—

Štabas yra ES karinės kompetencijos šaltinis;

—

Štabas užtikrina ryšį tarp ESKK ir ES prieinamų karinių išteklių, teikia karinę kompetenciją ES organams, kaip nurodo ESKK;

—

Štabas atlieka tris pagrindines funkcijas: išankstinio perspėjimo, situacijos vertinimo ir strateginio planavimo;

—

Štabas sudaro išankstinio perspėjimo galimybę. Jis planuoja, vertina ir teikia rekomendacijas dėl krizių valdymo koncepcijos ir bendros karinės strategijos bei įgyvendina ESKK sprendimus ir nurodymus;

—

Štabas remia ESKK vertinant situacijas ir analizuojant strateginio planavimo (1) karinius aspektus, skirtus visoms ES sutarties 17 straipsnio 2 dalyje numatytoms misijoms ir užduotims, įskaitant Europos saugumo strategijoje nustatytas misijas ir užduotis, vykdyti visose ES vadovaujamose operacijose, neatsižvelgiant į tai, ar ES pasitelkia NATO išteklius ir pajėgumus;

—

Štabas remia (Generalinio Sekretoriaus – vyriausiojo įgaliotinio ar Politinio ir saugumo komiteto (PSK) prašymu) laikinas misijas trečiosiose šalyse ar tarptautinėse organizacijose, kad būtų teikiamos reikiamos konsultacijos ir pagalba, susijusi su konfliktų prevencijos, krizių valdymo ir padėties stabilizavimo po konflikto kariniais aspektais;

—

Štabas dalyvauja tobulinant, vertinant ir peržiūrint pajėgumų tikslus, atsižvelgdamas į atitinkamų valstybių narių poreikį užtikrinti, kad jie atitiktų NATO gynybos planavimo procesą ir „Partnerystės taikos labui“ planavimo ir peržiūros procesą laikantis sutartų procedūrų;

—

Štabas dirba glaudžiai bendradarbiaudamas su Europos gynybos agentūra;

—

Štabas privalo stebėti, vertinti ir teikti rekomendacijas dėl pajėgų ir pajėgumų, kuriuos ES suteikia valstybės narės, mokymo, pratybų ir tarpusavio sąveikos;

—

Štabas, pirmiausia pasitelkęs civilinę–karinę grupę, užtikrina gebėjimą sustiprinti nacionalinę vadavietę, paskirtą vykdyti autonominę ES operaciją;

—

Štabas, pasitelkęs civilinę–karinę grupę, yra atsakingas, kad būtų formuojami pajėgumai planuoti ir vykdyti autonominę ES karinę operaciją, bei išlaiko pajėgumus ES kariniame štabe greitai įkurti konkrečios operacijos operacijų centrą, ypač kai reikalingas jungtinis civilinis–karinis atsakas ir kai nenurodoma jokia nacionalinė vadavietė, Tarybai pasikonsultavus su ESKK ir priėmus sprendimą dėl tokios operacijos.

—

Štabas, vadovaujant ESKK, teikia karinę ekspertizę Generaliniam Sekretoriui – vyriausiajam įgaliotiniui ir ES organams;

—

Štabas vykdo galimų krizių stebėseną, remdamasis atitinkamais nacionalinės ar daugiašalės žvalgybos pajėgumais;

—

Štabas teikia Situacijų centrui karinę informaciją ir gauną jos įvertinimą;

—

Štabas vykdo strateginį išankstinį planavimą kariniais klausimais;

—

Štabas nustato Europos nacionalines ir daugiašales pajėgas ES vadovaujamoms operacijoms ir sudaro jų sąrašą, derindamas su NATO;

—

Štabas prisideda prie nacionalinių ir daugiašalių pajėgų, kurias ES teikia valstybės narės, kūrimo ir rengimo (įskaitant mokymą ir pratybas). Santykių su NATO sąlygos apibrėžiamos atitinkamuose dokumentuose;

—

Štabas organizuoja ir koordinuoja procedūras su nacionalinėmis ir daugiašalėmis vadavietėmis, įskaitant ES prieinamas NATO vadavietes, kuo labiau užtikrindamas suderinamumą su NATO procedūromis;

—

Štabas prisideda nagrinėjant ESGP numatytos kovos su terorizmu karinius aspektus;

—

Štabas padeda kurti karinių išteklių ir pajėgumų panaudojimo, vykdant stichinių ar žmogaus sukeltų nelaimių padarinių likvidavimo operacijas, koncepcijas, doktrinas, planus ir procedūras;

—

Kariniu aspektu štabas programuoja, planuoja, vykdo ir vertina ES krizių valdymo procedūras, įskaitant ES ir NATO procedūrų vykdymą;

—

Štabas dalyvauja finansiškai vertinant operacijas ir pratybas;

—

Štabas palaiko ryšį su nacionalinėmis vadavietėmis ir daugiašalių pajėgų daugiašalėmis vadavietėmis;

—

Štabas užmezga nuolatinius ryšius su NATO pagal „ES ir NATO nuolatinius susitarimus“;

—

Štabas yra NATO ryšių palaikymo grupės būstinė ir išlaiko ES grupę Vyriausioje sąjungininkų pajėgų Europoje vadavietėje (SHAPE) pagal 2004 m. gruodžio 13 d. Tarybos priimtą pirmininkaujančios valstybės narės pranešimą dėl ESGP;

