išsamesnė analizė to nepatvirtina. Pirmiausia, tik dalinai sutampa laikas tarp pablogėjusios Bendrijos pramonės situacijos ir to laikotarpio, kai buvo labiausiai jaučiamas importas dempingo kaina. Nors importas dempingo kaina šiek tiek sumažėjo nuo 2001 m. iki 2002 m., o po to labai padidėjo 2003 m. (+ 80 %), Bendrijos pramonės pardavimas pamažu mažėjo per visą nagrinėjamąjį laikotarpį. Be to, Bendrijos pramonė prarado rinkos dalį tik 2000–2002 m., o importas dempingo kaina daugiau rinkos dalies įgijo per visą nagrinėjamąjį laikotarpį. Padidėjimas buvo ypač jaučiamas 2003 m. ir per TL, kadangi importo dempingo kaina rinkos dalis išaugo nuo 2,5 % 2002 m. iki 4,7 % 2003 m. ir iki 5,3 % per TL. Per tą patį laikotarpį Bendrijos pramonė pamažu padidino savo rinkos dalį nuo 81 % 2002 m. iki 82 % 2003 m ir per TL. Be to, taip pat yra nurodoma, kad geriausi Bendrijos pramonės pelningumo rodikliai buvo 2001 m. ir 2002 m., t. y. tada, kai ji prarado rinkos dalį. Pelningumas sumažėjo tik po to. Bendrijos pramonės pradavimo kainos išliko stabilios per visą šį laikotarpį. Taip pat pripažįstama, kad šios kainos šiek tiek nukrito nuo 2003 m. ir vėliau, kadangi Bendrijos pramonė negalėjo taikyti aukštesnių kainų. Tačiau priežastis, kad nebuvo galimybės taikyti aukštesnių kainų negali būti arba tik iš dalies gali būti priskirta importui dempingo kaina, ypač todėl, kad importas ne dempingo kaina dar labiau sumažino kainas, nei importas dempingo kaina. Be to, importo dempingo kaina rinkos dalis visą laiką buvo mažesnė nei 5,3 %, o importas ne dempingo kaina sudarė apie 12 % rinkos dalies. Iš viso to galima spręsti, kad importo poveikis kainoms daugiausia kyla dėl importo ne dempingo kaina.

(102)

Atsižvelgiant į tai, buvo nustatyta, kad importas dempingo kaina galėjo turėti tam tikros įtakos Bendrijos pramonės kainoms ir neigiamos įtakos Bendrijos pramonės padėčiai. Tačiau, nesant akivaizdesnio laiko sutapimo tarp, viena vertus, importo dempingo kaina kiekių, rinkos dalies ir kainų raidos ir, antra vertus, Bendrijos pramonės, buvo sunku nustatyti, kaip importas dempingo kaina galėjo daryti žalą Bendrijos pramonei. Todėl nebuvo galima padaryti išvados, kad importas dempingo kaina lėmė Bendrijos pramonei padarytą žalą.

(103)

SBS vartojimas Bendrijoje per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo 7 %. Tai galėjo iš dalies paveikti Bendrijos pramonės padėtį, nes SBS gamyba yra tik kapitalinėmis investicijomis pagrįsta veikla, kurioje pardavimo kiekis daro tiesioginę įtaką pelningumui.

(104)

Tačiau vartojimo sumažėjimas gali būti laikomas viena iš kelių žalos Bendrijos pramonei priežasčių, nes buvo akivaizdu, kad importas iš Korėjos, Rusijos ir Taivano padidėjo per nagrinėjamąjį laikotarpį ir taip perėmė Bendrijos pramonės rinkos dalį.

(105)

euro ir JAV dolerio kurso svyravimai taip pat buvo išanalizuoti, nes dauguma sandorių dėl importo iš tiriamų šalių į EB yra vykdomi JAV doleriais. euro vertė JAV dolerio atžvilgiu padidėjo nuo 2002 m. vidurio ir ypač per TL, todėl per šį laikotarpį buvo sukurtos palankios sąlygos eksportui į euro zoną. Atsižvelgiant į tai, vienas eksportuotojas ir suinteresuotoji šalis pareiškė, kad versle, kuriame atsiskaitoma doleriais, šios valiutos vertės sumažėjimas euro atžvilgiu turėjo labai prisidėti prie Bendrijos pramonei daromos žalos, todėl į tokį faktą turėtų būti atsižvelgta.

(106)

Tačiau reikia paminėti, kad euro revalvacija tuo pačiu metu sumažino Bendrijos pramonės patirtą žalą, nes žaliavų kainos, kurios sudaro apie 40 % gamybos sąnaudų, tarptautinėse produktų rinkose yra išreikštos JAV doleriais.

