I PRIEDAS

CHARAKTERISTIKŲ APIMTIS

1.   METINIAI STATISTINIAI DUOMENYS DĖL PLIENO IR KETAUS LAUŽO BALANSO

Įvadinės pastabos

Numatoma, kad valstybės narės turės rinkti šią informaciją iš visų gamyklų, kurios gamina geležį, plieną arba gaminius, nurodytus Europos bendrijos ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus (NACE. Red. 1.1) 27.1 grupėje ir kuriose yra vartojamas ir (arba) susidaro laužas. Pirmaisiais ataskaitiniais metais, 2003 m., Komisija pripažins, kad aptariama populiacija priskiriama NACE 1 red. 27.1 grupei. Kiekvienai gamyklai privalo būti užpildytas atskiras klausimynas, net ir tuo atveju, jei kelios iš jų sudaro tos pačios įmonės dalį. Tais atvejais, kai gamykla turi vietinę integruotą plieno liejyklą, ji turėtų būti laikoma neatskiriama gamyklos dalimi. Vietinės integruotos gamyklos yra tokios gamyklos, kurias valdo ta pati vadovybė ir kurios veikia toje pačioje vietovėje. Ši forma taikoma valcavimo staklynams, kurie tiesiogiai pervalcuoja panaudotus gaminius, kurie paprastai nėra laikomi laužu. Visos geležies ir plieno gamyklos, kurios neturi nuosavų išteklių ir dėl to perka laužą iš kitų gamyklų, privalo užpildyti šį klausimyną kaip gamintojai. Kadangi jos yra nepriskiriamos NACE 1 red. 27.1 grupei, geležies liejyklos, nepriklausomai nuo to, ar jos yra integruotos vietoje ar ne, ir neintegruotos geležies liejyklos į statistinius duomenis netraukiamos.

Laužui yra priskiriamas:

—

bet koks geležies arba plieno laužas, susidarantis geležies arba plieno gamybos ir perdirbimo metu arba išgautas iš senų geležies arba plieno gaminių ir tinkamas perlydymui (įskaitant geležies laužą, kuris yra perkamas; tačiau neįskaitant sudegusių kalcinuotų liejinių arba liejinių, paveiktų rūgštimi),

—	liečio kanalai ir kitas plieno liejimo laužas (įprasto užliejimo arba užliejimo iš apačios), įskaitant tunelius ir vožtuvus, atliekas iš tiekimo vamzdžių užliejimo iš apačios sistemoje ir pan., taip pat atmesti ir defektiniai liejiniai, neįtraukti į produkciją,

—	semtuvių karkasai (išskyrus liejinių smėlio formas).

Kita vertus, atliekos, kurių sudėtyje yra geležies, kuri yra stipriai užteršta nemetalinėmis medžiagomis, ir kurios susidaro lydymo, kaitinimo arba mechaninio apdirbimo metu, neturėtų būti priskiriamos laužui, pavyzdžiui:

—	aukštakrosnių liečio kanalai,

—	nuoplovos, susidarę liejimo metu, ištiškusios ir kitos atliekos, susidariusios geležies pylimo metu, atliekos iš liejimo duobių,

—	šlakas geležies įmonėse,

—	nuodegos iš pakartotinai kaitinamų krosnių, valcavimo bei kalimo,

—	iš konverterių ištiškusios atliekos,

—	dulkių nuosėdos, briaunos, karkasai ir atliekos, susidarę liejimo smėlio formose metu.

Specifikacijos

Kodas:

1010

Pavadinimas: atsargos pirmąją metų dieną

Visos gamyklos (taip pat ir plieno liejyklos) atsargos, tarp jų – vietinės integruotos veiklos atsargos, turėtų būti įrašomos su šiais kodais, išskyrus atsargas, saugomas geležies liejyklose.

Kodas:

1020

Pavadinimas: gamykloje pagaminamos atsargos

Joms priskiriami:

liečio kanalai ir kitas liejimo laužas, susidaręs plieno gamyklose ir integruotose plieno liejyklose: liejimo kanalai, likučiai, susidarę plieno liejimo metu. Priskiriami defektiniai ir atmesti liejiniai, neįtraukti į produkciją,

gamybos atliekos – tokios atliekos, kurios susidaro pusgaminių ir valcuotų gaminių gamyboje, taip pat gamyboje pagal užsakymą, taip pat liejinių atliekos ir defektiniai liejiniai bei plieno liejiniai, kurių defektai nustatomi po to, kai jie išleidžiami iš lydymo įrangos arba liejyklos (t. y. juos įtraukus į neapdirbto plieno arba lydyto plieno produkciją). Priskiriamas laužas, susidarantis vietinėse integruotose plieno liejyklose, kalvėse, vamzdžių ir vielos gamyklose bei šalto valcavimo įrangoje, metalo konstrukcijų gamyklose ir kituose plieno perdirbimo departamentuose, išskyrus geležies liejyklas (žr. ankstesnę pastabą Nr. 1). Valcavimo laužas, kuris turi būti pervalcuotas nuosavame valcavimo staklyne, nėra skaičiuojamas kaip naujas laužas,

susigrąžintas laužas – tai plienas ir ketus, susidaręs remontuojant ir išmontuojant seną įrangą, mechanizmus ir aparatus, pvz., liejimo formas.

Kodas:

1030

Pavadinimas: gautos atsargos (1031 + 1032 + 1033)

Laužas, gautas per prekybininkus, veikiančius kaip tarpininkai, yra atitinkamai paskirstomas pagal šaltinius, žymimus kodais 1031, 1032 ir 1033.

Laivų išmontavimo laužas, susidaręs laivų statyklose, Bendrijoje turėtų būti priskiriamas vidaus arba Bendrijos laužui.

Kodas:

1031

Pavadinimas: iš vietinių šaltinių

Joms priskiriamas laužas, gautas iš kitų gamyklų arba tos pačios įmonės skyrių, esančių toje pačioje šalyje, tarp jų – aukštakrosnių, plieno gamyklų, valcavimo staklynų, geležies liejyklų (tarp jų – integruotų geležies gamyklų). Turėtų būti priskirtas laužas, gautas iš kitų plieno įmonių gamyklų ir gamyklų, išskyrus plieną gaminančias arba naudojančias gamyklas, pvz., kasyklų.

Joms taip pat priskiriamas laužas, gautas vidaus rinkoje tiesiogiai iš kitų nei plieno pramonės įmonių, tokių kaip plieno arba geležies liejyklos, vamzdžių gamyklos, kalvės, statybos pramonės, gavybos pramonės įmonės, laivų statyklos, inžinerijos pramonės ir metalo gamybos įmonės ir pan.

