10.6.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 150/24

(1)

2003 m. vasarą pasirodžius straipsniams spaudoje, Komisija paprašė Prancūzijos pateikti jai informaciją apie pirkimo pasiūlymą, kurį valstybinė atominė bendrovė Areva pateikė Alstom grupės Perdavimo ir paskirstymo padaliniui (Transmission et Disttribution, toliau – T & D), bei kitą informaciją, susijusią su visomis priemonėmis, vykdytomis tuomet didelių finansinių problemų turėjusios Alstom grupės naudai.

(2)

2003 m. rugpjūčio 8 ir 14 d. laiškais Prancūzija pranešė Komisijai 2003 m. rugpjūčio 2 d. su Alstom grupe ir 32 bankais sudariusi sutartį dėl įvairių paramos priemonių skyrimo prie bankroto ribos esančiai Prancūzijos įmonei, įgyvendinant įmonės sanavimo ir restruktūrizavimo planą.

(3)

2003 m. rugpjūčio 27 d. Komisija informavo Prancūziją numatanti pasinaudoti suspendavimo procedūrą kai kurių planuojamų pagalbos priemonių atžvilgiu. 2003 m. rugpjūčio 28 d. laišku Komisija paprašė papildomos informacijos apie įvairias susijusias priemones, kurių nebuvo Prancūzijos anksčiau pateiktame sąraše.

(4)

Prancūzijos atsakymai į Komisijos laiškus buvo gauti 2003 m. rugsėjo 4 d.2003 m. rugsėjo 10 d. Prancūzija paprašė pratęsti atsakymams į 2003 m. rugpjūčio 28 d. Komisijos pateiktus klausimus dėl susijusių priemonių skirtą laiką. 2003 m. rugsėjo 15 d. laišku Komisija šį prašymą atmetė.

(5)

2003 m. rugsėjį tarp Prancūzijos ir Komisijos įvyko keli darbo posėdžiai, jų metu Prancūzija Komisijai įteikė darbo dokumentus.

(6)

2003 m. rugsėjo 17 d. Komisija pagal Sutarties 88 straipsnio 2 dalį pradėjo formalią tyrimo procedūrą dėl visų priemonių, apie kurias buvo pranešta bei dėl susijusių priemonių.

(7)

Beje, Komisija konstatavo, kad yra visos sąlygos, leidžiančios reikalauti, kad Prancūzija neinvestuotų į Alstom grupės kapitalą ir nesuteiktų antraeilės paskolos. Komisija priėmė sprendimą įgalioti už konkurenciją atsakingą Komisijos narį, suderinus su Komisijos pirmininku, ne vėliau nei 2003 m. rugsėjo 22 d. patvirtinti ir pranešti Prancūzijai apie reikalavimą laikinai sustabdyti tam tikras pagalbos priemones, jei Prancūzija viešai neįsipareigos nedalyvauti finansavimuose, kurie automatiškai ir negrįžtamai reikštų investicijas į Alstom grupės nuosavą kapitalą, be išankstinio Komisijos pritarimo pagal valstybės pagalbą reglamentuojančias taisykles.

(8)

2003 m. rugsėjo 19 d. Prancūzija Komisijai pateikė naują susitarimo projektą, dėl kurio dar buvo deramasi tarp Alstom, ją kredituojančių bankų ir valstybės, ir kuris turėjo pakeisti 2003 m. rugpjūčio 2 d. susitarimą. 2003 m. rugsėjo 22 d. laišku Komisija pažymėjo susipažinusi su šiais duomenimis ir nurodė Prancūzijai, kad, kadangi 2003 m. rugsėjo 17 d. Komisijos iškeltos sąlygos yra patenkintos, nebėra aktualu įgyvendinti įgaliojimu numatyto reikalavimo laikinai sustabdyti pagalbą.

(9)

Apie galutinį susitarimą Komisijai buvo pranešta 2003 m. rugsėjo 26 d. Buvo patikslinta, kad apie pakeisto plano detales jai bus pranešta vėliau.

(10)

2003 m. spalio 15 d. sprendimu Komisija išplėtė pagal Sutarties 88 straipsnio 2 dalį pradėtą formaliąją tyrimo procedūrą, ją pritaikydama naujoms priemonėms, apie kurias buvo pranešta (2).

(11)

2003 m. rugsėjo 17 d. ir spalio 15 d. Komisijos sprendimai buvo kartu paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (3). Komisija pakvietė suinteresuotas šalis pateikti savo pastabas dėl tiriamų priemonių.

(12)

2003 m. spalio 31 d. laišku Komisija kreipėsi į Prancūzija su prašymu pateikti papildomos informacijos. 2003 m. lapkričio 11 d. Komisija išsiuntė Prancūzijai laišką, informuodama apie vėlavimą pateikti Komisijos vertinimui reikalingus duomenis.

(13)

2003 m. lapkričio 24 ir 25 d. laišku Prancūzija nusiuntė Komisijai pirmuosius duomenis apie Alstom padalinio T & D veiklos perleidimą bei susijusias priemones.

(14)

2003 m. gruodžio 2 d. išsiuntusi priminimą, 2003 m. gruodžio 5 d. Komisija gavo laišką su papildoma informacija prie 2003 m. rugpjūčio 8 d., rugpjūčio 14 d. ir rugsėjo 26 d. pranešimų, bei atsakymu į papildomus 2003 m. spalio 31 d. Komisijos klausimus.

(15)

2003 m. gruodžio 3 d. laišku Komisija paprašė Prancūzijos patikslinti duomenis apie susijusias priemones.

(16)

Tarp 2003 m. gruodžio 3 d. ir 8 d. Komisijai buvo praneštos 46 trečiųjų suinteresuotųjų šalių nuomonės. Šios nuomonės buvo nusiųstos Prancūzijai pastaboms pateikti 2003 m. gruodžio 22 d. ir 2004 m. sausio 12 d. bei 16 d. laiškais.

(17)

2003 m. gruodžio 24 d. laišku Prancūzija paprašė jai skirti papildomą 20 darbo dienų terminą atsakymams į 2003 m. gruodžio 3 d. papildomus Komisijos klausimus. Komisija patenkino šį prašymą 2004 m. sausio 13 d. laišku.

(18)

2004 m. sausio 12 d. laišku Komisija informavo Prancūziją, kad po konkurso, kuris buvo paskelbtas ieškant pagalbos Alstom restruktūrizavimo plano analizei atlikti, nepriklausomu ekspertu buvo pasirinkta bendrovė BearingPoint France SAS.

(19)

2004 m. sausio 22 d. laišku Prancūzija paprašė dar kartą maždaug mėnesiui atidėti atsakymų į suinteresuotųjų šalių pastabas pateikimo terminą. Šiam atidėjimui Komisija pritarė 2004 m. sausio 27 d. laišku.

(20)

2004 m. sausio 30 d. Komisija kreipėsi į Prancūziją papildomos informacijos dėl Alstom padalinio T & D perleidimo masto ir jai buvo atsakyta 2004 m. vasario 16 d. laišku.

(21)

2004 m. vasario 11 d. Prancūzija atsakė į Komisijos 2003 m. gruodžio 3 d. laišką dėl susijusių priemonių. Kadangi kai kurie duomenys dar buvo pateikti ne visi, 2004 m. vasario 19 d. laišku Komisija Prancūzijos vėl paprašė juos patikslinti. 2004 m. kovo 9 d. laišku Prancūzija pateikė prašomus duomenis.

(22)

2004 m. kovo 10 d. laišku Komisija priminė Prancūzijai vis dar laukianti jos atsakymo su pastabomis apie trečiųjų šalių nuomonę, kurį ji buvo įsipareigojusi pateikti iki kovo 1 d. Prancūzijos atsakymas, prie kurio buvo pridėti kai kurie duomenys apie tam tikrus pradinio restruktūrizavimo plano pakeitimus, pasiekė Komisiją 2004 m. kovo 15 d. laišku.

(23)

Per 2004 m. balandžio ir gegužės mėn. įvyko keli Prancūzijos ir Komisijos posėdžiai, siekiant aptarti pradinio Prancūzijos pasiūlyto finansinio plano pagerinimo galimybes ir kompensacines priemones, reikalingas, norint patvirtinti pagalbos priemones. Po šių posėdžių Prancūzija Komisijai nusiuntė du laiškus, 2004 m. gegužės 21 d. ir 26 d., kuriuose ji prisiėmė tam tikrų įsipareigojimų dėl šių priemonių ir pranešė apie pradinių priemonių pakeitimus. 2004 m. birželio 7 d., 9 d., 10 d., 18 d. ir 25 d. laiškais Prancūzija Komisijai pateikė papildomą informaciją.

(24)

Alstom yra pagal Prancūzijos teisę veikianti ribotos turtinės atsakomybės akcinė bendrovė, kotiruojama Paryžiaus, Londono ir Niujorko biržose. Per 2002–2003 finansinius metus grupės apyvarta 21,4 milijardo eurų, veiklos rezultato deficitas buvo 507 milijonai eurų ir grynieji nuostoliai siekė 1,38 milijardo eurų. 2003 m. kovo 31 d.Alstom dirbo apie 110 000 darbuotojų 70 valstybių, iš jų Europoje – 62 000.

(25)

Iki dabartinės restruktūrizacijos Alstom užsiėmė produktų ir sistemų kūrimo, gamybos ir priežiūros veikla keturiose srityse – energijos (toliau – Power sektorius), perdavimo ir paskirstymo (toliau – T & D sektorius), geležinkelio transporto (toliau – Transport sektorius) ir laivų statybos (toliau – Marine sektorius):

(26)

Per 2003–2004 finansinius metus Alstom apyvarta siekė 16,7 milijardo eurų, arba 10 % mažiau nei 2002–2003 m., remiantis palyginamais duomenimis. Nepaisant teigiamo 300 milijonų eurų veiklos rezultato (veiklos pelno marža 1,8 %), grynieji Alstom nuostoliai padidėjo ir pasiekė 1,86 milijardo eurų, iš jų 655 milijonai – restruktūrizavimo sąnaudų ir 460 milijonų finansinių sąnaudų.

(27)

Veiklos rezultatų raida pagal sektorius pateikiama 1 lentelėje.

1 lentelė

Duomenys apie įmonę

(28)

Prancūzija aiškina, kad Alstom patiriamus sunkumus sukėlė vienu metu iškilę keli veiksniai. Visų pirma grupė nukentėjo nuo bendrojo ekonomikos sąstingio po 2001 m. rugsėjo 11 d. įvykių. Prancūzija beje pažymėjo, kad kai kurių rinkų liberalizavimas (ypač elektros rinkos, bei, šiek tiek mažiau, transporto rinkos) buvo papildomas įmonės sunkumus lėmęs veiksnys.

(29)

Be to grupė patyrė netiesiogines sudėtingų techninių problemų, palietusių didžiąsias dujų turbinas GT24 ir GT26, kurias grupė nusipirko iš Švedijos grupės ABB, pasekmes. Alstom taip pat patyrė sunkumų, susijusių su traukinių pardavimu Jungtinei Karalystei. Galiausiai, įmonė nukentėjo nuo kruizinių laivų užsakymų stokos 2001–2002 ir 2002–2003 m. ir patyrė nuostolių dėl Renaissance Cruises bankroto.

(30)

Nuo 2003 m. pavasario, paskelbusi apie sunkumus ir patirtų nuostolių sumą, Alstom grupė tapo nepasitikėjimo krizės auka. Užsakymų skaičius sumažėjo, nes klientai nebebuvo tikri, ar įmonė galės tesėti savo įsipareigojimus ateinančiais metais. Tiekėjai nustatė daug griežtesnes mokėjimo sąlygas, finansų institucijos nusprendė sumažinti Alstom užsakymų garantines sumas.

(31)

Be to, po 2001 m. rugsėjo 11 d. įvykių dauguma draudimo bendrovių sumažino savo riziką klientų atžvilgiu ir nustatė Alstom griežtesnes garantijų teikimo sąlygas. Tačiau, norėdamas veikti šiose rinkose, Alstom privalo gauti garantijas, užtikrinančias tinkamą ilgalaikių sutarčių vykdymą. Be šių garantijų Alstom negali patenkinti naujų užsakymų.

(32)

2002 m. kovą buvo apsispręsta dėl pirmojo Alstom veiklos atgaivinimo plano („Restore value“), tačiau jis buvo tik iš dalies įgyvendintas. Antrasis planas, apimantis ir pradinius projektus, bet daug ambicingesnis, buvo patvirtintas 2003 m. kovą, o vėliau pataisytas ir sustiprintas 2004 m. sausį. Šį antrąjį planą Prancūzija vadina restruktūrizavimo planu, skirtą laikotarpiui nuo 2002–2003 finansinių metų iki 2005–2006 finansinių metų. Jame numatytos trys priemonių sekos: perleidimai, kuriais siekiama koncentruoti grupės veiklą į strategines sritis; pramoninis reorganizavimas; finansinis restruktūrizavimas.

(33)

Įgyvendindama pirmąją priemonių seką, susijusią su grupės veiklos koncentravimu strateginiuose sektoriuose, Alstom ėmėsi veiklos perleidimo, dėl kurio grupės apyvarta sumažėjo 4,3 milijardo eurų (– 20 %, palyginti su 2002–2003 m.), o darbuotojų skaičius sumažėjo 30 000 žmonių (– 27 %).

Buvo atlikti šie perleidimai:

(34)

Antroji priemonių seka yra strateginių Alstom sektorių pramoninis reorganizavimas į tris sektorius, kurių bendra apyvarta 2005 – 2006 m. prognozuojama 16 milijardų eurų:

Į bendrą apyvartą taip pat įeina Power Conversion sektorius (0,5 milijardo eurų apyvarta), „Corporate“ dalis (0,2 milijardo eurų) ir 1 milijardo eurų sumažintas perskaičiavimas korporaciniame lygyje („corporate buffer“).

(35)

Kiekviename šių sektorių restruktūrizavimo priemonės bus vykdomos šia tvarka:

(36)

(37)

Trečiajai priemonių sekai – finansiniam restruktūrizavimui – numatyta finansinė iš Alstom, valstybės ir bankų investicijų sudaryta schema.

(38)

Pirmoji schema buvo užbaigta 2003 m. rugpjūčio 2 d. Komisijai pradėjus formalią tyrimo procedūrą, 2003 m. rugsėjo 26 d. Prancūzija pranešė apie žymiai pakeistą susitarimą, kuriame nebebuvo priemonių, numatančių automatines ir negrįžtamas valstybės investicijas į Alstom grupės nuosavą kapitalą negavus išankstinio Komisijos pritarimo, kaip reikalaujama pagal valstybės pagalbą reglamentuojančius Bendrijos teisės aktus. Šis naujasis susitarimas, kurio sąlygos pateikiamos toliau, pakeitė 2003 m. rugpjūčio 2 d. susitarimą.

(39)

Susitarime visų pirma numatytas (1 priemonė) valstybės įsipareigojimas pasirašyti 300 milijonų eurų vertės valstybei skirtų ribotos trukmės antraeilių į akcijas konvertuojamų vertybinių popierių (TSDDRA) emisiją. 1 TSDDRA buvo prilyginta 1 akcijai ir buvo nusipirkta už 1,25 euro. Jų terminas 20 metų, nustatyta metinė palūkanų norma yra 2 % iki Komisijos sprendimo. Šie vertybiniai popieriai yra antraeilė skola, antrinė palyginus su kitomis antraeilėmis skolomis, pavyzdžiui, su į akcijas konvertuojamomis obligacijomis (ORA), antraeilėmis ribotos trukmės paskolomis (PSDD) ir ribotos trukmės antraeiliais vertybiniais popieriais (TSDD) (8).

(40)

Konvertavimui taikoma ši sąlygiškumo nuostata: „Bendrovės išleisti ir valstybės pasirašyti TSDDRA bus konvertuojami į paprastąsias akcijas po vieną 1,25 euro nominalios vertės akciją už TSDDRA, su vienintele sąlyga, kad bus gautas Komisijos sprendimas, nustatantis, kad valstybės pasirašyta Alstom išleista TSDDRA emisija ir jos atlyginimas akcijomis yra su bendrąja rinka suderinama valstybės pagalba arba nėra valstybės pagalba. Konvertavimas į akcijas automatiškai ir teisėtai bus atliktas pirmąją darbo dieną po to, kai valstybė gaus Komisijos sprendimą 0147“.

(41)

Valstybė įsipareigojo neperleisti TSDDRA ar akcijų, kuriomis turėtų būti už juos atsilyginta, kol bendrovė visiškai neatsigaus.

(42)

Bankai savo ruožtu įsipareigojo neatšaukiamai pasirašyti 300 milijonų eurų kapitalo didinimo emisiją po 1,25 euro už akciją, kuri buvo patvirtinta ir jiems rezervuota 2003 m. lapkričio 18 d. visuotiniame susirinkime.

(43)

Pagal susitarimą taip pat numatyta suteikti trumpalaikių finansinių išteklių iš viso už 1,5 milijardo eurų (2 priemonė). Valstybė tiesiogiai arba per Caisse des Dépôts et Consignations (CDC) įsipareigojo pratęsti 300 milijonų eurų vertės pasirašytų komercinių vekselių terminą iki 12 mėnesių nuo paskutinės emisijos prieš 2004 m. vasario 8 d. ir papildomai pasirašyti iki 900 milijonų eurų komercinių vekselių. Taigi valstybės įsipareigojimai trumpalaikiams finansiniams ištekliams pakilo iki 1,2 milijardo eurų.

(44)

Visi papildomi 900 milijonų buvo pasirašyti, o vėliau Alstom išpirkti: 2003 m. gruodžio 23 d. įmonė grąžino 800 milijonų eurų gavusi pajamų iš ilgalaikių investicijų (TSDDRA, TSDD ir PSDD), nurodytų 39, 47 ir 48 konstatuojamosiose dalyse, o 100 milijonų eurų buvo grąžinti 2004 m. sausį iš pajamų, gautų pardavus T & D padalinį bendrovei Areva.

