30.7.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 200/73

(1)

2004 m. rugsėjo mėn. 24 d. Komisija gavo skundą, kurį pagal pagrindinio reglamento 5 straipsnį pateikė šie gamintojai (toliau skundo pateikėjai): Legré-Mante SA, Industria Chimica Valenzana S.p.A, Distilleries Mazzari S.p.a., Alcoholera Vinicola Europea S.A. ir Comercial Quimica Sarasa s.l., kurių pagaminama produkcija sudaro didžiąją dalį (šiuo atveju daugiau kaip 50 %) visos Bendrijoje pagaminamos vyno rūgšties produkcijos.

(2)

Šiame skunde buvo pateikti vyno rūgšties iš Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR) dempingo ir dėl to daromos materialinės žalos įrodymai, kurių pakako pagrįsti nagrinėjimo pradžią.

(3)

Nagrinėjimas buvo pradėtas 2004 m. spalio 30 d., paskelbus pranešimą apie inicijavimą (2) Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

(4)

Komisija apie nagrinėjimo pradžią oficialiai pranešė suinteresuotiems skundo pateikėjams, kitiems Bendrijos gamintojams, eksportuojantiems gamintojams, importuotojams, tiekėjams ir vartotojams bei vartotojų asociacijoms ir KLR atstovams. Suinteresuotoms šalims buvo sudaryta galimybė pareikšti savo nuomonę raštu ir prašyti jas išklausyti per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį.

(5)

Savo nuomonę pareiškė skundą pateikę gamintojai, kiti bendradarbiaujantys Bendrijos gamintojai, eksportuojantys gamintojai, importuotojai, tiekėjai, vartotojai ir vartotojų asociacijos. Visos suinteresuotos šalys, kurios to prašė ir įrodė, jog esama konkrečių priežasčių, dėl kurių jos turėtų būti išklausytos, buvo išklausytos.

(6)

Siekiant, kad KLR eksportuojantys gamintojai panorėję galėtų pateikti prašymą dėl rinkos ekonomikos režimo (toliau – RER) arba dėl individualaus režimo (toliau – IR) taikymo, Komisija suinteresuotiems Kinijos eksportuojantiems gamintojams išsiuntė prašymo formas. Prašymai dėl RER, arba IR, jei ištyrus paaiškėja, kad prašymas neatitinka RER keliamų reikalavimų, taikymo buvo gauti iš trijų eksportuojančių gamintojų.

(7)

Klausimynai buvo išsiųsti visoms suinteresuotoms šalims ir visoms kitoms bendrovėms, kurios apie save pranešė per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį. Atsakymai buvo gauti iš trijų KLR eksportuojančių gamintojų, vieno analogiškos šalies, Argentinos, gamintojo, septynių Bendrijos gamintojų ir dviejų Bendrijos vartotojų.

(8)

Komisija surinko ir patikrino visą informaciją, kuri laikoma reikalinga siekiant padaryti laikinas išvadas dėl dempingo, jo daromos žalos ir Bendrijos interesų, bei atliko patikrinimus šių bendrovių patalpose:

(9)

Atsižvelgiant į poreikį nustatyti normaliąją vertę KLR eksportuojantiems gamintojams, kuriems RER galėjo būti nesuteiktas, ir siekiant nustatyti normaliąją vertę remiantis analogiškos šalies (šiuo atveju, Argentinos) duomenimis, buvo atliktas patikrinimas šios bendrovės patalpose:

(10)

Tyrimo dėl dempingo ir žalos metu buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2003 m. liepos 1 d. iki 2004 m. birželio 30 d. (toliau – tyrimo laikotarpis arba TL). Siekiant išnagrinėti tendencijas, susijusias su žalos įvertinimu, Komisija išanalizavo duomenis, apimančius laikotarpį nuo 2001 m. sausio 1 d. iki 2004 m. birželio 30 d. (toliau – tiriamasis laikotarpis). Išvadoms dėl kainų sumažinimo, pardavimo pigiau ir žalos pašalinimo naudotas laikotarpis yra pirmiau minėtas TL.

(11)

Tiriamas produktas yra vyno rūgštis (toliau – VR). Šiuo metu šio produkto KN kodas yra 2918 12 00. Tiriamą produktą, kaip galutinio produkto ingredientą arba priedą cheminiams procesams pagreitinti arba sulėtinti, daugiausia naudoja vyno gamintojai, maisto pramonė ir daug kitų pramonės šakų. Produktas gali būti gaunamas iš šalutinių vyno gamybos produktų arba cheminės sintezės būdu iš naftos chemijos junginių. Remiantis įvairių produkto rūšių fizinėmis savybėmis, gamybos procesu ir pakeičiamumu vartotojo atžvilgiu, nagrinėjimo tikslams laikoma, kad bet kokia VR yra vienas produktas.

(12)

Tyrimo metu buvo nustatyta, kad Bendrijos pramonės pagaminamos ir Bendrijoje parduodamos VR, Kinijos vietos rinkoje pagaminamos ir parduodamos VR, į Bendriją iš KLR importuojamos VR bei Argentinoje pagaminamos ir parduodamos VR pagrindinės fizinės savybės sutampa ir šie produktai daugiausia naudojami tai pačiai paskirčiai.

(13)

Todėl preliminariai buvo padaryta išvada, kad tiriamo produkto ir KLR vietos rinkoje parduodamos VR, Argentinoje pagaminamos ir parduodamos VR bei Bendrijos pramonės pagaminamos ir parduodamos Bendrijoje VR pagrindinės fizinės savybės ir paskirtis sutampa, todėl šie produktai laikomi panašiais pagal pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalį.

(14)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punktą antidempingo tyrimuose dėl importo, kurio kilmės šalis yra KLR, normalioji vertė nustatoma vadovaujantis minėtojo straipsnio 1–6 dalimis tiems gamintojams, kurie, kaip buvo nustatyta, atitinka pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte nustatytus kriterijus.

(15)

Trumpumo ir aiškumo sumetimais RER kriterijai išdėstomi šia sutrumpinta forma:

(16)

Šiame tyrime apie save pranešė ir pateikė prašymus taikyti RER pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punktą trys KLR eksportuojantys gamintojai. Kiekvienas prašymas taikyti RER buvo išanalizuotas ir atlikti patikrinimai vietoje šių bendradarbiaujančių bendrovių patalpose (žr. 7 konstatuojamąją dalį). Analizės ir patikrinimų metu buvo nustatyta, kad visi trys gamintojai atitiko visas RER taikymui keliamas sąlygas.