Kodas:

1032

Pavadinimas: iš kitų Bendrijos šalių

Priskiriamas laužas, gautas iš kitų Bendrijos šalių.

Kodas:

1033

Pavadinimas: iš trečiųjų šalių

Priskiriamas laužas, gautas iš ES nepriklausančių (trečiųjų) šalių.

Kodas:

1040

Pavadinimas: turimos iš viso (1010 + 1020 + 1030)

Gamyklose pagaminamų ir gautų atsargų suma pirmąją metų dieną.

Kodas:

1050

Pavadinimas: bendras suvartojimas

Bendras suvartojimas rodo, kiek iš viso suvartota laužo geležies gamybai aukštakrosnėse, elektrinėse geležies gamybos krosnyse, taip pat aglomeravimo įrangoje, bei kiek iš viso laužo suvartota bendrai neapdirbto plieno gamybai, įskaitant specialios luitinės geležies gamybą, plieną įanglinant, ir vietinių integruotų plieno liejyklų gamybai.

Kodas:

1051

Pavadinimas: … elektrinių krosnių

Laužo suvartojimas plieno gamybai elektrinėse krosnyse.

Kodas:

1052

Pavadinimas: … nerūdijančio metalo laužo

Nerūdijančio metalo laužo, kurio 10,5 % arba didesnę dalį sudaro chromas ir ne daugiau kaip 1,5 % dalį – anglis, su kitais lydinio elementais arba be jų, sunaudojimas.

Kodas:

1060

Pavadinimas: tiekimas

Nurodyti visą laužo tiekimą, įskaitant visoms liejykloms, net ir vietinėms integruotoms.

Kodas:

1070

Pavadinimas: atsargos paskutiniąją metų dieną (1040 – 1050 – 1060)

Visos gamyklos (taip pat ir plieno liejyklos) atsargos, tarp jų – vietinės integruotos veiklos atsargos, turėtų būti įrašomos su šiais kodais, išskyrus atsargas, saugomas geležies liejyklose.

2.   KURO IR ENERGIJOS SUNAUDOJIMAS IR ELEKTROS ENERGIJOS PLIENO PRAMONĖJE BALANSAS

Įvadinės pastabos dėl įrenginių tipų

Įkrovos paruošimo įrenginiams priskiriama apkrovos paruošimo ir aglomeravimo įrenginiai.

Aukštakrosnių ir elektrinių geležies gamybos krosnių atveju, įskaičiuojamas tik to kuro sunaudojimas, kuris tiesiogiai įkraunamas į krosnis arba kuris yra naudojamas krosnyse kaip kokso substitutas, tai yra, neįskaičiuojamas kuro sunaudojimas karšto pūtimo džiovyklose, ventiliatoriuose ir kitoje pagalbinėje aukštakrosnių įrangoje (kuri priskiriama „kiti įrenginiai“).

Lydymo cechams priskiriami plieno gamyklų lydymo cechai ir nepertraukiamas liejimas.

Elektros gamybos stotims priskiriamas kuro ir energijos, naudojamos visai gamyklos arba kelių plieno gamyklų gamybos stočių elektros energijai pagaminti, sunaudojimas. Taip pat žr. bendrą pastabą Nr. 2.

Numatoma, kad valstybės narės turės rinkti šią informaciją iš visų geležies ir plieno gamyklų, priskirtų NACE red. 127.1 grupei, tarp jų – pervalcavimo ir plieno pramonės elektros gamybos stočių, kuriomis naudojasi kelios gamyklos ir įmonės. Šios elektros gamybos stotys, renkant tokius statistinius duomenis, turėtų būti laikomos plieno gamyklomis, priskiriamomis NACE 1.1 red. 27.1 grupei.

Jungtinės plieno pramonės elektros gamybos stotys

Elektros gamybos stotys, kuriomis naudojasi kelios gamyklos arba plieno bendrovės, turėtų būti nurodomos kaip subjektas.

Jungtinės plieno pramonės elektros gamybos stotys klausimyną turėtų užpildyti tiesiogiai. Gamyklos, kurios naudojasi šių elektros gamybos stočių darbu, siekiant išvengti duomenų dubliavimosi, į savo atsakymus šių duomenų traukti neturėtų.

Tačiau plieno gamyklos savo ištekliuose turėtų parodyti bendrą elektros, gautos iš jungtinių elektros gamybos stočių, kiekį kartu su duomenimis apie iš išorės šaltinių gautą elektrą (kodas 3102).

Elektros gamybos stotys, susijusios su kitomis pramonės šakomis, pavyzdžiui, anglies pramone, neįtraukiamos.

Elektros ir garų gamybos įrenginiai

Šie mišrūs įrenginiai turėtų būti iš dalies laikomi elektros gamybos stotimis. Į kuro sunaudojimo duomenis turėtų būti įtraukiamas tik jų sunaudotas kuras elektros energijai pagaminti, t. y. neįtraukiant suvartoto kiekio, priskirtino šilumai tiekimui.

Energijos sunaudojimas

A dalyje įrašomas kuro ir energijos sunaudojimas geležies ir plieno gamyklose bei jų pagalbiniuose įrenginiuose, išskyrus kokso krosnis (aukštakrosnes, aglomeravimo įrenginius, vietines integruotas plieno liejyklas, valcavimo staklynus ir pan.).

Įtraukiamas visos energijos sunaudojimas pagalbiniuose įrenginiuose (pavyzdžiui, jėgainėse ir katilinėse) net ir tuo atveju, jei jie naudojami ne vien tik geležies ir plieno gamyklose.

Neįtraukiama cechų, sudarančių geležies ir plieno gamyklų, kurių veikla nepriskiriama NACE 1.1 red. 27.1 grupei, dalis.

A dalis:   metiniai statistiniai kuro ir energijos sunaudojimo duomenys, išskaidyti pagal įrenginių rūšis

Kodas:

2010

Pavadinimas: kietasis kuras (2011 + 2012)

Kietasis kuras įrašomas pagal jo būklę gavimo metu.

Kodas:

2011

Pavadinimas: koksas

Priskiriamas koksas, puskoksis, naftos koksas ir kokso dalelės.

Kodas:

2012

Pavadinimas: kitas kietasis kuras

Priskiriama anglis ir aglomeratai, lignitas ir briketai.