(45)

Bankai prisideda 300 milijonų eurų vertės komerciniais vekseliais ir įsipareigoja juos pratęsti iki 12 mėnesių termino nuo paskutinės emisijos prieš 2004 m. vasario 8 d. pabaigos.

(46)

Susitarime taip pat numatyta (3 priemonė), kad bankai atidarys sindikuotą 3,5 milijonų eurų garantijos liniją, iš kurių 65 %, arba 2,275 milijardo eurų, su valstybės laidavimu. Ši garantijų sistema turėjo veikti, kol bus išnaudotas 3,5 milijardo eurų kreditas. Šitokiu būdu garantuotų sutarčių trukmė neturi būti ilgesnė nei 7 metai. Valstybės laidavimas buvo suteiktas per Prancūzijos pramonės vystymo kasą (Caisse Française de Développement Industriel, CFDI), priklausančią grupei Banques Populaires. Pažymėtina, kad minėdama šią priemonę, Prancūzija tvirtina, kad ši garantija yra suteikta valstybės.

(47)

Ketvirtoji priemonė yra 5 metų 1,5 milijardo eurų vertės antraeilė ribotos trukmės paskola (PSDD), iš kurios 300 milijonų eurų turės skirti valstybė, o 1,2 milijardo eurų – bankai (4 priemonė). 2003 m. gruodžio 5 d. pastabose Prancūzija nurodė, kad galiausiai šią paskolą skyrė CFDI. Valstybė tik suteikė CFDI garantiją visai paskolos sumai. PSDD palūkanos yra EURIBOR + 450 bazinių punktų, iš jų 300 bazinių punktų mokami kiekvieno palūkanų mokėjimo laikotarpio pabaigoje, o 150 bazinių punktų kapitalizuojami ir išmokami in fine. Ši paskola yra antraeilė paskola, bet viršesnė už TSDDRA, TSDD ir ORA.

(48)

Prancūzija įsipareigojo neatšaukiamai pasirašyti valstybei skirtą ribotos trukmės antraeilių vertybinių popierių (TSDD) 200 milijonų eurų 15 metų trukmės emisiją (5 priemonė, ankstesnė 4 bis priemonė). Metinės palūkanos už šiuos TSDD yra 500 bazinių punktų didesnės nei orientacinė palūkanų norma, iš jų 350 metiniai baziniai punktai mokami kasmet pasibaigus terminui, o 150 metinių bazinių punktų yra kapitalizuojami ir išmokami in fine. Jie yra antraeiliai ORA, PSDD ir (arba) pirmenybės teisės neturinčių paskolų atžvilgiu.

(49)

Be jau aprašytų intervencinių priemonių bankai garantavo į akcijas konvertuojamų obligacijų (ORA) emisiją, kurios pradinė vertė buvo planuojama 1 milijardas eurų, suteikiant pasirašymo teisės pirmenybę dabartiniams bendrovės akcininkams. ORA, kurių emisijos dydis galiausiai buvo nustatytas 900 milijonų eurų, bus konvertuojama į akcijas po penkerių metų nuo operacijos pradžios. Emisijos sąlygos yra tokios: 2 % kuponas, kapitalizuojamas 2004 m. pabaigoje, 1 ORA už 1 akciją paritetas, pasirašymo kaina 1,40 euro, emisijos premija nuo 10 % iki 20 %. Šios skolos yra antraeilės PSDD atžvilgiu, tačiau viršesnės už TSDDRA ir TSDD.

(50)

3 lentelėje pateikiama pagalbos Alstom priemonių visuma pagal 2003 m. rugsėjo 26 d. Prancūzijos praneštą finansinę schemą, pakeitusią 2003 m. rugpjūčio 2 d. susitarimą.

3 lentelė

Finansinė schema, 2003 m. rugsėjo mėn. variantas

(51)

2004 m. gegužę Prancūzija pranešė Komisijai šios finansinės schemos pakeitimus, kuriuos 2004 m. vasarą įgyvendins valstybė ir bankai. Naujojoje schemoje yra du ankstesnių priemonių pataisymai ir viena nauja priemonė.

(52)

Visų pirma, valstybės laidavimas už sindikuotą garantinę liniją (3 priemonė) bus išlaisvintas ir perkeltas į garantijos schemą bankų suteiktai naujai sindikuotai 8 milijardų eurų garantinei kredito linijai. Šios naujosios garantinės linijos garantijų mechanizmas yra toks: nuostoliai bus padengti visų pirma iš įmonės pateikto 700 milijonų eurų grynaisiais užstato. Antra, nuostoliai bus dengiami iš 1,3 milijardo eurų garantijos, kurią pari passu suteikia valstybė (1,25 milijardo eurų) ir bankai (50 milijonų eurų). Didesniems nei 2 milijardų eurų nuostoliams laidavimas nebegalios ir jie turės būti visiškai padengiami garantijas suteikusių bankų sąskaita. Garantijos iš šios sindikuotos linijos mokamos 2 metus nuo jos atidarymo, kuris planuojamas 2004 m. vasarą. Per šį laikotarpį, viena vertus, dėl esamų garantijų amortizavimo Alstom gaminant ir pristatant savo produkciją, mažės garantinės linijos įsiskolinimas. Kita vertus, per tą patį laikotarpį linija bus papildoma kitomis garantijomis, bet ne daugiau nei iki 8 milijardų eurų kredito ribos. Pasibaigus garantijų emisijos laikotarpiui ir nutraukus papildymą, linijos įsiskolinimas mažės priklausomai nuo garantijų amortizavimo. Tuo pačiu, garantijos bus amortizuojamos taip, kad bet kuriuo metu jos nebūtų mažesnės nei 25 % garantijų linijos įsiskolinimo. Antro lygio 1,3 milijardo eurų garantija amortizuojama pirmumo tvarka, o 700 milijonų eurų pirmųjų nuostolių garantija amortizuojama po jos. Todėl mokėjimo rizika valstybei turėtų išnykti 2008 m. pabaigoje – 2009 m. pradžioje, o ne 2001 m. pabaigoje – 2012 m. pradžioje, kaip buvo planuojama pagal ankstesnę schemą, kurioje valstybės laidavimui nebuvo numatytas amortizavimas pirmumo tvarka. Pažymėtina, kad 8 milijardų eurų kreditą sudarys ne tik naujų garantijų emisija. Iš tiesų, visos garantijos, bankų suteiktos po 2003 m. rugsėjo ir todėl negavusios 65 % valstybės laidavimo, ir – esant tam tikroms sąlygoms bei ribotai – garantijos, suteiktos iki 2003 m. rugsėjo, galės būti įtrauktos į šią naująją sindikuotą 8 milijardų eurų liniją, tokiu būdu joms pritaikant atitinkamą garantijos mechanizmą.

(53)

Antra, Prancūzija įsipareigoja per 2004 m. vasarą paversti kapitalu savo paskolą Alstom, kurią sudaro 300 milijonų eurų vertės PSDD (4 priemonė), priklausanti CFDI, ir 200 milijonų eurų vertės TSDD (5 priemonė). Bankai taip pat turės galimybę paversti kapitalu dalį savo kreditų Alstom.

(54)

Papildomas kapitalo didinimas 1–1,2 milijardo eurų vyks 2004 m. vasarą (6 priemonė). Valstybė jame dalyvaus proporcingai savo valdomam kapitalui, įsigytam konvertavus TSDDRA, arba nuo 17 % iki 18,5 %. Taigi valstybės investuota suma sieks 170–222 milijonus eurų. Likutis bus išleistas į rinką turint tvirtą bankų įsipareigojimą išpirkti emisiją. Šiuo kapitalo didinimu bus gauta 700 milijonų eurų, reikalingų sukurti užstatą, padengiantį pirmuosius naujosios sindikuotos garantijų linijos nuostolius.

(55)

4 lentelėje pateikiama visuma priemonių, numatytų pagal naująją schemą, nagrinėjamą šiame sprendime.

4 lentelė

Finansinės schemos aprašymas, 2004 m. gegužės variantas

(56)

(57)

(58)

Be jau minėtų priemonių 2003 m. rugpjūčio 2 d. susitarime buvo paminėta priemonė, apie kurią Komisija jau žinojo iš spaudos ir dėl kurios 2003 m. liepos 10 d. laišku Prancūzija buvo paprašyta pateikti informaciją (7 priemonė, buvusi 5 priemonė): pasak spaudos, atominės energetikos grupė Areva pateikė Alstom T & D sektoriaus pirkimo pasiūlymą, kurio numanoma vertė didesnė nei 1 milijardas eurų. Anot Prancūzijos, stebėjimo tarybos posėdyje 2003 m. liepos 1 d. Prancūzijos vyriausybė davė sutikimą (11) Areva direktorių tarybos pasiūlymui pateikti šio sektoriaus pirkimo pasiūlymą Alstom. Pažymėtina, kad ši priemonė aiškiai nurodoma restruktūrizavimo plane ir 2003 m. rugpjūčio 2 d. susitarime.

(59)

Be to, Komisija sužinojo apie eilę nepraneštų priemonių, dėl kurių 2003 m. rugpjūčio 28d. ir gruodžio 3 d. laiškais Prancūzija buvo paprašyta pateikti informaciją:

(60)

Formali tyrimo procedūra buvo pradėta siekiant patikrinti, ar priemonės, apie kurias Komisijai buvo pranešta 2003 m. vasarą, yra su bendrąja rinka suderinama pagalba. Nors šios priemonės buvo skirtos iš valstybės išteklių, suteikė Alstom galimybę toliau veikti atitinkamose rinkose, gali iškraipyti konkurenciją ir paveikti valstybių narių tarpusavio prekybą, Prancūzija ginčijo kai kurių priemonių priskyrimą prie pagalbos (ypač 1 priemonės). Beje, Prancūzijos pateikta informacija dėl 7–10 priemonių buvo nepakankama, o kitos priemonės buvo laikomos sanavimo ir restruktūrizavimo pagalba. Priemonių visuma galėjo neatitikti Bendrijos gairėse dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti nustatytų kriterijų (12) (toliau – gairės), ypač tos priemonės, kurias Prancūzija pavadino sanavimo pagalba, nes restruktūrizavimo planas buvo jau įgyvendintas.

(61)

Vėliau Prancūzija iš dalies pakeitė pradines pagalbos priemones, sudariusi naują susitarimą su bankais. Šios priemonės buvo praneštos Komisijai 2003 m. rugsėjo 26 d. Atsižvelgiant į tai formali tyrimo procedūra buvo išplėsta ir apėmė naująsias priemones, kurios iš dalies pakeitė pagal 2003 m. rugpjūčio 2 d. susitarimą nustatytas priemones bei pakeitė susitarimo sumos dydį.

(62)

2004 m. gegužę atsiradus naujai finansinei schemai, Komisija nutarė, kad nėra nei reikalo, nei būtinybės antrą kartą išplėsti tyrimo procedūrą. Visų pirma buvo konstatuota, kad dėl padarytų pakeitimų bendra pagalbos suma ne padidėjo, o priešingai, sumažėjo. Iš tiesų, garantinei linijai suteiktas valstybės laidavimas (3 priemonė), pakeitęs ankstesnę valstybės garantiją, sumažino valstybės riziką 1 milijardu eurų. Be to, pagal nustatytą garantijų mechanizmą buvo numatyta, kad nuostoliai pirmumo tvarka bus padengiami iš įmonės skirto 700 milijonų eurų užstato, o valstybė įsikiš tik antraeilės garantijos atveju. Nepriklausomai nuo nuostolių dydžio, valstybės dengiama suma išlieka mažesnė nei buvo numatyta ankstesniojoje schemoje. Kaip bus išaiškinta VI skyriaus 3 dalyje, garantijos turi būti vertinamos kaip valstybės pagalba, galinti siekti iki 100 % jų vertės. Atsižvelgiant į tai, valstybės įsipareigojimų išplėtimą garantijomis puikiai kompensuoja įdiegus naująją schemą realiai ir žymiai sumažėjusi pagalbos suma. Be to, valstybės skolos (4 ir 5 priemonės) konvertavimas į kapitalą, numatytas pagal šias pataisas, nepadidina su tuo susijusios pagalbos sumos. Iš tiesų, kaip bus išaiškinta VI skyriaus 3 dalyje, šiuo atveju paskolos nuo jų suteikimo momento yra laikomos pagalba, kurios dydis siekia 100 % atitinkamos sumos. Galiausiai, valstybės investicija į naująją kapitalo didinimo operaciją (6 priemonė) nebus tokia reikšminga palyginus su privataus sektoriaus investicijomis. Ji bus proporcinga valstybės įsigyto kapitalo dydžiui ir vyks tomis pat sąlygomis, kaip ir kitų dalyvių. Be to, kalbant apie bendrą valstybei tenkančią finansinę riziką, jos investiciją į kapitalo didinimą puikiai kompensuos sumažėjęs laidavimo garantinei linijai dydis.

(63)

Taip pat buvo konstatuota, kad naujosios finansinės schemos pakeitimai, atlikti 2004 m. gegužę, pasireiškė labai žymiai padidėjusiu privataus sektoriaus įnašu į restruktūrizavimą, todėl reikšmingai pagerėjo Alstom finansinė būklė. Iš teisų, pakeitus valstybės laidavimą dėl garantinės linijos, bankų finansinė rizika pasiekė 6 milijardus eurų. Be to, daugiau nei 80 % sumos naujam kapitalo didinimui garantuos bankai. Galiausiai pažymėtinas labai svarbus pačios įmonės indėlis – ji finansuos 700 milijonų eurų vertės užstatą grynaisiais, pirmojo lygio laidą naujajai garantinei linijai.

(64)

Galiausiai pažymėtina, kad finansinės schemos pakeitimus lydėjo 96–103 konstatuojamosiose dalyse apibūdinti Prancūzijos įsipareigojimai, viena vertus, kompensuosiantys dėl pagalbos priemonių galinčius atsirasti konkurencijos iškraipymus apribodami valstybės intervenciją laiko prasme, ir, antra, užtikrinantys ilgalaikį įmonės gyvybingumą.

(65)

Esant tokiai padėčiai, Komisija mano, kad 2004 m. gegužės mėnesį įvykę pokyčiai sumažino valstybės intervencijos dydį ir padidino privačių partnerių indėlį, todėl buvo apriboti konkurencijos iškraipymai, atsirandantys dėl šių priemonių visumos, ir kartu reikšmingai prisidėta prie ilgalaikio įmonės gyvybingumo užtikrinimo. Todėl šie pakeitimai negali sustiprinti Komisijos abejonių dėl visų priemonių tinkamumo ar sukelti naujų abejonių dėl tam tikrų atskirų priemonių. Priešingai, šie pokyčiai padėjo išsklaidyti kai kurias abejones, pareikštas sprendime pradėti tyrimą ir sprendime dėl formalios tyrimo procedūros išplėtimo. Galiausiai, teisiškai neprivalomas naujas procedūros išplėtimas būtų netinkamas, nes neišvengiamai atitolintų galutinio sprendimo priėmimą, kuris yra labai svarbus norint įgyvendinti restruktūrizavimo planą.

(66)

2003 m. rugsėjo 17 d. paskelbus sprendimą pradėti tyrimą, o spalio 15 d. – sprendimą išplėsti procedūrą, Komisija per nustatytą terminą gavo daug trečiųjų šalių – klientų, subrangovų, konkurentų ir Alstom darbuotojų atstovų – pastabų (20 pranešimų iš elektros energijos sektoriaus, 19 iš geležinkelio transporto sektoriaus ir 5 iš abiejų sektorių darbuotojų organizacijų).

(67)

Dauguma klientų, tiekėjų, subrangovų ir darbuotojų atstovų išreiškė stiprų susirūpinimą dėl Alstom likimo. Kai kuriose pastabose nurodoma, kad įmonės užsidarymas būtų tikras praradimas Europos ekonomikos tinklui. Jose ypač pabrėžiama technologinė įmonės pažanga ir jos atsidavimas moksliniams tyrimams ir plėtrai. Daugelyje pastabų taip pat pažymima, kad Alstom uždarymas nurodoma turėtų neigiamų pasekmių atitinkamoms rinkoms, kuriose koncentracija jau ir taip didelė. Alstom uždarymas padidintų koncentraciją, ir sumažėtų pasiūla. Daug klientų reiškia susirūpinimą dėl to, kad nutrūks jų aprūpinimas. Jie taip pat baiminasi, kad nebebus tinkamai užtikrinama jų modernios įrangos priežiūra ir garantinis aptarnavimas. Galiausiai, įvairūs darbuotojų ir subrangovų atstovai akcentuoja neigiamas socialines pasekmes, kurias neabejotinai sukeltų įmonės uždarymas tiesioginio ir netiesioginio užimtumo srityse.

(68)

Marine sektorius susilaukė Nanto ir Saint-Nazaire miestų merų pastabų, kuriose jie išreiškė didelį susirūpinimą dėl socialinių procedūros pasekmių.

(69)

Pagrindinių Alstom konkurentų pateiktos pastabos detaliau išdėstomos 69–75 konstatuojamosiose dalyse.

(70)

Siemens teigia, kad Alstom patirti sunkumai visų pirma kilo dėl didelių techninių problemų, iškilusių didelio galingumo dujų turbinoms GT24/GT26. Šie sunkumai taip pat susiję su „kukliu“ visos Alstom veiklos pinigų srautu dėl šių priežasčių:

(71)

Siemens manymu restruktūrizavimo planas nepadės Alstom atkurti ilgalaikio gyvybingumo. Ši trečioji šalis mano, kad grupė bus nepajėgi atlaikyti techninius turbinų GT24/GT26 sutrikimus, ir teigia, kad Alstom geležinkelio įrangos užsakymų maržos yra per siauros; jis taip pat pažymi nepalankias laivų statybos rinkos perspektyvas. Be to jis baiminasi, kad restruktūrizavimo plano nepakaks, kad Alstom galėtų tęsti savo veiklą, ypač Power sektoriuje, kuris, jo manymu, pasižymi maža paklausa ir per didele pasiūla.