(17)

Atsižvelgiant į tai, RER taikomas šiems KLR eksportuojantiems gamintojams:

(18)

Siekdama nustatyti normaliąją vertę, Komisija pirmiausia nustatė, ar kiekvieno tiriamo eksportuojančio gamintojo visi VR vidaus pardavimai buvo tipiški lyginant su jo visais eksporto pardavimais Bendrijoje. Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalį, vidaus pardavimai buvo laikomi tipiškais, kai visas kiekvieno eksportuojančio gamintojo vidaus pardavimų kiekis siekė mažiausiai 5 % jo viso eksporto pardavimų kiekio Bendrijoje.

(19)

Kadangi eksportuojančių gamintojų vidaus pardavimai iš esmės buvo tipiški, Komisija nustatė vidaus rinkoje parduodamas VR rūšis, kurios buvo identiškos arba tiesiogiai palyginamos su rūšimis, parduodamomis eksportui į Bendriją.

(20)

Kiekvienai šių rūšių buvo nustatyta, ar vidaus pardavimai buvo pakankamai tipiški pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalies tikslams. Buvo laikoma, kad tam tikros rūšies vidaus pardavimai yra pakankamai tipiški, jei visas tos rūšies vidaus pardavimų kiekis per TL sudarė 5 % ar daugiau viso panašios į Bendriją eksportuojamos rūšies pardavimų kiekio.

(21)

Taip pat buvo išnagrinėta, ar kiekvienos tiriamo produkto rūšies vidaus pardavimai galėtų būti laikomi atliktais įprastinėmis prekybos sąlygomis, nustatant pelningų nagrinėjamos rūšies pardavimų nepriklausomiems pirkėjams proporciją.

(22)

Tais atvejais, kai VR rūšies pardavimų kiekis, kurio grynoji pardavimo kaina buvo lygi arba didesnė už gamybos sąnaudas, sudarė daugiau kaip 80 % viso tos rūšies pardavimų kiekio, ir kai svertinė vidutinė tos rūšies kaina buvo lygi arba didesnė už gamybos sąnaudas, normalioji vertė buvo apskaičiuojama remiantis faktine vidaus kaina. Ši kaina buvo apskaičiuota kaip visų tos rūšies vidaus pardavimų per TL kainų svertinis vidurkis, neatsižvelgiant į tai, ar tokie pardavimai buvo pelningi, ar ne.

(23)

Kai VR rūšies pelningų pardavimų kiekis sudarė 80 % ar mažiau viso tos rūšies pardavimų kiekio arba kai svertinė vidutinė tos rūšies kaina buvo mažesnė už gamybos sąnaudas, normalioji vertė buvo apskaičiuojama remiantis faktine vidaus kaina, apskaičiuota kaip tik tos rūšies pelningų pardavimų svertinis vidurkis, su sąlyga, kad šie pardavimai sudarė 10 % ar daugiau viso tos rūšies pardavimų kiekio.

(24)

Galiausiai, kai bet kurios rūšies VR pelningų pardavimų kiekis sudarė mažiau nei 10 % viso tos rūšies pardavimų kiekio, buvo laikoma, kad už vidaus kainą buvo parduotas nepakankamas tos konkrečios rūšies kiekis, kad ja būtų galima remtis, nustatant normaliąją vertę.

(25)

Kai nebuvo galima naudoti konkrečios eksportuojančio gamintojo parduotos rūšies vidaus kainų, buvo naudojama apskaičiuota normalioji vertė.

(26)

Dėl tos priežasties, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalį, normalioji vertė buvo apskaičiuota prie kiekvieno eksportuotojo eksportuotų rūšių gamybos sąnaudų pridedant pagrįstą pardavimo, bendrųjų ir administracinių išlaidų (toliau – PBA išlaidos) sumą bei pagrįstą pelną. Šiuo tikslu Komisija išnagrinėjo, ar duomenys apie kiekvieno tiriamo eksportuojančio gamintojo vidaus rinkoje patirtas PBA išlaidas ir uždirbtą pelną buvo patikimi.

(27)

Faktinės vidaus PBA išlaidos buvo laikomos patikimomis, kai visas tiriamos bendrovės vidaus pardavimų kiekis galėjo būti laikomas tipišku lyginant su eksporto pardavimų Bendrijoje kiekiu. Vidaus pelno skirtumas buvo nustatytas remiantis tų rūšių, kurios buvo parduotos įprastomis prekybos sąlygomis, vidaus pardavimais. Šiam tikslui buvo taikoma 21–23 konstatuojamosiose dalyse pateikta metodika.

(28)

Visų bendrovių pardavimai iš esmės buvo tipiški ir buvo nustatyta, kad dauguma eksportuotų tiriamo produkto rūšių buvo parduotos vidaus rinkoje įprastomis prekybos sąlygomis. Toms rūšims, kurioms šis atvejis netinka, normalioji vertė buvo apskaičiuojama naudojant 26 konstatuojamojoje dalyje numatytą metodiką, remiantis informacija apie kiekvienos tiriamos bendrovės PBA išlaidas ir pelną.

(29)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalį, normalioji vertė bendrovėms, kurioms RER negalėjo būti suteiktas, buvo nustatyta remiantis kainomis arba apskaičiuota verte analogiškoje šalyje.

(30)

Pranešime apie inicijavimą, kad būtų galima nustatyti KLR normaliąją vertę, Komisija nurodė ketinanti kaip būdingą analogišką šalį naudoti Argentiną ir paragino suinteresuotas šalis pateikti savo pastabas.

(31)

Nė vienas KLR eksportuojantis gamintojas, kuriam nebuvo suteiktas RER, šiam pasiūlymui neprieštaravo. Be to, tyrimo metu buvo nustatyta, kad Argentina yra konkuruojanti tiriamo produkto rinka, kurioje yra bent du skirtingo dydžio vidaus gamintojai ir į kurią importuojama iš trečiųjų šalių. Nustatyta, kad vidaus gamintojai gamina VR, panašią į gaminamą KLR, nors naudoja skirtingus gamybos metodus. Todėl Argentinos rinka buvo laikoma pakankamai tipiška normaliajai vertei nustatyti.