Kodas:

2020

Pavadinimas: skystasis kuras

Priskiriamas viso skystojo kuro sunaudojimas geležies ir plieno gamyklose ir jų pagalbiniuose įrenginiuose, elektros gamybos stotyse, išskyrus kokso krosnis.

Kodas:

2030

Pavadinimas: dujos (2031 + 2032 + 2033 + 2034)

Nurodomas grynasis sunaudojimas, neįtraukiant nuostolių ir sudegintų dujų.

Dujų sunaudojimas nurodomas gigadžauliais (1 gigadžaulis = 109 džaulių = 1 gigakalorija/4,186), skaičiuojant pagal žemiausią kiekvienų dujų kaloringumo vertę (sausų dujų – esant 0° ir 760 mm/Hg).

Kodas:

2040

Pavadinimas: aukštakrosnių dujų tiekimas į išorę

Priskiriamas aukštakrosnių dujų tiekimas į išorę komunaliniams tiekimo tinklams, integruotoms plieno koksavimo įmonėms, kitoms plieno gamykloms ir kitiems vartotojams.

Kodas:

2050

Pavadinimas: konvertavimo dujų tiekimas į išorę

Priskiriamas konvertavimo dujų tiekimas į išorę komunaliniams tiekimo tinklams, integruotoms plieno koksavimo įmonėms, kitoms plieno gamykloms ir kitiems vartotojams.

B dalis:   metiniai elektros energijos plieno pramonėje balanso statistiniai duomenys

Specifikacijos

Kodas:

3100

Pavadinimas: ištekliai (3101 + 3102)

Žr. 3101 ir 3102 specifikacijas.

Kodas:

3101

Pavadinimas: bendroji gamyba

Bendroji gamyba, atitinkanti bendrą sunaudojimą elektros gamybos stotyse, kaip nurodyta A dalyje dėl elektros gamybos stočių.

Kodas:

3102

Pavadinimas: gauta iš išorės

Išorė – tai komunaliniai tinklai, kitos šalys, geležies ir plieno gamyklos (tarp jų – bendros gamybos stotys), plieno gamyklų kokso krosnys, vietiniai integruoti skyriai ir pan.

Kodas:

3200

Pavadinimas: sunaudojimas (3210 + 3220 + 3230)

Eilutės 3200 suma turėtų atitikti eilutės 3100 sumą

Kodas:

3210

Pavadinimas: sunaudota įrenginiuose (3211 + 3212 + 3213 + 3214 + 3215 + 3216 + 3217)

Priskiriamas bendras sunaudojimas įrenginiuose pagal eilutes (3211 + 3212 + 3213 + 3214 + 3215 + 3216 + 3217).

Kodas:

3217

Pavadinimas: kiti įrenginiai

Tai kitų tipų įrenginiai, kaip nurodyta A dalyje.

Kodas:

3220

Pavadinimas: tiekimas į išorę

Žr. kodą 3102.

Kodas:

3230

Pavadinimas: praradimai

Priskiriami visi elektros energijos praradimai.

3.   KLAUSIMYNAS DĖL INVESTICIJŲ GELEŽIES IR PLIENO PRAMONĖJE (IŠLAIDOS IR PAJĖGUMAI)

A dalis:   metiniai išlaidų statistiniai duomenys

Įvadinės pastabos

Atskirą klausimyną privalo užpildyti kiekviena gamykla, net jei kelios iš jų sudaro tą pačią bendrovę.

Investicines išlaidas sudaro investicijos per ataskaitinį laikotarpį į materialų turtą. Į jas įtraukiamas naujos ir esamos investicinės prekės, nepriklausomai nuo to, ar jos buvo įsigytos iš trečiųjų šalių, ar sukurtos savam naudojimui (t. y. kapitalizuota materialių investicinių prekių gamyba), kurių tarnavimo laikas yra ilgesnis nei vieneri metai, įtraukiant nesukurtas materialias prekes, tokias kaip žemė. Prekės, kuri gali būti kapitalizuojama, naudingo tarnavimo laikotarpio riba gali būti didinama pagal bendrovės atskaitomybės praktiką, jeigu tokiai praktikai yra reikalingas ilgesnis numatomas tarnavimo laikas nei anksčiau nurodyta vienerių metų riba.

Visų investicijų vertė nustatoma iki (t. y. neįtraukiant) vertės koregavimo ir prieš pajamas atimant iš paradavimų. Įsigytų prekių vertė yra nustatoma pirkimo kaina, t. y. įtraukiamos transportavimo ir įrengimo išlaidos, atlygiai, mokesčiai ir kitos nuosavybės perdavimo išlaidos. Pačių sukurtų materialių prekių vertė nustatoma pagal gamybos sąnaudas. Prekės, įsigytos restruktūrizavimo proceso (susijungimo, perėmimo, suskaidymo, atskyrimo) metu nėra įtraukiamas. Smulkių priemonių, kurios nėra kapitalizuojamos, įsigijimas, yra įtraukiamas į einamąsias išlaidas.

Taip pat įtraukiami visi priestatai, pakeitimai, pagerinimai ir renovavimai, kurie prailgina tarnavimo laiką arba padidina investicinių prekių našumą.

Einamosios techninės priežiūros išlaidos nėra įtraukiamos, taip pat neįskaičiuojama pagrindinio kapitalo, naudojamo pagal nuomos arba lizingo sutartis, vertė ir einamosios išlaidos.

Investicijoms registruoti, kai sąskaita išrašoma, prekės pristatomos, apmokėjimas įvykdomas ir prekė pradedama naudoti skirtingais ataskaitiniais laikotarpiais, kaip objektyvus siūlomas šis metodas:

—

investicijos yra registruojamos, kai nuosavybė yra perduodama tam padaliniui, kuris ketina ją naudoti. Kapitalizuojama produkcija registruojama ją gaminus. Jeigu investicijos yra vykdomos etapais, kuriuos galima identifikuoti, kiekviena investicijos dalis turėtų būti registruojama tą ataskaitinį laikotarpį, kurį ji buvo įvykdyta.

Praktikoje tai gali būti neįmanoma ir bendrovei, apskaitą vedančiai įsigalėjusia tvarka, tai gali reikšti, kad šiam naudojamam metodui turės būti atlikti tokie koregavimai:

—	investicijos yra registruojamos tą ataskaitinį laikotarpį, kurį jos yra įvykdytos,

—	investicijos yra registruojamos tą ataskaitinį laikotarpį, kurį jos pradedamos naudoti gamybos procese,

—	investicijos yra registruojamos tą ataskaitinį laikotarpį, kurį joms išrašytos sąskaitos,

—	investicijos yra registruojamos tą ataskaitinį laikotarpį, kurį jos yra apmokamos,

—	investicijos nėra registruojamos balanso ataskaitoje. Tačiau viso ilgalaikio turto padidėjimas, realizavimas ir perdavimas, taip pat šio ilgalaikio turto koregavimai yra parodomi balanso ataskaitoje arba prie ataskaitų pridedamose pastabose.