(72)

Baigdamas, Siemens pažymi, kad rinkose, kuriose veikia Alstom, konkurencija yra pakankamai stipri (iš dalies dėl nuolatos vykstančių konkursų), ir kad Alstom uždarymas nepakeistų šios situacijos. Papildydamas, jis pažymi, kad jei Komisija pritartų restruktūrizavimo planui, Alstom turėtų būti priverstas atsisakyti struktūriškai nuostolingos veiklos ir perleisti papildomą turtą bei pavaldžias įmones.

(73)

Kitas konkurentas, nepanoręs atskleisti savo tapatybės, labiausiai nerimauja dėl valstybės laidavimo, dengiančio iki 65 % 3,5 milijardo eurų vertės garantinės linijos. Dėl šio laidavimo, jo manymu, gali būti smarkiai iškraipyta konkurencija. Jis teigia, kad garantijų praktika yra būdinga ilgalaikėms sutartims, sudaromoms tuose sektoriuose, kuriuose veikia Alstom. Tačiau valstybės skirta garantija sudaro Alstom galimybę naudotis ypač didele garantijų suma, o tai jai suteikia neproporcingą pranašumą. Todėl šios trečiosios šalies nerimas yra dvejopas: iš vienos pusės, Alstom, gaunanti daug didesnes garantijas nei jos konkurentai turint galvoje visuotinį garantijų pasiūlos sumažėjimą nuo 2002 m., galėtų kandidatuoti gauti daug daugiau sutarčių; iš kitos pusės, Alstom pasinaudotų mažesniais garantijų teikimo kaštais, o tai yra esminis elementas, turint galvoje mažas sektoriaus pelno maržas. Šis konkurentas, kaip ir Siemens, mano, kad geležinkelio transporto rinkos pajėgumai yra per dideli. Dėl to jis siūlo priemones, padėsiančias trečiosioms šalims įgyti intelektinės nuosavybės teises greitaeigių traukinių (TGV) ir (arba) signalizavimo srityse.

(74)

General Electrics (GE) pateikė informaciją apie rinkas, kuriose ji konkuruoja su Alstom, tiesiogiai nekomentuodama restruktūrizavimo plano.

(75)

Galiausiai, kitas konkurentas prieštarauja dėl T & D padalinio perleidimo Areva sąlygų. Jis ypač nerimauja dėl valstybinės Areva grupės atėjimo į šią naują rinką. Šio konkurento manymu šis perleidimas neatitiko prekybinės praktikos nuostatų. Anot jo, dėl Prancūzijos skirtos pagalbos Alstom galėjo sumažinti Areva grupei siūlomą perleidimo kainą.

(76)

Atsakydama į pranešimą apie formalios tyrimo procedūros pradžią ir išplėtimą, Prancūzija pateikė informaciją apie devynias priemones, dėl kurių sprendime pradėti tyrimą Komisija pareiškė abejojanti dėl jų suderinamumo su bendrąja rinka. Ši informacija trumpai apžvelgiama toliau.

(77)

Dėl 1, 2, 3 ir 4 priemonių Prancūzija pažymėjo, kad valstybės intervencija buvo būtina norint išvengti Alstom bankroto ir užtikrinti ilgalaikį jos gyvybingumą. Pagrįsdama šį tvirtinimą Prancūzija pateikė papildomos informacijos apie Alstom būklę iki šios intervencijos, apie restruktūrizavimo planą ir apie priemones, kurių ėmėsi įmonė, jos kreditoriai ir akcininkai bei Prancūzija. Ši informacija buvo įtraukta į šio sprendimo II dalį, ypač duomenys, susiję su restruktūrizavimu.

(78)

Atsakydama į pranešimą apie formalios tyrimo procedūros pradžią ir išplėtimą Prancūzija taip pat paskaičiavo įmonei suteiktą pagalbą bei pateikė jų pobūdžio vertinimą. Pažymėtina, kad šiuose skaičiavimuose atsižvelgiama ne į 2004 m. gegužės mėn. pakeistas priemones, o priemonių pakeitimus, o į 2003 m. rugpjūtį ir rugsėjį įgyvendintas arba planuotas priemones.

(79)

Prancūzijos manymu 1 priemonėje numatyti TSDDRA yra 300 milijonų eurų nominalios vertės pagalba restruktūrizavimui. Dėl 1,2 milijardo eurų finansinių išteklių, kuriuos skyrė valstybė (2 priemonė) Prancūzija mano, kad 300 milijonų eurų iš pradžių buvo skirti kaip sanavimo pagalba. Turint galvoje, kad jos grąžinimo terminas dabar pailgėjo, ši suma taip pat turi būti vertinama kaip pagalbos restruktūrizavimui dalis. Ir priešingai, 900 milijonų eurų, kuriais buvo padidinta 2 priemonė pagal 2003 m. rugsėjo susitarimą, turi būti visi laikomi sanavimo pagalba. Šie 900 milijonų eurų buvo grąžinti Prancūzijai 2003 m. gruodį ir 2004 m. sausį. Tai yra grynaisiais suteikta pagalba, kuria siekiama neleisti Alstom nedelsiant bankrutuoti, ji buvo grąžinta per šešis mėnesius nuo jos išmokėjimo, kaip numatyta gairėse.

(80)

Prancūzija pateikė skaičiavimus senajam 3,5 milijardo eurų garantinės linijos laidavimui, teigdama, kad pagalba turėtų būti skaičiuojama dauginant didžiausią valstybės įsipareigojimo sumą iš „realios“ rizikos, kad laidavimu bus pasinaudota, ir atimant Alstom apmokėtus kaštus. Reali rizika, kad laidavimu bus pasinaudota, gali kilti dėl dviejų veiksnių: rizikos, kad Alstom negalės atlikti užsakymų pagal savo sutartis (atlikimo rizika), ir rizikos, kad ji nepajėgs grąžinti šios garantijos (grąžinimo rizika). Prancūzija paskaičiavo sumą nuo 0 iki 43 milijonų eurų. Beje, Prancūzija tvirtina, kad pagalba, susijusi su laidavimu, turėtų būti laikoma sanavimo pagalba visą garantijų teikimo laikotarpį. Ir priešingai, laidavimo galiojimas visą sutarčių, kurios teikiamos garantijos, vykdymo laikotarpį turėtų būti laikomas pagalba restruktūrizavimui. Pažymėtina, kad Prancūzija nepateikė savo vertinimo apie naująją sindikuotą 8 milijardų eurų vertės liniją, kuri pakeitė 2003 m. vasarą nustatytą liniją.

(81)

Dėl 300 milijonų eurų vertės pagalbos PSDD forma (4 priemonė), Prancūzijos skaičiavimais valstybės pagalbos CFDI suteiktai garantijai dydis siekia 140 milijonų eurų, t. y. 50 % CFDI skirtos paskolos sumos, atėmus 10 milijonų eurų susijusių išlaidų ir sąnaudų.

(82)

Prancūzija dar kartą tvirtina, kad restruktūrizavimo planas leis Alstom susigrąžinti ilgalaikį gyvybingumą. Prancūzija taip pat tvirtina, kad Alstom įvykdyti perleidimai ir pramoninio bei veiklos restruktūrizavimo priemonės, apibūdintos II skyriaus 3 dalyje, yra pakankamos kompensacinės priemonės, leisiančios išvengti nederamo konkurencijos iškraipymo.

(83)

Beje, Prancūzija toliau teigia, kad Alstom suteiktos pagalbos priemonės atitinka būtinąjį minimumą, reikalingą garantuoti ir jos trumpalaikį išlikimą (finansinių išteklių ir laidavimo suteikimas), ir ilgalaikį jos gyvybingumą (ilgalaikis finansinis ir pramoninis restruktūrizavimas).

(84)

Kalbėdama apie Alstom bankroto ekonomines ir socialines pasekmes Prancūzija tvirtina, kad jos priklausys nuo dėl bankroto atleistų darbuotojų skaičiaus. Nors ir pripažindama, kad kai kurią Alstom veiklą galėtų veiksmingai perimti kiti operatoriai, Prancūzija teigia, kad […] (13) visiškai ir paprastai perleistų savo veiklą, o dėl to, turint galvoje ir būtiną tų sektorių, kurių veikla turi būti išsaugota, restruktūrizavimą (pagal prognozes – 20 %), reikėtų atleisti 53 600 darbuotojų.

(85)

Prancūzija taip pat prognozuoja kitas problemas, susijusias su tuo, kad 75 % Alstom veiklos yra patikėta subrangovams, dėl ko, jos teigimu, bus atleista dar papildomai 112 800 darbuotojų. Prie šio skaičiaus reikėtų pridėti dar apie 50 000 atleidimų iš darbo (netiesioginių) labiausiai paveiktuose regionuose. Bendras planuojamų atleidimų skaičius bankroto atveju, Prancūzijos manymu, siektų 216 400.

(86)

Prancūzija dar pažymi, kad Alstom bankrotas galėtų savo ruožtu sukelti […].

(87)

Dėl gamybos pajėgumų tose rinkose, kuriose veikia Alstom Prancūzija pažymi, kad jie yra labai lankstūs ir gali lengvai būti pritaikomi pagal vidutinės trukmės paklausą, net jei konjunktūriniai paklausos svyravimai gali sukelti trumpalaikę perprodukciją. Tokia dabar yra padėtis Power Turbo-Systems padalinyje. Tačiau Prancūzija mano, kad veiksmingomis priemonėmis per vidutinės trukmės laikotarpį galima rezorbuoti perteklinius pajėgumus. Pajėgumai nebelaikomi problema ir Transport sektoriuje, nes jame lengva gamybą pritaikyti pagal paklausą. Galiausiai, Marine sektoriuje, ypač kruizinių laivų segmente, dabartinė krizė laikoma laikina, atsižvelgiant į geras ilgalaikes augimo perspektyvas.

(88)

Dėl Alstom T & D padalinio pardavimo Areva (7 priemonė) Prancūzija pateikė papildomos informacijos, siekdama įrodyti, kad šiame sandoryje nebuvo jokios valstybės pagalbos. Anot jos, sutarta kaina buvo 950 milijonai eurų, atėmus konsoliduotą grynąją perleisto turto skolą. Šis sandoris buvo įvykdytas 2004 m. sausį už […] 920 milijonų eurų. Prancūzija nurodė, kad Areva pasiūlymas buvo mažesnis nei būtų galėję pasiūlyti kiti potencialūs pirkėjai, tačiau Alstom jį pasirinko kaip naudingiausią, daugiausia dėl to, kad Areva turėjo galimybę sumokėti savo kainą per ribotą laiką, neimdama naujų paskolų ar nedidindama kapitalo. Be to, Areva, priešingai nei kiti potencialūs pirkėjai, nepareikalavo, kad Alstom liktų perleistos veiklos dalies akcininkė. Prancūzija taip pat pažymėjo, kad Areva pasiūlyta kaina pasirodė atitinkanti įvairių Alstom ir Areva atliktų vertinimų dydį. Pagal paskutinįjį vertinimą, atliktą 2003 m. liepą, nustatyta kaina buvo tarp 1 ir 1,5 milijardo eurų.

(89)

2004 m. vasario 11 d. atsakyme dėl 8, 9 ir 10 priemonių Prancūzija neigė suteikusi garantiją kuriai nors iš šių operacijų. Tačiau Prancūzija pripažino suteikusi […] GdF ir […] SNCF „komforto elementų“ perkant laivus. Gavusi Komisijos prašymą, Prancūzija atsiuntė laiškų, kuriais šie „komforto elementai“ įgavo konkrečią išraišką, kopijas. Šiuose laiškuose valstybė tvirtino, kad jei operacijos negalėtų būti tinkamai įvykdytos, ji pradėtų nuostolių atlyginimo procedūrą.

(90)

Prancūzija pažymi, kad Komisijai atsiųstų suinteresuotųjų trečiųjų šalių pastabų autoriai yra tiek Alstom konkurentai, tiek įmonės darbuotojų profsąjungos, tiekėjai, klientai ar net jos subrangovai. Ji pažymi neįprastai didelį skaičių nuomonių, kuriose pasisakoma už minėtas priemones, ir pabrėžia, kad daug trečiųjų šalių reiškia didelį susirūpinimą dėl rizikos, kurią Alstom uždarymas sukeltų tiesioginiam ir netiesioginiam užimtumui, vykdomų sutarčių likimui (ypač technologijų perdavimo prasme) arba įmonės subrangovams. Kitas nuomones Prancūzija įvertino kaip neutralias.

(91)

Prancūzija pažymi, kad tik dvi iš gausių suinteresuotųjų trečiųjų šalių – pavyzdžiui, Siemens – pareiškė nepasitenkinimą dėl numatytų priemonių. Prancūzija ginčija Siemens teiginius, kad ypač Alstom Transport sektorius galėtų rodyti silpnumo ženklų. Ji nurodo, kad šio sektoriaus veiklos pelno marža sumažėjo tik dėl vienkartinių Alstom patiriamų sunkumų, ir kad pelningumo perspektyvos apie 2005–2006 m. yra visiškai palankios. Siemens, be to, mano, kad viso geležinkelio sektoriaus pajėgumai yra per dideli, nors kita trečioji suinteresuotoji šalis teigia, kad šie pertekliniai pajėgumai būdingi tik riedmenų sektoriui. Abiem atvejais Prancūzija ginčija tokį vertinimą ir ypač pažymi, kad gamyklų uždarymų buvo imtasi tik dėl specifinių vietos gamybinių pajėgumų pertekliaus. Be to, Prancūzija pažymi, kad Alstom tęsia restruktūrizavimo pastangas.

(92)

Dėl Power sektoriaus Prancūzija pabrėžia Alstom naudojamas moderniausias technologijas. Ji aiškina, kad maržų mažėjimą 1999–2003 m., apie kurį informavo Siemens, sukėlė laikinos šiandieną jau išspręstos techninės dujų turbinų GT24 ir GT26 problemos. Prancūzija be to patikslino, kad, priešingai Siemens teiginiams, Power Turbo-Systems padalinys neturi jokių struktūrinių problemų. Ji dar primena, kad perleidus pramoninių turbinų veiklą Siemens, o T & D – Areva, šiame sektoriuje buvo reikšmingai sumažinti pajėgumai ir kad toliau tęsiamas restruktūrizavimas.

(93)

Viena trečiųjų šalių savo pastabose primena apie didelę garantijų svarbą transporto sektoriuje ir tvirtai prieštarauja valstybei laiduojant bankų Alstom suteiktoms garantijoms. Prancūzija čia pažymi, kad garantijos buvo panaudotos pagal grupės istorinius poreikius, o Alstom garantijų praktika nebuvo pakeista nuo šių pagalbos priemonių paskyrimo. Ji pabrėžia, kad trečiųjų šalių siūlymas dėl garantijų skirstymo sektoriams yra nesvarstytinas dėl finansinės tokių grupių kaip Alstom, GE ar Siemens struktūros.

(94)

Prancūzija taip pat prieštarauja Siemens pastaboms, kuriose ji abejoja Alstom restruktūrizavimo plano veiksmingumu ir grupės galimybėmis susigrąžinti gyvybingumą. Ji kritikuoja ir pastabas dėl nederamų konkurencijos iškraipymų, kuriuos gali sukelti šios priemonės, ir todėl prieštarauja bet kokiam papildomam perleidimui, kurį Siemens siūlo atlikti kaip kompensaciją. Prancūzija galiausiai nepritaria bet kokiam prašymui suteikti intelektinės nuosavybės teises, susijusias su TGV ir (arba) signalizavimu, kaip siūlė kita trečioji šalis.

(95)

Trečia trečioji šalis pareiškė neigiamą nuomonę, tačiau ji liečia tik T & D padalinį, kuris, anot jos, kenčia dėl struktūrinių pajėgumų pertekliaus. Ji taip pat nepritaria sąlygoms, kuriomis ši veiklos sritis buvo perleista Areva. Prancūzija pažymi, kad iš vienos pusės, Alstom nebeveikia šioje srityje, o iš kitos pusės, ji pateikė reikšminių duomenų, pagrindžiančių, kad perleidimas Areva neturi jokių valstybės pagalbos bruožų.

(96)

2004 m. gegužės 26 d. laiške Komisijai Prancūzija įsipareigojo, kad per ketverius metus Alstom sudarys vieną ar kelias partnerystės sutartis. Šios partnerystės bus sudarytos svarbiose Alstom veiklos srityse. Be išankstinio Komisijos pritarimo šios partnerystės nebus sudaromos su de jure ar de facto valstybės individualiai arba jungtine nuosavybe kontroliuojamomis įmonėmis.

(97)

Be to Prancūzija įsipareigojo, kad Alstom Hydro Power  (14) sektoriuje (2002–2003 m. 879 milijonai eurų apyvartos ir 4 680 darbuotojų) bus sukurta bendra įmonė su partneriu, kurioje Alstom turės jungtinės kontrolės teises ir valdys ne daugiau nei 50 % kapitalo. Ši operacija bus visiškai įgyvendinta per […].

(98)

Prancūzija taip pat įsipareigojo pasitraukti iš Alstom per dvylika mėnesių po to, kai Alstom bus suteiktas „investicijų rango“ įvertinimas. Šis pasitraukimas bet kuriuo atveju įvyks ne vėliau nei per ketverius metus po šio sprendimo priėmimo. […].

(99)

Prancūzija įsipareigojo, kad Alstom perleis keletą savo veiklos sričių energijos ir transporto sektoriuose. Tai bus krovininių lokomotyvų gamykla Valence mieste (2002–2003 m. apyvarta 92 milijonai eurų ir 380 darbuotojų), visa Transport sektoriaus veikla Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje (2003–2004 m. apyvarta 227 milijonai eurų ir 2 172 darbuotojai) ir veikla pramoninių boilerių srityje (15) (2003–2004 m. apyvarta 442 milijonai eurų). Kiekvienas perleidimas bus įvykdytas per […]. Prancūzija įsipareigojo, kad Alstom sukurs arba nustatys valdymo metodiką, leisiančią tinkamai valdyti kiekvieną iš perleistų veiklos sektorių, bei įsipareigojo įsteigti bendrą patikos valdytojo pareigybę, atsakingą už įsipareigojimo dėl šių trijų perleidimų tinkamo įgyvendinimo priežiūrą. Prancūzija taip pat įsipareigojo, kad Alstom papildomai perleis iki 800 milijonų eurų apyvartos sudarančios veiklos (pagal 2002–2003 m.) iš visos grupės, išskyrus Marine sektorių. Šie perleidimai galės būti atlikti […]. Jie turi būti atlikti per […]. Galiausiai, Prancūzija įsipareigojo, kad Alstom perleis […] per […].