(32)

Buvo kreiptasi į visus žinomus Argentinos eksportuojančius gamintojus ir viena bendrovė sutiko bendradarbiauti. Šiam gamintojui buvo išsiųstas klausimynas, o atsakyme į jį pateikti duomenys buvo patikrinti vietoje.

(33)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktu, normalioji vertė eksportuojantiems gamintojams, kuriems nebuvo suteiktas RER, buvo nustatyta remiantis patikrinta iš gamintojo analogiškoje šalyje gauta informacija, t. y., remiantis Argentinos vidaus rinkoje sumokėtomis ar mokėtinomis kainomis už produkto rūšis, kurios buvo nustatyta, buvo perkamos įprastomis prekybos sąlygomis, pagal 23 konstatuojamojoje dalyje nustatytą metodiką. Prireikus, šios kainos buvo koreguojamos, kad būtų užtikrintas teisingas palyginimas su tomis produkto rūšimis, kurias į Bendriją eksportavo tiriami Kinijos gamintojai.

(34)

Normalioji vertė buvo nustatyta kaip vidutinė svertinė bendradarbiaujančio Argentinos gamintojo vidaus pardavimų nesusijusiems pirkėjams kaina.

(35)

Visais atvejais tiriamas produktas buvo eksportuojamas nepriklausomiems Bendrijos pirkėjams. Todėl eksporto kaina buvo nustatyta vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalimi pagal faktiškai sumokėtas ar mokėtinas eksporto kainas.

(36)

Normalioji vertė ir eksporto kainos buvo lyginamos kainų iš įmonės pagrindu. Siekiant užtikrinti teisingą normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimą, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį koreguojant buvo deramai atsižvelgta į skirtumus, darančius poveikį kainoms ir kainų palyginamumui. Atitinkami koregavimai dėl gabenimo ir draudimo, kredito, komisinių bei banko mokesčių buvo atliekami visais atvejais, kai buvo nustatyta, kad jie yra pagrįsti, tikslūs ir paremti patikrintais įrodymais.

(37)

Taip pat buvo koreguojami PVM kompensavimo skirtumai, kadangi buvo nustatyta, kad eksporto pardavimams buvo kompensuotas mažesnis PVM nei vidaus pardavimams.

(38)

Trijų bendrovių, kurioms buvo suteiktas RER, kiekvienos tiriamo į Bendriją eksportuoto produkto rūšies svertinė vidutinė normalioji vertė buvo lyginama su atitinkamos tiriamo produkto rūšies svertine vidutine eksporto kaina, kaip numatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 dalyje.

(39)

Atsižvelgiant į tai, preliminarus svertinis vidutinis dempingo skirtumas, išreikštas CIF kainos prie Bendrijos sienos, nesumokėjus muito, procentais, yra:

(40)

Siekdama apskaičiuoti šalies dempingo skirtumą, taikomą visiems kitiems KLR eksportuotojams, Komisija visų pirma nustatė bendradarbiavimo lygį. Buvo palygintas bendras tiriamo produkto, kurio kilmės šalis yra KLR, importas, apskaičiuotas remiantis Eurostato duomenimis ir faktiniais atsakymais į klausimyną, gautais iš KLR eksportuotojų. Atsižvelgiant į tai, buvo nustatyta, kad bendradarbiavimo lygis buvo žemas, t. y., sudarė 63 % viso Kinijos eksporto į Bendriją.

(41)

Todėl dempingo skirtumas buvo apskaičiuotas naudojant iš Eurostato gautas eksporto kainas ir kiekius, prieš tai iš jų atėmus bendradarbiaujančių gamintojų, kuriems buvo suteiktas RER, nurodytas eksporto kainas ir kiekius. Naudoti Eurostato duomenis kaip turimus faktus, pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį, buvo būtina nesant daugiau informacijos apie eksporto kainas, siekiant nustatyti šalies muitą. Tokiu būdu gautos kainos buvo lyginamos su svertine vidutine normaliąja verte, nustatyta palyginamoms produkto rūšims analogiškoje šalyje.

(42)

Atsižvelgiant į tai, preliminariai nustatytas visos šalies dempingo lygis buvo 34,9 % CIF prie Bendrijos pasienio kainos.

(43)

Tyrimo metu buvo nustatyta, kad panašų produktą šiuo metu gamina aštuoni Bendrijos gamintojai. Tačiau vienas jų toliau tyrime nebendradarbiavo. Be to, per tiriamąjį laikotarpį kiti keturi Bendrijos gamintojai nutraukė gamybą ir nebuvo įtraukti į tyrimą.

(44)

Todėl Bendrijos gamybos apimtis pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalies tikslams buvo preliminariai apskaičiuota sudedant septynių bendradarbiaujančių Bendrijos gamintojų gamybą ir kitų gamintojų gamybos apimtį, apskaičiuotą skundo pateikėjų.

(45)

Skundui pritarė septyni visapusiškai tyrime bendradarbiavę Bendrijos gamintojai. Apskaičiuota, kad šie gamintojai pagamino daugiau kaip 95 % Bendrijoje pagamintos vyno rūgšties. Todėl laikoma, kad jie sudaro Bendrijos pramonę, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnio 4 dalyje.

(46)

Vartojimas buvo apskaičiuotas sudėjus bendradarbiaujančių EB gamintojų EB pardavimus, apskaičiuotus nebendradarbiaujančių EB gamintojų pardavimus, ir bendrą importą. Nebendradarbiaujančių EB gamintojų, įskaitant kai kurias gamybą nutraukusias bendroves, pardavimai, nesant kitų informacijos šaltinių, buvo grindžiami skundu. Šie apskaičiavimai rodo, kad tiriamo produkto paklausa Bendrijoje per tiriamąjį laikotarpį padidėjo 15 %.

(47)

Importo iš tiriamos šalies raida buvo analizuojama remiantis Eurostato duomenimis, kadangi bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų nurodytos apimtys per tiriamąjį laikotarpį buvo žymiai mažesnės nei nurodytos Eurostato.