Materialus turtas yra nurodytas bendrovės ataskaitų eilutėje Ilgalaikis turtas – materialus turtas.

Specifikacijos pagal įrenginių tipą

Kodas:

4010

Pavadinimas: koksavimo įrenginiai

Jiems priskiriamos:

krosnys, tarp jų – kokso krosnių baterijos su pagalbine įranga, tokia kaip įkrovimo agregatai, ežektoriai, trupintuvai ir pan., taip pat kokso vagonetės ir aušinimo bokštai,

pagalbiniai įrenginiai.

Pastaba: kiekvienoje pozicijoje yra įrašomi įrenginiai, pastatai ir pagalbiniai įrengimai.

Kodas:

4020

Pavadinimas: įrenginiai įkrovos paruošimui

Priskiriami geležies rūdos ir apkrovos paruošimo įrenginiai.

Kodas:

4030

Pavadinimas: geležies ir geležies lydinių gamybos įrenginiai (įskaitant aukštakrosnes)

Priskiriamos elektrinės luitinio ketaus krosnys, žemos šachtinės krosnys ir kita parengimo lydymui įranga ir pan.

Kodas:

4040

Pavadinimas: plieno liejyklos lydymo cechai

Dekarbonizavimo argono deguonies mišiniu procesas, vakuuminis ir sėminio apdorojimas ir pan. yra laikomas apdorojimu, atliekamu po galutinio proceso; atitinkamos investicinės (kaip ir visos gamybos) išlaidos privalo būti įrašytos į kategoriją, kuriai priskiriamas atitinkamas galutinis procesas.

Kai gamyklai yra (arba bus) priskiriamas plieno lydymo cechas ir maišymo įrenginiai, išlaidos, susijusios su maišymo įrenginiais, turėtų būti priskirtos atitinkamam lydymo cechui. Jeigu gamykla neturi lydymo cecho, šios išlaidos turėtų būti priskiriamos išlaidoms, susijusioms su aukštakrosnėmis.

Kodas:

4041

Pavadinimas: iš jų elektriniai

Priskiriamas neapdoroto plieno gamybos elektrinėje (lankinėje arba indukcinėje) krosnyje procesas.

Kodas:

4050

Pavadinimas: nepertraukiamas liejimas

Tai nepertraukiamo liejimo būdu pagamintos plokštės, bliumai, metalo strypai, sijų ruošiniai ir vamzdžių pusgaminiai, išskyrus jų viršutinių ir apatinių dalių nuopjovas.

Kodas:

4060

Pavadinimas: valcavimo staklynai (4061 + 4062 + 4063 + 4064)

Kiekvieno tipo valcavimo staklyno atveju turėtų būti atsižvelgta ne tik į išlaidas, susijusias su pačiu staklynu, bet ir išlaidas, susijusias su staklyno proceso pradžia (pvz., krosnių pakartotiniu kaitinimu) ir proceso pabaiga (pvz., aušinimo voniomis, šlytimi). Pozicijai „Kita“ (kodas 4070) yra priskiriamos išlaidos, susijusios su visa įranga, kuri nepriskirta konkrečiai staklyno daliai, išskyrus padengimo (padengimo alavu, cinkavimo ir pan.) įrenginius, kurie žymimi kodu 4064.

Paviršiaus apdorojimo staklyno išlaidos turėtų būti žymimos kodu 4063 – šaltas plačių juostų valcavimas.

Kodas:

4061

Pavadinimas: plokšti gaminiai

Šiuo kodu žymimos karšto valcavimo plokščių gaminių staklyno išlaidos.

Kodas:

4062

Pavadinimas: ilgi gaminiai

Šiuo kodu žymimos karšto valcavimo ilgų gaminių staklyno išlaidos.

Kodas:

4063

Pavadinimas: šalto plačių juostų valcavimo staklynas

Šiuo kodu žymimos šalto plačių juostų valcavimo, nepriklausomai nuo to, ar jis yra nepertraukiamas, ar ne, staklyno išlaidos.

Kodas:

4064

Pavadinimas: padengimo įrenginiai

Šiuo kodu žymimos padengimo įrenginių (padengimo linijų) išlaidos.

Kodas:

4070

Pavadinimas: kiti įrenginiai

Šiuo kodu žymima:

visi centriniai įrenginiai ir elektros energijos, dujų, vandens, garų, oro ir deguonies paskirstymo tinklai,

transporto, inžineriniai cechai, laboratorijos ir kiti įrengimai, kurie sudaro visos gamyklos dalį, tačiau negali būti klasifikuojami kaip konkretaus sektoriaus dalis,

bliumingas, plokščiųjų ruošinių ir metalo strypų staklynas, kai šie pusgaminiai nėra gaminami nepertraukiamo liejimo būdu ir nėra žymimi kodu 4050.

Kodas:

4200

Pavadinimas: iš jų skirti kovai su tarša

Kapitalo išlaidos metodams, technologijoms, procesams arba įrangai, skirtai surinkti ir pašalinti taršai ir teršalams (pvz., emisijai į orą, nuotekoms arba kietoms atliekoms), jų susidarymo metu, užtikrinti taršos plitimo prevencijai ir matuoti taršos lygiui, perdirbti ir tvarkyti teršalams, susidariusiems įrenginių eksploatavimo metu.

Ši eilutė yra išlaidų suma šiose aplinkos apsaugos srityse: aplinkos oro ir klimato apsaugos, nuotekų valdymo, atliekų tvarkymo ir kitos aplinkos apsaugos veiklos. Kitai aplinkos apsaugos veiklai priskiriama dirvožemio, gruntinio ir paviršinio vandens apsauga ir valymas, triukšmo ir vibracijos mažinimas, biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio apsauga, radiacinė sauga, moksliniai tyrimai ir taikomoji veikla, bendras aplinkos administravimas ir vadyba, švietimas, mokymas ir informavimas, veikla, kurios išlaidos neskaidomos, ir kitur nepriskirta veikla.