—

Štabas užmezga atitinkamus ryšius su nustatytais korespondentais JT bei kitose tarptautinėse organizacijose, įskaitant ESBO ir Afrikos Sąjungą, šioms organizacijoms sutikus;

—

Štabas padeda kaupti visapusišką patirtį;

—

Pasitelkus civilinę–karinę grupę atliekamos užduotys:

—

Štabas prašo iš žvalgybos organizacijų konkrečios informacijos ir ją apdoroja, prašo kitos reikiamos informacijos iš visų turimų šaltinių ir ją apdoroja;

—

Štabas remia ESKK, pastarajam prisidedant prie PSK Pradinio planavimo gairių ir Planavimo direktyvų;

—

Štabas kuria karinius strateginius pasiūlymus ir nustato jų prioriteto tvarką; remdamasis šiais pasiūlymais ESKK kariniais klausimais pataria PSK:

—

Štabas, derindamas veiksmus su nacionaliniais planavimo štabais ir atitinkamai su NATO, nustato pajėgas, kurios galėtų dalyvauti galimose ES vadovaujamose operacijose;

—

Štabas padeda operacijos vadui atlikti techninius pasikeitimus su trečiosiomis šalimis, siūlančiomis karinį indėlį ES vadovaujamoje operacijoje, ir parengti pajėgų formavimo konferenciją;

—

Štabas toliau stebi krizines situacijas;

—

Pasitelkus civilinę–karinę grupę atliekamos užduotys:

—

ES karinis štabas, vadovaujamas ESKK, nuolat stebi operacijas visais kariniais aspektais. Kartu su paskirtu operacijos vadu jis vykdo strateginę analizę, padėdamas ESKK patarti už strateginį vadovavimą atsakingam PSK;

—

Atsižvelgdamas į politinius ir veiklos pokyčius, štabas teikia ESKK naujus pasiūlymus, kuriais remiantis ESKK pataria PSK kariniais klausimais;

—

Štabas padeda stiprinti pagrindinį branduolį ir prireikus toliau plėsti ES operacijų centrą;

—

Pasitelkus civilinę–karinę grupę atliekamos užduotys:

—

Štabas savo darbe vadovaujasi ESKK kariniais nurodymais ir jam atsiskaito;

—

ES karinis štabas yra Tarybos sekretoriato departamentas, tiesiogiai priskirtas Generaliniam Sekretoriui–vyriausiajam įgaliotiniui, glaudžiai bendradarbiaujantis su kitais Tarybos sekretoriato departamentais;

—

ES kariniam štabui vadovauja Europos Sąjungos karinio štabo generalinis direktorius, trijų žvaigždžių generolas;

—

Štabą sudaro iš valstybių narių komandiruotas personalas, veikiantis pagal tarptautinius įgaliojimus, remiantis į Tarybos Generalinį Sekretoriatą komandiruojamiems nacionaliniams ekspertams ir kariniam personalui, taip pat iš TGS ir Komisijos komandiruojamiems valstybės tarnautojams taikomomis taisyklėmis. Siekiant pagerinti ES karinio štabo atrankos procesą valstybės narės skatinamos pateikti daugiau negu vieną kandidatūrą kiekvienoms pareigoms, dėl kurių teikiamas prašymas.

—

Kad atliktų visas misijas ir užduotis, ES karinis štabas yra organizuojamas, kaip nurodyta priedėlyje;

—

Krizių valdymo situacijose ar pratybose ES karinis štabas gali sukurti Krizių veiksmų komandas (KVK), remdamasis savo patirtimi, personalu ir infrastruktūra. Be to, prireikus, kreipdamasis į ESKK, štabas galėtų prašyti darbuotojų laikinam papildymui iš ES valstybių narių;

—

Gruodžio 13 d. Taryba pritarė civilinės–karinės grupės misijai, funkcijai ir veiklos organizavimui bei Operacijų centro struktūrai, o 2004 m. gruodžio 16–17 d. tai patvirtino Europos Vadovų Taryba. ESKK, pasitelkęs Europos Sąjungos karinio štabo generalinį direktorių, teiks nurodymus dėl civilinės–karinės grupės atliekamos karinės veiklos. Funkcinę atsakomybę už šios grupės indėlį į krizių valdymą civiliniais aspektais išlaiko DG E. Apie šią veiklą Krizių valdymo civilinių aspektų komitetui (CIVCOM) pranešama laikantis nustatytų krizių valdymo civilinių aspektų procedūrų.

„Strateginis planavimas“ – planavimo veikla, kuri prasideda iškilus krizei ir baigiasi, kai ES politinės valdžios institucijos patvirtina karinį strateginį pasiūlymą arba jų komplektą. Strateginis procesas apima karinį situacijos vertinimą, politinės ir karinės sistemos apibrėžimą ir karinių strateginių pasiūlymų kūrimą.

„Karinis strateginis pasiūlymas“ – galimas karinis veiksmas politinėje–karinėje sistemoje apibrėžtiems politiniams–kariniams tikslams pasiekti. Kariniame strateginiame pasiūlyme aprašomi karinio sprendimo principai, reikiami ištekliai ir apribojimai bei rekomendacijos dėl operacijos vado ir operacijos vadavietės pasirinkimo.