(100)

Prancūzija taip pat įsipareigojo kasmet ketverius metus teikti Komisijai su Komisijos pritarimu Alstom paskirto eksperto patvirtintą ataskaitą. Šio eksperto funkcijos bus patikrinti, ar vidutinės per metus kiekvieno sektoriaus padalinio gautos pelno maržos iš bendrovės pasirašytų Transport sektoriaus sutarčių atitinka verslo planą ir, prireikus, ar jos nerodo, kad yra vykdoma konkurenciją iškreipianti kainų politika. Be to, Prancūzija įsipareigojo, kad Alstom ketverius metus nevykdys įmonių pirkimo operacijų Transport sektoriuje Europos ekonominėje erdvėje už didesnę nei 200 milijonų eurų (įmonės vertė).

(101)

Prancūzija įsipareigoja dėl šių struktūrinių Prancūzijos geležinkelio įrangos rinkos atvėrimo priemonių:

(102)

Be to, Prancūzija įsipareigojo imtis papildomų Marine sektoriaus restruktūrizavimo priemonių, būtinų, kad 4,5 laivų (atitinkančių kruizinius laivus) užsakymų per metus laivų statybos rentabilumo lygis (vidutiniškai per pastaruosius penkerius metus) pakiltų iki […].

(103)

Galiausiai, Prancūzija […] įsipareigojo atšaukti […] (18), kuriuos ji jau išsiuntė Komisijai, siekdama gauti leidimą skirti papildomą valstybės pagalbą Alstom.

(104)

Alstom yra inžinerijos grupė, kurianti, gaminanti ir užtikrinanti priežiūrą produktų ir sistemų trijuose pagrindiniuose sektoriuose: energijos gamyba, geležinkelio transportas ir laivų statyba (20). Atlikdama rinkos vertinimą Komisija rėmėsi savo pačios tyrimais, pramonės ataskaitomis ir savo konsultanto BearingPoint France SAS ataskaita. Pateikiami skaičiai yra paimti iš šio vertinimo bei yra apytiksliai.

(105)

Pasaulio energijos gamybos infrastruktūros ir priežiūros paslaugų rinka šiuo metu sudaro apie 150 milijardų eurų per metus. Šiaurės Amerikos ir Azijos rinkos yra didžiausios, kiekvienos jų dalis atitinka beveik po 30 %. Keturi operatoriai siūlo platų produktų spektrą ir valdo pasauliniu lygiu dideles rinkos dalis: GE, Alstom, Siemens ir Mitsubishi HI. Toshiba taip pat yra didelė pardavimų prasme, tačiau ji daugiausiai specializuojasi garo turbinų srityje. GE vis labiau įsitvirtina pirmojoje vietoje, jos vidutinė metinė rinkos dalis yra 23 % visų energijos gamybos rinkų per 1992–2002 m. laikotarpį. GE padėtis stipriausia Šiaurės Amerikoje (rinkos dalis didesnė nei 50 %) ir dujų turbinų srityje (rinkos dalis didesnė nei 50 %). Per tą patį laikotarpį Alstom buvo antrasis, jo bendra rinkos dalis buvo 14 %.

(106)

Šiuo metu, po ryškaus didėjimo 1998–2001 m., kai užsakymai išaugo nuo 136 iki 219 GW per metus, energijos gamybos stočių užsakymų sumažėjo ir 2002 m. buvo pasiektas 1998 m. lygis (138 GW per metus). Prognozuojama, kad paklausa išliks maža vidutinės trukmės laikotarpiu (vidutiniškai maždaug […] GW per metus iki 2005 m.). Tačiau per ilgesnį laikotarpį, tarp 2005 m. ir 2010 m., paklausa turėtų pasiekti […] GW per metus lygį. Paslaugų sektoriuje augimo potencialas yra didesnis, prognozuojamas metinis […] % augimas (paslaugų sektoriaus vertė siekia maždaug trečdalį visos rinkos vertės, arba […] milijardų eurų).

(107)

Statybų ir paslaugų sektoriuje Alstom veikia šiose šakose: didesnių nei 50 MW dujų turbinų („didžiosios dujų turbinos“), didesnių nei 70 MW garo turbinų („didžiosios garo turbinos“), hidraulinės turbinos ir hidrauliniai generatoriai, katilai, paslaugos „iki rakto“ ir visiškai užbaigtos elektrinės. Komisija atliko rinkos dalių vertinimą kiekviename sektoriuje per tą patį 1992–2002 m. laikotarpį. Dideliame dujų turbinų sektoriuje (sudarančiame 28 % visos energijos gamybos rinkos matuojant MW), GE aiškiai išsiskiria kaip sąrašo lyderė, valdanti […] %; Siemens seka iš paskos su […] %, o Alstom – su […]%. Didžiulis garo turbinų sektorius (32 % rinkos) yra labiau susiskaldęs: kinų operatoriai valdo […] % rinkos, Alstom – […] %, GE – […] %, o Mitsubishi HI, Siemens ir Toshiba atitinkamai […] %, […] % ir […] %. Hidroturbinų sektoriuje (9 % rinkos) Alstom ir GE kiekviena valdo po […] % rinkos, o Siemens – […]%; hidraulinių generatorių sektoriuje (taip pat 9 % rinkos) Alstom išsiskiria su […] % rinkos dalimi, jai iš paskos seka GE su […]% rinkos, o likusią dalį pasiskirstę kinų operatoriai ([…] %), VA Tech hydro ([…]%) ir Siemens ([…] %). Boilerių sektoriuje (22 % rinkos) dominuoja kinų operatoriai, valdantys […] % rinkos (80 % paklausos ateina iš Azijos); kiti svarbūs vardai yra Mitsubishi HI ([…] %), Alstom ([…] %), Babcock & Wilcox ([…] %), Foster Wheeler ([…] %) ir IHI ([…] %).

(108)

Komisijos skaičiavimais pasaulinė geležinkelio transporto įrangos ir paslaugų rinkos vertė yra apie 30 milijardų eurų per metus, šis skaičius atitinka ir Prancūzijos vyriausybės vertinimus. […] rinkos sudaro riedmenys ([…] milijardai eurų), […] – infrastruktūra ([…] milijardai eurų), […] % – signalizavimo įranga ([…] milijardai eurų), o […] % – paslaugos ([…] milijardai eurų]). Riedmenų sektorių pagal vidutinį pardavimų dydį Europos rinkoje procentais kiekviename sektoriuje nuo 2000 m. iki 2002 m. galima suskirstyti taip:

(109)

Pardavimo požiūriu pagrindiniai operatoriai yra Bombardier, Alstom ir Siemens bei, mažesniu mastu, GE ir Ansaldo. Kartu šios bendrovės 2002 m. valdė apie […] % pasaulinės geležinkelio transporto rinkos: Bombardier […] %, Alstom […] %, Siemens […] %, GE […] % ir Ansaldo […] %. Smulkesni, bet veikiantys Europos rinkose operatoriai yra CAF, Talgo ir Vosslogh. Neseniai Alstom ir Bombardier buvo pirmaujantys operatoriai pagrindiniuose riedmenų sektoriuose. Europos rinkoje pirmąja vieta jie dalijosi su Siemens. Alstom ir Siemens ypač geras pozicijas turi aukštųjų technologijų produktų srityje.

(110)

Europa yra didžiausi rinka, kurios dalis lygi […] %. Prancūzija, Vokietija ir Jungtinė Karalystė yra didžiausios Europos rinkos, kuriose vidutinis pardavimų lygis 2000–2002 m. buvo atitinkamai […] %, […] % ir […] %, joms iš paskos seka Italijos ir Ispanijos rinkos, atitinkančios po […] % Europos rinkos dalies per tą patį laikotarpį. Vietinės gamyklos, t.y. bendrovės, turinčios gamybos įrengimų vietoje, yra svarbus nacionalinių ir vietinių operatorių dominavimo rinkose veiksnys (rinkos dalis Prancūzijoje – […]%, Vokietijoje – […] %, Jungtinėje Karalystėje – […] %, Ispanijoje – […] % ir Italijoje – […] % 2000–2002 m.). Tačiau ryškėja bendra rinkos tendencija koncentruotis į Europą. Manoma, kad pramonės pajėgumai yra per dideli apie […] %, nors ir tikimasi […] % metinio paklausos augimo. Greitaeigių traukinių, signalizavimo ir paslaugų sektoriai turėtų turėti geresnes augimo perspektyvas.

(111)

Prancūzijos rinkoje dominuoja Alstom ir šiek tiek mažiau – Bombardier. Komisijos skaičiavimais pagal vidutinius pardavimus 2000–2002 m. rinkos vertė yra 1,8 milijardo eurų (21), iš jų UME/UMD dalis yra […] milijono eurų, TGV […] milijono eurų, metro […] milijono eurų, lengvųjų geležinkelio transporto priemonių […] milijono eurų ir lokomotyvų […] milijono eurų. Alstom rinkos dalis per šį laikotarpį buvo […] % TGV sektoriuje, […] % VLR ir […] % lokomotyvų sektoriuose (22). Tik UME/UMD (Alstom […] %, Bombardier […] %) ir metro (Alstom […] %, Bombardier […] % ir Siemens […] %) sektoriuose Alstom veikia su konkurentais. Alstom bendra rinkos dalis Prancūzijoje siekia […] %. Palyginimui, Vokietijoje, nepaisant stiprios pozicijos TGV sektoriuje, bendra Siemens rinkos dalis yra […] % (po Bombardier, turinčios […] %).

(112)

Pasaulinėje laivų statybos rinkoje dominuoja Japonija ir Pietų Korėja, stipriai kyla Kinija. Europos laivų statyklos, taip pat ir Alstom, specializuojasi aukštųjų technologijų ir didelės pridėtinės vertės segmentuose (kruiziniai laivai ir suskystintų dujų gabenimo laivai). Bendra Europos laivų statyklų kruizinių laivų rinkos dalis yra […] %, ją dalijasi keturios bendrovės. Vidutiniškai per 1994–2003 m. Alstom valdė […] % pasaulinės kruizinių laivų rinkos, Fincantieri […] %, Aker Kvaerner […] % ir Meyer […] %. Kruiziniams laivams ir suskystintų dujų gabenimo laivams orientacinė yra pasaulio rinka.

(113)

Šiuo metu kruizinių laivų rinka yra gana sustingusi, iki 2007 m. užsakymų nėra daug. Ilgesnio laikotarpio perspektyvos vis tik yra geros dėl turizmo pramonės plėtros. Pagrindinis kruizinių laivų sektoriaus augimas prognozuojamas […] % per metus iki 2010 m. Suskystintų dujų gabenimo laivų rinka greitai auga ir jos ilgalaikės perspektyvos taip pat teigiamos.

(114)

Pagal Sutarties 87 straipsnio 1 dalį „išskyrus tuos atvejus, kaip Sutartis nustato kitaip, valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, yra nesuderinama su bendrąja rinka, kai ji daro poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai“. Taigi Komisija ištirs šias priemones, siekdama nustatyti, ar jos yra valstybės pagalba.

(115)

Kaip buvo išdėstyta, Alstom daugiausia veikia energetikos, transporto ir laivų statybos srityse. Šie produktai ir paslaugos yra valstybių narių konkurencijos ir tarpusavio prekybos objektas. 1 punkte aiškiai parodoma, kad visa Alstom suteikta pagalba daro poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai ir iškraipo konkurenciją bendrojoje rinkoje.

(116)

Be to, visos priemonės buvo finansuotos iš valstybinių išteklių arba iš lėšų organizacijų, kurias kontroliuoja valstybė ir (arba) kurių veikla šiomis aplinkybėmis yra be jokios abejonės priskirtina valstybei (pavyzdžiui, CDC (23) ir CFDI). Šios priemonės yra ad hoc skirtos Alstom, todėl yra selektyvios.

(117)

Sprendimuose pradėti tyrimą ir išplėsti formalią tyrimo procedūrą Komisija priėjo išvadą, kad 2003 m. rugpjūčio 2 d. susitarime, su pakeitimais, padarytais 2003 m. rugsėjo susitarimu, numatytos valstybės priemonės yra valstybės pagalba pagal Sutarties 87 straipsnio 1 dalį. Komisija primena, kad iš pradžių Prancūzija ginčijosi tik dėl ankstesnės 1 priemonės dėl valstybės dalyvavimo kapitalo didinimo operacijoje, priskyrimo prie pagalbos, ir sutiko, kad kitos priemonės pagal 2003 m. rugpjūčio 2 d. susitarimą yra pagalba.

(118)

Pažymėtina, kad ankstesniąją 1 priemonę pakeitė TSDDRA (dabartinė 1 priemonė) ir kad Prancūzija nebeginčija valstybės pagalbos fakto nei dėl šios naujosios 1 priemonės, nei, beje, dėl jokios kitos priemonės pagal 2003 m. rugsėjo susitarimą. Priešingai, Prancūzija 2003 m. rugsėjo 4 d. laiške pažymėjo absoliučią valstybės dalyvavimo Alstom rėmime būtinybę bei bendrą ir neskaidomą įmonei skirtų finansinių priemonių paketo pobūdį. Taigi tapo aišku, kad valstybės įsipareigojimas yra būtinas norint išvengto Alstom bankroto ir kad jis buvo esminis 2003 m. rugpjūčio 2 d. susitarimo elementas, tai patvirtino pataisytas susitarimo variantas, kurį Prancūzija pranešė 2003 m. rugsėjo 26 d. Be valstybės dalyvavimo bankai nebūtų įsipareigoję remti įmonės. Prancūzija pažymi, kad 2003 m. rugsėjo susitarime numatytos priemonės tikrai yra pagalba, tačiau suderinama su bendrąja rinka.

(119)

Taigi preliminari Komisijos pozicija dėl priemonių, nurodytų sprendimuose pradėti tyrimą ir išplėsti procedūrą, pasitvirtino. Todėl ji gali pasikeisti tik dėl kai kurių priemonių pakeitimų, apie kuriuos Prancūzijos vyriausybė pranešė 2004 m. gegužę.

(120)

Valstybė pasirašė TSDDRA (1 priemonė) tokiomis sąlygomis, kurios neatitinka rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančio privataus investuotojo principo. Todėl jomis Alstom buvo suteiktas pranašumas naudojantis valstybiniais ištekliais. Be to, trumpalaikiai finansiniai ištekliai (2 priemonė) buvo skirti tokiomis sąlygomis, kurios neatitinka privataus kreditoriaus, veikiančio rinkos ekonomikos sąlygomis, principo. Dėl pastarosios priemonės pažymėtina, kad CDC savo dalį pasirašė valstybės prašymu, todėl ji yra priskiriama valstybei (Prancūzija to niekada neginčijo).

(121)

1,25 milijardo eurų valstybės laidavimas bankų garantijoms dėl antrųjų nuostolių (naujoji 3 priemonė), kaip ir ankstesnysis laidavimas (ankstesnioji 3 priemonė), taip pat yra išimtinė priemonė, kuri neatitinka įprastinio finansinės institucijos elgesio, ypač turint galvoje Alstom būklę. Taigi ji taip pat suteikia Alstom pranašumą, finansuojamą iš valstybinių išteklių, šiuo atveju – per CFDI, todėl yra priskiriama valstybei. Pažymėtina, kad Prancūzija neskiria tiesiogiai valstybės skirtų priemonių nuo priemonių, suteiktų tarpininkaujant CFDI. Iš tiesų, 2004 m. gegužės 27 d. susitarimo protokolu, praneštu 2004 m. birželio 7 d. laišku, nustatoma, kad „valstybė suteiks laidavimą (garantijų mechanizmui) tiesiogiai arba per CFDI“. Protokole taip pat nurodoma, kad naująją garantiją pagal 3 priemonę „suteiks CFDI, valstybė ar kitas vienetas, veikiantis pagal valstybės garantiją“. Tai aiškiai įrodo, kad šiuo atveju CFDI ištekliai yra valstybiniai ištekliai ir kad jos veiksmai prilygsta valstybės veiksmams, todėl turi būti vertinami kaip sukuriantys valstybės pagalbą.

(122)

CFDI pasirašyta ir valstybės garantiją turinti PSDD (4 priemonė) bei valstybės tiesiogiai skirti TSDD (5 priemonė) taip pat negali būti laikomi atitinkantys įprastinį rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančių investuotojų arba kreditorių elgesį. Joks normalus investuotojas arba kreditorius nebūtų taip pasielgęs, nebent jau būtų Alstom kreditorius ar akcininkas. Dar kartą pažymėtina, kad PSDD skyrimas pagal 2003 m. rugpjūčio ir rugsėjo susitarimus buvo vienas valstybės įsipareigojimų. Šis įsipareigojimas buvo įgyvendintas suteikus CFDI garantiją visai paskolos sumai. Valstybės įsipareigojimas tiesiogiai arba per CFDI konvertuoti savo paskolas į akcijas buvo priimtas neatšaukiamai ir galiojo visai turimų ilgalaikių paskolų sumai, nors kitiems kreditoriams konvertavimas nėra privalomas. Taigi šia priemone dar kartą siekiama sustiprinti Alstom finansinę struktūrą nepriklausomai nuo situacijos konvertavimo momentu ir suteikia valstybei tokį vaidmenį, kuris neatitinka kitų kreditorių vaidmens, ir kuris reiškia papildomą riziką.