(48)

Apimties ir rinkos dalies atžvilgiu, importo raida buvo tokia:

(49)

Nors vyno rūgšties vartojimas per tiriamąjį laikotarpį padidėjo 15 %, importas iš tiriamos šalies per tą patį laikotarpį išaugo daugiau kaip 50 %. Po sąlyginai didelės importo apimties 2001 m. dėl aukštų kainų ir stygiaus Europos rinkoje, importas iš KLR sumažėjo iki žemesnio 2002 m. lygio, tačiau nuo to laiko dėl agresyviai mažų kainų padidėjo daugiau nei du kartus. Galiausiai, KLR rinkos dalis per tiriamąjį laikotarpį padidėjo nuo 6,0 % iki 11,5 % mažiau nei per dvejus metus.

(50)

Toliau pateikiamoje lentelėje matyti vidutinių importo iš KLR kainų raida. Per tiriamąjį laikotarpį šios kainos sumažėjo beveik 50 %.

(51)

Siekiant nustatyti tiriamo produkto pardavimo Bendrijos rinkoje kainą per tiriamąjį laikotarpį, buvo palygintos Bendrijos pramonės ir KLR eksportuojančių gamintojų kainos. Atitinkamos Bendrijos pramonės pardavimų kainos buvo pardavimų nepriklausomiems pirkėjams kainos, prireikus pakoreguotos pagal kainų iš įmonės lygį, t. y., išskyrus vežimo Bendrijoje išlaidas ir atėmus nuolaidas ir grąžinimus. Šios kainos buvo palygintos su Kinijos eksportuojančių gamintojų pardavimų kainomis atėmus nuolaidas ir pakoregavus, jei reikia, pagal CIF prie Bendrijos pasienio kainą ir atitinkamai pakoregavus pagal muitinės procedūrų atlikimo išlaidas bei išlaidas po importo.

(52)

Palyginimas parodė, kad per TL tiriamo produkto importas Bendrijoje buvo parduodamas kainomis, kurios buvo mažesnės už Bendrijos pramonės kainas, išreiškus pastarosios procentais, 22 %.

(53)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalimi, nagrinėjant importo dempingo kaina iš KLR poveikį Bendrijos pramonei, buvo išanalizuoti visi ekonominiai veiksniai ir rodikliai, darę poveikį pramonei nuo 2001 m. iki TL.

(54)

Toliau pateikiami Bendrijos pramonės duomenys rodo bendrą septynių bendradarbiaujančių Bendrijos gamintojų pateiktą informaciją. Tačiau dvi iš šių bendrovių pradėjo veiklą per tiriamąjį laikotarpį, atitinkamai 2001 m. ir 2003 m. Buvo laikoma, kad, atsižvelgiant į ypatingą jų padėtį, šių bendrovių duomenys gali iškreipti bendras tendencijas, ypač sąnaudų, pelningumo, grynųjų pinigų srautų, investicijų ir investicijų grąžos atžvilgiu. Todėl atitinkamais atvejais šių dviejų bendrovių duomenys buvo neįtraukiami į atitinkamus bendrus rodiklius ir vertinami atskirai, siekiant gauti teisingą ir tipišką vaizdą.

(55)

Septynių bendradarbiaujančių bendrovių gamybos, gamybos pajėgumų ir pajėgumų išnaudojimo raida buvo tokia:

(56)

Nuo 2001 m. iki TL bendra gamyba padidėjo 8 %. Vis dėlto reikėtų pažymėti, kad šį padidėjimą galima išimtinai priskirti dviems vėliau veiklą pradėjusioms bendrovėms, kadangi likusių penkių bendrovių gamyba per tą patį laikotarpį sumažėjo 6 %.

(57)

Gamybos pajėgumai, taip pat dėl dviejų vėliau veiklą pradėjusių bendrovių, padidėjo 12 %. Tačiau šie duomenys neatspindi kelių tūkstančių tonų sumažėjimo, įvykusio dėl keturių Bendrijos gamintojų, kurie, kaip žinoma, per tiriamąjį laikotarpį nutraukė gamybą (žr. 43 konstatuojamąją dalį). Nors tyrimo metu nepaaiškėjo konkretūs šių gamintojų duomenys, remiantis skunde pateiktais duomenimis, apskaičiuojama, kad bendri Bendrijos pajėgumai nuo 2001 m. iki TL išliko apskritai nepakitę.

(58)

Pajėgumų išnaudojimas per tiriamąjį laikotarpį sumažėjo nuo 81 % 2001 m. iki 78 % TL.

(59)

Toliau pateikti duomenys rodo atsargų kiekį kiekvieno laikotarpio pabaigoje.

(60)

Per tiriamąjį laikotarpį atsargos padidėjo 18 %. Reikėtų pažymėti, kad TL skaičius iš dalies atspindi sezoninį atsargų lygio padidėjimą vasarą. Tačiau bent vienos tirtos bendrovės atsargų lygis buvo nepaprastai aukštas; bendrovė tai aiškino savo komerciniu sprendimu neparduoti nepelningai mažomis rinkos kainomis.

(61)

Toliau pateikiami duomenys rodo Bendrijos pramonės pardavimus nepriklausomiems Bendrijos pirkėjams.

(62)

Bendrijos pramonės pardavimų kiekiai per tiriamąjį laikotarpį padidėjo 24 %, o jos rinkos dalis 8 %.

(63)

Penkių nuo pradžios veikusių bendrovių rinkos dalis per tiriamąjį laikotarpį ženkliai sumažėjo, daugiau kaip 10 procentinių punktų. Pridėjus dvi per tiriamąjį laikotarpį pradėjusias gamybą bendroves, bendra rinkos dalis padidėja 6 %. Tačiau, kaip pažymėta 56 konstatuojamojoje dalyje, šiais skaičiais neatsižvelgiama į keturis Bendrijos gamintojus, kurie per tą patį laikotarpį nutraukė gamybą. Nors tikslių duomenų apie šiuos gamintojus nėra, skundo pateikėjai apskaičiavo, kad šie gamintojai galėjo pagaminti kelis tūkstančius tonų. Tai reiškia, kad jei būtų atsižvelgta į gamybą nutraukusius gamintojus, bendra Bendrijos gamintojų rinkos dalis nuo 2001 m. iki TL sumažėjo mažiausiai 2,5 %.

(64)

Vidutinės pardavimo kainos nesusijusiems pirkėjams Bendrijos rinkoje nuo 2001 m. iki TL staiga sumažėjo daugiau kaip 50 %.

