7.6.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 143/3

(1)

Komisijos reglamentu (EB) Nr. 466/2001 (2) nustatomi didžiausi leistini tam tikrų teršalų maisto produktuose kiekiai.

(2)

Tam tikros valstybės narės nustatė arba planuoja nustatyti didžiausias leistinas Fusarium toksinų, tokių kaip deoksinivalenolis (DON), zearalenonas (ZEA) ir fumonizinai, koncentracijas tam tikruose maisto produktuose. Atsižvelgiant į skirtingas valstybėse narėse nustatytas didžiausias leistinas koncentracijas ir dėl to galimą konkurencijos iškraipymo riziką, būtina nustatyti Bendrijos priemones, užtikrinančias rinkos vienovę laikantis proporcingumo principo.

(3)

Įvairūs Fusarium genties grybeliai, kurie yra paprasti dirvožemio grybeliai, gamina įvairius trichotecenų klasės mikotoksinus, tokius kaip deoksinivalenolis (DON), nivalenolis (NIV), toksinai T2 ir HT-2 ir kai kurie kiti toksinai (zearalenonas ir fumonizinai). Fusarium grybeliai dažniausiai aptinkami ant grūdų, auginamų švelnaus klimato regionuose Amerikoje, Europoje ir Azijoje. Kai kurie toksinus gaminantys Fusarium grybeliai gali pagaminti du ar daugiau iš šių toksinų.

(4)

Maisto produktų mokslinis komitetas (SCF) keliose nuomonėse pateikė Fusarium toksinų įvertinimus: deoksinivalenolio (DON) 1999 m. gruodį, zearalenono 2000 m. birželį, fumonizinų 2000 m. spalį (nuomonė atnaujinta 2003 m. balandį), nivalenolio 2000 m. spalį, toksinų T-2 ir HT-2 2001 m. gegužę ir bendrą trichotecenų grupės įvertinimą 2002 m. vasarį.

(5)

SCF nuomone, remiantis turimais duomenimis, toleruojamos paros dozės (TPD) visai įvertintų trichotecenų grupei nustatyti negalima, todėl SCF nustatė:

SCF nustatė kitų Fusarium toksinų TPD:

(6)

Pagal 1993 m. vasario 25 d. Tarybos direktyvą 93/5/EEB dėl valstybių narių pagalbos Komisijai ir dėl jų bendradarbiavimo moksliškai nagrinėjant su maistu susijusius klausimus (3) 2003 m. rugsėjį buvo atlikta ir įforminta mokslinio bendradarbiavimo (SCOOP) 3.2.10 užduotis „Duomenų apie Fusarium toksinų paplitimą maiste rinkimas ir jų suvartojimo su maistu visų ES valstybių narių lygiu įvertinimas“ (4).

Tos užduoties rezultatai rodo, kad Fusarium mikotoksinai plačiai paplitę Bendrijos maisto grandinėje. Pagrindiniai Fusarium toksinų šaltiniai yra produktai, pagaminti iš grūdų, ypač kviečių ir kukurūzų. Nors visiems gyventojams ir suaugusiems tenkantis su maistu suvartojamas Fusarium toksinų kiekis dažniausiai neviršija atitinkamų toksinų TPD, rizikos grupėse, tokiose kaip kūdikiai ir maži vaikai, suvartojimas beveik lygus, o kai kuriais atvejais netgi viršija TPD.

(7)

Ypač deoksinivalenolio suvartojimas su maistu mažų vaikų ir paauglių grupėje yra artimas TPD. Apskaičiuotas toksinų T-2 ir HT-2 suvartojimas su maistu daugeliu atveju viršija l-TPD. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad dauguma duomenų apie toksinų T-2 ir HT-2 paplitimą buvo gauti naudojant analizės metodus, kurių nustatymo riba yra aukšta, taip pat atsižvelgti į tai, kad ėminių, viršijusių nustatymo ribą, skaičius buvo mažesnis negu 20 %, todėl rezultatams didelės įtakos turėjo taikytų analizės metodų nustatymo riba. Su maistu suvartojamas nivalenolio kiekis visais atvejais buvo žymiai mažesnis už l-TPD. Remiantis turima informacija, kitų trichotecenų, aptartų minėtoje SCOOP užduotyje, tokių kaip 3-acetil deoksinivalenolis, 15-acetil deoksinivalenolis, fuzarenonas-X, T2-triolis, diacetoksiscirpenolis, neosolaniolis, monoacetoksiscirpenolis ir verukolis, su maistu suvartojamas kiekis yra mažas.