Įtraukiamos:

investicijos į atskirus, identifikuojamus komponentus, kuriais papildoma esama įranga, kuri įdiegiama gamybos linijos pabaigoje arba visiškai už jos ribų (paskutinio gamybos etapo įrenginiai),

investicijos į įrangą (pvz., filtrus arba atskirus valymo etapus), kuria surenkami arba šalinami teršalai gamybos linijoje, jeigu šių papildomų įrengimų pašalinimas nepaveiktų bendro gamybos linijos funkcionavimo.

Pagrindinis šių kapitalo išlaidų tikslas arba paskirtis – aplinkos apsauga; turėtų būti nurodoma bendra šių išlaidų suma.

Išlaidos turėtų būti nurodomos, neįtraukiant jokių išlaidų padengimo lėšomis, gautomis iš paklausių antrinių gaminių gamybos ir pardavimo, sutaupytomis lėšomis arba gautomis subsidijomis.

Įsigytų prekių vertė yra skaičiuojama pirkimo kaina, atėmus išskaitytiną PVM ir kitus išskaitytinus mokesčius, tiesiogiai susijusius su apyvarta.

Neįtraukiama:

veikla ir veiklos sritys, naudingos aplinkai, kurių būtų buvę imtasi, nepriklausomai nuo aplinkos apsaugos reikalavimų, tarp jų – priemonės, kurių tikslas yra, visų pirma, užtikrinti sveikatą ir saugą darbo vietoje ir gamybos saugumą,

priemonės, skirtos taršai mažinti, kai gaminiai yra panaudoti arba nurašyti į atliekas (gaminių ekologinis adaptavimas), jeigu aplinkosaugos politika ir reglamentai nenustato teisinės gamintojo atsakomybės už taršą, kurią sukelia gaminiai, juos panaudojus, arba į atliekas nurašytų gaminių priežiūrą,

išteklių naudojimo ir taupymo veikla (pvz., vandens tiekimas arba energijos arba žaliavų taupymas), jeigu jos pagrindinis tikslas nėra aplinkos apsauga: pvz., kai šios veiklos tikslas yra įgyvendinti nacionalinę arba tarptautinę aplinkos apsaugos politiką ir ji nėra vykdoma išlaidų taupymo tikslais.

B dalis:   Metinių pajėgumų statistiniai duomenys

Įvadinės pastabos

Maksimalus galimas išdirbis yra išdirbis, kurį gamykla galėtų pasiekti atitinkamais metais, atsižvelgiant į įprastą arba numatomą darbo praktiką, darbo metodus ir gaminių asortimentą. Pagal apibrėžimą, jis yra didesnis nei faktinis išdirbis.

MGI pokyčiai paprastai yra susiję su:

—	investicijomis, nors išlaidos patiriamos ir pokyčiai atsiranda nebūtinai tuo pačiu metu;

—

įvykusiu arba planuojamu eksploatavimo nutraukimu visam laikui, perdavimu arba pardavimu. Maksimalus galimas išdirbis neatitinka jokios įrangos dalies techninio arba nurodomo pajėgumo, tačiau yra pagrįstas bendra technine gamyklos struktūra, atsižvelgiant į ryšius tarp skirtingų gamybos etapų, pvz., tarp plieno gamyklos ir aukštakrosnės.

Maksimalus galimas metinis išdirbis yra maksimalus išdirbis, kuris gali būti pasiektas atitinkamais metais, esant įprastoms darbo sąlygoms, atsižvelgiant į remontą, eksploataciją ir įprastas darbo pertraukas, naudojant metų pradžioje turimą įrangą, taip pat atsižvelgiant į papildomą įrangos, kuri bus įdiegta, išdirbį ir esamą įrangą, kurios eksploatavimas per metus neabejotinai turėtų būti nutrauktas. Išdirbio dinamika priklauso nuo galimų proporcijų tarp kiekvienos aptariamos įrangos dalies apkrovimo struktūros ir prielaidos, kad bus turima žaliavų.

Bendri skaičiavimo metodai

Klausimyno atsakymai privalo būti pateikti, atsižvelgiant į visus įrenginius, kurių eksploatacija nėra visam laikui nutraukta.

MGI apskaičiavimas yra pagrįstas prielaida, kad darbo sąlygos bus įprastos, tarp jų:

—	darbo jėga bus naudojama įprasta tvarka, t. y. MGI neturėtų keistis dėl to, kad gamykla prisitaiko prie besikeičiančių rinkos sąlygų, laikinai sumažindama arba padidindama personalo skaičių,

—	įranga bus naudojama įprasta tvarka, t. y. turėtų būti numatytas periodinis darbo nutraukimas apmokamų atostogų, einamojo remonto metu ir, jei taikoma, elektros energijos naudojimo sezoniškumas (1),

—	žaliavos bus naudojamos įprasta tvarka,

—

įprastas išlaidų, žaliavų ir pusgaminių pasiskirstymas (jeigu nenurodyta kitaip, „įprastas“ atitinka praėjusių metų lygį) pagal įvairius įrengimus. Tais atvejais, kai dėl konkrečiai įrangai būdingų priežasčių šį pasiskirstymą būtina pakeisti, tokie pakeitimai gali būti atlikti tik tuo atveju, jei yra tikėtina, kad turimų žaliavų arba pusgaminių kiekis bus pakankamas,

—	bus taikomas įprastas gaminių asortimentas, kaip ir ankstesniais metais, jeigu nėra planuojama konkrečių pokyčių,

—	nebus problemų realizuojant gaminius,

—	nebus streikų arba lokautų,

—	neįvyks techninių avarijų arba įrenginių gedimų,

—	nebus rimtų trukdžių dėl oro sąlygų, pvz., potvynių.

Perdavimas eksploatuoti arba pašalinimas iš eksploatacijos

Tais atvejais, kai įrenginiai atitinkamais metais turi būti perduodami eksploatavimui, jų eksploatavimas nutrauktas visam laikui, įrenginiai perduodami arba parduodami, būtina atsižvelgti į datą, kurią įrenginiai pradėti eksploatuoti arba jų eksploatavimas nutrauktas ir MGI apskaičiuoti proporcingai mėnesių skaičiui, kurį įrenginius numatoma naudoti. Naujos įrangos, ypatingai itin didelių schemų atveju, vertinant išdirbį, pasiektiną darbo pradžios laikotarpiu, kuris gali tęstis kelerius metus, turėtų būti vadovaujamasi atsargumo principu.