(107)

Be to, Bendrijos gamintojų eksportas nesusijusioms šalims per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo, o aptariamo produkto importas iš JAV į Bendriją sumažėjo ir tai įrodo, kad euro vertės padidėjimas JAV dolerio atžvilgiu nėra savaime lemiantis veiksnys, dėl kurio Bendrijos gamintojai prarado EB rinkos dalį.

(108)

Baigiant galima daryti išvadą, kad nors prima facie negalima atmesti galimybės, jog euro vertės padidėjimas JAV dolerio atžvilgiu galėjo sukurti palankias sąlygas SBS importui iš tiriamųjų šalių, tačiau valiutos kurso svyravimai dar ir kompensavo Bendrijos pramonės patirtą žalą. Be to, toks vertės padidėjimas nei buvo palankus kitoms, ne tiriamoms, doleriu atsiskaitančioms šalims, nei trukdė Bendrijos gamintojams didinti savo eksportą į kitas šalis. Todėl buvo nuspręsta, kad valiutos kursų svyravimas neturėjo esminio poveikio Bendrijos gamintojų patirtai žalai. Tuo labiau, kad analizuojant žalą yra tiriami dempingo importo kaina kiekiai ir kainos, bet tikrai nenagrinėjamos priežastys, kodėl importas dempingo kaina buvo vykdomas tam tikro lygio kainomis. Taigi, atrodo, kad valiutos kurso svyravimų poveikis importo dempingo kaina kainoms pagal savo apibrėžimą negalėtų būti kitas žalos veiksnys.

(109)

Buvo įvertintas Korėjos ir Taivano importo ne dempingo kaina poveikis Bendrijos pramonei. Siekiant išlaikyti atskirų bendrovių pateiktos informacijos konfidencialumą, pateikiami apibendrinti duomenys.

(110)

Tiriant Korėjos ir Taivano importą ne dempingo kaina paaiškėjo ta pati tendencija. Per nagrinėjamąjį laikotarpį jų bendras importo kiekis padidėjo 56 %, o rinkos dalis –5,2 % ir per TL pasiekė 12,8 %. Taigi, šio importo ne dempingo kaina kiekis sudarė 2,4 karto daugiau nei importo dempingo kaina kiekis per TL. Be to, kainų sumažinimo skirtumas, apskaičiuotas importui iš Korėjos ir Taivano ne dempingo kaina, buvo didesnis (17,4 %) nei importui dempingo kaina (15,3 %). Toks didelis kainos mažinimas ir dideli importo ne dempingo kaina kiekiai darė didelį poveikį EB rinkos kainoms.

(111)

Atsižvelgiant į tai, buvo padaryta išvada, kad importo iš Korėjos ir Taivano ne dempingo kaina poveikis apimčiai ir kainoms buvo pakankamas, kad galėtų būti laikomas svarbia Bendrijos pramonei padarytos žalos dalimi, ir kad importas iš Rusijos ir Taivano dempingo kaina buvo ne toks reikšmingas, kaip importas ne dempingo kaina.

(112)

Importas iš visų kitų trečiųjų šalių sudarė 0,4 % Bendrijos rinkos dalies per TL, todėl buvo padaryta išvada, kad jų įtaka Bendrijos patirtai žalai nebuvo reikšminga.

(113)

Buvo pastebėta, kad žaliavų kainos per nagrinėjamąjį laikotarpį išaugo. Tai turėjo įtakos Bendrijos pramonės pelningumo mažėjimui. Tačiau tokiais atvejais Bendrijos pramonė paprastai stengdavosi pakelti kainas savo pirkėjams. Kadangi buvo daromas didelis importo ne dempingo kaina ir, tikriausiai, ne toks didelis importo dempingo kaina spaudimas kainoms, to padaryti buvo neįmanoma. Be to, Korėjos ir Taivano eksportuojantys gamintojai taip pat patyrė panašų žaliavų kainų kilimą, kaip ir Bendrijos gamintojai. Todėl ne žaliavų kainų padidėjimas Bendrijoje, o veikiau sutapimas tarp importo spaudimo kainoms ir kainų kilimo turėjo neigiamos įtakos Bendrijos pramonės pelningumui.

(114)

Atsižvelgiant į tai, buvo padaryta išvada, kad žaliavų kainų svyravimai Bendrijoje nebuvo tas veiksnys, kuris galėjo padaryti žalos Bendrijos pramonei.

(115)

Remiantis duomenimis būtų galima spręsti, kad importas dempingo kaina darė tam tikrą spaudimą Bendrijos pramonės kainoms ir taip prisidėjo prie padarytos žalos. Tačiau išsamesnė analizė, visų pirma paremta nagrinėjamojo laikotarpio tendencijų raida, neleido nustatyti priežastinio ryšio, nes nebuvo akivaizdaus laiko sutapimo tarp Bendrijos pramonės padėties pablogėjimo ir importo dempingo kaina padarinių.