(65)

Vienas importuotojas atkreipė dėmesį į tai, kad anksčiau, ir per ilgesnį nei tiriamasis laikotarpį, vyno rūgšties kainos taip pat panašiai svyravo, ir 2000–2001 m. pasiekė aukščiausią tašką. Vis dėlto išnagrinėjus buvo nustatyta, kad net istoriškai lyginant, atsižvelgus į infliaciją, kainų lygis per TL buvo nepaprastai žemas.

(66)

Dėl rinkos dalies sumažėjimo, atsižvelgiant į gamybą nutraukusius Bendrijos gamintojus ir staigų pardavimo kainų sumažėjimą, buvo nustatyta, kad Bendrijos pramonė negalėjo dalyvauti rinkos augime, kuris įvyko 15 % išaugus Bendrijos vartojimui per tiriamąjį laikotarpį.

(67)

Toliau pateikiamas pelningumas yra išreikštas apyvartos procentais, iš pardavimų nepriklausomiems pirkėjams Bendrijos rinkoje. Vėl pateikiami penkių bendradarbiaujančių bendrovių, kurios jau veikė tiriamojo laikotarpio pradžioje (toliau – nuo pradžios veikusios bendrovės), duomenys. Per tiriamąjį laikotarpį kitos dvi bendrovės, sąnaudų ir pajamų atžvilgiu, buvo pereiname etape, kas daro didelę įtaką bendro pelningumo raidai.

(68)

Penkių nuo pradžios veikusių bendrovių pelningumas ženkliai sumažėjo nuo 2001 m. iki 2003 m. dėl labai nukritusių kainų, kurios sutapo su importo iš KLR dempingo kaina padidėjimu. Visos Bendrijos pramonės tendencijos, t. y., įskaitant du gamintojus, įsisteigusius per tiriamąjį laikotarpį, yra daugiausia panašios. Po to, kai 2002 m. pelnas žymiai sumažėjo, 2003 m. bendra pramonės padėtis pagerėjo, kai 2001 m. įsisteigęs gamintojas išvystė savo veiklą ir rinkoje pasirodė kitas naujas gamintojas. Tačiau per TL dviejų vėliau įsisteigusių gamintojų pelnas nukrito, jie patyrė nuostolių ir pasiekė panašų į penkių nuo pradžios veikusių bendrovių lygį.

(69)

Didžia dalimi šis kainų sumažėjimas taip pat turėjo poveikį žaliavų tiekėjų kainoms, kadangi žaliavų tiekimo sutartys dažnai yra perskaičiuojamos pagal vyno rūgšties kainą. Tačiau šio žaliavų sąnaudų sumažėjimo nepakako, kad būtų išvengta Bendrijos pramonės pelningumo sumažėjimo per tiriamąjį laikotarpį nuo 1,9 % iki – 6,7 %.

(70)

Investicijų (šiuo atveju grynojo turto) grąžos, grynųjų pinigų srautų ir investicijų tendencijos pateikiamos tolesnėje lentelėje. Dėl 67 konstatuojamojoje dalyje minėtų priežasčių, pateikiami penkių 2001 m. veikusių bendradarbiaujančių gamintojų duomenys.

(71)

Grynojo turto grąžos tendencijos didžia dalimi atspindi pardavimų pelningumo grąžos tendencijas. Grynųjų pinigų srautai sumažėjo nuo 2001 m. iki TL, nors egzistuoja tam tikri svyravimai, daugiausia dėl kintančio atsargų kiekio. Dviejų vėliau įsisteigusių bendrovių grynųjų pinigų srautai ypač smarkiai svyravo dėl pradėtos veiklos, kuri sutapo su sparčiai besikeičiančia rinkos situacija. Visų bendrovių investicijų grąža ir grynųjų pinigų srautai mažėjo dėl to, kad vidutinės pardavimo kainos mažėjo greičiau nei vidutinės parduotų produktų sąnaudų kainos.

(72)

Bendrijos pramonė per tiriamąjį laikotarpį išlaikė aukštą investicijų lygį, o lyginant su 2001 m. penkių nuo pradžios veikusių bendrovių investicijos net išaugo. Šios investicijos buvo daugiausia susijusios su modernizavimu, susidėvėjusios įrangos pakeitimu ir techniniu tobulinimu, kurių reikalaujama aplinkosaugos teisės aktuose. Dviejų vėliau įsteigtų bendrovių ilgalaikių kapitalinių investicijų atžvilgiu, jos labiausiai buvo juntamos 2001 m. ir TL.

(73)

Per tiriamąjį laikotarpį Bendrijos pramonės gebėjimui padidinti kapitalą iš išorės finansuotojų arba pagrindinių bendrovių nebuvo smarkiai pakenkta. Dažniausiai, ypač dviejų vėliau įsisteigusių bendrovių atveju, taip buvo todėl, kad bendrovės priklauso didesnėms grupėms, kurios planuoja verslą atsižvelgdamos į tolimesnę perspektyvą ir mano, kad įmanoma išeitis iš dabartinės sunkios padėties, kurioje yra pramonė.

(74)

Toliau lentelėje pateikiami duomenys apie septynių tiriamų Bendrijos gamintojų užimtumo, produktyvumo ir darbo sąnaudų raidą.

(75)

Kaip matyti iš pirmiau nurodytų duomenų, nuo 2001 m. iki TL septynių tiriamų Bendrijos gamintojų darbuotojų skaičius padidėjo. Kaip minėta 5.1 ir 5.3 dalyse, šis skaičius padidėjo todėl, kad šie duomenys apima dvi bendroves, kurios pradėjo gamybą per tiriamąjį laikotarpį, ir juose neatsižvelgiama į keturis Bendrijos gamintojus, kurie per tą patį laikotarpį nutraukė gamybą. Tačiau dar TL pabaigoje pradėtas justi užimtumo lygio mažėjimas.

(76)

Produktyvumas per tiriamąjį laikotarpį santykinai nepakito, o nuo 2001 m. iki TL šiek tiek bendrai padidėjo. Nepaisant tam tikrų svyravimų, nuo 2001 m. iki TL darbo sąnaudos didėjo. Šie svyravimai įvyko dėl laikinų sąnaudų, susijusių su kai kurių bendrovių struktūros pertvarka.

(77)

Dempingo skirtumai nurodyti pirmiau esančiame dempingo skirsnyje. Šie skirtumai yra akivaizdžiai didesni už de minimis. Be to, atsižvelgiant į importo dempingo kaina kiekius ir kainą, dabartinio dempingo skirtumo poveikio negalima laikyti nereikšmingu.