(8)

Vidutinis per parą suvartojamas zearalenono kiekis yra žymiai mažesnis už TPD, tačiau reikia atkreipti dėmesį į populiacijos grupes, kurios šioje užduotyje nebuvo specialiai išskirtos, bet gali reguliariai vartoti daug produktų, kurių užterštumas zearalenonu yra didelis, ir į vaikams vartoti skirtą maistą, nes mažų vaikų maisto įvairovė yra ribota.

(9)

Kalbant apie fumonizinus, jų apskaičiuotas suvartojimas su maistu daugumoje populiacijos grupių yra žymiai mažesnis už TPD. Su maistu patenkančių fumonizinų kiekis smarkiai išauga, kai tiriami tik vartotojai. Tačiau ir šioje vartotojų grupėje su maistu patenkantis fumonizinų kiekis yra mažesnis už TPD. Nepaisant to, 2003 m. derliaus monitoringo ir kontrolės rezultatai rodo, kad kukurūzai ir kukurūzų produktai gali būti labai užteršti fumonizinais. Reikėtų imtis priemonių, kad tokie per daug užteršti kukurūzai ir kukurūzų produktai nepatektų į maisto grandinę.

(10)

Fusarium rūšies toksinais grūdai užteršiami prieš derliaus nuėmimą. Buvo nustatyta keletas rizikos veiksnių, susijusių su užteršimu Fusarium toksinais ir mikotoksinų susiformavimu. Didžiausios įtakos mikotoksinų koncentracijai augimo, o ypač žydėjimo, metu turi klimato sąlygos. Tačiau gera žemės ūkio praktika, kuria vadovaujantis rizikos veiksniai sumažinami iki minimumo, tam tikru mastu gali padėti išvengti užteršimo Fusarium grybeliais.

(11)

Siekiant apsaugoti visuomenės sveikatą, svarbu nustatyti didžiausias leistinas koncentracijas neperdirbtuose grūduose, kad smarkiai užteršti grūdai nepatektų į maisto grandinę, ir skatinti bei užtikrinti, kad gamybos grandinėje būtų imtasi visų reikiamų priemonių auginimo, derliaus nuėmimo ir sandėliavimo etapuose (laikantis geros žemės ūkio, derliaus nuėmimo ir sandėliavimo praktikos). Reikėtų nustatyti didžiausias leistinas koncentracijas neperdirbtuose grūduose, kurie pateikiami į rinką pirmojo etapo perdirbimui, nes šiame etape jau žinoma šių grūdų paskirtis (maistui, pašarams ar pramoniniam naudojimui). Valymo, rūšiavimo ir džiovinimo procesai nėra priskiriami pirmojo etapo perdirbimui, kol pačiam grūdui nedaromas joks fizinis poveikis, o lukštenimas turi būti priskiriamas pirmojo etapo perdirbimui.

(12)

Didžiausios leistinos koncentracijos turi būti nustatomos taip, kad jų būtų įmanoma laikytis vadovaujantis geros praktikos reikalavimais visuose gamybos ir platinimo etapuose, ir atsižvelgiant į esamą toleruojamos atitinkamo toksino dozės poveikį žmonėms. Toks požiūris užtikrina, kad maisto verslo operatoriai taikys visas galimas priemones siekdami, kiek tai įmanoma, išvengti maisto taršos ar ją sumažinti, kad apsaugotų visuomenės sveikatą.

(13)

Kalbant apie kukurūzus, dar nėra tiksliai žinomi visi veiksniai, susiję su Fusarium toksinų, ypač zearalenono ir fumonizinų B1 ir B2, susidarymu. Todėl skiriamas laikotarpis, kad maisto verslo operatoriai, veikiantys grūdų pramonės srityje, galėtų atlikti mikotoksinų susidarymo šaltinių tyrimus ir nustatyti valdymo priemones, kurių reikia imtis, siekiant, kiek tai pagrįstai įmanoma, užkirsti kelią mikotoksinų susidarymui. Siūloma nuo 2007 m. taikyti didžiausias leistinas koncentracijas, nustatytas remiantis turimais paplitimo duomenimis, jei iki to laiko, remiantis nauja informacija apie toksinų paplitimą ar susidarymą, nebus nustatytos konkrečios didžiausios leistinos koncentracijos.