(123)

Dėl 6 priemonės Prancūzija niekaip neįvertino valstybės dalyvavimo naujoje kapitalo didinimo operacijoje. Komisijos nuomone šis valstybės dalyvavimas naujoje kapitalo didinimo operacijoje turi pagalbos bruožų. Kaip Komisija nurodė dokumente, pavadintame „EEB [EB] sutarties 92 [87] ir 93 [88] straipsnių taikymas valdžios institucijų indėliams“ (24), tam tikromis aplinkybėmis egzistuoja pagalbos prezumpcija. Pavyzdžiui, kai „finansinė valstybės intervenciją sudaro akcijų pirkimas kartu su kitomis intervencijos formomis, apie kurias turi būti pranešta pagal EB sutarties 93 straipsnio 3 dalį“ arba kai „akcijų pirkimas vykdomas tam tikruose ypatingų sunkumų patiriančiuose sektoriuose“. Šiuo atveju Komisija pažymi, kad kapitalo injekcija buvo skirta kartu su kitomis priemonėmis, kurios laikomos valstybės pagalba pagal Sutarties 87 straipsnio 1 dalį, ir kad Alstom yra sunkumų patirianti įmonė. Galiausiai, šią kapitalo injekciją reikia vertinti lygia greta su kitomis valstybės skirtomis paramos priemonėmis (25). Viso jos yra tos pačios operacijos, skirtos paremti vykstantį Alstom restruktūrizavimą, dalis.

(124)

Darydama išvadą, Komisija pažymi, kad 1–6 priemonės visos yra dalis visumos, kurios tikslas buvo paremti Alstom grupę, kuriai priešingu atveju būtų kilusi rimta bankroto grėsmė. Be to, išaiškėjo, kad šių priemonių nebūtų ėmęsis rinkos sąlygomis veikęs privatus investuotojas ir kad jos gali paveikti valstybių narių tarpusavio prekybą ir iškreipti konkurenciją bendrojoje rinkoje. Todėl Komisija mano, kad 1–6 priemonės turi visus valstybės pagalbos požymius pagal Sutarties 87 straipsnio 1 dalį.

(125)

Dėl 7 priemonės 2003 m. liepos 10 d. laišku Komisija paprašė Prancūzijos pateikti papildomos informacijos, siekdama nustatyti, ar kaina, už kurią valstybinė atominės energijos grupė Areva įsigijo Alstom T & D padalinį (920 milijonų eurų neto), neturi valstybės pagalbos bruožų. Dėl šio klausimo Komisija mano, kad aiškūs ir sutampantys duomenys, kuriuos Prancūzija pateikė Komisijai 2003 m. rugsėjo 4 d. ir 2004 m. vasario 16 d., išsklaido visas abejones dėl galimų šios priemonės valstybės pagalbos bruožų. Neturėdama duomenų, leidžiančių teigti, kad Alstom pasinaudojo Areva jai suteiktu pranašumu, priskirtinu valstybei, Komisija mano, kad nėra elementų, galinčių įrodyti, kad šis sandoris turėjo valstybės pagalbos bruožų. Areva šioje operacijoje elgėsi kaip rinkos sąlygomis veikiantis privatus investuotojas. Net jei taip nebūtų, Komisijos manymu, spėjamas pagalbos elementas būtų labai menkas ir niekaip nepakeistų bendro jos vertinimo dėl Alstom suteiktų priemonių.

(126)

Dėl kitų priemonių (8, 9 ir 10 priemonės), derėtų atskirti 8 priemonę nuo 9 ir 10 priemonių.

(127)

Dėl Bahreino, 8 priemonės, sprendime pradėti tyrimą buvo remiamasi garantijomis, suteiktomis elektrinės statybai Bahreine. Prancūzija nepripažįsta davusi kokią nors garantiją šioje grynai komercinėje operacijoje. Komisija išanalizavo laišką, kurią Prancūzija nusiuntė Bahreino valdžiai: ji mano, kad dėl labai apibendrinto šio laiško pobūdžio jo negalima laikyti įpareigojančiu suteikti pranašumą Alstom. Todėl 8 priemonė nėra pagalba pagal Sutarties 87 straipsnio 1 dalį. Komisija pripažįsta, kad net jei būtų kitaip, galimas pagalbos elementas, kurio dydį būtų labai sudėtinga apskaičiuoti, niekaip nepakeistų bendro jos vertinimo dėl Alstom suteiktų priemonių.

(128)

Dėl 9 priemonės, GdF nupirkto suskystintų dujų gabenimo laivo, ir 10 priemonės – SeaFrance nupirkto naujo laivo, Prancūzija visų pirma nurodo, kad šiuos užsakymus Alstom gavo savo pačios pastangomis be jokios pagalbos iš valstybės. Tačiau Prancūzija pripažįsta, kad suteikė GdF ir SNCF, SeaFrance motininei bendrovei, „komforto elementų“ atliekant šiuos pirkimus. Išnagrinėjusi 89 konstatuojamojoje dalyje nurodytus laiškus, Komisija mano, kad šie „komforto elementai“ turi būti laikomi valstybės pagalbos ekvivalentais. Dėl GdF atvejo (9 priemonė) Prancūzija iš tiesų pažymi, kad ji įsipareigojo [… (26)], jei operacijos nepavyktų tinkamai įgyvendinti. Dėl SeaFrance (10 priemonė) Prancūzija nurodo, kad [… (27)], kurių reikės, kad SeaFrance užbaigtų operaciją.

(129)

Atsižvelgiant į šiuos „komforto laiškus“, aišku, kad valstybė suteikė Alstom lemiamą pranašumą, suteikdama jo klientams nuostolių atlyginimo garantiją Alstom vykdant šiuos laivų užsakymus. Šis pranašumas be jokios abejonės Alstom buvo esminis tuo metu, kai finansinė padėtis buvo tokia, kad apdairus operatorius būtų aiškiai nesiryžęs užsisakyti laivų. Beje, šiuo požiūriu reikšminga tai, kad šie „komforto laiškai“ visiškai pakeitė įprastai tokio pobūdžio operacijose, kuriose reikalinga valstybės intervencija (žr. ankstesniąją ir naująją 3 priemones), naudojamą laidavimą, kaip vėliau Prancūzija informavo Komisiją.

(130)

Dėl to šias priemones reikia laikyti prilygstančiomis garantijoms, nes jų poveikis panašus į sindikuotos garantijų linijos poveikį. Jas reikia vertinti kaip sudedamąją dalį visų Prancūzijos Alstom suteiktų pagalbos priemonių, kuriomis siekiama paremti restruktūrizavimą, pagrįstą pagal nuo 2003 m. kovo vykdomu planu. Šios garantijos buvo suteiktos Alstom 2003 m. birželį, nors apie įmonės sunkumus buvo gerai žinoma. Tokiomis aplinkybėmis šios garantijos turi būti vertinamos kaip pirmosios pagalbos priemonės Alstom paremti.

(131)

Galiausiai, Komisija neatsisako anksčiau pateikiant laikinąjį vertinimą išsakytos nuomonės dėl bankų garantuotos investicijos į pirmąjį kapitalo didinimą ir ORA emisijos, ir patvirtina, kad šios priemonės nėra valstybės pagalba.

(132)

Atsakydama į sprendimus pradėti ir išplėsti oficialią tyrimo procedūrą Prancūzija pažymėjo, kad valstybės pagalbos dydis pagal 3 ir 4 priemones yra mažesnis už išteklius, kuriuos ji dengia. Prancūzija, beje, sutinka likusias priemones laikyti pagalba, kuri gali būti įvertinta iki 100 % nominalios vertės. Pažymėtina, kad Prancūzijos pastabose kalbama tik apie pagalbas iki 2004 m. gegužės mėn. pakeitimų. Taigi Prancūzija nepareiškė nuomonės dėl pagalbos pagal garantiją, naujajai garantijų linijai pakeisiančią laidavimą (3 priemonė), skaičiavimo, nei dėl pagalbos pagal planuojamą naująją kapitalo didinimo operaciją (6 priemonė) skaičiavimo.

(133)

Valstybės skirta pagalba, ypač kai ji teikiama įmonių akcijų pasirašymo (akcinis kapitalas ir pusiau akcinis kapitalas), trumpalaikių ar ilgalaikių paskolų, arba garantijų forma, turi būti kiekybiškai įvertinama ex ante, tai yra jos skyrimo metu. Tik tokiu būdu veikiant galima atsižvelgti į valstybei tenkančią riziką, nes ex post kiekybinis vertinimas remiasi rizikos materializavimu. Remiantis šiais principais reikia nustatyti Alstom skirtos pagalbos kiekybinio vertinimo elementus.

(134)

TSDDRA (1 priemonė) ir TSDD (5 priemonė) buvo pusiau akcinis kapitalas. Nė vienas investuotojas valstybės vietoje nebūtų pasirašęs tokių vertybinių popierių. Rizika buvo tokia didelė (nesugebėjimo mokėti atveju valstybei būtų apgaulinga tikėtis ką nors susigrąžinti), kad Komisija pagalbos dydį prilygino vertybinių popierių nominalui. Prancūzija sutiko su tokiu vertinimu. Šių vertybinių popierių konvertavimas į kapitalą iš esmės nepakeitė šio vertinimo.

(135)

Trumpalaikiai finansiniai ištekliai (2 priemonė) taip pat buvo skirti, nors joks kitas bankas nebuvo pasirengęs to padaryti. Dėl 300 milijonų eurų, kuriuos valstybė įsipareigojo pratęsti iki 2005 m. vasario, ir kurie tokiu būdu atitinka vidutinės trukmės paskolos apibrėžimą, jų atveju pagalbos dydis gali siekti 100 % nominalo. Priešingai, 900 milijonų eurų komercinių vekselių buvo paskolinti trumpam laikotarpiui (ir iš teisų greitai grąžinti). Iš jų 800 milijonų buvo skirti padengti finansavimo poreikius laukiant ilgalaikio valstybės skirto finansavimo (TSDDRA, TSSD ir PSDD), kurio visą sumą Komisija laiko pagalba. Todėl galima pagrįstai teigti, kad šią pagalbą valstybė suteikė pasirašiusi 800 milijonų eurų vertės komercinius vekselius. Tai ta pati pagalbos suma, tik kita forma, tad ją skaičiuoti reikia tik vieną kartą. Apibendrinančioje 7 lentelėje taiko 0 % koeficientą 800 milijonų eurų trumpalaikei paskolai ir 100 % ilgalaikėms finansinėms priemonėms, iš kurių ji buvo grąžinta. Galiausiai lieka kiekybiškai įvertinti pagalbą, kuri slypi likusiuose 100 milijonų. Lyginant su vidutinės trukmės ir ilgalaike paskola, kreditoriui kyla mažesnė negrąžinimo rizika dėl nedidelės trukmės ir dėl to, kad ši paskola turėtų pasitarnauti diegiant ilgesnės trukmės finansavimo sprendimus. Taigi pagalbos dydis tėra dalis tokiu būdu paskolintos sumos nominalo.

(136)

Dėl sindikuotos garantijų linijos (3 priemonė), nurodytos IV dalyje, yra aišku, kad Prancūzija pranešė tik skaičiavimus, susijusius su senuoju 2,275 milijardo eurų dydžio laidavimu. Tačiau šis laidavimas buvo panaikintas, ir jį pakeitė nauja 1,25 milijardo eurų garantija. Pažymėtina, kad, kaip jau buvo aiškinta, Prancūzija savo skaičiavimuose remiasi 5 % techninės rizikos dydžiu, apskaičiuotu remiantis istoriniais duomenimis, leidžiančiais įvertinti pagalbos pagal panaikintą laidavimą dydį nuo 0 iki 43 milijonų eurų.

(137)

Kaip buvo pažymėta 133 konstatuojamojoje dalyje, pagalbos faktas ir jos dydis turi būti nustatomi ex ante, tai yra tuomet, kai ji skiriama, o ne tuomet, kaip teigia Prancūzija, kai garantijų linija ima veikti. Pagalbos dydžio negalima vertinti pagal sutarčių, kuriems ji bus pritaikyta a posteriori, riziką. Skirdama garantiją Prancūzija nenustatė jokio apribojimo dėl naudojimosi linija. Taigi laidavimas galėjo būti taikomas bet kokiai sutarčiai bet kurioje Alstom veiklos srityje, jei tik ji sudaryta ne ilgesniam nei septynerių metų laikotarpiui. Ex ante, pagalba pagal laidavimą gali siekti iki 100 % garantuojamos sumos remiantis Komisijos pranešimu dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo garantijomis teikiamai pagalbai (28) (toliau: pranešimas dėl garantijomis teikiamos pagalbos), kurio 3.2 punkte nurodyta, kad „jei suteikiant paskolą yra didelė tikimybė, kad paskolos gavėjas negrąžins paskolos, pavyzdžiui, todėl, kad jis turi finansinių sunkumų, garantijos vertė gali būti garantija užtikrinamos sumos dydžio“. Tokios rizikos negalėtų prisiimti joks privatus operatorius. Atsakydama į sprendimus pradėti ir išplėsti formalią tyrimo procedūrą Prancūzija nurodo, kad „kadangi dėl jau turimų įsipareigojimų bankai nebegalėjo vieni užtikrinti šio garantijų mechanizmo, valstybė nusprendė paremti šį tinkamam Alstom funkcionavimui reikalingą garantijų srautą“. Taigi Prancūzija pripažįsta, kad be valstybės laidavimo Alstom nebūtų suteikta naujoji garantijų linija. Esant tokioms aplinkybėms Komisija pažymi, kad šis laidavimas de facto veikė kaip garantija: iš tiesų bankai galėjo jo pareikalauti iš karto, jei kurio nors projekto, kuriam jie suteikė garantiją, Alstom nepajėgtų įgyvendinti ar laiku baigti.

(138)

Todėl Komisija mano, kad potenciali valstybei tenkanti rizika buvo lygi 100 % laidavimu dengiamos garantijų linijos dydžio, t.y. 2,275 milijardo eurų. Tačiau po 2004 m. gegužę paskelbtų pakeitimų valstybės laidavimas garantijų linijai bus panaikintas. Tad iš pradžių reiktų kiekybiškai įvertinti pagalbos, kuri išplaukia iš beveik dvylika mėnesių trunkančio valstybės suteikto laidavimo, dydį. Remiantis turimais duomenimis ir suderinus su įprastiniais skaičiavimo metodais, valstybės skirtą laidavimą atitinkančios pagalbos dydis per šį ribotą laikotarpį daugiausia gali siekti iki 411 milijonų eurų. Atliekant šį skaičiavimą remiamasi prielaida, kad garantuojamos sutartys yra sudarytos trejiems metams (vidutinė trukmė sektoriuje), kad rizika, kad garantija bus pasinaudota, yra vienodai paskirstyta per visą 3 metų laikotarpį, kad garantija teikiama 12 mėnesių pagal linijinį metodą (2003 m. rugsėjis–2004 m. rugpjūtis) bendrai 3,5 milijardo eurų vertės sumai ir kad nuo 2004 m. rugsėjo valstybės laidavimas suteiktoms garantijoms yra panaikinamas. Pagalbos vertė laikoma siekianti 100 % laidavimo sumos padaugintos iš garantijos trukmės (mėnesių, kurių metu galiojo 3 metų, t.y. 36 mėn., garantija, skaičius). Primename, kad laidavimo vertė buvo 65 % kiekvienos garantijos (29).

(139)

Kaip nurodyta 52 punkte, panaikintą laidavimą pakeis nauja 1,25 milijardo eurų vertės antro lygio garantija, integruota į naująją garantijų liniją, kurios kredito dydis yra 8 milijardai eurų (3 priemonė). Pagal naująją schemą valstybės rizika sieks 1,25 milijardo eurų, kai 700 milijonų eurų užstato nebepakaks potencialiems nuostoliams padengti. Naujasis laidavimas turi būti skaičiuojamas kaip pagalba, kurios vertė gali siekti 100 % jo dydžio. Dėl tokio pakeitimo 1 milijardu eurų sumažėjo potenciali valstybės rizika. Kaip nurodyta III dalyje, valstybės rizikos sumažėjimas buvo esminis veiksnys, lėmęs sprendimą papildomai neišplėsti formalios tyrimo procedūros.

(140)

Be to, Komisija mano, kad pagalbos vertė labai nepasikeistų atėmus sąnaudas, kurias Alstom patyrė, kad gautų garantiją. Turint galvoje šį vertinimą ir tai, kad Prancūzijos pateiktoje informacijoje nebuvo skaičių, leidžiančių tiksliai apskaičiuoti Alstom valstybei sumokėtas sumas, didžiausia pagalbos, susijusios su garantijomis, vertė nebuvo sumažinta.

(141)

Tokia pat logika tinka valstybės suteiktai garantijai CFDI, kad ši suteiktų Alstom PSDD, kuri nurodyta 4 priemonėje. Be 100 % PSDD vertės valstybės garantijos CFDI niekuomet nebūtų suteikusi paskolos. Dėl šio priežasties, taip pat remdamasi pranešimu dėl garantijomis suteiktos pagalbos, Komisija mano, kad valstybės pagalba gali būti 100 % garantijos vertės. Šį sprendimą patvirtina tai, kad Prancūzija paskelbė, kad Alstom skolos valstybei, kartu su PSDD, 2004 m. vasarą bus paverstos kapitalu. Skolos konvertavimas į kapitalą įrodo, kad PSDD yra finansuojama iš valstybinių išteklių ir yra priskiriama valstybei bei kad ją reikia laikyti pagalba, kurios dydis gali siekti 100 % atitinkamos sumos.

(142)

Remdamasi šioje dalyje išaiškintais faktais, Komisija mano, kad valstybės investicija į naująjį kapitalo didinimą (6 priemonė) negali būti laikoma įprastu rinkos sąlygomis veikiančio investuotojo elgesiu, bet yra pagalba. Pagalba pagal šią investiciją į kapitalą gali siekti 100 % pasirašytos sumos.

(143)

Dėl GdF ir SNCF suteiktų garantijų, numatytų pagal 9 ir 10 priemones, Prancūzija pripažįsta, kad jomis buvo siekiama pakeisti užstatus. Remdamasi kiekybiniu garantijų linijai suteiktos garantijos pagalbos dydžio skaičiavimu, Komisija mano, kad didžiausias pagalbos dydis gali siekti 100 % garantuojamos sumos. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kaip sudėtinga yra įvertinti įvairių rizikų, galinčių atsirasti dėl sutarčių nevykdymo arba blogo vykdymo, mastą ir tikimybę bei šių rizikų dalį, realiai dengiamą iš valstybės garantijos, Komisija negali patikimai kiekybiškai įvertinti su šiomis garantijomis susijusios pagalbos vertės.