1.   Plieno gamyklos

—   Konverterinis plienas: konverterinio plieno (pvz., pagaminto pagal LD arba metalurgijos, deguonį tiekiant iš apačios, metodus ir pan.) atveju visi geležies ir plieno gamybos įrenginiai privalo būti vertinami kartu, t. y. plieno gamyklos MGI gali riboti karšto metalo trūkumas; tokiais atvejais plieno gamyklos MGI privalo būti skaičiuojamas pagal turimą geležies kiekį, leidžiantį geležį įprasta tvarka paskirstyti tarp, atitinkamai, plieno gamyklų, liejimo, granuliavimo įrenginių ir pardavimams, ir įprastą laužo kiekį, kuris yra reikalaujamas 1 tonai užbaigto gaminio.

—   Elektros krosnyje lydytas plienas: privalo būti vertinamas įprasta tvarka tiekiamas elektros energijos kiekis.

—   Bendros: tam tikruose pagalbiniuose įrenginiuose gali būti techninių trukdžių, dėl kurių, pavyzdžiui, tuo pačiu metu gali būti panaudojamos tik dvi krosnys iš trijų. (Tai gali sukelti techniniai deguonies tiekimo, džiovyklų, tiltinių mobilių kranų sutrikimai ir pan.). Todėl kiekvieną lydymo cechą privalu vertinti, atsižvelgiant į visus pagalbinius įrenginius, kurie turi įtakos jo panaudojimui.

2.   Valcavimo staklynai ir padengimo linijos

Valcavimo staklyno arba padengimo linijos MGI privalo būti nustatomas remiantis esamu gaminių asortimentu, t. y. remiantis fiksuota nurodyto gaminio dydžių ir dalių apimtimi. Jeigu įmonė dėl nenuspėjamų rinkos sąlygų mano, kad ji prognozuoti negali, turėtų būti naudojamas ankstesnių metų gaminių asortimentas.

Be to, MGI taip pat privalo būti nustatomas, remiantis įprasta pusgaminių, apdirbamų valcavimo staklyne, dimensijų įvairove.

Apskaičiuojant MGI būtina atsižvelgti į trukdžius proceso pradžioje ir pabaigoje, kurie egzistuoja visoje įmonėje, t. y. pusgaminių naudojimo galimybes, jų tvarkymo arba gaminių užbaigimo pajėgumus.

Perkant plieno pusgaminius, valcavimo staklyno arba grupės MGI, kuris kitu atveju būtų ribotas, galima padidinti tik tuo atveju, jei yra tikėtina, kad esant geroms prekybos sąlygoms tais metais bus turimas reikalingas kiekis plieno pusgaminių. Paprastai tai susiję su ilgalaikėmis sutartimis arba gerai parengtomis tiekimo programomis.

Paprastai integruotoje gamykloje arba vienos grupės gamykloje, turimą plieną įprasta tvarka paskirsčius valcavimo staklynams, liejykloms ir pusgaminius paskirsčius vamzdžių gamybai ir kalimui, tarp plieno gamybos ir valcuotų gaminių gamybos turėtų būti išlaikytas balansas.

Kalbant apie faktinį išdirbį (kodas FI), jis turėtų būti nurodomas bruto verte kiekvieno gamybos etapo pabaigoje, prieš bet kokį transformavimą.

Į jį turėtų būti įskaičiuoti visi gamykloje pagaminti gaminiai, nepriklausomai nuo to, ar jie pagaminti jos pačios naudojimui. Visų pirma, visi pagal užsakymą pagaminti gaminiai privalo būti įtraukti į tos gamyklos išdirbį, kurioje jie buvo pagaminti, o ne į gamyklos, kuri pateikė gamybos užsakymą. Jis turėtų apimti visus gaminius ir jų savybes (nelegiruotas ir legiruotas rūšis), taip pat žemesnės kokybės gaminius, kurie iškart nėra perduodami perlydymui, tokius kaip nepagrindiniai gaminiai, lapų ir lakštų pjovimo produktus ir nukirptus kraštus, gaminius, kurie atkuriami pjaustant valcuotus arba iš dalies valcuotus plieno gaminius, arba pusgaminius, kurių defektinės dalys yra atiduodamos į metalo laužą perlydymui nedelsiant.

Duomenų apie faktinį išdirbį perdavimas yra neprivalomas.

Kiekvienai gamyklai privalo būti užpildytas atskiras klausimynas, net jei kelios jų sudaro tos pačios bendrovės dalį.

Specifikacijos

Kodas:

5010

Pavadinimas: koksas

Kokso krosnių išeiga.

Kodas:

5020

Pavadinimas: įkrovos ruošimas

Visų šlako granulių ir kitų įrenginių, gaminančių aglomeruotą medžiagą aukštakrosnių įkrovai ir tiesiogiai redukuotą purią geležį, išeiga.

Kodas:

5030

Pavadinimas: luitinis ketus ir geležies lydiniai

Visos geležies, veidrodinio ketaus ir anglingojo fero-mangano plieno išeiga iš aukštakrosnių ir elektrinių plieno lydimo krosnių gamyklose.

Kodas:

5040

Pavadinimas: neapdorotas plienas

Neapdorotas plienas iš viso.

Kodas:

5041

Pavadinimas: elektra

neapdorotas plienas iš elektrinių (lankinių ir indukcinių) krosnių.

Kodas:

5042

Pavadinimas: iš jų naudojami nepertraukiamo liejimo procese

plokštės, bliumai, metalo strypai, sijų ruošiniai ir vamzdžių pusgaminiai, pagaminti nepertraukiamo liejimo būdu.

Kodas:

5050

Pavadinimas: tiesiogiai karšto valcavimo būdu gauti gaminiai (5051 + 5052)

Priskiriami visi karšto valcavimo gaminiai.

Kodas:

5051

Pavadinimas: plokšti gaminiai

Priskiriami visi karšto valcavimo plokšti gaminiai.

Kodas:

5052

Pavadinimas: ilgi gaminiai

Ilgi karšto valcavimo gaminiai iš viso. Kad būtų patogiau, valcuoti vamzdžių pusgaminiai žymimi šiuo kodu, kadangi jie negali būti klasifikuojami pagal jokį kitą kodą.

Kodas:

5060

Pavadinimas: gaminiai, gauti iš karšto valcavimo gaminių

(išskyrus padengtus gaminius)

Gaminiai, gauti iš karšto valcavimo gaminių (išskyrus padengtus gaminius). Šiuo kodu žymimos karšto valcavimo siauros juostos, pagamintos iš karšto valcavimo plačios juostos, karšto valcavimo plokštės, išpjautos iš karšto valcavimo plačios juostos, šalto valcavimo plokšti gaminiai lakštų arba ritinių forma.