(78)

Primenama, kad importo iš KLR apimtys žymiai padidėjo, tiek apimties, tiek rinkos dalies požiūriu. Be to, vidutinė šio importo vieneto kaina sumažėjo beveik 50 % (tai atsispindi šiame tyrime nustatytame kainos sumažinime).

(79)

Nors septynių tiriamų bendrovių pardavimų kiekiai ir rinkos dalis Bendrijoje didėjo, jie išliko sąlyginai nepakitę, jei neįtraukiamos dvi vėliau įsteigtos bendrovės. Kita vertus, per tiriamąjį laikotarpį Bendrijos pramonės kainos vidutiniškai sumažėjo 51 %. Nepaisant žaliavų kainų mažėjimo ir pastangų padidinti produktyvumą, pelno lygis TL buvo labai žemas.

(80)

Prastėjančią Bendrijos pramonės padėtį per tiriamąjį laikotarpį taip pat patvirtina neigiamos pajėgumų išnaudojimo, atsargų lygio, investicijų grąžos ir grynųjų pinigų srautų rodiklių tendencijos. Taip pat reikia pažymėti, kad pastaraisiais metais keturi Bendrijos gamintojai nutraukė veiklą. Nepaisant to, kad nuo 2001 m. pradėjo prekiauti dar du nauji gamintojai, šie gamintojai buvo įsteigti remiantis verslo planais, kuriais buvo atsižvelgiama į didėjantį Bendrijos vartojimą. Vis dėl to buvo nustatyta, kad kainų, pelningumo ir investicijų grąžos tendencijų požiūriu, šių bendrovių padėtis yra panaši į kitų Bendrijos gamintojų.

(81)

Pirmiau minėtos neigiamos tendencijos pasireiškė pakankamai stabilaus produktyvumo, padidėjusių investicijų ir didėjančio EB vartojimo laikotarpiu.

(82)

Atsižvelgiant į visus rodiklius, daroma išvada, kad Bendrijos pramonė per TL patyrė materialinę žalą kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnyje.

(83)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 ir 7 dalį buvo ištirta, ar egzistuoja priežastinis ryšys tarp importo iš KLR dempingo kaina ir Bendrijos pramonės patirtos materialinės žalos. Taip pat buvo ištirti kiti be importo dempingo kaina žinomi veiksniai, kurie taip pat galėjo daryti žalą Bendrijos pramonei, siekiant užtikrinti, jog šių veiksnių padaryta žala nebūtų priskirta importui dempingo kaina.

(84)

Importo iš KLR apimtys per tiriamąjį laikotarpį padidėjo 56 %, o rinkos dalis padidėjo 3 procentiniais punktais. Be to, importo iš KLR kainos nukrito maždaug 50 % ir jos buvo labai sumažintos. Siekdama išlaikyti savo pardavimų kiekį, Bendrijos pramonė buvo priversta reaguoti į šį importą, tuo pat metu mažindama kainas 53 %. Sumažėjusių žaliavų sąnaudų nepakako, kad būtų išvengta Bendrijos pramonės pelningumo sumažėjimo nuo maždaug 8 % iki neigiamo maždaug – 6 % skaičiaus. Šis pelningumas buvo gerokai žemesnis už tikėtiną šios rūšies pramonės pelningumą, tačiau svarbiausia, kad būdamas neigiamas, jis jau nebėra tvarus.

(85)

Todėl preliminariai daroma išvada, kad importo dempingo kaina, kurio apimtis ir rinkos dalis ženkliai didėjo nuo 2001 m. bei kuris buvo tiekiamas labai žemomis dempingo kainomis, daromas poveikis buvo lemiama Bendrijos pramonės kainų mažėjimo ir kainų kritimo priežastis, dėl kurios jos pelningumas buvo neigiamas ir blogėjo finansinė padėtis.

(86)

Be KLR, du kiti didžiausi vyno rūgšties tiekėjai į Bendrijos rinką buvo Argentina ir Čilė.

(87)

Šie duomenys rodo, kad visi kiti tiekėjai, išskyrus KLR, kartu sudarė tik 2,5 % Bendrijos vartojimo ir kad nuo 2001 m. iki TL jų rinkos dalis mažėjo. Jų vidutinės kainos taip pat buvo aukštesnės nei KLR, nors Argentinos kainos per TL nukrito iki gana žemo lygio. Neabejotina, kad Kinijos importo poveikis rinkai prisidėjo prie šių eksportuojančių šalių kainų mažėjimo.

(88)

Atsižvelgiant į tai, laikoma, kad importo, kurio kilmės šalys yra kitos trečiosios šalys, tokios kaip Argentina ir Čilė, raida buvo nepakankamai reikšminga, kad būtų prisidėjusi prie Bendrijos pramonės patirtos žalos.

(89)

Kai kurios suinteresuotos šalys atkreipė dėmesį į tai, kad pramonės pelningumui poveikį daro EB reguliavimo sistema, pagal bendrąją žemės ūkio politiką šiame sektoriuje nustatanti minimalią pagrindinių žaliavų pirkimo kainą ir alkoholio pardavimo kainą. Nepaisant to, kad reguliavimo parametrai gali daryti poveikį bendrai pramonės padėčiai, per tiriamąjį laikotarpį jie išliko nepakitę ir negali būti pramonės padėties blogėjimo priežastimi.

(90)

Per TL apie 25 % Bendrijos pramonės gamybos apimties buvo eksportuota už Bendrijos ribų. Eksporto apimtis per tiriamąjį laikotarpį šiek tiek išaugo.

(91)

Nustatyta, kad šio eksporto pelningumas buvo šiek tiek didesnis nei pardavimų Bendrijos rinkoje, nepaisant to, kad jis taip pat nukentėjo nuo mažėjančių kainų ir Kinijos eksporto į trečiųjų šalių rinkas konkurencijos.

(92)

Atsižvelgiant į tai, laikoma, kad eksporto raida negalėjo būti esminė Bendrijos pramonei padarytos žalos priežastis.

(93)

Kitų Bendrijos gamintojų , įskaitant gamintojus, kurie per tiriamąjį laikotarpį nutraukė veiklą, pardavimai nuo 2001 m. iki TL staigiai sumažėjo. Todėl šie pardavimai atitinkamai negalėjo būti Bendrijos pramonei padarytos žalos priežastis.