(144)

(145)

Atsižvelgiant į tai, kas buvo išdėstyta, šiame tyrime valstybines priemones galima laikyti valstybes pagalba ad hoc. Pagal Sutarties 87 straipsnio 2 ir 3 dalis yra numatytos leidžiančios nukrypti nuostatos, kurioms netaikomos bendros 1 dalies nuostatos dėl nesuderinamumo.

(146)

Sutarties 87 straipsnio 2 dalies leidžiančios nukrypti nuostatos šiuo atveju negalioja, nes pagalbos priemonės nėra socialinio pobūdžio ir nėra skirtos individualiems vartotojams, nėra skirtos atitaisyti gamtinių katastrofų ar kitų ypatingų įvykių padarytai žalai ir jomis nesiekiama paremti tam tikrus Vokietijos Federacinės Respublikos regionus, patyrusius Vokietijos padalijimo žalą.

(147)

Sutarties 87 straipsnio 3 dalyje numatytos kitos leidžiančios nukrypti nuostatos. Kadangi pagalba nėra regioninė ir šios dalies b punkto leidžianti nukrypti nuostata akivaizdžiai negalioja, taikomos tik c punkte nurodytos leidžiančios nukrypti nuostatos. Pagal ją galima leisti valstybės pagalbą, jei ji skirta tam tikros ekonominės veiklos rūšių plėtrai skatinti, jei ji netrukdo prekybos sąlygų taip, kad prieštarautų bendram interesui. Turint tai galvoje, yra aišku, kad pagalba buvo skirta siekiant atkurti ilgalaikį sunkumų patiriančios įmonės gyvybingumą. Taigi jas reikia vertinti remiantis gairėmis. Atlikusi tyrimą, Komisija mano, kad joks kitas Bendrijos teisės aktas šiuo atveju negali būti taikomas. Be to, Prancūzija nesirėmė jokia kita Sutarties leidžiančia nukrypti nuostata ir grįsdama 2003 m. rugpjūtį praneštų priemonių skaičiavimus išimtinai rėmėsi gairėmis.

(148)

Kad galėtų gauti pagalbą sanavimui ir restruktūrizavimui, įmonė turi būti laikoma sunkumų patiriančia įmone. Gairių 2.1 punkte yra pateikiamas šios sąvokos apibrėžimas. Jų 6 dalyje nurodoma, kad įmonės sunkumai yra, pavyzdžiui, didėjantys nuostoliai, mažėjanti apyvarta, didėjančios atsargos, per dideli pajėgumai, mažėjantys pinigų srautai, augančios skolos, didėjantys finansiniai įsipareigojimai ir krintanti arba mažėjanti arba net nulinė grynojo turto vertė.

(149)

Teigiamas grynasis 2000–2001 m. įmonės pelnas 2002–2003 finansiniais metais pavirto didesniu nei vieno milijardo eurų vertės nuostoliu. Tuo pat metu akcinis kapitalas sumažėjo daugiau nei per pusę, nuo 2 milijardų eurų iki 800 milijonų. Taigi Alstom gali būti laikoma sunkumų patiriančia įmone pagal gairių 5 dalį, dėl to nesiginčiją nei Prancūzija, nei joks kitas šios procedūros dalyvis.

(150)

Prancūzijos manymu, dalis 2 ir 3 priemonių gali būti laikomos pagalba sanavimui. Šiam argumentui pagrįsti ji teigia, kad šios priemonės užtikrina įmonės trumpalaikių finansinių išteklių poreikius.

(151)

Dėl 2 priemonės Prancūzija mano, kad 900 milijonai eurų, numatytų pagal 2003 m. rugsėjo mėnesio susitarimą sudarytoje finansinėje schemoje, turi būti laikomi pagalba sanavimui pagal gairių nuostatas. Ši pagalba trumpalaikiais finansiniais ištekliais, kurios tikslas buvo neleisti Alstom čia pat bankrutuoti, buvo sugrąžinta per šešis mėnesius nuo jos suteikimo.

(152)

Dėl 3 priemonės Prancūzija mano, kad sindikuotai garantijų linijai suteiktas valstybės laidavimas taip pat turi būti laikomas pagalba sanavimui, suteikta bankams teikiant garantijas, o valstybei – laidavimą, kadangi tuo laikotarpiu suteiktos priemonės padėjo Alstom išsilaikyti. Anot Prancūzijos esant tokioms aplinkybėms laidavimą reiktų laikyti pagalba sanavimui, suteikta pirmaisiais įmonės gelbėjimo priemonių įgyvendinimo metais. Pažymėtina, kad Prancūzija neįvertino nei pagalbos dalies, kuri turėtų būti laikoma pagalba sanavimui, nei tos dalies, kuri turėtų būti laikoma pagalba restruktūrizavimui. Vėlesnį laikotarpį ji turėtų būti laikoma pagalba restruktūrizavimui. Pažymėtina, kad nebuvo atliktas joks laidavimo naujajai 8 milijardų eurų sindikuotai garantijų linijai vertinimas

(153)

Tačiau reiktų priminti, kad Komisija sprendimuose pradėti ir išplėsti formalią tyrimo procedūrą pažymėjo, kad ko gero šių priemonių suteikimo metu Alstom jau vyko restruktūrizavimas. Atsižvelgiant į tai, dalies šių pagalbos priemonių negalima laikyti pagalba sanavimui, kurios pagal gairių nuostatas negalima skirti kai jau yra įgyvendinamas paprastai po jos einantis restruktūrizavimo planas ar atliekama likvidacija. Beje, šiuo atveju nėra įgyvendintos gairių 23 dalyje nustatytos sąlygos pagalbai sanavimui gauti. Esant tokioms aplinkybėms Komisija laikinai nutarė, kad šios pagalbos priemonės turėtų būti ištirtos atsižvelgiant į pagalbos restruktūrizavimui teikimo kriterijus.

(154)

Sprendimuose pradėti ir išplėsti tyrimo procedūrą Komisijos išreikštos abejonės vis dar išlieka. Iš tiesų, pagalbos priemonių skaidymas į pagalbą sanavimui ir pagalbą restruktūrizavimui vis dar atrodo dirbtinis, nes prieš sukuriant restruktūrizavimo planą nebuvo jokio sanavimo laikotarpio. Toks išvada prieštarauja sanavimo pagalbos skyrimo tikslui, tai yra siekiui išlaikyti status quo kol įmonė galės apsispręsti dėl savo ateities.

(155)

Pagalbos priemonės, skirtos finansinių išteklių poreikiams padengti ar struktūrinėms priemonėms įgyvendinti, atitinka vykdomo restruktūrizavimo logiką. Komisija negali leisti per pirmuosius šešis mėnesius ar pirmaisiais restruktūrizavimo metais suteiktų pagalbos priemonių nepagrįstai vadinti pagalba sanavimui. Šiuo atveju nesvarbu, kad pagalba skirta restruktūrizuojamos įmonės finansinių išteklių poreikiams patenkinti, nes pagalba restruktūrizavimui dažnai yra skiriama restruktūrizuojamų įmonių finansiniams ištekliams padengti, kaip ir, pavyzdžiui, investicijoms ar kaštams, susijusiems su pajėgumų mažinimu.

(156)

Be to, Komisija mano, kad pagalbos, susijusios su 2 priemone, vertė buvo labai sumažinta ją pakeitusių struktūrinių priemonių sumomis ir kad dėl šios priežasties šią pagalbą reikia nagrinėti restruktūrizavimo kontekste. Laidavimas (ankstesnioji 3 priemonė) neatitinka nė vieno gairėse nustatyto pagalbos sanavimui skyrimo kriterijaus. Tai nebuvo finansiniai ištekliai, nes tai nebuvo paskolos garantija, nurodyta gairių 23 dalyje. Be to, šis laidavimas turėjo trukti daug ilgiau nei gairėse nustatyti šeši mėnesiai, nes jis buvo skirtas laiduoti už iki septynerių metų trukmės projektus.

(157)

Atsižvelgdama į visa tai, Komisija mano esant tinkama vertinti šias priemones kaip pagalbos restruktūrizavimui priemonių sudedamąją dalį.

(158)

Gairėse numatytos keturios kartu taikomos sąlygos restruktūrizavimo pagalbai gauti: restruktūrizavimo planas, užtikrinantis ilgalaikį gyvybingumą, nederamų konkurencijos iškraipymų vengimas, iki minimumo apribota pagalba, visiškas restruktūrizavimo plano įgyvendinimas.

(159)

Pagalbos suteikimas priklauso nuo restruktūrizavimo plano, kuriam turi pritarti Komisija visais atskirų pagalbos priemonių atvejais, įgyvendinimo. Restruktūrizavimo planas, kuris turi būti sudaromas kuo trumpesniam laikotarpiui, per pagrįstai nustatytą laiką, remiantis realiomis prielaidomis apie būsimas veiklos sąlygas, turi atkurti įmonės gyvybingumą. Todėl pagalba restruktūrizavimui turi būti siejama su gyvybingu restruktūrizavimo planu, kuriuo atitinkama valstybė narė pareiškia savo įsipareigojimus.

(160)

Padedama išorės eksperto Komisija išanalizavo Prancūzijos pateiktą restruktūrizavimo planą, siekdama įvertinti, ar jo pakanka ilgalaikiam įmonės gyvybingumui užtikrinti. Atlikdama vertinimą Komisija rėmėsi 2003 m. rugpjūtį ir gruodį bei 2004 m. vasarį pateikta informacija. Komisija visų pirma įvertino veiklos restruktūrizavimo pakankamumą, tuomet rinkos perspektyvas ir jų poveikį restruktūrizavimo planui ir galiausiai įmonės finansinę būklę įgyvendinus restruktūrizavimo planą.

(161)

Nagrinėjant restruktūrizavimo priemones reiktų atsižvelgti į Alstom veiklos sektorių specifiką. Pavyzdžiui, Power ir Transport sektoriuose reikalingos investicijos į ilgalaikį turtą yra nedidelės palyginti su apyvartinio kapitalo poreikiais. Svarbiausios yra projekto įgyvendinimo ir inžineriniai pajėgumai, o fizinės gamybos pajėgumai yra reikšmingi tik kai kuriems produktams (30). Todėl įmonės paprastai būna pajėgios išplėsti savo pasiūlą didelės paklausos laikotarpiais. Priešingai, ne visuomet būna įmanoma sumažinti darbo jėgos perteklių mažos paklausos laikotarpiais, ypač tose šalyse, kur socialiniai įstatymai yra labiau suvaržantys. Kita specifinis Alstom veiklos bruožas yra būtinybė priklausomai nuo užsakymo gaminti skirtingus produktus (31) toje pačioje gamybos linijoje, kad būtų optimaliai išnaudoti gamybiniai pajėgumai („utilization runs“).

(162)

Gamybos pajėgumai dažniausiai matuojami pagal turimą gamybinį plotą („roofed area“) ir turimą darbo jėgą, o instaliuota įranga paprastai nėra labai svarbūs, priešingai nei kituose sektoriuose. Be to, sunku išmatuoti gamybos pajėgumą kiekvienam produktui, nes kaip jau minėta, skirtingu metu ta pačia gamybos linija gali būti gaminami skirtingi produktai.

(163)

Todėl vidinės Alstom restruktūrizavimo priemonės buvo nagrinėjamos tikrinant, ar jos padės įmonei veiksmingai perorganizuoti turimos darbo jėgos panaudojimą ir racionalizuoti jos geografinį išsidėstymą.

(164)

Komisija mano, kad Power Generation ir Transport sektoriuose restruktūrizavimo priemonės yra pakankamos sektorių būklei pataisyti. Numatytas personalo mažinimas yra proporcingas šių sektorių pajėgumų pertekliui. Šių restruktūrizavimo priemonių kaštų ir ekonominės naudos vertinimas atrodo tikroviškas. Be to, anksčiau įgyvendintas restruktūrizavimo planas įrodo, kad procesas yra gerai įsibėgėjęs, todėl sumažėjo rizika nespėti įgyvendinti 2006 m. kovo mėnesiui numatytus tikslus.

(165)

Power Turbo-Systems sektoriuje darbo jėgos mažinimas […] % (nuo […] iki […] darbuotojų) atitinka pajėgumų perteklių, kurį atskleidė paskutinieji Alstom darbinių pajėgumų panaudojimo skaičiavimai, kuriuos atliko Prancūzija ([…] % 2003 m. rugpjūtį) ir Komisijos ekspertas ([…] % 2002 m. ir […] % 2003 m.). Darbuotojų mažinimas kartu su selektyviu įrenginių mažinimu ir uždarymu ir veiklos restruktūrizavimu padės atkurti Alstom konkurencingumą. Personalo mažinimas […] % (nuo […] iki […]) Power Environment sektoriuje [… (32)], reikalingą Komisijos išorės eksperto nuomone. Jis taip pat didesnis nei pajėgumų perteklius, nustatytas pagal Prancūzijos atliktus darbinių pajėgumų panaudojimo skaičiavimus (apie […] % pirmajame 2003–2004 m. pusmetyje). Tokį didelį personalo skaičiaus sumažinimą galima paaiškinti gamyklų uždarymu, […]. Power Services sektoriuje personalo mažinimo rodikliai siekia […] % (nuo […] iki […]). Uždaryti nieko neplanuojama (33), tačiau tai galima paaiškinti būtinybe išsaugoti vietines atstovybes šioje veiklos sferoje.

(166)

Galiausiai, restruktūrizavimo priemonės Power Conversion (T & D dalis, kuri nebuvo parduota Areva) sektoriuje bus įgyvendinamos mažinant personalo skaičių […] % (nuo […] iki […] darbuotojų) ir reorganizuojant sektoriaus struktūrą.

(167)

Transport sektoriuje personalo skaičių planuojama sumažinti […] % (nuo […] iki […]). Šis personalo mažinimas atitinka išorės konsultanto atliktų pajėgumų pertekliaus vertinimo rezultatus (nuo […] % iki […] %). Tačiau mažinimas neatitinka esamo Alstom darbinių pajėgumų panaudojimo lygio (daugiau nei […] %), apie kurį pranešė Prancūzija. Šį neatitikimą iš dalies galima būtų paaiškinti tuo, kad daugiau nei […] % personalo mažinimas (derinant su gamyklų uždarymu) vykdomas Jungtinėje Karalystėje. Alstom Transport neseniai susidūrė su dideliais sunkumais šioje šalyje, ir rinkos perspektyvos ten yra ne tokios geros kaip kitose šalyse. Iš anksto gali būti numatyta dar sumažinti personalo siekiant pagerinti našumą pramoninio optimizavimo keliu.

(168)

Priešingai nei vertindama Transport ir Power sektorius, Komisija mano, kad Marine sektoriuje restruktūrizavimo planu numatytos priemonės yra nepakankamos, kad kompensuotų Alstom laivų statyklų pajėgumų perteklių. Pagal planą planuojama sumažinti personalo […] % (nuo […] iki […] darbuotojų). Gamyba bus sutelkta Saint-Nazaire laivų statyklose, kurios yra didžiausias laivų statyklų kompleksas, o kitos mažesnės statyklos bus uždarytos. Nepaisant šių priemonių Komisija abejoja, ar šių restruktūrizavimo pastangų pakaks, kad iki 2006 m. Alstom laivų statyklų darbinių pajėgumų panaudojimo rodikliai būtų pakelti iki tinkamo lygio. Šio teiginio argumentai pateikiami 169–170 konstatuojamosiose dalyse.

(169)

Net jei Alstom Marine sektorius turi techninių pajėgumų gaminti įvairių tipų laivus (kruizinius laivus, suskystintų dujų gabenimo laivus, krovininius laivus, jachtas, mokslinių tyrimų ir karinius laivus ir pan.), panašu, kad būsimi užsakymai daugiausia bus teikiami kruiziniams laivams statyti. Pačiame restruktūrizavimo plane yra numatyta, kad naujieji užsakymai daugiausiai bus gaunami iš šios rinkos, o kitų tipų laivai neturėtų sudaryti svarbios gaunamų užsakymų dalies. Dabartiniai Saint-Nazaire laivų statyklų gamybiniai pajėgumai yra nuo 5 iki 6 kruizinių laivų per metus. Remiantis kai kuriomis ilgalaikėmis perspektyvomis, jei Alstom išsaugos užimamą rinkos dalį, 2004–2006 m. ji gaus ne daugiau nei 3 kruizinių laivų užsakymus per metus. Net jei kitų rūšių laivų statymas galėtų kompensuoti mažesnį už šį didžiausią kruizinių laivų užsakymų kiekį, būtų neįtikėtina, jei tai turėtų svarbų poveikį, galintį padidinti bendrą užsakymų skaičių virš 3 laivų (kruizinio laivo atitikmuo) per metus.

(170)

Atsižvelgdama į tai, Komisija teigiamai įvertino neseniai Prancūzijos duotą įsipareigojimą kuo greičiau imtis reikalingų priemonių, […], kad sumažintų Alstom laivų statybos rentabilumo lygį nuo 4,5 užsakymų (kruizinių laivų atitikmenys) per metus (vidutiniškai per penketą pastarųjų metų) iki […]. Komisija mano, kad ši papildoma priemonė […] yra absoliučiai būtina norint užtikrinti ilgalaikį sektoriaus gyvybingumą, ir ji turės būti įgyvendinta.

(171)

Komisija atidžiai įvertino restruktūrizavimo plane pateikiamas prognozes nuo užsakymų iki kiekvieno sektoriaus veiklos pajamų. Ji patikrino, ar šie duomenys atitinka kiekvienos atitinkamos rinkos sudarytas prognozes. Komisija mano, kad prognozės dėl užsakymų yra dažniausiai realistinės, o prognozės dėl rinkos dalies ir sektorių augimo yra pakankamai atsargios. Išskyrus du sektorius – Power Turbo-Systems ir Marine.