Kodas:

5061

Pavadinimas: iš jų gaminiai, gauti šalto valcavimo būdu

iš jų plokšti gaminiai (plokštės ir juostos), gauti šalto valcavimo būdu.

Kodas:

5070

Pavadinimas: padengti gaminiai

Šiam kodui priskiriamas pakavimo plienas (alavuotas metalas, alavuoti lakštai ir juostos, chromu dengtas plienas naudojant elektrą), visi karštuoju ar elektrocheminiu būdu metalu dengti lakštai, plokštės ir ritės, plokščios ar gofruotos, ir visos plokščios arba gofruotos plokštės, lakštai ir ritės, padengtos organine danga.

Kodų apibrėžimas šioje apžvalgoje yra pateikiamas su nuoroda į ankstesnį Eurostato EAPB klausimyną 2–61.

---

(1)  Tačiau reguliari rekonstrukcija per tam tikrą metų skaičių (pvz., aukštakrosnės) gali sumažėti iki metinio vidurkio.

II PRIEDAS

TECHNINIS FORMATAS

1.   DUOMENŲ FORMA

Duomenys siunčiami kaip įrašų rinkinys, kurių didelė dalis apibrėžia duomenų charakteristiką (šalį, metus, ekonominę veiklą ir pan.). Patys duomenys yra skaičius, prie kurio gali būti pateiktos žymos ir paaiškinančios išnašos. Konfidencialūs duomenys turėtų būti siunčiami, tikrąją vertę įrašius į vertės lauką ir pridėjus žymą, rodančią, kad į įrašą įtraukiami konfidencialūs duomenys.

2.   ĮRAŠO STRUKTŪRA

Įrašai sudaromi iš skirtingų ilgių laukų, atskirtų kabliataškiais (;). Lentelėje yra nurodytas maksimalus numatomas jų ilgis. Eilės tvarka iš kairės į dešinę juos sudaro:

Laukas	Tipas	Maksimalus ilgis	Vertės
Serija	A	3	Raidžių ir skaitmenų kodas, rodantis seriją (žr. toliau pateiktą sąrašą).
Metai	A	4	Keturiais skaitmenimis rašomi metai, pvz., 2003.
Šalis	A	6	Šalies kodas (žr. toliau pateiktą sąrašą).
Produkcijos tipas	A	3	Maksimaliam galimam išdirbiui atskirti nuo faktinio išdirbio (naudojamas tik pajėgumo statistiniams duomenims) arba įrenginio rūšims (įrenginiai įkrovos paruošimui, valcavimo staklynai, aukštakrosnės ir elektrinės geležies gamybos krosnys, elektros gamybos stotys, liejimo įrenginiai, kiti įrenginiai) atskirti (naudojamas tik kuro ir energijos suvartojimo statistiniams duomenims).
Kintamasis	A	4	Kintantis kodas. Kodus, nurodytus Reglamente (EB) Nr. 48/2004 dėl metinių Bendrijos plieno pramonės statistinių duomenų už 2003–2009 ataskaitinius metus pateikimo, sudaro 4 simboliai (žr. toliau pateiktą sąrašą).
Duomenų vertė	N	12	Duomenų eilės numeris, išreikštas sveikuoju skaičiumi be skaičių po kablelio.
Konfidencialumo žyma	A	1	A, B, C, D: rodo, kad duomenys yra konfidencialūs ir nurodo konfidencialumo priežastį (žr. toliau pateiktą sąrašą). Tuščia vieta rodo, kad duomenys nėra konfidencialūs.
Dominavimas	N	3	Skaitmuo, mažesnis arba lygus 100. Jis rodo vienos ar dviejų įmonių, kurių duomenys dominuoja ir dėl to yra konfidencialūs, dominavimo procentą. Vertė suapvalinama iki artimiausio sveiko skaičiaus: pvz., 90,3 suapvalinamas iki 90, 94,50 – iki 95. Jeigu duomenys nėra konfidencialūs, šis laukas paliekamas tuščias. Šis laukas yra naudojamas tik tuo atveju, jei ankstesniame lauke panaudojamos B arba C konfidencialumo žymos.
Duomenų vertės vienetai	A	4	Kodai vienetams nurodyti.

3.   LAUKŲ APRAŠYMAS

3.1.   Serijos tipas

Serijos tipas	Kodas
Metiniai statistiniai duomenys dėl plieno ir ketaus laužo balanso	S10
Metiniai statistiniai kuro ir energijos sunaudojimo duomenys, išskaidyti pagal įrenginių rūšis	S2A
Metiniai elektros energijos plieno pramonėje balanso statistiniai duomenys	S2B
Klausimynas dėl investicijų geležies ir plieno pramonėje	S3A
Metinių pajėgumų statistiniai duomenys	S3B

3.2.   Šalys

Šalis	Kodas
Belgija	BE
Čekija	CZ
Danija	DK
Vokietija	DE
Estija	EE
Graikija	GR
Ispanija	ES
Prancūzija	FR
Airija	IE
Italija	IT
Kipras	CY
Latvija	LV
Lietuva	LT
Liuksemburgas	LU
Vengrija	HU
Malta	MT
Nyderlandai	NL
Austrija	AT
Portugalija	PT
Lenkija	PL
Slovėnija	SI
Slovakija	SK
Suomija	FI
Švedija	SE
Jungtinė Karalystė	UK
Islandija	IS
Lichtenšteinas	LI
Norvegija	NO
Šveicarija	CH

3.3.   Išdirbio tipas arba įrenginių rūšis

Išdirbio tipas	Kodas
Maksimalus galimas išdirbis	MGI
Faktinis išdirbis (neprivalomas)	FI
Įrenginių rūšis
Įrenginiai įkrovos paruošimui	ĮĮP
Valcavimo staklynai	VS
Aukštakrosnės ir elektrinės geležies gamybos krosnys	KRS
Elektros gamybos stotys	EGS
Liejimo įrenginiai	LĮ
Kiti įrenginiai	KĮ

