17.9.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 228/1

1.

2005 m. liepos 12 d. Taryba išnagrinėjo atnaujintą Portugalijos stabilumo programą, kuri apima laikotarpį nuo 2005 m. iki 2009 m. Programa atitinka „Elgesio kodekso dėl stabilumo ir konvergencijos programų turinio ir formos“ (2)reikalavimus duomenų pateikimui. Tačiau programoje nepateikiamos viešųjų finansų ilgalaikio tvarumo projekcijos. Todėl Portugalija raginama siekti visiškai atitikti Elgesio kodekso reikalavimus duomenų pateikimui.

2.

Atnaujintos stabilumo programos pagrindas — poreikis ištaisyti valstybės biudžeto deficitą, kuris, kaip planuojama, 2005 m. bus 6,2 % BVP ir gerokai viršys 3 % BVP. Šis dydis pateikiamas po to, kai deficitas 2002–2004 m. buvo 2,9 % BVP (3), kaip neseniai pranešė Portugalijos valdžios institucijos po diskusijų su Eurostatu, ir yra žymiai blogesnis, palyginus su 2,2 % BVP 2005 m., kurio buvo siekiama ankstesnėje programos redakcijoje. Toks pablogėjimas aiškinamas mažesniu, nei tikėtasi, augimu, naujai įvertintu išlaidų didėjimu, biudžeto viršijimu, taip pat neįgyvendintomis ankstesnėje programoje suplanuotomis vienkartinėmis priemonėmis, bei maždaug 0,6 % BVP korekcinių priemonių paketu, kurį naujoji Vyriausybė priėmė 2005 m. birželio mėn. Siekiant sumažinti deficitą, atnaujintoje programoje apibrėžiama strategija, kurioje numatoma įgyvendinti struktūrines priemones, o ne plačiai remiamasi vienkartinėmis ir laikinomis priemonėmis — tai rodo pasikeitusią biudžeto strategiją, apibrėžtą ankstesnėse programos redakcijose. Numatoma, kad valstybės biudžeto deficitas ateinančiais metais nuolat gerės, bet 3 % BVP pamatinę vertę viršys iki 2007 m.

3.

Makroekonominis scenarijus, kuriuo grindžiama programa, numato, kad realus BVP laipsniškai didės nuo 0,8 % 2005 m. iki 3,0 % 2009 m., o 2006, 2007 ir 2008 m. augimo normos bus atitinkamai 1,4 %, 2,2 % ir 2,6 %. Remiantis dabar turima informacija, pirmosios programos laikotarpio dalies augimo projekcijos yra tikėtinos, tačiau vėlesniais programos metais yra daugiau rizikos. Siekiant įgyvendinti numatytą augimo planą labai svarbios yra struktūrinės priemonės, skirtos produktyvumui ir konkurencingumui skatinti bei pasitikėjimui atkurti.

4.

Programos tikslas — iki 2008 m. pasiekti, kad valstybės biudžeto deficitas neviršytų 3 % BVP pamatinės vertės. Numatoma, kad valstybės biudžeto deficitas mažės nuo 6,2 % BVP 2005 m. iki 4,8 % BVP 2006 m., 3,9 % BVP 2007 m., 2,8 % BVP 2008 m. ir 1,6 % BVP 2009 m. Komisijos tarnybų skaičiavimai, programoje pateiktiems duomenims taikant bendrai sutartą metodiką, rodo, kad 2005 m. iki 5,3 % padidėjęs pakoreguotas pagal ciklą deficitas laipsniškai sumažės iki 1,4 % 2009 m. Konsolidavimas bus vykdomas visu programos laikotarpiu, tačiau didžioji jo dalis — laikotarpio pradžioje, t. y. 2006 m. Programos laikotarpio pradžioje konsolidavimas daugiausia grindžiamas didėjančiomis pajamomis dėl didesnių mokesčių tarifų (visų pirma, standartinio PVM tarifo padidėjimas nuo 19 % iki 21 %), mažesnių mokesčio kreditų ir geriau surenkamų mokesčių — tai iš dalies kompensuoja ankstesnes vienkartines pajamas. Vėlesniais metais numatomą didesnę išlaidų apribojimo įtaką sąlygos ilgalaikės priemonės, pavyzdžiui, viešojo administravimo reforma, išlaidų darbo užmokesčiams ribojimas ir socialinės apsaugos pensijų sistemų pakeitimai, kurios didelį poveikį biudžetui padarys daugiausia vidutinės trukmės laikotarpiu. Visų valstybės išlaidų dalis investicijoms programos laikotarpiu tik šiek tiek sumažės.

5.