(172)

Alstom Power TurboSystems sektorius patyrė labai didelių nuostolių dėl didelio galingumo dujų turbinų GT24/GT26, svarbiausio Alstom komercinio modelio šiame sektoriuje, sudėtingų gedimų 2000 m. Buvo imtasi turbinų funkcijų tobulinimo darbų ir sudaryti komerciniai susitarimai su nepatenkintais klientais. Prancūzija pažymi, kad šios turbinos šiandien yra visiškai kokybiškos, ir patikslina, kad Ispanijos įmonė ką tiktai užsakė pagaminti tris turbinas, o tai įrodo, kad Alstom klientai atgavo pasitikėjimą grupės parduodamų modernių turbinų kokybe ir galimybėmis.

(173)

Komisija mano, kad yra pakankamai teigiamų ženklų, rodančių, kad sektorius atsigauna. Iš tikrųjų pasitvirtino, kad Alstom ėmėsi būtinų darbų, kad pasiektų laukiamos kokybės ir kad ginčai su nepatenkintais klientas yra beveik išspręsti; bet Komisija pažymi, kad finansinės atsargos, sukurtos padengti liekamąją riziką, yra nepakankamos. Šiaip ar taip, trijų turbinų užsakymas 2003 m. gruodį, apie kurį informavo Prancūzija, įrodo, kad šis sektorius gali vėl tapti konkurencingas.

(174)

Tačiau nepaisant padrąsinančių ženklų, Komisija mano, kad Prancūzija pervertina Alstom gebėjimą artimiausiais metais susigrąžinti užimamą rinkos dalį. Iš tiesų, jei Alstom rinkos dalis atitiktų jos vidutinius 1992–2002 m. rodiklius, Komisijos skaičiavimu jautrumo slenkstis (rizikingi užsakymai) būtų apie […] % prognozuojamų užsakymų. Komisijos vertinimu […] eurų vertės užsakymai iš planuojamų […] eurų užsakymų bus rizikingi kiekvienais, 2004–2005 ir 2005–2006 metais.

(175)

Marine sektoriuje, Komisijos manymu, užsakymų prognozės pagal restruktūrizavimo planą yra pernelyg optimistinės, net jei darytumėm prielaidą, kad pasitvirtintų ilgalaikio kruizinių laivų rinkos susigrąžinimo prognozė ir net jei planuotumėm galimybę, Chantiers de l'Atlantique galės gaminti kitų rūšių aukšto technologinio lygio laivus, pavyzdžiui, suskystintų dujų gabenimo laivus. Komisijos manymu 2004–2005 ir 2005–2006 m. […] eurų užsakymų kasmet iš planuojamų […] eurų užsakymų bus rizikingi.

(176)

Remdamasi šiais duomenimis, Komisija mano, kad iš viso rizikingų užsakymų vertė siekia […] eurų. Šią sumą tik iš dalies kompensuos planuojamiems užsakymams taikoma […] eurų veiklos pelno marža („corporate buffer“). Dėl to restruktūrizavimo planas atrodo per daug optimistiškai, kadangi Komisijos vertinimu […] eurų rizikingų užsakymų nedengia „corporate buffer“.

(177)

Komisija išnagrinėjo įmonės einamosios veiklos pelno prognozes. Jos manymu, restruktūrizavimo plane numatyti tikslai galėtų būti įgyvendinti. Iš tiesų, veiklos rezultatų prognozės yra pakankamai atsargios ir kompensuoja perdėtai optimistines užsakymų prognozes. Todėl Komisija mano, kad šio pervertinimo pasekmės neturėtų kelti pavojaus 2006 m. Alstom veiklos pelningumo tikslui.

(178)

Ištyrusi kitus esminius restruktūrizavimo plano elementus, kuriais grindžiamos Alstom veiklos pelningumo prognozės 2006 m., Komisija mano, kad šios prognozės yra realistinės. Pirmasis esminis pelningumo didinimo elementas yra susijęs su taupymo priemonėmis, kurių buvo imtasi vykdant II.3 dalyje nurodytas restruktūrizavimo priemones. Taupymo priemonės, kuriomis siekiama racionalizuoti kaštus atrodo realistiškai, o jų įgyvendinimo tempą galima laikyti teigiamu rodikliu, rodančiu, kad restruktūrizavimas ir gyvybingumo atkūrimas bus atlikti numatytu laiku.

(179)

Antra, Komisija pažymi, kad dideli nuostoliai, atsiradę dėl svarbių didelio galingumo dujų turbinų GT24/GT26 gedimų buvo išimtis. Be to, buvo sudaryti susitarimai, siekiant baigti su kai kuriais klientais vykstančius ginčus. Tokie vienkartiniai sunkumai neturėtų pasikartoti.

(180)

Trečiasis svarbus elementas yra prognozuojamas išlaikytas didelis pelningumo lygis jau daug pasiekusiose srityse, ypač Power Services sektoriuje (2006 m. planuojama […] % veiklos pelno marža). Šios prognozės atrodo pagrįstos, turint galvoje veiklos sektorių ypatumus ir augimą.

(181)

Atsižvelgdama į šiuos elementus, Komisija daro išvadą, kad 6 % grupės veiklos pelno maržos tikslas, iškeltas restruktūrizavimo plane 2006 m., yra įgyvendinamas.

(182)

Komisija išnagrinėjo klausimą, ar restruktūrizavimo plane numatytos priemonės padės atkurti Alstom ilgalaikį gyvybingumą. Kaip buvo pažymėta, Komisija mano, kad pramonine prasme priemonės iš esmės yra pakankamos, kad būtų pasiekti plane numatyti pelningumo tikslai. Be to, yra teigiamų požymių, rodančių, kad buvo išspręstos išimtinės techninės problemos, dėl kurių pastaraisiais metais buvo patirta didelių atsitiktinių nuostolių.

(183)

Tačiau Komisija vis dar abejojo, ar restruktūrizavimo priemonės yra pakankamai veiksmingos, kad atkurtų ilgalaikį Alstom finansinį stabilumą po 2006 m. kovo mėn. Taigi Komisija negalėjo nuspręsti, ar baigiantis restruktūrizavimui įmonės pajėgs veikti rinkoje savarankiškai, kaip to reikalaujama pagal gairių nuostatas. Komisijos abejonės kyla dėl šių priežasčių.

(184)

Visų pirma, 6 % veiklos pelno marža 2005–2006 m., arba […] eurų dydžio veiklos pelnas […], neatrodo pakankamas pagrindas ilgalaikiam įmonės gyvybingumui užtikrinti. Pagal restruktūrizavimo planą grynasis pelnas 2005–2006 m. turėtų siekti […] eurų, arba […] % visų pardavimų.

(185)

Be to, Komisijos manymu ekonominės skolos dydis nuosavo kapitalo atžvilgiu 2006 m. vis dar bus per didelis: […] eurų lyginant su […] eurų. Todėl skolos ir nuosavo kapitalo santykis („gearing ratio“) būtų […]. Dėl to Alstom tektų paaukoti labai didelę dalį savo pajamų palūkanoms už savo skolą apmokėti: finansinė našta siektų […] eurų, o pajamos iki palūkanų, mokesčių, nuvertėjimo ir amortizacinių išskaitymų (EBIDTA) iš viso siektų […] eurų, taigi palūkanų padengimo koeficientas („interest cover“) būtų […]. Tai aiškus nestabilios, sunkiai išlaikomos ilgesnį laiką finansinės būklės rodiklis.

(186)

Be to, Komisijos nuomone Alstom kilo rizika pritrūkti trumpalaikių finansinių išteklių grynųjų lėšų poreikiams patenkinti restruktūrizavimo metu. Vertindamas Alstom finansinių išteklių planą konsultantas pažymėjo, kad „headroom“ (paskirtos kredito linijos minus jau panaudotos kredito linijos) lygis turėtų likti didesnis nei […] eurų, Komisijos manymu to pakaktų, tačiau tik tuo atveju, jei nekiltų nenumatytų sunkumų. Šiaip ar taip, remiantis tuo pačiu finansinių išteklių planu, pirmąjį ir antrąjį 2005–2006 m. ketvirtį headroom lygis turėtų būti mažesnis nei […] eurų orientacinis dydis.

(187)

Galiausiai, Komisija pažymėjo, kad Alstom yra būtina padidinti savo vidutinės trukmės nuosavą kapitalą. Pagal planą, nuosavo kapitalo dydis 2006 m. turėtų siekti […] eurų, arba […] % pardavimų, nors per 1998–2000 m. laikotarpį nuosavas kapitalas siekė 12 % pardavimų vertės. Buvo nutarta, kad norint įmonei pritraukti investuotojų ir pajėgti savarankiškai finansuoti savo veiklą rinkoje, būtinas daug geresnis nei 2006 m. planuojamas finansinis balansas.

(188)

Baigdama, Komisija pažymėjo, kad Alstom restruktūrizavimo planas yra nepatenkinamas finansiniu požiūriu, daugiausiai dėl per didelės skolos ir labai mažo nuosavo kapitalo.

(189)

Tačiau 2004 m. gegužę Prancūzija pranešė Komisijai, kad įmonė pradės kapitalo didinimą grynaisiais ir dalies savo skolos konvertavimą į kapitalą. Dėl šių dviejų operacijų 2006 m. kovą, priklausomai nuo tuo, kaip gausiai bankai dalyvaus skolų konvertavimo į kapitalą operacijoje, nuosavas kapitalas bus nuo […] iki […] eurų, o skola nuo […] iki […] eurų, tai yra nuo […] % iki […] % pardavimų vertės. Skolos ir nuosavo kapitalo santykis (gearing ratio) 2006 m. bus nuo […] iki […], tai yra pakankamai geresnis nei pagal ankstesnįjį finansinių išteklių planą skelbtose prognozėse. Be to, sumažėjus skolai sumažės finansiniai kaštai: 2006 m. jie sieks nuo […] iki […] eurų. Atsižvelgiant į […] eurų dydžio EBIDTA, interest cover koeficientas turėtų būti nuo […] iki […], tai yra žymėtų pakenčiamą finansinę padėtį.

(190)

Taigi nauja kapitalo didinimo operacija ir žymiai sumažinta skola leidžia išsklaidyti didesnę dalį Komisijos abejonių dėl vidutinės trukmės įmonės gyvybingumo.

(191)

Be to, Komisija atsižvelgė į V skyriuje nurodytą Prancūzijos įsipareigojimą, per ketverius metus sudaryti vieną ar kelias verslo partnerystės sutartis.

(192)

Komisija mano, kad norint sutvirtinti Alstom ilgalaikio gyvybingumo perspektyvas, įmonei iš tiesų yra būtina sudaryti vieną ar kelias partnerystės susitarimus. Pasirinkto partnerio ar partnerių finansinė padėtis turėtų būti pakankamai solidi, ir jie turėtų finansiškai ir pramoniniu požiūriu prisidėti prie sukurtos partnerystės. Tačiau šiuo atveju pramoninė veikla turėtų būti tokia, kad partnerystę ar partnerystes patvirtintų Komisija atsižvelgdama į Sutartyje nustatytas konkurencijos taisykles. Partnerystė ar partnerystės turi būti sudaromos ilgam. Tai turėtų būti struktūriniai ir strateginiai susitarimai, kurie neapsiribotų tik vieno projekto bendru įgyvendinimu, pavyzdžiui, siekiant sudalyvauti konkrečiame konkurse. Kad būtų padarytas jaučiamas poveikis Alstom pramoninei ir finansinei raidai, partnerystė ar partnerystės turėtų būti susijusios su reikšminga Alstom veiklos dalimi svarbiausiose transporto ir energijos srityse, kuriose nebus steigiamos bendros įmonės (206 ir 207 konstatuojamosios dalys). Taigi, šios partnerystės turėtų padėti Alstom išnaudoti savo technologinių ir pramoninių privalumų potencialą, atitinkamose veikos srityse išsilaisvinant nuo jai tenkančių finansinių suvaržymų (34).

(193)

Dar pažymėtina, kad iš principo ir be specialaus Komisijos leidimo šios partnerystės bus sudaromos su įmonėmis, kurių de jure arba de facto, individualiai ar jungtine nuosavybe nekontroliuoja Prancūzijos valdžios institucijos. Priešingu atveju partnerystės tik įtvirtintų valstybės buvimą šalia Alstom grupės, o tai absoliučiai prieštarautų kitam Prancūzijos duotam įsipareigojimui, pagal kurį turi būti nutrauktas valstybės dalyvavimas Alstom kapitale, ir tuo pačiu – valstybės pagalba, susijusi su šiuo dalyvavimu.

(194)

Taigi Komisija mano, kad įsipareigojimo dėl partnerystės tesėjimas yra esminis siekiant išsklaidyti visas abejones dėl ilgalaikio įmonės gyvybingumo.

(195)

Kad Komisija duotų leidimą restruktūrizavimo pagalbai, ji turi atitikti antrąją sąlygą, pagal kurią turi būti imtasi priemonių siekiant kiek įmanoma sumažinti galimą neigiamą pagalbos poveikį konkurentams. Priešingu atveju pagalbos priemonės laikomos „prieštaraujančiomis bendram interesui“ ir nesuderinamos su bendrąja rinka. Ši sąlyga dažniausiai reiškia įmonės dalies, kurią ji gali turėti savo rinkoje arba rinkose po restruktūrizavimo, apribojimą.

(196)

Kaip pažymėta, Alstom iki 2003 m. veikė šiose srityse: energijos, transporto, perdavimo ir platinimo, geležinkelio transporto ir jūrų laivų. Todėl neigiamą pagalbos poveikį konkurentams kompensuojančios priemonės turėtų būti taikomos visuose šiuose sektoriuose. Pagal restruktūrizavimo planą numatoma sutelkti Alstom veiklą pagrindinėse srityse. Atsižvelgiant į tai, svarbu, kad restruktūrizavimo planas, apie kurį Prancūzija pranešė Komisijai 2003 m. gruodžio 5 d. ir 2004 m. kovo 15 d., būtų įgyvendintas iki galo, taip pat ir turto, kuris bus perleistas, atžvilgiu.

(197)

Dėl energetikos sektoriaus pažymėtina, kad įmonė jau perleido Siemens pramoninių turbinų padalinį, apimantį mažąsias dujų turbinas (< 50 MW) ir garo turbinas (100 MW), o T & D padalinį perleido grupei Areva. Perleistos veiklos sritys sudarė 20 % bendros Alstom apyvartos 2002–2003 m. Be to, pagal V skyriuje nurodytus Prancūzijos įsipareigojimus numatoma perleisti papildomo turto energijos, tai yra pramoninių katilų sektoriuje, bei sukurti bendrą įmonę hidraulikos srityje.

(198)

Dėl antrosios pagrindinės Alstom veiklos, geležinkelio transporto, Prancūzija įsipareigojo perleisti krovininių lokomotyvų gamyklą Valence mieste ir Transport sektoriaus veiklą Australijoje bei Naujojoje Zelandijoje.

(199)

Šias dvi veiklas bei pramoninių katilų sektorių Alstom turės toliau valdyti pagal geros vadybos principus, užtikrindama normalias vystymosi sąlygas ir nesiimdama jokių priemonių, mažinančių jų vertę, pavyzdžiui, nematerialiojo turto (pažymėjimų, leidimų, komercinių susitarimų ir pan.), personalo, klientų ar pardavimų pajėgumų perleidimo motininei bendrovei ar kitam Alstom grupės padaliniui. Todėl Prancūzija dėl kiekvienos perleidžiamos veiklos srities įsipareigoja, kad Alstom sukurs arba nustatys valdymo metodiką, padėsiančią užtikrinti tinkamą valdymą. Prancūzijos paskirtas ir Komisijos patvirtintas „patikos“ valdytojas užtikrins tinkamos valdymo raidos ir šių veiklos sričių pardavimo kontrolę.

(200)

Papildomo 800 milijonų eurų (pagal 2002–2003 m. apyvartą) vertės turto perleidimas, netaikomas Marine sektoriui, turės būtinai atitikti dvi sąlygas. Visų pirma, perleista veikla negali būti susijusi su buvusiu ar būsimu perleidimu pagal šį sprendimą ar būti įtraukta į bendros įmonės kūrimą pagal 207 konstatuojamąją dalį. Antra, perleidžiama veikla turi būti gyvybinga, su ilgalaikiu turtu ir personalu, jos veiklos lygis perleidimo momentu nustatomas pagal 2002–2003 m. apyvartą. […].

(201)

Dėl pramoninių turbinų ir T & D veiklos pardavimo 20 % sumažėjusią apyvartą, papildomi perleidimai dar sumažins maždaug 10 %. Kaip numatyta restruktūrizavimo plane, šie perleidimai papildys žymų veiklos mažinimą (visiškai ar iš dalies uždarant gamyklas) ir anksčiau minėto personalo mažinimą (2 lentelė).

(202)

Atsižvelgdama į visa tai, Komisija mano, kad Alstom jau įgyvendintos ir planuojamos įgyvendinti kompensacinės priemonės leidžia išvengti nederamų konkurencijos iškraipymų pagal gairių 35–39 dalies nuostatas. Jas įgyvendinant derinti gamyklų uždarymai ir perleidimai. Kadangi šiuose sektoriuose rinkos dalis ir gamybos pajėgumai nedaug priklauso nuo įdiegtų gamybinių linijų, šiuo atveju Komisija teikė pirmenybę perleidimams, o ne fizinių gamybos įrengimų mažinimui.

(203)

Šią išvadą patvirtina suteikiant leidimą skirti pagalbą taikomos specialios sąlygos arba įsipareigojimai, nustatomi arba leidžiami remiantis gairių 42 dalies nuostatomis.

(204)

Iš tiesų, transporto srityje Prancūzija įsipareigojo imtis struktūrinių priemonių, kad būtų veiksmingai padidinta galimybė patekti į Prancūzijos geležinkelio įrangos rinką ir vartotojo naudai padidėtų konkurencija rinkoje. Šis įsipareigojimas, svarbus tose rinkose, kuriose, remiantis turimais duomenimis, ryškus valstybinio sektoriaus dominavimas, atitinka gairių 42 dalies i punkto nuostatas.