3.4.   Kintamieji ir duomenų vertės vienetai

Kodas	Pavadinimas	Duomenų vertės vienetas
	Plieno ir ketaus laužo balansas	Metrinės tonos
1010	Atsargos pirmąją metų dieną	MTON
1020	Gamykloje pagaminamos atsargos	MTON
1030	Gautos atsargos (1031 + 1032 + 1033)	MTON
1031	iš vietinių šaltinių	MTON
1032	iš Bendrijos šalių	MTON
1033	iš trečiųjų šalių	MTON
1040	Turimos iš viso (1010 + 1020 + 1030)	MTON
1050	Bendras sunaudojimas …	MTON
1051	… elektrinių krosnių	MTON
1052	… nerūdijančio metalo laužo	MTON
1060	Tiekimas	MTON
1070	Atsargos paskutiniąją metų dieną (1040 – 1050 – 1060)	MTON
	Kuro ir energijos sunaudojimas
2010	Kietasis kuras (2011 + 2012)	MTON
2011	Koksas	MTON
2012	Kitas kietasis kuras	MTON
2020	Skystasis kuras	MTON
2030	Dujos (2031 + 2032 + 2033 + 2034)	GJ
2031	Aukštakrosnių dujos	GJ
2032	Koksavimo dujos	GJ
2033	Konverterinės dujos	GJ
2034	Kitos dujos	GJ
2040	Aukštakrosnių dujų išorės tiekimas	GJ
2050	Konvertavimo dujų išorės tiekimas	GJ
	Metiniai elektros energijos plieno pramonėje balanso statistiniai duomenys	MWh
3100	Ištekliai (3101 + 3102)	MWh
3101	Bendroji gamyba	MWh
3102	Gauta iš išorės	MWh
3200	Sunaudojimas (3210 + 3220 + 3230)	MWh
3210	Sunaudota įrenginiuose (3211 + 3212 + 3213 + 3214 + 3215 + 3216 + 3217)	MWh
3211	Kaitinimo įrengimai ir įrengimai įkrovos paruošimui	MWh
3212	Aukštakrosnės ir elektrinės geležies gamybos krosnys	MWh
3213	Elektrinio liejimo įrenginiai ir nepertraukiamo liejimo įrenginiai	MWh
3214	Kiti liejimo įrenginiai ir nepertraukiamo liejimo įrenginiai	MWh
3215	Valcavimo staklynai	MWh
3216	Elektros gamybos stotys	MWh
3217	Kiti įrenginiai	MWh
3220	Tiekimas į išorę	MWh
3230	Praradimai	MWh

Euro zonos šalių finansiniai duomenys privalo būti išreikšti tūkstančiais eurų, o euro zonai nepriklausančių šalių – tūkstančiais nacionalinės valiutos vienetų.

Kodas	Pavadinimas	Duomenų vertės vienetas
	Investicijų į geležies ir plieno pramonę išlaidos	Tūkstančiais eurų arba nacionalinės valiutos vienetų
4010	Koksavimo įrenginiai	tūkst. EUR arba tūkst. NVV
4020	Įrenginiai įkrovos paruošimui	tūkst. EUR arba tūkst. NVV
4030	Geležies ir geležies lydinių gamybos įrenginiai (įskaitant aukštakrosnes)	tūkst. EUR arba tūkst. NVV
4040	Plieno liejyklos liejimo įrenginiai	tūkst. EUR arba tūkst. NVV
4041	Iš jų elektriniai	tūkst. EUR arba tūkst. NVV
4050	Nepertraukiamo liejimo įrenginiai	tūkst. EUR arba tūkst. NVV
4060	Valcavimo staklės (4061 + 4062 + 4063 + 4064)	tūkst. EUR arba tūkst. NVV
4061	Plokšti gaminiai	tūkst. EUR arba tūkst. NVV
4062	Ilgi gaminiai	tūkst. EUR arba tūkst. NVV
4063	Šalto valcavimo staklės	tūkst. EUR arba tūkst. NVV
4064	Padengimo įrenginiai	tūkst. EUR arba tūkst. NVV
4070	Kiti įrenginiai	tūkst. EUR arba tūkst. NVV
4100	Bendros išlaidos iš viso (4010 + 4020 + 4030 + 4040 + 4050 + 4060 + 4070)	tūkst. EUR arba tūkst. NVV
4200	Iš jų skirti kovai su tarša	tūkst. EUR arba tūkst. NVV
	Maksimalus galimas išdirbis geležies ir plieno pramonėje (pajėgumas)	1 000 tonų per metus
5010	Koksas	1 000
5020	Įkrovos ruošimas	1 000
5030	Luitinis ketus ir geležies lydiniai	1 000
5040	Neapdorotas plienas	1 000
5041	elektra	1 000
5042	nepertraukiamo liejimo būdu	1 000
5050	Gaminiai, gauti tiesioginio karšto valcavimo būdu (5051 + 5052)	1 000
5051	Plokšti gaminiai	1 000
5052	Ilgi gaminiai	1 000
5060	Gaminiai, gauti iš karšto valcavimo būdu pagamintų gaminių (išskyrus padengtų gaminių)	1 000
5061	iš jų gaminiai, gauti šalto valcavimo būdu	1 000
5070	Padengti gaminiai	1 000

3.5.   Konfidencialumo žymos

Prašoma, kad valstybės narės konfidencialius duomenis aiškiai pažymėtų, naudodamos toliau išvardintas žymas:

Konfidencialumo priežastis	Žyma
Per mažai įmonių	A
Dominuoja vienos įmonės duomenys	B
Dominuoja dviejų įmonių duomenys	C
Duomenys konfidencialūs dėl antrinio konfidencialumo	D

4.   ĮRAŠŲ PAVYZDŽIAI

1 pavyzdys

S10;2003;DE;;1010;12345;;;MTON

Pagal plieno ir ketaus laužo balanso metinius statistinius duomenis, Vokietijos atsargos 2003 1 1 sudarė 12 345 metrines tonas. Šie duomenys nebuvo konfidencialūs

2 pavyzdys

S3B;2003;SK;MPP;5010;12000;;;MTON

Pagal pajėgumo metinius statistinius duomenis, maksimalus galimas kokso išdirbis Slovakijoje 2003 metais siekė 12 000 tonų. Šie duomenys nebuvo konfidencialūs.

3 pavyzdys

S3B;2003;ES;ACP;5040;12000;B;95;MTON

Pagal pajėgumo metinius statistinius duomenis, faktinis neapdoroto plieno išdirbis Ispanijoje 2003 metais sudarė 12 000 tonų. Šie duomenys buvo konfidencialūs, kadangi dominavo vienos įmonės duomenys ir sudarė 95 % išdirbio.

5.   ELEKTRONINĖ FORMA

Valstybės narės teikia Komisijai (Eurostatui) duomenis ir meta duomenis, kurie yra reikalaujami pagal šį reglamentą, elektroniniame formate, suderinamame su Komisijos (Eurostato) siūlomu pasikeitimo duomenimis standartu.