(94)

Reikia pabrėžti, kad žala šiuo atveju pirmiausia buvo padaryta dėl kainų kritimo, sukėlusio sumažėjusį pelningumą. Tai sutapo su sparčiai didėjančiu importu iš KLR dempingo kaina, kuris žymiai sumažino Bendrijos pramonės kainas. Nėra požymių, kad pirmiau minėti kiti veiksniai galėjo būti svarbi Bendrijos pramonei padarytos materialinės žalos priežastis. Tyrimo eigoje nebuvo nustatyti jokie kiti veiksniai, galėję padaryti materialinę žalą.

(95)

Remiantis pirmiau pateiktu visų žinomų veiksnių, darančių poveikį Bendrijos pramonės padėčiai, nagrinėjimu, preliminariai daroma išvada, kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp importo iš KLR dempingo kaina ir Bendrijos pramonei padarytos materialinės žalos.

(96)

Buvo nagrinėjama, ar egzistuoja įtikinama priežastis, kuria galėtų būti pagrįsta išvada, kad Bendrija neturėtų būti suinteresuota įvesti antidempingo priemones importui iš tiriamos šalies. Komisija išsiuntė klausimynus importuotojams, prekybininkams ir pramonės vartotojams. Nepilni atsakymai į klausimyną buvo gauti iš dviejų vartotojų. Kiti vartotojai nepateikė atsakymo į klausimyną, bet pareiškė savo nuomonę raštu.

(97)

Remiantis iš bendradarbiaujančių šalių gauta informacija buvo padarytos tokios išvados.

(98)

Primenama, kad Bendrijos pramonę sudarė septyni gamintojai, kuriems tiriamo produkto gamybos ir pardavimo srityje dirbo daugiau kaip 200 žmonių. Taip pat primenama, kad Bendrijos pramonės ekonominiai rodikliai per tiriamąjį laikotarpį rodė blogėjančius finansinius rezultatus, todėl pastaraisiais metais savo veiklą buvo priversti nutraukti keturi Bendrijos gamintojai.

(99)

Jei priemonės nebus įvestos, tikėtina, kad dėl importo dempingo kaina kainų poveikio Bendrijos pramonės finansinė padėtis ir toliau blogės bei daugiau Bendrijos gamintojų bus priversti nutraukti gamybą, o tai turės neigiamų pasekmių platesniam vyno gamybos sektoriui (žr. toliau). Tačiau jei priemonės bus įvestos, galima tikėtis, kad kainos ir pelningumas pasieks tvaresnį lygį, ir bus užtikrintas ekonominis Europos pramonės gyvybingumas.

(100)

Todėl aišku, kad antidempingo priemonės atitiktų Bendrijos pramonės interesus.

(101)

Du žaliavų tiekėjai parašė Komisijai pritardami nagrinėjimui. Be to, kai kurie skundo pateikėjai turi susijusias bendroves vyno pramonėje ir pasinaudojo galimybe tyrimo metu išreikšti tų bendrovių interesus.

(102)

Visos šios šalys pabrėžė ekonominę vyno rūgšties pramonės svarbą Bendrijos vyndariams.

(103)

Pirma, vyno pramonei reikia patikimo užtikrintos kokybės vyno rūgšties šaltinio.

(104)

Antra, naudodama tokius šalutinius produktus, kaip vynuogių išspaudos ir vyno nuosėdos, vyno rūgšties pramonė yra svarbus vyno sektoriaus pajamų šaltinis. Primenama, kad šis sektorius priklauso bendrajai žemės ūkio politikai ir šiuo metu patiria didelius ekonominius sunkumus.

(105)

Trečia, jei Bendrijoje nebūtų gyvybingos vyno rūgšties pramonės, vyno sektorius būtų priverstas patirti papildomas išlaidas siekdamas atsikratyti šiais šalutiniais produktais vis griežtesnėmis aplinkos nuostatų sąlygomis.

(106)

Todėl daroma išvada, kad antidempingo priemonių įvedimas atitiktų Bendrijos tiekėjų interesus.

(107)

Iš pradžių klausimynai buvo išsiųsti visoms šalims, skunde įvardintoms kaip vartotojai. Tyrimo metu gauta informacija leido Komisijai nustatyti svarbiausius vyno rūgštį naudojančius pramonės sektorius. Atsižvelgiant į tai, keletui maisto, gėrimų ir gipso gamintojų bei farmacijos pramonės federacijai buvo išsiųsti papildomi klausimynai.

(108)

Viena gipso ir viena maisto pramonės bendrovės reagavo pareikšdamos, kad vyno rūgštis joms sudaro pernelyg mažas išlaidas, kad atsakytų į klausimyną.

(109)

Viena gipso bendrovė bendradarbiavo pateikdama atsakymą į klausimyną. Kita gipso bendrovė pateikė nepilną atsakymą. Iš šių duomenų galima daryti išvadą, kad tiriamas produktas sudaro mažiau nei 2 % bendradarbiaujančių bendrovių pagaminamų gipso produktų sąnaudų. Todėl galima daryti išvadą, kad siūlomi antidempingo muitai turėtų sąlyginai nedidelį poveikį šių vartotojų pramonės šakoms. Atsižvelgiant į tai, kad tai viena didžiausių gipso grupių, informaciją galima laikyti pakankamai tipiška visam sektoriui. Taip pat reikėtų pažymėti, kad statybinės medžiagos daugiausia gaminamos vietos arba nacionalinėms rinkoms ir nekonkuruoja pasaulinėje rinkoje, tokiu būdu leidžiant statybų sektoriaus bendrovėms padidėjusias sąnaudas perduoti savo pirkėjams.

(110)

Be to, buvo gautos dviejų maisto pramonės bendrovių, gaminančių emulsiklius kepimo pramonei, pastabos. Šios bendrovės prieštaravo tyrimui ir nurodė, kad vyno rūgštis sudaro didelę jų produktų sąnaudų dalį. Tačiau šios bendrovės nepateikė atsakymo į klausimyną, todėl jų tvirtinimai negalėjo būti patikrinti remiantis kiekybiniais duomenimis.

(111)

Gautose pastabose vartotojų pramonės šakos pabrėžė natūralios vyno rūgšties rinkos kintamumą ir anksčiau pasikartojusį stygių Europos rinkoje. Pagrindinį rūpestį šioms pramonės šakoms labiau kelia tiekimo saugumas nei vyno rūgšties sąnaudos.