(14)

Valant ir perdirbant neperdirbtus grūdus, galima daugiau ar mažiau sumažinti Fusarium toksinų koncentraciją perdirbtuose grūdų produktuose. Atsižvelgiant į nevienodas koncentracijos sumažinimo galimybes, reikia nustatyti didžiausią leistiną koncentraciją galutiniam vartotojui skirtuose grūdų produktuose, siekiant apsaugoti vartotoją ir priimti įgyvendinimą užtikrinančius teisės aktus. Nustatant didžiausias leistinas koncentracijas galutiniam vartotojui skirtuose grūdų produktuose, reikia vadovautis praktišku požiūriu. Be to, siekiant užtikrinti efektyvų priimtų nuostatų įgyvendinimą visuomenės sveikatos apsaugos labui, reikėtų nustatyti didžiausias leistinas koncentracijas iš grūdų gaminamuose pagrindiniuose maisto komponentuose.

(15)

Atsižvelgiant į tai, kad ryžių užterštumo Fusarium toksinais lygis yra žemas, ryžiams ar ryžių produktams nesiūloma nustatyti didžiausių leistinų koncentracijų.

(16)

3-acetil deoksinivalenoliui, 15-acetil deoksinivalenoliui ir fumonizinui B3 nebūtina nustatyti konkrečių priemonių, nes galimos priemonės, nustatytos deoksinivalenoliui ir fumonizinams B1 + B2, taip pat apsaugos žmones nuo nepriimtino kartu aptinkamų 3-acetil deoksinivalenolio, 15-acetil deoksinivalenolio ir fumonizino B3 poveikio. Tą patį galima pasakyti apie nivalenolį, kuris tam tikru mastu gali būti aptinkamas kartu su deoksinivalenoliu, o apskaičiuotas nivalenolio poveikis žmogui yra žymiai mažesnis už l-TPD.

(17)

Duomenys apie toksinų T-2 ir HT-2 koncentraciją šiuo metu yra riboti. Būtina nedelsiant parengti ir patvirtinti tikslios analizės metodą. Tačiau apskaičiuotas toksinų T-2 ir HT-2 suvartojimas aiškiai rodo, kad šie toksinai gali kelti pavojų visuomenės sveikatai. Todėl būtina sukurti tikslų analizės metodą, surinkti daugiau toksinų T-2 ir HT-2 paplitimo duomenų ir atlikti daugiau tyrimų (mokslinių tyrimų), susijusių su veiksniais, lemiančiais toksinų T-2 ir HT-2 koncentraciją grūduose ir grūdų produktuose, ypač avižose ir avižų produktuose, ir tam reikia teikti pirmenybę.

(18)

Todėl Reglamentas (EB) Nr. 466/2001 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas.

(19)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

1)

2 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

„3.   Nepažeidžiant 3 straipsnio 1 dalies ir 4 straipsnio 3 dalies, draudžiama:

2)

5 straipsnis papildomas tokia 5 dalimi:

„5.   Iki 2008 m. liepos 1 d. Komisija iš naujo apsvarsto I priedo 2 dalies 2.4, 2.5, 2.6 ir 2.7 punktus dėl didžiausių leistinų deoksinivalenolio, zearalenono ir fumonizinų B1 + B2 koncentracijų ir siekdama įtraukti didžiausias leistinas toksinų T-2 ir HT-2 koncentracijas grūduose ir grūdų produktuose.

Šiuo tikslu valstybės narės ir suinteresuotos šalys kiekvienais metais pateikia Komisijai atliktų tyrimų rezultatatus, įskaitant paplitimo duomenis ir informaciją apie padarytą pažangą, taikant prevencines priemones, skirtas išvengti taršos deoksinivalenoliu, zearalenonu, toksinais T-2 ir HT-2 ir fumonizinais B1 + B2.“

3)

I priedas atitinkamai iš dalies keičiamas pagal šio reglamento priedą.