Programoje numatomo biudžeto vykdymui kyla keletas pavojų. Pirma, ekonominė veikla gali spartėti lėčiau nei numatoma, priklausomai nuo fiskalinio konsolidavimo priemonių veiksmingo poveikio ir tarptautinės konkurencijos Portugalijos eksporto rinkose numatomo padidėjimo. Antra, pajamų didinimo ir išlaidų ribojimo priemonės gali būti ne tokios veiksmingos kaip prognozuojama arba ne taip greitai duoti norimų rezultatų. Didesni mokesčių tarifai didina mokesčių vengimo riziką, nepaisant to, kad imamasi svarbių priemonių pagerinti mokesčių mokėjimą, įskaitant glaudesnį administracinį bendradarbiavimą, ypač dėl tarpvalstybinio sukčiavimo, susijusio su PVM. Be to, didžiąją dalį skelbiamo išlaidų apribojimo dar reikia teisiškai įgyvendinti. Atsižvelgiant į šį įvertinimą, Vyriausybė gali būti paraginta laikytis įsipareigojimo imtis papildomų priemonių, kad deficitas neviršytų 3 % BVP ilgiau, nei planuojama. Be to, net jei viskas vyks, kaip prognozuojama, programoje numatyta biudžeto būklė neužtikrina pakankamos atsargumo dalies, kad nebūtų pažeista viršutinė biudžeto riba esant normaliems makroekonominiams svyravimams bent iki 2009 m. Be to, jos nepakanka, kad iki 2009 m. būtų pasiektas Stabilumo ir augimo pakto vidutinės trukmės tikslas — artimo subalansuotam biudžeto būklė, nepaisant deficito sumažėjimo beveik 4 procentiniais punktais BVP nuo 2005 m. iki 2009 m. Jautrumo tyrimu nustatyta, kad 2009 m. deficitas vis tiek būtų 3 % arba labai panašus esant nepalankiems makroekonominiams pokyčiams.

6.

Skolos ir BVP santykis 2003 m. viršijo Sutartyje nustatytą 60 % BVP pamatinę vertę ir 2004 m. pakilo iki 61,9 %. Pagal atnaujintą programą 2005 m. skolos santykis pasieks 66,5 % BVP, tada pakils iki aukščiausio lygio — 67,8 % ir po to mažės iki 64,5 % 2009 m. Bendrosios skolos santykio raida taip pat gali būti ne tokia palanki, kaip prognozuojama, turint omenyje pavojus ekonominei veiklai ir biudžeto tikslams bei, kaip praeityje, skolą didinančio atsargų ir srautų koregavimo, visų pirma finansinio turto kaupimo, tikimybę.

7.

Atrodo, Portugalijai kyla tam tikras pavojus siekiant ilgalaikio viešųjų finansų tvarumo dėl numatomų biudžeto išlaidų, susijusių su senėjančia visuomene. Senėjančios visuomenės poveikį biudžetui turėtų sumažinti iki šiol įgyvendintos struktūrinės reformos priemonės, visų pirma pensijų ir sveikatos priežiūros srityse. Tačiau neatrodo, kad šių reformų pakaktų tvarumui užtikrinti. Siekiant šio tikslo, būtų naudingos atnaujintoje programoje nurodytos reformos, ypač dėl valstybės tarnautojų išėjimo į pensiją nuostatų, jei jos būtų visiškai įgyvendintos. Vyriausybė užsakė ataskaitą, kurioje turėtų būti įvertintas ilgalaikis socialinės apsaugos sistemos tvarumas.

8.

Apskritai, atnaujintoje programoje nurodytos ekonominės politikos sritys iš dalies atitinka šaliai skirtas bendrąsias ekonominės politikos gaires viešųjų finansų srityje. Kaip rekomenduota, programoje numatoma, kad viešieji finansai bus konsoliduojami iš esmės išlaidų sąskaita, ir nesiremiama vienkartinėmis ar laikinomis priemonėmis. Jei bus laikomasi programos projekcijų, pagal jas taip pat tikimasi pakoreguoto pagal ciklą pirminio balanso (neskaitant vienkartinių ir laikinų priemonių) pagerėjimo daugiau kaip po 0,5 % BVP kasmet. Tačiau programoje neplanuojama deficito sumažinti mažiau kaip iki 3 % BVP anksčiau nei 2008 m., ir planuojamas išlaidų apribojimas nebus pakankama priemonė pasiekti Stabilumo ir augimo pakto vidutinės trukmės tikslo — artimo subalansuotam biudžeto būklės — iki programos laikotarpio pabaigos.

9.

Atsižvelgdama į atnaujintoje stabilumo programoje pateiktus 2005 m. ir vėlesnių metų deficito ir skolos duomenis, birželio 22 d. Komisija pradėjo Portugalijai skirtą perviršinio deficito procedūrą. Taryba, priimdama sprendimą dėl perviršinio deficito susidarymo Portugalijoje, taip pat pateiks rekomendaciją perviršiniam deficitui ištaisyti — joje inter alia bus nustatytas perviršinio deficito ištaisymo terminas.

i)

griežtai įgyvendindama paskelbtas taisomąsias priemones, sumažinti biudžeto būklės blogėjimą 2005 m.;

ii)

2006 m. imdamasi svarbių priemonių pasiekti, kad biudžeto deficitas žymiai mažėtų kiekvienais metais, ir ryžtingai vykdydama suplanuotas valstybės išlaidų mažinimo priemones, kuo greičiau tvariai ištaisyti perviršinį deficitą bei pasinaudoti bet kokia galimybe skubiau mažinti biudžeto deficitą, visų pirma sudaryti maržas, kurios būtų naudojamos mažesnio, nei prognozuota, augimo poveikiui biudžetui sušvelninti;

iii)

užtikrindama, kad skolos pokyčiai atspindėtų deficito mažinimo pažangą, ir vengdama skolą didinančių finansinių sandorių, nuolat tvirtai mažinti bendrosios skolos santykį;

iv)

kontroliuoti išlaidų raidą, jei įmanoma, pranešdama saistančias aukščiausias nustatytas konkrečių išlaidų kategorijų ribas, vykdant visapusišką reformų programą viešųjų finansų kokybei gerinti ir jų ilgalaikiam tvarumui užtikrinti;

v)

toliau tobulinti valdžios sektoriaus duomenų tvarkymą.