(112)

Atsižvelgiant į tai, nepanašu, kad antidempingo priemonės nulemtų tiekimo trūkumą arba nekonkurencinę vartotojų pramonės šakų padėtį. Siūlomos priemonės tik prisidėtų prie Europos rinkos kainų atstatymo lygiu, artimesniu ilgalaikei tendencijai ir užkirstų kelią kitoms bendrovėms nutraukti veiklą. Sąnaudų didėjimo atžvilgiu, nustatyta, kad jis būtų nežymus ir iš esmės neturėtų poveikio vartotojų pramonės šakų konkurencingumui. Todėl preliminariai daroma išvada, kad vartotojų interesai nėra pagrindas priemonių įvedimui uždrausti.

(113)

Priemonių įvedimas vyno rūgšties, kurios kilmės šalis yra KLR, importui akivaizdžiai atitiktų Bendrijos pramonės interesus. Tikėtina, kad tiek importuotojų ar prekybininkų, tiek vartotojų pramonių šakų atžvilgiu, bet koks poveikis vyno rūgšties kainoms bus nežymus. Priešingai, Bendrijos pramonės ir tiekėjų pramonės šakų patirti nuostoliai bei tolesnio veiklos nutraukimo rizika yra akivaizdžiai didesnės svarbos.

(114)

Atsižvelgiant į tai, preliminariai daroma išvada, kad nėra įtikinamų priežasčių neįvesti antidempingo muitų vyno rūgšties, kurios kilmės šalis yra KLR, importui.

(115)

Atsižvelgiant į padarytas išvadas dėl dempingo, jo daromos žalos ir Bendrijos interesų, reikėtų priimti laikinąsias priemones, kuriomis būtų sustabdyta tolesnė žala, kurią Bendrijos pramonei daro importas dempingo kaina.

(116)

Nustatytos priemonės turėtų būti pakankamo masto, kad būtų atlyginta šio importo padaryta žala, neviršijant nustatyto dempingo skirtumo. Skaičiuojant muito dydį, būtiną žalingo dempingo poveikiui panaikinti, manoma, kad bet kokios priemonės turėtų padėti Bendrijos pramonei padengti gamybos sąnaudas ir gauti bendrą pelną, neatskaičius mokesčių, kas logiškai galėtų būti pasiekta tokios rūšies pramonės sektoriuje vyraujant normalioms konkurencijos sąlygoms, t. y., nesant importo dempingo kaina, parduodant panašią prekę Bendrijoje. Šiam apskaičiavimui naudotas pelno neatskaičius mokesčių skirtumas buvo 8 % nuo apyvartos, remiantis iki importo dempingo kaina gautu pelno lygiu. Atsižvelgiant į tai, buvo apskaičiuota panašios prekės nenuostolinga Bendrijos pramonei kaina. Nenuostolinga kaina buvo apskaičiuota prie gamybos sąnaudų pridėjus pirmiau minėtą 8 % pelno skirtumą. Viena TL iš KLR eksportuota produkto rūšis nebuvo Bendrijos pramonės pagaminta ir parduota TL. Apskaičiuojant mastą, kurio pakaktų, kad būtų atlyginta šio importo padaryta žala, neviršijant nustatyto dempingo skirtumo, buvo atsižvelgiama į šios rūšies ir kitų Kinijos eksportuotojų eksportuojamų rūšių kainos santykį.

(117)

Tuomet reikalingas kainos padidėjimas buvo nustatytas remiantis svertinės vidutinės importo kainos palyginimu su svertine vidutine nenuostolinga panašaus Bendrijos pramonės Bendrijos rinkoje parduoto produkto kaina.

(118)

Visi skirtumai, gauti lyginant, buvo išreikšti vidutinės importo CIF vertės procentais.

(119)

Atsižvelgiant į tai, kas buvo pirmiau išdėstyta, laikoma, kad įvedamas laikinasis antidempingo muitas turėtų būti lygus nustatytam dempingo skirtumui, bet negali viršyti pirmiau apskaičiuoto žalos skirtumo pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalį.

(120)

Šiame reglamente nurodyti atskiros bendrovės antidempingo muito dydžiai buvo nustatyti remiantis šio tyrimo išvadomis. Todėl šie dydžiai atspindi šiose bendrovėse tyrimo metu buvusią padėtį. Šie muito dydžiai (kitokie, nei taikomi „visoms kitoms tos šalies įmonėms“) taikomi išimtinai produktų, kuriuos pagamino konkretūs paminėti juridiniai asmenys tiriamoje šalyje, importui. Importuojamiems produktams, pagamintiems kitų bendrovių, kurių pavadinimai ir adresai konkrečiai nepaminėti šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, šie dydžiai bus netaikomi, ir jiems galios muitų dydžiai, taikomi „visoms kitoms bendrovėms“.

(121)

Bet koks prašymas taikyti šiuos bendrovėms individualiai nustatytus antidempingo muito dydžius (pvz., pasikeitus subjekto pavadinimui arba įkūrus naują gamybos arba prekybos subjektą) turi būti nedelsiant siunčiamas Komisijai (3), pateikiant jame visą susijusią informaciją, ypač apie bendrovės veiklos (gamybos, vidaus ir eksporto pardavimų) pasikeitimus, susijusius su, pavyzdžiui, šio pavadinimo arba gamybos ir pardavimo subjektų pasikeitimu. Prireikus Komisija, pasitarusi su Patariamuoju komitetu, iš dalies atitinkamai pakeis šį reglamentą atnaujindama bendrovių, kurioms taikomi individualūs muito dydžiai, sąrašą.

(122)

Atsižvelgiant į tai, nustatomi tokie laikinieji muito dydžiai:

(123)

Tam, kad būtų užtikrintas geras administravimas, turi būti nustatomas laikotarpis, per kurį suinteresuotos šalys, kurios apie save pranešė per pranešime apie inicijavimą nustatytą laiką, gali pareikšti savo nuomonę raštu ir reikalauti būti išklausytos. Be to, reikėtų pažymėti, kad šiame reglamente išvados dėl muitų įvedimo yra laikinos, ir jas gali reikėti peržiūrėti, siekiant nustatyti bet kokį galutinį muitą,