(116)

Taip pat buvo nustatyta, kad atsižvelgiant į laiko sutapimą tarp, viena vertus, importo iš Rusijos ir Taivano dempingo kaina padidėjimą kiekio ir užimamos rinkos dalies atžvilgiu, ir, antra vertus, Bendrijos pramonės padėties pablogėjimo, kai buvo prarasta rinkos dalis ir sumažėjo pelningumas, toks sutapimas taip pat egzistavo ir importo ne dempingo kaina atveju, kuris per nagrinėjamąjį laikotarpį didėjo daug sparčiau, nei importas dempingo kaina.

(117)

Be to, per TL importas ne dempingo kaina iš Korėjos ir Taivano buvo kur kas didesnis už importą dempingo kaina ir užėmė daug didesnę rinkos dalį (12,8 % ir 5,3 %). Be to, tiek importas dempingo kaina, tiek importas ne dempingo kaina sumažino Bendrijos kainas, o importas ne dempingo kaina sumažino kainas dar didesniu skirtumu. Todėl Bendrijos pramonė buvo priversta intensyviau konkuruoti sąžiningomis kainomis su kitų gamintojų ir (arba) šalių, kurios nevykdė importo dempingo kainomis, importu. Taigi, importas ne dempingo kaina buvo svarbesnis veiksnys, lėmęs Bendrijos pramonei padarytą žalą.

(118)

Taip pat buvo nustatyta, kad prie Bendrijos pramonės patirtos žalos prisidėjo vartojimo sumažėjimas EB.

(119)

Bendrijos pramonė nesutiko su šiomis išvadomis, teigdama, kad kitų veiksnių įtaka nebuvo tokia reikšminga, kad panaikintų priežastinį ryšį tarp importo dempingo kaina iš Rusijos ir Taivano bei Bendrijos pramonės patirtos žalos. Tačiau jiems nepateikus jokių argumentų, kurie panaikintų konstatuojamosiose dalyse nuo (100) iki (102), (103), nuo (109) iki (111) ir nuo (115) iki (118) išdėstytą įvertinimą ir išvadas, buvo nuspręsta, kad iki šiol pateikti argumentai nebuvo pakankami išvadoms pakeisti.

(120)

Baigiant padaryta išvada, kad nors importas dempingo kaina galėjo prisidėti prie patirtos žalos, nebuvo įmanoma nustatyti, ar atskirai jį paėmus, jis galėjo padaryti materialinę žalą. Nes kiti veiksniai buvo išanalizuoti remiantis pagrindinio reglamento 3 straipsnio 7 dalimi ir daugiausia žalos galėjo padaryti importo ne dempingo kaina kainos bei paklausos sumažėjimas.

(121)

Atliekant tarpinę peržiūrą dėl Taivano taip pat buvo ištirta, ar pakitusios aplinkybės dėl pirmojo dempingo tyrimo galėtų būti laikomos ilgalaikėmis pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį.

(122)

Buvo išnagrinėta galima kainų raida Taivano vidaus rinkoje ir SBS eksporto iš Taivano kainos. Šiuo atžvilgiu, buvo nustatyta, kad Taivanas turėjo didelę aptariamo produkto vidaus rinką ir kad vidaus kainos padidėjo lyginant su pirminiu tyrimu dar didesniu santykiu, nei išaugo žaliavų kainos.

(123)

Kalbant apie SBS eksportą iš Taivano į kitas rinkas, pirmiausiai reikėtų paiminėti, kad ES rinka sudaro mažą viso eksporto dalį. Iš tikrųjų, tyrimas parodė, kad bendradarbiaujančios bendrovės 75 % savo SBS produkcijos pardavė stabilioms trečiųjų šalių rinkoms. Be to, buvo nustatyta, kad eksporto kainos nuo 2002 m. iki TL nuolat didėjo 10 % ir 15 %. Todėl nesitikima, kad nutraukus priemones Taivanui vėl bus vykdomas importas dempingo kainomis.

(124)

Taigi, pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį buvo padaryta išvada, kad pakitusios aplinkybės, lyginant su pirminiu tyrimu dėl dempingo, galėtų būti pagrįstai laikomos ilgalaikėmis.

(125)

Atsižvelgiant į tai, kad SBS importe iš Korėjos ir vienos Taivano bendrovės dempingas nebuvo nustatytas ir kad Bendrijos pramonės patirta žala gali būti pagrįstai priskirta kitiems veiksniams, pavyzdžiui, importo ne dempingo kaina kiekiui ir kainoms bei paklausos trūkumui, kalbant apie importą dempingo kaina iš Rusijos ir Taivano, nebuvo galima galutinai nustatyti priežastinio ryšio tarp dempingo ir žalos. Todėl, remiantis pagrindinio reglamento 9 straipsnio 2 ir 3 dalimis, antidempingo tyrimas dėl SBS, kurių kilmės šalis yra Korėja, Rusija ir Taivanas turėtų būti nutraukiamas.