(205)

Tame pačiame Transport sektoriuje bus imtasi kainų politikos ir Alstom pirkimų apribojimų siekiant išvengti konkurencijos iškraipymų.

(206)

Komisija primena, kad Prancūzija įsipareigojo, kad įmonė per ketverius metus sudarys verslo partnerystę ar partnerystes svarbiuose Alstom veiklos sektoriuose. Šalia įmonės gyvybingumo stiprinimo, šis įsipareigojimas dėl partnerystės laikomas kompensacine priemone konkurentams. Jis įpareigoja Alstom susirasti partnerių svarbiose veiklos srityse ir įtrakti juos į šias veiklas. Komisijos manymu partnerystės labiausiai reikalingos transporto ir energetikos srityse, kuriose pagalbos sukelti konkurencijos iškraipymai labiausiai jaučiami.

(207)

Bendra įmonė, kuri pagal Prancūzijos įsipareigojimą turės būti sukurta hidraulikos srityje, reikalinga dėl tos pačios priežasties. Komisija mano, kad „bendros kontrolės“ sąvoka turi būti interpretuojama pagal 2004 m. sausio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 139/2004 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės (35) (toliau – EB reglamentas dėl koncentracijos).

(208)

Šie trys išsamiai išaiškinti elementai (kainų politikos ir pirkimų apribojimai, verslo partnerystės ir bendros įmonės steigimas) atitinka gairių 42 dalies ii punkto nuostatas.

(209)

Galiausiai, Prancūzijos vyriausybės įsipareigojimas atsiimti pranešimą apie pagalbą inovacijoms ir neteikti pranešimų apie pagalbą restruktūrizavimui (abi taikytos Marine sektoriui) atitinka gairių 42 dalies iii punkto nuostatas. Atsižvelgdama į tai, Komisija mano, kad būtina taip pat nustatyti, kad jokia papildoma pagalba nebūtų skiriama Alstom iki restruktūrizavimo proceso pabaigos ir šiaip ar taip iki naujų garantijų pagal 8 milijardų eurų sindikuotą liniją emisijos termino pabaigos, tai yra iki 2006 m. birželio 30 d. Ši sąlyga netaikoma pagalbai pagal Sutarties 87 straipsnio 2 dalies nuostatas nei pagalbai pagal bendrai su Europos Sąjunga finansuojamus mokslinių tyrimų projektus, ar pagalbai pagal laikinąjį apsaugos mechanizmą (218 konstatuojamoji dalis).

(210)

Turėdama galvoje Alstom poziciją Prancūzijos rinkoje, ypač geležinkelio įrangos sektoriuje, Komisija su pasitenkinimu pažymi Prancūzijos duotus įsipareigojimus dėl struktūrinių šios rinkos atvėrimo priemonių. Šių priemonių visuma sudarys sąlygas kitoms įmonėms įveikti kliūtis, kurios iki šiol smarkiai ribojo konkurenciją toje rinkoje.

(211)

Dėl to Komisija mano, kad buvo imtasi pakankamų priemonių, kad būtų apribotas neigiamas pagalbos poveikis konkurencijai, konkurentams ir vartotojams.

(212)

Kad pagalbai būtų pritarta, ji turi atitikti trečiąją sąlygą, pagal kurią pagalbos suma ir intensyvumas turi būti apribotas iki visiško minimumo, kurio reikia, kad būtų galima imtis restruktūrizavimo atsižvelgiant į įmonės, jos akcininkų ar verslo grupės, kuriai ji priklauso, finansinių išteklių. Pagalbos gavėjas turi žymiai prisidėti prie restruktūrizavimo plano iš savo išteklių. Bet kuriuo atveju būtina Komisijai įrodyti, kad pagalba bus panaudota tik įmonės gyvybingumui atkurti ir kad restruktūrizavimo plano įgyvendinimo metu pagalbos gavėjas negalės didinti gamybos pajėgumų.

(213)

Alstom atveju Komisija pažymi, kad veiklos reorganizavimo sąnaudos, nurodytos PricewaterhouseCoopers („PwC“) atliktame plano vertinime, siekia […] eurų (36). Prie šios sumos reikėtų pridėti kapitalo poreikiai, reikalingi pakankamai tvirtai finansinei struktūrai atkurti. Iš tiesų, nuosavas kapitalas beveik išnyko iš balanso dėl išskirtinių dviejų paskutinių metų nuostolių. Galiausiai, reikia taip pat atsižvelgti į didelius įmonės poreikius garantijų ir finansinių išteklių srityse.

(214)

Komisija primena, kad valstybės intervencija vykdoma per 300 milijonų eurų vertės TSDDRA (1 priemonė), 1,2 milijardo eurų trumpalaikių finansinių išteklių (2 priemonė), antrojo lygio 1,25 milijardo eurų garantiją (3 priemonė), PSDD suteiktą 300 milijonų eurų vertės į kapitalą konvertuojamą garantiją (4 priemonė), 200 milijonų eurų vertės taip pat į kapitalą konvertuojamus TSDD (5 priemonė) ir 180–220 milijonų eurų investiciją į naują kapitalo didinimą. Galiausiai, dėl garantijų Marine sektoriui valstybė įsipareigojo neapibrėžtai sumai ir jau suteikė garantijų (ankstesnė 3 priemonė), siekiančių apie 411 milijonų eurų. Iš viso bendras valstybės įsipareigojimas per atitinkamą laikotarpį siekia daugiausiai 3,470 milijardo eurų. Tačiau pažymėtina, kad kaip minėta, įmonė jau grąžino 900 milijonus eurų (2 priemonė), todėl potenciali valstybės rizika siekia 2,570 milijardo eurų. Kaip aiškinta, buvo nustatyta, kad maksimali pagalbos priemonių vertė yra nuo 3,03 iki 3,08 milijardo eurų (7 lentelė), plius neapibrėžta su 9 ir 10 priemonėmis susijusi suma.

(215)

Pačios įmonės indėlis į sąnaudų ir kapitalo poreikių finansavimą yra didelis. Buvo ir bus įgyvendintos didelės veiklos perleidimo operacijos. Pajamos, gautos iš šių pardavimų, buvo ir bus panaudoti finansuoti dalį kapitalo poreikių. Jos suteiks galimybę sumažinti įsiskolinimą ir būsimas įmonės finansines sąnaudas. Be to, be jau minėtų grąžintų 900 milijonų eurų, neįtrauktų į 8 lentelę siekiant išvengti dvigubos apskaitos, įmonė imsis svarbios priemonės pati finansuodama 700 milijonų eurų vertės užstatą grynaisiais, esminį norint gauti naują garantijų liniją.

(216)

Šalia Alstom indėlio, didelis privatų indėlį suteiks bankai ir investuotojai. Bankai suteikė 300 milijonų eurų garantiją pirmajai kapitalo didinimo operacijai, 300 milijonų trumpalaikių finansinių išteklių (2 priemonė), sindikuotą garantijų liniją, kurios realus įsipareigojimas siekia 6,05 milijardo eurų (3 priemonė), 1,2 milijardo eurų vertės PSDD, ORA už 900 milijonų eurų ir galiausiai investicijos garantiją dėl naujos kapitalo didinimo operacijos nuo 800 iki 1 milijardo eurų, iš jų 700 milijonų bus skirti finansuoti užstatą grynaisiais. Alstom ir privatus sektorius į įmonės restruktūrizavimą investavo sumą, siekiančią nuo 10,3 iki 10,4 milijardo eurų (arba nuo 9,6 iki 9,7 milijardo eurų, jei neskaičiuotumėm kapitalo didinimu finansuojamo užstato grynaisiais). Taigi privatus indėlis šiuo atveju gali būti laikomas esminiu.

8 lentelė

Privataus sektoriaus indėlis, išskyrus perleidimų produktą

(217)

Be to, Komisija turi įsitikinti, ar pagalba apsiribos visišku minimumu, kurio reikia, kad būtų įgyvendintas restruktūrizavimas. Visų pirma, pažymėtina, kad dalis pagalbos, tai yra 900 milijonų eurų pagal 2 priemonę, yra grąžinta. Antra, Prancūzija įsipareigojo per dvylika mėnesių po to, kai Alstom bus suteiktas investicijų rangas, bet šiaip ar taip ne vėliau nei po ketverių metų, pasitraukti iš įmonės kapitalo. […]. Atsižvelgiant į tai, kad Prancūzija Alstom kapitale dalyvauja ne kaip privatus investuotojas, o teikdama pagalbą, būtina gauti Prancūzijos įsipareigojimą, kad ši valstybės pagalba, suteikta investicijos į kapitalą forma, truks mažiausią būtiną laiką. Todėl Komisija mano, kad yra svarbu, kad šis pasitraukimas iš kapitalo būtų įvykdytas.

(218)

Komisija taip pat nori užsitikrinti, kad jokia kita papildoma pagalba neiškreips šiame sprendime aptariamų pagalbos priemonių visumos proporcingumo. Dėl šios priežasties įmonei negalima bus skirti jokios kitos pagalbos dvejus metus nuo šio sprendimo priėmimo, tai yra maždaug visą restruktūrizavimo laikotarpį ir laikotarpį, kuomet bus galimos naujos garantijų emisijos pagal naująją sindikuotą liniją (37). Komisija mano, kad Prancūzijos skirta pagalba suteiks Alstom galimybę per šį dviejų metų laikotarpį užtikrinti restruktūrizavimą ir vykdyti visas savo veiklas, neprašant naujų papildomų pagalbos priemonių. Ši sąlyga netaikoma pagalbai, visiškai atitinkančiai Sutarties 87 straipsnio 2 dalies nuostatas, pagalbai pagal kartu su Europos Sąjunga finansuojamus mokslinių tyrimų projektus ir pagalbai pagal laikinąjį apsaugos mechanizmą, taikomą pagal 2002 m. birželio 27 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1177/2002 dėl laikinojo laivų statybos apsaugos mechanizmo (38), kuria specialiai siekiama paremti Bendrijos laivų statyklas, veikiančias tuose segmentuose, kurie nukentėjo dėl nesąžiningos Korėjos konkurencijos, o tai gali būti taikoma Alstom grupės įmonėms. Atsižvelgiant į tai, reikia užtikrinti, kad jokios pagalbos neskirtų būsimi Alstom partneriai. Dėl šios priežasties Prancūzija taip pat įsipareigojo gauti išankstinį Komisijos sutikimą dėl partnerystės su valstybės de jure ar de facto, individualiai ar jungtine nuosavybe kontroliuojama įmone.

(219)

Galiausiai, gairių 40 dalyje nustatyta, kad pagalba neleis įmonei turėti grynųjų pinigų pertekliaus, kurį ji galėtų panaudoti konkurenciją rinkoje iškraipančiai agresyviai veiklai arba finansuoti naujoms investicijoms, kurios nėra svarbios įmonės gyvybingumui atkurti.

(220)

Siekiant užtikrinti, kad šių nuostatų bus laikomasi, buvo numatytos dvi priemonės. Visų pirma, Prancūzija įsipareigojo ketverius metus kontroliuoti vidutines metines maržas kiekviename sektoriaus padalinyje, siekiant išvengti galimos konkurenciją iškraipančios kainų politikos. Antra, pagal kitą įsipareigojimą, įmonės pirkimo operacijos Europos ekonominėje erdvėje per šį laikotarpį bus žymiai apribotos, paliekant tik nedideles operacijas. Šios priemonės taikomos tik Transport sektoriui. Šis Alstom sektorius nepatyrė išskirtinių nuostolių, o jo maržos yra patenkinamos. Didžioji pagalbos dalis bus skiriama kitų įmonės padalinių restruktūrizavimui. Šiomis dviem priemonėmis siekiama užtikrinti, kad Alstom nepanaudos pagalbos Transport sektoriuje konkurenciją iškraipančiai kainų politikai arba plačiai išorės augimo politikai finansuoti konkurentų nenaudai. Atsižvelgdama į visa tai, Komisija mano, kad nepaisant pagalbos dydžio, ji atitinka visišką minimumą, reikalingą, kad būtų atkurtas ilgalaikis įmonės gyvybingumas, ir pažymi, kad privatus indėlis yra labai didelis, kaip reikalaujama pagal gairių nuostatas.

(221)

Keturių Alstom padalinių (Power, Transport, Marine ir Power Conversion) restruktūrizavimo planas kartu su visais Prancūzijos įsipareigojimais turi būti visiškai įgyvendintas. Komisija atsižvelgia į Prancūzijos įsipareigojimą šiuo klausimu ir prašo ją informuoti apie plano bei su juos susijusių įsipareigojimų įgyvendinimo eigą. Ši informacija turi būti pateikiama ataskaitos apie restruktūrizavimo pažangą forma. Ji bus papildoma PwC ataskaitomis apie verslo plano ir finansavimo plano vykdymą.

(222)

Komisijai taip pat būtini specialūs pranešimai apie tam tikrų įsipareigojimų vykdymą.

(223)

Komisija daro išvadą, kad Prancūzija neteisėtai suteikė didžiąją dalį šiame sprendime nurodytų pagalbos priemonių, pažeisdama Sutarties 88 straipsnio 3 dalies nuostatas. Tačiau pagalbą galima laikyti suderinama su bendrąja rinka, jei bus įgyvendintos nustatytos sąlygos.

a)

tinkamas priemones, kad Alstom sukurtų arba nustatytų valdymo metodiką, leisiančią tinkamai valdyti kiekvieną iš pirmojoje dalyje nurodytų veiklos sektorių, užtikrindama normalias vystymosi sąlygas ir nesiimdama jokių priemonių, mažinančių jų vertę, pavyzdžiui, nematerialiojo turto (pažymėjimų, leidimų, komercinių susitarimų ir pan.), personalo, klientų ar pardavimų pajėgumų perleidimo pagrindinei bendrovei ar kitam Alstom grupės padaliniui;

b)

atitinkamą patikos valdytojo įgaliojimą ir kandidatą į nepriklausomo patikos valdytojo vietą, kuris privalės laikytis konfidencialumo reikalavimo ir užtikrins pirmojoje dalyje nurodyto turto tinkamo valdymo ir pardavimo kontrolę. Patikos valdytojas darbą turės pradėti iš karto po įgaliojimų suteikimo. Nustatęs pažeidimą, patikos valdytojas apie jį nedelsdamas praneša Komisijai.

a)

Komisijai paprašius, teikti Réseau Ferré de France ir Société Nationale des Chemins de fer Français (SNCF) nuomonę dėl saugos sertifikatų išdavimo ir su tuo susijusių techninių bylų;

b)

pateikti Komisijai naują nutarimo dėl riedmenų projektą ir dėl kiekvieno f punkte nurodyto pirkimo ir pagrindų susitarimo informuoti Komisiją apie tai, ar ir dėl kokios priežasties šiame nutarime nustatytos taisyklės yra privalomos. Dekretas įsigalios ne vėliau nei 2005 m. sausio 1 d.;

c)

nuo 2005 m. sausio 1 d. panaikinti juridinę prievolę konsultuotis su SNCF dėl saugos sertifikatų išdavimo, pakeičiant ją prievole konsultuotis […];

d)

informuoti Komisiją apie SNCF ir Régie Autonome des Transports Parisiens (RATP) su Alstom sudarytas pirkimo sutartis ar pagrindų susitarimus tarpusavio susitarimo pagrindu, kai jų vertė yra didesnė nei 473 000 eurų, vieną kartą per metus pateikiant Komisijai sąrašą, kuriame nurodoma, kodėl kiekvienos sutarties ar pagrindų susitarimo atveju buvo pasirinkta tarpusavio susitarimo tvarka be konkurencijos;

e)

2004 m. lapkričio 1 d. imtis priemonių, reikalingų įgyvendinti Direktyvą 2004/17/EB;

f)

vieną kartą per metus pateikti Komisijai sąrašą SNCF ir RATP su Alstom po konkurso sudarytų sutarčių ir pagrindų susitarimų, kurių vertė didesnė nei 473 000 eurų, ir dėl kiekvienos pirkimo sutarties ar pagrindų susitarimo nurodyti, koks buvo pasirinktas techninių specifikacijų formulavimo būdas pagal Direktyvos 2004/17/EB 34 straipsnio 3 dalį;

g)

Komisijai paprašius pateikti analitines ataskaitas apie pasiūlymus, teikiamus SNCF valdybai, dėl SNCF ir RATP konkurso tvarka su Alstom sudarytų pirkimo sutarčių ir pagrindų susitarimų;

h)

Patvirtinti ne vėliau nei 2004 m. lapkričio 1 d. įsigaliosiančią laikiną tvarką pagal Direktyvą 92/13/EEB.

a)

apie Alstom suteiktą investicijų rangą per mėnesį nuo jo suteikimo, kaip numatyta 2 dalyje;

b)

kas tris mėnesius – apie veiksmus, kurių imtasi sudarant verslo partnerystes ir jų rezultatus, kaip numatyta 3 dalyje;

c)

kas tris mėnesius – apie veiksmus, kurių imtasi kuriant bendrą įmonę hidraulikos sektoriuje, kaip numatyta 4 dalyje; per mėnesį po to, kai bus sudaryta steigimo sutartis, Prancūzija turi pateikti Komisijai tai patvirtinančius dokumentus, kad Komisija galėtų patikrinti, ar tikrai buvo įsteigta bendra įmonė su bendra kontrole pagal Reglamentą (EB) Nr. 139/2004;

d)

apie kiekvieną 4 ir 5 dalyje nurodytą operaciją per mėnesį nuo jų atlikimo dienos;

e)

apie 10 dalies c, e ir h punktuose numatytų priemonių priėmimą;

f)

kas tris mėnesius – apie priemones, kurių buvo imtasi papildomai restruktūrizuojant Marine sektorių pagal 11 dalies nuostatas;

g)

kasmetines ataskaitas apie Alstom restruktūrizavimo eigą, papildomas verslo plano ir finansavimo plano vykdymo ataskaitomis.